CP v2

Tag: Paryžius

  • Prancūzės renkasi šiuos džinsus: vienas kirpimas lieknina ir niekada neišeina iš mados

    Prancūzės renkasi šiuos džinsus: vienas kirpimas lieknina ir niekada neišeina iš mados

    Prancūziškas stilius dažnai siejamas su paprastumu, kokybiškais audiniais ir ilgalaikėmis spintos investicijomis. Pastaraisiais sezonais mados tendencijos keitėsi greitai, tačiau Paryžiaus gatvėse nuolat kartojasi vienas pasirinkimas: tiesaus kirpimo džinsai.

    Straight leg tipo džinsai išsiskiria tiesiomis klešnėmis ir dažniausiai derinami su vidutinio arba aukšto liemens modeliais. Šis siluetas laikomas universaliu, nes tinka tiek kasdieniams deriniams, tiek santūresniam, elegantiškam įvaizdžiui.

    Tiesaus kirpimo džinsai dažnai laikomi patikima alternatyva itin platėjančioms arba ypač aptemptoms kelnėms. Jie padeda išlaikyti proporcijas, pabrėžia liemenį ir vizualiai ilgina kojas, ypač kai pasirenkamas aukštesnis liemuo.

    Prancūzės šį modelį vertina dėl lengvo derinimo su avalyne ir viršutiniais drabužiais. Tiesios klešnės vienodai gerai atrodo su sportiniais bateliais, balerinomis, mokasinais ar aukštakulniais, todėl vieni džinsai gali „atidirbti“ skirtingas progas.

    Ne mažiau svarbi ir viršutinė dalis: tokie džinsai natūraliai dera su marškiniais, kardiganu ar švarku. Įvaizdis išlieka tvarkingas, bet ne per daug įpareigojantis, o būtent tai ir yra dažnai minima prancūziško stiliaus formulė.

    Spalvų pasirinkime vyrauja klasika: šviesiai mėlyna, tamsiai mėlyna, kartais juoda. Vis dėlto pagrindinis akcentas lieka ne atspalvis, o kirpimas, nes būtent jis leidžia sukurti figūrai palankų siluetą ir išvengti greitai senstančių, trumpalaikių mados sprendimų.

    Stilisto požiūriu straight leg džinsai tinka įvairiems figūros tipams, nes neakcentuoja vienos konkrečios kūno vietos taip ryškiai, kaip, pavyzdžiui, itin siauri modeliai. Jie gali būti patogus pasirinkimas tiek ieškančioms kasdienio bazinio drabužio, tiek norinčioms sukurti labiau išgrynintą, minimalistinį garderobą.

    Renkantis tokį modelį svarbiausia atkreipti dėmesį į liemens aukštį, džinso audinio standumą ir kelnių ilgį. Tinkamai parinktas ilgis leidžia dailiai kristi klešnėms ir išlaikyti proporcijas, o kokybiškas audinys padeda džinsams ilgiau išlaikyti formą.

  • Paryžiaus Les Invalides po 350 metų misijos renovuojamas: kas slepiasi už Napoleono kapo?

    Paryžiaus Les Invalides po 350 metų misijos renovuojamas: kas slepiasi už Napoleono kapo?

    Ikoniškas kupolas ir mažiau matoma misija

    Paryžiaus Les Invalides kasmet pritraukia daugiau nei 1 000 000 lankytojų, tačiau už blizgančio kupolo ir Napoleono kapo slypi ne muziejus, o veikianti globos ir gydymo institucija. Čia jau daugiau kaip tris šimtmečius priimami karo sužeistieji ir kitos smurto bei konfliktų aukos.

    Ši vieta siejama su Prancūzijos karaliaus Liudviko XIV iniciatyva XVII amžiuje, kai valstybė ėmėsi sistemingai rūpintis sužeistais ir senstančiais kariais. Šiandien tai laikoma vienu ankstyviausių valstybės socialinės atsakomybės pavyzdžių Europoje.

    Renovacija už 100 mln. eurų

    Senstantys Les Invalides pastatai dabar iš esmės atnaujinami, o darbų vertė vertinama apie 100 mln. eurų. Finansavimas skiriamas iš valstybės lėšų, nes institucija išlaiko ne tik reprezentacinę, bet ir praktinę funkciją.

    Renovacija svarbi ir dėl kasdienės veiklos: pastate teikiama ilgalaikė, individualizuota priežiūra žmonėms, kuriems reikia sudėtingos medicininės ir socialinės pagalbos. Tokią infrastruktūrą modernizuoti sudėtinga, nes kartu būtina užtikrinti nuolatinį gyventojų gydymą.

    Kas šiandien gyvena Les Invalides?

    Šiuo metu institucijos teritorijoje gyvena 64 žmonės, tarp jų yra Holokaustą išgyvenusių asmenų ir civilių, nukentėjusių nuo konfliktų ar išpuolių. Tokia sudėtis rodo, kad Les Invalides misija per laiką išsiplėtė, bet iš esmės išliko ta pati: suteikti saugius namus ir slaugą tiems, kurių gyvenimą pakeitė karas ar smurtas.

    Viena žinomiausių gyventojų yra 101 metų Aušvico ir Birkenau stovyklas išgyvenusi Ginette Kolinka. Kitas pasakojimas atskleidžia, kaip 98 metų Esther Senot, į Mauthauseną deportuota dar paauglė, Les Invalides pasirinko ir dėl asmeninės šeimos istorijos bei ryšio su kariuomenėje tarnavusiu broliu.

    „Les Invalides yra unikali vieta dėl dviejų priežasčių: ji turėjo būti didinga kaip valstybės simbolis ir kartu sukurta tiems, kurie nusipelnė viso gyvenimo globos“, – sakė institucijos gubernatorius generolas Christophe de Saint Chamas.

    Nauji karų sužeidimų „parašai“

    Les Invalides veikia ir kaip specializuota gydymo įstaiga, turinti patirties protezavimo, reabilitacijos bei sunkių negalių gydymo srityse. Čia taip pat buvo gydomi kai kurie Paryžiaus „Bataclan“ išpuolių nukentėjusieji, o tai pabrėžia institucijos vaidmenį ne vien kariams.

    Institucijos vadovai pabrėžia, kad kiekvienas karas atneša vis kitokį medicininį iššūkį. Pirmojo pasaulinio karo laikotarpiu dominavo sunkios veido ir kūno traumos, vėliau, medicinai pažengus, išgyventi ėmė vis daugiau žmonių su stuburo pažeidimais, o pastarųjų dešimtmečių konfliktuose išryškėjo daugybinės amputacijos.

    „Šiandien ryškiausias konfliktų paliekamas pėdsakas yra psichologinė trauma“, – sakė Nacionalinės Les Invalides institucijos direktorius generolas Sylvain Ausset.

    Kartu su medicininėmis inovacijomis auga ir visuomenės lūkestis, kad pagalba bus visapusiška: nuo fizinės reabilitacijos iki ilgalaikio psichologinio palaikymo bei socialinės integracijos. Les Invalides modelis čia tampa simbolinis, nes rodo valstybės įsipareigojimą ne tik pagerbti, bet ir realiai pasirūpinti nukentėjusiais.

    Institucijos vadovybė akcentuoja, kad ši tradicija svarbi ir šiandienos kariams, vykstantiems į tarnybą: žinojimas, kad valstybė užtikrins ilgalaikę priežiūrą, laikomas moralinės sutarties dalimi. Dėl to Les Invalides Paryžiuje tebėra ne vien istorinis objektas, o gyva sistema, pritaikoma naujoms karo realijoms.

  • Luvras suvedė Mikelandželą ir Rodiną: parodoje 200 kūrinių, kurie privers pažvelgti kitaip

    Luvras suvedė Mikelandželą ir Rodiną: parodoje 200 kūrinių, kurie privers pažvelgti kitaip

    Du skulptūros milžinai po viena piramide

    Paryžiaus Luvre atidaryta paroda, kurioje vienoje erdvėje sugretinami Mikelandželas ir Auguste’as Rodinas. Kuratoriai kviečia žiūrovus stebėti ne epochų skirtumus, o tai, kas abiem meistrams buvo svarbiausia: gyvą žmogaus kūną ir jo vidinę energiją.

    Ekspozicijoje pristatoma apie 200 kūrinių ir su kūryba susijusių objektų: marmuro bei bronzos skulptūros, gipso modeliai, terakotos darbai, liejiniai ir piešiniai. Luvras parodą kūrė kaip dialogą, kuriame kūriniai „kalbasi“ tarpusavyje, o ne rikiuojami pagal chronologiją.

    Kodėl Mikelandželas ir Rodinas lyginami

    Šiuos autorius skiria maždaug 350 metų, tačiau jų kūryboje nuolat grįžtama prie tos pačios užduoties: kaip išjudinti „negyvą“ medžiagą taip, kad ji atrodytų kvėpuojanti. Parodoje akcentuojama, kad skulptūrose svarbi ne tik anatomija, bet ir būsena: įtampa, kančia, susikaupimas ar svajonė.

    Pasak Rodino muziejaus kuratorės ir vienos iš parodos sudarytojų Chloé Ariot, Mikelandželo kalba išaugo iš Renesanso ir tapo manierizmo pranaše, o Rodinas savo laikotarpiu laužė nusistovėjusius skulptūros kanonus. Toks sugretinimas leidžia pamatyti, kaip skirtingomis priemonėmis siekiama panašaus emocinio poveikio.

    „Mikelandželas labai aiškiai priklauso Renesanso tradicijai, o Rodinas savo epochoje iš esmės apvertė skulptūros taisykles“, – sakė Chloé Ariot.

    Paroda peržengia muziejaus sienas

    Luvras pabrėžia, kad paroda nėra vien formali dviejų autorių kūrinių „dvikova“. Greta skulptūrų ir piešinių siūloma platesnė, tarpdisciplininė perspektyva, primenanti, kad kūno vaizdavimas skulptūroje visuomet buvo susijęs ir su idėjomis apie žmogų, jo psichologiją bei laikmečio estetines normas.

    Pastaruoju metu didieji Europos muziejai vis dažniau renkasi būtent tokį formatą, kai parodos kuriamos kaip dialogas tarp skirtingų epochų ir meno krypčių. Tai padeda pritraukti platesnę auditoriją ir tuo pačiu suteikia naują kontekstą klasikiniams kūriniams, kurie dažnai atrodo „žinomi iš anksto“.

    „Ši paroda tam tikra prasme yra dviejų didžių skulptorių duetas, todėl ir programoje norėjome dueto idėjos“, – sakė Luvro scenos menų skyriaus vadovas Lucas Bouniol-Laffont.

    Paroda Mikelandželas Rodinas „Gyvieji kūnai“ Luvre veiks iki 2026 metų liepos 20 dienos. Organizatoriai tikisi, kad ji taps proga ne tik pamatyti retai vienoje vietoje sutelktus darbus, bet ir iš naujo apmąstyti, kaip per šimtmečius keitėsi žmogaus kūno vaizdavimo kalba.

  • „Pinnacle Guide“ įvertino kokteilių barus Europoje: aukščiausias įvertinimas atiteko Atėnams

    „Pinnacle Guide“ įvertino kokteilių barus Europoje: aukščiausias įvertinimas atiteko Atėnams

    Kas yra „Pinnacle Guide“?

    „Pinnacle Guide“ paskelbė naujausią Europos kokteilių barų sąrašo atnaujinimą, į kurį šį kartą įtraukta 18 naujų vietų. Gidas veikia nuo 2022 metais ir šiuo metu jame yra 191 įvertintas baras, o naujausioje atrankoje visame pasaulyje prisidėjo dar 46 nauji barai.

    Barai įvertinami vadinamaisiais „smeigtukais“ nuo vieno iki trijų, atsižvelgiant į gėrimų programą, bendruomeniškumą, vietos atmosferą ir dizainą. Vienas smeigtukas reiškia puikų lygį, du išskirtinį, o trys yra aukščiausias, išskirtinumo kartelę keliantis įvertinimas.

    Į gido atranką barai turi kandidatuoti patys, vėliau vertinamas jų pateiktas aprašas, atliekami papildomi patikrinimai ir rengiami anoniminiai vietos vertintojų vizitai. Toks modelis leidžia derinti viešai pateikiamą informaciją su realia patirtimi vietoje.

    Aukščiausias įvertinimas Atėnams

    Šį kartą vienintelis naujas Europos baras, gavęs tris smeigtukus, yra Atėnuose įsikūręs „Line Athens“. Tai reiškia, kad jis prisijungė prie itin mažo pasaulinio elito, kuriame iš viso yra tik keturi trijų smeigtukų barai.

    Europoje šį aukščiausią įvertinimą, be Atėnų naujoko, turi ir Londono „Lyaness“. Vertintojai pabrėžė „Line Athens“ interjero sprendimus ir tai, kad erdvė išlaiko ankstesnę pastato paskirtį, taip pat akcentavo muzikos programą, kuri padeda kurti nuoseklią baro atmosferą.

    Gidas atkreipė dėmesį ir į meniu logiką: jis siejamas su sezoniškumu, o sudedamosios dalys parenkamos pagal jų brandą ir prieinamumą. Skelbiama, kad meniu atnaujinamas kas du ar tris mėnesius, todėl lankytojai gali tikėtis nuolat kintančių skonių.

    Penki barai su dviem smeigtukais

    Du smeigtukus šiemet gavo penki Europos barai: po du Jungtinėje Karalystėje ir po vieną Italijoje, Prancūzijoje bei Šveicarijoje. Į sąrašą pateko ir labai mažos erdvės, kurios remiasi nišine, į patirtį orientuota koncepcija.

    Italijos Bassano del Grappa mieste veikiantis „CuCù“ pristatomas kaip 12 vietų mikro baras, kuriame kokteiliai derinami su specialiai jiems parinktais desertais. Paryžiaus „De Vie“ įsikūręs 1800-ųjų laikų oloje, o gėrimų pasiūla priklauso nuo to, ką tuo metu gali pagaminti su komanda bendradarbiaujanti kūrybinė dirbtuvė.

    Įvertinimo sulaukė ir Šveicarijos Montrė „Funky Claude’s Bar“, kuriame kokteiliai susiejami su miesto džiazo festivalio istorija, o papildomas turinys pasiekiamas nuskenavus QR kodą. Jungtinėje Karalystėje išskirtas Česterio „tbc*“, kuris dirba veganiškai ir orientuojasi į atliekų mažinimą, taip pat Londono „The Emory Rooftop Bar“ su vaizdais į Hyde Park.

    Kurie barai gavo po vieną?

    Vienu smeigtuku Europoje įvertinta dar 12 naujų vietų, o daugiausia jų šį kartą atsirado Jungtinėje Karalystėje ir Italijoje. Sąrašą papildė ir barai Graikijoje, Prancūzijoje bei Šveicarijoje.

    Tarp naujų vieno smeigtuko barų paminėti „Alto“ Cervijoje, „American Bar at the Savoy“ ir „St James Bar“ Londone, „Danico“ Paryžiuje, „La Catedral Bar“ Ciuriche, „The Domino Club“ Lyde bei „Stravinskij Bar at Hotel de Russie“ Romoje. Atėnuose į sąrašą pateko ir „Barro Negro Athens“.

    „Pinnacle Guide“ pažymi, kad šiuo metu Europoje paraiškas priima tik Prancūzijoje, Graikijoje, Airijoje, Italijoje, Ispanijoje, Šveicarijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Tai reiškia, kad dalis rinkų, nors ir turi stiprias kokteilių scenas, į vertinimą kol kas nepatenka.

    Alkoholį reikėtų vartoti atsakingai ir saikingai, laikantis vietos teisės aktų ir rekomendacijų. Planuojant keliones dėl barų patirčių, verta iš anksto pasitikrinti rezervacijas, darbo laiką ir taisykles.

  • Tyrimas parodė populiariausius Europos miestus dienos išvykoms: kuo vilioja Londonas ir Atėnai

    Tyrimas parodė populiariausius Europos miestus dienos išvykoms: kuo vilioja Londonas ir Atėnai

    Kur keliautojai ieško trumpų pabėgimų

    Miesto savaitgalio kelionės Europoje keičiasi: vis daugiau žmonių didžiuosius turistinius centrus renkasi kaip bazę dienos išvykoms. Vietoj skubėjimo per lankytinų vietų sąrašą keliautojai planuoja vienos dienos maršrutus į pilis, vyno regionus, paplūdimius ar kalnus.

    Nauja analizė parodė, iš kurių Europos miestų internete dažniausiai ieškoma dienos išvykų idėjų. Reitingo viršuje atsidūrė Londonas, Paryžius ir Roma, o dešimtuke taip pat išryškėjo Barselona, Florencija, Edinburgas, Milanas, Dublinas, Lisabona ir Atėnai.

    Tyrimą atlikusi kelionių ir pramogų paslaugų bendrovė „TUI Musement“ vertino „Google“ paieškų apimtis pagal užklausą dienos išvykos iš konkretaus miesto. Buvo nagrinėjami Europos miestai, turintys daugiau nei 150 000 gyventojų, o paieškos skaičiuotos ir vietine, ir angliška miesto pavadinimo forma.

    Šis metodas leidžia suprasti ne tik, kur keliaujama, bet ir kaip planuojami maršrutai: žmonės ieško logiškų, greitai pasiekiamų krypčių, kurias galima įgyvendinti per vieną dieną. Tokias keliones dažniausiai skatina patogūs traukinių tinklai, išplėtotos ekskursijų paslaugos ir noras pamatyti daugiau, nekeičiant viešbučio.

    Londonas ir Paryžius: klasika už miesto ribų

    Didžiausio susidomėjimo sulaukė Londonas: tyrime būtent iš šio miesto fiksuota daugiausia dienos išvykų paieškų. Populiariausios kryptys dažnai apima kelias vietas per vieną maršrutą, todėl ypač mėgstami „kombinuoti“ turai.

    Iš Londono keliautojai neretai renkasi kelionę į Stounhendžą ir netoliese esantį Bath miestą, įtrauktą į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Taip pat dažni pasirinkimai yra Vindzoro pilis ir televizijos serialų filmavimo vietos, kurios išnaudoja britiškos kultūros ir istorijos patrauklumą.

    Paryžius, nors ir pilnas pasaulinio lygio muziejų bei architektūros, vis dažniau tampa atspirties tašku pažinti kitus Prancūzijos regionus. Tarp populiariausių variantų išlieka Versalis, lengvai pasiekiamas traukiniu, ir Živerni kaimelis, siejamas su Claude’u Monet.

    Dalis keliautojų renkasi ir tolesnius maršrutus, pavyzdžiui, į Mont Saint-Michel, tačiau tokia išvyka dažnai reiškia ilgesnį važiavimą ir ankstyvą išvykimą. Vis dėlto būtent „viena diena, bet maksimalus įspūdis“ logika ir kelia paieškų skaičius.

    Italija, Ispanija ir Graikija: vynas, kalnai ir salos

    Roma įvardijama kaip patogi bazė pamatyti daugiau nei Koliziejų ar Vatikaną. Keliautojai dažnai domisi išvykomis į Pompėją, taip pat į pietų Italijos pakrantės kryptis, kurias patogu derinti su regioniniais maršrutais.

    Florencija išsiskiria kaip Toskanos pažinimo centras: populiarios dienos kelionės į Pizą, Sieną, taip pat į Kjanti regioną, kur siūlomos vyno degustacijos ir vietinės virtuvės patirtys. Tokie maršrutai atitinka lėtesnio turizmo tendenciją, kai svarbiau kokybė, o ne lankytinų vietų kiekis.

    Barselona dėl savo lokacijos Viduržemio jūros pakrantėje suteikia daug pasirinkimų: nuo Montserato kalnų ir vienuolyno iki mažesnių Kosta Bravos miestelių. Kai kuriems keliautojams patraukli ir galimybė per vieną dieną užsukti į Andorą.

    Atėnai taip pat pritraukia ne vien archeologija mieste: populiarios išvykos į Delfus ir Meteorą, o norintiems jūros dažnai siūlomos salos, kurias galima pasiekti be ilgo persikėlimo. Tai rodo, kad net trumpa kelionė gali tapti „dviejų patirčių“ deriniu: miestas ir gamta ar pakrantė.

    Į dešimtuką patekę Milanas, Dublinas, Lisabona ir Edinburgas atspindi tą pačią logiką: keliautojai ieško aiškių, lengvai suplanuojamų dienos maršrutų į ežerus, kalnus ar išskirtinius gamtos objektus. Plėtojamos greitos jungtys ir populiarėjantis išankstinis planavimas internete tik didina tokio tipo išvykų paklausą.

  • Time Out reitingas 2026 metams: 9 Europos miestai tarp kultūros lyderių, pirmauja Londonas

    Time Out reitingas 2026 metams: 9 Europos miestai tarp kultūros lyderių, pirmauja Londonas

    „Time Out“ paskelbė 2026 metų miestų, geriausiai tinkančių kultūrai, reitingą, sudarytą remiantis daugiau nei 24 000 pasaulio miestų gyventojų apklausa. Vertinant buvo atsižvelgta į muziejų ir galerijų pasiūlą, scenos menų gyvybingumą bei kultūrinių renginių kalendorių.

    Tarp 20-uko net 9 miestai yra Europoje, o 6 iš jų pateko į dešimtuką. Tai rodo, kad Senasis žemynas išlaiko stiprias pozicijas ne tik dėl istorinio paveldo, bet ir dėl nuolat atsinaujinančios šiuolaikinės kultūros infrastruktūros.

    Kas lėmė Londono pirmą vietą?

    Pirmąją vietą reitinge užėmė Londonas, kurį į viršų kilstelėjo nauji ir atsinaujinantys kultūros objektai bei itin plati renginių pasiūla. „Time Out“ išskiria naujas V&A East erdves, įskaitant V&A East Storehouse, taip pat planuojamą Museum of London atidarymą naujoje Smithfield vietoje.

    Apklausos rezultatai Londone rodo labai aukštus vietinių įvertinimus: 90 proc. gyrė teatro sceną, 88 proc. teigiamai įvertino muziejus, o 81 proc. – galerijas. Prie miesto patrauklumo prisideda ir plačiai suprantama kultūra – nuo West End spektaklių iki nemokamų komedijos vakarų ir įvairių gyvos muzikos žanrų.

    Europos miestai dešimtuke

    Antrą vietą užėmė Paryžius, kuris, anot reitingo sudarytojų, išsiskyrė idealiu gyventojų vertinimu – kultūros pasiūlą teigiamai įvertino 100 proc. respondentų. Miestą stiprina didžiosios parodos ir institucijos, o lankytojų srautus tradiciškai palaiko muziejų koncentracija bei lengvai pasiekiami rajonai pėstiesiems.

    Ketvirtoje vietoje įsitvirtino Berlynas, kuriame pabrėžiama alternatyvios kultūros ir „prieš srovę“ einančios meninės raiškos tradicija. Reitinge minimi dideli miesto renginiai ir festivaliai, o taip pat tarptautiniai kino, meno ir literatūros formatai, kurie Berlyną išlaiko kaip vieną ryškiausių Europos kultūros centrų.

    Į Europos dešimtuką taip pat pateko Madridas (8 vieta), Florencija (9 vieta) ir Krokuva (10 vieta). Madridas išlaiko aukštus įverčius dėl muziejų ir festivalių, Florenciją išskiria Renesanso palikimas ir didelės parodos, o Krokuva įvertinta už senamiesčio architektūrą ir aktyvų kultūrinių renginių kalendorių.

    Visas 2026 metų dvidešimtukas

    Į reitingo trejetą tarp Paryžiaus ir Berlyno įsiterpė Niujorkas, o į pirmąjį penketą pateko ir Keiptaunas. Likusiose pozicijose rikiuojasi tokie miestai kaip Melburnas, San Paulas, Taipėjus, Marakešas, taip pat Kopenhaga, Atėnai ir Lisabona, kuri Europos sąraše minima kaip 20 vietos miestas.

    Kelionių planuotojams toks sąrašas tampa greitu orientyru, kur 2026 metais tikėtis ryškiausių parodų, festivalių ir scenos menų premjerų. Kartu tai atspindi ir platesnę tendenciją: kultūros turizme vis svarbesnės tampa ne vien „klasikinės“ lankytinos vietos, bet ir nauji muziejų formatai, kvartalų atgaivinimas bei prieinamų renginių pasiūla vietiniams.

    „Nuo Londono iki Lisabonos – kiekvienas į reitingą patekęs miestas šiemet turi legendinių muziejų ir gyvą scenos menų lauką, o kultūrinis kalendorius tiesiog perpildytas parodų, festivalių ir renginių“, – sakė „Time Out“ kelionių redaktorė Grace Beard.

    „Mūsų ekspertai vietoje atrinko kultūrinius akcentus, kurių šiemet neverta praleisti, kad keliautojai turėtų aiškų gidą, kur vykti ir ką pamatyti 2026 metais“, – pridūrė ji.

  • Paryžiaus CDG Express startas jau aiškus: per 20 minučių iš oro uosto į centrą ir kas keičiasi

    Paryžiaus CDG Express startas jau aiškus: per 20 minučių iš oro uosto į centrą ir kas keičiasi

    Paryžius įvardijo naujojo greitojo traukinio CDG Express starto datą: keleivius jis pradės vežti 2027 metų kovo 28 dieną. Maršrutas sujungs Šarlio de Golio oro uostą su Gare de l’Est stotimi ir turėtų tapti greičiausiu viešojo transporto būdu iki miesto centro.

    Planuojama, kad kelionė truks apie 20 minučių, o traukiniai kursuos kas 15 minučių. Eismas numatytas kasdien nuo 5 valandos ryto iki vidurnakčio, todėl maršrutas orientuotas tiek į ankstyvus skrydžius, tiek į vėlyvus atvykimus.

    Kaina ir nuolaidos: ko tikėtis

    Bilieto kaina dar nepaskelbta, tačiau jau patvirtinta, kad vaikai iki 16 metų, keliaujantys su šeima, galės važiuoti nemokamai. Taip pat numatoma 30–40 proc. nuolaida Île-de-France regiono gyventojams, turintiems „Navigo“ kortelę.

    Šiuo metu populiariausia geležinkelio alternatyva iš oro uosto į miestą yra priemiestinė linija RER B, veikianti nuo 1977 metų. Ji iki Gare du Nord paprastai važiuoja apie 34 minutes, o vienos kelionės bilietas šiuo metu kainuoja 11,80 eurų.

    Kas dar keisis Paryžiaus susisiekime

    Kartu su CDG Express projektu regiono transporto institucija Île-de-France Mobilités ruošia ir kitus pokyčius. Vienas jų – pėsčiųjų tunelis tarp Gare du Nord ir Gare de l’Est stočių, kurios yra maždaug 500 metrų atstumu viena nuo kitos.

    Skaičiuojama, kad per abi stotis kasdien praeina apie 800 000 keleivių, todėl tiesioginė jungtis turėtų sumažinti srautus paviršiuje ir sutrumpinti persėdimų laiką. Darbų pabaiga numatoma 2027 metų pavasarį, derinant su CDG Express startu.

    Be to, Paryžius plėtoja ir 17-ąją metro liniją, kuri ateityje sujungs Saint-Denis su Mesnil-Amelot per Šarlio de Golio oro uostą. Pirmoji atkarpa tarp Saint-Denis ir oro uosto planuojama užbaigti 2027 metų viduryje, tęsinys iki Parc des Expositions numatomas 2028 metais, o visa linija turėtų būti baigta iki 2030 metų.

  • Šios prancūzių pirmo pasimatymo taisyklės stebina: ko jos vengia, kad paliktų įspūdį

    Šios prancūzių pirmo pasimatymo taisyklės stebina: ko jos vengia, kad paliktų įspūdį

    Pirmas pasimatymas daugeliui tampa stiliaus išbandymu: norisi atrodyti patraukliai, bet neperlenkti lazdos ir neatrodyti taip, lyg tam buvo paaukota pusė dienos. Prancūzės, ypač siejamos su paryžietišku effortless chic įvaizdžiu, paprastai renkasi santūrų, patogų ir kokybišką stilių, kuriame svarbiausia ne triukai, o nuoseklumas.

    Viena ryškiausių taisyklių siejama su nuspėjamais pasirinkimais. Nors maža juoda suknelė ilgą laiką laikyta universalia klasika, pirmam pasimatymui ji gali pasirodyti pernelyg akivaizdi ir „saugus“ sprendimas, kuris iš anksto diktuoja vakarinę nuotaiką. Vietoj to dažnai pasirenkamas kasdieniškumo ir elegancijos derinys, pavyzdžiui, gerai priglundantys džinsai, šilko tipo viršus ir laisvesnis švarkas.

    Ne mažiau svarbus ir avalynės klausimas, nes pirmo susitikimo planas gali pasikeisti bet kurią minutę. Itin aukšti, judėjimą varžantys bateliai dažnai laikomi klaida, nes diskomfortas greitai matosi iš eisenos ir laikysenos. Dėl to labiau vertinami stabilūs žemesni kulnai, balerinos ar elegantiški aulinukai, leidžiantys jaustis užtikrintai.

    Dar vienas akcentas yra santykis su prabanga ir logotipais. Ryškūs prekės ženklų ženklai ant rankinių ar aksesuarų gali sudaryti įspūdį, kad įvaizdis „perka“ dėmesį, o ne papildo asmenybę. Praktiškesnis kelias yra kokybiškos medžiagos, švarios linijos ir daiktai be akivaizdžių ženklinimų, kurie atrodo brangiai ne dėl etiketės, o dėl siuvimo ir audinio.

    Prancūziškas seksualumas dažnai paremtas proporcijomis ir subtilumu, o ne maksimaliai atvira apranga. Itin trumpi sijonai, gili iškirptė ir aptemptas siluetas vienu metu gali atrodyti per daug tiesmuka pirmai pažinčiai. Vietoj to įspūdį kuria vienas akcentas, pavyzdžiui, atviresnė nugara derinama su santūriu priekiu arba išryškintos kojos su laisvesne, uždaresne viršutine dalimi.

    Galiausiai svarbiausia taisyklė yra ne drabužiai, o savijauta. Pirmas pasimatymas nėra darbo pokalbis, kuriame privalu „įrodyti“ tinkamumą, todėl stilius turėtų padėti jaustis savimi, o ne tapti kauke. Kai žmogus jaučiasi patogiai ir autentiškai, tai dažniausiai pastebima labiau nei bet koks kruopščiai sudėliotas derinys.