Tag: Panevėžys

  • Panevėžyje atsirado 3 vietos dienos socialinei globai: kam priklauso ir kiek tai kainuos

    Panevėžio socialinių paslaugų centre šiuo metu yra 3 laisvos vietos suaugusiesiems su negalia, norintiems gauti dienos socialinės globos paslaugas. Įstaiga kviečia gyventojus ir jų artimuosius pasidomėti galimybe lankytis dienos užimtumo veiklose bei gauti specialistų pagalbą vienoje vietoje.

    Centras taip pat rengia atvirų durų susitikimus, kurių metu pristatomos erdvės, paslaugų apimtis ir atsakoma į dažniausiai užduodamus klausimus. Įstaiga pabrėžia, kad dienos socialinė globa skirta ne tik užimtumui, bet ir savarankiškumo stiprinimui bei ryšio su bendruomene palaikymui.

    Kas yra dienos socialinė globa

    Dienos socialinė globa yra kompleksinė paslauga, kai žmogus dalį dienos praleidžia centre, o vakare grįžta į namus. Pagal nustatytą poreikį ji gali būti teikiama nuo 3 valandų per dieną iki 5 dienų per savaitę.

    Praktikoje tai reiškia kasdienę pagalbą ir užimtumą saugioje aplinkoje: nuo socialinių įgūdžių ugdymo iki psichologinės ar kitos specialistų konsultacinės pagalbos. Tokia paslauga svarbi ir artimiesiems, nes leidžia lengviau suderinti priežiūrą su darbu ar kitais įsipareigojimais.

    Kokios veiklos ir pagalba teikiama

    Panevėžio socialinių paslaugų centre organizuojamos kūrybinės ir lavinamosios veiklos, padedančios palaikyti kasdienius įgūdžius ir socialinį aktyvumą. Tarp užsiėmimų minimi siuvimas, mezgimas, audimas, keramika, dailė ir kitos laisvalaikio veiklos.

    Taip pat teikiama specialistų pagalba, gali būti organizuojamas maitinimas, transportas Panevėžio mieste, o pagal poreikį ir sveikatos priežiūros paslaugos. Paslaugas užtikrina socialiniai darbuotojai, individualios priežiūros specialistai, psichologai, socialiniai pedagogai ir kiti komandos nariai.

    Kiek kainuoja ir kokių dokumentų reikia

    Paslaugos mokestis priklauso nuo žmogaus pajamų ir valstybės remiamų pajamų dydžio santykio. Įstaigos pateikta informacija rodo, kad mokestis taikomas diferencijuotai: kai pajamos mažesnės nei 2 VRP mokama 10 proc. pajamų, kai mažesnės nei 3 VRP mokama 15 proc. pajamų, o viršijus 3 VRP mokama 20 proc. pajamų.

    Nurodoma, kad nuo 2026 metų sausio 1 dienos VRP dydis siekia 233 eurus, todėl atitinkami pajamų slenksčiai sudaro 466 eurus ir 699 eurus. Dėl tikslaus mokesčio apskaičiavimo konkrečiu atveju gyventojams rekomenduojama kreiptis į centrą ar savivaldybės socialinių paslaugų sritį kuruojančius specialistus.

    Norint gauti dienos socialinės globos paslaugą, paprastai reikia pateikti prašymą-paraišką (SP-8 forma), asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, neįgalumo ar darbingumo lygio nustatymo dokumentus ir medicinos dokumentų išrašą (F-027/a). Jei asmeniui nustatytas neveiksnumas, gali būti prašoma papildomų dokumentų.

    Panevėžio socialinių paslaugų centras ragina neatidėlioti, kol yra laisvų vietų, ir pasitarti dėl tinkamiausio paslaugos grafiko. Įstaiga pabrėžia, kad dienos socialinė globa gali tapti realia pagalba tiek žmogui, siekiančiam aktyvesnio kasdienio gyvenimo, tiek artimiesiems, kuriems svarbu užtikrintas ir profesionalus rūpestis dienos metu.

  • Panevėžyje startuoja jaunimo vasaros įdarbinimas: registracija nuo birželio 1 dienos

    Panevėžio miesto savivaldybė 2026 metais vėl kviečia jaunuolius ir darbdavius jungtis prie Jaunimo vasaros užimtumo ir integracijos į darbo rinką programos. Iniciatyvos tikslas – padėti jaunimui vasarą įgyti pirmosios darbo patirties, praktinių įgūdžių ir lengviau orientuotis darbo rinkoje.

    Programoje gali dalyvauti jauni žmonės, planuojantys dirbti vasaros metu, o darbo vietos galima ieškoti savarankiškai arba rinktis iš savivaldybės skelbiamo darbdavių sąrašo. Susitarus su darbdaviu, abi pusės turi pateikti registracijos formą ir kitus prašomus dokumentus.

    Registracija ir dokumentai

    Darbdavių ir jaunuolių registracija vyks nuo 2026 metų birželio 1 dienos 8.00 valandos iki birželio 19 dienos 15.00 valandos. Dokumentai bus priimami elektroniniu paštu, todėl svarbu įsitikinti, kad visi priedai būtų pateikti laiku ir pilnos apimties.

    Kartu su registracijos forma dalyviai turės pateikti nešališkumo deklaraciją ir dokumentus, patvirtinančius jaunuolio atitiktį programos reikalavimams. Paprastai prašoma gyvenamosios vietos deklaracijos arba pažymos, kad jaunuolis mokosi Panevėžio miesto švietimo įstaigoje, taip pat gali būti reikalinga pažyma apie įtraukimą į asmenų, nedeklaravusių gyvenamosios vietos, apskaitą.

    Įdarbinant jaunuolį su negalia, papildomai turės būti pateikti negalią ar darbingumo lygį patvirtinantys dokumentai. Savivaldybė pabrėžia, kad paraiškų anksčiau nei 2026 metų birželio 1 dienos 8.00 valandos teikti negalima.

    Kam teikiamas prioritetas?

    Jei norinčių dalyvauti bus daugiau nei numatyta finansavimo galimybių, bus taikomi prioritetai. Pirmenybė planuojama darbdaviams, kurie įdarbins jaunuolius su negalia, taip pat 14–17 metų nepilnamečius ir Panevėžio mieste gyvenamąją vietą deklaravusį jaunimą.

    Taip pat numatyta, kad palankiau gali būti vertinamos apdirbamosios gamybos įmonės ir darbdaviai, ketinantys įdarbinti daugiau nei vieną jaunuolį. Jei paraiškos surinks vienodą balų skaičių, pirmenybė bus teikiama anksčiau pateiktoms paraiškoms pagal jų pateikimo datą ir laiką.

    Kada galima pradėti dirbti ir kokios kompensacijos?

    Pagal programą jaunuoliai galės būti įdarbinami ne anksčiau kaip nuo 2026 metų liepos 1 dienos. Darbdaviams numatomos kompensacijos, susietos su minimaliosios mėnesinės algos dydžiu: 30 proc. už darbingą jaunuolį, 40 proc. už jaunuolį su negalia ir 50 proc. apdirbamosios gamybos įmonėms.

    Nepilnamečiams nuo 14 iki 15 metų teisės aktai leidžia dirbti ne didesniu kaip 0,75 darbo krūviu, tačiau šioje programoje toks krūvis bus prilyginamas visam darbo krūviui. Dėl to kompensacija darbdaviui būtų skaičiuojama visa apimtimi.

    Maksimali kompensavimo trukmė sieks du mėnesius, o kompensuojamas laikotarpis apims liepos ir rugpjūčio mėnesius ne ugdymo proceso metu. Atrinktų dalyvių ir rezervo sąrašus planuojama paskelbti birželio pabaigoje, o su atrinktais dalyviais bus pasirašomos trišalės sutartys tarp Savivaldybės administracijos, darbdavio ir jaunuolio.

    Savivaldybė taip pat kviečia darbdavius, turinčius laisvų darbo vietų ir ieškančius jaunų darbuotojų, užpildyti specialią apklausą. Jaunuoliai, kuriems nepavyks įsidarbinti pagal šią programą, vasaros darbo galimybių gali ieškoti ir kitais keliais, įskaitant karjeros konsultacijas ar savanorystę.

  • Kiemo draugų šventė Panevėžyje: specialioji mokykla-daugiafunkcis centras paminėjo 32 metus

    Panevėžio specialiojoje mokykloje-daugiafunkciame centre surengta tradicinė Kiemo draugų šventė, subūrusi įstaigos bendruomenę, miesto ugdymo ir socialinių įstaigų vaikus, mikrorajono gyventojus bei svečius. Renginys tapo proga ne tik pabūti kartu, bet ir paminėti 32 įstaigos veiklos metus.

    Šventėje akcentuota, kad tokios iniciatyvos stiprina bendruomeniškumą ir padeda kurti įtraukesnę aplinką, kurioje svarbus kiekvienas žmogus. Pasak organizatorių, susitikimas kieme kasmet tampa erdve pažinčiai, palaikymui ir paprastam buvimui drauge.

    Panevėžio miesto merė Loreta Masiliūnienė pabrėžė nuoširdaus rūpesčio ir kantrybės svarbą dirbant su vaikais, kuriems reikalinga didesnė pagalba. Ji akcentavo, kad įstaigoje svarbūs ne tik ugdymo rezultatai, bet ir vaiko saugumo, priėmimo bei reikalingumo jausmas.

    „Šiandien čia labai aiškiai matyti, kiek daug gali nuoširdus rūpestis, kantrybė ir žmogaus tikėjimas žmogumi. Linkiu, kad ši bendruomenė ir toliau išliktų stiprybės, gerumo ir žmogiško artumo vieta visiems, kurie čia ateina“, – sakė Panevėžio miesto merė Loreta Masiliūnienė.

    Renginio programoje pasirodė įstaigos ugdytiniai, koncertavo Panevėžio purpurinis choras, dalyvius taip pat linksmino atlikėjas ir renginių vedėjas Vaidas Dzežulskis. Vyko kūrybinės veiklos, veidukų piešimo edukacijos, įvairios pramogos, o svečiai vaišinosi kareiviška koše.

    Daug dėmesio sulaukė ir į šventę atvykę baikeriai, tapę viena ryškiausių renginio detalių. Organizatorių teigimu, tokie susitikimai ypač svarbūs vaikams ir jaunuoliams, nes kuria gyvą, palaikančią aplinką ir skatina bendravimą už įprastų kasdienybės rėmų.

    Šiuo metu Panevėžio specialiąją mokyklą-daugiafunkcį centrą lanko 35 Panevėžio miesto ir rajono vaikai bei jaunuoliai. Įstaigoje teikiamos ugdymo ir socialinės paslaugos, dirba logopedai, specialieji pedagogai, judesio korekcijos specialistai, kineziterapeutas, įrengti odontologijos kabinetas ir relaksacijos kambarys.

    Centre taip pat veikia grupė su nakvyne be tėvų globos likusiems vaikams, kur užtikrinama kasdienė priežiūra ir poreikius atitinkančios paslaugos. Įstaigos bendruomenė pabrėžia, kad Kiemo draugų šventė kasmet primena paprastą, bet esminę žinutę: stiprus miestas prasideda nuo dėmesio žmogui ir gebėjimo būti šalia.

  • Galimai fiksuotas dronas Utenos rajone: „Raudona“ signalas, bet Panevėžiui pavojaus nėra

    Nacionalinis krizių valdymo centras pranešė, kad Utenos rajone galimai užfiksuotas dronas, todėl paskelbtas signalas „Raudona“. Kartu dalis gyventojų, taip pat ir Panevėžyje, gavo perspėjimo žinutes su raginimu vykti į priedangas.

    Institucijos pabrėžia, kad šis raginimas skirtas Utenos rajono gyventojams. Panevėžio miestui šiuo metu tiesioginio oro pavojaus nėra, todėl gavus pranešimą gyventojai raginami reaguoti ramiai ir nepasiduoti panikai.

    Svarbiausia išlikti budriems, sekti oficialią informaciją ir vadovautis Nacionalinio krizių valdymo centro bei kitų atsakingų institucijų pranešimais. Veiksmų imtis reikėtų tik tuo atveju, jei būtų gautos patikslintos perspėjimo žinutės apie oro pavojų Panevėžio apskrityje.

    Jei būtų paskelbtas pavojus Panevėžio apskrityje, daugiabučių namų gyventojai turėtų nedelsdami eiti į namo rūsį arba artimiausią specialiu ženklu pažymėtą priedangą. Jei priedangos greitai pasiekti nepavyktų, tinkamos ir į rūsį panašios, nuo išorės atskirtos patalpos.

    Taip pat raginama neplatinti nepatvirtintos informacijos socialiniuose tinkluose, nes gandai gali trukdyti operatyviam institucijų darbui. Dėl civilinės saugos klausimų gyventojai gali kreiptis į visą parą veikiančią konsultavimo liniją 1856.

  • Siauruko reisas Panevėžyje: gegužės 29 dieną vaikai kviečiami į kelionę „Sveika, vasarėle!“

    Siauruko reisas Panevėžyje: gegužės 29 dieną vaikai kviečiami į kelionę „Sveika, vasarėle!“

    Artėjant vasarai VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ kviečia vaikus, jų tėvus ir mokytojus į tradicinę vasaros sutiktuvių kelionę Siauruku „Sveika, vasarėle!“. Organizatoriai žada, kad išvyka taps smagia mokslo metų pabaigos švente ir proga patirti kelionės traukiniu džiaugsmą.

    Reisas vyks gegužės 29 dieną. Iš Panevėžio siaurojo geležinkelio stoties į Rekstino mišką traukinys išvyksta 12 valandą, o grįžimas į Panevėžį planuojamas apie 15.30 valandos.

    „Siaurukas jau ne vienerius metus kviečia vaikus ir jų šeimas kartu pasitikti vasarą. Norime, kad ši kelionė taptų gražia mokslo metų pabaigos švente, kupina gerų emocijų, bendrystės ir nuotykių“, – sakė VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ direktorius dr. Darius Liutikas.

    Atvykus į Rekstino miško stotelę laukia vasariška programa su žaidimais, muzika ir šokiais. Organizatoriai praneša, kad vaikams bus paruoštos vaišės, tarp jų sultys, sausainiai, cukraus vata ir saldainiai.

    Programoje numatytos ir teatrinės bei edukacinės pramogos: pasakos vaidinimas, smuiko melodijos, taip pat dovanų labirintas ir įvairios staigmenos. Mažieji dalyviai raginami atsivežti gerą nuotaiką, o norintys įsijausti į šventės temą gali pasipuošti spalvotais sparnais.

    „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ primena, kad siaurasis geležinkelis Aukštaitijoje yra viena ryškiausių gyvosios technikos paveldo patirčių Lietuvoje, o sezoniniai reisai šeimoms kasmet sutraukia lankytojų iš Panevėžio ir kitų miestų. Tokios išvykos dažnai pasirenkamos ir kaip organizuotos klasės ar darželio išvykos, nes leidžia vienoje kelionėje suderinti pramogą, laiką gamtoje ir pažintį su geležinkelio istorija.

    Daugiau informacijos apie kelionę ir bilietus skelbiama VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ interneto svetainėje.

  • „Panevėžio energija“ atnaujins daugiau kaip 4 km šilumos tinklų: kur vyks rekonstrukcijos

    „Panevėžio energija“ atnaujins daugiau kaip 4 km šilumos tinklų: kur vyks rekonstrukcijos

    „Panevėžio energija“ planuoja tęsti centralizuoto šilumos tiekimo infrastruktūros atnaujinimą ir 2026 metais rekonstruoti daugiau kaip 4 kilometrus šilumos tiekimo vamzdynų Panevėžio mieste ir rajone, taip pat Kėdainiuose, Rokiškyje ir Zarasuose. Bendrovė skaičiuoja, kad investicijos į projektus sieks apie 1,7 mln. eurų.

    Bendrovė pabrėžia, kad tinklų modernizavimas tiesiogiai siejamas su tiekimo patikimumu ir mažesniais nuostoliais. Pasak įmonės, per ankstesnius etapus jau atnaujinta daugiau kaip 70 proc. šilumos tinklų, todėl nuoseklus keitimas išlieka viena svarbiausių veiklos krypčių.

    „Aptarnaujame daugiau nei 63 tūkst. klientų, todėl patikimas šilumos ir karšto vandens tiekimas yra vienas pagrindinių bendrovės prioritetų“, – sakė „Panevėžio energija“ generalinis direktorius Tomas Jukna.

    Kur numatyti darbai

    Didžiausia darbų apimtis numatyta Panevėžyje, kur planuojama rekonstruoti apie 2,2 km šilumos tinklų Savitiškio, Klaipėdos, Smėlynės, Senamiesčio ir Teatro gatvių ruožuose. Dar apie 1 km tinklų ketinama pakeisti Pažagieniuose Panevėžio rajone.

    Kėdainiuose numatyta atnaujinti apie 0,45 km vamzdynų Chemikų, Respublikos ir J. Basanavičiaus gatvių prieigose. Rokiškyje planuojama rekonstruoti apie 0,4 km tinklų Panevėžio ir Vilties gatvių atšakose, o Zarasuose iki 0,12 km Dariaus ir Girėno gatvėje.

    Ką duos modernizavimas

    „Panevėžio energija“ skaičiuoja, kad įgyvendinus numatytus darbus per metus būtų sutaupoma apie 700 MWh šilumos. Toks kiekis, bendrovės vertinimu, prilygsta kelių vidutinio dydžio daugiabučių metiniam šilumos poreikiui.

    Rekonstrukcijų metu susidėvėję vamzdynai bus keičiami pramoniniu būdu izoliuotais vamzdžiais su integruota gedimų kontrolės sistema. Tai leidžia greičiau identifikuoti galimus pažeidimus, mažina šilumos perdavimo nuostolius ir ilgainiui prisideda prie stabilesnių sistemos sąnaudų.

    Efektyvesnis tinklų darbas paprastai reiškia ir mažesnį kuro poreikį šilumos gamybai, todėl mažėja ir anglies dioksido emisijos. Bendrovė nurodo valdanti apie 265 km šilumos tinklų, iš kurių modernizuota dalis siekia apie 71 proc., arba 188 km.

  • Panevėžyje aptarė bendruomenines paslaugas žmonėms su negalia: kas keisis ir kada?

    Panevėžyje aptarė bendruomenines paslaugas žmonėms su negalia: kas keisis ir kada?

    Panevėžyje pristatytos bendruomeninių paslaugų plėtros kryptys žmonėms su psichikos ir (ar) intelekto negalia. Savivaldybėje vykusiame susitikime aptarta, kaip stiprinti pagalbą arčiau žmogaus kasdienio gyvenimo ir mažinti priklausomybę nuo institucinės globos.

    Panevėžio miesto savivaldybė kartu su Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgyvendina Europos Sąjungos fondų lėšomis finansuojamą projektą. Jo esmė – pereiti nuo didelių globos įstaigų prie paslaugų bendruomenėje, kad žmogus galėtų gyventi savarankiškiau ir gauti individualius poreikius atitinkančią pagalbą.

    Pagalba arčiau žmogaus

    Panevėžio miesto merė Loreta Masiliūnienė pabrėžė, kad bendruomeninės paslaugos turi būti teikiamos oriai, suprantamai ir atsižvelgiant į konkretaus žmogaus situaciją. Tokia kryptis siejama ne tik su socialine parama, bet ir su žmogaus teise priimti sprendimus dėl savo gyvenimo.

    Susitikime aptarta apsaugoto būsto, grupinio gyvenimo namų veikla ir apgyvendinimo infrastruktūros plėtra. Praktikoje tai reiškia mažesnius, bendruomenėje integruotus sprendimus, kurie leidžia išlaikyti kasdienius įgūdžius ir palaikyti ryšius su artimaisiais.

    Atvejo vadyba ir sprendimų parama

    Renginyje pristatytas atvejo vadybos modelis ir pagalbos priimant sprendimus specialisto vaidmuo. Šios priemonės skirtos tam, kad žmogui būtų lengviau susiorientuoti sistemoje ir gauti suderintą socialinių, sveikatos priežiūros, užimtumo bei teisinių paslaugų paketą.

    Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų skyriuje jau teikiama atvejo vadybos paslauga darbingo amžiaus asmenims, turintiems intelekto ir (ar) psichikos negalią, kai reikalinga ilgalaikė kompleksinė pagalba. Du specialistai konsultuoja, vertina situaciją, koordinuoja pagalbos planą ir bendradarbiauja su institucijomis bei organizacijomis, kad paslaugos būtų tęstinės.

    Užimtumas ir paslaugų tęstinumas

    Taip pat aptarta socialinių dirbtuvių paslauga, jos nauda ir iššūkiai užtikrinant tęstinumą. Tokios paslaugos siejamos su prasmingu užimtumu, įgūdžių palaikymu ir didesnėmis galimybėmis dalyvauti darbo rinkoje ar bendruomenės veiklose.

    Renginio pabaigoje agentūros atstovai lankėsi naujame apsaugotame būste ir susipažino su gyvenimo sąlygomis bei paslaugų organizavimu. Projektas finansuojamas 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos lėšomis.

  • Oro pavojus ir dronų grėsmė: Panevėžys primena, kur slėptis ir kaip elgtis gavus perspėjimą

    Panevėžio miesto savivaldybė, reaguodama į viešojoje erdvėje aptariamas rizikas dėl įvykių Lietuvos oro erdvėje ir bepiločių orlaivių, ragina gyventojus išlikti budrius. Akcentuojama, kad tai prevencinis priminimas, o ne pranešimas apie konkrečią grėsmę miestui.

    Pastaruoju metu socialiniuose tinkluose plinta daug skirtingos informacijos, todėl gyventojai raginami remtis tik oficialiais institucijų pranešimais. Savivaldybė pabrėžia, kad nepatikrintų žinučių dalijimasis gali kelti papildomą įtampą ir trukdyti tarnybų darbui.

    Kas svarbiausia išgirdus sirenas?

    Išgirdus civilinės saugos sirenas ar gavus perspėjimo pranešimą telefone, pirmiausia rekomenduojama išlikti ramiems ir kuo greičiau susirasti patikimą informaciją. Tam tinka radijas, televizija ir oficialūs valstybės institucijų kanalai.

    Jeigu yra galimybė, patariama vykti į artimiausią priedangą. Jei priedangos pasiekti nepavyksta, saugiausia likti pastato viduje, rinktis patalpą kuo toliau nuo langų ir išorinių sienų.

    Tinkamiausios vietos yra rūsiai, pusrūsiai ar vidinės patalpos be langų. Primename, kad sprogimo bangos metu vienas didžiausių pavojų yra stiklo šukės, todėl verta pasitraukti nuo langų ir, jei įmanoma, užtraukti užuolaidas ar nuleisti žaliuzes.

    Jei pavojus užklupo lauke

    Jeigu perspėjimas užklumpa lauke, rekomenduojama kuo greičiau rasti artimiausią pastatą ar priedangą ir vengti atvirų vietų. Taip pat patariama nesibūriuoti, nes minios gali apsunkinti evakuaciją ir trukdyti specialiosioms tarnyboms.

    Vairuojant svarbu sustoti saugioje vietoje ir netrukdyti operatyviosioms tarnyboms. Jei įmanoma, palikus automobilį reikėtų pasitraukti į saugų pastatą ir sekti oficialią informaciją.

    Ką daryti pastebėjus droną?

    Pastebėjus įtartiną ar neaiškios paskirties droną, savivaldybė ragina nedelsti ir eiti į pastato vidų arba priedangą. Rekomenduojama vengti langų, balkonų ir laikytis dviejų sienų taisyklės, kai slepiamasi vidinėje patalpoje, neturinčioje tiesioginio išėjimo į lauką.

    Prie drono artintis nereikėtų ir juo labiau nebandyti jo gaudyti ar kitaip paveikti. Jei situacija leidžia, saugiu atstumu galima įsidėmėti jo judėjimo kryptį ir apie tai pranešti telefonu 112.

    Taip pat rekomenduojama neviešinti jautrios informacijos ar vaizdo medžiagos realiu laiku socialiniuose tinkluose. Tokie įrašai gali klaidinti žmones, kelti paniką ir suteikti nereikalingų detalių tiems, kam jos neturėtų būti prieinamos.

    Ypatingą dėmesį patariama skirti vaikų, senjorų ir augintinių saugumui, o namuose turėti būtiniausių daiktų rinkinį. Į jį gali įeiti vanduo, medikamentai, dokumentų kopijos, įkrautas telefonas ir kitos ryšio priemonės.

    Radus įtartiną daiktą ar galimą sprogmenį, jo liesti negalima. Reikia atsitraukti, perspėti aplinkinius ir nedelsiant pranešti telefonu 112.

    Daugiau praktinių patarimų apie pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms teikiama LT72 informacijos kanaluose ir mobiliojoje programėlėje LT72. Konsultacijas civilinės, priešgaisrinės ir radiacinės saugos klausimais taip pat teikia visą parą veikianti konsultavimo linija 1856.

  • Panevėžyje trūksta paauglių globėjų: dėdė Audrius pasakoja, kas iš tiesų pasikeičia

    Panevėžio miesto savivaldybė kartu su Panevėžio socialinių paslaugų centru ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba įgyvendina Europos Sąjungos lėšomis finansuojamą projektą, skirtą stiprinti globą šeimos aplinkoje. Jo tikslas – didinti pagalbos prieinamumą globėjams ir padrąsinti žmones priimti vaiką į savo namus.

    Globos specialistai atkreipia dėmesį, kad šiandien ypač trūksta žmonių, galinčių globoti vyresnius vaikus ir paauglius. Būtent ši amžiaus grupė dažnai susiduria su ilgesniu laukimu, nes globėjai dažniau renkasi mažesnius vaikus.

    Paauglių globa: kodėl jos taip stinga?

    Pasak specialistų, paauglių globai dažniausiai pritrūksta ne geros valios, o pasitikėjimo savimi ir žinojimo, kur kreiptis. Žmonės baiminasi sudėtingų emocijų, elgesio iššūkių ar minties, kad ryšį su paaugliu sukurti per vėlu.

    Tačiau praktika rodo, kad vyresniems vaikams pirmiausia reikia stabilumo ir aiškaus suaugusiojo buvimo šalia. Jiems svarbu turėti žmogų, kuris nepasitrauks kilus konfliktui, padės susitarti dėl taisyklių ir palaikys kasdienėse situacijose.

    Audriaus sprendimas: globa prasidėjo nuo šeimos

    Panevėžietis Audrius globėju tapo tuomet, kai gyvenimas pareikalavo greito sprendimo – šeimoje atsirado paauglys, kuriam reikėjo saugių namų. Vyras sako, kad tuomet svarbiausia buvo ne planai ar idealios sąlygos, o atsakomybė už artimą žmogų.

    „Susiklostė tokia situacija, kad vaikas liko be mamos. Būdamas dėdė, tiesiog supratau, kad turiu padėti“, – sakė Audrius.

    Vyras neslepia, kad pradžia buvo kupina klausimų: kaip kalbėtis, kaip reaguoti į užsidarymą ar pyktį, kaip kurti pasitikėjimą. Pasak jo, didžiausią pokytį atnešė kantrybė ir supratimas, kad ryšys neatsiranda per vieną dieną.

    Ryšys gimsta iš kasdienybės, o ne iš „tobulumo“

    Audrius pasakoja, kad pasitikėjimas augo per paprastus dalykus: kasdienius pokalbius, bendrą laiką, nuoseklų susitarimų laikymąsi. Paaugliui svarbu pamatyti, kad suaugusysis yra prognozuojamas ir patikimas net tada, kai emocijos užverda.

    „Svarbiausia buvo parodyti, kad esu žmogus, kuriuo galima pasitikėti. Kad liksiu šalia ir tada, kai bus sunkiau“, – sakė Audrius.

    Tapus globėju, pasikeitė ir vyro kasdienybė: atsirado daugiau atsakomybės, aiškesnė dienotvarkė, daugiau bendrų patirčių. Audrius pabrėžia, kad šiame kelyje ypač reikalingas palaikymas, todėl svarbų vaidmenį atlieka Globos centro specialistai ir artimųjų ratas.

    Vyras ragina ypač vyrus, svarstančius apie globą, nepervertinti „tobulumo“ kartelės ir nebijoti kreiptis dėl konsultacijos. Pasak jo, vaikui dažniausiai reikia ne idealių sąlygų, o žmogaus, kuris geba būti šalia, išklausyti ir mokytis kartu.

    Daugiau informacijos apie globą ir pagalbą globėjams Panevėžyje teikia Panevėžio socialinių paslaugų centro Globos centras. Gyventojai kviečiami domėtis, pasitarti su specialistais ir įvertinti, kokią pagalbos formą galėtų suteikti vaikui, kuriam svarbiausia – saugumas ir stabilumas.

  • Panevėžio vakarinėje dalyje trims dienoms stabdomas karšto vandens tiekimas: kada ir kur

    Ruošdamasi 2026–2027 metų šildymo sezonui, AB „Panevėžio energija“ Panevėžyje atliks hidraulinius bandymus ir šilumos tinklų remonto darbus. Bendrovė teigia, kad tokie patikrinimai padeda iš anksto aptikti silpnas vietas ir sumažinti avarijų riziką šildymo metu.

    Dėl darbų nuo 2026 metų gegužės 25 dienos 00 val. iki gegužės 28 dienos 18 val. vakarinėje Panevėžio miesto dalyje laikinai nebus tiekiama šiluma ir karštas vanduo. Gyventojai raginami iš anksto įsivertinti, kaip tai paveiks kasdienę buitį, ypač jei namuose planuojami remonto darbai.

    Pranešime nurodoma, kad laikini nepatogumai palies pastatus vakarinėje miesto dalyje, įskaitant dalį Klaipėdos, Nemuno, Respublikos, Pramonės, Savitiškio, Taikos alėjos, Tulpių ir kitas gatves bei kvartalą Vakarinėje gatvėje. Konkretus sąrašas yra itin platus, todėl gyventojams rekomenduojama pasitikrinti, ar jų adresas patenka į darbų zoną.

    Laikinai sustabdžius karšto vandens tiekimą, gyventojų prašoma patikimai užsukti karšto vandens čiaupus, kad būtų išvengta karšto vandens nutekėjimo. Jei tuo laikotarpiu bute planuojami šildymo ar karšto vandens sistemos remonto arba profilaktikos darbai, apie tai būtina informuoti pastato sistemų prižiūrėtoją arba asmenį, atsakingą už namo šilumos ūkį.

    Bendrovė pažymi, kad, esant galimybei, šilumos ir karšto vandens tiekimas gali būti atnaujintas anksčiau nei nurodyta. Pastatuose tiekimą po darbų atnaujina pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojai.

    Taip pat atkreipiamas dėmesys į namus, kurių šilumos punktai nėra modernizuoti ir karštas vanduo tiekiamas atvira sistema. Tokiais atvejais, atnaujinus tiekimą, karštas vanduo kurį laiką gali būti drumstas, kol sistema stabilizuosis.