CP v2

Tag: Panevėžio rajono savivaldybė

  • Panevėžio rajone sutvarkyta partizano Broniaus Čepės kapavietė: kas ilgai slėpė jo vardą?

    Panevėžio rajone baigti darbai, sugrąžinę vardą ir istoriją ilgus metus bevardei kapavietei Tiltagalių kapinėse. Čia, kaip nurodo vietos liudijimai ir savivaldybės pateikiama informacija, slapta buvo palaidotas partizanas Bronius Čepė iš Skudų kaimo, žuvęs 1946 metais.

    Pasakojama, kad partizano kūnas buvo numestas geležinkelio stotyje, o vėliau naktį paimtas ir palaidotas taip, kad vieta nekeltų įtarimų. Dėl to kapą ilgą laiką žymėjo tik paprastas betoninis antkapis be vardo, o kam jis skirtas, žinojo tik dalis senųjų Tiltagalių ir aplinkinių kaimų gyventojų.

    Panevėžio rajono savivaldybės administracijos iniciatyva kapavietė pradėta tvarkyti vasaros mėnesiais. Darbų metu buvo sutvarkyta aplinka, pakeltas ir sutvarkytas antkapis, o užbaigus darbus pritvirtinta nauja granitinė atminimo lenta.

    Tokie atminimo įamžinimo veiksmai svarbūs ne tik artimųjų atminčiai, bet ir vietos bendruomenės istorinei savimonei. Pokario partizaninis karas Lietuvoje paliko tūkstančius žuvusiųjų, o dalies jų palaidojimo aplinkybės dėl represijų ir baimės ilgą laiką buvo nutylimos arba slepiamos.

    Atminimo lentos atsiradimas reiškia, kad konkretaus žmogaus istorija nebeapsiribos vien žodiniu pasakojimu. Tikimasi, kad aiškiau įvardyta kapavietė taps ir edukaciniu ženklu, primenančiu pokario metų patirtis, vietos gyventojų pasirinkimus bei riziką, kurią anuomet reiškė net ir paprastas žmogiškas sprendimas palaidoti žuvusįjį.

    Baigti darbai taip pat rodo platesnę tendenciją: vis dažniau savivaldybės ir bendruomenės grįžta prie lokalių istorijų, ieško konkrečių vardų ir likimų, o neapsiribojama vien bendromis atminimo datomis. Tokios iniciatyvos padeda atkurti istorijos tęstinumą ir mažina „baltąsias dėmes“ vietos atmintyje.

  • Krekenavos sovietų karių kapinėse bus šalinami ideologiniai užrašai: ką nusprendė LGGRTC

    Krekenavoje esančiose Antrojo pasaulinio karo karių kapinėse palaidoti 1944 metais liepos–rugpjūčio mėnesiais žuvę Sovietų Sąjungos kariuomenės kariai. Skirtinguose šaltiniuose minimas nevienodas palaidotųjų skaičius, dažniausiai nurodoma nuo 68 iki 132 asmenų.

    Šioje vietoje, kaip pažymima savivaldybės pateikiamoje informacijoje, taip pat buvo laidojami sovietiniai aktyvistai bei stribai, tuo metu vadinti liaudies gynėjais. Dėl to kapinių ženklinimas ir užrašai vertinami ne tik kaip istorinės atminties, bet ir ideologinės simbolikos klausimas.

    Kodėl prireikė vertinimo?

    Panevėžio rajono savivaldybės administracija įstatymų nustatyta tvarka kreipėsi į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą dėl kapinėse esančių užrašų ir simbolių atitikties draudimui propaguoti totalitarinius ir autoritarinius režimus bei jų ideologijas.

    LGGRTC komisija pateiktus užrašus ir simbolius įvertino kaip ideologinius, siejamus su Sovietų Sąjungos skleistais Antrojo pasaulinio karo naratyvais. Išvadoje pabrėžiama, kad tokie ženklai laikytini propaguojančiais režimo ideologiją, todėl turi būti šalinami.

    Kas bus daroma toliau?

    Savivaldybė nurodo, kad vykdydama komisijos sprendimą per nustatytą terminą pašalins kapinėse esančius užrašus ir simbolius. Kartu akcentuojama, kad darbai turi būti atliekami laikantis tarptautinių humanitarinės teisės reikalavimų, įskaitant 1949 metų Ženevos konvencijos nuostatas dėl ginkluotų konfliktų aukų apsaugos.

    Taip pat planuojama tikslinti palaidotų karių duomenis pagal turimus sąrašus, jei jie bus papildyti ar patikslinti. Vėliau kapinių tvarkymo darbai turės būti derinami su kultūros paveldo apsaugos reikalavimais.

    Kultūros paveldo statusas

    Krekenavos karių kapinės yra įtrauktos į Kultūros vertybių registrą, jų unikalus kodas 11049. Savivaldybė pažymi, kad kapinės ne kartą buvo pertvarkomos, todėl dabartinis ženklinimas ir jo turinys vertinami ir per ankstesnių pertvarkų prizmę.

    Sprendžiant simbolių ir užrašų klausimą, institucijoms tenka suderinti kelis tikslus: pagarbą palaidojimo vietai, teisės aktų reikalavimus ir kultūros paveldo objekto vertingąsias savybes. Dėl to tokie sprendimai paprastai įgyvendinami etapais, dokumentuojant atliktus pokyčius.

  • Beveik 600 skautų suvažiavo į Panevėžio rajoną: šv. Jurgio šventė pavertė vietoves gyva stovyklaviete

    Savaitgalį Panevėžio rajonas tapo dideliu skautų susitikimo centru: čia suvažiavo beveik 600 skautų iš įvairių Lietuvos vietovių. Pagrindinė proga buvo šv. Jurgio diena, skautų tradiciškai minima kaip viena svarbiausių pavasario švenčių, telkianti bendruomenę bendrai veiklai ir pažinčiai.

    Organizatoriai pabrėžia, kad tokie susitikimai skautams yra daugiau nei šventė kalendoriuje. Tai galimybė gyvai įtvirtinti skautų principus, kurie ugdomi per patirtį: atsakomybę, savarankiškumą, pagalbą kitiems ir bendrystę, kai komanda svarbesnė už individualų rezultatą.

    „Smagu matyti tiek jaunų žmonių mūsų rajone. Tokie susitikimai leidžia pabūti kartu ir geriau pažinti vietą, žmones, tradicijas“, – sakė Panevėžio rajono savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorė Sandra Budreikienė.

    Šventės programoje dalyviai buvo kviečiami ne tik susiburti bendroms veikloms, bet ir pažinti skirtingas rajono vietas. Skautai vyko į Upytės tradicinių amatų centrą ir Linų muziejų, kur susipažino su lino apdirbimo keliu, raštais, amatų tradicijomis, dalis jų patys išbandė kūrybines veiklas.

    Susitikimas buvo sudėliotas taip, kad aktyvus laikas gamtoje derėtų su edukacijomis. Dalyviai taip pat apsilankė Krekenavos regioninio parko lankytojų centre ir Pašilių stumbryne, kur pažintinės užduotys buvo derinamos su galimybe iš arti pamatyti stumbrus, laikomus didžiausiais laukiniais Europos žinduoliais.

    Veiklos vyko ir Ramygaloje, o skirtingos grupės judėjo per kelias lokacijas, kad rajoną pažintų ne paviršutiniškai, o per patirtį. Tokia forma ypač artima skautų metodui, kai mokymasis vyksta per veikimą, komandines užduotis ir aplinkos pažinimą.

    Pasak organizatorių, į įvairias veiklas Panevėžio rajone ir mieste per kelias dienas įsitraukė daugiau nei 1 000 skautų jaunuolių. Savivaldybė akcentuoja, kad tokie renginiai kuria pridėtinę vertę bendruomenei: sujungia vietos erdves, edukatorius ir jaunimą į vieną gyvą patyriminio ugdymo maršrutą.

  • Mirė Panevėžio rajono tarybos narys Kazimieras Algirdas Budrys: jo kelias nuo sporto iki politikos

    Panevėžio rajono savivaldybė pranešė, kad mirė ilgametis Panevėžio rajono savivaldybės tarybos narys Kazimieras Algirdas Budrys. Savivaldybė reiškia užuojautą velionio artimiesiems, bičiuliams ir visiems, su kuriais jo keliai buvo susikirtę bendruomeninėje veikloje.

    Kazimieras Algirdas Budrys gimė 1962 metų spalio 26 dieną Tiumenėje, Rusijoje, pedagogo, rašytojo ir publicisto šeimoje. Savivaldybės pateiktoje informacijoje nurodoma, kad jo tėvas Benediktas Budrys, pasirašinėjęs slapyvardžiu Vytenis, buvo Lietuvos antisovietinio pasipriešinimo dalyvis.

    Jaunystėje K. A. Budrys aktyviai sportavo ir 1981–1982 metais buvo TSRS dziudo sporto meistras. Vėliau jis pasirinko agronomijos kryptį ir 1984 metais baigė Lietuvos žemės ūkio akademiją, įgydamas agronomo kvalifikaciją.

    Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę jis savanoriškai įsitraukė į krašto apsaugos veiklą. Vėliau K. A. Budrys savo profesinį ir visuomeninį gyvenimą siejo su žemės ūkiu bei vietos bendruomenės reikalais, o savivaldybėje buvo minimas kaip žmogus, kuriam rūpėjo kasdieniai kaimo gyventojų klausimai.

    Darbas savivaldoje

    1995–2000 metais K. A. Budrys dirbo Upytės seniūnijos seniūnu. Nuo 2000 metų jis buvo renkamas Panevėžio rajono savivaldybės tarybos nariu, o 2023 metais taryboje ėjo opozicijos lyderio pareigas.

    Savivaldybės teigimu, taryboje jis taip pat dirbo Kaimo, sveikatos ir socialinių reikalų komiteto pirmininko pavaduotoju. Be to, buvo Kaimo rėmimo fondo, Humanitarinės pagalbos teikimo komisijų, Šeimos tarybos ir savivaldybės kolegijos narys.

    Kolegos K. A. Budrį prisimena kaip žmogų, kuris kalbėjo tiesiai, daug klausėsi ir ieškojo praktiškų sprendimų. Pasak savivaldybės, jo darbotvarkėje dažniausiai buvo socialinių paslaugų prieinamumas, sveikatos priežiūros klausimai ir gyvenimo sąlygų gerinimas kaimiškose vietovėse.

    Atsisveikinimo detalės

    Kazimieras Algirdas Budrys buvo Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų narys. Savivaldybė taip pat pažymi, kad jis mėgo aktyvų laisvalaikį, rūpinosi sveikata ir sportavo.

    Artimieji neteko vyro ir tėvo: pranešama, kad velionis paliko žmoną Adą ir tris nepilnamečius vaikus. Savivaldybė reiškia nuoširdžią užuojautą šeimai ir artimiesiems.

    Atsisveikinti su K. A. Budriu galima pirmadienį nuo 14 valandos Upytės parapijos salėje. Antradienį 13 valandą Upytės bažnyčioje bus aukojamos šv. Mišios, po kurių urna bus išlydėta į Molėtų kapines.

  • Panevėžio rajone skambėjo Gudavičiaus muzika: konkursas suvienijo 300 choristų ir orkestrantų

    Panevėžio rajone surengta muzikos šventė subūrė chorinės ir pučiamųjų orkestrų muzikos gerbėjus iš įvairių Lietuvos miestų ir rajonų. Čia įvyko aštuntasis Juozapo Gudavičiaus muzikos konkursas „Kur giria žaliuoja“, kuriame pasirodė 8 chorai ir 6 pučiamųjų orkestrai.

    Organizatorių teigimu, renginyje dalyvavo daugiau nei 300 choristų ir orkestrantų iš Birštono, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Vilniaus ir kitų vietovių. Tokios apimties kolektyvų susitikimai paprastai pasitaiko retai, dažniau jie sutelkiami per Dainų šventės renginius.

    Konkurso esmė ir privalomas kūrinys

    Konkursas skirtas kompozitoriaus, vargonininko, dirigento ir pirmojo Lietuvos kariuomenės kapelmeisterio Juozapo Gudavičiaus atminimui. Gyvenimo pabaigoje Panevėžio rajone gyvenęs kūrėjas šiam kraštui paliko svarbų muzikinį pėdsaką, o jo kūryba ir šiandien aktuali chorams bei orkestrams.

    Vienas ryškiausių renginio akcentų yra privalomas Gudavičiaus kūrinys, kurį parengia ir atlieka visi konkurso dalyviai. Toks principas skatina kolektyvus atsigręžti į lietuvišką repertuarą, ieškoti autentiškų aranžuočių ir atnaujinti programas ne vien populiaria užsienio muzika.

    „Gudavičius svarbus ne tik choristams, bet ir pūtikams. Jis buvo vienas pirmųjų, kuris kūrė karinius orkestrus, kai instrumentų beveik nebuvo, o repertuaro – taip pat. Visada pirmiesiems yra sunkiausia“, – sakė dirigentas ir kompozitorius prof. Kazys Daugėla.

    Ne tik viena daina

    Nors plačioji auditorija Gudavičių dažniausiai sieja su daina „Kur giria žaliuoja“, jo palikimas gerokai platesnis. Pasak muzikantų, dalis kūrinių tebėra rečiau atliekami, o kai kurie kūriniai ir harmonizacijos vis dar laukia platesnio atradimo koncertų salėse.

    Paįstrio kultūros centro direktorė Daiva Kiršgalvienė pasakoja, kad konkurso idėja stiprėjo giliau pažinus kompozitoriaus biografiją ir jo artimųjų saugotus istorinius liudijimus. Anot jos, renginio tikslas yra ne tik pagerbti kūrėją, bet ir sudaryti sąlygas jo muzikai skambėti gyvai, o ne likti archyvuose.

    Nugalėtojai ir renginio partneriai

    Šių metų konkurse chorų kategorijoje pirmąją vietą laimėjo Miežiškių kultūros centro mišrus choras „Alkupis“, kuriam vadovauja Lina Kairytė. Pučiamųjų orkestrų kategorijoje nugalėtoju tapo Šilagalio kultūros centro pučiamųjų orkestras „Sklepučini“, vadovaujamas Vilmanto Vapsvos.

    Renginys organizuotas bendradarbiaujant su Lietuvos varinių pučiamųjų instrumentų orkestrų asociacija ir Panevėžio muzikiniu teatru. Konkursą finansavo Panevėžio rajono savivaldybė ir Lietuvos kultūros taryba.