CP v2

Tag: Panevėžys

  • Panevėžio ekonomikos ir verslo akademija baigė mokslo metus: diplomai įteikti 71 gimnazistui

    Panevėžio ekonomikos ir verslo akademija (PEVA) užbaigė dar vienus mokslo metus ir įteikė diplomus septintajai gimnazistų laidai. Ceremonija surengta Panevėžio miesto savivaldybėje, kur aptarti akademijos metų rezultatai ir pasveikinti programą baigę moksleiviai.

    Panevėžio miesto merė Loreta Masiliūnienė pabrėžė, kad ankstyvas domėjimasis ekonomika ir verslu padeda jauniems žmonėms tvirčiau planuoti ateitį. Pasak jos, akademijoje mokiniai ne tik plečia žinias, bet ir mokosi geriau pažinti save, stiprina iniciatyvumą bei atsakomybę.

    „Jauni žmonės, kurie domisi ekonomika, verslu ir ieško atsakymų į klausimus apie savo ateitį, kuria stiprų pagrindą rytojui. Panevėžio ekonomikos ir verslo akademija suteikia galimybę ne tik įgyti naujų žinių, bet ir mokytis pažinti save – atrasti savo stiprybes, drąsiau priimti sprendimus, suprasti atsakomybės ir iniciatyvos vertę“, – sakė Panevėžio miesto merė Loreta Masiliūnienė.

    Šiais mokslo metais PEVA baigė 71 gimnazistas iš skirtingų Panevėžio ugdymo įstaigų. Daugiausia dalyvių buvo iš Juozo Balčikonio gimnazijos ir Panevėžio 5-osios gimnazijos, taip pat prisijungė mokiniai iš Juozo Miltinio, Vytauto Žemkalnio, „Minties“ gimnazijų bei Panevėžio mokymo centro.

    Akademija įkurta Panevėžio miesto savivaldybės ir Mykolo Romerio universiteto iniciatyva, o veiklas koordinuoja Panevėžio 5-oji gimnazija. Pagrindinis PEVA tikslas – sudaryti sąlygas kryptingai ugdyti verslumo, ekonominio mąstymo ir finansinio raštingumo kompetencijas, kurios vis dažniau įvardijamos kaip būtinos šiuolaikinei karjerai.

    16 užsiėmimų nuo spalio iki pavasario

    Šių metų akademijos veiklos startavo spalio 25 dieną ir tęsėsi iki gegužės vidurio. Per šį laikotarpį surengta 16 užsiėmimų, kuriuose mokiniai gilino ekonomikos, finansų ir verslo organizavimo žinias, o teoriją siejo su praktiniais pavyzdžiais.

    Programoje dėmesys skirtas rinkos pažinimui, finansų valdymui, verslumo pagrindams, karjeros planavimui ir komandiniam darbui. Užsiėmimus vedė dėstytojai, įvairių sričių specialistai bei praktikai, todėl mokiniai galėjo geriau suprasti, kaip realybėje veikia įmonės, rinkos ir finansiniai sprendimai.

    Ryšys su universitetu ir karjeros kryptimis

    Vienas svarbiausių akademijos partnerių – Mykolo Romerio universitetas, su kuriuo bendradarbiaujant gimnazistams sudaromos galimybės susipažinti su studijų aplinka. Tai padeda mokiniams geriau orientuotis studijų kryptyse ir šiuolaikinėse ekonomikos bei vadybos tendencijose.

    PEVA organizatoriai pabrėžia, kad tokios programos ypač naudingos, kai jauni žmonės vis anksčiau ieško atsakymų apie profesijos pasirinkimą, finansinį savarankiškumą ir galimybes kurti savo verslą. Akademijos formatas leidžia moksleiviams kryptingai išbandyti skirtingas temas ir įgyti įgūdžių, kuriuos galima pritaikyti tiek studijose, tiek darbo rinkoje.

  • Europos muziejų naktis Panevėžyje: 18 erdvių kviečia miestą atrasti per žaidimus ir ekskursijas

    Gegužės 23 dieną Panevėžyje vyks Europos muziejų naktis – nuo 17 iki 23 valandos mieste atvers duris muziejai, galerijos, bibliotekos, teatrai ir kitos kultūros erdvės. Lankytojams siūlomos nemokamos edukacijos, ekskursijos, kūrybinės veiklos ir pasirodymai, o šių metų tema „Žaidimai“ kviečia kultūrą patirti aktyviai.

    Renginį koordinuoja Panevėžio kraštotyros muziejus, jį finansuoja Panevėžio miesto savivaldybė. Prie iniciatyvos šiemet prisijungė 18 miesto įstaigų ir organizacijų, todėl programa išsiplėtė nuo tradicinių ekspozicijų lankymo iki orientacinių užduočių, interaktyvių veiklų ir naktinių turų.

    Europos muziejų naktis – visoje Europoje vykstanti iniciatyva, skirta pritraukti platesnę auditoriją į kultūros erdves ir paskatinti miestus pažinti netradiciniais maršrutais. Pastaraisiais metais renginiuose vis dažniau akcentuojamas patyriminis dalyvavimas: lankytojai ne tik žiūri, bet ir kuria, sprendžia užduotis, įsitraukia į žaidybines veiklas.

    Pagrindiniai akcentai mieste

    Panevėžio kraštotyros muziejuje bus galima aplankyti ekspozicijas ir parodas, išbandyti kroketo žaidimą, susipažinti su restauratorių darbu bei dalyvauti žaidimų kiemo veiklose. Taip pat numatyti išmanieji STEAM žaidimai su dronų ir robotų pristatymais, o vakare – muzikiniai pasirodymai.

    Nuo 17.30 iki 19.30 valandos muziejaus Edukacijos centre vyks prof. dr. Gedimino Navaičio paskaita apie psichologinius žaidimus. Muziejaus ekspozicijoje „Gamtos medija“ tam tikrais laikais bus įjungiami specialūs garso ir šviesų efektai, skirti sustiprinti patyrimą.

    Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje suplanuotas orientacinis žaidimas, naktinės ekskursijos po biblioteką, edukacinės veiklos šeimoms ir stalo žaidimų pristatymai. Vakaro programoje numatyta ir paskaita apie kiemo žaidimų istoriją bei vinilinių plokštelių klausymosi vakaras.

    Nuo meno iki kino ir teatro

    „Stasys Museum“ kvies nemokamai lankyti ekspozicijas, stebėti šokio pasirodymus ir dalyvauti ekskursijose po parodas. Kino centre „Garsas“ numatytas filmo seansas, o Panevėžio miesto dailės galerijoje lankytojų lauks kūrybinės meno stotelės, pritaikytos įvairaus amžiaus dalyviams.

    Fotografijos galerijoje vyks ekskursijos po Dariaus Misiūno parodą „Daktaras Faustas“, kurias ves pats autorius. Juozo Miltinio dramos teatras siūlys naktinę ekskursiją po teatro erdves, o Panevėžio lėlių vežimo teatras kvies į edukaciją, supažindinančią su kelione nuo lėlės sukūrimo iki spektaklio.

    Žaidybiniai maršrutai ir patyrimai

    Panevėžys NOW organizuos pažintinę ekskursiją-žaidimą „Pramonės detektyvai“, kurioje miesto istorija bus pristatoma per užduotis ir atradimus. Panevėžio kūrybiškumo centre „Pragiedruliai“ numatyta interaktyvi lauko šaškių erdvė ir dirbtuvės, kviečiančios į vaizdą pažvelgti kaip į žaidimą.

    Aktyvesniems lankytojams Panevėžio Raimundo Sargūno sporto gimnazija prie „Kalnapilio“ arenos žada judriuosius žaidimus ir užduotis, o Panevėžio kolegijoje Taikomųjų tyrimų ir inovacijų centre bus siūloma patyriminė ekskursija apie inovacijas ir ateities technologijas.

    Organizatoriai primena, kad visi Europos muziejų nakties renginiai Panevėžyje yra nemokami, tačiau daliai veiklų gali būti reikalinga išankstinė registracija dėl riboto vietų skaičiaus. Gyventojai ir miesto svečiai kviečiami vakaro maršrutą susiplanuoti iš anksto ir Panevėžį patirti kaip gyvą, žaidybišką kultūros erdvę.

    „Europos muziejų naktis kasmet suburia miesto kultūros įstaigas bendram tikslui – atverti kultūrą žmonėms gyvai, patraukliai ir šiuolaikiškai“, – sakė Panevėžio miesto savivaldybės Kultūros ir meno skyriaus vedėja Asta Čeponienė.

  • Festivalis „Europos kinas ir dieną, ir naktį“ Panevėžyje: seansai, diskusijos ir naujos erdvės

    Panevėžyje prasidėjo 22-asis filmų festivalis „Europos kinas ir dieną, ir naktį“, kuris žiūrovus lydės iki vasaros pabaigos. Šių metų programa žada ne tik europinio kino seansus, bet ir pokalbius bei specialius renginius, skirtus aktualioms šiandienos temoms.

    Festivalis šiemet vyksta atsinaujinusiame kino centre „Garsas“, įsikūrusiame „Stasys Museum“ erdvėje. Organizatoriai tikisi, kad moderni aplinka pritrauks ir nuolatinius kino gerbėjus, ir tuos, kurie europinį kiną dar tik atranda.

    Programa ir temos

    Festivalio sudarytojai akcentuoja, kad atrinkti filmai padeda pažinti skirtingas Europos kultūras ir visuomenės patirtis. Dalis seansų papildomi diskusijomis, kurios leidžia gilesniame kontekste aptarti ekrane keliamus klausimus.

    Pastaraisiais metais europinis kinas vis dažniau atsigręžia į tapatybės paieškas, santykių trapumą, emocinę sveikatą, bendruomeniškumą ir pilietinį aktyvumą. Šias kryptis atliepia ir festivalio Panevėžyje programa, kviečianti ne tik žiūrėti, bet ir kalbėtis.

    Nemokami seansai ir susitikimai

    Gegužės 23 dieną, minint Europos muziejų naktį, numatytas nemokamas norvegų režisieriaus Ole Giæver filmo „Leiskite upei gyventi“ seansas. Filmas pasakoja apie samių kilmės mokytoją, o siužete paliečiamos tapatybės, gamtos išsaugojimo ir pilietinio įsitraukimo temos.

    Gegužės 27 dieną žiūrovams pristatomas čekų režisierės Zuzanos Kirchnerovos debiutinis ilgo metro filmas „Karavanas“, rodytas Kanų kino festivalyje. Po seanso planuojama diskusija su knygų autore, vertėja ir vaikų literatūros eksperte Aiguste Vykante Bartkute-Poderiene, taip pat dalyvaus Čekijos Respublikos ambasados Vilniuje atstovai.

    Gegužės 28 dieną kino centras „Garsas“ kartu su Panevėžio miesto visuomenės sveikatos biuru kvies į kroatų režisierės Jasnos Nanut komediją „Devintame danguje“, skirtą Nacionalinei vyrų dienai. Po filmo numatyta diskusija su priklausomybių konsultantu Valdemaru Misevičiumi.

    Organizatoriai primena, kad dalis renginių yra nemokami, tačiau reikalinga išankstinė registracija arba bilietų atsiėmimas. Festivalio renginiai Panevėžyje vyks iki rugpjūčio pabaigos.

  • Panevėžys paminėjo išvadavimo iš bolševikų 107-ąsias metines: salvės, žygis ir padėka savanoriams

    Panevėžyje paminėtos Lietuvos nepriklausomybės kovų ir miesto išvadavimo iš bolševikų 107-osios metinės. Minėjimas pradėtas šv. Mišiomis Švč. Trejybės bažnyčioje, o vėliau Nepriklausomybės aikštėje surengta iškilminga rikiuotė.

    Renginio dalyviai tylos minute pagerbė žuvusių karių atminimą, o prie pulkininko leitenanto Jono Variakojo paminklo buvo padėtos gėlės. Taip akcentuota savanorių ir kariuomenės reikšmė valstybės laisvės kovose.

    „Panevėžio išvadavimo diena primena, kad valstybės stiprybė gimsta iš žmonių drąsos, atsakomybės ir ištikimybės savo šaliai. Šiandien dėkojame visiems, kurie anuomet gynė Lietuvos laisvę, ir tiems, kurie ją saugo dabar“, – sakė Panevėžio miesto merė Loreta Masiliūnienė.

    Pagerbiant laisvės gynėjus ir kariuomenės bei miesto bendrystę, minėjime nuaidėjo trys garbės salvės. Jos skirtos Panevėžio miestui ir jo žmonėms, Lietuvos nepriklausomybės kovose žuvusiems kariams bei Karaliaus Mindaugo husarų batalionui.

    Minėjimo išvakarėse Lietuvos kariuomenės Pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Karaliaus Mindaugo husarų batalionas organizavo tradicinį pėsčiųjų žygį. Dalyviai ėjo istoriniais 4-ojo pėstininkų pulko puolimo keliais nuo Upytės iki Laisvės aikštės Panevėžyje.

    Žygiu įprasminta 1919 metų gegužės 19 dieną vykdyta operacija, kai Jono Variakojo vadovaujami savanoriai galutinai išvadavo Panevėžį iš bolševikų. Šis įvykis siejamas su nepriklausomybės įtvirtinimu šiaurės Lietuvoje ir savanorių judėjimo indėliu į valstybės gynybą.

    Organizatoriai nurodo, kad žygyje dalyvavo husarų bataliono kariai, pavieniai žygeiviai, šeimos, miesto įstaigų ir organizacijų bendruomenės. Žygeiviai galėjo rinktis 7, 15 arba 25 kilometrų maršrutus.

    Kasmetinis Panevėžio išvadavimo dienos minėjimas tampa proga ne tik prisiminti konkrečius istorinius įvykius, bet ir stiprinti pilietinį ryšį su krašto gynybos tradicija. Mieste pabrėžiama, kad atminties kultūra, pagarba savanoriams ir bendruomenės įsitraukimas padeda istoriją išlaikyti gyvą.

  • Panevėžyje su daugiabučių bendrijomis tariamasi dėl socialinių paslaugų: kas keisis gyventojams?

    Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų skyrius kartu su Panevėžio socialinių paslaugų centru susitiko su daugiabučių namų bendrijų pirmininkais. Susitikime aptartos gyventojams aktualios socialinės paslaugos, jų prieinamumas ir bendruomenių vaidmuo sprendžiant kasdienius socialinius klausimus.

    Pagrindinis susitikimo tikslas buvo stiprinti bendradarbiavimą tarp savivaldybės, socialinių paslaugų specialistų ir vietos bendruomenių. Pabrėžta, kad bendrijų pirmininkai dažnai pirmieji pastebi vienišumą, sveikatos pablogėjimą ar finansinius sunkumus, todėl gali padėti greičiau nukreipti žmogų pagalbos.

    Kaip gyventojams pasiekti pagalbą

    Specialistai pristatė Panevėžio mieste teikiamų socialinių paslaugų spektrą ir paaiškino kreipimosi tvarką. Akcentuota, kad aiški informacija laiptinėse, bendrijų kanalais ir tiesioginis kontaktas su socialiniais darbuotojais padeda žmonėms greičiau suprasti, kur kreiptis, kai prireikia pagalbos.

    Susitikime aptartos paslaugos ir priemonės, kurios dažniausiai kelia praktinių klausimų gyventojams: pagalba asmenims su negalia, pavėžėjimo paslaugų organizavimas, taip pat būsto pritaikymo galimybės. Pažymėta, kad bendruomenių įsitraukimas ypač svarbus laiku atpažįstant pagalbos poreikį ir perduodant informaciją atsakingoms tarnyboms.

    Bendruomenių vaidmuo kasdienybėje

    Savivaldybės atstovai pabrėžė, kad efektyvi pagalba priklauso nuo nuoseklaus institucijų ir bendruomenių bendradarbiavimo bei greito informacijos pasidalijimo. Jei signalas apie problemą pasiekia socialinių paslaugų teikėjus anksčiau, pagalbą galima suteikti operatyviau ir tiksliau.

    Susitikimo dalyviai sutarė, kad reguliarus dialogas tarp savivaldybės institucijų, socialinių paslaugų specialistų ir daugiabučių bendrijų padeda užtikrinti kokybiškesnes ir gyventojų poreikius labiau atitinkančias paslaugas. Taip pat atkreiptas dėmesys, kad stiprios, tarpusavyje bendraujančios bendruomenės prisideda ne tik prie kasdienių problemų sprendimo, bet ir prie geresnio pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms.

    Tikimasi, kad tokio pobūdžio susitikimai Panevėžyje taps tęstiniai. Savivaldybė ir socialinių paslaugų teikėjai siekia, kad bendrijų atstovai turėtų aiškius kontaktus, žinotų veikimo algoritmą ir galėtų gyventojams greičiau padėti pasinaudoti jiems priklausančiomis socialinėmis paslaugomis.

  • Panevėžyje minima Vyšyvankos diena: ukrainietiškų raštų simbolika ir bendrystės šventė

    Gegužės trečiąjį ketvirtadienį visame pasaulyje minima Vyšyvankos diena, skirta ukrainietiškai siuvinėjimo tradicijai ir kultūriniam tapatumui. Panevėžyje šiai progai skirtas renginys vyks gegužės 23 dieną Panevėžio švietimo centre (Topolių al. 12), pradžia – 11 valandą.

    Organizatoriai kviečia miesto gyventojus ir svečius susipažinti su vyšyvanka – tradiciniais siuvinėtais ukrainietiškais marškiniais – jų kilme, raštais ir prasmių įvairove. Renginyje numatyta ne tik pažintinė dalis, bet ir bendruomeniškas susibūrimas, kuriame laukiami tiek ukrainiečiai, tiek panevėžiečiai.

    „Šiandien, kai žmonės pavargsta nuo įtampos, karo žinių ir kasdienio nerimo, ypač svarbu išsaugoti žmogišką artumą, kultūrą ir bendrystę. Tokios šventės primena, kad stiprybė gimsta iš žmonių gebėjimo išlikti drauge, saugoti savo tradicijas ir palaikyti vieni kitus“, – sako Panevėžio miesto merė Loreta Masiliūnienė.

    Renginio programoje – šokių ansamblio „Mavka“ pasirodymas, ukrainietiški eilėraščiai vaikų ir suaugusiųjų atlikime, taip pat vaišės su tradiciniais kepiniais. Dalyviai bus kviečiami ne tik stebėti, bet ir įsitraukti kuriant jaukią, skirtingas patirtis sujungiančią atmosferą.

    Vyšyvanka – daugiau nei rūbas

    Ukrainoje vyšyvanka laikoma tautinės tapatybės, šeimos tradicijų ir kultūrinės atminties simboliu. Skirtinguose regionuose susiformavo saviti ornamentai ir spalvų deriniai, o raštuose dažnai siejama augmenijos, gyvybės, stiprybės, namų ir žemės simbolika.

    Nors siuvinėti marškiniai yra ilgaamžė tradicija, Vyšyvankos diena kaip iniciatyva išplito palyginti neseniai. Nuo 2006 metais pradėtos minėti šventės ji tapo tarptautine proga, vienijančia ukrainiečių bendruomenes įvairiose šalyse ir kviečiančia palaikyti kultūrą per kasdienius, lengvai atpažįstamus ženklus.

    Kviečia ateiti pasipuošus

    Panevėžyje vyksiantis minėjimas skirtas ne tik ukrainiečių bendruomenei – jame laukiami visi, norintys geriau suprasti kaimyninės šalies tradicijas ir kartu praleisti laiką bendrystėje. Organizatoriai ragina atvykti pasipuošus tautiniais ar tradiciniais drabužiais ir prisidėti prie šventės nuotaikos.

    Pasak renginio rengėjų, tokie susitikimai padeda kurti ryšius mieste, stiprina tarpkultūrinį dialogą ir primena, kad kultūra gali tapti kasdieniu būdu palaikyti vieniems kitus net ir sudėtingu laikotarpiu.

  • „Panevėžio energija“ už 1,7 mln. eurų atnaujins per 4 km šilumos tinklų: kur vyks darbai

    „Panevėžio energija“ už 1,7 mln. eurų atnaujins per 4 km šilumos tinklų: kur vyks darbai

    AB „Panevėžio energija“ 2026 metais tęs centralizuoto šilumos tiekimo tinklų modernizavimą ir į rekonstrukciją planuoja investuoti apie 1,7 mln. eurų. Bendrovė skelbia atnaujinsianti daugiau nei 4 kilometrus šilumos tiekimo vamzdynų Panevėžio mieste ir rajone, taip pat Kėdainiuose, Rokiškyje ir Zarasuose.

    Įmonė pabrėžia, kad prioritetas išlieka patikimas šilumos ir karšto vandens tiekimas, mažesni energijos nuostoliai tinkle bei didesnis sistemos efektyvumas. Pasak bendrovės, iki šiol jau modernizuota didžioji dalis valdomų trasų, todėl nuoseklūs atnaujinimo darbai padeda mažinti avarijų riziką ir eksploatacines sąnaudas.

    Kur bus rekonstruojami tinklai

    Panevėžyje planuojama rekonstruoti apie 2,2 kilometro šilumos tiekimo vamzdynų Savitiškio, Klaipėdos, Smėlynės, Senamiesčio ir Teatro gatvėse. Dar apie 1 kilometras tinklų numatytas pakeisti Pažagieniuose Panevėžio rajone.

    Kėdainiuose ketinama atnaujinti apie 0,45 kilometro vamzdynų Chemikų, Respublikos ir J. Basanavičiaus gatvių prieigose. Rokiškyje planuojama rekonstruoti apie 0,4 kilometro tinklų Panevėžio ir Vilties gatvių atšakose, o Zarasuose iki 0,12 kilometro Dariaus ir Girėno gatvėje.

    Ką duos modernizavimas

    Bendrovės skaičiavimu, įgyvendinus šiuos projektus per metus būtų sutaupoma apie 700 megavatvalandžių šilumos. Toks kiekis, bendrovės vertinimu, prilygsta maždaug trijų 75 butų daugiabučių metiniam šilumos poreikiui.

    Rekonstrukcijų metu susidėvėję vamzdynai bus keičiami naujais, pramoniniu būdu izoliuotais vamzdžiais. Taip pat numatoma diegti integruotą gedimų kontrolės sistemą, kuri padeda greičiau identifikuoti pažeidimus ir mažinti šilumos nuostolius tinkluose.

    Įtaka sąnaudoms ir taršai

    Efektyvesnis šilumos perdavimas paprastai reiškia mažesnį šilumos gamybai reikalingo kuro poreikį, todėl mažėja ir anglies dioksido emisijos. Tinklų atnaujinimas yra viena svarbiausių priemonių, leidžiančių stabilizuoti šilumos tiekimo kaštus, ypač ten, kur trasos yra senos ir nuostoliai didesni.

    „Aptarnaujame daugiau nei 63 tūkst. klientų, todėl patikimas šilumos ir karšto vandens tiekimas yra vienas pagrindinių Bendrovės prioritetų“, – sakė AB „Panevėžio energija“ generalinis direktorius Tomas Jukna.

    Bendrovės duomenimis, jos valdomų šilumos tinklų ilgis siekia apie 265 kilometrus. Nurodoma, kad modernizuota dalis sudaro 71 proc. visų trasų, arba apie 188 kilometrus, o suplanuoti darbai yra tęstinės programos dalis.

  • Panevėžyje atsirado 3 vietos dienos socialinei globai: kam priklauso ir kiek tai kainuos

    Panevėžio socialinių paslaugų centre šiuo metu yra 3 laisvos vietos suaugusiesiems su negalia, norintiems gauti dienos socialinės globos paslaugas. Įstaiga kviečia gyventojus ir jų artimuosius pasidomėti galimybe lankytis dienos užimtumo veiklose bei gauti specialistų pagalbą vienoje vietoje.

    Centras taip pat rengia atvirų durų susitikimus, kurių metu pristatomos erdvės, paslaugų apimtis ir atsakoma į dažniausiai užduodamus klausimus. Įstaiga pabrėžia, kad dienos socialinė globa skirta ne tik užimtumui, bet ir savarankiškumo stiprinimui bei ryšio su bendruomene palaikymui.

    Kas yra dienos socialinė globa

    Dienos socialinė globa yra kompleksinė paslauga, kai žmogus dalį dienos praleidžia centre, o vakare grįžta į namus. Pagal nustatytą poreikį ji gali būti teikiama nuo 3 valandų per dieną iki 5 dienų per savaitę.

    Praktikoje tai reiškia kasdienę pagalbą ir užimtumą saugioje aplinkoje: nuo socialinių įgūdžių ugdymo iki psichologinės ar kitos specialistų konsultacinės pagalbos. Tokia paslauga svarbi ir artimiesiems, nes leidžia lengviau suderinti priežiūrą su darbu ar kitais įsipareigojimais.

    Kokios veiklos ir pagalba teikiama

    Panevėžio socialinių paslaugų centre organizuojamos kūrybinės ir lavinamosios veiklos, padedančios palaikyti kasdienius įgūdžius ir socialinį aktyvumą. Tarp užsiėmimų minimi siuvimas, mezgimas, audimas, keramika, dailė ir kitos laisvalaikio veiklos.

    Taip pat teikiama specialistų pagalba, gali būti organizuojamas maitinimas, transportas Panevėžio mieste, o pagal poreikį ir sveikatos priežiūros paslaugos. Paslaugas užtikrina socialiniai darbuotojai, individualios priežiūros specialistai, psichologai, socialiniai pedagogai ir kiti komandos nariai.

    Kiek kainuoja ir kokių dokumentų reikia

    Paslaugos mokestis priklauso nuo žmogaus pajamų ir valstybės remiamų pajamų dydžio santykio. Įstaigos pateikta informacija rodo, kad mokestis taikomas diferencijuotai: kai pajamos mažesnės nei 2 VRP mokama 10 proc. pajamų, kai mažesnės nei 3 VRP mokama 15 proc. pajamų, o viršijus 3 VRP mokama 20 proc. pajamų.

    Nurodoma, kad nuo 2026 metų sausio 1 dienos VRP dydis siekia 233 eurus, todėl atitinkami pajamų slenksčiai sudaro 466 eurus ir 699 eurus. Dėl tikslaus mokesčio apskaičiavimo konkrečiu atveju gyventojams rekomenduojama kreiptis į centrą ar savivaldybės socialinių paslaugų sritį kuruojančius specialistus.

    Norint gauti dienos socialinės globos paslaugą, paprastai reikia pateikti prašymą-paraišką (SP-8 forma), asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, neįgalumo ar darbingumo lygio nustatymo dokumentus ir medicinos dokumentų išrašą (F-027/a). Jei asmeniui nustatytas neveiksnumas, gali būti prašoma papildomų dokumentų.

    Panevėžio socialinių paslaugų centras ragina neatidėlioti, kol yra laisvų vietų, ir pasitarti dėl tinkamiausio paslaugos grafiko. Įstaiga pabrėžia, kad dienos socialinė globa gali tapti realia pagalba tiek žmogui, siekiančiam aktyvesnio kasdienio gyvenimo, tiek artimiesiems, kuriems svarbu užtikrintas ir profesionalus rūpestis dienos metu.

  • Panevėžyje startuoja jaunimo vasaros įdarbinimas: registracija nuo birželio 1 dienos

    Panevėžio miesto savivaldybė 2026 metais vėl kviečia jaunuolius ir darbdavius jungtis prie Jaunimo vasaros užimtumo ir integracijos į darbo rinką programos. Iniciatyvos tikslas – padėti jaunimui vasarą įgyti pirmosios darbo patirties, praktinių įgūdžių ir lengviau orientuotis darbo rinkoje.

    Programoje gali dalyvauti jauni žmonės, planuojantys dirbti vasaros metu, o darbo vietos galima ieškoti savarankiškai arba rinktis iš savivaldybės skelbiamo darbdavių sąrašo. Susitarus su darbdaviu, abi pusės turi pateikti registracijos formą ir kitus prašomus dokumentus.

    Registracija ir dokumentai

    Darbdavių ir jaunuolių registracija vyks nuo 2026 metų birželio 1 dienos 8.00 valandos iki birželio 19 dienos 15.00 valandos. Dokumentai bus priimami elektroniniu paštu, todėl svarbu įsitikinti, kad visi priedai būtų pateikti laiku ir pilnos apimties.

    Kartu su registracijos forma dalyviai turės pateikti nešališkumo deklaraciją ir dokumentus, patvirtinančius jaunuolio atitiktį programos reikalavimams. Paprastai prašoma gyvenamosios vietos deklaracijos arba pažymos, kad jaunuolis mokosi Panevėžio miesto švietimo įstaigoje, taip pat gali būti reikalinga pažyma apie įtraukimą į asmenų, nedeklaravusių gyvenamosios vietos, apskaitą.

    Įdarbinant jaunuolį su negalia, papildomai turės būti pateikti negalią ar darbingumo lygį patvirtinantys dokumentai. Savivaldybė pabrėžia, kad paraiškų anksčiau nei 2026 metų birželio 1 dienos 8.00 valandos teikti negalima.

    Kam teikiamas prioritetas?

    Jei norinčių dalyvauti bus daugiau nei numatyta finansavimo galimybių, bus taikomi prioritetai. Pirmenybė planuojama darbdaviams, kurie įdarbins jaunuolius su negalia, taip pat 14–17 metų nepilnamečius ir Panevėžio mieste gyvenamąją vietą deklaravusį jaunimą.

    Taip pat numatyta, kad palankiau gali būti vertinamos apdirbamosios gamybos įmonės ir darbdaviai, ketinantys įdarbinti daugiau nei vieną jaunuolį. Jei paraiškos surinks vienodą balų skaičių, pirmenybė bus teikiama anksčiau pateiktoms paraiškoms pagal jų pateikimo datą ir laiką.

    Kada galima pradėti dirbti ir kokios kompensacijos?

    Pagal programą jaunuoliai galės būti įdarbinami ne anksčiau kaip nuo 2026 metų liepos 1 dienos. Darbdaviams numatomos kompensacijos, susietos su minimaliosios mėnesinės algos dydžiu: 30 proc. už darbingą jaunuolį, 40 proc. už jaunuolį su negalia ir 50 proc. apdirbamosios gamybos įmonėms.

    Nepilnamečiams nuo 14 iki 15 metų teisės aktai leidžia dirbti ne didesniu kaip 0,75 darbo krūviu, tačiau šioje programoje toks krūvis bus prilyginamas visam darbo krūviui. Dėl to kompensacija darbdaviui būtų skaičiuojama visa apimtimi.

    Maksimali kompensavimo trukmė sieks du mėnesius, o kompensuojamas laikotarpis apims liepos ir rugpjūčio mėnesius ne ugdymo proceso metu. Atrinktų dalyvių ir rezervo sąrašus planuojama paskelbti birželio pabaigoje, o su atrinktais dalyviais bus pasirašomos trišalės sutartys tarp Savivaldybės administracijos, darbdavio ir jaunuolio.

    Savivaldybė taip pat kviečia darbdavius, turinčius laisvų darbo vietų ir ieškančius jaunų darbuotojų, užpildyti specialią apklausą. Jaunuoliai, kuriems nepavyks įsidarbinti pagal šią programą, vasaros darbo galimybių gali ieškoti ir kitais keliais, įskaitant karjeros konsultacijas ar savanorystę.

  • Kiemo draugų šventė Panevėžyje: specialioji mokykla-daugiafunkcis centras paminėjo 32 metus

    Panevėžio specialiojoje mokykloje-daugiafunkciame centre surengta tradicinė Kiemo draugų šventė, subūrusi įstaigos bendruomenę, miesto ugdymo ir socialinių įstaigų vaikus, mikrorajono gyventojus bei svečius. Renginys tapo proga ne tik pabūti kartu, bet ir paminėti 32 įstaigos veiklos metus.

    Šventėje akcentuota, kad tokios iniciatyvos stiprina bendruomeniškumą ir padeda kurti įtraukesnę aplinką, kurioje svarbus kiekvienas žmogus. Pasak organizatorių, susitikimas kieme kasmet tampa erdve pažinčiai, palaikymui ir paprastam buvimui drauge.

    Panevėžio miesto merė Loreta Masiliūnienė pabrėžė nuoširdaus rūpesčio ir kantrybės svarbą dirbant su vaikais, kuriems reikalinga didesnė pagalba. Ji akcentavo, kad įstaigoje svarbūs ne tik ugdymo rezultatai, bet ir vaiko saugumo, priėmimo bei reikalingumo jausmas.

    „Šiandien čia labai aiškiai matyti, kiek daug gali nuoširdus rūpestis, kantrybė ir žmogaus tikėjimas žmogumi. Linkiu, kad ši bendruomenė ir toliau išliktų stiprybės, gerumo ir žmogiško artumo vieta visiems, kurie čia ateina“, – sakė Panevėžio miesto merė Loreta Masiliūnienė.

    Renginio programoje pasirodė įstaigos ugdytiniai, koncertavo Panevėžio purpurinis choras, dalyvius taip pat linksmino atlikėjas ir renginių vedėjas Vaidas Dzežulskis. Vyko kūrybinės veiklos, veidukų piešimo edukacijos, įvairios pramogos, o svečiai vaišinosi kareiviška koše.

    Daug dėmesio sulaukė ir į šventę atvykę baikeriai, tapę viena ryškiausių renginio detalių. Organizatorių teigimu, tokie susitikimai ypač svarbūs vaikams ir jaunuoliams, nes kuria gyvą, palaikančią aplinką ir skatina bendravimą už įprastų kasdienybės rėmų.

    Šiuo metu Panevėžio specialiąją mokyklą-daugiafunkcį centrą lanko 35 Panevėžio miesto ir rajono vaikai bei jaunuoliai. Įstaigoje teikiamos ugdymo ir socialinės paslaugos, dirba logopedai, specialieji pedagogai, judesio korekcijos specialistai, kineziterapeutas, įrengti odontologijos kabinetas ir relaksacijos kambarys.

    Centre taip pat veikia grupė su nakvyne be tėvų globos likusiems vaikams, kur užtikrinama kasdienė priežiūra ir poreikius atitinkančios paslaugos. Įstaigos bendruomenė pabrėžia, kad Kiemo draugų šventė kasmet primena paprastą, bet esminę žinutę: stiprus miestas prasideda nuo dėmesio žmogui ir gebėjimo būti šalia.