CP v2

Tag: Pasaulio sveikatos organizacija

  • Kanaru salos priešinasi Madrido sprendimui: kruizinis laivas su hantavirusu į Tenerifę neįleidžiamas

    Kanaru salos priešinasi Madrido sprendimui: kruizinis laivas su hantavirusu į Tenerifę neįleidžiamas

    Kanaru salų valdžia pareiškė nepritarianti Ispanijos Vyriausybės planui į Tenerifę atplukdyti kruizinį laivą „MV Hondius“, kuriame nustatyti su hantavirusu siejami susirgimai. Regiono prezidentas Fernando Clavijo tvirtina, kad sprendimas priimtas skubotai, o vietos institucijoms trūksta aiškių medicininių duomenų apie situaciją laive.

    Laivas šiuo metu stovi reide prie Prajos, Žaliojo Kyšulio sostinės, o jo atvykimas į Tenerifę numatomas po kelių dienų. Pasaulio sveikatos organizacija nurodė, kad laive yra 147 keleiviai ir įgulos nariai, o su protrūkiu siejami septyni atvejai: du laboratorijoje patvirtinti ir penki įtariami.

    Pranešama apie tris mirtis, vieną kritinės būklės pacientą ir tris žmones, kuriems pasireiškė lengvi simptomai. Pietų Afrikos Respublikos institucijos keliems užsikrėtusiesiems nustatė vadinamąjį Andų variantą, kuris, skirtingai nei dauguma hantavirusų, gali plisti nuo žmogaus žmogui.

    „Tai Ispanijos Vyriausybės improvizacija, nes mes neturime medicininės ataskaitos apie tai, kiek pacientų yra užsikrėtę“, – sakė Fernando Clavijo.

    Kanaru salų vadovas paprašė skubaus susitikimo su Ispanijos ministru pirmininku Pedro Sánchezu ir paragino peržiūrėti sprendimą. Madride tuo metu sušauktas tarpžinybinis pasitarimas, į kurį įtraukti vidaus reikalų, sveikatos, transporto ir teritorinės politikos ministrai.

    Pasaulio sveikatos organizacijos vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas, remdamasis turima informacija, yra nurodęs, kad rizika bendrai populiacijai vertinama kaip maža. Vis dėlto Kanaru salų valdžia akcentuoja, kad gyventojams svarbiausia yra aiškūs protokolai, patikimas rizikos įvertinimas ir garantijos, jog atvykimas nekels grėsmės sveikatos saugai.

    Evakuacija ir tarptautinė koordinacija

    Žaliojo Kyšulio sveikatos apsaugos institucijos patvirtino, kad į šalį atvyko vienas iš planuotų medicininių lėktuvų, skirtų evakuoti tris protrūkio paveiktus žmones. Pranešta, kad evakuacija turėtų įvykti artimiausiomis valandomis, o operacijoje numatyti du medicininiai lėktuvai bei papildomas specialistas gydytojas.

    Ispanijos sveikatos institucijos taip pat patvirtino sutikusios skubiai perkelti laivo gydytoją, kurio būklė įvardijama kaip sunki, medicininiu lėktuvu į Kanarų salas. Veiksmai derinami su Pasaulio sveikatos organizacija ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centru, kuris vertina epidemiologinę situaciją laive.

    Pasaulio sveikatos organizacija, ragindama laikytis tarptautinės teisės ir humanitarinių principų, pabrėžė, kad Žaliasis Kyšulys neturi pakankamų pajėgumų tokio masto operacijai. Ispanijos Vyriausybė teigia, kad sprendimas priimtas vadovaujantis humanitariniais kriterijais, tačiau Kanaru salų vadovybė kelia klausimą, kodėl gydymas ir izoliavimo priemonės negalėtų būti organizuojamos vietoje, jei tai įmanoma.

    Kas yra hantavirusas?

    Hantavirusai yra virusų grupė, kurią dažniausiai platina graužikai. Žmonės paprastai užsikrečia įkvėpę ore pasklidusių dalelių, susidarančių iš išdžiūvusių užkrėstų graužikų išmatų, šlapimo ar seilių, ypač kai šios medžiagos sujudinamos valymo ar tvarkymo metu.

    Infekcija gali sukelti hantavirusinį plaučių sindromą, kuriam būdingi karščiavimas, galvos skausmas, šaltkrėtis, raumenų skausmai, virškinimo sutrikimai, o vėliau gali išsivystyti kvėpavimo nepakankamumas ir kraujospūdžio kritimas. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, simptomai paprastai pasireiškia per 2–4 savaites po užsikrėtimo, tačiau galimas ir platesnis intervalas.

    Šis atvejis iš naujo atkreipė dėmesį į kruizinio turizmo rizikų valdymą, kai uždarose erdvėse keliaujantys žmonės susiduria su infekcijų protrūkiais ir sudėtinga logistika: nuo izoliavimo iki pacientų pervežimo bei uostų sprendimų, kurie turi derinti visuomenės sveikatos saugą ir humanitarines pareigas.

  • Mirtinai užterštas oras Europoje: kur PM2,5 rodikliai blogiausi ir kodėl tai svarbu?

    Mirtinai užterštas oras Europoje: kur PM2,5 rodikliai blogiausi ir kodėl tai svarbu?

    PM2,5: ką rodo naujausi duomenys

    Naujausioje Europos aplinkos agentūros (EAA) apžvalgoje teigiama, kad iki 20 proc. oro kokybės matavimo stočių Europoje fiksuoja taršą, viršijančią šiuo metu galiojančius Europos Sąjungos standartus. Vienas didžiausių iššūkių išlieka smulkiosios kietosios dalelės PM2,5, galinčios prasiskverbti giliai į plaučius ir patekti į kraujotaką.

    PM2,5 susidaro ne tik dėl kelių transporto. Prie taršos prisideda pramonės objektai, naftos perdirbimas, cemento gamyba, iškastinio kuro deginimas, o kai kuriais sezonais ir miškų gaisrų dūmai.

    EAA duomenys rodo, kad 2024–2025 metų laikotarpiu didžiausi metiniai PM2,5 vidurkiai buvo fiksuoti pietų Italijoje. Kai kuriose vietovėse rodikliai smarkiai viršijo Europos Sąjungos metinę ribą, siekiančią 25 mikrogramus kubiniame metre.

    Italijos miesteliuose Ceglie Messapica ir Torchiarolo metiniai vidurkiai atitinkamai siekė apie 117 ir 113 mikrogramų kubiniame metre. Tokie skaičiai rodo ne pavienius trumpalaikius šuolius, o ilgalaikę problemą, tiesiogiai susijusią su sveikatos rizikomis.

    Kodėl kai kur tarša tokia didelė

    Ekspertai pabrėžia, kad dideli PM2,5 šuoliai pietų Italijoje žiemą dažnai siejami su biomasės deginimu, ypač kūrenimu židiniuose ir krosnyse. Šaltuoju sezonu prie taršos prisideda ir meteorologinės sąlygos, kai atmosfera prasčiau išsklaido teršalus.

    „Tokius šuolius daugiausia lemia biomasės deginimas žiemą, dažniausiai židiniuose“, – sakė Bari universiteto chemijos ir aplinkos poveikio profesorius Gianluigi De Gennaro.

    Pasak jo, tarša sustiprėja ir dėl sumažėjusios atmosferos gebos išsklaidyti daleles tam tikru metų laiku. Tai siejama su žemesniu ir tankesniu ribiniu atmosferos sluoksniu, kuris gali riboti teršalų „išsisklaidymą“ virš gyvenamųjų teritorijų.

    Ryškus taršos „židinys“ matomas ir šiaurės Italijoje, kur koncentruota pramonė ir intensyvus transportas. Čia nemažai vietovių metiniai kietųjų dalelių rodikliai balansuoja ties 25 mikrogramų kubiniame metre riba, todėl net nedideli pokyčiai gali lemti jos viršijimą.

    2024–2025 metų laikotarpiu, be Italijos, ribą viršijančios reikšmės fiksuotos ir kai kuriuose Lenkijos, Kroatijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Serbijos, Šiaurės Makedonijos, Rumunijos bei Turkijos regionuose. EAA duomenyse išsiskiria ir vienas Kopenhagos matavimo taškas, kuriame užfiksuotas apie 95 mikrogramų kubiniame metre metinis vidurkis.

    Sveikatos pasekmės ir kiti teršalai

    EAA vertinimu, didžiausi su ilgalaikiu PM2,5 poveikiu siejami mirtingumo rodikliai 100 000 gyventojų tenka Balkanų ir Rytų Europos šalims. Tarp dažniausiai minimų valstybių yra Albanija, Bulgarija, Graikija ir Rumunija, kur taršos našta sveikatai laikoma ypač didelė.

    Palyginamuose vertinimuose Italija taip pat išsiskiria aukštesniais su PM2,5 siejamais mirtingumo rodikliais nei panašaus dydžio šalys, tokios kaip Ispanija, Prancūzija ar Vokietija. Mažiausios reikšmės dažniau fiksuojamos Šiaurės Europoje, įskaitant Islandiją, Suomiją, Švediją, Estiją ir Norvegiją.

    Nors ilgalaikė tendencija daugelyje šalių gerėjanti, sveikatos rizika išlieka didelė, ypač vertinant pagal griežtesnes Pasaulio sveikatos organizacijos gaires. PSO rekomenduojama metinė PM2,5 riba yra 5 mikrogramai kubiniame metre, todėl dauguma europiečių pagal šį kriterijų vis dar kvėpuoja nesaugiu oru.

    Be PM2,5, specialistai išskiria ir kitus teršalus: PM10 daleles, pažemio ozoną bei benzo(a)pireną. Pažemio ozonas susidaro saulės šviesai veikiant teršalų mišinius, susijusius su transporto ir pramonės emisijomis, o benzo(a)pirenas siejamas su dūmais, degimo procesais ir kai kuriais buitiniais šaltiniais.

    Kaip sumažinti poveikį kasdienybėje

    Ekspertai pabrėžia, kad asmeninė apsauga prasideda nuo paprastų sprendimų, ypač miestuose. Rekomenduojama vėdinti patalpas ne piko metu, kai eismas intensyviausias, o didesnės taršos dienomis riboti intensyvią fizinę veiklą lauke.

    Praktiškai gali padėti ir patalpų oro valytuvas, nors jis nepakeičia taršos mažinimo priemonių „prie šaltinio“. Taip pat patariama rinktis sertifikuotas krosneles, vengti deginti kurą dienomis, kai tarša linkusi kauptis, ir sekti realaus laiko oro kokybės informaciją programėlėse.

  • Hantaviruso protrūkis kruiziniame laive: visus užsikrėtusius išgabena į Nyderlandus medicininiu lėktuvu

    Hantaviruso protrūkis kruiziniame laive: visus užsikrėtusius išgabena į Nyderlandus medicininiu lėktuvu

    Iš kruizinio laivo MV Hondius, kuriame nustatyti hantaviruso atvejai, medicininiu lėktuvu į Nyderlandus evakuojami visi užsikrėtę ar įtariami pacientai. Tarptautinės institucijos skelbia, kad situacija valdoma, o bendras pavojus visuomenei šiuo metu vertinamas kaip mažas.

    Pasaulio sveikatos organizacijos vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas pranešė, kad pacientai jau pakeliui, ir pabrėžė, jog rizika visuomenės sveikatai išlieka nedidelė. Evakuacija vykdoma koordinuojant veiksmus su Europos ir nacionalinėmis sveikatos institucijomis.

    Ispanijos sveikatos apsaugos ministerija nurodė, kad tarp evakuojamų asmenų yra ir laivo gydytojas. Anksčiau svarstyta jį skraidinti į Kanarų salas, tačiau pagerėjus būklei nuspręsta gabenti tiesiai į Nyderlandus.

    MV Hondius, išvykęs iš Argentinos, Atlanto kirtimo metu nukreiptas į Žaliojo Kyšulio vandenis, kai laive pradėjo ryškėti infekcijos požymiai. PSO iki gegužės 6 dienos buvo identifikavusi aštuonis su laivu siejamus atvejus, tarp jų pranešta apie tris mirtis, vieną kritinės būklės pacientą ir kelis lengvesnius simptomus patiriančius žmones.

    PSO duomenimis, pirmieji simptomai pasireiškė balandžio 6–28 dienomis, dažniausiai prasidėdami karščiavimu ir virškinamojo trakto sutrikimais. Kai kuriais atvejais liga sparčiai progresavo iki plaučių uždegimo, ūmaus kvėpavimo distreso sindromo ir šoko, todėl prireikė skubios intensyviosios pagalbos.

    Kas laukia kitų keleivių?

    Likę keleiviai, kuriems simptomų nenustatyta, turėtų išsilaipinti šeštadienį Tenerifėje, kur planuojama aktyvuoti Europos evakuacijos ir repatriacijos mechanizmą. Laivas turėtų švartuotis Granadiljos de Abonos uoste, iš kur keliautojai būtų grąžinami į savo šalis, o 14 Ispanijos piliečių perkelti į Madridą.

    Atvykus į Kanarų salas, keleiviai ir įgula bus tikrinami pagal bendrą protokolą, parengtą kartu su PSO ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centru. Ispanijos institucijos teigia, kad procedūros numato atskirus sveikatos patikros ir transporto srautus, siekiant išvengti kontakto su vietos gyventojais ir apsaugoti medicinos personalą.

    Stebimas ir galimas kontaktų tinklas

    PSO taip pat pranešė atliekanti daugiau kaip 80 keleivių kontaktų paiešką po skrydžio į Johanesburgą, kuriuo keliavo vėliau nuo hantaviruso mirusi Nyderlandų pilietė. Skelbiama, kad 69 metų moteris anksčiau buvo evakuota iš Šv. Elenos salos, kai jai pasireiškė simptomai.

    Agentūros duomenimis, balandžio 25 dieną ji skrido bendrovės „Airlink“ reisu, kuriuo keliavo 82 keleiviai ir šeši įgulos nariai. Moteris kitą dieną mirė ligoninėje, o infekcija hantavirusu patvirtinta vėliau, jau įvertinus tyrimų rezultatus.

    Kaip plinta hantavirusas?

    Hantavirusai yra virusų grupė, kurią dažniausiai platina graužikai, o žmonės užsikrečia įkvėpę dalelių iš išdžiūvusių išmatų, šlapimo ar seilių. Rizika padidėja valant ar judinant užterštas vietas, kai smulkios dalelės pakyla į orą, taip pat galimas užsikrėtimas tiesioginio kontakto su užkrėstu gyvūnu metu.

    Infekcija gali sukelti hantaviruso plaučių sindromą, kuris iš pradžių pasireiškia karščiavimu, galvos skausmu, raumenų skausmais, šaltkrėčiu, svaigimu ir virškinimo sutrikimais. Vėliau galimi sunkūs kvėpavimo sutrikimai ir kraujospūdžio kritimas, todėl sunkios formos atvejais būtina skubi medicinos pagalba.

    Inkubacinis laikotarpis dažniausiai trunka 2–4 savaites, tačiau gali svyruoti nuo vienos iki aštuonių savaičių. Specifinio gydymo nėra, o žmogaus užkrečiamumas žmogui laikomas labai retu ir paprastai siejamas tik su itin artimu bei ilgalaikiu kontaktu.

  • Mirtis kruiziniame laive ir hanta virusas: kiek dažnos infekcijų protrūkių bangos kruizuose

    Kruizinių kelionių higiena vėl atsidūrė dėmesio centre po pranešimų apie galimą hanta viruso protrūkį ekspediciniame laive „MV Hondius“. Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), ši situacija vertinama kaip reta, tačiau primenanti, kad uždarose erdvėse infekcijų rizika visada išlieka.

    PSO duomenimis, reiso metu užfiksuoti septyni hanta viruso atvejai: du patvirtinti ir penki įtariami. Pranešta, kad per kelionę mirė mažiausiai trys žmonės, o dalį keleivių planuota evakuoti medicininiam įvertinimui, kol laivas tęsia maršrutą į artimiausią uostą.

    Kaip plinta hanta virusas?

    Hanta virusas dažniausiai perduodamas žmogui kontaktuojant su graužikais arba jų išskyromis, ypač kai dulkės su dalelėmis patenka į kvėpavimo takus. PSO nurodo, kad retais atvejais galimas ir perdavimas tarp žmonių, tačiau tai nėra įprastas šio viruso plitimo kelias.

    Kol kas nėra aišku, ar užsikrėtimai prasidėjo pačiame laive, ar per išvykas į krantą. Ekspedicinių kruizų maršrutai dažnai apima atokias vietoves, kur galimas glaudesnis kontaktas su laukine gamta, o tai didina riziką susidurti su graužikais ir jų paliekamais pėdsakais.

    Ar kruizuose infekcijos dažnos?

    Ekspertai pabrėžia, kad hanta viruso atvejai kruizuose yra išskirtiniai ir statistiškai itin reti. Tačiau kruiziniuose laivuose kur kas dažniau fiksuojamos virškinamojo trakto infekcijos, ypač noro virusas, kuris plinta lengvai ir greitai.

    JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrai, pagal laivų sanitarinės priežiūros programos duomenis, 2025 metais kruiziniuose laivuose registravo kelias dešimtis noro viruso protrūkių. Ši statistika daugiausia apima laivus, įplaukiančius į JAV uostus, todėl pasaulinis vaizdas gali būti platesnis, tačiau tendencija aiški: dažniausia problema kruizuose yra ne retos zoonozės, o labai užkrečiami gastroenteritai.

    Ką daro laivai, kai nustatoma infekcija?

    Kruizų operatoriai taiko griežtas higienos ir biogesos priemones: nuo nuolatinės dezinfekcijos iki keleivių būklės stebėsenos ir privalomų sveikatos deklaracijų prieš įplaukiant į uostus. Laivuose tikrinamos virtuvės, vandens sistemos, baseinai, bendrosios erdvės ir medicininės pagalbos pasirengimas.

    Kai fiksuojami užkrečiamos infekcijos simptomai, sergantys keleiviai paprastai izoliuojami kajutėse, o kontaktą bendrose erdvėse stengiamasi sumažinti. Praktikoje tai reiškia ribojamą savitarnos principą bufetuose, dažnesnį paviršių valymą, atskirų priemonių naudojimą ir sustiprintą rankų higienos kontrolę.

    Po COVID-19 pandemijos nauji laivai vis dažniau projektuojami su papildomais higienos sprendimais, o operatoriai akcentuoja prevenciją kaip pagrindinį būdą išvengti protrūkių. Nors pavieniai atvejai sulaukia daug dėmesio, bendra kryptis tokia pati: rizika egzistuoja, tačiau didžiąja dalimi ji valdoma aiškiais protokolais ir priežiūra.

  • Hantaviruso protrūkis kruiziniame laive: 3 mirtys ir klausimas, ar virusas plinta tarp žmonių

    Hantaviruso protrūkis kruiziniame laive: 3 mirtys ir klausimas, ar virusas plinta tarp žmonių

    Po įtariamo hantaviruso protrūkio kruiziniame laive, plaukusiame maršrutu tarp Argentinos ir Žaliojo Kyšulio, mirė trys žmonės. Pasaulio sveikatos organizacija pranešė, kad bent vienas atvejis jau patvirtintas, tačiau pabrėžė, jog bendra rizika visuomenei išlieka nedidelė.

    Šis atvejis iškart sukėlė klausimų, kaip keleiviai galėjo užsikrėsti virusu, kuris dažniausiai siejamas su graužikais. Ekspertai vertina dvi versijas: užsikrėtimas dar prieš kelionę arba užkrato perdavimas laive.

    Kaip plinta hantavirusas?

    Hantavirusai paplitę įvairiuose pasaulio regionuose, o užsikrėtimai fiksuojami ištisus metus. Žmonės dažniausiai užsikrečia įkvėpę aerozolių, susidariusių iš užkrėstų graužikų šlapimo, išmatų ar seilių, taip pat kontaktuojant su užterštais paviršiais.

    Infekcija siejama su žiurkėmis, pelėmis ir pelėnais, todėl rizika didesnė vietose, kur gali kauptis graužikų palikti pėdsakai, pavyzdžiui, sandėliuose, sodo nameliuose ar prastai vėdinamose patalpose. Kelionėse papildomas dėmesys skiriamas maisto laikymui ir higienai, nes laivuose ar uostuose pasitaiko graužikų kontrolės iššūkių.

    Kuo pavojinga infekcija?

    Hantavirusų sukeliamos ligos dažniausiai skirstomos į dvi pagrindines formas pagal geografinį paplitimą. Europoje ir Azijoje dažnesnė hemoraginė karštinė su inkstų sindromu, o Šiaurės ir Pietų Amerikoje labiau žinoma hantavirusinė plaučių sindromo forma, kuri gali progresuoti labai greitai.

    Simptomai neretai prasideda nespecifiškai: karščiavimu, raumenų skausmais, galvos skausmu, pykinimu ar pilvo negalavimais. Sunkesniais atvejais gali vystytis inkstų funkcijos sutrikimas arba ūmus kvėpavimo nepakankamumas, dėl kurio gali prireikti intensyviosios terapijos.

    Ar virusas gali plisti tarp žmonių?

    Dauguma hantavirusų žmogus žmogui neplinta, todėl įprastai kalbama apie pavienius atvejus, susijusius su kontaktu su graužikais. Vis dėlto Pietų Amerikoje aptiktas Andų virusas yra žinomas kaip išimtis, kai retais atvejais fiksuotas perdavimas tarp žmonių, dažniausiai po artimo ir ilgalaikio kontakto.

    Prancūzijos nacionalinio hantavirusų referentinio centro vadovė Virginie Sauvage interviu naujienų agentūrai AFP pabrėžė, kad lemiamos reikšmės turės konkretaus viruso tipo nustatymas.

    „Tikslus atmainos nustatymas bus esminis žingsnis, padėsiantis suprasti, kas iš tiesų įvyko laive“, – sakė V. Sauvage.

    Jei būtų patvirtinta, kad laive plito Naujojo pasaulio hantavirusas tarp žmonių, tai epidemiologams būtų itin reikšmingas signalas, nes tokie atvejai laikomi itin reti. Dėl to svarbiausias tyrimo etapas yra viruso genetinis ištyrimas, leidžiantis patikrinti, ar atvejai tarpusavyje susiję, ir atsekti galimą užsikrėtimo grandinę.

    Ką svarbu žinoti apie gydymą?

    Specifinio, universalaus gydymo, kuris tiesiogiai sunaikintų hantavirusą, dažniausiai nėra, todėl medikai daugiausia gydo simptomus ir komplikacijas. Kuo anksčiau žmogus patenka į gydymo įstaigą, tuo didesnė tikimybė laiku suvaldyti būklės blogėjimą.

    Sunkiais atvejais gali prireikti deguonies terapijos, kvėpavimo funkcijos palaikymo ar kitų intensyviosios terapijos priemonių. Didesnė rizika siejama su vyresniu amžiumi, nusilpusiu imunitetu ir gretutinėmis ligomis, taip pat su darbais, kuriuose dažnesnis kontaktas su graužikų aplinka, pavyzdžiui, miškininkystėje ar žemės ūkyje.

  • Raudonasis Kryžius, PSO ir „Gydytojai be sienų“ įspėja: atakos prieš medikus kare auga

    Raudonasis Kryžius, PSO ir „Gydytojai be sienų“ įspėja: atakos prieš medikus kare auga

    Bendras raginimas imtis lyderystės

    Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto prezidentas, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vadovas ir organizacijos „Gydytojai be sienų“ tarptautinis prezidentas kreipėsi į pasaulio lyderius, ragindami ryžtingai stabdyti smurtą karo zonose.

    Jų teigimu, medikų ir gydymo įstaigų apsauga vis dažniau tampa ne praktiniu įsipareigojimu, o deklaracija, kuri realybėje nebeveikia, kai intensyvėja apšaudymai, bombardavimai ir dronų smūgiai.

    „Sveikatos priežiūra niekada neturi tapti karo auka“, – rašoma trijų organizacijų bendrame laiške.

    Autoriai priminė Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją 2286, kurią valstybės narės priėmė vienbalsiai ir joje įsipareigojo saugoti medicinos ir humanitarinį personalą, infrastruktūrą, transportą bei įrangą ginkluotuose konfliktuose.

    Vis dėlto pabrėžiama, kad praėjus dešimtmečiui po šios rezoliucijos priėmimo padėtis, jų vertinimu, ne gerėja, o prastėja, o tai rodo politinės valios trūkumą įgyvendinti tarptautinės humanitarinės teisės principus.

    Skaičiai rodo didėjantį mastą

    PSO stebėsenos sistema, fiksuojanti išpuolius prieš sveikatos priežiūrą, 2025 metais užregistravo 1 348 atakas prieš medicinos infrastruktūrą, per kurias, PSO duomenimis, žuvo 1 981 žmogus.

    Daugiausia aukų tais metais fiksuota Sudane, po jo minimi Mianmaras, Palestina, Sirija ir Ukraina, kur taip pat registruoti nuoseklūs smūgiai gydymo įstaigoms, greitosios pagalbos transportui ir medicinos sandėliams.

    PSO duomenimis, 2026 metais iki šiol 13-oje šalių užfiksuota 521 ataka, per kurias žuvo 408 žmonės.

    Organizacijos pabrėžia, kad šie skaičiai nėra vien statistika: už kiekvieno įrašo slepiasi sutrikęs gydymas, evakuojami pacientai, prarastos vakcinų, vaistų ir kraujo atsargos, o kai kuriose vietovėse sveikatos sistema tiesiog nustoja funkcionuoti.

    Ukrainos pavyzdys ir tendencija

    Ypatingai išskiriama Ukraina: nuo 2022 metų vasario 24 dienos, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją, PSO yra dokumentavusi mažiausiai 2 881 ataką prieš sveikatos priežiūrą.

    Atakos apėmė gydymo įstaigas, greitosios pagalbos automobilius, medicinos darbuotojus ir sandėlius, o fiksuojama dinamika rodo, kad smūgiai sveikatos sistemai išlieka ilgalaike karo taktika.

    „Kai sveikatos priežiūra nebėra saugi, tai dažnai yra aiškiausias signalas, kad taisyklės, skirtos riboti karo žalą, griūva“, – teigiama bendrame pareiškime.

    Organizacijos akcentuoja, kad tarptautinė teisė pati savaime nėra „neveikianti“, tačiau jos laikymasis priklauso nuo sprendimų priėmėjų. Anot jų, jei ligoninės ir medikai tampa taikiniais, humanitarinė krizė virsta ir moraline krize, nes prarandama riba tarp leistino karo veiksmo ir akivaizdaus civilių apsaugos principų pažeidimo.

    Laiško autoriai ragina valstybes stiprinti incidentų tyrimus, užtikrinti atsakomybę už pažeidimus ir realiai įgyvendinti įsipareigojimus, kad pagalba sužeistiesiems ir sergantiesiems nebūtų laikoma karo fronto dalimi.

  • Hantaviruso protrūkis kruiziniame laive: PSO tiria galimą plitimą tarp žmonių, rizika Europai maža

    Hantaviruso protrūkis kruiziniame laive: PSO tiria galimą plitimą tarp žmonių, rizika Europai maža

    Kas žinoma apie protrūkį?

    Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pranešė nustačiusi septynis galimus hantaviruso atvejus kruiziniame laive Atlante. Iš jų trys žmonės mirė, vieno paciento būklė vertinama kaip kritinė, dar trys keleiviai nurodė jaučiantys lengvesnius simptomus.

    Tiksli užsikrėtimo šaltinio grandinė dar nenustatyta, tačiau PSO pradėjo vertinti scenarijų, kad dalis infekcijų galėjo plisti ne tik per aplinką, bet ir artimo kontakto metu laive. Tyrimas apima tiek laivo vidaus sąlygas, tiek keleivių ir įgulos sąlytį.

    „Manome, kad tarp labai artimų kontaktų, sutuoktinių, kabiną besidalijusių žmonių galėjo būti tam tikras plitimas tarp žmonių“, – sakė PSO Epidemijų ir pandemijų parengties bei prevencijos direktorė Maria Van Kerkhove.

    Ką daro institucijos?

    Ispanijos Sveikatos ministerija patvirtino, kad į laivą vyks epidemiologų komanda, kuri tikrins keleivius dėl simptomų ir vertins riziką. Šis veiksmas koordinuojamas su PSO, o jo rezultatai turėtų padėti spręsti dėl keleivių grąžinimo ir tolesnio laivo maršruto.

    Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC) nurodė, kad visuomenei Europoje rizika šiuo metu laikoma labai maža. Pasak agentūros, laive įgyvendinamos infekcijų prevencijos ir kontrolės priemonės, o hantavirusai paprastai nėra lengvai perduodami nuo žmogaus žmogui.

    „Šiuo metu rizika bendrai Europos gyventojų populiacijai laikoma labai maža, nes laive taikomos tinkamos infekcijų kontrolės priemonės, o hantavirusai nėra lengvai perduodami tarp žmonių“, – teigė ECDC.

    Kas yra hantavirusas?

    Hantavirusais vadinama virusų grupė, kurią dažniausiai platina graužikai. Pagrindinis užsikrėtimo kelias yra įkvėpti ore pakibusių dalelių, susidariusių iš išdžiūvusių graužikų išskyrų, pavyzdžiui, šlapimo ar išmatų, kai jos sujudinamos.

    Infekcija gali sukelti sunkią būklę, vadinamą hantavirusiniu plaučių sindromu, kai pradžioje pasireiškia karščiavimas, šaltkrėtis, galvos ir raumenų skausmai, gali būti virškinamojo trakto negalavimų. Vėliau kai kuriems pacientams gali prasidėti kvėpavimo sutrikimai ir kraujospūdžio kritimas.

    PSO nurodo, kad simptomai dažniausiai pasireiškia maždaug per 2–4 savaites nuo užsikrėtimo, tačiau laiko langas gali būti platesnis. Dėl to, vertinant protrūkius, ypač svarbūs detalesni duomenys apie kontaktus ir buvimo vietas.

    Kur yra laivas ir kokia situacija vietoje?

    Kruizinis laivas m/v Hondius, kurį valdo Nyderlandų bendrovė „Oceanwide Expeditions“, šiuo metu stovi inkaru prie Žaliojo Kyšulio krantų. Skelbiama, kad į kelionę išplaukė 149 žmonės, o vietos sveikatos institucijos kol kas neleido keleiviams išlipti į krantą.

    „Oceanwide Expeditions“ teigė, kad laive atmosfera išlieka rami, o keleiviai elgiasi santūriai. Bendrovė pranešė, kad du įgulos nariai patyrė ūmius kvėpavimo simptomus ir jiems prireikė skubios medicininės pagalbos.

    Bendrovės duomenimis, Nyderlandų institucijos rengia medicininę evakuaciją dviem simptomus turintiems asmenims ir žmogui, kuris siejamas su gegužės 2 dieną mirusiu keleiviu. Tuo pat metu svarstomi alternatyvūs maršruto sprendimai, įskaitant plaukimą į Las Palmasą ar Tenerifę Kanarų salose.

  • Hantaviruso protrūkis kruiziniame laive: du sergantys keleiviai evakuojami į Nyderlandus, terminas neaiškus

    Hantaviruso protrūkis kruiziniame laive: du sergantys keleiviai evakuojami į Nyderlandus, terminas neaiškus

    Evakuacija ir laivo maršrutas

    Kruiziniame laive MV Hondius, atsidūrusiame tarptautinio sveikatos pavojaus centre dėl įtariamo hantaviruso protrūkio, du susirgę asmenys bus evakuojami į Nyderlandus. Laivo operatorius „Oceanwide Expeditions“ pranešė, kad tam pasitelkiami du specializuoti orlaiviai, tačiau tikslaus grafiko kol kas nenurodė.

    Įmonės teigimu, į Nyderlandus taip pat bus skraidinamas asmuo, susijęs su keleiviu, kuris gegužės 2 dieną mirė. Kai evakuojami keleiviai bus pakeliui, laivas turėtų išplaukti Kanarų salų kryptimi ir per maždaug tris dienas pasiekti Gran Kanariją arba Tenerifę.

    Kodėl protrūkis kelia nerimą?

    Laivas nuo savaitgalio kelia nerimą institucijoms po to, kai paaiškėjo, kad reta infekcija gali būti susijusi su trijų keleivių mirtimis. Hantavirusai dažniausiai plinta nuo užsikrėtusių graužikų, o žmogus užsikrečia įkvėpęs dalelių iš išdžiūvusio šlapimo, išmatų ar seilių, taip pat per kontaktą su užterštais paviršiais.

    Nors dauguma hantaviruso atvejų siejami su aplinkos veiksniais, situacija laive vertinama ypač atidžiai ir dėl galimos žmogaus užkrato perdavimo tikimybės uždaroje erdvėje. Laivas tuo metu buvo netoli Žaliojo Kyšulio, kur, institucijų teigimu, vykdomos rizikos vertinimo ir visuomenės sveikatos priemonės.

    PSO ieško galimų kontaktų skrydyje

    Pasaulio sveikatos organizacija pranešė pradėjusi kontaktų paiešką dėl skrydžio iš Šventosios Elenos salos į Johanesburgą, kuriuo skrido viena iš vėliau mirusių keleivių. Pietų Afrikoje veikianti oro bendrovė „Airlink“ nurodė, kad 2026 metų balandžio 25 dieną vykusiame skrydyje buvo 82 keleiviai ir 6 įgulos nariai.

    PSO teigimu, Nyderlandų pilietė su virškinamojo trakto simptomais balandžio 24 dieną išlipo Šventojoje Elenoje, kitą dieną skrido į Johanesburgą ir 2026 metų balandžio 26 dieną mirė ligoninės priėmimo skyriuje. Gegužės 4 dieną atlikti tyrimai patvirtino teigiamą hantaviruso rezultatą.

    „Skrydžio keleivių kontaktų paieška jau pradėta“, – teigiama PSO pranešime.

    Pagal pateikiamą informaciją, be Nyderlandų poros, mirė ir Vokietijos pilietis. Nurodoma, kad yra du patvirtinti ir penki įtariami atvejai, o sveikatos specialistai vertina, kiek plačiai galėjo išsiplėsti galimi kontaktai laive ir krante.

    Šventojoje Elenoje, kur gyvena apie 4 400 žmonių, vietos valdžia informavo, kad dalis MV Hondius keleivių buvo išlipę į krantą, o kai kurių vietos bendruomenės narių paprašyta izoliuotis. Administracija pabrėžė, kad saloje ligos atvejų nenustatyta, tačiau tęsiamas rizika pagrįstas kontaktų nustatymas ir informavimas.

  • Ar paracetamolis nėštumo metu didina autizmo riziką? Psichiatrė paaiškina, kur baigiasi faktai

    Kas žinoma apie ryšį su autizmu

    Diskusijos apie galimą paracetamolio ir autizmo ryšį periodiškai atsinaujina po politikų ar socialinių tinklų pareiškimų, tačiau medicinoje svarbiausia ne antraštės, o įrodymų visuma. Autizmo spektro sutrikimas yra neuroraidos ypatumas, susijęs su ankstyvais smegenų vystymosi procesais, todėl jis nėra liga klasikine prasme ir neturi vienos paprastos priežasties.

    Mokslinėje literatūroje iš tiesų randama tyrimų, kuriuose fiksuojama statistinė sąsaja tarp paracetamolio vartojimo nėštumo metu ir vėliau vaikui nustatomų raidos sunkumų. Vis dėlto tokia sąsaja dar nereiškia priežastinio ryšio, nes rezultatus gali iškreipti vadinamieji klaidinantys veiksniai, pavyzdžiui, pati liga, dėl kurios nėščioji vartojo vaistą, karščiavimas ar uždegimas.

    Didžiausią svorį įprastai turi sisteminės apžvalgos ir metaanalizės, kurios vertina daug skirtingų tyrimų vienu metu. Bendra jų išvada atsargesnė: aiškaus ir patikimai įrodyto priežastinio ryšio tarp paracetamolio vartojimo ir autizmo nėra, o rizikos vertinimas labai priklauso nuo vartojimo aplinkybių, dozių ir tyrimų metodikos.

    Kodėl koreliacija dar nereiškia priežasties

    Vienas dažniausių klaidingų interpretacijų šaltinių yra koreliacijos supainiojimas su priežastimi. Jei du dalykai sutampa statistiškai, tai dar nereiškia, kad vienas iš jų sukelia kitą, nes abu gali būti susiję su trečiu veiksniu, kurio nepavyko tinkamai įvertinti.

    Nėštumo metu svarbus yra ir pats karščiavimas: jis gali būti infekcijos požymis, o infekcijos ir uždegiminiai procesai literatūroje aptariami kaip galimi nepalankūs nėštumo veiksniai. Todėl dalyje tyrimų sunku atskirti, kas labiau siejasi su rezultatu: vaistas, karščiavimas ar priežastis, dėl kurios jis kilo.

    „Yra tyrimų, kurie rodo sąsają, bet didelių apimčių apžvalgos nepatvirtina aiškaus priežastinio ryšio“, – sakė psichiatrė Viktorija Mironiuk-Danko.

    Kas iš tiesų didina riziką ir kodėl diagnozių daugiau

    Specialistai pabrėžia, kad didžiausią įtaką autizmo spektro sutrikimui turi genetiniai veiksniai, o rizikos paveikslas paprastai yra sudėtinis. Prie galimų rizikos veiksnių taip pat priskiriamos kai kurios nėštumo ir gimdymo komplikacijos bei prenataliniai veiksniai, tačiau net ir tokiu atveju dažniau kalbama apie tikimybės pokyčius, o ne apie vieną konkrečią priežastį.

    Kita nuolat aptariama tema yra tai, kodėl visuomenėje atrodo, kad autizmo atvejų daugėja. Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, kad autizmą turi maždaug 1 iš 100 vaikų, o augantis matomumas dažnai siejamas su geresne diagnostika, platesniais kriterijais ir mažėjančia stigma, kai tėvai dažniau kreipiasi pagalbos.

    Psichiatrai taip pat primena, kad autizmas neišsivysto staiga suaugus: tai ankstyvos raidos sutrikimas, nors dalis žmonių diagnozę gauna tik suaugę, kai vaikystėje sunkumai buvo menkai atpažinti arba kompensuoti prisitaikymo strategijomis.

    Ką svarbu žinoti šeimoms

    Autizmo spektro sutrikimo „išgydančių“ vaistų nėra, tačiau egzistuoja veiksmingos pagalbos priemonės, kurios gerina kasdienį funkcionavimą ir socialinius įgūdžius. Dažniausiai taikomos elgesio ir ugdymo intervencijos, taip pat logopedinė pagalba, ergoterapija ir individualiai parenkamos raidos skatinimo programos.

    Ekspertai ragina nepasikliauti interneto skleidžiamais „greitais sprendimais“, žadančiais išgydymą dietomis ar papildais. Svarbiausia yra ankstyvas sunkumų atpažinimas, saugios ir įrodymais grįstos intervencijos bei pagarbi aplinka, mažinanti atskirtį mokykloje ir darbe.

  • Mirtinas įtariamas hantaviruso protrūkis kruiziniame laive: 3 mirė, laivas izoliuotas

    Mirtinas įtariamas hantaviruso protrūkis kruiziniame laive: 3 mirė, laivas izoliuotas

    Pasaulio sveikatos organizacija ir Pietų Afrikos Respublikos sveikatos institucijos tiria įtariamą reto hantaviruso infekcijos protrūkį kruiziniame laive Atlanto vandenyne. Pranešama, kad mirė trys žmonės, o mažiausiai dar trys patyrė simptomus, vienas jų gydomas intensyviosios terapijos skyriuje.

    Pasaulio sveikatos organizacija nurodė, kad bent vienas atvejis laboratorijoje jau patvirtintas, o kiti atvejai tikrinami. Medikai bendradarbiauja su vietos tarnybomis, siekdami užtikrinti skubią pagalbą laive esantiems žmonėms ir, jei būtina, organizuoti evakuaciją.

    Kas yra hantavirusas?

    Hantavirusai yra virusų grupė, paprastai plintanti nuo graužikų žmonėms per užkrėstą šlapimą, išmatas ar seiles, taip pat įkvėpus dulkėse pakilusių dalelių valant užterštas patalpas. Dauguma atvejų siejami su prastu vėdinimu, kontaktu su užterštais paviršiais arba graužikų pėdsakais sandėliuose, kajutėse ar maisto laikymo vietose.

    Ligai būdingas staigus karščiavimas, galvos ir raumenų skausmai, pykinimas, o sunkiais atvejais ji gali komplikuotis į plaučių pažeidimą ar inkstų funkcijos sutrikimą. Specifinio, visais atvejais veikiančio gydymo nėra, todėl ankstyvas kreipimasis į medikus ir palaikomasis gydymas yra kritiškai svarbūs.

    „Pasaulio sveikatos organizacija žino apie visuomenės sveikatos įvykį, susijusį su kruiziniu laivu Atlanto vandenyne, ir teikia pagalbą tiriant situaciją“, – sakė organizacijos atstovas.

    „Vykdomi išsamūs laboratoriniai ir epidemiologiniai tyrimai, taip pat atliekamas viruso genetinis ištyrimas, kad būtų aiškiau įvertinta rizika“, – pridūrė jis.

    Laivas sustabdytas prie Žaliojo Kyšulio

    Nyderlandų kompanija „Oceanwide Expeditions“, eksploatuojanti laivą „MV Hondius“, pranešė, kad laivas šiuo metu yra netoli Žaliojo Kyšulio krantų. Vietos tarnybos asistuoja, tačiau žmonėms kol kas neleidžiama išsilaipinti, kol vertinama situacija ir priimami sprendimai dėl medicininės pagalbos.

    Kompanijos teigimu, skubios pagalbos labiausiai reikia dviem įgulos nariams, kuriems pasireiškė simptomai. Vietos sveikatos specialistai jau apžiūrėjo laivą, o sprendimas dėl jų perkėlimo į gydymo įstaigą dar nebuvo galutinai patvirtintas.

    Maršrutas ir kontaktų paieška

    Pietų Afrikos Respublikos sveikatos departamentas nurodė, kad kruizas prasidėjo Argentinoje maždaug prieš tris savaites ir apėmė sustojimus Antarktidoje bei Folklando salose. Kelionė buvo planuota tęsti iki Kanarų salų, tačiau dabar maršrutą koreguoja sveikatos saugos reikalavimai.

    Pirmasis miręs asmuo buvo apie 70 metų vyras, kuris mirė laive, o jo palaikai buvo išgabenti Šventosios Elenos saloje. Vėliau jo žmona sukniubo oro uoste Pietų Afrikos Respublikoje ir mirė ligoninėje, o dar vienas pacientas buvo hospitalizuotas Johanesburge.

    Laive, institucijų duomenimis, tuo metu galėjo būti apie 150 keleivių, o poliariniuose kruizuose paprastai dirba ir dešimtys įgulos narių. Pietų Afrikos Respublikos Nacionalinis užkrečiamųjų ligų institutas pradėjo kontaktų paiešką, siekdamas nustatyti, ar kas nors galėjo būti paveiktas keleiviams ar įgulai trumpam atsidūrus šalies teritorijoje.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokiose situacijose svarbiausia greita diagnostika, aiškus rizikos komunikavimas ir griežtos infekcijų kontrolės priemonės. Kruiziniuose laivuose papildomą iššūkį kelia ribota medicininė infrastruktūra ir glaudus žmonių kontaktas, todėl sprendimai dėl izoliavimo ir evakuacijos dažnai priimami labai greitai.