CP v2

Tag: Panevėžio rajono savivaldybė

  • Panevėžio rajone pagerbti „Atliekų kultūros“ egzamino lyderiai: Raguvos gimnazija dominavo

    Panevėžio rajono savivaldybėje pagerbti geriausiai nacionaliniame „Atliekų kultūros“ egzamine pasirodę rajono moksleiviai. Egzaminas Lietuvoje surengtas jau septintą kartą, o jo tikslas – stiprinti praktines žinias apie atliekų rūšiavimą, vartojimo įpročius ir tvarų kasdienį pasirinkimą.

    Šiemet ryškiausiai išsiskyrė Raguvos gimnazijos mokiniai, pelnę net keturias prizines vietas iš devynių. Jaunuosius prizininkus pasveikino Panevėžio rajono savivaldybės vicemeras Rimantas Pranys, pabrėžęs, kad tvarumo įgūdžiai prasideda nuo kasdienių sprendimų namuose ir mokykloje.

    „Džiaugiuosi, kad mūsų moksleivių pasiekimai liudija, kokia atsakinga auga jaunoji karta, gebanti tapti pavyzdžiu ir suaugusiesiems. Kiekvienas teisingai surūšiuotas daiktas ar atsakingas pirkinys prisideda prie to, kad Panevėžio rajonas išliktų žalias, švarus ir patrauklus gyventi“, – sakė Rimantas Pranys.

    Savivaldybės duomenimis, egzamine iš viso dalyvavo 240 Panevėžio rajono moksleivių. Iš jų 112 atstovavo 1–4 klasių grupei, 91 mokėsi 5–10 klasėse, o 37 buvo vienuoliktokai.

    Kas tapo prizininkais?

    1–4 klasių grupėje pirmą vietą laimėjo Emilė Paspiešinskaitė iš Dembavos progimnazijos. Antrą vietą pelnė Adelė Vaitiekūnaitė, trečią – Germanas Misevičius, abu mokosi Piniavos mokykloje-darželyje.

    5–10 klasių grupėje pirmą ir antrą vietas užėmė Raguvos gimnazijos mokinės Liepa Ignatavičiūtė ir Eglė Baravykaitė. Trečia vieta atiteko Andriui Valantinui iš Smilgių gimnazijos.

    11 klasės grupėje geriausiai pasirodė Paulina Skapaitė iš Raguvos gimnazijos. Antrą vietą laimėjo taip pat Raguvos gimnazijos mokinė Eglė Darnickaitė, trečią – Ovidijus Leščinskas iš Paįstrio Juozo Zikaro gimnazijos.

    Kodėl tai svarbu mokykloms?

    Tokie egzaminai vis dažniau vertinami kaip praktinis aplinkosauginio raštingumo matas, nes tikrinamos ne tik teorinės žinios, bet ir suvokimas apie kasdienius sprendimus: pakuočių pasirinkimą, pakartotinį naudojimą, rūšiavimo taisykles ir atsakingą vartojimą.

    Savivaldybė sveikino visus laimėtojus ir akcentavo mokytojų bei tėvų vaidmenį, formuojant įpročius, kurie vėliau persikelia į visos bendruomenės kasdienybę. Pasak organizatorių, augantis mokinių įsitraukimas rodo, kad atliekų mažinimo ir tvarumo temos mokyklose tampa vis aktualesnės.

  • 50 metų santuokoje Panevėžio rajone: meras pasveikino dvi auksines vestuves švenčiančias poras

    Pusę amžiaus trunkanti santuoka – reta ir daug pasakanti sukaktis, liudijanti ne tik jausmus, bet ir kasdienį abiejų žmonių darbą. Gegužę Panevėžio rajone auksinių vestuvių proga pasveikintos dvi poros, gyvenimą kartu skaičiuojančios jau 50 metų.

    Panevėžio rajono savivaldybės meras Antanas Pocius aplankė Geležiuose gyvenančius Bronių ir Birutę Kopūstus, mininčius 50 metų santuokos jubiliejų. Tą pačią dieną sveikinimai pasiekė ir Šilagalio gyventojus Bronių bei Nijolę Adomavičius, taip pat švenčiančius auksines vestuves.

    „50 metų kartu – didžiulis gyvenimo turtas. Tokios šeimos mums visiems primena, kiek daug reiškia pagarba, ištikimybė ir buvimas šalia vienas kito tiek džiaugsme, tiek sunkumuose“, – sakė Antanas Pocius.

    Geležių krašto senbuviai Bronius ir Birutė Kopūstai teigia, kad ilgo bendro gyvenimo pagrindas paprastas: kantrybė, pagarba ir noras vienas kitą suprasti. Per penkis dešimtmečius jų šeima išaugo: sutuoktiniai džiaugiasi trimis vaikais, aštuoniais anūkais ir proanūke.

    Šilagaliečiai Bronius ir Nijolė Adomavičiai taip pat užaugino tris vaikus ir šiandien džiaugiasi šešiais anūkais. Pora pasakoja, kad aktyvus laisvalaikis ir bendros veiklos padeda išlaikyti artumą: jie mėgsta keliauti ir daugiau laiko skiria šeimai.

    Jubiliatus pasveikino ir Civilinės metrikacijos ir archyvų skyriaus vedėja Rūta Rudė. Poroms įteiktos įrėmintos santuokos sudarymo aktų kopijos, simboliškai primenančios apie dieną, nuo kurios prasidėjo bendras kelias.

    Panevėžio rajone jau ne vienerius metus puoselėjama tradicija pagerbti poras, kartu gyvenančias 50 ir daugiau metų. Savivaldybė kviečia apie tokias sukaktis iš anksto pranešti Civilinės metrikacijos ir archyvų skyriui, kad jubiliejus būtų pasitiktas su deramu dėmesiu.

  • Panevėžio rajone konteinerių kontrolė griežtėja: kameros fiksuoja šiukšlintojus ir baudas

    Panevėžio rajone, prasidėjus šiltajam sezonui ir suaktyvėjus sodų darbams, savivaldybė stiprina konteinerių aikštelių kontrolę. Dėl prie konteinerių paliekamų nerūšiuotų atliekų, senų baldų ir statybinių likučių vis dažniau pasitelkiamos vaizdo stebėjimo kameros.

    Savivaldybės duomenimis, kasmet šalia konteinerių rajone nelegaliai paliekama apie 284,85 tonos atliekų. Tokios šiukšlės vėliau turi būti surenkamos ir išvežamos papildomai, todėl galutinė našta gula ant visų gyventojų per atliekų tvarkymo kaštus.

    Kur jau veikia kameros

    Vaizdo stebėjimo priemonės jau taikomos vienoje didžiausių sodų bendrijų „Ekranas 2“. Taip pat neseniai kamera įrengta Pakuodžiupėlių kaime Paįstrio seniūnijoje, kur, savivaldybės teigimu, nerūšiuojamų atliekų pažeidimai fiksuojami dažniausiai.

    Pasak Panevėžio rajono savivaldybės Juridinio skyriaus vedėjos Aušros Vyšniauskienės, kameros veikia ir kaip prevencija, ir kaip priemonė greičiau nustatyti pažeidėjus.

    „Vaizdo stebėjimas veikia ir kaip prevencinė priemonė, ir kaip įrankis greitai surasti pažeidėjus. Kamerų buvimas skatina gyventojus atsakingiau naudotis konteineriais“, – sakė A. Vyšniauskienė.

    Kokios baudos gresia

    Savivaldybė skelbia, kad pernai nustatyta apie pora šimtų pažeidėjų, o šiemet už atliekų tvarkymo taisyklių nesilaikymą jau nubausti 145 gyventojai. Iš jų 6 asmenys pažeidė pakartotinai.

    Už pirmą kartą fiksuotą pažeidimą gresia nuo 30 iki 140 eurų bauda. Pakartotinai nusižengus baudos didėja ir gali siekti nuo 140 iki 600 eurų.

    Žaliosioms atliekoms taikomos atskiros taisyklės

    Sodininkų patogumui bendrijoje „Ekranas 2“ šiltuoju sezonu pastatytas atskiras konteineris žaliosioms sodo ir daržo atliekoms. Į jį galima mesti nupjautą žolę, lapus, smulkintas šakas, augalų liekanas, krituolius vaisius ir daržoves.

    Savivaldybė pabrėžia, kad į tokį konteinerį negalima mesti kelmų, baldų, čiužinių, stambiagabaričių daiktų, statybinio laužo ar po remonto likusių apdailos medžiagų. Taip pat žaliąsias atliekas būtina išpilti be plastikinių maišų, o pakuotės ir buitinės šiukšlės užteršia turinį ir paverčia jį brangiai tvarkomomis mišriomis atliekomis.

    Nors žaliųjų atliekų konteineris ištuštinamas kartą per savaitę, atliekų vežėjai pastebi, kad konteineriai neretai greitai vėl užpildomi netinkamu turiniu. Savivaldybė primena, kad žaliųjų atliekų negalima mesti į mišrių atliekų konteinerius ar palikti šalia jų.

    Rajono savivaldybė kviečia sodininkų bendrijas aktyviau prisidėti prie tvarkos: įsirengti uždaras konteinerių aikšteles, aiškiau kontroliuoti atliekų srautus ir prireikus užsisakyti papildomus konteinerius žaliosioms atliekoms. Taip tikimasi sumažinti šiukšlinimą, išlaidas ir konfliktus tarp kaimynų.

  • Panevėžio rajono įstaigas pasiekė 5 nauji defibriliatoriai: kur jie įrengti ir kam skirti

    Prietaisai socialinėms įstaigoms ir mokyklai

    Panevėžio rajono savivaldybė socialinėms įstaigoms ir vienai ugdymo įstaigai perdavė penkis naujus automatinius išorinius defibriliatorius. Savivaldybės teigimu, pirkinio vertė siekė daugiau kaip 8 000 eurų, o prietaisai skirti greitesnei pagalbai staigios širdies veiklos sustojimo atvejais.

    Modernūs „Bexen Cardio Reanibex“ defibriliatoriai perduoti Ramygalos, Krekenavos ir Gustonių socialinės globos namams bei Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazijai. Penktasis, nešiojamasis prietaisas liks savivaldybėje ir bus naudojamas kaip budintis įvairių rajono renginių metu.

    Kodėl svarbu, kad defibriliatorius būtų netoliese

    Staigus širdies sustojimas dažniausiai ištinka netikėtai, o kritinėse situacijose lemia minutės. Dėl to defibriliatoriai diegiami ten, kur kasdien būna daugiau žmonių, o pagalba gali būti suteikta dar iki atvykstant greitosios medicinos pagalbos ekipažui.

    „Nelaimė dažniausiai ištinka netikėtai, todėl labai svarbu, kad gyvybę gelbstinti įranga būtų kuo arčiau žmonių. Šie defibriliatoriai suteikia galimybę greitai reaguoti kritinėse situacijose ir gali padėti išsaugoti žmogaus gyvybę dar iki atvykstant medikams“, – sakė Panevėžio rajono meras Antanas Pocius.

    Kaip veikia automatiniai defibriliatoriai

    Savivaldybė pabrėžia, kad automatiniai defibriliatoriai sukurti taip, jog kritinėje situacijoje jais galėtų naudotis ir medicininio pasirengimo neturintys žmonės. Prietaisai balso komandomis lietuvių kalba nurodo veiksmų seką, įvertina širdies ritmą ir padeda saugiai atlikti gaivinimą.

    Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazija taps antrąja ugdymo įstaiga rajone, turinčia defibriliatorių. Iki šiol tokį prietaisą savivaldybės lėšomis buvo įsigijusi Velžio gimnazija.

  • Velžio lopšelis-darželis „Šypsenėlė“ mini 40-metį: kaip per laiką keitėsi įstaiga ir bendruomenė

    Velžio lopšelis-darželis „Šypsenėlė“ pažymi 40 metų veiklos sukaktį. Per keturis dešimtmečius įstaiga tapo reikšminga Velžio bendruomenės dalimi, kurioje užaugo ne viena vaikų karta.

    Jubiliejaus proga darželio bendruomenę pasveikino Panevėžio rajono savivaldybės meras Antanas Pocius. Jis pabrėžė, kad ikimokyklinis ugdymas daugeliui šeimų yra pirmasis tvirtas žingsnis į vaiko mokymąsi, savarankiškumą ir socialinius įgūdžius.

    „40 metų – tai graži ir prasminga sukaktis visai Velžio bendruomenei. „Šypsenėlė“ daugeliui šeimų tapo vieta, kur vaikai žengė pirmuosius pažinimo žingsnius“, – sakė Antanas Pocius.

    Šventės metu padėkomis įvertintos ilgametės darbuotojos: mokytoja Daiva Ignatavičienė ir logopedė Sigita Gedyminienė. Savivaldybė akcentuoja, kad tokie apdovanojimai yra ne tik formalus dėkingumas, bet ir žinutė tėvams apie nuosekliai kuriamą ugdymo kokybę.

    Švietimo, mokslo ir sporto ministro padėka skirta direktoriaus pavaduotojai Renatai Lukoševičienei. Taip pat padėkota mokytojų padėjėjoms Larisai Tošnickienei ir Danutei Kuncienei bei ūkio dalies darbuotojai Giedrei Vepštienei.

    Darželio vadovybė pabrėžia, kad per 40 metų keitėsi ne tik ugdymo metodai, bet ir tėvų lūkesčiai: vis daugiau dėmesio skiriama emocinei vaiko savijautai, individualiai pažangai, ankstyvajam kalbos ugdymui bei pagalbai vaikams, kuriems jos prireikia.

    „Šypsenėlė“ jubiliejų pasitinka atsinaujinusi: prieš metus atidarytas modernus priestatas padidino įstaigos galimybes priimti daugiau vaikų iš Velžio ir aplinkinių vietovių. Savivaldybės teigimu, infrastruktūros plėtra leidžia geriau organizuoti ugdymo erdves ir kasdienę vaikų veiklą.

    Šiuo metu darželyje veikia 10 grupių, dvi iš jų yra Liūdynės skyriuje. Įstaigą lanko 162 vaikai, o jų kasdienybe rūpinasi pedagogų ir specialistų komanda.

  • Raguvoje sieks Lietuvos rekordo: bendruomenės iš senų marškinių siuva tūkstančių metrų staltiesę

    Šeštadienį, gegužės 16 dieną, Panevėžio rajono Raguvos miestelyje vyks tradicinis bendruomenių sąskrydis Viena staltiesė – šimtai istorijų. Renginio kulminacija taps Bendrystės staltiesės išskleidimas ir oficialus matavimas, siekiant Lietuvos rekordo.

    Staltiesė kuriama iš gyventojų dovanotų senų marškinių, o sumanymas sujungė dešimtis Panevėžio rajono bendruomenių, įstaigų ir pavienių žmonių. Organizatoriai pabrėžia, kad iniciatyva vienu metu primena apie bendrystę ir skatina tvarumą, kai nebenaudojami drabužiai virsta bendru kūriniu.

    Idėją sutelkti viso rajono bendruomenes bendram siuvimo darbui pasiūlė Panevėžio rajono bendruomenių sąjungos pirmininkė Odeta Baltramiejūnienė. Pasak jos, kiekviena audinio skiautė turi savo istoriją, o bendras rezultatas tampa simboliniu rajono žmonių susitelkimo ženklu.

    „Ši staltiesė – tai ne tik audinys. Tai tūkstančiai dygsnių, kurių kiekvienas pasakoja apie mūsų krašto žmonių kantrybę, susitelkimą ir norą kurti bendrą istoriją“, – sakė Odeta Baltramiejūnienė.

    Projekto mastą iliustruoja ir konkrečios detalės: vien Vaivadų bendruomenė šiam sumanymui paaukojo apie 130 marškinių. Organizatorių teigimu, kai kurioms staltiesės atkarpoms susiūti prireikė dešimčių tūkstančių metrų siūlų, o ilgesnes dalis ruošė ir kitos rajono vietovės.

    Simboliška, kad rekordo siekis vyks būtent Raguvoje, kuri vietos istorijoje siejama su siuvimo amatu. Renginio organizatoriai primena, kad 2026 metais Lietuvoje minimi Vyskupo Motiejaus Valančiaus metai, o jo kūryboje aprašomas siuvėjas Juzė siejamas su šiuo kraštu.

    Šventės programa apims ne tik rekordo fiksavimą: numatytas Šv. Florijono paminklo šventinimas, koncertai, edukacinės erdvės, sporto veiklos ir kūrybinės dirbtuvės šeimoms. Panevėžio rajono savivaldybė ir bendruomenių sąjunga kviečia atvykti kraštiečius bei svečius ir tapti istorinio įvykio liudininkais.

  • Gatvės kultūros diena Dembavoje 2026: šeimos pramogos, sportas, mugė ir koncertas gegužės 23 dieną

    Gegužės 23 dieną Dembavoje vyks antrus metus organizuojamas renginys Gatvės kultūros diena Dembavoje 2026. Organizatoriai kviečia atvykti visą dieną trunkančioms veikloms, kurios pritaikytos skirtingo amžiaus lankytojams.

    Šventės programoje numatytos sporto varžybos, gatvės prekeivių mugė, bagažinių turgus, įvairios edukacijos ir gatvės muzikos koncertas. Renginio formatas orientuotas į bendruomeniškumą ir aktyvų laisvalaikį, todėl dalyvių prašoma pasiruošti laiką praleisti lauke.

    Organizatoriai akcentuoja tvaraus atvykimo idėją ir ragina į renginį rinktis dviratį. Renginio metu planuojama dviračių saugojimo erdvė, kad atvykusieji galėtų patogiai palikti transporto priemonę ir laisvai dalyvauti veiklose.

    Gatvės kultūros diena Dembavoje pernai sulaukė didelio vietos gyventojų susidomėjimo, o šiemet siekiama išlaikyti šeimai draugišką, saugią ir aiškiai suplanuotą programą. Renginio organizatoriai primena, kad atvykstant verta įsivertinti oro sąlygas ir pasirūpinti tinkama apranga.

    Renginį organizuoja Panevėžio rajono savivaldybės administracija kartu su vietos bendruomene. Atnaujinta informacija apie programos laikus ir praktinius klausimus paprastai skelbiama savivaldybės oficialiuose komunikacijos kanaluose.

  • Panevėžio rajonas pristatė programėlę: naujienos, renginiai ir paslaugos gyventojams vienoje vietoje

    Panevėžio rajono savivaldybė gyventojams pristatė mobiliąją programėlę „Panevėžio rajonas“, kuri skirta kasdienius savivaldybės reikalus perkelti į vieną patogų kanalą. Joje vienoje vietoje pateikiamos naujienos, pranešimai apie svarbius įvykius, renginių informacija ir kitos paslaugos, kurių dažniausiai ieškoma skirtinguose savivaldybės puslapiuose.

    Savivaldybė pabrėžia, kad tikslas – kad aktuali informacija žmones pasiektų greitai ir aiškiai, be papildomų paieškų internete. Programėlė taip pat orientuota į bendruomenių įsitraukimą, nes leidžia paprasčiau sekti vietos aktualijas ir planuoti dalyvavimą rajono gyvenime.

    „Šią programėlę sukūrėme tam, kad svarbiausia informacija gyventoją pasiektų paprastai ir greitai – tiesiai į telefoną“, – sakė Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktorius Edmundas Toliušis.

    Programėlėje numatyti momentiniai pranešimai, kurie turėtų padėti operatyviai informuoti apie pasikeitimus ar skubius pranešimus. Tokia funkcija ypač aktuali, kai gyventojams reikia greitai sužinoti apie laikinas paslaugų pertraukas, eismo ribojimus ar kitus vietos klausimus.

    Kas matoma programėlėje?

    Programėlėje gyventojai randa savivaldybės naujienas ir renginių kalendorių, o informacija pateikiama taip, kad būtų patogu ją peržiūrėti telefone. Savivaldybė nurodo, kad kalendorius padeda atsirinkti renginius pagal temas, o naujienos pasiekiamos kaip įprastame portale, tik vienoje vietoje.

    Taip pat integruotas atliekų išvežimo grafikas: įvedus adresą galima matyti konkrečias datas ir gauti priminimus. Ši funkcija praktinė, nes mažina riziką praleisti išvežimą, o kartu leidžia greitai pasitikrinti rūšiavimo informaciją.

    Programėlėje numatytos ir savivaldybės apklausos, kurios leidžia gyventojams patogiau pateikti nuomonę dėl vietos iniciatyvų ar planuojamų sprendimų. Tokie įrankiai dažnėja ir kitose savivaldybėse, nes tai paprastesnis būdas pasiekti žmones nei vien tik interneto svetainė ar socialiniai tinklai.

    Kaip užtikrinamas saugumas?

    Savivaldybė skelbia, kad vartotojų tapatybė programėlėje gali būti patvirtinama per Elektroninius valdžios vartus (VIISP). Tai reiškia, kad tapatybės patvirtinimas remiasi valstybinėmis priemonėmis, kurios įprastai naudojamos prieigai prie elektroninių paslaugų.

    Praktikoje tai aktualu tais atvejais, kai programėlėje planuojama teikti labiau personalizuotas paslaugas ar funkcijas, susietas su gyventojo duomenimis. Savivaldybė taip pat praneša, kad ateityje programėlę ketinama plėsti, įtraukiant daugiau kasdieniams poreikiams svarbių paslaugų.

    Gyventojai kviečiami prisidėti

    Panevėžio rajono savivaldybė kviečia bendruomenes ir organizatorius dalintis informacija apie renginius bei vietos aktualijas, kad jos pasiektų programėlės naudotojus. Toks turinio papildymas, pasak savivaldybės, turėtų padėti sukurti vieną aiškų informacijos centrą, aktualų ne tik gyventojams, bet ir rajono svečiams.

    Programėlę „Panevėžio rajonas“ savivaldybė pristato kaip nemokamą sprendimą, kurio paskirtis – sumažinti informacijos išskaidymą ir sutrumpinti kelią iki dažniausiai reikalingų atsakymų. Jei projektas bus nuosekliai pildomas ir prižiūrimas, jis gali tapti pagrindiniu kanalu kasdieniams rajono pranešimams ir paslaugoms telefone.

  • Krekenavoje atidengta memorialinė lentelė: įamžintas Holokauste nužudytų litvakų atminimas

    Krekenavoje prie buvusio sinagogos pastato atidengta memorialinė lentelė, skirta 1941 metais per Holokaustą nužudytos miestelio žydų bendruomenės atminimui. Ceremonijoje dalyvavo Panevėžio rajono savivaldybės meras Antanas Pocius, vietos bendruomenės nariai ir iš užsienio atvykę svečiai.

    Ant pastato pritvirtintoje lentelėje įrašas pateiktas lietuvių, hebrajų ir anglų kalbomis. Toks sprendimas pasirinktas siekiant, kad žinia būtų aiški tiek vietos gyventojams, tiek iš Lietuvos kilusių litvakų palikuonims, gyvenantiems skirtingose šalyse.

    Atminimo ženklą inicijavo ir parėmė iš Johanesburgo atvykęs litvakas Bernardas Seeffas. Pasak savivaldybės, šis sugrįžimas į protėvių miestelį tapo asmenine duokle šeimos istorijai ir pastanga įamžinti Krekenavos žydų bendruomenę, kuri iki Antrojo pasaulinio karo buvo svarbi vietos gyvenimo dalis.

    „Šiandien atidengta lentelė liudija, kad gyvenimas net ir toliausiai išblaškytus kraštiečius parveda namo. Tegul šis atminimas mums visiems primena: jokia tragedija nepajėgi ištrinti bendrystės dvasios, kuri čia gyvavo šimtmečius“, – sakė rajono meras Antanas Pocius.

    B. Seeffo šeimos ryšys su Krekenava siekia tėvo Morriso ir dėdės Sydney vaikystę, praleistą šiame miestelyje. Nors šeima į Pietų Afriką emigravo 1929 metais, pasakojimai apie gimtinę, Nevėžio vingius ir vaikystės patirtis, anot svečio, liko šeimos atmintyje kaip stipri tapatybės dalis.

    Svečias taip pat priminė, kad Holokausto tragedija palietė ir jo artimuosius: viena tėvo sesuo su dviem vaikais, negavusi galimybės išvykti, žuvo okupacijos metais. Tokie asmeniniai liudijimai, pasak renginio dalyvių, suteikia atminimo iniciatyvoms papildomos prasmės ir padeda vietos istoriją matyti ne tik per datas, bet ir per konkrečių šeimų likimus.

    Vizito metu pažymėta ir kita šeimos istorijos detalė: B. Seeffo mama, kilusi iš Panevėžio, sulaukė 102 metų ir, pasak artimųjų, iki šiol brangina ryšį su Lietuva. Taip pat pabrėžta, kad ir svečio žmona yra litvakė, kurios šeimos šaknys siekia Kėdainius.

    Panevėžio rajone ir kituose Lietuvos miestuose pastaraisiais metais daugėja iniciatyvų, skirtų žydų paveldui ir Holokausto aukų atminimui: ženklinami buvę sinagogų pastatai, tvarkomos senosios kapinės, rengiami edukaciniai renginiai. Tokie atminimo ženklai padeda tiksliau įvardyti vietos bendruomenių netektis ir stiprina istorinę atsakomybę, kuri svarbi tiek vietos gyventojams, tiek litvakų diasporai.

  • Ramygalos parko atnaujinimas įgauna pagreitį: savivaldybė derina sprendinius su bendruomene

    Panevėžio rajono savivaldybė rengiasi atnaujinti Ramygalos miesto parką, siekdama, kad jis taptų patogesnis kasdieniam poilsiui ir aktyviam laisvalaikiui. Pasak savivaldybės, planuojama derinti gamtos išsaugojimą su naujomis funkcijomis, kurios pritrauktų skirtingo amžiaus lankytojus.

    Apie numatomus pokyčius meras Antanas Pocius ir rajono vyriausiasis architektas Donatas Malinauskas diskutavo susitikime su Ramygalos bendruomene. Aptarime dalyvavo seniūnijos atstovai, bendruomenės nariai, klebonas Alfredas Puško, Atviro jaunimo centro atstovai ir kiti vietos gyventojai, išsakę lūkesčius bei pastebėjimus.

    „Parkas – tai miesto plaučiai. Norime, kad šis atnaujinimas nebūtų tik formalus takų sutvarkymas, o taptų realiu pokyčiu žmonėms“, – sakė Panevėžio rajono meras Antanas Pocius.

    Pristatytose pirminėse vizualizacijose akcentuojamas parko daugiafunkciškumas: numatomos erdvės ramesniam poilsiui, pasivaikščiojimams ir aktyvesnėms veikloms. Savivaldybė išskiria tikslą sukurti vietą, kuri vienodai tiktų šeimoms su vaikais ir jaunimui, ieškančiam sporto bei judėjimo zonų.

    Pagal aptartą viziją parke galėtų atsirasti šiuolaikiškesnė infrastruktūra, įskaitant riedlenčių ir paspirtukų aikštelę bei vaikų žaidimų erdves. Taip pat būtų atsižvelgiama į šalia jau veikiančias aktyvaus laisvalaikio galimybes, kad skirtingos zonos papildytų viena kitą, o ne konkuruotų.

    Daugiausia diskusijų, kaip nurodo savivaldybė, kilo dėl parko vandens telkinio ateities. Bendruomenės nuotaikos krypsta link sprendimo tvenkinį panaikinti, o teritoriją pritaikyti rekreacijai, numatant medinių takų, poilsio vietų ir terasų idėją.

    Planuojant parko struktūrą žadama skirti dėmesio ir vizualinei kokybei: želdynai bei erdvių kompozicija būtų formuojami taip, kad darniai įsilietų į miesto aplinką ir atvertų svarbiausias panoramas. Savivaldybė pabrėžia, kad sprendiniai dar bus tikslinami, o galutinis variantas priklausys nuo tolesnių derinimų su gyventojais.

    Tikimasi, kad atnaujintas Ramygalos parkas taps patrauklesne susitikimų ir laisvalaikio vieta, o projektas sustiprins viešųjų erdvių kokybę visame Panevėžio rajone. Artimiausiu metu numatoma tęsti konsultacijas ir detalinti sprendinius, kad pokyčiai atitiktų realius bendruomenės poreikius.