CP v2

Tag: Panevėžys

  • Panevėžyje plečiasi nemokamas transportas: į kapines nemokamai veš ir Motinos bei Tėvo dienomis

    Panevėžio miesto savivaldybės taryba nusprendė išplėsti nemokamo viešojo transporto dienų skaičių. Nuo šiol specialiais reisais į Šilaičių ir Pašilių kapines gyventojai galės vykti nemokamai ne tik lapkričio 1 ir 2 dienomis, bet ir Motinos bei Tėvo dienomis.

    Sprendimas aiškinamas siekiu sudaryti patogesnes galimybes miestiečiams prasmingomis progomis aplankyti artimųjų kapus. Savivaldybė tikisi, kad papildomi reisai padės mažinti spūstis prie kapinių ir palengvins judėjimą mieste.

    „Motinos ir Tėvo dienos daugeliui žmonių yra ypatingos. Labai svarbu, kad žmonės tokiomis dienomis galėtų ramiai ir patogiai pasiekti artimųjų kapus, daugiau dėmesio skirti buvimui drauge, o ne rūpesčiams dėl kelionės“, – sakė Panevėžio miesto merė Loreta Masiliūnienė.

    Iki šiol nemokami specialūs autobusų reisai į Šilaičių ir Pašilių kapines buvo organizuojami lapkričio 1 ir 2 dienomis. Savivaldybės duomenimis, pernai tomis dienomis įvykdyti 146 reisai, nuvažiuota daugiau kaip 2 182 kilometrai, o paslauga miestui kainavo 4 550 eurų.

    Panevėžyje taip pat išlieka ir kita nemokamo važiavimo diena visais miesto maršrutais. Nemokamai viešuoju transportu galima naudotis rugsėjo 22 dieną, minint Tarptautinę dieną be automobilio.

    Artimiausias papildomas nemokamo vežimo į kapines terminas numatytas jau šiemet per Tėvo dieną. Savivaldybė skelbia, kad tiksli informacija apie maršrutus ir reisų laikus bus paskelbta artimiausiu metu oficialiuose Panevėžio miesto savivaldybės informacijos kanaluose.

  • Gaisras AB „Linas“ Panevėžyje: gyventojams pataria likti patalpose ir išjungti vėdinimą

    Panevėžyje kilo gaisras AB „Linas“ teritorijoje, todėl gyventojams rekomenduojama laikinai vengti buvimo lauke ir sandariai uždaryti langus bei orlaides. Panevėžio miesto savivaldybė ragina stebėti situaciją ir laikytis sveikatos specialistų rekomendacijų, kol gaisras bus lokalizuotas.

    Gyventojams, kurie namuose naudoja mechanines vėdinimo sistemas ar rekuperaciją, patariama šias sistemas išjungti, kad į patalpas nepatektų dūmai ar galimi teršalai. Savivaldybė pabrėžia, kad dėl vyraujančių vėjų didesnį dėmesį saugumo priemonėms turėtų skirti pietrytinės Panevėžio miesto dalies gyventojai.

    Ko vengti, kol gaisras nevaldytas?

    Kol dūmai išlieka aplinkoje, patariama neatidaryti langų ir neventiliuoti patalpų, ypač jei lauke matomas tamsus dūmų šleifas arba jaučiamas specifinis kvapas. Jei vis dėlto tenka išeiti, rekomenduojama pasirinkti maršrutą prieš vėją, kad dūmai neplūstų į veidą.

    Gyventojams, gyvenantiems ar dirbantiems arčiau gaisro vietos, patariama laikyti uždarytas duris ir langus, o automobiliais važiuojantiems pro teritoriją sandariai uždaryti automobilio langus. Taip pat rekomenduojama pasirūpinti augintiniais ir nepalikti jų lauke.

    Kada būtina kreiptis į medikus?

    Dūmai ir ore esančios dalelės gali sukelti ūmius simptomus, tarp jų akių, nosies ir gerklės dirginimą, kosulį ar dusulį. Didesnė rizika kyla jautresniems žmonėms, taip pat sergantiems kvėpavimo takų ligomis, nes galimas ligų paūmėjimas.

    Jei pajutote dusulį, stiprėjantį kosulį ar ryškų gleivinių dirginimą, rekomenduojama nedelsiant kreiptis į medikus. Savivaldybė nurodo, kad informacija apie situaciją bus pildoma, todėl gyventojams patariama sekti oficialius pranešimus.

  • Panevėžyje AB „Linas“ teritorijoje kilęs gaisras suvaldytas: tarnybos skelbia naujausią situaciją

    Panevėžio miesto savivaldybė pranešė, kad AB „Linas“ teritorijoje S. Kerbedžio gatvėje kilęs gaisras yra likviduotas. Į įvykio vietą operatyviai išsiųstos gausios priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos, kurios atliko gesinimo darbus ir užkirto kelią ugnies plitimui.

    Pasak savivaldybės, situacija šiuo metu suvaldyta, o aktyvus gaisro židinys užgesintas. Tarnybos tęsia įprastus poįvykinius veiksmus, kai vertinama, ar nėra paslėptų smilkimo vietų ir kitų rizikų, galinčių sukelti pakartotinį užsidegimą.

    Aplinkos apsaugos departamento duomenimis, padidėjusi oro tarša mieste nefiksuojama. Tai reiškia, kad stebėsenos metu nebuvo nustatyta požymių, jog gaisras būtų sukėlęs reikšmingą papildomą teršalų koncentracijų šuolį gyvenamosiose teritorijose.

    Miesto savivaldybė padėkojo ugniagesiams gelbėtojams ir visoms įvykio vietoje dirbusioms tarnyboms už greitą ir profesionalų darbą. Dėl gaisro priežasčių ir tikslių aplinkybių paprastai sprendžiama po pirminės apžiūros ir tyrimo, kai įvertinami techniniai duomenys bei liudytojų informacija.

  • Panevėžio gimnazistų verslai stebina: liofilizuoti desertai be cukraus tapo miesto suvenyru

    Panevėžio miesto savivaldybėje pristatytos „Minties“ inžinerijos gimnazijos mokomųjų mokinių bendrovių „Skonių vizionieriai“ ir „COSMO Bites“ idėjos. Devyni I–II klasių gimnazistai kartu su ekonomikos ir verslumo mokytoja Rita Tėvainiene susitiko su Panevėžio mere Loreta Masiliūniene ir papasakojo, kaip jų sukurti produktai keliauja į realią rinką.

    Susitikime aptarta, kad mokinių kuriami gaminiai jau naudojami ne tik mokyklos bendruomenėje, bet ir miesto reprezentacijai. Tokie sprendimai jaunimui tampa aiškiu signalu, jog idėjos gali virsti apčiuopiamu rezultatu, o atsakomybė už kokybę ir pristatymą prasideda dar mokyklos suole.

    „Labai svarbu, kad jauni žmonės Panevėžyje turi erdvę ne tik svajoti ar kurti idėjas, bet ir patirti, ką reiškia savo darbą pristatyti žmonėms, išgirsti vertinimą, matyti realų rezultatą“, – sakė Panevėžio merė Loreta Masiliūnienė.

    Nuo idėjos iki produkto

    Šiais mokslo metais mokomosios bendrovės kūrė inovatyvius maisto produktus, juos pristatė parodose, komunikavo socialiniuose kanaluose ir pardavinėjo. Panevėžio reprezentacinėms reikmėms pasirinkti tiek „Skonių vizionierių“ rinkiniai, tiek „COSMO Bites“ kuriami funkciniai sūrių užkandžiai.

    „Skonių vizionierių“ sukurtas rinkinys „Skonių simfonija pagal MKČ“ siejamas su Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-osiomis gimimo metinėmis. Tai liofilizuotų desertų rinkinys be pridėtinio cukraus, kuriame skoniai interpretuoja menininko kūrybos nuotaikas ir spalvas, kartu siūlant sveikesnę alternatyvą įprastiems saldumynams.

    Komanda jau svarsto ir tolimesnes kryptis, susijusias su Panevėžio kultūriniu identitetu. Tarp idėjų minimas produktas, kuris galėtų atsiremti į Stasio Eidrigevičiaus kūrybą ir miesto simboliką, taip stiprinant vietos istorijų atpažįstamumą per šiuolaikišką suvenyrą.

    „COSMO Bites“ kuria funkcinių sūrių užkandžių rinkinius iš liofilizuotų ingredientų, orientuotus į aktyviai sportuojančius pirkėjus. Gaminiai pristatomi ir kaip Panevėžio suvenyras su miesto simbolika, taip pat siejami su ultratriatlonininke Alina Ranceva, o dalis pajamų skiriama jos startui varžybose Italijoje.

    Kodėl tai išskirtinis pavyzdys

    Mokytoja Rita Tėvainienė pabrėžia, kad savivaldybės sprendimas įsigyti mokinių sukurtų gaminių yra reikšmingas įvertinimas. Pasak jos, tai padeda mokiniams pamatyti, kad sprendimai vertinami už mokyklos ribų, o miesto reprezentacija gali remtis kokybiškais, atsakingai sukurtais produktais.

    Jos teigimu, dalis mokyklų, dirbančių pagal „Lietuvos Junior Achievement“ programas, dažniau apsiriboja idėjomis ar prototipais, o „Minties“ inžinerijos gimnazistai eina toliau. Jie patys gamina produktus, testuoja juos rinkoje, renka grįžtamąjį ryšį ir mokosi kasdienės komunikacijos su klientais.

    Gimnazijos proveržiui svarbi ir infrastruktūra: praėjusiais metais mokykla buvo vienintelė Lietuvoje, turėjusi Maisto inžinerijos laboratoriją su modernia liofilizavimo įranga. Laboratorija įkurta bendradarbiaujant su verslo partneriais AB „Lietkabelis“ ir UAB „Geld Baltic“, veikiančia su prekės ženklu „Super Garden“.

    Įvertinimai ir kelias į platesnę auditoriją

    Mokinių produktai jau pastebėti ir regioniniu, ir nacionaliniu mastu. „Skonių simfonija pagal MKČ“ Panevėžio regioninėje EXPO parodoje pelnė trečiąją vietą, o patys rinkiniai pasiekė Lietuvos Prezidentūrą ir buvo pristatyti Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje.

    Iniciatyvos taip pat prisideda prie Panevėžio vardo sklaidos tarptautiniuose renginiuose: mokinių kurti gaminiai pristatyti ir su edukacinėmis, jaunimo pasiekimus akcentuojančiomis misijomis. Toks kontekstas stiprina mokinių motyvaciją ir rodo, kad mokykloje įgytos kompetencijos gali turėti realų, matomą poveikį.

    Mokomosios mokinių bendrovės Lietuvoje veikia pagal „Lietuvos Junior Achievement“ programas, skirtas ugdyti verslumą, ekonominį ir finansinį raštingumą. Šalyje veikia daugiau kaip 1 000 tokių bendrovių, o Panevėžio pavyzdys išsiskiria tuo, kad idėjos čia nuosekliai paverčiamos produktu, kurį vertina ne tik bendraamžiai, bet ir miesto institucijos.

  • Festivalis „Susitikime penktadienį“ startuoja Panevėžyje: 13 vasaros vakarų Laisvės aikštėje

    Panevėžyje gegužės 29 dieną prasideda 16-asis vasaros renginių festivalis „Susitikime penktadienį“. Visą sezoną Laisvės aikštė ir Senvagė taps pagrindinėmis miesto susitikimų erdvėmis, kur suplanuoti koncertai, edukacijos, kūrybinės veiklos ir kino vakarai po atviru dangumi.

    Šių metų festivalio tema – Panevėžys, kuriantis save miestas. Organizatoriai akcentuoja, kad programa sudėliota taip, jog kiekvieną penktadienį miestas atsiskleistų vis kitu kampu per muziką, bendruomenes, miesto istorijas ir šiuolaikines iniciatyvas.

    Vasaros ritmas miesto centre

    Festivalio atidarymo diena bus skirta miesto tapatybei: gyventojų lauks skirtingų žanrų koncertai, interaktyvūs užsiėmimai, edukacinės veiklos ir poilsio erdvės. Vakaro pabaigoje numatytas kinas po atviru dangumi, taip tęsiant pastaraisiais metais Lietuvoje išpopuliarėjusią vasaros kino seansų tradiciją viešose erdvėse.

    Tradiciškai sezoną pradės ir „Dūdų vasara“: muzikantai žygiuos nuo Laisvės aikštės iki Dailės galerijos kiemelio, kur vyks koncertas. Tokie eisenos formato pasirodymai miestams svarbūs ne tik kaip pramoga, bet ir kaip būdas įtraukti praeivius bei atgaivinti centrines erdves.

    Per visą vasarą kiekvienas festivalio penktadienis turės atskirą temą. Numatyta programa apims muziką, jaunimo kūrybą, šeimų laisvalaikį, sporto veiklas, gastronomiją, tvarumo iniciatyvas ir bendruomenių projektus, todėl renginiai orientuoti į skirtingas auditorijas.

    Koncertai, edukacijos ir kinas

    Laisvės aikštėje ir Senvagėje vyks jau lankytojų pamėgti „Pietūs su muzika“, kuriuose skambės įvairių instrumentų muzika. Vakarinėje dalyje žadami skirtingų žanrų atlikėjai – nuo šiuolaikinės elektronikos ir repo iki klasikos bei pučiamųjų orkestrų programų.

    „Festivalis „Susitikime penktadienį“ jau tapo Panevėžio vasaros tradicija, į kurią žmonės ateina ne tik dėl renginių. Čia gimsta susitikimai, pokalbiai, muzika ir gyvas miesto ritmas“, – sakė Panevėžio miesto savivaldybės Kultūros ir meno skyriaus vedėja Asta Čeponienė.

    Atidarymo dieną numatytos veiklos apims edukacijas ir žaidimus, o programoje taip pat įvardijami partnerių pristatymai, tarp jų – „Robotikos akademija“ ir Panevėžio kolegijos interaktyvios veiklos. Vakare Senvagės amfiteatre suplanuoti koncertai ir kino seansas.

    Kviečia įsitraukti gyventojus ir organizacijas

    Organizatoriai pabrėžia, kad festivalis atviras ne tik žiūrovams, bet ir aktyviems dalyviams. Prisijungti kviečiami gyventojai, kūrėjai, bendruomenės, organizacijos bei verslai, norintys rengti edukacijas, dirbtuves ar pristatyti iniciatyvas.

    Taip pat laukiami tautodailininkai, amatininkai, kulinarinio paveldo puoselėtojai ir ūkininkai, o prekybos vietos festivalio mugėje, kaip skelbiama, bus suteikiamos nemokamai. Tokie sprendimai padeda sukurti platesnę renginio ekosistemą, kur kultūra susijungia su vietos kūrėjų ir smulkiojo verslo matomumu.

    Renginių ciklas vyks kiekvieną vasaros penktadienį iki rugpjūčio 28 dienos. Iš viso suplanuota trylika vakarų, o Joninių savaitgalį šventiniai renginiai persikels į kitas miesto vietas.

    Festivalį organizuoja Panevėžio miesto savivaldybė ir Panevėžio kultūros centras. Jie kviečia šią vasarą mieste ne tik stebėti programą, bet ir tapti jos dalimi, prisidedant idėjomis bei veiklomis.

  • Panevėžyje ekonominiai diplomatai susitiko su verslu: kokių naujų eksporto krypčių ieškoma

    Panevėžyje, Stasys Museum erdvėje, surengtas Lietuvos diplomatinių atstovų užsienyje ir Panevėžio regiono verslo susitikimas. Užsienio reikalų ministerijos iniciatyva į renginį atvyko 83 ekonomines funkcijas vykdantys diplomatai, su įmonėmis aptarę tarptautinio bendradarbiavimo ir eksporto plėtros galimybes.

    Tokie susitikimai pastaraisiais metais tampa vis svarbesni regionams, kurie ieško naujų rinkų ir partnerių ne tik Europos Sąjungoje. Lietuvos ekonominė diplomatija orientuota į praktinę pagalbą verslui: kontaktų užmezgimą, informacijos apie rinkas pateikimą ir kliūčių eksportui identifikavimą.

    Kas aptarta su Panevėžio įmonėmis

    Panevėžio miesto merė Loreta Masiliūnienė pabrėžė, kad miestų konkurencingumą vis dažniau lemia gebėjimas kurti ryšius ir būti atviriems tarptautinei partnerystei. Anot jos, pokalbiai su diplomatais neretai virsta konkrečiais projektais, kurie peržengia miestų ir valstybių ribas.

    „Kiekvienas toks susitikimas prasideda nuo pokalbio, tačiau būtent iš jų dažnai gimsta naujos idėjos, partnerystės ir sprendimai, kurie vėliau peržengia miestų bei valstybių ribas“, – sakė Panevėžio miesto merė Loreta Masiliūnienė.

    Renginio metu regiono įmonių atstovai galėjo tiesiogiai bendrauti su diplomatais, reziduojančiais skirtinguose pasaulio regionuose: nuo Europos ir Skandinavijos iki Šiaurės Amerikos, Azijos bei Artimųjų Rytų. Įmonės iš anksto rinkosi šalių atstovus, su kuriais siekia pradėti naujus ryšius arba stiprinti jau veikiančias partnerystes.

    Akcentas plėtrai ir investicijoms

    Panevėžio plėtros agentūros direktorė Monika Miniotaitė pristatė pranešimą apie miesto augimo strategiją ir prioritetines plėtros kryptis. Dėmesys skirtas tam, kaip Panevėžys pozicionuojasi kuriant aukštesnės pridėtinės vertės pramonę, pritraukiant investicijas ir didinant eksporto apimtis.

    Po bendrosios dalies diplomatiniai atstovai lankėsi Panevėžyje veikiančiose įmonėse ir susipažino su jų gamybos procesais bei plėtros planais. Tarp aplankytų bendrovių buvo UAB „Harju Elekter“, UAB „PKC Group Lithuania“, UAB „Arginta Engineering“ ir UAB „Tin Cap“.

    Pasak renginio organizatorių, tiesioginiai vizitai į įmones padeda diplomatams geriau suprasti regiono pramonės profilį ir realius poreikius užsienio rinkose. Tai svarbu siekiant kryptingai parinkti kontaktus, identifikuoti potencialius pirkėjus ar technologinius partnerius ir greičiau reaguoti į rinkų pokyčius.

    Ekonominės diplomatijos tikslas išlieka praktiškas: didinti regionų konkurencingumą, atverti daugiau eksporto galimybių ir sustiprinti tarptautinius ryšius. Panevėžio atvejis rodo, kad verslo ir diplomatijos bendradarbiavimas vis dažniau kuriamas ne tik sostinėje, bet ir regionuose, kur sprendimai gali greičiau virsti konkrečiais sandoriais.

  • Tarptautiniame piešinių konkurse įvertinta ignalinietė: Panevėžio renginys sutraukė 3 070 darbų

    Tarptautiniame piešinių konkurse įvertinta ignalinietė: Panevėžio renginys sutraukė 3 070 darbų

    Panevėžyje gimęs tarptautinis piešinių konkursas Išgirsti pačią slapčiausią gamtos kalbą šiemet minėjo dvi sukaktis: Panevėžio gamtos mokyklos 60 metų veiklos jubiliejų ir 35-ąsias paties konkurso metines. Organizatoriai pabrėžia, kad konkursu siekiama ugdyti vaikų pastabumą aplinkai ir skatinti per kūrybą reikšti savo santykį su gamta.

    Šių metų konkursas išsiskyrė mastu: pateikta 3 070 kūrybinių darbų iš 10 šalių, tarp jų Kinijos, Lenkijos, Latvijos, Sakartvelo, Italijos, Ispanijos, Švedijos, Airijos ir Lietuvos. Darbai atkeliavo iš 408 ugdymo įstaigų, o mokinius konkursui ruošė 699 pedagogai.

    Organizatorių teigimu, toks dalyvių aktyvumas rodo, kad vaikų kūrybinė raiška ir aplinkosauginės temos išlieka aktualios įvairiose švietimo sistemose. Piešiniai dažnai tampa ne tik menine užduotimi, bet ir priemone kalbėti apie gamtos tausojimą, žmogaus atsakomybę ir kasdienius pasirinkimus.

    7–10 metų amžiaus grupėje laureate tapo Ignalinos rajono švietimo ir sporto paslaugų centro Dailės studijos mokinė Emilija Korobčanaitė. Mokinę konkursui parengė mokytoja Nijolė Trinkūnienė.

    Iš Ignalinos rajono švietimo ir sporto paslaugų centro Dailės studijos į konkursą taip pat buvo išsiųsti dar septyni mokinių darbai. Pedagogų teigimu, tokie pasiekimai vaikams suteikia motyvacijos toliau kurti, o bendruomenei primena, kad nuoseklus darbas ir palaikymas gali atverti kelią į tarptautinį pripažinimą.

  • Panevėžys plečia priedangų tinklą: antrame etape atnaujinimai mokyklose ir „Kalnapilio“ arenoje

    Panevėžyje pradedamas projekto Priedangų infrastruktūros plėtra Panevėžio mieste antrasis etapas. Jo tikslas – didinti miesto pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ir užtikrinti, kad gyventojams prireikus būtų daugiau saugių, tinkamai pritaikytų erdvių.

    Panevėžio miesto savivaldybė pabrėžia, kad priedangos tampa ne tik formaliu civilinės saugos elementu, bet ir praktine priemone miesto atsparumui didinti. Augant visuomenės dėmesiui saugumui, savivaldybės vis dažniau investuoja į aiškiai apibrėžtas vietas, kur žmonės galėtų pasitraukti kilus grėsmei.

    „Saugumo jausmas prasideda nuo pasirengimo. Šiandien gyvename laikotarpiu, kai žmonėms svarbu žinoti, kad miestas yra pasiruošęs reaguoti ir atsakingai rūpinasi jų saugumu“, – sakė Panevėžio miesto merė Loreta Masiliūnienė.

    Kur planuojami darbai?

    Antrajame etape numatyta įrengti ir arba atnaujinti priedangas keliose miesto vietose, tarp jų – Panevėžio dailės mokykloje, „Kalnapilio“ arenoje, rankinio salės rūsyje. Taip pat darbai planuojami Broniaus Vaidučio Kutavičiaus muzikos mokykloje ir Raimundo Sargūno sporto gimnazijoje.

    Į sąrašą įtrauktos ir kitos patalpos: negyvenamojoje patalpoje Ramygalos gatvės 15 daugiabučio namo rūsyje, Panevėžio miesto savivaldybės archyve (Pilėnų gatvė 43) bei Panevėžio autobusų stoties požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje esančiose patalpose.

    Kokie atnaujinimai numatyti?

    Projekto metu planuojama atnaujinti ar įrengti vėdinimo sistemas, atlikti patalpų pritaikymo darbus ir aprūpinti priedangas reikalinga įranga. Savivaldybės teigimu, tai turėtų sudaryti sąlygas užtikrinti didesnio gyventojų skaičiaus saugumą galimų ekstremaliųjų situacijų metu.

    Projektas finansuojamas Valstybės gynybos fondo lėšomis, jam skirta 320 000 eurų. Finansavimas leis lygiagrečiai spręsti tiek inžinerinių sistemų klausimus, tiek praktinį priedangų parengimą naudojimui.

    Tęsiasi ir pirmasis etapas

    Savivaldybė primena, kad Panevėžyje jau vyksta ir pirmasis priedangų infrastruktūros plėtros etapas. Šiuo metu su rangovais pasirašytos rangos darbų sutartys, vykdomi medžiagų pirkimai, o artimiausiu metu planuojama pradėti darbus.

    Pirmajame etape numatyta pritaikyti mokyklų rūsių įėjimus ir išėjimus riboto judumo asmenims, įrengti evakuacinius išėjimus, spręsti langų apsaugos klausimus ir diegti gaisro aptikimo bei signalizavimo sprendimus. Taip pat planuojamos vėdinimo sistemos ir rezervinio elektros energijos tiekimo sprendimai.

    Darbai numatyti Panevėžio Vytauto Žemkalnio, „Minties“ inžinerijos ir Juozo Miltinio gimnazijose, taip pat „Vilties“, „Ąžuolo“, „Vyturio“, Alfonso Lipniūno ir „Šaltinio“ progimnazijose. Įgyvendinus abu etapus, mieste turėtų išsiplėsti gyventojų poreikiams geriau pritaikytų priedangų tinklas.

  • Oro pavojaus signalas Panevėžyje: kur eiti į priedangą ir kokių klaidų vengti pirmiausia

    Lietuvoje veikianti gyventojų perspėjimo sistema skirta tam, kad žmonės grėsmės atveju kuo greičiau gautų aiškius nurodymus. Panevėžio miesto savivaldybė primena, kaip elgtis gavus perspėjimą apie oro pavojų, galimą drono grėsmę ar kitą pavojingą situaciją.

    Priedangos yra skirtos trumpalaikei apsaugai, kai kyla oro pavojus ar galimos karinės grėsmės požymiai. Jų tikslas – sumažinti riziką nuo skeveldrų, dūžtančio stiklo, griūvančių konstrukcijų ir sprogimo bangos poveikio.

    Ką daryti gavus perspėjimą?

    Gavus oficialų perspėjimą, rekomenduojama nedelsti ir vykti į artimiausią priedangą arba kitą saugią uždarą vietą. Priedangų vietos mieste skelbiamos savivaldybės interneto svetainėje ir programėlėje „LT72“.

    Jei pažymėtos priedangos greitai pasiekti nepavyksta, rinkitės artimiausią pastatą ir slėpkitės jo viduje. Tinkamos vietos dažniausiai yra daugiabučio rūsys, požeminė automobilių stovėjimo aikštelė, laiptinė ar kita patalpa be langų.

    Jeigu nėra galimybės nusileisti į požemines patalpas, saugiausia yra pasitraukti į vidinę pastato dalį kuo toliau nuo langų ir išorinių sienų. Dažnai taikoma vadinamoji dviejų sienų taisyklė: tarp žmogaus ir lauko turėtų būti bent dvi sienos.

    Dažniausios rizikos ir paprasti veiksmai

    Praktikoje žmonėms dažnai pavojingiausi yra ne tiesioginiai smūgiai, o antriniai veiksniai: išdužę langai, skeveldros, krintančios nuolaužos ir smūgio banga. Dėl to rizikinga likti prie langų, vitrinų, balkonų ar atvirose erdvėse.

    Jei turite laiko, uždarykite langus ir pasitraukite nuo stiklo konstrukcijų, o užuolaidos ar žaliuzės gali sumažinti skylančio stiklo sklaidą. Svarbiausia yra greitai pasirinkti uždarą ir kuo labiau nuo išorės atskirtą vietą.

    Jei pavojus užklupo lauke ar automobilyje

    Jeigu perspėjimo metu esate lauke, kuo skubiau ieškokite artimiausio pastato ir venkite atvirų vietų. Taip pat rekomenduojama nesibūriuoti ir nestovėti šalia vitrinų ar lengvų konstrukcijų.

    Pastebėjus įtartiną droną ar nežinomą objektą, patariama prie jo nesiartinti ir informuoti skubiosios pagalbos tarnybas telefonu 112. Tokiose situacijose ypač svarbu nekelti papildomos rizikos sau ir aplinkiniams.

    Jei vairuojate, sustokite saugioje vietoje taip, kad netrukdytumėte specialiųjų tarnybų judėjimui. Jeigu įmanoma, palikite automobilį ir pasitraukite į artimiausią uždarą pastatą.

    Savivaldybė ragina sekti tik oficialią informaciją ir neplatinti nepatvirtintų pranešimų socialiniuose tinkluose. Taip pat verta iš anksto pasiruošti būtiniausių daiktų krepšį 72 valandoms, kad prireikus sprendimus būtų lengviau priimti be skubos.

  • Panevėžyje startuoja Senvagės fontano projekcijos: seansų laikai nuo gegužės iki spalio

    Panevėžyje prasideda Senvagės fontano audiovizualinių projekcijų sezonas, kuris šiltuoju metų laiku į Senvagę sugrąžina šviesos, vandens ir muzikos reginius. Nuo gegužės 23 dienos projekcijos vyks penktadienio ir šeštadienio vakarais, o seansų laikas keisis pagal tamsos metą.

    Organizatorių teigimu, didysis Senvagės fontanas ir vandens ekranas vasaros vakarais taps traukos centru tiek panevėžiečiams, tiek miesto svečiams. Programa pristatoma kaip originalių audiovizualinių kūrinių ciklas, kuriame susijungia vaizdas, garsas, judesys ir miesto pasakojimai.

    „Senvagė jau seniai tapo vieta, kurioje Panevėžys susitinka – čia žmonės leidžia vakarus, ilsisi, bendrauja ir iš naujo atranda miestą. Fontano projekcijos šiai erdvei suteikia dar daugiau gyvybės, kultūros ir emocijos“, – sakė Panevėžio miesto merė Loreta Masiliūnienė.

    Šių metų projekcijų režisieriumi įvardijamas audiovizualinių menų kūrėjas Linartas Urniežius. Žiūrovams numatyta pristatyti kelias skirtingas programas, kuriose atsiskleis miesto raida, žmogaus ir gamtos santykis, šokio bei muzikos elementai, o vienoje jų integruojami ir menininko Stasio Eidrigevičiaus kūrybos motyvai.

    Pirmasis sezono seansas suplanuotas gegužės 23 dieną nuo 23.00 iki 23.30 valandos. Gegužės, birželio ir liepos mėnesiais projekcijos bus rodomos penktadieniais ir šeštadieniais nuo 23.00 iki 23.30 valandos, taip pat numatyti papildomi seansai birželio 23 dieną ir liepos 6 dieną.

    Rugpjūtį seansai vyks nuo 22.30 iki 23.00 valandos, rugsėjį – nuo 21.00 iki 21.30 valandos, o spalį – nuo 20.00 iki 20.30 valandos. Organizatoriai pabrėžia, kad laikas bus tikslinamas atsižvelgiant į paros tamsos trukmę, kad projekcijos būtų matomos kuo geriau.

    Miesto gimtadienio renginių metu rugsėjo 11–12 dienomis planuojami specialūs fontano pasirodymai, o jų tikslesnis grafikas bus paskelbtas vėliau. Dienos metu Senvagės fontano programa veikia pirmadieniais–ketvirtadieniais nuo 10 iki 22 valandos, o penktadieniais–sekmadieniais – iki 23 valandos.

    Panevėžio miesto savivaldybė kviečia vakarus leisti Senvagėje, kur atviroje miesto erdvėje susitinka gamta, kultūra ir šiuolaikinės audiovizualinės formos. Toks formatas pastaraisiais metais vis dažniau pasirenkamas Lietuvos miestuose, siekiant pritraukti lankytojus ir pasiūlyti nemokamų, viešose erdvėse vykstančių patirčių.