Tag: Panevėžio rajonas

  • Panevėžio rajono bendruomenių sąjungos šventė: programa, laikas ir ką verta žinoti dalyviams

    Panevėžio rajono savivaldybė kviečia į Panevėžio rajono bendruomenių sąjungos šventę. Renginys skirtas rajono bendruomenėms, jų nariams ir visiems gyventojams, norintiems susitikti, pabendrauti ir kartu paminėti aktyvios bendruomeninės veiklos svarbą.

    Organizatoriai skelbia šventės programą, kurioje numatytos bendruomenių prisistatymai ir įvairios veiklos dalyviams. Programoje taip pat planuojamos iniciatyvos, kurios leidžia geriau susipažinti su skirtingų vietovių bendruomenių idėjomis ir darbais.

    Renginio vieta ir tikslus laikas paprastai nurodomi oficialioje šventės programoje. Prieš vykstant rekomenduojama peržiūrėti naujausią informaciją, nes organizacinės detalės gali būti tikslinamos atsižvelgiant į orus ar techninius sprendimus.

    Šventė tampa proga aptarti aktualius vietos klausimus ir sustiprinti tarpusavio ryšius, ypač kai bendruomenės telkiasi dėl infrastruktūros, kultūros ar socialinių iniciatyvų. Tokie susitikimai dažnai paskatina ir naujas partnerystes tarp seniūnijų, nevyriausybinių organizacijų bei vietos įstaigų.

    Gyventojams, planuojantiems atvykti, patariama iš anksto pasidomėti parkavimo ir atvykimo galimybėmis, o į šventę vykti turint patogią aprangą pagal oro sąlygas. Jei programoje numatytos veiklos vaikams ar šeimoms, verta atvykti anksčiau, kad būtų lengviau orientuotis ir pasirinkti norimas veiklas.

    Kur rasti programą ir kontaktus?

    Šventės programa pateikiama kaip vizualus skelbimas, todėl ją patogiausia peržiūrėti pilnu dydžiu. Joje paprastai išdėstoma renginio eiga, pagrindiniai akcentai ir numatomi pasirodymai.

    Dėl papildomos informacijos gyventojai gali kreiptis į Panevėžio rajono savivaldybės administraciją. Savivaldybė taip pat primena, kad naujienos apie renginius dažnai skelbiamos ir savivaldybės socialinių tinklų paskyrose.

    Panevėžio rajono savivaldybės administracijos adresas: Vasario 16-osios g. 27, Panevėžys. Telefonas: +370 45 58 29 46.

  • Sveika mityba nuo mažens Krekenavoje: ką vaikai išmoksta gimnazijoje ir darželyje „Sigutė“?

    Sveikos mitybos įpročiai formuojasi anksti

    Sveika mityba vaikystėje yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių augančio organizmo raidą, energiją ir mokymosi gebėjimus. Specialistai pabrėžia, kad įpročiai, susiformavę ikimokykliniame ir pradiniame amžiuje, dažnai išlieka ir paauglystėje bei suaugus.

    Pirmieji mitybos pagrindai paprastai ateina iš šeimos, tačiau didelę įtaką turi ir ugdymo įstaigos. Kai mokykla ar darželis nuosekliai stiprina žinias apie maistą, vaikams lengviau suprasti, kodėl svarbu reguliariai valgyti, gerti vandenį ir rinktis mažiau perdirbtus produktus.

    Subalansuotas racionas vaikams turi būti įvairus, kad netrūktų pagrindinių maistinių medžiagų. Kasdienėje lėkštėje turi atsirasti daržovės ir vaisiai, pilno grūdo produktai, baltymų šaltiniai bei sveikesni riebalai, o saldinti gėrimai ir itin saldūs užkandžiai turėtų likti retoms progoms.

    Ne mažiau svarbus ir valgymo režimas: aiški pusryčių, pietų ir vakarienės rutina padeda palaikyti pastovų energijos lygį. Toks ritmas siejamas ir su geresne koncentracija pamokose, mažesniu impulsyviu užkandžiavimu, ypač saldumynais.

    Ką rizikuojame prarasti, kai mityba nesubalansuota?

    Ugdymo įstaigose sveikos mitybos tema dažnai siejama ne tik su sveikata, bet ir su kasdieniu vaiko funkcionalumu. Kai racione per daug cukraus, druskos ir sočiųjų riebalų, didėja antsvorio rizika, o ilgainiui tai gali turėti įtakos širdies ir kraujagyslių sistemai.

    Specialistai atkreipia dėmesį ir į dažnas, bet kartais nuvertinamas problemas: dantų ėduonį, geležies stoką, nuovargį, prastesnę savijautą. Augančiam organizmui ypač svarbūs ir kalcis bei vitaminas D, nes jie siejami su kaulų ir dantų būkle.

    Vaikams svarbu aiškiai suprasti, kad sveika mityba nereiškia draudimų ar griežtų taisyklių. Dažniausiai tai reiškia geresnį pasirinkimų balansą, daugiau tikro maisto, daugiau vandens ir mažiau produktų, kurie sukurti greitam sotumo ar saldumo efektui.

    Praktika rodo, kad vien teorijos nepakanka, todėl ugdymo įstaigos vis dažniau renkasi interaktyvias pamokas. Jos padeda ne tik išmokti produktų grupes, bet ir suprasti, kaip maistas atsiranda, kas jį augina ir kaip pasirinkimai susiję su aplinka.

    Krekenavoje vaikai mokosi per patirtį

    Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazijoje ir Krekenavos lopšelyje-darželyje „Sigutė“ sveikos mitybos tema integruojama per praktines veiklas ir nuotolines edukacijas. Tokios pamokos leidžia vaikams ne tik pasitikrinti žinias, bet ir susieti jas su kasdieniais sprendimais.

    Trečiokai ir ikimokyklinukai jau ne vienerius metus įsitraukia į Nacionalinės mokėjimo agentūros organizuojamas iniciatyvas, kuriose aiškinamasi maisto kelias nuo ūkio iki stalo. Vaikai supažindinami su Lietuvos žemės ūkiu, vietinės produkcijos svarba ir atsakingu vartojimu.

    Vienoje iš edukacijų, pavadintoje Operacija Brokolis, akcentuojami praktiniai principai, kaip kasdien didinti daržovių ir vaisių dalį. Taip pat aptariama, kodėl verta rinktis mažiau perdirbtą maistą ir kaip mokytis skaityti paprastus produktų sudėties ženklinimo principus.

    Ugdymo įstaigos pabrėžia ir įtraukimo svarbą: kai vaikai patys dalyvauja maisto ruošime ar degustacijose, jie dažniau ryžtasi paragauti naujų skonių. Tokiu būdu formuojamas ne tik sveikesnis racionas, bet ir pagarbesnis santykis su maistu bei mažesnis švaistymas.

    Sveikos mitybos kelias nuo mažens yra nuoseklus procesas, reikalaujantis ir šeimos, ir ugdymo įstaigos bendradarbiavimo. Kai žinios sutampa su kasdieniais pasirinkimais, vaikams lengviau augti sveikiems, energingiems ir labiau pasitikintiems savo sprendimais.

    „Sveikos mitybos įpročiai vaikystėje yra ilgalaikė investicija į vaiko sveikatą ir savijautą, todėl svarbiausia kurti palaikančią aplinką ir rodyti kasdienį pavyzdį“, – sakė visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Aušra Džiugelytė.

  • Tiltagaliai: meras pasveikino Klimavičius su deimantinėmis vestuvėmis ir įteikė simbolinį dokumentą

    Tiltagaliuose, Panevėžio rajone, gyvenantys Genė ir Vladislavas Klimavičiai paminėjo deimantines vestuves – 60 metų santuokos sukaktį. Šia proga sutuoktinius aplankė Panevėžio rajono savivaldybės meras Antanas Pocius kartu su Civilinės metrikacijos ir archyvų skyriaus vedėja Rūta Rudė.

    Vizito metu porai buvo perduoti sveikinimai ir palinkėjimai sveikatos bei ramybės, pabrėžiant ilgametės bendrystės vertę. Savivaldybė akcentuoja, kad tokios sukaktys rajone laikomos svarbia proga įvertinti šeimos stiprybę ir nuosekliai puoselėjamas vertybes.

    „Tokia graži sukaktis liudija ilgametę bendrystę ir vertybes, kurios lydi visą gyvenimą – pagarbą, kantrybę ir ištikimybę“, – sakė Panevėžio rajono meras Antanas Pocius.

    Sutuoktiniams įteikta įrėminta santuokos sudarymo akto kopija – simbolinis dokumentas, primenantis prieš šešis dešimtmečius duotus įsipareigojimus. Toks gestas, anot savivaldybės atstovų, tampa ir gražiu šeimos istorijos įprasminimu, kurį galima perduoti vaikams bei anūkams.

    Vladislavui yra 87 metai, o jo sutuoktinė Genė – penkeriais metais jaunesnė. Jie susituokė Panevėžio rajono civilinės metrikacijos skyriuje, o po vestuvių įsikūrė Tiltagaliuose: Genė yra kilusi iš Saločių Pasvalio rajone, Vladislavas – iš Tiltagalių.

    Pora pasakoja, kad jų pažintis prasidėjo tuometiniuose kultūros namuose, kur abu įsitraukė į meninę veiklą. Bendri interesai ir kasdienis bendravimas ilgainiui peraugo į šeimą, kuri bėgant metams tapo didesnė: Klimavičiai užaugino tris vaikus ir šiandien džiaugiasi penkiais anūkais.

    „Kantrybė, atlaidumas ir dėmesys vienas kitam padeda išsaugoti gerus santykius ir kartu įveikti visus gyvenimo išbandymus“, – sako Genė Klimavičienė.

    Jubiliejų sveikinimo tradicija rajone

    Panevėžio rajone tęsiama tradicija pasveikinti šeimas, mininčias 50 ir daugiau bendro gyvenimo metų sukaktis. Savivaldybė kviečia jubiliejinių santuokų sulaukusius gyventojus kreiptis į Civilinės metrikacijos ir archyvų skyrių, kad būtų suderintas pasveikinimas ir įteiktas simbolinis santuokos akto dokumentas.

    Tokie vizitai dažnai tampa ne tik oficialiu dėmesio ženklu, bet ir proga užfiksuoti šeimos istoriją bei prisiminti bendruomenės tradicijas. Savivaldybė pabrėžia, kad ilgalaikės santuokos sukaktys yra svarbi bendruomeninio gyvenimo dalis, skatinanti tarpusavio pagarbą ir kartų ryšį.

  • Panevėžio rajone vaikai suko galvas viktorinoje „Sukam sukam galveles 2026“: ką išbandė komandos

    Viktorina sukvietė kelias įstaigas

    Dembavos lopšelyje-darželyje „Smalsutis“ surengta Panevėžio rajono priešmokyklinio amžiaus vaikų viktorina „Sukam sukam galveles 2026“. Renginys subūrė vaikus, lankančius logopedines pratybas, ir tapo proga mokytis per žaidimą bei patirti bendrystę.

    Organizatoriai pabrėžė, kad tokios veiklos padeda vaikams drąsiau kalbėti, įsitraukti į komandinį darbą ir lavinti kūrybiškumą. Viktoriną rengė logopedė Rasa Belazarienė, priešmokyklinio ugdymo mokytoja metodininkė Jovita Niauronienė ir Panevėžio rajono švietimo centras.

    Užduotys lavino kalbą ir dėmesį

    Į viktoriną atvyko Smilgių gimnazijos ikimokyklinio skyriaus, Velžio lopšelio-darželio „Šypsenėlė“, Piniavos mokyklos-darželio Bernatonių skyriaus, Naujamiesčio lopšelio-darželio „Bitutė“ ir Dembavos lopšelio-darželio „Smalsutis“ komandos. Vaikai prisistatė išradingai, parodydami drąsą ir gebėjimą susitarti tarpusavyje.

    Dalyvių laukė įvairios užduotys, kurios buvo pritaikytos priešmokyklinio amžiaus vaikams ir logopedinių pratybų tikslams. Tokie žaidybiniai iššūkiai paprastai stiprina taisyklingą tarimą, žodyną, klausymo įgūdžius, dėmesio koncentraciją ir mąstymą.

    Pedagogai pastebi, kad vaikams ypač svarbus saugus emocinis fonas, kai vertinama ne vien konkurencija, o pastangos ir įsitraukimas. Dėl to viktorinos formatas leidžia patirti sėkmę skirtingų gebėjimų vaikams ir sustiprina jų motyvaciją toliau lavinti kalbą.

    Nauda vaikams ir pedagogams

    Renginys tapo ne tik švente vaikams, bet ir profesinio bendradarbiavimo erdve specialistams. Susitikimai tarp skirtingų ugdymo įstaigų padeda dalintis gerąja patirtimi, suderinti ugdymo kryptis ir geriau atliepti vaikų poreikius.

    Viktorinos pabaigoje komandos buvo apdovanotos, o vaikai išsiskirstė su naujais įspūdžiais. Organizatoriai tikisi, kad „Sukam sukam galveles 2026“ taps tęstine iniciatyva, stiprinančia kalbos ugdymą ir kūrybiškumą per bendras veiklas.

  • Erasmus+ kursai Lisabonoje: Panevėžio r. darželio „Bitutė“ mokytojos parsivežė tvarumo idėjų

    Mokymai apie tvarumą per žaidimą

    Balandžio 20–25 dienomis Panevėžio rajono Naujamiesčio lopšelio-darželio „Bitutė“ ikimokyklinio ugdymo mokytoja Lauryna Augėnaitė ir priešmokyklinio bei ikimokyklinio ugdymo mokytoja Dovilė Baranauskienė dalyvavo Erasmus+ programos kursuose Lisabonoje.

    Mokymų tema buvo tvarumo ugdymas pasitelkiant žaidybinį mokymąsi ir žaidybinimo principus. Pasak organizatorių, toks metodas padeda sudėtingas temas vaikams pateikti per praktiką, smalsumą ir aiškias kasdienes situacijas.

    Kursuose kartu su pedagogais iš įvairių šalių mokytojos gilinosi į tvarumo sampratą ir aptarė aktualias aplinkosaugos problemas, kurios vis dažniau pasiekia ir ugdymo įstaigas. Daug dėmesio skirta atliekų pertekliui, ypač tekstilės vartojimui, taip pat oro taršos poveikiui sveikatai ir aplinkai.

    Mokymų lektorė pristatė praktinius būdus, kaip šias temas integruoti į ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą, kad vaikai ne tik išgirstų faktus, bet ir suprastų priežasties bei pasekmės ryšius. Akcentuota, kad tvarumo įgūdžiai stiprėja tada, kai vaikas pats veikia, o ne vien klausosi.

    Praktinės užduotys ir pažintinės išvykos

    Mokymų metu dalyvės atliko praktines užduotis, kurios skatina aktyvų įsitraukimą ir leidžia išbandyti naujus ugdymo scenarijus. Tokie metodai dažnai remiasi komandiniu darbu, trumpomis užduotimis ir aiškiais pasiekimo žingsniais, kurie vaikams sukuria motyvuojantį procesą.

    Programoje numatytos ir edukacinės išvykos, padėjusios tvarumo temas susieti su realia aplinka. Mokytojos lankėsi lėlių muziejuje, o taip pat parke, kuriame analizavo augaliją, medžių įvairovę ir žaliųjų erdvių reikšmę žmonių gerovei.

    Viena iš išvykų vyko į paplūdimį prie Atlanto vandenyno, kur dėmesys sutelktas į žmogaus ir gamtos sąveiką. Praktiniuose stebėjimuose aptarta, kaip tarša pasireiškia kasdienėje aplinkoje ir kokie mažesni, bet nuoseklūs įpročiai gali prisidėti prie aplinkos tausojimo.

    Mokytojų teigimu, tokios patirtys padeda tvarumą suvokti ne kaip teoriją, o kaip kasdienį pasirinkimų rinkinį. Grįžus į ugdymo įstaigą, šias idėjas planuojama pritaikyti veiklose su vaikais, stiprinant jų atsakomybę už aplinką nuo ankstyvojo amžiaus.

    Kodėl tvarumą svarbu ugdyti anksti

    Ankstyvasis amžius laikomas vienu svarbiausių laikotarpių formuojant įpročius, todėl tvarumo temos vis dažniau integruojamos į ugdymą per kasdienius veiksmus. Vaikams suprantamiausios tampa užduotys, susijusios su rūšiavimu, daiktų pakartotiniu panaudojimu, vandens ir energijos taupymu.

    Pedagogų patirtis rodo, kad žaidybinis mokymasis gali padėti išvengti moralizavimo ir suteikti vaikams aiškius, jų amžiui pritaikytus veikimo būdus. Taip tvarumas tampa ne abstrakčia sąvoka, o praktika, kurią vaikas gali atpažinti darželyje ir namuose.

  • Kaip Krekenavos darželis „Sigutė“ moko vaikus saugotis infekcijų: higiena, skiepai ir kasdieniai įpročiai

    Kodėl darželiuose infekcijos plinta greičiau?

    Darželiuose infekcinės ligos plinta greitai, nes vaikai daug laiko praleidžia arti vieni kitų, dalijasi žaislais ir dažnai liečia bendrus paviršius. Ankstyvame amžiuje imuninė sistema dar bręsta, todėl net įprasti virusai gali sukelti dažnesnius susirgimus ir ilgesnį sveikimą.

    Dažniausi perdavimo keliai išlieka tie patys: oro lašelinis, kontaktinis per rankas ir paviršius, rečiau per užterštą maistą ar vandenį. Dėl to prevencija ugdymo įstaigose remiasi ne viena priemone, o kelių įpročių deriniu: rankų higiena, vėdinimu, patalpų švara ir atsakingu elgesiu susirgus.

    Prevencijos pagrindas: įpročiai, o ne vienkartinės akcijos

    Krekenavos lopšelyje–darželyje „Sigutė“ infekcijų prevencija pristatoma vaikams taip, kad ji būtų suprantama ir pritaikoma kasdienybėje. Specialistai akcentuoja, kad didžiausią poveikį turi nuoseklūs veiksmai, kai vaikai mokosi ne tik ką daryti, bet ir kodėl tai svarbu jų pačių bei draugų sveikatai.

    Praktikoje tai reiškia dažną ir taisyklingą rankų plovimą, kosėjimo ir čiaudėjimo etiketą, vengimą liesti veidą nešvariomis rankomis. Taip pat svarbu priminti, kad susirgus reikia likti namuose, nes ankstyvas grįžimas į grupę dažnai tampa naujos užkrato grandinės pradžia.

    Skiepų tema vaikams pristatyta per edukaciją

    Balandžio 21 dieną „Sigutės“ „Kiškučių“ ir „Bitučių“ grupių bei Linkaučių ir Žibartonių skyriaus vaikai dalyvavo edukacinėje veikloje, skirtoje infekcinių ligų prevencijai. Vaikai žiūrėjo edukacinį filmuką Kaip begemotas bijojo skiepų, kuris padėjo paprastai ir be gąsdinimo paaiškinti skiepų prasmę.

    Po peržiūros vaikai atliko praktines užduotis: spalvino piešinius Aš drąsuolis ir Super skiepas, sprendė užduotis apie tai, kas saugo kūną, ieškojo teisingų atsakymų. Tokios veiklos padeda mažinti baimes, kurti pasitikėjimą ir formuoti supratimą, kad skiepai yra viena iš priemonių apsisaugoti nuo dalies užkrečiamųjų ligų ir jų komplikacijų.

    Visuomenės sveikatos specialistai pabrėžia, kad geriausi rezultatai pasiekiami, kai ugdymo įstaigos žinutės sutampa su šeimos įpročiais namuose. Kasdieniai sprendimai, tokie kaip subalansuota mityba, pakankamas miegas, fizinis aktyvumas ir laikas lauke, stiprina organizmo atsparumą ir padeda lengviau įveikti sezoninius susirgimus.

    Darželiuose svarbų vaidmenį atlieka ir aplinkos veiksniai: reguliarus patalpų vėdinimas, paviršių valymas, grupių rutina, leidžianti sumažinti kontaktų chaosą. Kartu su higienos ugdymu tai kuria aiškią ir vaikams suprantamą sistemą, kuri mažina infekcijų plitimo riziką bendruomenėje.

    Ilgalaikė prevencijos nauda yra ne tik mažesnis sergamumas, bet ir vaikų savarankiškumas bei atsakomybė už savo sveikatą. Kai šie įgūdžiai formuojami anksti, jie dažnai išlieka ir mokykloje, ir suaugus, prisidedant prie atsakingesnės visuomenės sveikatos kultūros.

    Tekstą parengė visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Aušra Džiugelytė.

  • Lietuvos dziudo čempionatas Kėdainiuose: daugiau nei 700 dalyvių ir Panevėžio rajono medaliai

    Čempionatas subūrė rekordines pajėgas

    Spalio 28–29 dieną Kėdainių sporto arenoje surengtas Lietuvos mokinių dziudo čempionatas, kuriame varžėsi U16, U14 ir U12 amžiaus grupių sportininkai. Į turnyrą susirinko daugiau nei 700 dalyvių iš įvairių šalies klubų ir mokyklų, todėl tatamyje netrūko įtampos ir aukšto tempo kovų.

    Toks dalyvių skaičius parodė augantį jaunimo įsitraukimą į dziudo ir didėjančią konkurenciją regionuose. Varžybų formatas pareikalavo ne tik fizinio pasirengimo, bet ir taktinio brandumo, nes kelių kovų serijos per dieną dažnai tampa lemiamu išbandymu.

    Panevėžio rajono sportininkų rezultatai

    Panevėžio rajonui čempionate atstovavo Upytės Antano Belazaro pagrindinės mokyklos ir Smilgių gimnazijos mokiniai. Jaunieji dziudistai susitiko su stipriais varžovais, tačiau sugebėjo išlaikyti koncentraciją ir grįžo su apdovanojimais.

    U12 amžiaus grupėje Panevėžio rajono sportininkai iškovojo du bronzos medalius. U14 grupėje pasiektas dar ryškesnis rezultatas: pelnytas vienas aukso ir du bronzos medaliai, parodę, kad jaunųjų atletų progresas matomas ne tik treniruotėse, bet ir nacionalinio lygio varžybose.

    Ką rodo tokie pasiekimai?

    Medaliai nacionaliniame čempionate dažnai tampa svarbiu atspirties tašku tolesnei sportininko raidai, ypač pereinant į vyresnes amžiaus grupes. Tokie rezultatai taip pat didina tikimybę patekti į stipriausias regionines ar nacionalines jaunimo sudėtis ir kaupti patirtį aukštesnio lygio turnyruose.

    Sveikinimai skiriami sportininkams ir jų trenerei Mildai Blaževičienėi, kurios indėlis į pasirengimą atsispindėjo tiek techniniuose veiksmuose, tiek kovingume ant tatamio. Panevėžio rajonui tai dar vienas signalas, kad nuoseklus darbas sporto mokyklose ir gimnazijose duoda apčiuopiamų rezultatų.

    Parengta pagal Panevėžio rajono švietimo centro metodininkės Linos Šachovos informaciją.

  • Panevėžio, Kupiškio ir Pasvalio rajonuose vyks karinės pratybos: ką svarbu žinoti gyventojams

    Panevėžio, Kupiškio ir Pasvalio rajonuose vyks karinės pratybos: ką svarbu žinoti gyventojams

    Gegužės 14–15 dienomis ir gegužės 18–19 dienomis Panevėžio, Kupiškio bei Pasvalio rajonuose vyks karinės pratybos. Apie jas iš anksto informuojami vietos gyventojai, kad būtų išvengta nereikalingo nerimo ir klaidingų pranešimų tarnyboms.

    Pratybų metu regione gali būti pastebimas intensyvesnis kariškių judėjimas, karinės technikos kolonos ir dažnesnis patruliavimas keliuose. Taip pat galimi trumpalaikiai eismo ribojimai ar laikini nukreipimai, ypač jei bus vykdomi manevrai ar logistinės užduotys.

    Kariuomenė tokiais mokymais siekia treniruoti vienetų parengtį, ryšio ir koordinavimo veiksmus, taip pat gebėjimą greitai reaguoti realiose situacijose. Pastaraisiais metais pratybų intensyvumas Lietuvoje didėja dėl pasikeitusios saugumo aplinkos regione ir stiprinamo atgrasymo.

    Gyventojams rekomenduojama išlikti ramiems, vadovautis oficialia informacija ir gerbti laikinus ribojimus, jei jie būtų taikomi konkrečiose vietose. Pastebėjus neįprastų situacijų, kurios akivaizdžiai nesusijusios su mokymais, apie jas reikėtų pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112.

    Jei pratybų metu būtų skelbiami papildomi paaiškinimai apie maršrutus ar galimus ribojimus, gyventojai paprastai informuojami per savivaldybių kanalus ir kitus oficialius pranešimus. Tai padeda suderinti kasdienį judėjimą su pratybų veiksmų scenarijais ir sumažinti nepatogumus.

  • Mitkų kaime paminėti 1945 metų kovo įvykiai: žygis sugrąžino partizanų ir sukilėlių atmintį

    Mitkų kaime Paįstrio seniūnijoje surengtas atminimo žygis, skirtas prieš aštuonis dešimtmečius vykusiems pokario įvykiams ir žuvusiems partizanams pagerbti. Dalyviai lankė kelias istorines vietas, uždegė žvakes ir prisiminė žmones, kurių likimai buvo pažymėti rezistencijos kova.

    Žygis prasidėjo sustojimu netoli Puodžiūnų, eglyne prie kelio į Mitkus, kur stovi lauko akmuo buvusios partizanų pasalos vietoje. Pasakojama, kad susirėmimo metu buvo sužeistas būrio vadas Aleksas Alenčikas-Kelmelis, o tarp sovietinių struktūrų lydėjusiųjų esą buvo sužeistų ir žuvusių.

    Prisiminimuose iškilo ir vietos gydytojo Jono Pažemecko vardas, kuris, pasak liudijimų, slaptai gydė sužeistuosius. „Tėtis apie Alenčiko gydymą yra kalbėjęs. Jam teko gydyti ir kitus partizanus ir aplinkinius gyventojus. Už gydytojų pareigos pildymą buvo teistas ir iškalėjo dešimt metų“, – sakė Birutė Melaikienė.

    Vėliau keliauta prie Mitkų kaime esančių paminklų, pastatytų skirtingais laikotarpiais žygeivių ir atminimo iniciatyvų rėmėjų. Jie skirti partizanams, žuvusiems apsupus jų buvimo vietą, tarp kurių minimi Vytautas Kulbis, Juozas Aleknavičius, Jonas Mitka, Alfonsas Petrulis ir kartu kovojęs vokiečių kareivis, vadintas Hansu.

    Prie paminklų giedotas Lietuvos himnas, degė žvakės, o istorinius pasakojimus pateikė žygio svečiai ir organizatoriai. Skambėjo ir asmeniniai prisiminimai, bei tekstai, kuriuose akcentuota atminties svarba bendruomenei ir ateities kartoms.

    Atminties žygis ir jo prasmė šiandien

    Renginys sietas ir su valstybės atmintinomis dienomis, primenant, kad rezistencijos istorija neatsiejama nuo Lietuvos nepriklausomybės siekio. Tokie žygiai dažnai tampa ne vien pagerbimu, bet ir gyva istorijos pamoka, kai vietovės, vardai ir dokumentuoti liudijimai įgauna aiškų kontekstą.

    Šiandien Lietuvoje vis daugiau dėmesio skiriama vietos istorijai, mažų bendruomenių iniciatyvoms ir atminimo ženklų priežiūrai, ypač ten, kur pokario rezistencijos pėdsakai yra išlikę kraštovaizdyje. Dalyviai tvarkė aplinką, prižiūrėjo paminklų teritoriją ir taip prisidėjo prie to, kad istorinės vietos išliktų matomos.

    Kelionė į 1863 metų sukilėlių kapus

    Žygio maršrutas tęsėsi Mitkų miške, kur senosiose kapelėse ilsisi 1863 metų sukilimo dalyviai. Pasak pasakojimų, paminklo atsiradimą ir vėlesnius atnaujinimus lėmė kraštotyrininkų bei tautodailininkų pastangos, o dalis ankstesnių ženklų ir detalių laikui bėgant buvo prarasti.

    Istorinė atmintis čia persipina su bendruomenės atsakomybe, nes paminklų išsaugojimas priklauso ne tik nuo institucijų, bet ir nuo žmonių, kurie sugrįžta, pasakoja, liudija ir rūpinasi vietomis. Tokie susitikimai Mitkų kaime primena, kad istorija gyva tol, kol ją kas nors saugo ir perduoda toliau.

  • 34-asis Kapelmaušis Aukštaitijoje: giminės suėjimo nuotaika ir Didysis prizas „Ratasams“

    Aukštaitijoje nuaidėjo 34-oji kapelų šventė-varžytuvės Kapelmaušis, subūrusi liaudiškos muzikos kolektyvus ir gausią publiką. Renginyje netrūko nei tradicinių melodijų, nei bendrystės jausmo, kurį dalyviai prilygino giminės suėjimui.

    Šių metų programa buvo skirta vaišių dainoms, primenant rudens pasibuvimų ir suėjimų tradiciją Aukštaitijoje. Organizatoriai pabrėžė, kad toks akcentas susieja gyvą scenos praktiką su Liaudies dainų metų idėja ir skatina tradiciją perduoti jaunesnėms kartoms.

    Didįjį prizą šiemet pelnė Miežiškių kultūros centro kapela „Ratasai“, kuriai vadovauja Raimondas Grikšelis. Žiūrovų simpatijų prizas atiteko Smilgių kultūros centro vaikų ir jaunimo kapelei „Smilgenė“, vadovaujamai Audriaus Dervinio.

    Pirmąją vietą laimėjo Paįstrio kultūros centro kapela „Gegužinė“ ir vadovė Jolita Rutkauskienė, antrąją – Miežiškių kultūros centro kapela „Rudenėlis“, vadovaujama Gražinos Krikščiūnienės. Trečioji vieta skirta dviem kolektyvams: Pakruojo kultūros centro kapelei „Čvieks“ (vadovas Egidijus Šlapikas) ir Krekenavos kultūros centro kapelei „Be cvieka“ (vadovas Rimas Medišauskas).

    Specialūs apdovanojimai taip pat iškeliavo į skirtingus Aukštaitijos kampelius: Juodupės kapela „Vyžuonta“, vadovaujama Elingos Astrauskienės, įvertinta už geriausiai atliktą Aukštaitijos kompozitoriaus instrumentinį kūrinį. Šilagalio kultūros centro kapela „Šmaikšts“, vadovaujama Virginijaus Kazlausko, apdovanota už geriausiai atliktą lietuvių liaudies vaišių dainą.

    Varžytuvių pasirodymus vertino tarptautinė ir Lietuvos profesionalų komisija, kurioje dirbo choreografijos, režisūros ir dirigavimo specialistai. Organizatoriai pažymėjo, kad tokia komisijos sudėtis padeda išlaikyti pusiausvyrą tarp tradicijos autentiškumo, sceninės kultūros ir muzikinio meistriškumo.

    Šventėje žiūrovus linksmino ir svečiai: Tiltagalių kultūros centro kapela „Lėvena“ bei pernykščiai nugalėtojai „Susiedai“ iš Vadoklių kultūros centro, šįkart pasirodę svečių teisėmis. Renginio atmosferą sustiprino ir pasitikimo bei šokio tradicijos, kurias kūrė kiti regiono kolektyvai.

    Ypatingo dėmesio sulaukė viešnių iš Ukrainos pasirodymai: skambėjo Radechivo savivaldybės Rozžalivo liaudies namų vokalinio ansamblio „Liubystok“ dainos, pristatyta tradicinių lėlių motankų įkvėpta drabužių kolekcija. Kol komisija skaičiavo balsus, scenoje pasirodė ansamblis „Jonis“.

    Renginio organizatoriai dėkojo dalyviams, savanoriams ir žiūrovams, o taip pat partneriams ir rėmėjams, prisidėjusiems prie šventės įgyvendinimo. Kapelmaušis ir toliau išlieka vienu ryškiausių Aukštaitijos kapelų susitikimų, kuriame varžymasis natūraliai dera su bendruomeniškumu.