Tag: Panevėžys

  • Panevėžio tarybos posėdyje – 43 klausimai: biudžetas, „Panevėžio energija“ ir DI projektas

    Trečiadienį, gegužės 28 dieną, 9 valandą Panevėžio miesto savivaldybės posėdžių salėje vyks Savivaldybės tarybos posėdis. Darbotvarkėje numatyta apsvarstyti 43 klausimus, apimančius finansus, miesto ūkį, turtą, socialines paslaugas ir švietimą.

    Tarybos nariams bus teikiamas 2025 metų savivaldybės ataskaitų rinkinys, taip pat Panevėžio apskaitos centro metinės ataskaitos. Kartu planuojami sprendimai dėl strateginio veiklos plano ir biudžeto korekcijų, kurios paprastai siejamos su metų eigos perskirstymais ir programų įgyvendinimo tempu.

    Biudžetas ir miesto paslaugos

    Posėdyje numatyti klausimai dėl socialinių paslaugų kainoraščio pakeitimų ir piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos atnaujinimo. Tokie sprendimai savivaldybėms svarbūs dėl kainų ir paslaugų apimčių pokyčių, taip pat dėl administravimo procedūrų, kurios lemia, kaip greitai gyventojai pasiekia parama.

    Taip pat bus svarstomi sprendimai, susiję su vietiniu viešuoju transportu: numatytas bilietų rūšių ir kainų pakeitimų klausimas. Gyventojams tai aktualu ne tik dėl galimos kainodaros korekcijos, bet ir dėl bilietų sistemos bei lengvatų taikymo praktikos.

    „Panevėžio energija“ ir daugiabučių priežiūra

    Darbotvarkėje įtrauktas pritarimas įsigyti AB „Panevėžio energija“ akcijų paketą ir su tuo susijęs pavedimas savivaldybės merui. Tokie sprendimai paprastai siejami su savivaldybės dalyvavimu strategiškai svarbiose įmonėse, kurios daro įtaką šilumos ūkiui, investicijoms ir paslaugų kainodarai.

    Taryba taip pat svarstys AB „Panevėžio energija“ 2025 metų investicijų suderinimą. Be to, planuojama tvirtinti maksimalius daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros tarifus, kurie yra viena jautriausių temų gyventojams, nes tiesiogiai atsispindi mėnesinėse sąskaitose.

    DI projektas ir turto klausimai

    Švietimo srityje numatytas pritarimas dalyvauti projekte, orientuotame į dirbtinis intelektas ir skaitmeninių įrankių taikymą ikimokykliniame ugdyme. Tokios iniciatyvos dažniausiai siekia stiprinti pedagogų kompetencijas, ugdymo procesą ir vaikų skaitmeninius įgūdžius, kartu išlaikant dėmesį kritiniam mąstymui bei saugiam technologijų naudojimui.

    Posėdyje bus nemažai sprendimų dėl savivaldybės turto: būsto pardavimo, patalpų perdavimo panaudai, turto perdavimo ugdymo įstaigoms ir sporto centrui, taip pat sprendimų dėl ligoninių naudojamo turto. Atskiru klausimu numatyta pritarti humanitarinės pagalbos teikimui.

    Darbotvarkėje taip pat įtraukti žemės nuomos ir sutarčių nutraukimo klausimai bei planų tvirtinimas atskiriems sklypams, kurie paprastai susiję su teritorijų planavimu ir turto naudojimo efektyvinimu. Taryba svarstys ir pavadinimo suteikimą gatvei.

    Savivaldybė nurodo, kad tarybos posėdis bus transliuojamas tiesiogiai Panevėžio miesto savivaldybės interneto svetainėje.

  • Panevėžyje atsiras Likėnų gatvė: taryba patvirtino pavadinimą naujam kvartalui šiaurėje

    Panevėžio miesto savivaldybės taryba pritarė sprendimui šiaurinėje miesto dalyje suplanuotai naujai gatvei suteikti Likėnų pavadinimą. Gatvė bus reikalinga tam, kad naujai formuojamiems sklypams būtų galima priskirti aiškius ir oficialius adresus.

    Savivaldybėje pabrėžiama, kad nuosekli adresų sistema yra svarbi kasdieniam gyventojų patogumui ir paslaugų pasiekiamumui. Aiškūs adresai reikalingi ne tik paštui ar kurjeriams, bet ir komunalinėms, gelbėjimo bei kitoms viešosioms tarnyboms.

    Nauja gatvė numatyta kvartale tarp Paįstrio, Biržų, Piniavos ir Pumpėnų gatvių. Pagal šios teritorijos gyvenamųjų teritorijų specialųjį planą čia suformuota 17 sklypų, o gatvė numatyta kaip privažiavimas prie jų.

    Savivaldybė nurodo, kad ateityje gatvę planuojama pratęsti atkarpoje nuo Paįstrio gatvės iki Stiklių gatvės. Tokie sprendimai dažniausiai priimami siekiant užtikrinti vientisą kvartalo susisiekimą ir sudaryti sąlygas etapinei teritorijos plėtrai.

    Pavadinimą svarstė Pavadinimų gatvėms, pastatams, statiniams ir kitiems objektams suteikimo bei keitimo darbo grupė, kuri siūlymui pritarė vienbalsiai. Renkantis vardą atsižvelgta į šalia esančių gatvių pavadinimus ir laikytasi principo juos derinti tarpusavyje.

    Likėnai yra Biržų rajone esanti kurortinė gyvenvietė, siejama su mineralinio vandens šaltiniais, parku ir reabilitacijos tradicijomis. Čia veikia Respublikinės Panevėžio ligoninės filialas – Likėnų reabilitacijos ligoninė, todėl šis pavadinimas Panevėžiui turi ir aiškią regioninę sąsają.

    Priimtas tarybos sprendimas bus teikiamas Registrų centro Adresų registrui. Įregistravus gatvės pavadinimą, suplanuotiems sklypams bus suteikti oficialūs adresai, o vystytojai ir būsimieji gyventojai galės sklandžiau tvarkyti dokumentus bei planuoti statybas.

  • Panevėžio regiono LEZ prie „Rail Baltica“: ką žada 424 ha projektas gynybai ir pramonei

    Panevėžio miesto savivaldybės tarybai pristatyta atnaujinta Panevėžio regiono laisvosios ekonominės zonos (LEZ) vizija. Numatyta iki 424 hektarų teritorijos plėtra greta būsimo „Rail Baltica“ terminalo ir intermodalinio logistikos mazgo, siekiant kurti pramonės, logistikos ir gynybos pramonės kryptims pritaikytą erdvę.

    Projekte akcentuojama, kad būtent tarptautinės geležinkelio jungties ir logistikos infrastruktūros artumas gali tapti pagrindiniu konkurenciniu pranašumu pritraukiant investuotojus. Savivaldybė tikisi, kad tai padėtų Panevėžiui įsitvirtinti kaip regioninis gamybos ir krovinių judėjimo centras Baltijos šalyse.

    „Panevėžys turi galimybę tapti vieta, kur susitinka strateginė infrastruktūra, pramonė, technologijos ir tarptautinės investicijos“, – sakė Panevėžio miesto vicemeras Rytis Račkauskas.

    Idėja dėl naujos investicijoms skirtos teritorijos vystymo, savivaldybės teigimu, buvo pradėta formuoti dar prieš penkerius metus, vertinant „Rail Baltica“ kuriamas galimybes. 2023 metais Panevėžio miesto ir Panevėžio rajono savivaldybės pasirašė bendradarbiavimo sutartį, įtvirtinusią bendrą kryptį planuojant teritoriją šalia būsimo infrastruktūros mazgo.

    Pristatymo metu pabrėžta, kad teritorijos plėtra būtų vykdoma etapais per ilgesnį nei 30 metų laikotarpį. Tokia trukmė siejama su didelės apimties infrastruktūros parengimu, sklypų pritaikymu investuotojams ir ilgalaikiu įmonių įsikūrimo ciklu.

    Skaičiavimai: darbo vietos ir investicijos

    Pristatyti ekonominiai vertinimai rodo ambicingą potencialą: LEZ teritorijoje galėtų atsirasti iki 7 000 naujų darbo vietų. Taip pat skaičiuojama, kad per visą projekto įgyvendinimo laikotarpį privačios investicijos galėtų siekti apie 3 mlrd. eurų.

    Studijoje nurodoma, kad vietos tiekėjams sukuriama ekonominė vertė teoriškai galėtų viršyti 22 mlrd. eurų, o valstybės ir savivaldybių biudžetai iš gyventojų pajamų ir pelno mokesčių galėtų gauti apie 1,7 mlrd. eurų pajamų. Šie skaičiai pateikiami kaip ilgalaikės projekto naudos scenarijus, priklausantis nuo investuotojų pritraukimo tempo.

    Taip pat pažymėta multiplikacinė LEZ įtaka: augant įmonėms, didėja užsakymų kiekis vietos tiekimo grandinėse ir paslaugų sektoriuje. Tokia logika grindžiama praktika, kai gamybos ar logistikos darbo vietos kuria papildomą paklausą transportui, inžinerinėms paslaugoms, statyboms ir aptarnavimui.

    Naujos kartos LEZ kryptys

    Projektą rengę ekspertai pristatė naujos kartos LEZ koncepciją, orientuotą ne vien į tradicinę gamybą. Tarp prioritetų įvardijami aukštesnės pridėtinės vertės sektoriai, gynybos pramonė, technologijų vystymas ir modernesni infrastruktūros sprendimai, kurie didintų teritorijos patrauklumą tarptautinėms bendrovėms.

    Tokios kryptys siejamos su Europoje vykstančia pramonės transformacija, tiekimo grandinių persitvarkymu ir didėjančiu gynybos pajėgumų stiprinimo poreikiu. Regionams, galintiems pasiūlyti dideles, iš anksto investicijoms parengtas teritorijas prie pagrindinių transporto koridorių, tai atveria papildomų galimybių konkuruoti dėl kapitalo ir kompetencijų.

    Šiuo metu Panevėžio regiono LEZ projektas, savivaldybės teigimu, derinamas su Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Artimiausiu metu numatoma tęsti koordinavimą su nacionalinėmis institucijomis, kad teritorijos vystymas būtų suderintas su „Rail Baltica“ projekto eiga ir valstybės investicijų planavimu.

  • Panevėžyje plečiasi nemokamas transportas: į kapines nemokamai veš ir Motinos bei Tėvo dienomis

    Panevėžio miesto savivaldybės taryba nusprendė išplėsti nemokamo viešojo transporto dienų skaičių. Nuo šiol specialiais reisais į Šilaičių ir Pašilių kapines gyventojai galės vykti nemokamai ne tik lapkričio 1 ir 2 dienomis, bet ir Motinos bei Tėvo dienomis.

    Sprendimas aiškinamas siekiu sudaryti patogesnes galimybes miestiečiams prasmingomis progomis aplankyti artimųjų kapus. Savivaldybė tikisi, kad papildomi reisai padės mažinti spūstis prie kapinių ir palengvins judėjimą mieste.

    „Motinos ir Tėvo dienos daugeliui žmonių yra ypatingos. Labai svarbu, kad žmonės tokiomis dienomis galėtų ramiai ir patogiai pasiekti artimųjų kapus, daugiau dėmesio skirti buvimui drauge, o ne rūpesčiams dėl kelionės“, – sakė Panevėžio miesto merė Loreta Masiliūnienė.

    Iki šiol nemokami specialūs autobusų reisai į Šilaičių ir Pašilių kapines buvo organizuojami lapkričio 1 ir 2 dienomis. Savivaldybės duomenimis, pernai tomis dienomis įvykdyti 146 reisai, nuvažiuota daugiau kaip 2 182 kilometrai, o paslauga miestui kainavo 4 550 eurų.

    Panevėžyje taip pat išlieka ir kita nemokamo važiavimo diena visais miesto maršrutais. Nemokamai viešuoju transportu galima naudotis rugsėjo 22 dieną, minint Tarptautinę dieną be automobilio.

    Artimiausias papildomas nemokamo vežimo į kapines terminas numatytas jau šiemet per Tėvo dieną. Savivaldybė skelbia, kad tiksli informacija apie maršrutus ir reisų laikus bus paskelbta artimiausiu metu oficialiuose Panevėžio miesto savivaldybės informacijos kanaluose.

  • Gaisras AB „Linas“ Panevėžyje: gyventojams pataria likti patalpose ir išjungti vėdinimą

    Panevėžyje kilo gaisras AB „Linas“ teritorijoje, todėl gyventojams rekomenduojama laikinai vengti buvimo lauke ir sandariai uždaryti langus bei orlaides. Panevėžio miesto savivaldybė ragina stebėti situaciją ir laikytis sveikatos specialistų rekomendacijų, kol gaisras bus lokalizuotas.

    Gyventojams, kurie namuose naudoja mechanines vėdinimo sistemas ar rekuperaciją, patariama šias sistemas išjungti, kad į patalpas nepatektų dūmai ar galimi teršalai. Savivaldybė pabrėžia, kad dėl vyraujančių vėjų didesnį dėmesį saugumo priemonėms turėtų skirti pietrytinės Panevėžio miesto dalies gyventojai.

    Ko vengti, kol gaisras nevaldytas?

    Kol dūmai išlieka aplinkoje, patariama neatidaryti langų ir neventiliuoti patalpų, ypač jei lauke matomas tamsus dūmų šleifas arba jaučiamas specifinis kvapas. Jei vis dėlto tenka išeiti, rekomenduojama pasirinkti maršrutą prieš vėją, kad dūmai neplūstų į veidą.

    Gyventojams, gyvenantiems ar dirbantiems arčiau gaisro vietos, patariama laikyti uždarytas duris ir langus, o automobiliais važiuojantiems pro teritoriją sandariai uždaryti automobilio langus. Taip pat rekomenduojama pasirūpinti augintiniais ir nepalikti jų lauke.

    Kada būtina kreiptis į medikus?

    Dūmai ir ore esančios dalelės gali sukelti ūmius simptomus, tarp jų akių, nosies ir gerklės dirginimą, kosulį ar dusulį. Didesnė rizika kyla jautresniems žmonėms, taip pat sergantiems kvėpavimo takų ligomis, nes galimas ligų paūmėjimas.

    Jei pajutote dusulį, stiprėjantį kosulį ar ryškų gleivinių dirginimą, rekomenduojama nedelsiant kreiptis į medikus. Savivaldybė nurodo, kad informacija apie situaciją bus pildoma, todėl gyventojams patariama sekti oficialius pranešimus.

  • Panevėžyje AB „Linas“ teritorijoje kilęs gaisras suvaldytas: tarnybos skelbia naujausią situaciją

    Panevėžio miesto savivaldybė pranešė, kad AB „Linas“ teritorijoje S. Kerbedžio gatvėje kilęs gaisras yra likviduotas. Į įvykio vietą operatyviai išsiųstos gausios priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos, kurios atliko gesinimo darbus ir užkirto kelią ugnies plitimui.

    Pasak savivaldybės, situacija šiuo metu suvaldyta, o aktyvus gaisro židinys užgesintas. Tarnybos tęsia įprastus poįvykinius veiksmus, kai vertinama, ar nėra paslėptų smilkimo vietų ir kitų rizikų, galinčių sukelti pakartotinį užsidegimą.

    Aplinkos apsaugos departamento duomenimis, padidėjusi oro tarša mieste nefiksuojama. Tai reiškia, kad stebėsenos metu nebuvo nustatyta požymių, jog gaisras būtų sukėlęs reikšmingą papildomą teršalų koncentracijų šuolį gyvenamosiose teritorijose.

    Miesto savivaldybė padėkojo ugniagesiams gelbėtojams ir visoms įvykio vietoje dirbusioms tarnyboms už greitą ir profesionalų darbą. Dėl gaisro priežasčių ir tikslių aplinkybių paprastai sprendžiama po pirminės apžiūros ir tyrimo, kai įvertinami techniniai duomenys bei liudytojų informacija.

  • Panevėžio gimnazistų verslai stebina: liofilizuoti desertai be cukraus tapo miesto suvenyru

    Panevėžio miesto savivaldybėje pristatytos „Minties“ inžinerijos gimnazijos mokomųjų mokinių bendrovių „Skonių vizionieriai“ ir „COSMO Bites“ idėjos. Devyni I–II klasių gimnazistai kartu su ekonomikos ir verslumo mokytoja Rita Tėvainiene susitiko su Panevėžio mere Loreta Masiliūniene ir papasakojo, kaip jų sukurti produktai keliauja į realią rinką.

    Susitikime aptarta, kad mokinių kuriami gaminiai jau naudojami ne tik mokyklos bendruomenėje, bet ir miesto reprezentacijai. Tokie sprendimai jaunimui tampa aiškiu signalu, jog idėjos gali virsti apčiuopiamu rezultatu, o atsakomybė už kokybę ir pristatymą prasideda dar mokyklos suole.

    „Labai svarbu, kad jauni žmonės Panevėžyje turi erdvę ne tik svajoti ar kurti idėjas, bet ir patirti, ką reiškia savo darbą pristatyti žmonėms, išgirsti vertinimą, matyti realų rezultatą“, – sakė Panevėžio merė Loreta Masiliūnienė.

    Nuo idėjos iki produkto

    Šiais mokslo metais mokomosios bendrovės kūrė inovatyvius maisto produktus, juos pristatė parodose, komunikavo socialiniuose kanaluose ir pardavinėjo. Panevėžio reprezentacinėms reikmėms pasirinkti tiek „Skonių vizionierių“ rinkiniai, tiek „COSMO Bites“ kuriami funkciniai sūrių užkandžiai.

    „Skonių vizionierių“ sukurtas rinkinys „Skonių simfonija pagal MKČ“ siejamas su Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-osiomis gimimo metinėmis. Tai liofilizuotų desertų rinkinys be pridėtinio cukraus, kuriame skoniai interpretuoja menininko kūrybos nuotaikas ir spalvas, kartu siūlant sveikesnę alternatyvą įprastiems saldumynams.

    Komanda jau svarsto ir tolimesnes kryptis, susijusias su Panevėžio kultūriniu identitetu. Tarp idėjų minimas produktas, kuris galėtų atsiremti į Stasio Eidrigevičiaus kūrybą ir miesto simboliką, taip stiprinant vietos istorijų atpažįstamumą per šiuolaikišką suvenyrą.

    „COSMO Bites“ kuria funkcinių sūrių užkandžių rinkinius iš liofilizuotų ingredientų, orientuotus į aktyviai sportuojančius pirkėjus. Gaminiai pristatomi ir kaip Panevėžio suvenyras su miesto simbolika, taip pat siejami su ultratriatlonininke Alina Ranceva, o dalis pajamų skiriama jos startui varžybose Italijoje.

    Kodėl tai išskirtinis pavyzdys

    Mokytoja Rita Tėvainienė pabrėžia, kad savivaldybės sprendimas įsigyti mokinių sukurtų gaminių yra reikšmingas įvertinimas. Pasak jos, tai padeda mokiniams pamatyti, kad sprendimai vertinami už mokyklos ribų, o miesto reprezentacija gali remtis kokybiškais, atsakingai sukurtais produktais.

    Jos teigimu, dalis mokyklų, dirbančių pagal „Lietuvos Junior Achievement“ programas, dažniau apsiriboja idėjomis ar prototipais, o „Minties“ inžinerijos gimnazistai eina toliau. Jie patys gamina produktus, testuoja juos rinkoje, renka grįžtamąjį ryšį ir mokosi kasdienės komunikacijos su klientais.

    Gimnazijos proveržiui svarbi ir infrastruktūra: praėjusiais metais mokykla buvo vienintelė Lietuvoje, turėjusi Maisto inžinerijos laboratoriją su modernia liofilizavimo įranga. Laboratorija įkurta bendradarbiaujant su verslo partneriais AB „Lietkabelis“ ir UAB „Geld Baltic“, veikiančia su prekės ženklu „Super Garden“.

    Įvertinimai ir kelias į platesnę auditoriją

    Mokinių produktai jau pastebėti ir regioniniu, ir nacionaliniu mastu. „Skonių simfonija pagal MKČ“ Panevėžio regioninėje EXPO parodoje pelnė trečiąją vietą, o patys rinkiniai pasiekė Lietuvos Prezidentūrą ir buvo pristatyti Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje.

    Iniciatyvos taip pat prisideda prie Panevėžio vardo sklaidos tarptautiniuose renginiuose: mokinių kurti gaminiai pristatyti ir su edukacinėmis, jaunimo pasiekimus akcentuojančiomis misijomis. Toks kontekstas stiprina mokinių motyvaciją ir rodo, kad mokykloje įgytos kompetencijos gali turėti realų, matomą poveikį.

    Mokomosios mokinių bendrovės Lietuvoje veikia pagal „Lietuvos Junior Achievement“ programas, skirtas ugdyti verslumą, ekonominį ir finansinį raštingumą. Šalyje veikia daugiau kaip 1 000 tokių bendrovių, o Panevėžio pavyzdys išsiskiria tuo, kad idėjos čia nuosekliai paverčiamos produktu, kurį vertina ne tik bendraamžiai, bet ir miesto institucijos.

  • Festivalis „Susitikime penktadienį“ startuoja Panevėžyje: 13 vasaros vakarų Laisvės aikštėje

    Panevėžyje gegužės 29 dieną prasideda 16-asis vasaros renginių festivalis „Susitikime penktadienį“. Visą sezoną Laisvės aikštė ir Senvagė taps pagrindinėmis miesto susitikimų erdvėmis, kur suplanuoti koncertai, edukacijos, kūrybinės veiklos ir kino vakarai po atviru dangumi.

    Šių metų festivalio tema – Panevėžys, kuriantis save miestas. Organizatoriai akcentuoja, kad programa sudėliota taip, jog kiekvieną penktadienį miestas atsiskleistų vis kitu kampu per muziką, bendruomenes, miesto istorijas ir šiuolaikines iniciatyvas.

    Vasaros ritmas miesto centre

    Festivalio atidarymo diena bus skirta miesto tapatybei: gyventojų lauks skirtingų žanrų koncertai, interaktyvūs užsiėmimai, edukacinės veiklos ir poilsio erdvės. Vakaro pabaigoje numatytas kinas po atviru dangumi, taip tęsiant pastaraisiais metais Lietuvoje išpopuliarėjusią vasaros kino seansų tradiciją viešose erdvėse.

    Tradiciškai sezoną pradės ir „Dūdų vasara“: muzikantai žygiuos nuo Laisvės aikštės iki Dailės galerijos kiemelio, kur vyks koncertas. Tokie eisenos formato pasirodymai miestams svarbūs ne tik kaip pramoga, bet ir kaip būdas įtraukti praeivius bei atgaivinti centrines erdves.

    Per visą vasarą kiekvienas festivalio penktadienis turės atskirą temą. Numatyta programa apims muziką, jaunimo kūrybą, šeimų laisvalaikį, sporto veiklas, gastronomiją, tvarumo iniciatyvas ir bendruomenių projektus, todėl renginiai orientuoti į skirtingas auditorijas.

    Koncertai, edukacijos ir kinas

    Laisvės aikštėje ir Senvagėje vyks jau lankytojų pamėgti „Pietūs su muzika“, kuriuose skambės įvairių instrumentų muzika. Vakarinėje dalyje žadami skirtingų žanrų atlikėjai – nuo šiuolaikinės elektronikos ir repo iki klasikos bei pučiamųjų orkestrų programų.

    „Festivalis „Susitikime penktadienį“ jau tapo Panevėžio vasaros tradicija, į kurią žmonės ateina ne tik dėl renginių. Čia gimsta susitikimai, pokalbiai, muzika ir gyvas miesto ritmas“, – sakė Panevėžio miesto savivaldybės Kultūros ir meno skyriaus vedėja Asta Čeponienė.

    Atidarymo dieną numatytos veiklos apims edukacijas ir žaidimus, o programoje taip pat įvardijami partnerių pristatymai, tarp jų – „Robotikos akademija“ ir Panevėžio kolegijos interaktyvios veiklos. Vakare Senvagės amfiteatre suplanuoti koncertai ir kino seansas.

    Kviečia įsitraukti gyventojus ir organizacijas

    Organizatoriai pabrėžia, kad festivalis atviras ne tik žiūrovams, bet ir aktyviems dalyviams. Prisijungti kviečiami gyventojai, kūrėjai, bendruomenės, organizacijos bei verslai, norintys rengti edukacijas, dirbtuves ar pristatyti iniciatyvas.

    Taip pat laukiami tautodailininkai, amatininkai, kulinarinio paveldo puoselėtojai ir ūkininkai, o prekybos vietos festivalio mugėje, kaip skelbiama, bus suteikiamos nemokamai. Tokie sprendimai padeda sukurti platesnę renginio ekosistemą, kur kultūra susijungia su vietos kūrėjų ir smulkiojo verslo matomumu.

    Renginių ciklas vyks kiekvieną vasaros penktadienį iki rugpjūčio 28 dienos. Iš viso suplanuota trylika vakarų, o Joninių savaitgalį šventiniai renginiai persikels į kitas miesto vietas.

    Festivalį organizuoja Panevėžio miesto savivaldybė ir Panevėžio kultūros centras. Jie kviečia šią vasarą mieste ne tik stebėti programą, bet ir tapti jos dalimi, prisidedant idėjomis bei veiklomis.

  • Panevėžyje ekonominiai diplomatai susitiko su verslu: kokių naujų eksporto krypčių ieškoma

    Panevėžyje, Stasys Museum erdvėje, surengtas Lietuvos diplomatinių atstovų užsienyje ir Panevėžio regiono verslo susitikimas. Užsienio reikalų ministerijos iniciatyva į renginį atvyko 83 ekonomines funkcijas vykdantys diplomatai, su įmonėmis aptarę tarptautinio bendradarbiavimo ir eksporto plėtros galimybes.

    Tokie susitikimai pastaraisiais metais tampa vis svarbesni regionams, kurie ieško naujų rinkų ir partnerių ne tik Europos Sąjungoje. Lietuvos ekonominė diplomatija orientuota į praktinę pagalbą verslui: kontaktų užmezgimą, informacijos apie rinkas pateikimą ir kliūčių eksportui identifikavimą.

    Kas aptarta su Panevėžio įmonėmis

    Panevėžio miesto merė Loreta Masiliūnienė pabrėžė, kad miestų konkurencingumą vis dažniau lemia gebėjimas kurti ryšius ir būti atviriems tarptautinei partnerystei. Anot jos, pokalbiai su diplomatais neretai virsta konkrečiais projektais, kurie peržengia miestų ir valstybių ribas.

    „Kiekvienas toks susitikimas prasideda nuo pokalbio, tačiau būtent iš jų dažnai gimsta naujos idėjos, partnerystės ir sprendimai, kurie vėliau peržengia miestų bei valstybių ribas“, – sakė Panevėžio miesto merė Loreta Masiliūnienė.

    Renginio metu regiono įmonių atstovai galėjo tiesiogiai bendrauti su diplomatais, reziduojančiais skirtinguose pasaulio regionuose: nuo Europos ir Skandinavijos iki Šiaurės Amerikos, Azijos bei Artimųjų Rytų. Įmonės iš anksto rinkosi šalių atstovus, su kuriais siekia pradėti naujus ryšius arba stiprinti jau veikiančias partnerystes.

    Akcentas plėtrai ir investicijoms

    Panevėžio plėtros agentūros direktorė Monika Miniotaitė pristatė pranešimą apie miesto augimo strategiją ir prioritetines plėtros kryptis. Dėmesys skirtas tam, kaip Panevėžys pozicionuojasi kuriant aukštesnės pridėtinės vertės pramonę, pritraukiant investicijas ir didinant eksporto apimtis.

    Po bendrosios dalies diplomatiniai atstovai lankėsi Panevėžyje veikiančiose įmonėse ir susipažino su jų gamybos procesais bei plėtros planais. Tarp aplankytų bendrovių buvo UAB „Harju Elekter“, UAB „PKC Group Lithuania“, UAB „Arginta Engineering“ ir UAB „Tin Cap“.

    Pasak renginio organizatorių, tiesioginiai vizitai į įmones padeda diplomatams geriau suprasti regiono pramonės profilį ir realius poreikius užsienio rinkose. Tai svarbu siekiant kryptingai parinkti kontaktus, identifikuoti potencialius pirkėjus ar technologinius partnerius ir greičiau reaguoti į rinkų pokyčius.

    Ekonominės diplomatijos tikslas išlieka praktiškas: didinti regionų konkurencingumą, atverti daugiau eksporto galimybių ir sustiprinti tarptautinius ryšius. Panevėžio atvejis rodo, kad verslo ir diplomatijos bendradarbiavimas vis dažniau kuriamas ne tik sostinėje, bet ir regionuose, kur sprendimai gali greičiau virsti konkrečiais sandoriais.

  • Tarptautiniame piešinių konkurse įvertinta ignalinietė: Panevėžio renginys sutraukė 3 070 darbų

    Tarptautiniame piešinių konkurse įvertinta ignalinietė: Panevėžio renginys sutraukė 3 070 darbų

    Panevėžyje gimęs tarptautinis piešinių konkursas Išgirsti pačią slapčiausią gamtos kalbą šiemet minėjo dvi sukaktis: Panevėžio gamtos mokyklos 60 metų veiklos jubiliejų ir 35-ąsias paties konkurso metines. Organizatoriai pabrėžia, kad konkursu siekiama ugdyti vaikų pastabumą aplinkai ir skatinti per kūrybą reikšti savo santykį su gamta.

    Šių metų konkursas išsiskyrė mastu: pateikta 3 070 kūrybinių darbų iš 10 šalių, tarp jų Kinijos, Lenkijos, Latvijos, Sakartvelo, Italijos, Ispanijos, Švedijos, Airijos ir Lietuvos. Darbai atkeliavo iš 408 ugdymo įstaigų, o mokinius konkursui ruošė 699 pedagogai.

    Organizatorių teigimu, toks dalyvių aktyvumas rodo, kad vaikų kūrybinė raiška ir aplinkosauginės temos išlieka aktualios įvairiose švietimo sistemose. Piešiniai dažnai tampa ne tik menine užduotimi, bet ir priemone kalbėti apie gamtos tausojimą, žmogaus atsakomybę ir kasdienius pasirinkimus.

    7–10 metų amžiaus grupėje laureate tapo Ignalinos rajono švietimo ir sporto paslaugų centro Dailės studijos mokinė Emilija Korobčanaitė. Mokinę konkursui parengė mokytoja Nijolė Trinkūnienė.

    Iš Ignalinos rajono švietimo ir sporto paslaugų centro Dailės studijos į konkursą taip pat buvo išsiųsti dar septyni mokinių darbai. Pedagogų teigimu, tokie pasiekimai vaikams suteikia motyvacijos toliau kurti, o bendruomenei primena, kad nuoseklus darbas ir palaikymas gali atverti kelią į tarptautinį pripažinimą.