CP v2

Tag: Panevėžys

  • 2025 metų oro kokybės apžvalga: kuriuose miestuose tarša kito labiausiai ir kodėl

    2025 metų oro kokybės apžvalga: kuriuose miestuose tarša kito labiausiai ir kodėl

    Aplinkos apsaugos agentūra pristatė 2025 metų aplinkos oro kokybės tyrimų apžvalgą, parengtą pagal valstybinio aplinkos monitoringo programą. Joje vertinama situacija zonoje, apimančioje Lietuvos teritoriją už Vilniaus ir Kauno aglomeracijų ribų.

    Pagal Europos Sąjungoje taikomus reikalavimus šalys oro kokybės valdymui skirstomos į zonas ir aglomeracijas. Lietuvoje atskirai išskirtos Vilniaus ir Kauno aglomeracijos, o likusi teritorija priskiriama zonai, kurios rodiklius ir apžvelgia ši ataskaita.

    Kur ir kaip buvo matuojama

    2025 metais urbanizuotose zonos vietovėse oro kokybė buvo tiriama aštuoniose stotyse. Matavimai vyko didžiuosiuose miestuose Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje, taip pat pramonės centruose Jonavoje, Kėdainiuose, Mažeikiuose ir Naujojoje Akmenėje.

    Papildomai oro kokybės stebėsena vykdoma ir neurbanizuotose vietovėse, kad būtų matomas platesnis foninis užterštumas ir ilgalaikės tendencijos. Tokie matavimai atliekami Aukštaitijos, Dzūkijos ir Žemaitijos nacionaliniuose parkuose.

    Ką rodo 2025 metų rezultatai

    Agentūros pateiktoje apžvalgoje nurodoma, kad 2025 metais teršalų koncentracijos skirtingose vietovėse kito nevienodai. Vis dėlto, lyginant su ankstesniais metais, didelių permainų zonos teritorijoje nefiksuota.

    Kartu pabrėžiama ilgalaikė kryptis: daugelyje stočių stebima taršos mažėjimo tendencija. Tai siejama su palaipsniu technologijų atsinaujinimu, griežtėjančiais aplinkosauginiais reikalavimais, efektyvesniu šilumos gamybos sektoriumi ir pokyčiais transporto parko struktūroje.

    Pagrindiniai taršos šaltiniai

    Valstybinio aplinkos monitoringo duomenys rodo, kad svarbiausi oro taršos šaltiniai išlieka tie patys. Didžiausią įtaką daro transportas, šiluminės energijos gamyba tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuje, taip pat pramoninė veikla.

    Reikšmingą indėlį sudaro ir žemės ūkis, statybos bei kelių remonto darbai, o miestuose papildomai prisideda miesto tvarkymo ir priežiūros veiklos. Dėl to oro kokybės pokyčiai dažnai priklauso ne nuo vieno veiksnio, o nuo kelių šaltinių derinio ir vietos sąlygų.

  • Panevėžio pailgintos dienos grupės pradinukams: kur registruoti vaiką ir kiek tai kainuoja

    Panevėžyje tėvams, kurie po pamokų ieško saugios ir ugdančios aplinkos pradinukams, siūloma išeitis – pailgintos dienos grupės. Jos veikia lopšeliuose-darželiuose „Taika“, „Dobilas“ ir „Varpelis“, o šiuo metu jas lanko beveik 80 pradinių klasių mokinių.

    Šios grupės įsteigtos įgyvendinant Visos dienos mokyklos projektą, kurio esmė – sudaryti vaikams prasmingo užimtumo galimybes po pamokų ir palengvinti dirbančių šeimų kasdienybę. Paslaugos modelis apima ne tik priežiūrą, bet ir ugdomąsias veiklas, padedančias vaikams stiprinti mokymosi ir socialinius įgūdžius.

    Kaip veikia pailginta diena?

    Pailgintos dienos grupėse vaikai paprastai gali būti nuo 12 iki 17.30 valandos. Šiuo metu jiems padedama ruošti namų darbus, organizuojamos sporto, STEAM ir kitos ugdomosios veiklos, taip pat vyksta edukaciniai ir meninės raiškos užsiėmimai.

    Svarbi šių grupių dalis – dienos struktūra ir nuoseklus užimtumas, kuris mažina laiką prie ekranų ir padeda formuoti kasdienius įpročius. Tėvams tai reiškia aiškų planą, kada ir kur vaikas bus prižiūrimas, o vaikams – pastovesnę rutiną ir daugiau galimybių bendrauti.

    Registracija ir priėmimas

    Savivaldybė primena, kad būsimų pirmokų tėvai jau dabar gali kreiptis į lopšelių-darželių „Taika“ ir „Dobilas“ administracijas dėl registracijos kitiems mokslo metams. Nors grupės pirmiausia orientuotos į pirmokus, esant laisvų vietų priimami ir vyresni pradinių klasių mokiniai.

    Vaikų palydėjimo tvarka priklauso nuo mokyklos vietos: iš šalia esančių mokyklų į grupes vaikus gali atlydėti auklėtojai ar jų padėjėjai, o iš kitų mokyklų dažniausiai atveda tėvai ar artimieji. Toks sprendimas leidžia derinti vaikų saugumą ir realias šeimų galimybes.

    Kaina ir lengvatos

    Paslaugos kaina – 36 eurai per mėnesį. Socialinę paramą gaunantiems vaikams taikomos lengvatos, o prireikus už papildomą mokestį gali būti teikiami pavakariai.

    Panevėžio savivaldybės teigimu, pailgintos dienos grupės padeda šeimoms suderinti darbą ir vaikų priežiūrą, o pradinukams suteikia daugiau mokymosi pagalbos ir prasmingo laiko po pamokų. Tėvams, planuojantiems naujus mokslo metus, rekomenduojama registracija pasirūpinti iš anksto.

  • Panevėžio moksleiviai išlydėti į „Ugnies linijos“ finalą Kaune: ko tikimasi iš miesto komandų

    Panevėžio miesto savivaldybėje prieš lemiamą etapą buvo pasveikinti ir simboliškai išlydėti moksleiviai, miesto etape iškovoję teisę varžytis projekto „Ugnies linija“ respublikiniame finale. Finale susitiks stipriausios Lietuvos mokyklų komandos, o Panevėžio atstovams tai taps proga pasitikrinti jėgas nacionaliniu mastu.

    Prieš išvyką jaunuosius sportininkus priėmė Panevėžio miesto merė Loreta Masiliūnienė. Susitikime akcentuota, kad rezultatai svarbūs, tačiau ne mažiau reikšmingos ir per varžybas ugdomos vertybės bei komandinė atsakomybė.

    „Į finalą atsivežate ne tik gerus rezultatus, bet ir labai svarbias vertybes – discipliną, atkaklumą, pasitikėjimą vienas kitu. Linkiu, kad finale jus lydėtų susitelkimas, drąsa ir tikėjimas savo jėgomis. Panevėžys jumis didžiuojasi ir tiki jūsų sėkme“, – sakė Panevėžio miesto merė Loreta Masiliūnienė.

    Panevėžio miesto etapas vyko balandžio mėnesį Panevėžio lengvosios atletikos manieže. Stipriausiai pasirodė „Vilties“ ir „Saulėtekio“ progimnazijų bei Raimundo Sargūno sporto gimnazijos komandos, pelniusios kelialapius į respublikinį finalą.

    Respublikinis projekto „Ugnies linija“ finalas vyks gegužės 8 dieną Kaune. Organizatorių teigimu, šiame etape ypač svarbūs ne tik fiziniai gebėjimai, bet ir susikaupimas bei gebėjimas greitai atsigauti po klaidų, nes rungtys reikalauja ir tikslumo, ir ištvermės.

    Kas yra „Ugnies linija“?

    „Ugnies linija“ yra Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacijos inicijuotas projektas, skirtas skatinti moksleivių fizinį aktyvumą ir supažindinti su šiuolaikinėje penkiakovėje naudojamų disciplinų principais. Projekto veiklose derinami bėgimo, kliūčių ruožo ir lazerinio šaudymo elementai, todėl dalyviai lavina tiek jėgą ir greitį, tiek taiklumą.

    Šaudymo rungtyje moksleiviai taikosi lazeriniais pistoletais į elektroninius taikinius iš 5 metrų atstumo ir šią užduotį derina su bėgimu. Tokia kombinacija reikalauja greitai suvaldyti pulsą, išlaikyti koncentraciją ir priimti sprendimus spaudimo sąlygomis.

    Kas Panevėžyje dalyvauja projekte?

    Projektas pritaikytas skirtingoms amžiaus grupėms – nuo 1–4 iki 11–12 klasių moksleivių. Panevėžyje 2025–2026 mokslo metais projekte dalyvavo Raimundo Sargūno sporto gimnazija, Juozo Balčikonio gimnazija, „Vilties“ progimnazija, 5-oji gimnazija, „Minties“ inžinerijos gimnazija ir „Saulėtekio“ progimnazija.

    Pasak organizatorių, tokio tipo mokykliniai projektai išsiskiria tuo, kad suteikia galimybę sportuoti ir varžytis įvairaus pasirengimo vaikams, o komandinis formatas stiprina bendruomeniškumą. Panevėžio komandoms finalas Kaune bus ir sportinis iššūkis, ir galimybė įgytą patirtį parsivežti atgal į mokyklas.

  • Panevėžyje startavo festivalis „Už muziką ir vaikystę“: jaunieji talentai scenoje su profesionalais

    Panevėžyje prasidėjo Panevėžio muzikinio teatro rengiamas festivalis „Už muziką ir vaikystę“. Ketvirtus metus vykstanti muzikos šventė skirta jauniems atlikėjams, jų kūrybai ir augimui, o koncertuose akcentuojama kartų bendrystė.

    Festivalio atidaryme dalyvius ir žiūrovus pasveikino Panevėžio miesto merė Loreta Masiliūnienė. Ji pabrėžė tikėjimo jaunu žmogumi svarbą ir dėkojo mokytojams, šeimoms bei profesionaliems atlikėjams, lydintiems jaunuosius muzikantus jų kelyje.

    „Šis festivalis prasideda nuo labai paprasto, bet svarbaus dalyko – tikėjimo jaunu žmogumi. Šiandien scenoje matome ne tik talentą – matome drąsą kurti, augti ir būti išgirstiems“, – sakė Panevėžio miesto merė.

    Renginiai vyksta gegužę, minint Tarptautinę šeimos dieną, todėl festivalio idėja natūraliai siejama su laiku kartu ir bendromis patirtimis. Organizatoriai pabrėžia, kad klasikinė muzika čia pristatoma ne kaip tolima scena, o kaip artimas, šeimai ir vaikams atviras susitikimas.

    Festivalyje dalyvauja Panevėžio muzikinio teatro kolektyvai, Aukštaitijos regiono muzikos ir meno mokyklų moksleiviai bei Panevėžio Vytauto Mikalausko menų gimnazijos jaunieji atlikėjai. Skirtingi formatai leidžia atsiskleisti ir solistams, ir ansambliams, o profesionalai tampa scenos partneriais bei mentoriais.

    Šių metų programoje numatyti koncertai, kuriuose jaunieji talentai pasirodys kartu su Panevėžio muzikinio teatro pučiamųjų orkestru „GARSAS“ ir teatro orkestru. Tokie bendri pasirodymai suteikia jauniesiems atlikėjams realią sceninę patirtį, o žiūrovams – progą vienoje vietoje išgirsti augančias muzikos kartas.

    Koncertai gegužę Panevėžyje

    Gegužės 6 dieną numatyti Panevėžio Broniaus Vaidučio Kutavičiaus muzikos mokyklos koncertai, vyksiantys 16.30 ir 18 valandą; jie skelbiami nemokami. Gegužės 13 dieną 18 valandą vyks programa „GARSAS ir jaunieji talentai“.

    Gegužės 15 dieną 18 valandą suplanuotas koncertas „Orkestras ir jaunieji talentai“, kuriame pasirodys Bernadeta Łachut (kontrabosas) ir Augustinas Sokalskis (violončelė) kartu su Panevėžio muzikinio teatro orkestru. Gegužės 17 dieną 18 valandą skambės „Kvartetas ir jaunieji talentai“, kuriame dalyvaus Panevėžio styginių kvartetas ir jaunieji atlikėjai.

    Organizatoriai kviečia į koncertus atvykti šeimas ir klasikinę muziką patirti drauge, o patiems jauniausiems klausytojams tai gali tapti pirmąja pažintimi su gyvu orkestro skambesiu. Festivalis siekia, kad scena jauniems žmonėms būtų vieta, kur gimsta pasitikėjimas savimi, o publikai – erdvė, kurioje muzika suartina.

  • Europos egzaminas grįžta: Panevėžiečiai kviečiami per 10 minučių pasitikrinti ES žinias

    Gegužės 8 dieną prasidės jau 17-ąjį kartą rengiamas Europos egzaminas, į kurį kviečiami įsitraukti ir Panevėžio gyventojai. Tai trumpa internetinė viktorina, skirta Europos dienai paminėti, pasitikrinti žinias apie Europos Sąjungą ir sužinoti naujų faktų.

    Europos egzaminą bus galima laikyti iki gegužės 10 dienos 23.59 valandą, pasirinkus patogų laiką per nurodytą laikotarpį. Dalyviams pateikiama 10 klausimų su atsakymų variantais, o kiekvienam klausimui skiriama iki vienos minutės, todėl visa užduotis paprastai užtrunka iki 10 minučių.

    Organizatoriai primena, kad egzaminas pritaikytas ir moksleiviams, ir suaugusiesiems, todėl klausimai orientuoti į bendrąsias ES temas: institucijas, sprendimų priėmimą, bendrąją rinką, piliečių teises ir aktualijas. Tokios iniciatyvos pastaraisiais metais vis dažniau siejamos su medijų raštingumo stiprinimu, nes žinios apie ES padeda lengviau atsirinkti informaciją ir suprasti, kaip sprendimai Briuselyje atsispindi kasdienybėje Lietuvoje.

    Prizai dalyviams ir mokykloms

    Pranešama, kad prizai atsitiktine tvarka bus išdalinti 100 individualių dalyvių, teisingai atsakiusių į visus klausimus. Tarp numatomų dovanų minimos kuprinės, stalo žaidimai „Eureka“, marškinėliai, medžiaginiai maišeliai ir kiti prizai.

    Dėmesio sulauks ir mokyklos: masiškiausiai dalyvavusi mokykla laimės žurnalisto Luko Pilkausko koncertą savo bendruomenei. Toks pat prizas numatytas ir vienai atsitiktinai atrinktai dalyvavusiai mokyklai, o papildomų paskatinimų gali sulaukti ir egzamine dalyvaujančios organizacijos.

    Kas organizuoja ir kaip pasiruošti

    Europos egzaminą organizuoja Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje kartu su Lietuvos radiju ir televizija. Projekto globėjas yra Lietuvos Respublikos Prezidentas, o partneriai prisideda per švietimo ir informavimo veiklas.

    Norintieji pasiruošti gali iš anksto pasitreniruoti ir susipažinti su egzamino informaciniais šaltiniais. Organizatoriai ragina dalyvauti ne tik dėl prizų, bet ir kaip progą trumpai, aiškiai ir be didelio laiko įsipareigojimo atnaujinti žinias apie Europos Sąjungą.

  • Panevėžio rajonas renka Metų gydytoją ir slaugytoją: kandidatūras kviečia teikti iki gegužės 18 dienos

    Panevėžio rajono savivaldybė paskelbė kvietimą teikti kandidatūras Metų gydytojo, Metų slaugytojo ir Metų sveikatos specialisto nominacijoms. Taip siekiama viešai įvertinti rajone dirbančių medikų ir kitų sveikatos priežiūros specialistų profesionalumą, atsakomybę bei kasdienį darbą su pacientais.

    Apdovanojimų ceremonija numatyta birželio 12 dieną. Savivaldybė pabrėžia, kad tai ne tik formali padėka, bet ir būdas atkreipti dėmesį į žmones, kurie prisideda prie paslaugų kokybės gerinimo, pacientų saugos ir sveikatos sistemos stiprinimo vietos lygmeniu.

    Kas gali siūlyti kandidatus?

    Kandidatūras gali teikti Panevėžio rajono savivaldybės poliklinika, Visuomenės sveikatos biuras, rajone dirbantys medicinos darbuotojai, taip pat bendruomenės bei socialiniai partneriai. Kiekvienam siūlomam asmeniui turi būti pildoma atskira paraiška.

    „Šie apdovanojimai – tai padėka žmonėms, kurie kasdien rūpinasi mūsų sveikata. Kviečiame bendruomenę nelikti abejingą ir pasiūlyti tuos specialistus, kurių darbas, profesionalumas ir žmogiškumas nusipelno būti pastebėti ir įvertinti“, – sakė Panevėžio rajono savivaldybės administracijos gydytoja Renata Valantinienė.

    Kaip bus vertinamos kandidatūros?

    Vertinant kandidatus numatyta atsižvelgti į profesinę kompetenciją, pasiektus rezultatus, pacientų atsiliepimus, indėlį gerinant sveikatos priežiūros paslaugų kokybę bei aktyvumą bendruomenėje. Savivaldybė akcentuoja, kad svarbus ne vien formaliai atliekamų pareigų aprašas, bet ir realus poveikis pacientams bei komandiniam darbui.

    Numatyta, kad trims geriausiems kandidatams bus skirtos vienkartinės 1 500 eurų premijos. Tokios iniciatyvos savivaldybėse dažnai tampa papildomu motyvaciniu signalu specialistams, ypač regionuose, kur sveikatos priežiūros įstaigos susiduria su darbuotojų trūkumu ir didesniais darbo krūviais.

    Iki kada ir ką būtina pateikti?

    Paraiškos priimamos iki 2026 metais gegužės 18 dienos imtinai. Kartu su paraiška būtina pateikti kandidato sutikimą dėl asmens duomenų tvarkymo, o pateiktos kandidatūros bus vertinamos tik tada, kai bus pridėti visi reikalingi duomenys.

    Paraiškų formos ir detalesnė informacija skelbiama savivaldybės interneto svetainėje. Jei kyla klausimų dėl kandidatūrų teikimo ar dokumentų, savivaldybė ragina kreiptis į atsakingą specialistą administracijoje.

  • Panevėžio centre gyvenamosios zonos: kodėl pėstieji čia svarbiausi ir ką privalo žinoti vairuotojai

    Panevėžio miesto savivaldybė primena, kad dalis miesto centro pažymėta kaip gyvenamoji zona, kur eismas organizuojamas kitaip nei įprastose gatvėse. Šiose atkarpose pirmenybė teikiama pėstiesiems, o judėjimas grindžiamas lėtesnio ir atidesnio eismo principu.

    Šylant orams ir didėjant srautams mieste, gyvenamojoje zonoje ypač svarbu pasirinkti saugų greitį ir elgesį, kuris nekeltų pavojaus kitiems. Tai aktualu vairuotojams, pėstiesiems ir mikrojudumo priemonių naudotojams, kurie miesto centre dažnai dalijasi ta pačia erdve.

    Kas pasikeičia gyvenamojoje zonoje

    Gyvenamojoje zonoje pėstieji gali judėti ne tik šaligatviais, bet ir važiuojamąja dalimi, todėl vairuotojai privalo juos praleisti bet kurioje vietoje. Praktikoje tai reiškia, kad automobilio vairuotojas turi būti pasirengęs netikėtam pėsčiųjų manevrui ir važiuoti taip, kad spėtų saugiai sustoti.

    Šiose teritorijose leistinas maksimalus greitis yra 20 kilometrų per valandą, taip pat draudžiama lenkti ir mokyti vairuoti. Išvažiuojant iš gyvenamosios zonos būtina duoti kelią kitiems eismo dalyviams, nes tokia išvaža traktuojama kaip išvažiavimas iš kiemo ar teritorijos, kurioje prioritetas buvo pėstiesiems.

    Kodėl savivaldybės renkasi tokį sprendimą

    Savivaldybės teigimu, gyvenamosios zonos įrengimas miesto centre yra paremtas eismo saugumo vertinimu, gyventojų poreikiais ir galiojančiais teisės aktais. Tikslas yra suderinti miesto centro gyvybingumą, verslo interesus, gyventojų ramybę ir saugų judėjimą.

    Lėtesnis eismas mažina pavojingų situacijų tikimybę, nes vairuotojui paprasčiau laiku pastebėti į kelią išėjusį pėsčiąjį, vaiką ar sustojusį dviratininką. Kartu tai prisideda prie ramesnės aplinkos, kurioje triukšmo ir staigių manevrų mažiau, o viešosios erdvės tampa patogesnės kasdieniam judėjimui.

    Kur Panevėžyje galioja gyvenamoji zona

    Panevėžio centre gyvenamosios zonos ženklai galioja Elektros, Kranto, Anykščių, Š. Mero, Perkūno, Birutės, T. Moigio gatvėse, taip pat Vasario 16-osios gatvės atkarpoje nuo Kranto gatvės iki Vasario 16-osios gatvės 10. Taip pat žymimos Respublikos gatvės atkarpa nuo Klaipėdos gatvės iki J. Urbšio gatvės, P. Puzino gatvės atkarpa nuo Respublikos gatvės iki Kranto gatvės ir Kauno gatvės atkarpa nuo Respublikos gatvės iki Kranto gatvės.

    Gyvenamoji zona taikoma ir Ukmergės gatvės atkarpose nuo J. Basanavičiaus gatvės link Laisvės aikštės bei nuo J. Basanavičiaus gatvės iki Staniūnų gatvės. Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad tai nėra baigtinis sąrašas, nes pastaraisiais metais gyvenamųjų zonų tinklas mieste buvo plečiamas ir kitose teritorijose.

    Skelbiama, kad 2023–2025 metais Panevėžyje gyvenamųjų zonų tinklas išaugo maždaug 5 kilometrais, įtraukiant naujas gatves ar jų atkarpas įvairiose miesto dalyse. Tarp minimų vietų yra Ukmergės ir Biliūno gatvės ties Skaistakalnio parku, taip pat Sporto, Sūkurio, J. Šiaučiūno, Ainių, Ąžuolų, Upės, Aido, K. Binkio, Švyturio, D. Poškos ir kitos gatvės, o ženklai įrengti ir Rožyno, Aukštaičių bei kituose gyvenamuosiuose rajonuose.

    Savivaldybė ragina visus eismo dalyvius būti atidiems ir laikytis gyvenamosios zonos taisyklių, nes jos skirtos saugumui ir patogiam judėjimui. Kuo tiksliau laikomasi nustatytų reikalavimų, tuo mažesnė konfliktų tarp vairuotojų ir pėsčiųjų rizika bei didesnė gyvenimo kokybė centrinėse miesto erdvėse.

  • Panevėžio „Vyturio“ progimnazijos konkursą laimėjo Oksana Karoblienė: kada ji pradės vadovauti?

    Panevėžio „Vyturio“ progimnazijos konkursą laimėjo Oksana Karoblienė: kada ji pradės vadovauti?

    Panevėžio miesto savivaldybėje įvykus konkursui Panevėžio „Vyturio“ progimnazijos direktoriaus pareigoms, išrinkta nauja įstaigos vadovė. Atrankoje varžėsi du kandidatai, daugiausia balų surinko ir konkurso laimėtoja tapo Oksana Karoblienė.

    Ji turi ilgametę pedagoginę ir vadybinę patirtį: yra dirbusi lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, vėliau ėjo vadovaujančias pareigas. Šiuo metu O. Karoblienė dirba Panevėžio „Vyturio“ progimnazijoje direktoriaus pavaduotoja ugdymui.

    Pasak savivaldybės, kandidatė yra sukaupusi patirties organizuojant ugdymo procesą, užtikrinant jo kokybę ir telkiant komandą. Taip pat akcentuojamas bendradarbiavimas su švietimo bendruomene bei dalyvavimas nacionaliniuose ir tarptautiniuose projektuose.

    Nurodoma, kad naujoji vadovė yra įgijusi verslo vadybos magistro laipsnį, o profesinę kompetenciją stiprina kvalifikacijos tobulinimo programose. Savivaldybė tikisi, kad ši patirtis prisidės prie progimnazijos augimo, bendruomenės sutelktumo ir į mokinio pažangą orientuotų sprendimų.

    Direktorė penkerių metų kadencijai bus paskirta gavus teigiamą Specialiųjų tyrimų tarnybos išvadą pagal Korupcijos prevencijos įstatymą. Tik po šios procedūros bus galutinai patvirtinta jos darbo pradžios data.

    Švietimo įstaigų vadovų atrankos savivaldybėse paprastai vykdomos vertinant vadovavimo kompetencijas, strateginį planavimą ir gebėjimą telkti bendruomenę. Pastaraisiais metais mokykloms vis dažniau keliami lūkesčiai stiprinti mokinių pasiekimų stebėseną, gerinti emocinį klimatą ir diegti šiuolaikiškus ugdymo metodus.

  • Panevėžys jungiasi prie projekto „Istorija kalba“: 24 mėnesių veiklos pilietiškumui ir atminčiai

    Panevėžys įsitraukia į tarptautinį projektą „Istorija kalba“ (REMEM-RED), kuriuo siekiama stiprinti istorinę atmintį ir skatinti pilietinį aktyvumą. Sprendimui dalyvauti projekte pritarė Panevėžio miesto savivaldybės taryba.

    Projektas orientuotas į gyventojų įtraukimą per edukacines, kultūrines ir istorijos pažinimo veiklas, pritaikytas skirtingoms amžiaus grupėms. Numatyta, kad veiklos ugdys kritinį mąstymą, padės geriau suprasti demokratines vertybes ir paskatins bendruomeniškumą.

    Partneriai ir finansavimas

    Panevėžys projekte dalyvaus partnerio teisėmis kartu su pagrindiniu vykdytoju Talino technologijos universitetu ir dar dešimčia organizacijų iš įvairių Europos šalių. Tokia partnerystė sudaro prielaidas dalintis patirtimi, metodikomis ir gerosiomis praktikomis, kaip istorijos temas pateikti šiuolaikiškai ir patraukliai.

    Paraiška buvo teikta pagal Europos Sąjungos programos Piliečiai, lygybė, teisės ir vertybės priemonę Atmintis. Bendra projekto vertė siekia 262 380 eurų, o Panevėžio miesto savivaldybei numatyta 15 000 eurų suma.

    Kada prasidės veiklos?

    Projektas bus įgyvendinamas bendradarbiaujant su savivaldybės įstaigomis ir užsienio partneriais. Konkreti renginių apimtis ir turinys paaiškės pasirašius partnerystės sutartis ir patvirtinus veiklų planą.

    Projekto įgyvendinimo laikotarpis numatytas 24 mėnesiams. Finansavimo sutartį planuojama pasirašyti iki 2026 metų birželio 18 dienos, o veiklos startuos po sutarties pasirašymo.

    Panevėžio miesto savivaldybė tikisi, kad dalyvavimas iniciatyvoje sustiprins tarptautinius ryšius ir suteiks daugiau galimybių miesto bendruomenei įsitraukti į europines pilietines bei atminties puoselėjimo veiklas.

  • Panevėžyje su ministre aptarti socialinių paslaugų pokyčiai: kaip didės pagalbos prieinamumas

    Panevėžyje įvyko miesto vadovų ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovų susitikimas, kuriame daugiausia dėmesio skirta socialinių paslaugų prieinamumui ir jų organizavimo praktikai. Savivaldybėje lankėsi socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė su komanda, su jais diskutavo merė Loreta Masiliūnienė ir administracijos vadovai.

    Pagrindinis susitikimo akcentas buvo tai, kaip užtikrinti, kad pagalba žmogų pasiektų laiku ir be perteklinių procedūrų. Savivaldybė pabrėžė poreikį sprendimus orientuoti į realias situacijas, kai paslaugų gavėjui svarbiausias yra greitis, aiškumas ir vienodai suprantama tvarka.

    „Svarbiausia, kad žmogus socialinę pagalbą gautų tada, kai jos reikia, ir ją pasiektų be sudėtingų procedūrų“, – sakė Panevėžio miesto merė Loreta Masiliūnienė.

    Susitikime aptarti ir pastaruoju metu įsigalioję pokyčiai, kurie, savivaldybės vertinimu, leidžia operatyviau reaguoti į gyventojų situacijas. Nuo gegužės 1 dienos supaprastinta vaiko laikinosios globos nustatymo tvarka, todėl sprendimai gali būti priimami greičiau, o vaiko saugumo užtikrinimas tampa mažiau priklausomas nuo ilgų procedūrų.

    Kitas svarbus pokytis siejamas su didesniu savivaldybių vaidmeniu organizuojant paslaugas: joms suteikta teisė akredituoti socialinės priežiūros paslaugas. Tikimasi, kad tai leis lanksčiau planuoti paslaugų apimtis, greičiau pritraukti teikėjus ir tiksliau atliepti individualius gyventojų poreikius.

    Kas vis dar kelia problemų?

    Diskusijoje išryškėjo ir praktiniai iššūkiai, su kuriais susiduria savivaldybės. Tarp jų minėti dažni teisės aktų pasikeitimai, dėl kurių socialinių paslaugų organizatoriams sudėtingiau užtikrinti stabilias taisykles ir nuoseklų paslaugų teikimą.

    Taip pat aptartas nepakankamai aiškus asmeninės pagalbos paslaugų reglamentavimas ir sudėtingas jų organizavimas. Savivaldybė akcentavo, kad neapibrėžtumas dažnai reiškia skirtingą praktiką skirtingose teritorijose, o tai gyventojams sukuria nelygybės jausmą.

    Dar viena tema buvo pagalba į namus savaitgaliais. Nors poreikis tokiai paslaugai išlieka, praktikoje susiduriama su aiškaus finansavimo mechanizmo stoka, todėl paslaugų tęstinumas ir galimybė užtikrinti pagalbą ne darbo dienomis tampa sunkiau prognozuojami.

    Socialinis būstas: planai ir realybė

    Susitikime aptarta ir socialinio būsto plėtra Panevėžyje. Savivaldybė įgyvendina projektą, kuriuo planuojama įsigyti 12 būstų ir juose apgyvendinti 39 asmenis, tarp jų žmones su negalia, daugiavaikes šeimas ir kitus socialiai pažeidžiamus gyventojus.

    Pažymėta, kad projekto įgyvendinimą apsunkina ribota būstų, atitinkančių energinio naudingumo reikalavimus, pasiūla. Dėl to ieškoma sprendimų, kaip pirkimus ir atranką vykdyti sklandžiau, kad suplanuota pagalba gyventojus pasiektų laiku.

    Ministerijos atstovai teigiamai įvertino Panevėžio pastangas stiprinant socialines paslaugas ir pritraukiant investicijas per projektus. Susitikimo pabaigoje sutarta tęsti dialogą ir ieškoti sprendimų, kurie didintų sistemos aiškumą bei paslaugų prieinamumą gyventojams.

    Susitikime taip pat dalyvavo Panevėžyje išrinkti Seimo nariai Andrius Busila ir Modesta Petrauskaitė.