CP v2

Tag: Pasaulio sveikatos organizacija

  • Treniruotė 15-15-15 užkariavo sporto sales: 45 minučių metodas, ypač patinkantis 50+

    Treniruotė 15-15-15 užkariavo sporto sales: 45 minučių metodas, ypač patinkantis 50+

    Sporto klubuose vis dažniau girdimas 15-15-15 metodas – paprasta kardio treniruotė, sudaryta iš trijų 15 minučių etapų. Dažniausiai ji atliekama ant treniruoklių: dviračio, elipsinio treniruoklio ir bėgimo takelio, todėl per 45 minutes išlaikomas judėjimo tempas, bet sumažėja monotonija.

    Šis formatas patrauklus pradedantiesiems ir grįžtantiems po pertraukos, nes lengva įsiminti struktūrą ir ją pritaikyti pagal savijautą. Vienam žmogui 15 minučių ant takelio gali reikšti greitą ėjimą su nedideliu įkalnės kampu, kitam – lengvą bėgimą ar trumpus tempo paspartinimus.

    Kaip veikia 15-15-15 metodas

    Pirmas etapas ant stacionaraus dviračio paprastai laikomas švelnesniu startu, nes mažiau apkrauna sąnarius ir padeda apšilti kojoms. Antras etapas ant elipsinio treniruoklio įtraukia ne tik apatines, bet ir viršutines kūno dalis, todėl krūvis pasiskirsto tolygiau.

    Trečias etapas ant bėgimo takelio dažniausiai labiausiai kelia pulsą ir lavina ištvermę, ypač jei pasirenkama įkalnė ar spartesnis žingsnis. Dėl nuolatinio įrangos keitimo daugeliui lengviau išlaikyti dėmesį ir užbaigti treniruotę be jausmo, kad laikas tįsta.

    Ką sako rekomendacijos apie kardio

    Reguliarus aerobinis krūvis siejamas su geresne širdies ir kraujagyslių sistemos būkle, didesne ištverme ir energijos sąnaudomis per savaitę. Pasaulio sveikatos organizacija suaugusiesiems rekomenduoja per savaitę sukaupti 150–300 minučių vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo arba 75–150 minučių didelio intensyvumo aktyvumo.

    Taip pat rekomenduojama bent 2 dienas per savaitę skirti raumenų stiprinimo pratimams, nes vien kardio nepadengia visų sveikatai svarbių poreikių. Dėl to 15-15-15 metodas dažniausiai vertinamas kaip patogus planavimo įrankis, bet ne kaip vienintelė treniruočių forma.

    Kam tinka labiausiai ir kokių mitų vengti

    Metodas neretai patinka vyresniems žmonėms, taip pat moterims po 50 metų, nes leidžia judėti be sudėtingo plano ir pasirinkti sąnariams draugiškesnius variantus. Menopauzės laikotarpiu ir po jos fizinis aktyvumas siejamas su geresne savijauta, svorio kontrole ir kaulų sveikata, tačiau dar svarbiau, kad kardio būtų derinamas su jėgos pratimais.

    Vienas populiariausių mitų – kad riebalai esą pradedami deginti tik po 20 minučių. Iš tiesų organizmas energiją ima iš skirtingų šaltinių visos treniruotės metu, o proporcijas labiau lemia intensyvumas, bendra trukmė, pasirengimas ir tai, kada bei ką valgėte.

    Pradedantiesiems nebūtina iš karto daryti visų 45 minučių – galima pradėti nuo 5-5-5 ar 10-10-10 versijos ir palaipsniui ilginti etapus. Saugiausias orientyras yra jausmas, kad po treniruotės esate maloniai pavargę, bet ne visiškai išsekę.

    Jei fizinio krūvio metu atsiranda krūtinės skausmas, stiprus galvos svaigimas, neįprastas dusulys ar aštrus sąnarių skausmas, treniruotę reikia nutraukti. Sergantiems lėtinėmis ligomis, turintiems širdies problemų, didelį antsvorį ar grįžtantiems po ilgos pertraukos verta pasitarti su gydytoju arba kineziterapeutu, kad krūvis būtų parinktas saugiai.

  • Hantaviruso protrūkis kruiziniame laive: JAV gydytojas po neaiškaus testo išleidžiamas iš izoliacijos

    Hantaviruso protrūkis kruiziniame laive: JAV gydytojas po neaiškaus testo išleidžiamas iš izoliacijos

    JAV gydytojas Stephenas Kornfeldas, kruizinėje kelionėje padėjęs slaugyti susirgusius keleivius per hantaviruso protrūkį, gali palikti griežto režimo izoliacijos palatą Nebraskoje. Jis buvo izoliuotas po to, kai laive paimto nosies tepinėlio tyrimo rezultatai buvo neaiškūs.

    Pasak JAV pareigūnų, Kornfeldas buvo vienas iš 16 amerikiečių, po evakuacijos atgabentų į Nebraskos universiteto medicinos centrą. Čia jis atsidūrė specialiame Biologinės izoliacijos skyriuje, skirtame ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų stebėsenai ir gydymui.

    Kas nutiko gydytojui?

    Kaip aiškino medikai, laive atliktas tyrimas buvo tirtas du kartus Nyderlanduose, tačiau gauti rezultatai išsiskyrė: vienas buvo neigiamas, kitas teigiamas. Dėl to nuspręsta atlikti papildomus tyrimus jau Jungtinėse Valstijose ir laikinai taikyti izoliaciją.

    Trečiadienį ligoninės atstovė spaudai Kayla Thomas pranešė, kad gydytojas bus perkeltas stebėsenai į Nacionalinį karantino skyrių, kuriame jau yra kiti 15 amerikiečių. Tai reiškia, kad griežčiausios izoliacijos jam nebereikia, tačiau sveikatos būklė ir toliau bus vertinama.

    „Jaučiuosi puikiai, šimtu procentų“, – CNN vaizdo interviu sakė Stephenas Kornfeldas.

    Jis teigė, kad izoliacijos sąlygos priminė įprastą, patogų ligoninės kambarį, nors vienatvė esą buvo keisčiausia patirties dalis. Gydytojas pasakojo, kad medikai reguliariai užeidavo, o su artimaisiais jis nuolat bendravo telefonu.

    Kiek atvejų siejama su protrūkiu?

    Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, gegužės 13 dieną su protrūkiu kruiziniame laive siejama 11 atvejų: 8 iš jų patvirtinti, dar vienas tebelaikomas neaiškiu ir tiriamas papildomai. Organizacija taip pat nurodė, kad tarp keleivių ar įgulos užfiksuotos 3 mirtys.

    Per incidentą iš laivo evakuota daugiau kaip 120 keleivių ir įgulos narių, jie išgabenti į skirtingas šalis karantinui ir stebėsenai. Du su protrūkiu siejami amerikiečiai papildomai stebimi specializuotame infekcinių ligų skyriuje Emory universiteto ligoninėje Atlantoje.

    Ką rekomenduoja PSO?

    PSO rekomenduoja 42 dienų karantiną namuose arba specialioje įstaigoje, skaičiuojant nuo išvykimo iš laivo dienos. Organizacija pabrėžia, kad dėl viruso inkubacinio laikotarpio ir plitimo sąlygų laive gali būti nustatyta daugiau atvejų.

    Vis dėlto PSO vertinimu, kol kas nėra požymių, kad tai būtų didesnio protrūkio pradžia. Keleiviai ir įgulos nariai, grįžę į savo šalis, toliau stebimi nacionalinių sveikatos institucijų.

    Tarptautinę evakuacijos ir karantino operaciją Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sánchez ir PSO vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas apibūdino kaip sėkmingą. Pasak PSO, įtariami ir patvirtinti atvejai buvo izoliuoti, o tai padėjo sumažinti tolesnio plitimo riziką.

  • Mirtinas hantavirusas plinta tarp žmonių: kodėl ekspertai ramina, kad tai nebus kitas COVID

    Mirtinas hantavirusas plinta tarp žmonių: kodėl ekspertai ramina, kad tai nebus kitas COVID

    Europos visuomenės sveikatos institucijos tiria su kruiziniu laivu „MV Hondius“ siejamą Andų hantaviruso protrūkį. Iki gegužės 11 dienos pranešta apie devynis atvejus, iš jų septyni patvirtinti ir du tikėtini, taip pat fiksuotos trys mirtys.

    Situacija neišvengiamai priminė ankstyvąsias COVID-19 pamokas, kai infekcijos laivuose išplisdavo į bendruomenes. Vis dėlto epidemiologai pabrėžia, kad Andų virusas, nors ir pavojingas, neturi savybių, būdingų pandemijoms.

    Kuo Andų virusas išskirtinis

    Hantavirusai dažniausiai plinta iš graužikų žmonėms, kai įkvepiamos dalelės, užterštos pelių ar žiurkių šlapimu, išmatomis arba seilėmis. Dauguma šios grupės virusų tarp žmonių neplinta, tačiau Andų virusas laikomas reta išimtimi.

    Tarpžmogiškas perdavimas fiksuojamas nedažnai ir paprastai siejamas su artimu, ilgalaikiu kontaktu, pavyzdžiui, šeimoje ar slaugant sergantį asmenį. Didžiausia rizika kyla uždarose, prastai vėdinamose erdvėse, kur žmonės daug laiko praleidžia labai arti vieni kitų.

    Kodėl tai nepanašu į COVID

    Skirtumas nuo SARS-CoV-2 yra esminis: COVID-19 sukėlėjas efektyviai plinta oru ir dažnai perduodamas dar iki aiškių simptomų. Andų virusui, remiantis iki šiol sukauptais duomenimis, paprastai reikia artimo kontakto, o plitimas dažniausiai susijęs su jau simptominiais atvejais.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad pandemijai neužtenka vien didelio mirtingumo, lemiamas veiksnys yra plitimo lengvumas. Dėl to Andų viruso protrūkiai paprastai būna riboti, o viešosios sveikatos priemonės, tokios kaip stebėsena ir izoliacija, gali būti veiksmingos.

    Simptomai, stebėjimo laikotarpis ir gydymas

    Ankstyvieji simptomai dažnai primena kitas infekcijas: karščiavimą, galvos ir raumenų skausmus, pykinimą, nuovargį. Daliai pacientų liga gali progresuoti į hantavirusinį plaučių sindromą, kai staigiai sunkėja kvėpavimas ir prireikia intensyvios pagalbos.

    Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja žmonėms, galėjusiems turėti kontaktą su Andų virusu, stebėti simptomus iki 42 dienų po paskutinio galimo poveikio. Toks laikotarpis atspindi galimą inkubacijos ribą, tačiau tai nereiškia, kad asmuo visą laiką yra užkrečiamas.

    Specifinio antivirusinio vaisto ar licencijuotos vakcinos nuo Andų viruso šiuo metu nėra, todėl gydymas daugiausia yra palaikomasis. Protrūkio metu plačiai taikomi laboratoriniai tyrimai, įskaitant PGR ir serologinius testus, tačiau ankstyvas neigiamas atsakymas ne visada galutinai atmeta infekciją.

    Mokslininkai pabrėžia, kad greita genetinės sekos analizė ir duomenų apsikeitimas padeda sparčiau patvirtinti atvejus bei atsekti užsikrėtimo grandines. Tai leidžia tiksliau nustatyti, kam reikalinga izoliacija ar sustiprinta medicininė stebėsena, ir mažina tikimybę, kad židinys išsiplės.

  • Hantaviruso vakcina dar kuriama: po mirtino protrūkio kruiziniame laive aiškėja pirmi rezultatai

    Hantaviruso vakcina dar kuriama: po mirtino protrūkio kruiziniame laive aiškėja pirmi rezultatai

    Kas nutiko kruiziniame laive?

    Po mirtino hantaviruso protrūkio kruiziniame laive MV Hondius mokslininkai skubina darbus, ieškodami vakcinos ir geresnių apsaugos priemonių. Protrūkį sukėlė Andų virusas, priklausantis hantavirusų grupei, o sveikatos pareigūnai pabrėžia, kad specifinio gydymo ar patvirtintos vakcinos kol kas nėra.

    Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, iki gegužės 12 dienos buvo nustatyta 11 atvejų, iš jų 9 patvirtinti, mirė 3 žmonės. Organizacija teigė nematanti požymių, kad po keleivių evakuacijos būtų prasidėjęs platesnis protrūkis už laivo ribų.

    Kodėl hantavirusai kelia nerimą?

    Hantavirusai yra zoonoziniai virusai, dažniausiai plintantys nuo graužikų per jų išskyras, o žmonės užsikrečia įkvėpę užterštų dalelių. Kai kurios atmainos gali sukelti sunkias ligos formas, įskaitant kvėpavimo nepakankamumą arba inkstų pažeidimus, todėl ankstyvas medicininis įvertinimas ir palaikomasis gydymas gali būti lemiami.

    Šis protrūkis atkreipė dėmesį į tai, kad retos, bet pavojingos infekcijos ilgą laiką lieka paraštėse, kol neįvyksta ryškus incidentas. Vis dėlto ekspertai ragina vengti automatinių paralelių su 2020 metais prasidėjusia COVID-19 pandemija, nes hantavirusai paprastai neplinta taip lengvai.

    Kokia vakcina kuriama ir kuo ji išskirtinė?

    Jungtinės Karalystės Bato universiteto tyrėjai jau anksčiau kūrė mRNR vakciną prieš kitą hantavirusų grupės atmainą, vadinamą Hantaano virusu. Komanda teigia, kad naujas antigenas laboratoriniuose bandymuose su gyvūnais sukėlė stiprų imuninį atsaką, tačiau tai dar nėra įrodymas, kad vakcina veiks žmonėms.

    Vienas svarbiausių projekto akcentų yra siekis sukurti termiškai stabilesnę mRNR vakciną. Praktinė problema ta, kad daliai mRNR vakcinų reikalingas itin šaltas laikymas, o tai apsunkina logistiką ir didina kaštus, ypač regionuose, kur šaldymo grandinė nepatikima.

    Pasak mokslininkų, taikoma technologija, vadinama ensilikacija, gali padėti vakciną transportuoti aukštesnėje temperatūroje. Komanda teigia jau pasiekusi, kad preparatą būtų galima perkelti iš itin žemos temperatūros laikymo į įprasto šaldytuvo, maždaug 2–8 laipsnių, režimą, o ateityje tikimasi priartėti ir prie gabenimo kambario temperatūroje.

    „Tai visiškai naujas antigenas, ir jis rodo labai gerą imunogeniškumą prieš Hantaano ligas, todėl tikimės, kad jis taps tinkamu pagrindu būsimai vakcinai“, – sakė Bato universiteto chemikė Asel Sartbajeva.

    Ar tai padės ir prieš Andų virusą?

    Didžiausias praktinis klausimas po protrūkio laive yra tai, ar kuriama Hantaano virusui skirta vakcinos platforma galėtų būti pritaikyta ir Andų virusui. Mokslininkai pabrėžia, kad kol kas to nežino, nes būtini tiksliniai bandymai, kurie parodytų, ar sukurtas antigenas suteikia kryžminę apsaugą.

    2024 metais Jungtinės Karalystės vyriausybė su tyrėjais pasirašė sutartį, kuria siekiama sukurti tai, kas galėtų tapti pirmąja pasaulyje termiškai stabilesne mRNR vakcina prieš Hantaano virusą. Tačiau net ir sėkmingi ankstyvieji rezultatai nereiškia greito sprendimo dabartinei situacijai, nes iki realaus vakcinos prieinamumo paprastai reikalingi ilgi klinikiniai tyrimai ir reguliaciniai vertinimai.

    Mokslininkai taip pat ragina vertinti riziką proporcingai: protrūkis įvyko izoliuotoje aplinkoje, kur natūraliai lengviau taikyti ribojimus ir stebėseną. Vis dėlto jis priminė, kad naujai iškylantys virusai gali sukelti staigias krizes, o pasirengimas, vakcinų platformos ir logistika tampa ne mažiau svarbūs nei pati technologija.

  • Hantaviruso protrūkis kruiziniame laive: ES tariasi dėl vienodų izoliacijos taisyklių Šengene

    Hantaviruso protrūkis kruiziniame laive: ES tariasi dėl vienodų izoliacijos taisyklių Šengene

    Protrūkis laive ir skirtingos priemonės

    Po hantaviruso protrūkio kruiziniame laive MV Hondius Europos Sąjungos šalys Briuselyje ėmėsi derinti bendrą reagavimą, kad informacija ir veiksmai tarp valstybių narių nesiskirtų. Pagrindinis tikslas – suderinti, kaip Šengeno erdvėje taikyti izoliacijos ir stebėsenos protokolus, kai užkrato atvejai persikelia per sienas.

    Keleiviai jau perkelti į savo šalis, kur jiems taikomos nacionalinės taisyklės, tačiau praktika skiriasi: dalis žmonių izoliuojami gydymo įstaigose, kitiems nurodyta saviizoliacija namuose. Toks nevienodumas, anot pareigūnų, apsunkina rizikos vertinimą ir komunikaciją, ypač kai keliautojai grįžta į skirtingas sveikatos sistemas.

    WHO rekomendacijos ir ES koordinavimas

    Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja griežtą 42 dienų stebėseną namuose arba karantino vietoje, skaičiuojant nuo gegužės 10 dienos. Vis dėlto pabrėžiama, kad šalys gali prisitaikyti rekomendacijas prie savo konteksto, todėl ES lygmeniu ieškoma bendro vardiklio, kuris užtikrintų palyginamą saugumo lygį.

    Reaguodamos į incidentą, ES institucijos aktyvavo bendradarbiavimo mechanizmus, įskaitant ES civilinės saugos mechanizmą, kuris krizėse padeda koordinuoti pagalbą, transportą ir logistiką. Kai kuriais atvejais organizuoti evakuaciniai skrydžiai, o operacijų centru įvardytas Tenerifės pietinis oro uostas.

    Kuo hantavirusas skiriasi nuo COVID-19?

    Ekspertai ragina neskubėti lyginti šio protrūkio su COVID-19, nes hantavirusas plinta kitaip ir turi kitą ligos eigą. Vertinant riziką visuomenei, akcentuojama, kad tai nėra naujos pandemijos pradžia, o lokalus protrūkis, susietas su konkrečia aplinka laive ir artimais kontaktais.

    „Tai nėra SARS-CoV-2 ir tai nėra COVID pandemijos pradžia. Tai protrūkis, kurį matome laive“, – sakė Pasaulio sveikatos organizacijos infekcinių ligų epidemiologė Maria Van Kerkhove.

    Pasak specialistų, hantaviruso perdavimas paprastai siejamas su artimu, intensyviu kontaktu, o ne su plačiu plitimu kaip respiratorinių virusų atveju. Dėl to didžiausias dėmesys skiriamas tiksliai identifikuotiems kontaktams, stebėsenai ir greitam simptomų atpažinimui.

    Ką tiria ECDC ir kas toliau?

    Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras toliau aiškinasi, kaip tiksliai įvyko užsikrėtimai ir kokia buvo pradinė grandis. Preliminari hipotezė – pirmasis atvejis galėjo būti susijęs su kelione Argentinoje prieš įlipant į laivą, o vėliau virusas plito tarp dalies keleivių jau laive.

    Du žmonės, vienas Prancūzijoje ir vienas Ispanijoje, karantino laikotarpiu patyrė simptomus ir yra gydomi ligoninėje. ECDC nurodo, kad visi europiečiai, buvę laive, identifikuoti ir įtraukti į stebėseną, o šiuo metu nėra pagrindo manyti, jog tai būtų naujas virusas ar nauja atmaina.

    ES pareigūnai pabrėžia, kad sveikatos grėsmės sienų nepaiso, todėl vienoda komunikacija, greitas duomenų apsikeitimas ir suderintos taisyklės Šengeno erdvėje tampa esminiu atsaku į panašias situacijas. Kartu tai laikoma dar vienu priminimu, kad po pandemijos sustiprintos parengties priemonės turi veikti praktikoje, o ne likti vien dokumentuose.

  • Hantavirusas kruiziniame laive: prancūzė Paryžiuje kritinės būklės, PSO ramina dėl protrūkio

    Hantavirusas kruiziniame laive: prancūzė Paryžiuje kritinės būklės, PSO ramina dėl protrūkio

    Paryžiaus ligoninėje gydoma prancūzė, užsikrėtusi hantavirusu per protrūkį kruiziniame laive, yra kritinės būklės. Gydytojai nurodo, kad pacientės būklę komplikavo sunkus kvėpavimo ir širdies nepakankamumas, todėl prireikė dirbtinės plaučių funkcijos palaikymo.

    Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos, gegužės 12 dieną buvo registruota 11 atvejų, iš jų 9 patvirtinti, o 3 žmonės mirė. Visi atvejai siejami su laivo keleiviais ar įgulos nariais, todėl pagrindinis dėmesys sutelktas į kontaktų nustatymą ir stebėseną skirtingose šalyse.

    Kas žinoma apie pacientų būklę?

    Paryžiaus Bichat ligoninės infekcinių ligų specialistas Xavier Lescure teigė, kad prancūzei pasireiškė sunki ligos forma, sukėlusi gyvybei pavojingus plaučių ir širdies sutrikimus. Dėl to taikomas gyvybę palaikantis gydymas, kai kraujas prisotinamas deguonimi per dirbtinius plaučius ir grąžinamas į organizmą.

    Gydytojų vertinimu, tokia priemonė skirta sumažinti apkrovą plaučiams ir širdžiai bei suteikti laiko organizmui atsigauti. Klinikinėje praktikoje tai laikoma intensyviausiu palaikomojo gydymo etapu, kai specifinio antivirusinio gydymo galimybės yra ribotos.

    „Tai paskutinė palaikomojo gydymo pakopa, kai siekiame laimėti laiko, kad plaučiai ir širdis galėtų atsistatyti“, – sakė Xavier Lescure.

    Tuo pat metu pranešta apie Ispanijos keleivį, kuriam Madride atliktas testas taip pat buvo teigiamas. Ispanijos sveikatos institucijos nurodė, kad pacientui pasireiškė nedidelis karščiavimas ir lengvi kvėpavimo takų simptomai, o būklė vertinama kaip stabili.

    Kodėl taikoma 42 dienų izoliacija?

    PSO rekomenduoja visiems kruizinio laivo keleiviams ir įgulos nariams 42 dienas būti stebimiems ir laikytis izoliacijos namuose arba specialioje vietoje, skaičiuojant nuo išvykimo iš laivo dienos. Toks terminas siejamas su ilgesniu inkubaciniu laikotarpiu, kuris kai kurių hantavirusų atveju gali tęstis nuo kelių dienų iki kelių savaičių.

    Organizacija pabrėžia, kad dėl uždaros laivo aplinkos ir intensyvių tarpusavio kontaktų gali išryškėti daugiau atvejų, kurie šiuo metu dar nėra diagnozuoti. Vis dėlto PSO vertinimu, kol kas nėra požymių, kad situacija peraugtų į platesnį protrūkį už šio incidento ribų.

    „Šiuo metu nematome ženklų, kad tai būtų didesnio protrūkio pradžia“, – teigė PSO vadovas Tedros Adhanom Ghebreyesus.

    Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas taip pat pareiškė, kad situacija šalyje yra kontroliuojama, tačiau akcentavo poreikį koordinuoti veiksmus Europos mastu. Tokia koordinacija svarbi, nes keleiviai grįžo į skirtingas valstybes, o stebėsena ir testavimas priklauso nuo nacionalinių sveikatos sistemų veiksmų.

    Kaip plinta hantavirusas ir kas rizikuoja?

    Hantavirusai žmonėms dažniausiai perduodami kontaktuojant su užkrėstų graužikų šlapimu, išmatomis ar seilėmis. Užsikrėtimo rizika didėja valant uždaras, prastai vėdinamas patalpas, kuriose galėjo būti graužikų, taip pat dirbant ūkyje, miškuose ar būnant vietovėse, kuriose graužikų gausu.

    Žmogaus perdavimas žmogui laikomas retu ir paprastai aprašomas tik tam tikrų hantavirusų atvejais, dažniausiai artimo kontakto aplinkoje. PSO ir JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrai nurodo, kad užkrečiamumas paprastai siejamas su simptomine ligos faze, todėl ankstyvas simptomų atpažinimas ir greita izoliacija išlieka svarbiausios priemonės.

    Sveikatos specialistai pabrėžia, kad esant karščiavimui, kvėpavimo sutrikimams, stipriam silpnumui ar sparčiai blogėjančiai būklei po galimo kontakto su užkrėsta aplinka, reikia nedelsti ir kreiptis į medikus. Kruizinio laivo keleiviams ir įgulos nariams rekomenduojama laikytis nacionalinių institucijų nurodymų dėl stebėsenos, testavimo ir izoliacijos.

  • Hantaviruso protrūkis kruiziniame laive Tenerifėje: operacijoje mirė 62 metų Ispanijos pareigūnas

    Hantaviruso protrūkis kruiziniame laive Tenerifėje: operacijoje mirė 62 metų Ispanijos pareigūnas

    Kas nutiko Tenerifėje?

    Ispanijos pareigūnas, dirbęs civilinėje gvardijoje, sekmadienį mirė Tenerifėje vykdytos operacijos metu, kai į Granadiljos de Abonos uostą atplaukė kruizinis laivas „MV Hondius“. Pranešama, kad 62 metų vyrą ištiko širdies smūgis, kai buvo užtikrinama tvarkinga keleivių išlaipinimo ir kontrolės procedūra.

    Operacija uoste vyko esant padidintai įtampai, nes laive buvo patvirtintas hantaviruso protrūkis. Dėl to buvo taikomi griežti sveikatos saugos protokolai, o pareigūnai ir medikai koordinavo keleivių srautus bei judėjimo ribojimus.

    „Norėčiau pareikšti užuojautą šeimai ir visai civilinei gvardijai“, – sakė Ispanijos sveikatos ministrė Mónica García.

    Hantavirusas: kodėl reaguojama griežtai?

    Hantavirusas yra reta, bet potencialiai mirtina virusinė infekcija, kuri kai kuriais atvejais sukelia sunkias kvėpavimo ar inkstų pažaidas. Virusas dažniausiai siejamas su graužikais ir jų išskyromis, o užsikrėtimas paprastai įvyksta įkvėpus užterštų dalelių.

    Visuomenės sveikatos institucijos paprastai ypač jautriai vertina bet kokius užkrečiamųjų ligų incidentus kruiziniuose laivuose, nes uždara aplinka ir didelis žmonių judėjimas tarp šalių gali paspartinti infekcijų plitimą. Dėl šios priežasties taikomos izoliavimo, testavimo, kontaktų nustatymo ir kelionių kontrolės priemonės.

    Ką skelbia pareigūnai ir tarptautinės institucijos?

    Laivo atvykimas į Tenerifę tapo tarptautinio reagavimo dalimi, siekiant suvaldyti protrūkį, saugiai išlaipinti keleivius ir organizuoti jų grąžinimą į kilmės šalis. Pranešta, kad dalis įtariamų atvejų Ispanijoje vėliau nepasitvirtino, tačiau kitose valstybėse stebimi nauji patvirtinti užsikrėtimai.

    Pasaulio sveikatos organizacija ragino išlikti budriems, tačiau pabrėžė, kad situacija vertinama kaip lokalus protrūkis ir nėra prilyginama pandemijai. Medikai ir epidemiologai akcentuoja, kad svarbiausia yra tikslus atvejų patvirtinimas, greita izoliacija ir aiški komunikacija keleiviams bei visuomenei.

  • Iš „Hondius“ laivo evakuoti žmonės dėl hantaviruso: PSO ramina, bet stebėsena tęsis 42 dienas

    Iš „Hondius“ laivo evakuoti žmonės dėl hantaviruso: PSO ramina, bet stebėsena tęsis 42 dienas

    Ispanija ir Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) teigia, kad kruizinio laivo „Hondius“ keleivių evakuacija Tenerifėje, kilus hantaviruso protrūkiui, buvo sėkminga. Anot Madrido, sprendimas priimtas vadovaujantis tiek tarptautiniais įsipareigojimais, tiek humanitariniais motyvais.

    Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sánchez viešai gynė vyriausybės veiksmus po to, kai laivas buvo priverstas įplaukti į Granadiljos uostą Tenerifėje. Jis pabrėžė, kad taikytas protokolas turėjo užtikrinti ir evakuojamų žmonių, ir vietos gyventojų saugumą.

    PSO: didelio protrūkio požymių nėra

    PSO duomenimis, iki gegužės 12 dienos buvo nustatyta 11 susijusių atvejų, iš jų 9 patvirtinti, o trys žmonės mirė. Organizacija pabrėžė, kad nuo gegužės 2 dienos, kai apie situaciją buvo pranešta PSO, naujų mirčių neužfiksuota.

    „Nėra nieko, kas rodytų, jog kils didelis protrūkis“, – sakė PSO generalinis direktorius Tedros Adhanom Ghebreyesus.

    Vis dėlto PSO akcentuoja, kad situacija gali kisti dėl ilgesnio hantaviruso inkubacinio laikotarpio, todėl artimiausiomis savaitėmis gali išryškėti daugiau įtariamų ar patvirtintų atvejų. Dėl to svarbiausia priemone išlieka aktyvi sveikatos stebėsena ir greitas galimų atvejų izoliavimas.

    42 dienų stebėsena ir izoliavimas

    PSO rekomenduoja 42 dienas griežtai stebėti asmenis, kurie galėjo turėti sąlytį su virusu, o prireikus tai daryti namuose arba karantino patalpose. Nurodoma, kad šis laikotarpis skaičiuojamas nuo gegužės 10 dienos.

    PSO vadovas taip pat pabrėžė, kad kiekviena valstybė gali pritaikyti šias rekomendacijas pagal savo nacionalinį kontekstą. Tuo pat metu jis ragino bet kokius naujus įtariamus atvejus izoliuoti nedelsiant, kad būtų sumažinta tolesnio plitimo rizika.

    Vienas pacientas Ispanijoje stebimas ligoninėje

    Per spaudos konferenciją patvirtinta, kad vienas Ispanijos keleivis, kuriam testas iš pradžių rodė teigiamą rezultatą, tebėra izoliuotas Gómez Ulla centrinėje gynybos ligoninėje Madride. Sveikatos šaltinių teigimu, jam nuo gegužės 12 dienos ryto pasireiškė su liga suderinami simptomai.

    Skelbiama, kad paciento izoliacija išlieka, patalpa buvo dezinfekuota, o klinikinė būklė toliau atidžiai stebima. Ispanijos valdžia pabrėžia, kad svarbiausia išlieka nuosekli kontrolė, testavimas ir epidemiologinis sekimas, kad būtų apsaugota visuomenės sveikata.

  • Šiaulių Pietiniame rajone judėjimo šventė: kaip „Pietinis rajonas juda 2026!“ sutelkė bendruomenę

    Šiaulių Pietiniame rajone judėjimo šventė: kaip „Pietinis rajonas juda 2026!“ sutelkė bendruomenę

    Šiaulių Pietiniame rajone surengta judėjimo šventė „Pietinis rajonas juda 2026!“, kurios tikslas – skatinti fizinį aktyvumą, sveiką gyvenseną ir mėgėjų sportą. Renginyje akcentuota, kad reguliari kasdienė veikla svarbi įvairaus amžiaus žmonėms ir prisideda prie geresnės savijautos.

    Viešą mankštą vedė Dainų pirminės sveikatos priežiūros centro Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus kineziterapeutė Violeta Garbštė, jai talkino viso skyriaus komanda. Organizatoriai pabrėžė edukacinę renginio dalį – dalyviai buvo skatinami rinktis judėjimą kaip paprastą ir prieinamą sveikatos stiprinimo būdą.

    Dėmesys sveikatai ir bendrystei

    Dainų pirminės sveikatos priežiūros centro direktorė Aurika Koncienė sveikindama susirinkusiuosius pabrėžė bendruomenės svarbą ir ragino išlaikyti aktyvumo įpročius kasdienybėje.

    „Džiugu matyti jus visus taip gausiai susirinkusius Dainų pirminės sveikatos priežiūros centro aplinkoje. Tegul ši judėjimo šventė primena, kad Pietinis rajonas yra ryški miesto dalis, kurioje daug judėjimo ir aktyvų gyvenimo būdą mėgstančių žmonių“, – sakė Aurika Koncienė.

    Renginyje dalyvavo ir moksleivių grupės iš įvairių Šiaulių ugdymo įstaigų, kurias lydėjusios karjeros specialistės atkreipė dėmesį į praktinę tokio formato naudą. Pasak jų, neformali aplinka padeda mokiniams geriau suprasti sveikatos priežiūros specialistų darbą, o tuo pačiu stiprina socialinius įgūdžius ir įsitraukimą.

    Kasdienio judėjimo rekomendacijos

    Renginio organizatoriai priminė, kad Pasaulio sveikatos organizacija aktyvų gyvenimo būdą sieja su mažesne lėtinių ligų rizika, geresne emocine savijauta ir didesniu darbingumu. Nors universalus „vienas skaičius visiems“ ne visuomet tinka, praktikoje dažnai akcentuojamas tikslas kasdien sukaupti apie 10 tūkstančių žingsnių.

    Taip pat pabrėžta, kad mokyklinio amžiaus vaikams rekomenduojama per savaitę fiziniam aktyvumui skirti apie 7 valandas, o suaugusiesiems svarbiausia yra reguliarumas ir įpročių tvarumas. Specialistai primena, kad naudos duoda ne tik sportas, bet ir greitesnis ėjimas, lipimas laiptais ar aktyvesnės pertraukos dienos metu.

    Renginys sugrįžo trečius metus

    Šventė vyko jau trečius metus iš eilės, o po maždaug 30 minučių trukusios mankštos dalyviai įsitraukė į nuotaikingas veiklas ir estafetes. Renginyje netrūko padėkų, aplodismentų ir bendruomeniškumo akcentų, kurie, organizatorių teigimu, yra ne mažiau svarbūs už fizinį krūvį.

    Po aktyvių veiklų dalyviai vaišinosi Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos Botanikos sodo arbata, o atminimui gavo simbolinių dovanų. Dainų pirminės sveikatos priežiūros centras kvietė ir toliau sekti iniciatyvas bei prisijungti prie prasmingų veiklų, stiprinančių judėjimo kultūrą mieste.

  • Hantaviruso atvejis kruiziniame laive: „MV Hondius“ vėl švartuojamas Kanaruose dėl audros

    Hantaviruso atvejis kruiziniame laive: „MV Hondius“ vėl švartuojamas Kanaruose dėl audros

    Ispanijos jūrų tarnybos pirmadienio vakarą rekomendavo Nyderlandų kruiziniam laivui „MV Hondius“, kuriame fiksuotas galimas hantaviruso atvejis, laikinai vėl švartuotis Granadilijos uoste Kanarų salose. Sprendimas priimtas prasidėjus stipriems vėjo gūsiams ir bangavimui, kai buvo ruoštasi keleivių evakuacijai.

    Pasak pareigūnų, laivą audra nuolat sukinėjo, o bandymai išlaikyti stabilumą užtruko daugiau nei valandą. Dėl to evakuacijos darbai buvo pristabdyti, o laivą nutarta pririšti uoste, kad išlaipinimas vyktų saugiau.

    Kas žinoma apie galimą atvejį

    Pirmadienio vakarą vienam iš 14 iš laivo evakuotų Ispanijos piliečių Madrido Gomezo Uljos ligoninėje nustatytas preliminariai teigiamas hantaviruso testas. Pacientas izoliuotas ir, kaip skelbiama, simptomų nejaučia, o kiti evakuotieji po neigiamų tyrimų rezultatų liko karantine.

    Pasaulio sveikatos organizacija atkreipė dėmesį, kad dėl ilgo inkubacinio laikotarpio naujų atvejų gali paaiškėti artimiausiomis dienomis ar savaitėmis. Hantaviruso inkubacija gali trukti iki šešių savaičių, nors dažniausiai siekia apie tris.

    Saugumas uoste ir tolesni planai

    Ispanijos sveikatos ministrė Mónica García patvirtino, kad laikinas švartavimas atliktas vadovaujantis Jūrų kapitonijos rekomendacijomis. Tikslas buvo sumažinti riziką keleiviams ir sudaryti sąlygas evakuacijos komandoms dirbti saugiau esant sudėtingoms meteorologinėms sąlygoms.

    „Dėl meteorologinių priežasčių ir gavus Jūrų kapitonijos rekomendaciją „MV Hondius“ laikinai prišvartuotas Granadilijos uoste. Stiprus vėjas ir bangos reiškė, kad keleiviams išlipti ir komandoms dirbti taip yra saugiau“, – sakė Mónica García.

    Laivas buvo pakeliui į Nyderlandus, kur, kaip skelbta, turėtų būti užbaigtas 28 keleivių grąžinimas. Vis dėlto galutiniai sprendimai dėl kelionės tęstinumo ir karantino režimo priklausys nuo tolesnių tyrimų rezultatų bei sveikatos institucijų vertinimo.

    Kas yra hantavirusas

    Hantavirusai paprastai plinta per kontaktą su graužikais ar jų išskyromis, taip pat įkvėpus ore pakilusių dalelių uždarose, prastai vėdinamose patalpose. Žmogus žmogui perduodamas ne visų atmainų atvejais, todėl rizikos vertinimas dažniausiai priklauso nuo konkretaus viruso tipo ir epidemiologinių aplinkybių.

    Medikai pabrėžia, kad bet kokių simptomų atsiradimas po galimo kontakto, ypač karščiavimas, kvėpavimo sutrikimai ar staigus būklės blogėjimas, yra signalas nedelsiant kreiptis pagalbos. Kruiziniuose laivuose protrūkių valdymą apsunkina uždaros erdvės, bendros ventiliacijos zonos ir intensyvus žmonių judėjimas, todėl sprendimai dažnai priimami konservatyviai, pirmenybę teikiant prevencijai.

    Antradienį Madrido Monklouje numatytas Ispanijos premjero Pedro Sánchez ir Pasaulio sveikatos organizacijos vadovo Tedroso Adhanomo Ghebreyesuso susitikimas, kuriame ketinama aptarti krizės valdymą. Po susitikimo planuojama bendra spaudos konferencija.