Tag: Pasaulio sveikatos organizacija

  • Norite mesti rūkyti? Nemokama pagalba telefonu 1819: kaip ji veikia ir nuo ko pradėti

    Artėjant gegužės 31 dieną minimai Pasaulinei dienai be tabako, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas primena apie nemokamą pagalbą norintiems atsisakyti rūkymo. Viena paprasčiausių priemonių pradėti pokytį yra Nacionalinė metimo rūkyti pagalbos telefoninė linija 1819.

    Ši linija skirta žmonėms, kurie rūko cigaretes, vartoja kaitinamąjį tabaką ar kitus nikotino produktus ir nori keisti įpročius. Paskambinus 1819 galima gauti profesionalią konsultaciją, emocinį palaikymą ir praktinių patarimų, kaip pasiruošti metimui rūkyti bei išlaikyti motyvaciją.

    Ką suteikia skambutis 1819?

    Konsultacijų metu padedama įsivertinti rūkymo įpročius, priklausomybės stiprumą ir situacijas, kuriose noras rūkyti sustiprėja. Specialistai kartu su skambinančiuoju aptaria realų veiksmų planą, kaip sumažinti rūkymą arba visiškai jo atsisakyti, ir kaip elgtis atkryčio rizikos momentais.

    Pagalba telefonu ypač svarbi tiems, kurie metė ne kartą, bet grįžo prie rūkymo, arba jaučia, kad vien valios nepakanka. Tyrimai rodo, kad struktūruotas palaikymas ir reguliari konsultacija didina sėkmės tikimybę, nes padeda ne tik priimti sprendimą, bet ir išbūti sunkiausias pirmąsias savaites.

    Kodėl akcentuojamas jaunimas ir nikotino patrauklumas?

    Pasaulio sveikatos organizacija šią dieną naudoja kaip progą atkreipti dėmesį į tabako ir nikotino pramonės strategijas, kurios didina produktų patrauklumą. Daugelyje šalių tai siejama su saldžiais skoniais, patraukliomis pakuotėmis, reklaminių žinučių formomis ir socialinių tinklų kultūra.

    Specialistai pabrėžia, kad nikotinas greitai suformuoja priklausomybę, o anksti pradėtas vartojimas didina riziką įsitvirtinti įpročiui ilgam. Dėl to prevencija ir lengvai pasiekiama pagalba yra svarbios ne tik rūkantiems suaugusiesiems, bet ir šeimoms, kurios ieško patarimų, kaip kalbėtis su paaugliais apie nikotino žalą.

    Nuo ko pradėti, jei norite mesti rūkyti?

    Pirmas žingsnis yra aiškiai nuspręsti, ar siekiate mažinti rūkymą, ar visai atsisakyti nikotino, ir pasirinkti konkrečią datą. Skambutis 1819 gali padėti susidėlioti tikslą, numatyti sunkiausias situacijas ir iš anksto pasiruošti, kaip jas įveiksite.

    Metimas rūkyti dažniausiai nėra vienkartinis sprendimas, o procesas, kuriam reikia plano ir palaikymo. Jei norite pradėti jau dabar, pagalba yra lengvai pasiekiama: skambinkite 1819 ir pasitarkite, koks kelias jums būtų realiausias.

  • Mirtinai nuodingos gyvatės keičia buveines: tyrimas įspėja dėl didesnės įkandimų rizikos

    Mirtinai nuodingos gyvatės keičia buveines: tyrimas įspėja dėl didesnės įkandimų rizikos

    Šylantis klimatas ir žmogaus veikla, keičianti natūralias ekosistemas, gali padidinti gyvačių įkandimų riziką daugelyje pasaulio regionų, rodo naujas tyrimas. Autoriai įspėja, kad kai kurios labai nuodingos rūšys gali artėti prie tankiai apgyvendintų vietovių arba pasirodyti teritorijose, kur jų anksčiau beveik nebuvo.

    Tyrimą koordinavo Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertų komanda, o rezultatai publikuoti mokslo žurnale PLOS Neglected Tropical Diseases. Analizėje derinti vieši ir privatūs duomenų rinkiniai, muziejų kolekcijų įrašai, mokslinė literatūra ir piliečių mokslo platformų stebėjimai.

    Skaičiuojama, kad per metus pasaulyje registruojama apie 4 000 000 naujų gyvačių įkandimų atvejų, tačiau tikslūs skaičiai kai kuriose šalyse gali būti nepakankamai fiksuojami. Didžiausia našta tradiciškai tenka atogrąžų zonoms, ypač Pietų Azijai, kur rizika didėja dėl didelio gyventojų tankio ir ribotesnės sveikatos paslaugų prieigos.

    Kur ir kodėl keičiasi rizikos žemėlapis?

    Tyrimo autoriai prognozavo, kaip kylanti temperatūra gali pakeisti nuodingų gyvačių paplitimą iki 2050 ir 2090 metų. Dalis rūšių, vengdamos karščio ar prarasdamos buveines dėl miškų kirtimo, šlapynių sausinimo ir urbanizacijos, gali trauktis į naujas teritorijas.

    Tai reikštų daugiau susidūrimų su žmonėmis kasdienėse erdvėse, pavyzdžiui, žaidimų aikštelėse, bėgimo takuose, prie vandens telkinių ar dirbamuose laukuose. Kartu pabrėžiama, kad didesnis kontaktų skaičius kelia riziką ne tik žmonėms, bet ir pačioms gyvatėms, kurios dažniau žūsta dėl baimės ar netinkamo elgesio.

    Kokios rūšys gali plisti?

    Tyrime išskiriamos kelios grupės, kurių arealai gali plėstis arba slinkti: Šiaurės Amerikos vandens angys, Afrikos spjaudančios kobros, įvairios angys Pietų Amerikoje ir Europoje, taip pat kai kurios Azijos nuodingos rūšys. Autoriai pažymi, kad jei dalis šių rūšių priartės prie didelių gyvenviečių, potencialiai daugiau žmonių gali atsidurti didesnės įkandimų rizikos zonoje.

    Ypač pažeidžiamos gali būti kaimiškos ir skurdesnės teritorijos, kur žemdirbiai dirba basomis ar su atvira avalyne, o gydymo įstaigos yra toli. Tokiose vietovėse kritiškai svarbūs ne tik prevenciniai įpročiai, bet ir greitas patekimas į medicinos pagalbą bei savalaikis priešnuodžių skyrimas.

    Kaip pasiruošti sveikatos sistemoms?

    Autoriai pabrėžia, kad prognozės gali padėti sveikatos institucijoms planuoti resursus, ypač priešnuodžių atsargas ir jų paskirstymą, taip pat stiprinti skubios pagalbos grandinę atokesnėse bendruomenėse. Kartu akcentuojamas gamtosaugos aspektas, nes kai kurioms rūšims spartūs pokyčiai gali reikšti buveinių nykimą ir didesnę išnykimo riziką.

    „Žmonės turėtų būti atidūs savo aplinkai ir pastebėti pokyčius. Susidūrus su nuodingomis gyvatėmis svarbu imtis aktyvių prevencijos veiksmų ir vengti rizikos“, – sakė vienas iš tyrimo autorių Davidas Williamsas.

    „Tai reiškia avėti uždarą avalynę, stebėti, kur dedame rankas ir kojas, tamsoje naudoti šviesos šaltinį, netrukdyti gyvatei, o susidūrus leisti jai pasišalinti ir žinoti, kaip elgtis nelaimės atveju“, – pridūrė jis.

    Specialistai primena, kad įkandimo atveju svarbiausia kuo greičiau kreiptis į medikus ir nesiremti nepatikrintomis „namų priemonėmis“, kurios gali pabloginti būklę. Ilgalaikėje perspektyvoje didėjanti temperatūra ir intensyvesnė žemės naudojimo kaita gali tapti vienu iš veiksnių, keičiančių visuomenės sveikatos rizikas ir reikalaujančių tikslesnio planavimo.

  • Pasaulinė diena be tabako: PSO ragina demaskuoti nikotino viliones, pagalba metantiems – 1819

    Pasaulinė diena be tabako: PSO ragina demaskuoti nikotino viliones, pagalba metantiems – 1819

    Kasmet gegužės 31 dieną minima Pasaulinė diena be tabako, skirta atkreipti dėmesį į rūkymo žalą ir priklausomybės mechanizmus. Pasaulio sveikatos organizacija šių metų kampanijoje kviečia demaskuoti tabako ir nikotino produktų patrauklumo iliuziją, ypač kai taikomasi į jauniausius vartotojus.

    Pagrindinė žinutė paprasta: pramonė siekia, kad priklausomybę keliantys produktai atrodytų modernūs, mažiau pavojingi ar net „įprasta“ kasdienybės dalis. Dėl to itin daug dėmesio skiriama dizainui, skoniams, komunikacijai socialiniuose tinkluose ir kitoms priemonėms, kurios kuria klaidingą saugumo įspūdį.

    Specialistai pabrėžia, kad nikotinas yra priklausomybę sukelianti medžiaga, todėl įprotis dažnai susiformuoja greičiau, nei žmogus tikisi. Kuo anksčiau pradedama vartoti nikotino produktus, tuo didesnė rizika įstrigti priklausomybės cikle ir vėliau patirti sunkumų bandant mesti.

    Lietuvoje metantiems rūkyti ar vartoti kitus nikotino produktus primenama apie Nacionalinę metimo rūkyti pagalbos liniją 1819. Nurodoma, kad tai nemokama ir konfidenciali konsultavimo paslauga, skirta tiems, kurie nežino, nuo ko pradėti, jau bandė mesti, patyrė atkrytį arba tiesiog ieško patikimo palaikymo.

    Pagalbos linija gali būti aktuali ir tiems, kurie nori aiškiau suprasti abstinencijos simptomus, susidėlioti realistišką metimo planą ir pasiruošti situacijoms, kuriose dažniausiai „lūžtama“. Ekspertai akcentuoja, kad metimas retai būna vienos dienos sprendimas, tačiau nuoseklus planas ir profesionali pagalba didina tikimybę išsilaikyti be nikotino.

    Institucijos ragina nelaukti „tobulo momento“, nes motyvacija dažnai svyruoja, o priklausomybė linkusi grąžinti prie įpročio. Jei svarstote mesti, pirmas žingsnis gali būti paprastas pokalbis su specialistu telefonu 1819.

  • Pagalbos linija 1819 norintiems mesti rūkyti: kada dirba ir kokią nemokamą pagalbą suteiks

    Lietuvoje pradeda veikti nacionalinė telefoninė metimo rūkyti pagalbos linija 1819. Paskambinę gyventojai galės gauti nemokamas konsultacijas, padedančias planuoti ir įgyvendinti rūkymo nutraukimą.

    Ši paslauga skirta žmonėms, kurie nori mesti rūkyti, bet susiduria su nikotino priklausomybe, atkryčiais ar nežino, nuo ko pradėti. Konsultacijos teikiamos telefonu, todėl pagalba tampa lengviau pasiekiama ir tiems, kurie dėl darbo, gyvenamosios vietos ar kitų priežasčių rečiau kreipiasi į sveikatos priežiūros įstaigas.

    Linija 1819 veikia darbo dienomis nuo 11 iki 19 valandos, o savaitgaliais nuo 11 iki 14 valandos. Skambinančiuosius konsultuoja specialistai, apmokyti taikyti mokslo įrodymais grįstą metodiką, kuri paprastai apima motyvacijos stiprinimą, individualaus plano sudarymą ir atkryčių prevenciją.

    Metant rūkyti svarbu ne tik valios pastangos, bet ir aiškus planas, nes abstinencijos simptomai pirmosiomis savaitėmis gali apsunkinti kasdienybę. Specialistų konsultacijos dažniausiai padeda įvardyti rūkymą skatinančias situacijas, susitarti dėl konkrečios metimo datos ir numatyti veiksmus, ką daryti atsiradus stipriam potraukiui.

    Artėjant gegužės 31 dieną minimai Pasaulinei dienai be tabako, dėmesys vėl krypsta į tabako ir nikotino vartojimo žalą bei priklausomybės prevenciją. 2026 metais Pasaulio sveikatos organizacijos kampanijos tema skatina atpažinti patrauklumo iliuziją ir atkreipia dėmesį į pramonės strategijas, kuriomis ypač siekiama pritraukti vaikus ir jaunimą.

    Specialistai primena, kad mesti rūkyti verta net ir tuomet, jei anksčiau nepavyko, nes bandymų kartojimas yra įprasta priklausomybės įveikimo dalis. Pagalbos linija 1819 gali tapti pirmu žingsniu tiems, kurie nori aiškių, praktiškų ir nuoseklių rekomendacijų, kaip išbūti be cigarečių.

  • Metantiems rūkyti – nemokamos konsultacijos telefonu 1819: kada veikia linija ir kuo padeda

    Metantiems rūkyti – nemokamos konsultacijos telefonu 1819: kada veikia linija ir kuo padeda

    Nemokama pagalba metantiems rūkyti

    Lietuvoje veikia Nacionalinė metimo rūkyti pagalbos telefoninė linija 1819, kuria paskambinę gyventojai gali gauti nemokamas konsultacijas. Paslauga skirta žmonėms, kurie nori atsisakyti rūkymo, sumažinti nikotino vartojimą ar ieško aiškaus plano, kaip pradėti pokytį.

    Konsultacijas teikia specialistai, apmokyti dirbti pagal moksliniais įrodymais grįstas metodikas. Tokia pagalba dažniausiai apima motyvavimo stiprinimą, individualaus metimo plano sudarymą ir patarimus, kaip įveikti potraukį bei atkryčio riziką.

    Darbo laikas ir ko tikėtis skambinant

    Pagalbos linija darbo dienomis veikia nuo 11 iki 19 valandos, o savaitgaliais – nuo 11 iki 14 valandos. Kreipiantis telefonu paprastai aptariami įpročiai, rūkymo situacijos, trigeriai ir realūs žingsniai, padedantys sumažinti cigarečių skaičių ar visiškai mesti.

    Specialistai gali padėti pasiruošti metimo dienai, suplanuoti, kaip elgtis sudėtingose situacijose, ir sutarti dėl tolesnio palaikymo. Praktikoje tai ypač svarbu pirmaisiais savaitėmis, kai abstinencijos simptomai ir potraukio bangos būna intensyviausi.

    Pasaulinė diena be tabako

    Gegužės 31 dieną minima Pasaulinė diena be tabako, kurią kasmet skelbia Pasaulio sveikatos organizacija. 2026 metais kampanijos tema – Atskleisti patrauklumo iliuziją – kovoti su priklausomybe nuo tabako ir nikotino.

    Kampanija primena, kad tabako ir nikotino gaminių patrauklumas neretai kuriamas kryptingai, ypač siekiant sudominti vaikus ir jaunimą. Visuomenės sveikatos specialistai pabrėžia, kad ankstyvas įsitraukimas didina ilgalaikės priklausomybės riziką, todėl prevencija ir prieinama pagalba metant rūkyti išlieka prioritetu.

    Jei svarstote mesti rūkyti, vienas paprasčiausių žingsnių – pasinaudoti konsultacija ir įsivertinti, koks metimo būdas jums realiausiai tinka dabar. Net trumpas pokalbis su specialistu dažnai padeda aiškiau susidėlioti veiksmų planą ir sumažinti tikimybę atidėlioti sprendimą.

  • Kongo DR per Ebolos protrūkį mirė trys Raudonojo Kryžiaus savanoriai: PSO įspėja dėl plitimo

    Kongo DR per Ebolos protrūkį mirė trys Raudonojo Kryžiaus savanoriai: PSO įspėja dėl plitimo

    Ebola Ituri provincijoje

    Demokratinėje Kongo Respublikoje, Ituri provincijoje, nuo įtariamų Ebolos atvejų mirė trys Raudonojo Kryžiaus savanoriai. Organizacija pranešė, kad tai įvyko regione, kuris laikomas dabartinio protrūkio epicentru.

    Raudonasis Kryžius nurodė, kad savanoriai galėjo užsikrėsti tvarkydami mirusiųjų kūnus per misiją, kuri nebuvo susijusi su Ebolos valdymu. Tuo metu bendruomenėje apie protrūkį dar nebuvo žinoma, o pats protrūkis nebuvo identifikuotas.

    Žuvusieji įvardyti kaip Alikana Udumusi Augustin, Sezabo Katanabo ir Ajiko Chandiru Viviane. Organizacija pabrėžė, kad jie žuvo tarnaudami bendruomenei ir atlikdami jautrią, didelės rizikos užduotį.

    PSO: ankstyvas nustatymas gelbsti

    Reaguodamas į žinią, Pasaulio sveikatos organizacijos vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas akcentavo, kad sveikatos apsaugos ir humanitarinės pagalbos darbuotojai patiria didžiausią riziką protrūkių metu. Jo teigimu, greitas atvejų nustatymas ir savalaikis gydymas yra esminiai siekiant sustabdyti plitimą.

    „Ankstyvas atvejų nustatymas ir savalaikis gydymas gelbsti gyvybes ir yra raktas suvaldyti šį protrūkį“, – sakė Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas.

    PSO vadovas taip pat pabrėžė saugių ir orumą išsaugančių laidojimo procedūrų svarbą. Būtent kontaktas su užkrėstais kūno skysčiais, įskaitant per netinkamai vykdomas laidotuves, laikomas viena dažniausių Ebolos perdavimo grandžių.

    Skaičiai auga, rizika įvertinta kaip labai didelė

    PSO duomenimis, Demokratinėje Kongo Respublikoje patvirtinti 82 Ebolos atvejai ir 7 patvirtintos mirtys. Vis dėlto organizacija įspėja, kad realus mastas gali būti didesnis: minimi apie 750 įtariamų atvejų ir 177 įtariamos mirtys.

    Kongo DR Ryšių ir žiniasklaidos ministerija skelbė, kad įtariamų mirčių skaičius siekė 204. Tokie skirtumai tarp skirtingų institucijų pateikiamų skaičių protrūkių metu yra dažni, nes dalis atvejų vėluoja būti patvirtinti laboratoriniais tyrimais, o prieiga prie kai kurių teritorijų būna ribota.

    Šį kartą protrūkį sieja su retesne Bundibugyo Ebolos viruso atmaina. Ji anksčiau buvo fiksuota Rytų Afrikoje, o protrūkių valdymą gali komplikuoti tai, kad pradinėje stadijoje ligos simptomai panašūs į kitas infekcijas, įskaitant maliariją ar vidurių šiltinę.

    PSO šią savaitę pakėlė visuomenės sveikatos rizikos lygį Kongo DR nuo aukšto iki labai aukšto, tačiau globalią riziką kol kas vertina kaip žemą. Tai reiškia, kad didžiausi iššūkiai išlieka vietoje, ypač ten, kur trūksta diagnostikos, apsaugos priemonių ir galimybių užtikrinti saugų pacientų izoliavimą.

    Plitimas į Ugandą ir simptomai

    Protrūkis persimetė ir į kaimyninę Ugandą, kur pranešta apie dar tris patvirtintus Ebolos atvejus, o bendras patvirtintų užsikrėtimų skaičius šalyje išaugo iki penkių. PSO pažymi, kad judėjimas per sienas, prekyba ir šeiminiai ryšiai regione didina riziką infekcijai plisti.

    Ebola yra sunki ir dažnai mirtina liga, pirmą kartą nustatyta 1976 metais. Dažniausiai minimi simptomai yra karščiavimas, silpnumas, viduriavimas ir vėmimas, o sunkiais atvejais gali pasireikšti kraujavimas ir organų pažeidimai.

    Specialistai pabrėžia, kad protrūkių kontrolė remiasi keliomis grandimis: greitu įtariamų atvejų išaiškinimu, kontaktų atsekimu, infekcijų kontrolės priemonėmis gydymo įstaigose ir bendruomenėse, taip pat saugiomis laidojimo procedūromis. Humanitarinių organizacijų savanorių netektys primena, kad šios priemonės būtinos ne tik pacientams, bet ir tiems, kurie padeda krizės židiniuose.

  • Hantavirusas jau Nyderlanduose: Vyriausybė perspėja dėl kruizinio laivo židinio

    Pasaulio sveikatos organizacija pranešė, kad Nyderlanduose patvirtintas hantaviruso atvejis, susijęs su kruizinio laivo MV Hondius protrūkiu. Pasak PSO vadovo Tedroso Adhanomo Ghebreyesuso, šalys raginamos nedelsiant stiprinti stebėseną ir greičiau identifikuoti galimus užsikrėtusius.

    PSO duomenimis, oficialiai patvirtintų atvejų skaičius išaugo iki 12. Naujausias teigiamas testas nustatytas Nyderlandų piliečiui, dirbusiam laivo įguloje, o dalis galimų kontaktų išsisklaidę skirtingose šalyse.

    Kas žinoma apie protrūkį

    PSO nurodo, kad užfiksuotos trys mirtys, tačiau nuo gegužės 2 dienos naujų mirties atvejų nebuvo. Sveikatos specialistai pabrėžia, kad tokia statistika dar nereiškia, jog rizika išnyko, nes dalis atvejų gali būti nustatomi vėliau.

    Šiuo metu stebima daugiau kaip 600 kontaktinių asmenų, o medikai toliau aiškinasi didelės rizikos kontaktus. PSO ragina vyriausybes užtikrinti, kad žmonės, turėję artimą kontaktą su galimais atvejais, laikytųsi saviizoliacijos ir testavimo rekomendacijų.

    Nyderlandų atvejis ir taikomos priemonės

    Nyderlandų įgulos narys gydomas griežtos izoliacijos sąlygomis. Skelbiama, kad jam nustatytas konkretus hantaviruso tipas, o iki perkėlimo į specializuotą įstaigą jis kurį laiką buvo izoliuotas namuose.

    Nyderlandų Nacionalinis visuomenės sveikatos ir aplinkos institutas RIVM teigia, kad rizika plačiajai visuomenei vertinama kaip minimali. Institucija akcentuoja, kad lemiamas veiksnys yra greitas kontaktų nustatymas, testavimas ir izoliacija.

    „RIVM supranta, kad ši žinia gali kelti klausimų ar nerimo, tačiau tolesnio plitimo tikimybė Nyderlanduose išlieka labai maža“, – teigiama instituto pranešime.

    Kuo hantavirusai pavojingi ir kaip plinta

    Hantavirusai dažniausiai siejami su graužikais, o žmonės gali užsikrėsti įkvėpę užkrėstų dalelių iš džiūstančių išskyrų ar kontaktuodami su užterštais paviršiais. Kai kurie tipai gali sukelti sunkias ligos formas, todėl protrūkių metu ypač svarbi ankstyva diagnostika ir aiškios izoliavimo taisyklės.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad vertinant plitimo riziką svarbu atskirti hantavirusų tipus: dalis jų paprastai neplinta nuo žmogaus žmogui, tačiau yra išimčių, dėl kurių protrūkiai tarptautinėse kelionėse vertinami itin atsargiai. Dėl to sveikatos tarnybos kruizinių kelionių atvejais didelį dėmesį skiria kontaktų sekimui ir pakartotiniams testams.

    Evakuotiems ar su laivu susijusiems asmenims taikomas periodinis testavimas, o rezultatai papildomai tikrinami nepriklausomose laboratorijose. Įtariamiems atvejams taikoma privaloma saviizoliacija, o sveikatos tarnybos ragina nedelsti kreipiantis į medikus, jei atsiranda karščiavimas, dusulys ar kiti ūmūs simptomai.

  • Ispanija švelnina hantaviruso kontaktų izoliaciją: neigiami testai leis 14 dienų būti namuose

    Ispanija švelnina hantaviruso kontaktų izoliaciją: neigiami testai leis 14 dienų būti namuose

    Ispanijos visuomenės sveikatos institucijos atnaujino priemones dėl hantaviruso protrūkio, siejamo su kruiziniu laivu MV Hondius. Nuo šiol daliai identifikuotų kontaktų, kurie neturi simptomų ir kurių PGR testai yra neigiami, bus leidžiama paskutines 14 dienų iš 42 dienų izoliacijos praleisti namuose.

    Sprendimas taikomas tik tiems, kurie gali užtikrinti realias izoliacijos sąlygas ir laikytis sveikatos saugos reikalavimų. Šiuo laikotarpiu numatyta kasdienė stebėsena, kurią vykdys visuomenės sveikatos specialistai, vertindami savijautą ir galimus simptomus.

    Kaip keičiasi karantino tvarka

    Naujas protokolas numato, kad pirmosios 28 izoliacijos dienos kontaktams bus praleidžiamos ligoninėje. Perkėlimas į namus po šio laikotarpio galimas tik atlikus tyrimus ir įsitikinus, kad žmogus išlieka be simptomų bei neplatina infekcijos.

    Pervežimą į namus numatoma organizuoti medicininiu transportu, vengiant viešojo transporto. Protokole akcentuojama, kad tiek kontaktas, tiek vairuotojas turi dėvėti FFP2 respiratorius ir ypač atidžiai laikytis rankų higienos.

    Dokumente taip pat pabrėžiama, kad vienas patvirtintas teigiamas atvejis toliau gydomas ir izoliuojamas aukšto lygio izoliacijos ir gydymo padalinyje iki klinikinio pasveikimo. Toks sprendimas įprastai taikomas, kai reikia maksimaliai sumažinti perdavimo riziką ir užtikrinti griežtą infekcijų kontrolę.

    PSO: patvirtinti 12 atvejų

    Pasaulio sveikatos organizacija patvirtino dar vieną su MV Hondius siejamą hantaviruso atvejį Nyderlanduose. Pasak organizacijos, teigiamas testas nustatytas įgulos nariui, kuris išlaipintas Tenerifėje, vėliau pargabentas į Nyderlandus ir nuo to laiko laikėsi izoliacijos.

    PSO duomenimis, bendras su šiuo protrūkiu siejamų infekcijų skaičius pasiekė 12, o mirčių skaičius išlieka trys. Organizacija nurodo, kad naujų mirčių nebuvo registruota apie 20 dienų, o visos trys mirtys įvyko iki gegužės 2 dienos.

    „Raginame paveiktas šalis iki karantino pabaigos toliau atidžiai stebėti visus keleivius“, – sakė PSO vadovas Tedros Adhanom Ghebreyesus.

    PSO taip pat atkreipia dėmesį, kad stebimų galimų kontaktų mastas išlieka didelis: minima daugiau nei 600 potencialių kontaktų apie 30 šalių. Organizacija pažymi, kad dalis didesnės rizikos kontaktų dar gali būti nenustatyti, todėl epidemiologinis tyrimas tęsiamas.

    Ką svarbu žinoti apie hantavirusą

    Hantavirusai dažniausiai plinta per kontaktą su užkrėstų graužikų išskyromis, o kai kuriais atvejais siejami su sunkiais kvėpavimo ar inkstų pažeidimais. Dėl galimo ilgesnio inkubacinio laikotarpio ir sudėtingo kontaktų atsekimo kai kuriose situacijose taikomas ilgesnis, 42 dienų, stebėjimo ir izoliacijos laikotarpis.

    Švelninant izoliacijos sąlygas, Ispanijos sprendimas remiasi principu, kad rizika sumažėja, kai žmogus išlieka be simptomų ir pakartotiniai tyrimai nerodo infekcijos. Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad net ir namų izoliacija turi būti reali, o taisyklių nesilaikymas gali didinti užkrato išplitimo tikimybę.

    Kol epidemiologinis tyrimas tęsiamas, sveikatos institucijos ragina žmones, turėjusius ryšį su galimai paveiktais keleiviais ar įgulos nariais, stebėti sveikatą ir nedelsiant kreiptis į medikus atsiradus karščiavimui, dusuliui ar kitiems ūmiems simptomams. Tuo pačiu pabrėžiama, kad savavališkas judėjimas ir kontaktai izoliacijos metu išlieka viena didžiausių protrūkių valdymo rizikų.

  • Karščio bangos smogia ne visiems vienodai: moterys moka didžiausią kainą ir jau prisitaiko

    Karščio bangos smogia ne visiems vienodai: moterys moka didžiausią kainą ir jau prisitaiko

    Neįprastai ankstyva ir stipri karščio banga Indijoje parodė, kaip greitai ekstremalios temperatūros gali sutrikdyti kasdienį gyvenimą. Kai kuriose šalies šiaurės vakarų ir centrinėse dalyse termometrų stulpeliai perkopė 46 laipsnius, uždarytos mokyklos, o ligoninėse įrengti atskiri padaliniai šilumos smūgių atvejams.

    Nors karščio bangos dažniausiai pristatomos kaip sveikatos krizė, jų poveikis neapsiriboja mirtingumo ar hospitalizacijų statistika. Vis daugiau tyrimų rodo, kad ekstremalus karštis nevienodai veikia skirtingas visuomenės grupes, o moterims kai kuriose situacijose tenka didesnė ir mažiau matoma našta.

    Pasaulio sveikatos organizacija skelbia, kad karštis kasmet prisideda prie šimtų tūkstančių mirčių visame pasaulyje. Tačiau kasdieniai padariniai, tokie kaip prarastos pajamos, padidėjusi priežiūros našta šeimoje ar saugumo rizikos, dažnai lieka už oficialių skaičių ribų.

    Karštis darbe ir namuose

    Karščio patirtis dažnai priklauso ne tik nuo fiziologijos, bet ir nuo socialinių vaidmenų. Daugelyje Afrikos, Azijos ir Okeanijos regionų moterys dažniau atsakingos už namų ūkį ir artimųjų priežiūrą, todėl daugiau laiko praleidžia prastai vėdinamuose būstuose, kuriuose nėra izoliacijos ar vėsinimo.

    Tai didina fizinę įtampą, prastina miego kokybę ir veikia emocinę savijautą. Karštis taip pat apsunkina kasdienius darbus, kurių neįmanoma atidėti, pavyzdžiui, maisto ruošą ar vandens atsinešimą, ypač kai infrastruktūra silpna.

    Darbovietėse problemą paaštrina lyčių segregacija ir neformalūs užsiėmimai, kuriuose dažnai trūksta elementarių higienos sąlygų. Tyrimai Pietų Azijoje rodo, kad per karščius moterys kartais sąmoningai mažiau geria vandens, kad rečiau naudotųsi nehigieniškais tualetais, o tai didina dehidratacijos ir perkaitimo riziką.

    Kai kuriuose regionuose diskomfortą sustiprina ir kultūrinės normos, susijusios su apranga, kai moterys privalo vilkėti daugiau dengiančius drabužius nei vyrai. Tai nėra smulkmena, nes papildomi sluoksniai tiesiogiai didina šiluminę apkrovą ir mažina galimybes saugiai dirbti ar judėti lauke.

    Keičiasi socialinis saugumas

    Karščio bangos perkuria ir socialinius ryšius. Tropiniuose regionuose per didelius karščius moterys dažniau lieka namuose, o tai mažina bendravimą, paramą ir galimybes gauti pagalbą, ypač nėštumo metu ar prižiūrint mažus vaikus.

    Tyrimai rodo, kad bendruomenėse, kuriose moters vertė stipriai siejama su gebėjimu atlikti įprastus darbus, karštis gali sukelti papildomą psichologinę įtampą. Kai dėl perkaitimo tampa sunku atlikti fizines užduotis, moterys neretai susiduria su kaltinimais silpnumu ar tingumu.

    Didėjant temperatūrai, kai kuriose šalyse fiksuojamos ir didesnės smurto artimoje aplinkoje rizikos. Mokslinėje literatūroje aptariama sąsaja tarp karščio, streso ir agresijos, o pažeidžiamiausiose grupėse tai gali reikšti prastesnį saugumą namuose ir mažesnes galimybes ieškoti pagalbos.

    Prisitaikymas jau vyksta

    Nors institucijų sprendimai dažnai vėluoja, moterys daugelyje vietovių jau kuria praktinius būdus, kaip sumažinti karščio poveikį. Indijos neformaliose gyvenvietėse paplito stogų dažymas šviesiomis spalvomis, taip pat improvizuotos dangos iš lengvai prieinamų medžiagų, kurios mažina įkaitimą patalpose.

    Bangladeše kai kurios šeimos įsirengia papildomas, geriau vėdinamas ir užuovėją teikiančias erdves prie namų, kurios tampa ir poilsio zona, ir bendruomenės susitikimų vieta. Tokios kasdienės adaptacijos vienu metu sprendžia kelias problemas: vėsina, padeda palaikyti socialinius ryšius ir stiprina tarpusavio pagalbą.

    Ekspertai pabrėžia, kad prisitaikymo politika neturėtų laikyti karščio lyčiai neutraliu reiškiniu. Efektyvios priemonės apima ne tik perspėjimų sistemas ar sveikatos rekomendacijas, bet ir būsto vėsinimo sprendimus, prieigą prie vandens bei sanitarijos, saugias viešąsias erdves ir paramą bendruomenėms, kurios karštį patiria kasdien.

    Karščio bangoms tampant dažnesnėms ir intensyvesnėms, tampa akivaizdu, kad nematomas kasdienis prisitaikymas jau vyksta, tik jam trūksta pripažinimo ir resursų. Jei sprendimų priėmėjai įtrauks lyčių aspektą ir realias žmonių praktikas, tai gali sumažinti nelygybę ir išgelbėti gyvybes.

  • PSO: beveik 40 proc. vėžio atvejų galima išvengti – du įpročiai lemia beveik pusę rizikos

    PSO: beveik 40 proc. vėžio atvejų galima išvengti – du įpročiai lemia beveik pusę rizikos

    Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) mokslininkų apžvalga rodo, kad didelė dalis vėžio atvejų nėra neišvengiami: 2022 metais maždaug 38 proc. naujų diagnozių visame pasaulyje siejosi su pakeičiamais rizikos veiksniais. Tai reiškia, kad milijonų susirgimų būtų galima išvengti mažinant žinomus pavojus, stiprinant prevenciją ir laiku taikant medicinines priemones.

    Analizėje vertinta 30 modifikuojamų veiksnių grupė, apimanti elgseną, aplinką, profesines rizikas ir infekcijas. Daugiausia prevenciškai paveikiamų atvejų teko trims lokalizacijoms: plaučių, skrandžio ir gimdos kaklelio vėžiui, kurie kartu sudarė beveik pusę su pakeičiamais veiksniais susijusių atvejų.

    Du įpročiai išsiskiria labiausiai

    Pagrindinis prevencinis veiksnys išlieka tabako rūkymas. PSO skaičiavimu, 2022 metais jis buvo susijęs su 15 proc. visų naujų vėžio atvejų, o vyrų grupėje rūkymo indėlis buvo dar didesnis ir siekė 23 proc.

    Antrą vietą tarp gyvenimo būdo veiksnių užėmė alkoholio vartojimas: jis sudarė apie 3,2 proc. visų naujų atvejų, tai yra maždaug 700 000 diagnozių. Tyrėjai taip pat įvertino, kad rūkymas ir alkoholis kartu sudaro apie 48 proc. visų prevenciškai išvengiamų vėžio atvejų.

    „Šis reikšmingas tyrimas išsamiai įvertina pasaulinę išvengiamo vėžio naštą ir pirmą kartą kartu su elgsenos, aplinkos bei profesiniais veiksniais įtraukia ir infekcines vėžio priežastis“, – sakė PSO medicinos epidemiologė ir viena iš analizės autorių Isabelle Soerjomataram.

    Ką keičia aplinka ir infekcijos

    Be individualių įpročių, svarbūs ir aplinkos veiksniai, ypač oro tarša, kurios poveikis skiriasi pagal regionus. Pavyzdžiui, Rytų Azijoje apie 15 proc. moterų plaučių vėžio atvejų siejama su oro tarša, o Šiaurės Afrikoje ir Vakarų Azijoje apie 20 proc. vyrų plaučių vėžio atvejų taip pat priskiriama šiam veiksniui.

    Infekcijos sudarė maždaug 10 proc. naujų vėžio atvejų, o moterų grupėje ryškiausia prevenciškai valdoma priežastis buvo didelės rizikos žmogaus papilomos viruso infekcija, galinti lemti gimdos kaklelio vėžį. PSO pabrėžia, kad vakcina nuo žmogaus papilomos viruso yra viena efektyviausių priemonių mažinti šios lokalizacijos vėžio naštą, tačiau skiepijimo aprėptis daugelyje šalių vis dar nepakankama.

    Skrandžio vėžio atvejų našta didesnė tarp vyrų ir dažnai siejama su rūkymu bei infekcijomis, kurioms palankios sąlygos susidaro dėl perpildytų gyvenimo sąlygų, prastesnės sanitarijos ir ribotos prieigos prie švaraus vandens. Tai rodo, kad prevencija apima ne tik asmeninius sprendimus, bet ir visuomenės sveikatos infrastruktūrą.

    Kodėl prevencija vėl grįžta į pirmą planą

    PSO išvada aiški: rizikos veiksnių mažinimas yra viena galingiausių priemonių mažinti vėžio naštą. Praktikoje tai reiškia griežtesnę tabako kontrolę, alkoholio žalos mažinimo politiką, oro taršos mažinimą, darbo saugos stiprinimą ir infekcijų prevenciją skiepais bei patikromis.

    „Spręsdami šias išvengiamas priežastis turime vieną didžiausių galimybių sumažinti pasaulinę vėžio naštą“, – sakė PSO vėžio kontrolės komandos vadovas André Ilbawi.

    Mokslininkai pabrėžia, kad prevencija reikalauja ne vien individualios valios: būtinos nuoseklios politinės priemonės, ilgalaikės investicijos ir sprendimai, pritaikyti skirtingų regionų rizikos profiliams. Tačiau pagrindinė žinutė išlieka paprasta: reikšminga dalis vėžio atvejų gali būti sustabdyta dar prieš jiems prasidedant.