CP v2

Tag: Panevėžio rajono savivaldybė

  • Panevėžio rajone – iki 1 000 eurų kompensacija nuotekoms: kas gali gauti ir iki kada kreiptis

    Panevėžio rajono savivaldybė kviečia gyventojus teikti prašymus dėl dalinės kompensacijos, skirtos individualių nuotekų valymo sprendimų įsirengimui. Parama siekia iki 1 000 eurų ir skirta paskatinti gyventojus atsisakyti pasenusių, aplinkai žalingų nuotekų tvarkymo būdų.

    Savivaldybė nurodo, kad kompensacija taikoma tais atvejais, kai gyventojai įsirengia biologinius nuotekų valymo įrenginius arba atnaujina individualią nuotekų tvarkymo sistemą pagal galiojančius reikalavimus. Tokie sprendimai aktualūs ypač ten, kur nėra centralizuotų nuotekų tinklų.

    Ką svarbu įvertinti prieš teikiant prašymą

    Prieš pradedant darbus gyventojams rekomenduojama įsitikinti, ar pasirinktas įrenginys ir jo įrengimas atitinka teisės aktų bei techninius reikalavimus. Praktikoje dažniausios problemos kyla tada, kai įsirengiami netinkamai parinkti įrenginiai, o vėliau tampa sudėtinga pagrįsti išlaidas ar užtikrinti tinkamą priežiūrą.

    Tvarkant buitines nuotekas būtina užtikrinti, kad nuotekos nepatektų į gruntą ir nepasiektų gruntinio vandens. Netinkamai įrengtos ar neprižiūrimos sistemos gali kelti riziką šulinių vandens kokybei, skleisti nemalonius kvapus ir tapti konfliktų su kaimynais priežastimi.

    Priežiūra ir kontrolė: ko tikimasi iš gyventojų

    Savivaldybė primena, kad individualių nuotekų tvarkymas yra prižiūrimas, o gyventojai turi užtikrinti reguliarią sistemos eksploataciją. Tai reiškia, kad įrenginiai ar talpos turi būti laiku aptarnaujami, o nuotekos tvarkomos teisėtai, pasitelkiant paslaugų teikėjus.

    Taip pat svarbu saugoti išlaidas ir paslaugas pagrindžiančius dokumentus, nes jų gali prireikti tiek kompensacijai gauti, tiek patikrinimo metu. Nuotekų pylimas į griovius, drenažo sistemas ar ant žemės laikomas pažeidimu ir gali užtraukti administracinę atsakomybę.

    Iki kada priimami prašymai?

    Prašymai dėl kompensacijos priimami iki 2026 metų rugpjūčio 31 dienos 15.00 valandos imtinai. Gyventojai dokumentus turi pateikti Panevėžio rajono savivaldybės administracijai.

    Jei kyla klausimų dėl tinkamų dokumentų, kompensavimo sąlygų ar techninių reikalavimų, gyventojams patariama iš anksto kreiptis į savivaldybės atsakingą padalinį. Tai padeda išvengti situacijų, kai prašymas atmetamas dėl formalių trūkumų arba nepakankamai pagrįstų išlaidų.

  • Panevėžio rajonas renka Metų gydytoją ir slaugytoją: kandidatūras kviečia teikti iki gegužės 18 dienos

    Panevėžio rajono savivaldybė paskelbė kvietimą teikti kandidatūras Metų gydytojo, Metų slaugytojo ir Metų sveikatos specialisto nominacijoms. Taip siekiama viešai įvertinti rajone dirbančių medikų ir kitų sveikatos priežiūros specialistų profesionalumą, atsakomybę bei kasdienį darbą su pacientais.

    Apdovanojimų ceremonija numatyta birželio 12 dieną. Savivaldybė pabrėžia, kad tai ne tik formali padėka, bet ir būdas atkreipti dėmesį į žmones, kurie prisideda prie paslaugų kokybės gerinimo, pacientų saugos ir sveikatos sistemos stiprinimo vietos lygmeniu.

    Kas gali siūlyti kandidatus?

    Kandidatūras gali teikti Panevėžio rajono savivaldybės poliklinika, Visuomenės sveikatos biuras, rajone dirbantys medicinos darbuotojai, taip pat bendruomenės bei socialiniai partneriai. Kiekvienam siūlomam asmeniui turi būti pildoma atskira paraiška.

    „Šie apdovanojimai – tai padėka žmonėms, kurie kasdien rūpinasi mūsų sveikata. Kviečiame bendruomenę nelikti abejingą ir pasiūlyti tuos specialistus, kurių darbas, profesionalumas ir žmogiškumas nusipelno būti pastebėti ir įvertinti“, – sakė Panevėžio rajono savivaldybės administracijos gydytoja Renata Valantinienė.

    Kaip bus vertinamos kandidatūros?

    Vertinant kandidatus numatyta atsižvelgti į profesinę kompetenciją, pasiektus rezultatus, pacientų atsiliepimus, indėlį gerinant sveikatos priežiūros paslaugų kokybę bei aktyvumą bendruomenėje. Savivaldybė akcentuoja, kad svarbus ne vien formaliai atliekamų pareigų aprašas, bet ir realus poveikis pacientams bei komandiniam darbui.

    Numatyta, kad trims geriausiems kandidatams bus skirtos vienkartinės 1 500 eurų premijos. Tokios iniciatyvos savivaldybėse dažnai tampa papildomu motyvaciniu signalu specialistams, ypač regionuose, kur sveikatos priežiūros įstaigos susiduria su darbuotojų trūkumu ir didesniais darbo krūviais.

    Iki kada ir ką būtina pateikti?

    Paraiškos priimamos iki 2026 metais gegužės 18 dienos imtinai. Kartu su paraiška būtina pateikti kandidato sutikimą dėl asmens duomenų tvarkymo, o pateiktos kandidatūros bus vertinamos tik tada, kai bus pridėti visi reikalingi duomenys.

    Paraiškų formos ir detalesnė informacija skelbiama savivaldybės interneto svetainėje. Jei kyla klausimų dėl kandidatūrų teikimo ar dokumentų, savivaldybė ragina kreiptis į atsakingą specialistą administracijoje.

  • Panevėžio rajono bendruomenių sąjungos šventė: programa, laikas ir ką verta žinoti dalyviams

    Panevėžio rajono savivaldybė kviečia į Panevėžio rajono bendruomenių sąjungos šventę. Renginys skirtas rajono bendruomenėms, jų nariams ir visiems gyventojams, norintiems susitikti, pabendrauti ir kartu paminėti aktyvios bendruomeninės veiklos svarbą.

    Organizatoriai skelbia šventės programą, kurioje numatytos bendruomenių prisistatymai ir įvairios veiklos dalyviams. Programoje taip pat planuojamos iniciatyvos, kurios leidžia geriau susipažinti su skirtingų vietovių bendruomenių idėjomis ir darbais.

    Renginio vieta ir tikslus laikas paprastai nurodomi oficialioje šventės programoje. Prieš vykstant rekomenduojama peržiūrėti naujausią informaciją, nes organizacinės detalės gali būti tikslinamos atsižvelgiant į orus ar techninius sprendimus.

    Šventė tampa proga aptarti aktualius vietos klausimus ir sustiprinti tarpusavio ryšius, ypač kai bendruomenės telkiasi dėl infrastruktūros, kultūros ar socialinių iniciatyvų. Tokie susitikimai dažnai paskatina ir naujas partnerystes tarp seniūnijų, nevyriausybinių organizacijų bei vietos įstaigų.

    Gyventojams, planuojantiems atvykti, patariama iš anksto pasidomėti parkavimo ir atvykimo galimybėmis, o į šventę vykti turint patogią aprangą pagal oro sąlygas. Jei programoje numatytos veiklos vaikams ar šeimoms, verta atvykti anksčiau, kad būtų lengviau orientuotis ir pasirinkti norimas veiklas.

    Kur rasti programą ir kontaktus?

    Šventės programa pateikiama kaip vizualus skelbimas, todėl ją patogiausia peržiūrėti pilnu dydžiu. Joje paprastai išdėstoma renginio eiga, pagrindiniai akcentai ir numatomi pasirodymai.

    Dėl papildomos informacijos gyventojai gali kreiptis į Panevėžio rajono savivaldybės administraciją. Savivaldybė taip pat primena, kad naujienos apie renginius dažnai skelbiamos ir savivaldybės socialinių tinklų paskyrose.

    Panevėžio rajono savivaldybės administracijos adresas: Vasario 16-osios g. 27, Panevėžys. Telefonas: +370 45 58 29 46.

  • Panevėžio rajono kultūros centrui pradeda vadovauti Julius Jakubėnas: ką keis įstaigų sujungimas

    Panevėžio rajone darbą pradeda viena bendra kultūros įstaiga – Panevėžio rajono kultūros centras. Jam vadovauti paskirtas režisierius ir meno vadybininkas Julius Jakubėnas, daugiau nei dešimtmetį dirbęs Anykščių kultūros centre.

    Savivaldybė teigia, kad struktūrinis pokytis turėtų sustiprinti kultūros paslaugų organizavimą visame rajone. Tikimasi, kad vieninga administracija leis aiškiau planuoti renginių kalendorių, sutelkti žmogiškuosius ir finansinius resursus bei užtikrinti nuoseklesnę veiklos kokybę.

    Kas keičiasi po sujungimo

    Panevėžio rajono savivaldybės vadovai akcentuoja, kad sujungimas pirmiausia skirtas valdymo efektyvumui: mažiau dubliuojamų funkcijų, daugiau koordinavimo tarp padalinių ir paprastesnis sprendimų priėmimas. Savivaldybė taip pat pabrėžia, kad pokytis nereiškia kultūros darbuotojų palikimo nuošalyje.

    „Sujungę jėgas į vieną administraciją, galėsime racionaliau naudoti išteklius, geriau planuoti veiklas ir užtikrinti vienodus kokybės standartus“, – sakė Panevėžio rajono savivaldybės meras Antanas Pocius.

    Lietuvos savivaldybėse pastaraisiais metais vis dažniau ieškoma modelių, kaip išlaikyti regionų kultūrinį gyvybingumą mažėjant gyventojų skaičiui ir augant veiklų kaštams. Tokiuose pokyčiuose dažniausiai svarbiausia tampa ne vien formalus sujungimas, o aiškus padalinių vaidmenų pasidalijimas ir komunikacija su bendruomenėmis.

    Naujas vadovas ir jo patirtis

    J. Jakubėnas yra kilęs iš Platelių. Jis baigė renginių režisūros studijas Klaipėdos universitete, vėliau Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje įgijo meno vadybos magistro laipsnį.

    Anksčiau jis dirbo su didelio masto renginiais pajūryje, vėliau patirtį kaupė Šiaulių valstybiniame kameriniame chore „Polifonija“, kur rūpinosi projektų įgyvendinimu, komunikacija ir renginių organizavimu. Nuo 2016 iki 2023 metų jis buvo Anykščių kultūros centro scenos režisierius.

    Anykščiuose J. Jakubėnas režisavo rajono šventes, „Obuolines“, prisidėjo prie tradicinių projektų ir iniciatyvų, telkė vietos muzikantų bendruomenę. Jo iniciatyvos apėmė ir projektinę veiklą, kai idėjos įgyvendinamos nuo finansavimo paieškų iki galutinio rezultato.

    Pirmasis iššūkis – komanda ir pasitikėjimas

    Naujasis vadovas pripažįsta, kad didžiausias artimiausio laikotarpio uždavinys bus suvienyti žmones po struktūrinių pokyčių. Tokiais atvejais kultūros sektoriuje jautriausia tampa ne programos turinys, o kasdienės darbo praktikos, atsakomybių persiskirstymas ir darbuotojų saugumo jausmas.

    „Mano tikslas – suvienyti komandą, kad kiekvienas jaustųsi matomas ir reikalingas“, – sakė Panevėžio rajono kultūros centro direktorius Julius Jakubėnas.

    Panevėžio rajono kultūros centras veiks savivaldybei priklausančiame pastate Beržų gatvėje Panevėžyje. Savivaldybė nurodo, kad informacija apie renginius ir veiklas bus skelbiama atnaujintoje įstaigos interneto svetainėje.

    Savivaldybė tikisi, kad naujas etapas padės sustiprinti kultūrinį gyvenimą rajone, išlaikyti tradicijas ir kartu sukurti daugiau bendrų veiklų skirtingose vietovėse. Artimiausi mėnesiai parodys, kaip greitai pavyks suderinti centralizuotą valdymą su vietos bendruomenių lūkesčiais.

  • Tarptautinė mokinių konferencija Kėdainiuose: tvarumo tema subūrė Lietuvos ir Europos mokyklas

    Jubiliejinė konferencija su tvarumo akcentu

    Kėdainių kalbų mokykloje surengta dešimtoji tarptautinė anglų kalbos mokinių konferencija Ar žinai, kad…, kurią organizavo Naujamiesčio mokyklos mokytojos Eglė Čepulienė ir Inga Vasiliauskienė. 2026 metais pasirinkta tema Tvarumas – mūsų planetos ribos pakvietė mokinius kalbėti apie klimato kaitą, vartojimą ir atsakingus sprendimus kasdienybėje.

    Konferencijoje akcentuota, kad tvarumas šiandien tampa ne vien aplinkosaugos, bet ir ekonomikos, socialinės gerovės bei švietimo klausimu. Mokiniai anglų kalba pristatė pranešimus, kuriuose siejo asmenines patirtis su platesnėmis Europos žaliojo kurso kryptimis bei mokyklų vaidmeniu mažinant poveikį aplinkai.

    Dalyviai iš Lietuvos ir užsienio

    Pranešimus gyvai skaitė Panevėžio rajono ir miesto mokiniai: Naujamiesčio mokyklos, Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazijos, Paįstrio Juozo Zikaro gimnazijos, Smilgių gimnazijos ir Velžio gimnazijos, taip pat Panevėžio Mykolo Karkos pagrindinės mokyklos ir „Saulėtekio“ progimnazijos atstovai.

    Tarptautinį renginio mastą sustiprino nuotoliniai pranešimai iš Latvijos, Italijos ir Kroatijos mokyklų. Tokia forma leido mokiniams palyginti skirtingų šalių patirtis, o tvarumo tema įgavo praktinį matmenį per konkrečius pavyzdžius nuo energijos taupymo mokyklose iki atsakingo vartojimo iniciatyvų.

    Parama ir įvertinimai organizatorėms

    Konferencija iš dalies finansuota Švietimo centro lėšomis, kurias Panevėžio rajono savivaldybė skyrė stiprinti mokytojų metodinei veiklai. Tai sudarė sąlygas renginį tęsti ir auginti jo kokybę, ypač skatinant mokinių viešojo kalbėjimo ir kritinio mąstymo kompetencijas.

    Jubiliejinės, dešimtosios konferencijos proga organizatorės Eglė Čepulienė ir Inga Vasiliauskienė apdovanotos Švietimo centro padėkomis. Renginio organizatoriai pabrėžė, kad kasmet matomas aukštesnis pranešimų lygis ir drąsesnis mokinių įsitraukimas rodo, jog anglų kalbos komunikacija tampa realiu žingsniu į ateities studijas ir karjerą.

    „Gera matyti, kaip kasmet auga konferencijos pranešimų lygis, kaip skleidžiasi jaunieji talentai“, – sakė Švietimo centro direktoriaus pavaduotoja Renata Jankevičienė.

    Konferencijos dalyviams tai buvo ne tik galimybė pristatyti savo idėjas, bet ir susipažinti su bendraamžiais iš kitų mokyklų bei šalių. Tokie renginiai, orientuoti į aktualias temas ir kalbinę praktiką, vis dažniau vertinami kaip viena veiksmingiausių formų ugdyti XXI amžiaus gebėjimus.

  • Panevėžio rajone ministrė su savivaldybe aptarė negalios paslaugas: kur stringa atokvėpis ir finansavimas

    Panevėžio rajono savivaldybėje lankėsi socialinės apsaugos ir darbo ministrė, su vietos vadovais ir socialinių paslaugų teikėjais aptarusi pagalbą šeimoms bei žmonėms su negalia. Susitikime daugiausia dėmesio skirta paslaugų prieinamumui, jų finansavimui ir tam, kaip sprendimai veikia gyventojus kasdienybėje.

    Ministrė susitiko su savivaldybės meru, vicemeru, administracijos skyrių vadovais, socialinių įstaigų specialistais ir nevyriausybinių organizacijų atstovais. Pasak savivaldybės, pokalbiuose akcentuota, kad didžiausias poreikis dažnai kyla ten, kur slauga ir priežiūra ilgainiui tampa visos šeimos išbandymu.

    „Tikrasis vaizdas atsiskleidžia bendraujant su šeimomis, kurios slaugydamos artimuosius išsenka, joms laikinas atokvėpis yra gyvybiškai būtinas“, – sakė Panevėžio rajono meras Antanas Pocius.

    Dėmesys laikino atokvėpio paslaugai

    Viena pagrindinių diskusijų temų tapo laikino atokvėpio paslauga, skirta trumpam pakeisti artimąjį slaugantį žmogų ir suteikti šeimai pertrauką. Socialinių paslaugų atstovai pabrėžė, kad prašymų daugėja, o finansavimo ir realių sąnaudų neatitikimas savivaldybėms sukuria papildomą naštą.

    Panevėžio rajono specialistų pateiktais skaičiavimais, vieno asmens priežiūros namuose metinis paslaugos poreikis gali siekti 720 valandų, o visos paslaugos kaina viršija 5 700 eurų. Tuo metu valstybės skiriama suma sudaro apie 2 000 eurų per metus, todėl didelė dalis išlaidų tenka savivaldybei.

    „Skaičiuojame, kad visa paslauga vienam asmeniui kainuoja daugiau kaip 5 700 eurų, todėl valstybės skiriamas finansavimas padengia tik dalį išlaidų“, – sakė Socialinės paramos skyriaus vyriausioji specialistė Jonė Baronaitė-Šniutė.

    Apsaugotas būstas ir savarankiškumo klausimai

    Susitikime aptartos ir apsaugoto būsto paslaugos, kurios padeda žmonėms su negalia mokytis savarankiško gyvenimo įgūdžių, išlaikant reikalingą specialistų priežiūrą. Panevėžio rajone planuojama įrengti tris apsaugoto būsto vietas, kuriose savarankiškumo įgūdžius ugdytų šeši asmenys.

    Savivaldybės atstovai kėlė klausimą, ar dabartiniai finansavimo prioritetai visada padeda pasiekti pagrindinį tikslą. Anot jų, kai kuriais atvejais didesnis dėmesys komunalinių išlaidų kompensavimui gali nustelbti investicijas į pačias paslaugas, specialistų darbą ir žmogaus savarankiškumo stiprinimą.

    Paslaugų tinklas rajone plečiamas

    Pristatant situaciją rajone pabrėžta, kad savivaldybė plečia bendruomenines paslaugas, siekdama, kad žmonės su intelekto ar psichosocialine negalia galėtų gyventi kuo arčiau įprastos aplinkos. Šiuo metu teikiama asmeninė pagalba, o socialinės reabilitacijos paslaugos pasiekia 199 žmones su negalia.

    Taip pat priminta, kad nuo 2024 metų įgyvendinama atvejo vadyba turi padėti darbingo amžiaus gyventojams greičiau susiorientuoti sistemoje ir gauti reikalingas paslaugas. Savivaldybės teigimu, praktikoje tai reiškia glaudesnį institucijų ir specialistų bendradarbiavimą, kad pagalba būtų suteikiama laiku.

    Vizito metu ministrė su komanda apsilankė Gustonių socialinės globos namuose ir viešojoje įstaigoje „Vilties sodas“ Biliūnų kaime. Čia ji susipažino su teikiamomis paslaugomis, darbuotojų kasdieniais iššūkiais ir bendruomenės veikla.

  • Panevėžio rajono bendrasis planas: pristatyti sprendiniai, kurie lems plėtrą ir infrastruktūrą

    Panevėžio rajono savivaldybė parengė atnaujinto bendrojo plano sprendinius, kurie nustato teritorijos vystymo kryptis artimiausiam laikotarpiui. Šis dokumentas apibrėžia, kur ir kaip galės plėstis gyvenamosios teritorijos, kokie prioritetai numatomi infrastruktūrai ir kaip bus derinami aplinkosaugos interesai.

    Bendrasis planas savivaldybėms yra esminis teritorijų planavimo dokumentas: jis sudaro pagrindą vėlesniems detalesniems sprendimams dėl žemės naudojimo, susisiekimo sprendinių, inžinerinių tinklų plėtros bei viešųjų erdvių formavimo. Praktikoje tai reiškia, kad nuo šių sprendinių priklauso tiek investicijų pritraukimo galimybės, tiek kasdieniai gyventojų poreikiai, pavyzdžiui, patogesnis susisiekimas ar aiškesnės statybų taisyklės.

    Savivaldybė nurodo, kad sprendiniai parengti remiantis 2024 metais patvirtinta koncepcija ir įvertinant strateginius tikslus. Taip pat akcentuojami klimato kaitos iššūkiai, poreikis planuoti tvaresnę plėtrą ir numatyti teritorijas, kuriose būtų galima vystyti atsinaujinančią energetiką, rekreaciją bei gyvenamųjų vietovių augimą.

    Kur susipažinti su sprendiniais?

    Su bendrojo plano sprendiniais galima susipažinti nuo 2026 metais balandžio 30 dienos iki birželio 1 dienos Teritorijų planavimo ir statybos vartų informacinėje sistemoje, taip pat Panevėžio rajono savivaldybės interneto svetainėje ir savivaldybės administracijos patalpose Panevėžyje.

    Savivaldybė pabrėžia, kad viešinimo etapas yra reali galimybė gyventojams paveikti galutinius sprendimus. Pastabos ir pasiūlymai gali būti teikiami viso viešinimo laikotarpiu per informacinę sistemą arba pateikiami savivaldybei raštu bei elektroniniu paštu.

    Viešas aptarimas vyks nuotoliu

    Viešas sprendinių pristatymas ir aptarimas numatytas 2026 metais birželio 2 dieną 14 valandą nuotoliniu būdu per „Zoom“ platformą. Savivaldybė kviečia prisijungti ir užduoti klausimus, kadangi bendrasis planas tiesiogiai susijęs su būsimomis statybų galimybėmis, kelių tinklo vystymu ir žaliųjų erdvių apsauga.

    Dėl papildomos informacijos gyventojai gali kreiptis į savivaldybės administracijos Architektūros skyrių. Savivaldybė ragina pateikiant pasiūlymus aiškiai įvardyti keičiamą vietą ar sprendinį ir nurodyti kontaktinius duomenis, kad būtų įmanoma suteikti atsakymus ir įvertinti pasiūlymų pagrįstumą.

  • Panevėžio rajono taryba pritarė pokyčiams: „Velžio komunalinis ūkis“ taps UAB

    Panevėžio rajono savivaldybės taryba pritarė sprendimui viešąją įstaigą „Velžio komunalinis ūkis“ pertvarkyti į uždarąją akcinę bendrovę. Savivaldybė pabrėžia, kad tai yra teisinės formos pakeitimas, o ne naujos įmonės steigimas ar reorganizacija.

    Po pertvarkos savivaldybė išliks vienintele įmonės akcininke ir valdys 100 proc. akcijų. Dėl to, pasak savivaldybės, kontrolė ir atsakomybė už komunalinių paslaugų kokybę rajono gyventojams iš esmės nesikeis.

    „Teisiškai tai nėra naujos įmonės kūrimas ar reorganizacija – tai tik teisinės formos pakeitimas. Panevėžio rajono savivaldybė išlieka vienintele bendrovės akcininke, tad įmonės kontrolė bei atsakomybė prieš rajono gyventojus nesikeičia“, – teigė Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktorius Edmundas Toliušis.

    Savivaldybė nurodo, kad sprendimą lėmė viešųjų įstaigų veiklą reglamentuojančios teisinės aplinkos pokyčiai, dėl kurių daliai savivaldybių įsteigtų viešųjų įstaigų tampa tikslinga ar privaloma rinktis kitą juridinio asmens formą. Tokiose pertvarkose dažnai siekiama aiškesnio valdymo modelio, didesnio veiklos skaidrumo ir efektyvesnio turto bei finansų administravimo.

    Pasak savivaldybės, UAB statusas suteiks įmonei daugiau ekonominio lankstumo ir platesnes galimybes veikti rinkos sąlygomis. Tai gali būti aktualu planuojant investicijas į infrastruktūrą, atnaujinant techniką ar greičiau priimant ūkinius sprendimus, kai paslaugas būtina užtikrinti be trikdžių.

    Taip pat pabrėžiama, kad pertvarka neturėtų pabloginti nei darbuotojų darbo sąlygų, nei įprastų santykių su klientais ir tiekėjais. Savivaldybė akcentuoja, kad paslaugų teikimas gyventojams turi vykti nenutrūkstamai, o kasdienė veikla bus tęsiama įprasta tvarka.

    Artimiausiu metu planuojama atlikti „Velžio komunalinio ūkio“ turto vertinimą, kurio pagrindu bus nustatomas būsimos bendrovės įstatinis kapitalas. Kartu bus rengiami nauji įstatai ir kiti dokumentai, reikalingi pertvarkai užbaigti pagal galiojančią juridinių asmenų registravimo tvarką.

    Panevėžio rajono savivaldybė primena, kad daugelyje Lietuvos savivaldybių komunalines paslaugas teikiančios įmonės jau veikia kaip uždarosios akcinės bendrovės. Tokį modelį savivalda dažniausiai renkasi siekdama aiškesnės atskaitomybės, valdymo struktūros ir galimybės lanksčiau planuoti veiklos plėtrą.

  • Tvarūs Nyderlandai: ką iš stažuotės parsivežė Panevėžio r. švietimo atstovės ir kodėl tai svarbu

    Stažuotė Nyderlanduose: ko ieškota

    Panevėžio rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Sigita Jasiūnienė ir Dembavos lopšelio-darželio „Smalsutis“ direktorė Daina Murauskienė balandžio 13–18 dienomis dalyvavo stažuotėje Tvarūs Nyderlandai: švietimas ir bendruomenės kūrimas.

    Vizito tikslas buvo praktiškai susipažinti su įstaigomis ir iniciatyvomis, kurios tvarumą diegia ne kaip atskirą projektą, o kaip kasdienę ugdymo, infrastruktūros ir bendruomenės veikimo dalį. Tokia kryptis vis dažniau siejama su kompetencijomis, kurias akcentuoja ir šiuolaikinis ugdymas: kritinis mąstymas, pilietiškumas, atsakomybė už aplinką.

    Mokyklos ir projektai, kurie veikia

    Stažuotės metu lankyta „Amsity International School“ Amsterdame, kur tvarumas integruojamas į mokymosi turinį ir mokinių kasdienybę. Ypatingas dėmesys skiriamas patirtiniam ugdymui ir praktinėms veikloms lauko erdvėse, kurios stiprina vaikų ryšį su aplinka.

    Taip pat aplankyta „International School of The Hague“, kur daugiakultūrė bendruomenė ir mokiniai įtraukiami į realių aplinkos iššūkių tyrimus. Tokie modeliai remiasi nuostata, kad tvarumo temos veiksmingiausios tada, kai mokiniai mato rezultatą ir gali patys prisidėti sprendimais.

    Vienas ryškiausių pavyzdžių buvo „De Ceuvel“ Amsterdamo šiaurėje – kūrybinė ir socialinė erdvė buvusioje laivų statykloje, kuri įgyvendinta pagal žiedinės ekonomikos ir bendruomeniško valdymo principus. Čia tvarumas apima ne tik energiją ar atliekas, bet ir tai, kaip žmonės dalijasi atsakomybėmis, kuria edukacines veiklas ir prižiūri aplinką.

    Nuo pakrantės apsaugos iki miesto stogų

    Stažuotės programoje dėmesio skirta ir gamta pagrįstiems sprendimams, pavyzdžiui, Hagos paplūdimio „Zandmotor“ projektui. Tai dirbtinai suformuotas smėlio pusiasalis, kurio idėja paremta tuo, kad vėjas ir srovės laikui bėgant smėlį natūraliai paskirsto palei pakrantę, prisidedant prie apsaugos nuo erozijos.

    Tokie sprendimai pasaulyje dažnai pristatomi kaip alternatyva vien tik inžinerinėms priemonėms, kai siekiama suderinti saugumą, biologinę įvairovę ir rekreaciją. Praktiniai pavyzdžiai padeda suprasti, kaip tvarumo tikslai gali būti pasiekiami ne per draudimus, o per iš anksto suplanuotą aplinkos formavimą.

    Lankytas ir „NEMO“ mokslo muziejaus žaliasis stogas, kuriame tvarūs architektūros sprendimai sujungti su edukacija apie saulę, vėją ir vandenį. Toks formatas primena, kad net nedidelės, bet gerai suprojektuotos miesto erdvės gali tapti mokymosi laboratorija.

    Dar vienas akcentas – „Schoonschip“ Amsterdame, plūduriuojantis kvartalas, kuriame tvarumo sprendimai susieti su kasdieniu gyvenimu. Tokios gyvenvietės Europoje dažniausiai aptariamos klimato kaitos kontekste, kaip bandymai prisitaikyti prie vandens lygio svyravimų ir mažinti poveikį aplinkai.

    Bendruomenės vaidmuo ir pritaikymas Lietuvoje

    Vizito metu vyko susitikimas su lietuvių bendruomenės Nyderlandų karalystėje nariu Pauliumi Davidavičiumi. Aptarta, kaip bendruomenės susitelkimas padeda išlaikyti kultūrinį ryšį ir kartu kurti iniciatyvas, kurios remiasi savanoryste, partnerystėmis ir nuosekliu organizavimu.

    Stažuotės dalyvių vertinimu, būtent bendruomeniškumas yra esminė sąlyga, kad tvarumo idėjos nevirstų vienkartinėmis akcijomis. Kai atsakomybės pasidalijamos, o rezultatai matomi kasdienėje aplinkoje, tvarumo praktikos tampa natūralia ugdymo ir organizacijos kultūros dalimi.

    Įgyta patirtis, pasak dalyvių, paskatino permąstyti, kaip aktyviau įtraukti mokyklas, vaikus ir tėvus į veiklas, kurios augina aplinkosauginį raštingumą. Tokios iniciatyvos vis dažniau siejamos ne tik su ekologija, bet ir su vaikų savarankiškumu, atsakomybe bei gebėjimu veikti komandoje.

  • Panevėžio rajone nuo balandžio 30 dienos išjungiamas šildymas: gyventojai dar gali spręsti patys

    Panevėžio rajono savivaldybė pranešė, kad 2025–2026 metų šildymo sezonas rajone baigiamas 2026 metais balandžio 30 dieną. Sprendimas priimtas įvertinus šylančius orus ir faktinę lauko temperatūrą, kai vidutinė paros temperatūra pasiekia apie 10 laipsnių šilumos.

    Kaip įprasta, šildymo sezono pabaiga savivaldybėse nustatoma ne pagal kalendorių, o pagal realias oro sąlygas. Toks principas taikomas siekiant subalansuoti gyventojų komfortą ir šilumos sąnaudas pereinamuoju pavasario laikotarpiu.

    Ar galima šildymą pratęsti?

    Daugiabučių gyventojai, kurie norėtų šildymą tęsti ilgiau, tam turi galimybę, tačiau sprendimo tvarka priklauso nuo pastato priežiūros ir šilumos tiekėjo. Savivaldybė akcentuoja, kad daliai namų šildymas gali būti paliktas ilgiau, jei dėl to susitariama bendru sutarimu.

    AB „Panevėžio energija“ administruojamuose daugiabučiuose dėl šildymo pratęsimo sprendžia patys gyventojai, susitarę tarpusavyje. Tuo metu VšĮ „Velžio komunalinis ūkis“ prižiūrimuose daugiabučiuose šildymas bus išjungtas pagal nustatytą tvarką, atsižvelgiant į technines galimybes.

    Kaip bus su darželiais ir ligoninėmis?

    Švietimo ir gydymo įstaigose šildymas nebus nutraukiamas akimirksniu visur vienu metu. Savivaldybės teigimu, šiose įstaigose šildymas bus išjungiamas palaipsniui per 2–3 dienas nuo oficialios sezono pabaigos.

    Įstaigos, turinčios autonomines šildymo sistemas, šildymą gali tęsti ilgiau, tačiau patirtos išlaidos turi būti pagrįstos. Tai aktualu, kai dėl vėsesnių naktų ar pastato ypatumų patalpų temperatūra greitai krenta, ypač ankstyvą rytą.

    Ką gyventojams verta padaryti dabar?

    Savivaldybė primena, kad pereinamuoju laikotarpiu šilumos poreikis gali kisti kas kelias dienas, todėl gyventojams verta aktyviai bendrauti su namo administratoriumi ar bendrija. Praktikoje daug ką lemia ne tik oras, bet ir pastato sandarumas, šilumos punkto sureguliavimas bei gyventojų įpročiai.

    Jei po šildymo išjungimo atvėsta patalpos, gyventojai pirmiausia raginami įsitikinti, ar šildymo sistema ir termostatai sureguliuoti tinkamai, o dėl galimų sprendimų tartis su administruojančia įmone. Galutinis tikslas išlieka tas pats: išlaikyti komfortą, bet nepermokėti už šilumą, kai jos poreikis tampa nepastovus.