CP v2

Tag: Panevėžio rajonas

  • Panevėžio, Kupiškio ir Pasvalio rajonuose vyks karinės pratybos: ką svarbu žinoti gyventojams

    Panevėžio, Kupiškio ir Pasvalio rajonuose vyks karinės pratybos: ką svarbu žinoti gyventojams

    Gegužės 14–15 dienomis ir gegužės 18–19 dienomis Panevėžio, Kupiškio bei Pasvalio rajonuose vyks karinės pratybos. Apie jas iš anksto informuojami vietos gyventojai, kad būtų išvengta nereikalingo nerimo ir klaidingų pranešimų tarnyboms.

    Pratybų metu regione gali būti pastebimas intensyvesnis kariškių judėjimas, karinės technikos kolonos ir dažnesnis patruliavimas keliuose. Taip pat galimi trumpalaikiai eismo ribojimai ar laikini nukreipimai, ypač jei bus vykdomi manevrai ar logistinės užduotys.

    Kariuomenė tokiais mokymais siekia treniruoti vienetų parengtį, ryšio ir koordinavimo veiksmus, taip pat gebėjimą greitai reaguoti realiose situacijose. Pastaraisiais metais pratybų intensyvumas Lietuvoje didėja dėl pasikeitusios saugumo aplinkos regione ir stiprinamo atgrasymo.

    Gyventojams rekomenduojama išlikti ramiems, vadovautis oficialia informacija ir gerbti laikinus ribojimus, jei jie būtų taikomi konkrečiose vietose. Pastebėjus neįprastų situacijų, kurios akivaizdžiai nesusijusios su mokymais, apie jas reikėtų pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112.

    Jei pratybų metu būtų skelbiami papildomi paaiškinimai apie maršrutus ar galimus ribojimus, gyventojai paprastai informuojami per savivaldybių kanalus ir kitus oficialius pranešimus. Tai padeda suderinti kasdienį judėjimą su pratybų veiksmų scenarijais ir sumažinti nepatogumus.

  • Mitkų kaime paminėti 1945 metų kovo įvykiai: žygis sugrąžino partizanų ir sukilėlių atmintį

    Mitkų kaime Paįstrio seniūnijoje surengtas atminimo žygis, skirtas prieš aštuonis dešimtmečius vykusiems pokario įvykiams ir žuvusiems partizanams pagerbti. Dalyviai lankė kelias istorines vietas, uždegė žvakes ir prisiminė žmones, kurių likimai buvo pažymėti rezistencijos kova.

    Žygis prasidėjo sustojimu netoli Puodžiūnų, eglyne prie kelio į Mitkus, kur stovi lauko akmuo buvusios partizanų pasalos vietoje. Pasakojama, kad susirėmimo metu buvo sužeistas būrio vadas Aleksas Alenčikas-Kelmelis, o tarp sovietinių struktūrų lydėjusiųjų esą buvo sužeistų ir žuvusių.

    Prisiminimuose iškilo ir vietos gydytojo Jono Pažemecko vardas, kuris, pasak liudijimų, slaptai gydė sužeistuosius. „Tėtis apie Alenčiko gydymą yra kalbėjęs. Jam teko gydyti ir kitus partizanus ir aplinkinius gyventojus. Už gydytojų pareigos pildymą buvo teistas ir iškalėjo dešimt metų“, – sakė Birutė Melaikienė.

    Vėliau keliauta prie Mitkų kaime esančių paminklų, pastatytų skirtingais laikotarpiais žygeivių ir atminimo iniciatyvų rėmėjų. Jie skirti partizanams, žuvusiems apsupus jų buvimo vietą, tarp kurių minimi Vytautas Kulbis, Juozas Aleknavičius, Jonas Mitka, Alfonsas Petrulis ir kartu kovojęs vokiečių kareivis, vadintas Hansu.

    Prie paminklų giedotas Lietuvos himnas, degė žvakės, o istorinius pasakojimus pateikė žygio svečiai ir organizatoriai. Skambėjo ir asmeniniai prisiminimai, bei tekstai, kuriuose akcentuota atminties svarba bendruomenei ir ateities kartoms.

    Atminties žygis ir jo prasmė šiandien

    Renginys sietas ir su valstybės atmintinomis dienomis, primenant, kad rezistencijos istorija neatsiejama nuo Lietuvos nepriklausomybės siekio. Tokie žygiai dažnai tampa ne vien pagerbimu, bet ir gyva istorijos pamoka, kai vietovės, vardai ir dokumentuoti liudijimai įgauna aiškų kontekstą.

    Šiandien Lietuvoje vis daugiau dėmesio skiriama vietos istorijai, mažų bendruomenių iniciatyvoms ir atminimo ženklų priežiūrai, ypač ten, kur pokario rezistencijos pėdsakai yra išlikę kraštovaizdyje. Dalyviai tvarkė aplinką, prižiūrėjo paminklų teritoriją ir taip prisidėjo prie to, kad istorinės vietos išliktų matomos.

    Kelionė į 1863 metų sukilėlių kapus

    Žygio maršrutas tęsėsi Mitkų miške, kur senosiose kapelėse ilsisi 1863 metų sukilimo dalyviai. Pasak pasakojimų, paminklo atsiradimą ir vėlesnius atnaujinimus lėmė kraštotyrininkų bei tautodailininkų pastangos, o dalis ankstesnių ženklų ir detalių laikui bėgant buvo prarasti.

    Istorinė atmintis čia persipina su bendruomenės atsakomybe, nes paminklų išsaugojimas priklauso ne tik nuo institucijų, bet ir nuo žmonių, kurie sugrįžta, pasakoja, liudija ir rūpinasi vietomis. Tokie susitikimai Mitkų kaime primena, kad istorija gyva tol, kol ją kas nors saugo ir perduoda toliau.

  • 34-asis Kapelmaušis Aukštaitijoje: giminės suėjimo nuotaika ir Didysis prizas „Ratasams“

    Aukštaitijoje nuaidėjo 34-oji kapelų šventė-varžytuvės Kapelmaušis, subūrusi liaudiškos muzikos kolektyvus ir gausią publiką. Renginyje netrūko nei tradicinių melodijų, nei bendrystės jausmo, kurį dalyviai prilygino giminės suėjimui.

    Šių metų programa buvo skirta vaišių dainoms, primenant rudens pasibuvimų ir suėjimų tradiciją Aukštaitijoje. Organizatoriai pabrėžė, kad toks akcentas susieja gyvą scenos praktiką su Liaudies dainų metų idėja ir skatina tradiciją perduoti jaunesnėms kartoms.

    Didįjį prizą šiemet pelnė Miežiškių kultūros centro kapela „Ratasai“, kuriai vadovauja Raimondas Grikšelis. Žiūrovų simpatijų prizas atiteko Smilgių kultūros centro vaikų ir jaunimo kapelei „Smilgenė“, vadovaujamai Audriaus Dervinio.

    Pirmąją vietą laimėjo Paįstrio kultūros centro kapela „Gegužinė“ ir vadovė Jolita Rutkauskienė, antrąją – Miežiškių kultūros centro kapela „Rudenėlis“, vadovaujama Gražinos Krikščiūnienės. Trečioji vieta skirta dviem kolektyvams: Pakruojo kultūros centro kapelei „Čvieks“ (vadovas Egidijus Šlapikas) ir Krekenavos kultūros centro kapelei „Be cvieka“ (vadovas Rimas Medišauskas).

    Specialūs apdovanojimai taip pat iškeliavo į skirtingus Aukštaitijos kampelius: Juodupės kapela „Vyžuonta“, vadovaujama Elingos Astrauskienės, įvertinta už geriausiai atliktą Aukštaitijos kompozitoriaus instrumentinį kūrinį. Šilagalio kultūros centro kapela „Šmaikšts“, vadovaujama Virginijaus Kazlausko, apdovanota už geriausiai atliktą lietuvių liaudies vaišių dainą.

    Varžytuvių pasirodymus vertino tarptautinė ir Lietuvos profesionalų komisija, kurioje dirbo choreografijos, režisūros ir dirigavimo specialistai. Organizatoriai pažymėjo, kad tokia komisijos sudėtis padeda išlaikyti pusiausvyrą tarp tradicijos autentiškumo, sceninės kultūros ir muzikinio meistriškumo.

    Šventėje žiūrovus linksmino ir svečiai: Tiltagalių kultūros centro kapela „Lėvena“ bei pernykščiai nugalėtojai „Susiedai“ iš Vadoklių kultūros centro, šįkart pasirodę svečių teisėmis. Renginio atmosferą sustiprino ir pasitikimo bei šokio tradicijos, kurias kūrė kiti regiono kolektyvai.

    Ypatingo dėmesio sulaukė viešnių iš Ukrainos pasirodymai: skambėjo Radechivo savivaldybės Rozžalivo liaudies namų vokalinio ansamblio „Liubystok“ dainos, pristatyta tradicinių lėlių motankų įkvėpta drabužių kolekcija. Kol komisija skaičiavo balsus, scenoje pasirodė ansamblis „Jonis“.

    Renginio organizatoriai dėkojo dalyviams, savanoriams ir žiūrovams, o taip pat partneriams ir rėmėjams, prisidėjusiems prie šventės įgyvendinimo. Kapelmaušis ir toliau išlieka vienu ryškiausių Aukštaitijos kapelų susitikimų, kuriame varžymasis natūraliai dera su bendruomeniškumu.

  • Raguvos aikštėje vėl stovi Šv. Florijonas: po žiemos gedimo skulptūra pakeista nauja kopija

    Raguvos miestelio aikštėje vėl iškilo Šv. Florijono skulptūra, nuo seno laikoma simboliniu Raguvos sergėtoju nuo gaisrų. Po to, kai žiemos pabaigoje pastebėta, jog paminklas dėl prastos būklės ėmė krypti ir tapo nesaugus, skulptūra buvo nukelta, o jos vietoje netrukus atsirado nauja kopija.

    Raguvos seniūnija skelbė, kad 2025 metų sausio pabaigoje skulptūra pradėjo judėti, todėl sprendimas ją laikinai nuimti buvo priimtas pirmiausia dėl saugumo. Pasak vietos atstovų, taip siekta išvengti rizikos, kad paminklas galėtų nuvirsti ir sužaloti žmones arba apgadinti aplinką.

    Istorija siekia XIX amžių

    Šv. Florijono skulptūra Raguvos centre stovi nuo XIX amžiaus, o pirmasis šios skulptūros autorius minimas Žigas. Bėgant laikui medinė skulptūra neišvengiamai dėvėjosi, o restauravimai ne visuomet galėjo sustabdyti atmosferos poveikio sukeltus pažeidimus.

    1970 metais, kai ankstesnė skulptūra jau buvo itin prastos būklės, ji buvo pakeista kopija. Tuometinę senosios skulptūros versiją sukūrė skulptorius Giedrius Plechavičius, tačiau ir ši kopija per dešimtmečius patyrė gamtos bei laiko poveikį.

    Naują kopiją kūrė Kęstutis Krasauskas

    Naująją Šv. Florijono skulptūrą šįkart sukūrė buvęs panevėžietis skulptorius Kęstutis Krasauskas. Darbai, kaip nurodoma Raguvos bendruomenės pateikiamoje informacijoje, buvo planuojami taip, kad skulptūra sugrįžtų iki Šv. Florijono dienos, minimos gegužės 4 dieną.

    Kūrėjams teko dirbti sparčiau, kad drožybos ir polichromavimo darbai būtų užbaigti laiku. Balandžio pabaigoje, padedant statybos specialistams, naujai parengta skulptūra buvo užkelta ir tvirtai pritvirtinta įprastoje vietoje miestelio aikštėje.

    Senasis Florijonas keliaus į muziejų

    Atnaujinta, naujai polichromuota skulptūra dabar vėl matoma pagrindinėje Raguvos erdvėje ir, kaip tikimasi, tarnaus ilgus metus. Tuo metu anksčiau stovėjęs paminklas neliks pamirštas: jis bus perduotas Panevėžio kraštotyros muziejui.

    Toks sprendimas leidžia išsaugoti ir parodyti ankstesnį Raguvos simbolį kaip kultūros ir vietos istorijos liudijimą. Vietos bendruomenei tai taip pat svarbus ženklas, kad miestelio aikštės akcentas ne tik atnaujintas, bet ir įprasmintas platesniame krašto paveldo kontekste.