CP v2

Tag: Panevėžio rajono savivaldybė

  • Panevėžio rajono bendrasis planas keičiamas: gyventojų pasiūlymai ir svarbiausios plėtros kryptys

    Panevėžio rajono savivaldybėje pristatyti visos savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo sprendiniai ir aptarti su visuomene. Viešinimo metu gyventojai teikė pastabas dėl planuojamų pokyčių, o dalis pasiūlymų jau įvertinti tolesniame rengimo etape.

    Bendrasis planas yra pagrindinis teritorijų planavimo dokumentas, pagal kurį nustatomos ilgalaikės rajono vystymo kryptys. Jis apima gyvenviečių plėtrą, susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros vystymą, žemės naudojimo principus, aplinkosaugą ir kraštovaizdžio apsaugą.

    Kas keičiasi bendrajame plane?

    Pristatymo metu akcentuota siekis formuoti kompaktiškesnę gyvenviečių struktūrą ir aiškiau apibrėžti urbanistinės plėtros zonas. Savivaldybė pabrėžia, kad toks planavimas paprastai padeda efektyviau organizuoti paslaugas, viešąjį transportą ir inžinerinių tinklų plėtrą.

    Taip pat daug dėmesio skirta socialinei ir inžinerinei infrastruktūrai: keliams, susisiekimo sprendiniams, vandentvarkai, viešosioms erdvėms. Tokie sprendiniai svarbūs ir investicijų pritraukimui, nes aiškios plėtros taisyklės mažina neapibrėžtumą gyventojams ir verslui.

    Daugiausia diskusijų sukėlę klausimai

    Viešinimo laikotarpiu gauta apie 100 pasiūlymų ir pastabų. Didžiausia jų dalis siejosi su žemės sklypų paskirties keitimo galimybėmis į gyvenamąją, pramonės ar sandėliavimo, taip pat su gamtinio karkaso ribų tikslinimu.

    Ryškiau aptartas ir vėjo elektrinių plėtros klausimas, kuris dažnai kelia diskusijas dėl kraštovaizdžio, triukšmo, atstumų iki gyvenamųjų teritorijų ir poveikio aplinkai vertinimo. Savivaldybė nurodo, kad visi pasiūlymai analizuojami, o sprendiniai bus tikslinami, atsižvelgiant į teisės aktus ir institucijų reikalavimus.

    „Šiuo dokumentu siekiame sukurti patrauklią gyvenamąją aplinką, išsaugant rajono gamtinį ir kultūrinį savitumą bei sudarant sąlygas darniai ekonominei plėtrai. Svarbu ir tai, kad planavimo procese aktyviai dalyvavo gyventojai“, – sakė Panevėžio rajono savivaldybės vyriausiasis architektas Donatas Malinauskas.

    Kokie tolesni žingsniai?

    Įvertinus gyventojų ir institucijų pastabas, dalis sprendinių bus koreguojama, o pakoreguotas dokumentas bus derinamas su planavimo sąlygas išdavusiomis institucijomis. Vėliau numatytas tikrinimas pagal teritorijų planavimo procedūras ir teikimas tvirtinti Panevėžio rajono savivaldybės tarybai.

    Savivaldybė pabrėžia, kad atnaujintu bendruoju planu siekiama nuoseklios rajono raidos: saugios ir patogios gyvenamosios aplinkos, suderintos infrastruktūros plėtros, gamtos ir kraštovaizdžio apsaugos bei kultūros paveldo išsaugojimo. Dokumentas taps orientyru sprendžiant, kur ir kokiomis sąlygomis gali vykti statybos, plėtra ir investicijos.

  • Panevėžio rajono kultūros centras startuoja su nauja komanda: kas keičiasi 25 padaliniuose?

    Panevėžio rajone pradėjo veikti naujai įsteigtas Panevėžio rajono kultūros centras. Įstaiga oficialiai įregistruota, suformuota administracijos komanda, o kultūrinės veiklos visose seniūnijose, kaip pabrėžiama, nebuvo sustabdytos.

    Reorganizacijos metu pasikeitė kultūros įstaigų struktūra, tačiau toliau aktyviai dirba visi 25 padaliniai. Jų kasdienę veiklą koordinuoja kultūrinės veiklos organizatoriai, užtikrinantys, kad suplanuoti renginiai, repeticijos ir edukacijos vyktų pagal planą.

    Laikinas vadovas ir konkursas

    Nuo gegužės 5 dienos Panevėžio rajono kultūros centrui laikinai vadovauja režisierius ir kultūros vadybininkas Julius Jakubėnas. Jis pareigas eis iki bus atrinktas nuolatinis direktorius viešo konkurso būdu.

    Panevėžio rajono savivaldybė yra paskelbusi konkursą į direktoriaus pareigas, o kandidatų dokumentai priimami iki birželio 8 dienos. Savivaldybės praktikoje tokia tvarka taikoma siekiant užtikrinti skaidrų vadovo atrankos procesą ir nenutraukti įstaigos darbo pereinamuoju laikotarpiu.

    „Pokyčiai vyko nuolat, tačiau kultūrinis gyvenimas nesustojo nė akimirkai. Nuo pat pradžių siekėme atviro dialogo ir bendradarbiavimo, kad permainos darbuotojams būtų kuo aiškesnės“, – sakė Julius Jakubėnas.

    Kaip suformuota administracija

    Pranešama, kad kultūros centro administracijoje dirba devyni žmonės. Komandoje numatytos kultūros ir meno, ūkio ir technologijų, finansų, personalo bei viešųjų pirkimų funkcijos, kurios įprastai yra būtinos centralizuotam didelės įstaigos valdymui.

    Administracijos branduolį sudaro direktoriaus pavaduotojai, finansų darbuotojai ir specialistai, atsakingi už personalą bei pirkimus. Tokia struktūra leidžia vienodinti veiklos procesus skirtinguose padaliniuose ir mažinti administracinę naštą vietos komandoms, kad jos galėtų daugiau dėmesio skirti renginiams ir bendruomenėms.

    Artimiausi darbai ir vasaros planai

    Artimiausiu metu naujai įsteigtam centrui tenka užbaigti organizacinius darbus ir galutinai įtvirtinti veiklos procesus: nuo dokumentų valdymo iki bendrų planavimo ir atsakomybės principų padaliniuose. Tokiuose pokyčiuose svarbiausias tikslas – kad gyventojai paslaugų kokybės skirtumų nepajustų, o darbuotojams būtų aiškios taisyklės ir atsakomybės.

    Kultūros centras taip pat ruošiasi Lietuvos moksleivių dainų šventei, planuoja vasaros renginių ciklą ir tęs veiklas visame rajone. Skelbiama, kad pagrindinis naujos komandos siekis – stiprinti kultūros paslaugų kokybę, didinti bendruomenių įsitraukimą ir užtikrinti, kad renginiai būtų prieinami skirtingoms amžiaus grupėms bei seniūnijoms.

  • Auksinių vestuvių proga Ėriškiuose pasveikinta Čepų šeima: 50 metų kartu ir bendruomenės pagarba

    Panevėžio rajone tęsiama tradicija pagerbti poras, kartu nugyvenusias pusę amžiaus ir daugiau. Šįkart dėmesio centre atsidūrė Ėriškių kaime gyvenantys Fėliusia ir Antanas Čepos, minintys auksinių vestuvių sukaktį.

    Jubiliatus jų namuose aplankė Panevėžio rajono meras Antanas Pocius, Civilinės metrikacijos ir archyvų skyriaus vedėja Rūta Rudė bei Upytės seniūnijos atstovė Toma Šeštokienė. Vizito metu sutuoktiniams perduoti sveikinimai ir padėka už šeimos pavyzdį bendruomenei.

    Pažintis šokiuose ir gyvenimo kelias

    Fėliusia ir Antanas pasakojo, kad susipažino jaunystėje šokiuose, o draugystė greitai peraugo į tvirtą ryšį. Fėliusios kelias siejosi su ekonomikos studijomis, Antanas pasirinko zootechniko profesiją.

    Sutuoktiniai susituokė 1976 metų gegužės 29 dieną Utenoje. Vėliau, gavę paskyrimus dirbti tuometiniuose ūkiuose, 1981 metais persikėlė į Ėriškius ir čia gyvena iki šiol.

    Šeima, vaikai ir anūkai

    Per bendrą gyvenimą Čepų šeima užaugino vaikus, o šiandien džiaugiasi gausiu artimųjų ratu. Sutuoktiniai pasakojo, kad jų šeimą papildė šeši anūkai, o kasdienybėje ir toliau svarbiausia išlieka artumas ir rūpestis vienas kitu.

    Šeimos istorija, pasak savivaldybės atstovų, yra ir platesnės Panevėžio rajono bendruomenės portreto dalis, kai ilgametės santuokos tampa vertybiniu orientyru jaunesnėms kartoms.

    Simbolinė dovana ir savivaldybės kvietimas

    Susitikimo metu jubiliatams įteikta įrėminta santuokos sudarymo akto kopija, primenanti prieš penkis dešimtmečius duotą pažadą ir kartu nueitą gyvenimo kelią. Tokia dovana savivaldybėje vertinama kaip pagarbos ženklas poroms, kurios savo pavyzdžiu stiprina bendruomenės ryšius.

    „Didžiausias Panevėžio rajono turtas yra žmonės ir jų kuriamos istorijos. Tokios šeimos kaip Fėliusios ir Antano primena, kad tikrosios vertybės gimsta iš kasdienio buvimo kartu“, – sakė meras Antanas Pocius.

    Savivaldybė primena, kad poros, mininčios 50 metų ir didesnes santuokos sukaktis, gali apie tai pranešti Civilinės metrikacijos ir archyvų skyriui. Tokiu atveju sukaktis gali būti pažymėta oficialiu dėmesiu, o jubiliatai pasveikinti asmeniškai.

  • Panevėžio rajono bendruomenėms skirta per 78 tūkst. eurų: šiemet finansuojama jau 20 projektų

    Panevėžio rajono bendruomenėms šiemet skirta daugiau kaip 78 tūkst. eurų nacionalinės paramos, kurią administruoja Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos. Įvertinus pateiktas paraiškas pagal nacionalinės paramos kaimo bendruomenių veiklai taisykles, finansavimas skirtas 20-čiai projektų.

    Panevėžio rajono savivaldybės duomenimis, finansuojamų iniciatyvų apimtys auga jau kelerius metus iš eilės. 2024 metais buvo patvirtinti 9 projektai, kuriems skirta 36 888 eurai, 2025 metais – 15 projektų už beveik 69 tūkst. eurų, o šiemet riba peržengė 78 tūkst. eurų.

    Kur bus panaudota parama?

    Didžiausias dėmesys skiriamas bendruomenių veiklos sąlygoms gerinti ir viešajai infrastruktūrai atnaujinti. Pagal veiklos sritį, skirtą materialinei bazei kurti ar stiprinti, finansavimą gavo penkios bendruomenės: Berniūnų, Barklainių I kaimo, Ėriškių, Trakiškio ir Skaistgirių.

    Šių projektų lėšos paprastai nukreipiamos į įrangos, inventoriaus ar patalpų pritaikymo poreikius, kad būtų lengviau organizuoti susitikimus, edukacijas, šventes bei kitas vietos iniciatyvas. Praktikoje tai reiškia geresnes sąlygas tiek savanorių veiklai, tiek renginių organizavimui, ypač mažesnėse gyvenvietėse.

    Viešosios erdvės: nuo aikštelių iki aktyvaus laisvalaikio zonų

    Kita dalis paramos skirta viešosioms erdvėms ir statiniams tvarkyti bei pritaikyti gyventojų poreikiams. Šioje srityje finansuojami šeši projektai, kurių tikslas – didinti saugumą, gerinti laisvalaikio infrastruktūrą ir kurti patrauklesnes erdves šeimoms bei jaunimui.

    Tarp numatytų darbų įvardijami Krekenavos riedlenčių aikštelės atnaujinimas, vaikų žaidimų erdvių plėtra Molainiuose, Pažagieniuose ir Vadokliuose. Taip pat planuojamos naujos aktyvaus laisvalaikio zonos Raguvos ir Naujamiesčio bendruomenėse bei priemonės, kurios padės užtikrinti paprastesnę ir nuoseklesnę viešųjų erdvių priežiūrą.

    Renginiai ir mokomieji vizitai – bendruomeniškumui stiprinti

    Dar devyni projektai finansuojami renginių ir mokomųjų vizitų organizavimo kryptyje. Šios iniciatyvos orientuotos į tradicijų puoselėjimą, amatų ir kultūros pristatymą, vietos gyventojų edukaciją bei tarpusavio ryšių stiprinimą.

    Numatoma, kad bendruomenės vyks į mokomuosius vizitus įvairiuose Lietuvos regionuose, kur susipažins su kitų vietovių gerąja praktika ir įgyvendintais sprendimais. Tarp išskiriamų veiklų minimas Dembavos bendruomenės teatralizuotas tautinių šokių festivalis, Miežiškių bendruomenės tradicijoms ir amatams skirtas renginys bei Panevėžio rajono bendruomenių sąjungos gerosios patirties vizitas į Mažąją Lietuvą.

    Panevėžio rajone veikia daugiau kaip 60 bendruomenių, o dalis jų projektų tradiciškai įgyvendinami prisidedant ne tik paramos lėšomis. Savivaldybė nurodo, kad bendruomenės dažnai investuoja ir savo lėšas, taip pat prisideda savanorišku darbu, o dalinį finansavimą prie kai kurių iniciatyvų skiria ir Panevėžio rajono savivaldybė.

    „Smagu matyti, kad mūsų rajono bendruomenės turi idėjų ir ryžto jas įgyvendinti. Už kiekvieno projekto slypi žmonės, kurie savo laisvą laiką, energiją ir rūpestį skiria vietai, kurioje ir gyvena“, – sakė Panevėžio rajono savivaldybės Investicijų ir užsienio ryšių skyriaus vedėja Miglė Bražėnienė.

    Pasak savivaldybės, augantis finansuojamų projektų skaičius rodo didėjantį vietos aktyvumą ir geresnį pasirengimą pasinaudoti nacionalinėmis priemonėmis. Tikimasi, kad atnaujintos viešosios erdvės, įsigyta įranga ir bendruomeniniai renginiai prisidės prie patrauklesnės gyvenamosios aplinkos bei didesnio žmonių įsitraukimo visame Panevėžio rajone.

  • Panevėžio rajone startavo II priėmimo etapas: kur dar yra laisvų vietų darželiuose ir mokyklose

    Panevėžio rajono savivaldybė praneša, kad nuo birželio 1 dienos prasidėjo antrasis prašymų teikimo etapas į rajono ugdymo įstaigas. Prašymai teikiami per Centralizuotą priėmimo į švietimo įstaigas sistemą (CPIS), kuri naudojama tiek darželiams, tiek mokykloms.

    Antrasis etapas aktualus tėvams ir globėjams, kurie dar nepateikė prašymo, taip pat tiems, kurie per pirmąjį etapą negavo pageidaujamos vietos. Savivaldybė ragina peržiūrėti likusias galimybes ir, esant poreikiui, pateikti naują prašymą į laisvas vietas.

    Laisvos vietos: kur dar galima pretenduoti

    Šiuo metu laisvų vietų yra visose Panevėžio rajono švietimo įstaigose, įskaitant ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes, taip pat 1–9 ir 11 klases. Išimtis taikoma Velžio gimnazijai, kur nebeliko laisvų vietų į pirmąsias pradinio ugdymo klases.

    Tačiau į kitas Velžio gimnazijos klases pretenduoti dar galima, nes jose yra likę po kelias laisvas vietas. Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad laisvų vietų situacija gali keistis, todėl tėvams svarbu sekti prašymo eigą ir reaguoti laiku.

    Kodėl verta rinktis CPIS sistemą?

    Centralizuota priėmimo sistema sukurta tam, kad prašymų teikimas būtų patogesnis ir vienodai taikomas visiems. CPIS leidžia aiškiau matyti priėmimo procesą ir sumažina administracinę naštą ugdymo įstaigoms.

    Savivaldybės teigimu, sistema užtikrina skaidresnį priėmimą, nes taikomi vienodi kriterijai, o tėvai gali operatyviau gauti informaciją apie prašymo būseną. Praktikoje tai reiškia mažiau neaiškumų dėl terminų, dokumentų ir sprendimų priėmimo eigos.

    Terminai ir kur kreiptis

    Antrojo etapo prašymai priimami nuo birželio 1 dienos iki rugpjūčio 21 dienos. Sutartis su pasirinkta ugdymo įstaiga planuojama pasirašyti iki rugpjūčio 31 dienos.

    Išsamesnę informaciją apie priėmimo tvarką ir laisvų vietų skaičių savivaldybė rekomenduoja tikrinti ugdymo įstaigų interneto svetainėse. Kilus klausimams, konsultacijas teikia Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyrius telefonu +370 45 58 29 37.

  • Panevėžio rajono taryboje prisiekė Darius Aleliūnas: inžinierius ir ilgametis choristas

    Panevėžio rajono savivaldybės tarybos posėdyje prisiekė naujas tarybos narys Darius Aleliūnas. Jis taryboje pakeitė mirusį ilgametį Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narį ir opozicijos lyderį Kazimierą Algirdą Budrį.

    Naujojo nario priesaiką priėmė Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko pavaduotojas Maksimas Reznikovas. Padėjęs ranką ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos, D. Aleliūnas įsipareigojo gerbti ir vykdyti įstatymus, sąžiningai eiti pareigas bei saugoti savivaldybės bendruomenės teises ir viešuosius interesus.

    Po ceremonijos tarybos nariui įteiktas pažymėjimas, o jis oficialiai įgijo teisę dalyvauti tarybos darbe ir balsavimuose. Savivaldybė pažymi, kad pasikeitus sudėčiai, tarybos veikla tęsiama įprastu ritmu, o naujasis narys įsitrauks į kasdienius sprendimus dėl rajono paslaugų, infrastruktūros ir biudžeto.

    D. Aleliūnas yra nepartinis, pagal profesiją inžinierius, dirbantis AB „Roquette Amilina“ vyriausiuoju energetiku. Greta darbo jis daugiau kaip 20 metų dainuoja Panevėžio muzikinio teatro chore, taip pat yra Panevėžio rajono choro „Velžio vyrai“ narys ir gieda Miežiškių bažnyčios chore.

    2023 metais vykusiuose savivaldos rinkimuose jis TS-LKD Panevėžio rajono kandidatų sąraše buvo įrašytas penktuoju numeriu ir surinko 273 pirmumo balsus. Tai pirmas kartas, kai D. Aleliūnas dirbs savivaldybės taryboje.

    Vietos savivaldos praktikoje tarybos nario mandato perdavimas po netekties reiškia, kad politinė atstovystė išlaikoma pagal rinkimų rezultatus, o sprendimų priėmimas neturi sustoti. Tokie pasikeitimai paprastai padeda užtikrinti, kad tarybos komitetai ir frakcijų darbas tęstųsi be ilgesnių pertrūkių.

  • Paskutinis skambutis Paįstryje: meras Antanas Pocius dvyliktokams priminė svarbiausią žinutę

    Panevėžio rajono gimnazijose paskutinio skambučio šventės žymi finišo tiesiąją dvyliktokams ir kartu oficialų startą į brandos egzaminų sesiją. Paįstrio Juozo Zikaro gimnazijoje abiturientus pasveikino Panevėžio rajono savivaldybės meras Antanas Pocius, linkėjęs drąsos ir pasitikėjimo savimi.

    Ši šventė mokyklose tradiciškai sutelkia visą bendruomenę: dvyliktokai atsisveikina su įprasta pamokų rutina, o mokytojai ir tėvai palydi į kitą gyvenimo etapą. Artimiausiomis savaitėmis abiturientų dėmesys neišvengiamai kryps į egzaminus, stojamuosius ir sprendimus dėl studijų ar darbo.

    „Paskutinis skambutis – tai simbolinis jūsų gyvenimo posūkis, vedantis iš pažįstamos mokyklos suolo į dar neatrastus kelius. Linkiu kiekvienam iš jūsų išsaugoti smalsumą, tikėjimą savimi ir drąsiai siekti savo svajonių“, – sakė Antanas Pocius.

    Pasak mero, mokykloje sukauptos žinios ir patirtys dažnai tampa atrama tada, kai reikia pasirinkti kryptį ir prisiimti atsakomybę už savo sprendimus. Jis pabrėžė, kad bendruomenė didžiuojasi jaunimu ir tikisi, jog abiturientai savo pasiekimais garsins tiek save, tiek Panevėžio rajoną.

    Paskutinio skambučio aidas jau nuvilnijo ir Smilgių gimnazijoje, o dalis kitų rajono ugdymo įstaigų šventes rengia artimiausiomis dienomis. Velžio, Ramygalos ir Raguvos gimnazijose paskutinis skambutis numatytas gegužės 29 dieną 12 valandą, o Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazijos abiturientai tą pačią dieną 13 valandą rinksis Krekenavos kultūros centre.

    Šventiniai akordai skamba ne tik dvyliktokams, bet ir dešimtokams, kuriems baigiasi pagrindinio ugdymo etapas. Minėjimas jau įvyko Naujamiesčio mokykloje, o Paliūniškio pagrindinėje mokykloje jis planuojamas birželio 11 dieną 12 valandą, Upytės Antano Belazaro pagrindinėje mokykloje – birželio 12 dieną 10 valandą.

    Artėjant intensyviausiam mokslo metų etapui, mokyklos ir savivaldybė abiturientams linki sėkmingai įveikti egzaminų maratoną ir ramiai pasiruošti kitam žingsniui. Daugeliui dvyliktokų tai metas, kai tenka ne tik laikyti egzaminus, bet ir pasirinkti studijų kryptį, įvertinti finansines galimybes bei planuoti gyvenimą po mokyklos.

  • Ramygalos atviro jaunimo centro 10-metis: dienos programoje diskusijos ir koncertai su Pijumi Opera

    Šventė Ramygalos parke

    Ramygalos miesto parkas Panevėžio rajone gegužės 30 dieną taps visos dienos jaunimo ir bendruomenės susitikimų erdve. Čia bus minimas Ramygalos atviro jaunimo centro 10-metis, o renginio programa suplanuota taip, kad veiklų rastų ir jaunimas, ir šeimos.

    Organizatoriai skelbia, kad šventė apjungs sportines veiklas, edukacijas, atvirą pokalbį apie savęs paieškas ir vakaro koncertus. Visi renginiai numatyti nemokami, o veiklos vyks tiek parko erdvėse, tiek pagrindinėje scenoje.

    Ką per dešimtmetį reiškė centras?

    Per dešimt metų atviri jaunimo centrai Lietuvoje įsitvirtino kaip vietos, kur jauni žmonės gali ne tik turiningai leisti laiką, bet ir gauti neformalų palaikymą. Ramygalos atviras jaunimo centras, savivaldybės teigimu, tapo saugia erdve šimtams jaunuolių, kurie čia kūrė idėjas ir stiprino socialinius įgūdžius.

    Tokių centrų veikla paprastai remiasi atviro darbo su jaunimu principais: lankymasis nėra susietas su formalia naryste, o veiklos dažnai kuriamos kartu su pačiais jaunuoliais. Tai padeda įtraukti ir tuos, kuriems tradicinės neformaliojo ugdymo veiklos ne visada patrauklios.

    „Ramygaloje užaugo nuostabi karta, todėl šį gimtadienį pasitinkame atvirai – laukiame kiekvieno, norinčio pajusti mūsų centro energiją“, – sakė Panevėžio rajono savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorė Sandra Budreikienė.

    Nuo diskgolfo iki vakaro koncertų

    Renginys startuos ryte diskgolfo turnyru, o popietę numatytos lauko pramogos ir įvairių organizacijų veiklos. Šventėje dalyvaus ugniagesiai gelbėtojai, policijos pareigūnai, taip pat jaunimo organizacijų, bibliotekos ir kitų bendruomenei svarbių partnerių atstovai.

    Programoje taip pat suplanuota atvira diskusija Kaip atrasti save?, kurią moderuos teatro aktorius Irmantas Pilis. Joje dalyvaus Ramygaloje užaugusi atlikėja Rugilė Ulytė, taip pat jaunimo politikos ir praktinio darbo su jaunimu atstovai.

    Vakaro dalyje numatyti koncertai, kuriuose pasirodys Panevėžio Purpurinis choras, grupės Green Lacewing ir Sniukas su grupe, o hiphopo gerbėjų lauks Pijus Opera. Šventės kulminacija planuojamas grupės „jautì“ pasirodymas.

    Panevėžio rajono savivaldybė kviečia į renginį atvykti visus norinčius ir pabrėžia, kad tai proga ne tik švęsti, bet ir iš arčiau susipažinti su jaunimo centro veikla. Organizatoriai ragina sekti savivaldybės pranešimus, jei dėl oro ar techninių priežasčių keistųsi dalis programos.

  • Panevėžio rajone startuoja STEAM centro „Eureka“ statybos: kas palikta laiko kapsulėje

    Panevėžio rajone, Velžyje, prie Velžio gimnazijos pradedamos STEAM centro „Eureka“ statybos. Projekto startą pažymėjo simbolinė ceremonija: į būsimo pastato pamatus įbetonuota laiko kapsulė su laiškais ateities kartoms.

    Renginyje dalyvavo Panevėžio rajono savivaldybės vadovai, ugdymo įstaigų atstovai ir statybas vykdančios bendrovės komanda. Laiko kapsulė tokiais atvejais tampa pažadu, kad investicija skirta ne tik šių dienų mokiniams, bet ir ilgalaikiam regiono švietimo stiprinimui.

    „Į Panevėžio rajono STEAM centro pamatus įdedame laiko kapsulę – laišką, liudijantį mūsų tikėjimą mokslu, pažanga ir žmogaus galimybėmis kurti ateitį“, – sakė Panevėžio rajono meras Antanas Pocius.

    Numatoma, kad šalia gimnazijos iškils vieno aukšto, apie 773 kvadratinių metrų ploto mokslo paskirties pastatas. Projektuojant žadama laikytis universalaus dizaino principų, kad erdvės būtų patogios visiems bendruomenės nariams.

    Pastate planuojamos kelios specializuotos laboratorijos, pritaikytos patyriminiam mokymuisi: gamtos mokslų, inžinerijos, 3D technologijų, robotikos ir medijų erdvės. Taip pat numatyta konferencijų salė, o koridoriuose ir bendrose zonose planuojamos vietos mokinių darbams eksponuoti.

    Šalia edukacinių erdvių projektuojami ir infrastruktūros sprendimai: vidinis kiemelis, terasa poilsiui, taip pat stoginė-galerija, kuri sujungs STEAM centrą su pagrindiniu mokyklos pastatu. Skelbiama, kad sprendiniai parinkti taip, kad būtų išsaugoti sklype augantys medžiai.

    Panevėžio rajono savivaldybė nurodo, kad investicijos į STEAM centrą siekia apie 2,6 mln. eurų. Planuojama, kad darbai truks maždaug dvejus metus, o centras taps vienu svarbiausių rajono švietimo infrastruktūros projektų.

    Tokie STEAM centrai Lietuvoje pastaraisiais metais siejami su siekiu stiprinti gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, menų ir matematikos ugdymą bei gerinti mokinių praktinius įgūdžius. Savivaldybės teigimu, „Eureka“ turėtų prisidėti ir prie platesnių tikslų, susijusių su ugdymo kokybės gerinimu bei mokinių pasiekimais.

  • Panevėžio rajonas vėl siunčia paramą Ukrainai: Radechivą pasiekė 45 generatoriai ir įkrovimo stotelės

    Panevėžio rajono savivaldybė į Ukrainą išsiuntė dar vieną paramos siuntą savo partneriams Lvivo srityje, Radechivo bendruomenei. Šį kartą pagrindinis dėmesys skiriamas civilinei infrastruktūrai ir gyventojų kasdieniams poreikiams, kai dėl karo nuolat sutrinka elektros tiekimas.

    Savivaldybės teigimu, Radechivą jau pasiekė 45 iš Lietuvos atgabenti elektros generatoriai. Šiam pagalbos paketui, kurio vertė siekia beveik 25 000 eurų, vienbalsiai pritarė Panevėžio rajono savivaldybės taryba.

    Paramą lydi ir tiesioginis ryšys su partneriais vietoje. Panevėžio rajono savivaldybės meras Antanas Pocius šiuo metu lankosi Ukrainoje ir Radechivo bendruomenei perduos papildomą siuntos dalį – mobiliąsias įkrovimo stoteles.

    „Kai dėl karo žmonės kasdien lieka be elektros ir šilumos, privalome reaguoti akimirksniu. Šie generatoriai ir įkrovimo stotelės – tai ir parama, ir viso mūsų rajono žmonių palaikymo, bendrystės bei tvirto tikėjimo Ukrainos pergale simbolis. Būsime kartu tiek, kiek reikės“, – sakė Antanas Pocius.

    Panevėžio rajono ir Radechivo savivaldybių bendradarbiavimo sutartis pasirašyta 2023 metais liepos 7 dieną. Nuo tada partneriams Ukrainoje, savivaldybės duomenimis, suteikta pagalbos už beveik 125 000 eurų.

    Per šį laikotarpį Radechivui ne kartą buvo perkami ir siunčiami miegmaišiai, turniketai, generatoriai, kompiuteriai, saulės baterijos bei įkrovimo stotelės. Praėjusiais metais bendruomenei taip pat perduotas mikroautobusas Ford Transit ir autobusas „Temsa Opalin 8“, skirti humanitarinėms reikmėms.

    Pastaraisiais mėnesiais generatoriai ir mobilios įkrovimo priemonės Ukrainoje tampa viena svarbiausių civilinės pagalbos krypčių, nes energetikos infrastruktūra išlieka pažeidžiama, o elektros tiekimo pertrūkiai tiesiogiai veikia šildymą, ryšį, vandens tiekimą ir medicinos paslaugų prieinamumą. Savivaldybė pabrėžia, kad parama bus tęsiama atsižvelgiant į partnerių poreikius ir situaciją vietoje.