CP v2

Tag: Pasaulio sveikatos organizacija

  • Hantaviruso protrūkis kruiziniame laive: Prancūzija patvirtino naują atvejį, stebima šimtai

    Hantaviruso protrūkis kruiziniame laive: Prancūzija patvirtino naują atvejį, stebima šimtai

    Prancūzija patvirtino dar vieną hantaviruso atvejį, susijusį su kruiziniame laive MV Hondius fiksuotu protrūkiu. Kaip nacionalinei žiniasklaidai teigė Prancūzijos sveikatos ministrė Stéphanie Rist, naujai užsikrėtusi moteris iš laivo buvo evakuota savaitgalį.

    Tuo metu Ispanijos sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad du įtariami atvejai, apie kuriuos buvo skelbta anksčiau, laboratoriniais tyrimais nepasitvirtino. Pasak pareigūnų, tai sumažino riziką, kad šalyje formuojasi atskiras infekcijos židinys, tačiau stebėsena tęsiama.

    Laivas sekmadienį pasiekė Granadiljos de Abonos uostą Tenerifėje, iš kur keleiviai buvo išgabenti į savo valstybes. Grįžę jie turėtų atlikti medicininius tyrimus ir laikytis izoliacijos, nes hantaviruso inkubacinis laikotarpis gali trukti iki šešių savaičių.

    JAV institucijos po evakuacijos informavo, kad vienam keleiviui pasireiškė lengvi simptomai, o kito asmens PGR testas įvertintas kaip silpnai teigiamas Andų virusui. Andų virusas yra viena hantavirusų atmainų, kai kuriais atvejais siejama su sunkiomis ligos formomis.

    Ispanijos Vyriausybės sveikatos reikalų valstybės sekretorius Javieras Padilla ragino vertinti situaciją atsargiai ir atkreipė dėmesį į skirtingą rezultatų interpretavimą. Jo teigimu, laive atliktas vieno keleivio PGR tyrimas buvo neapibrėžtas, o Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras bei Ispanijos epidemiologai jį laikė neigiamu, kai JAV vertinime jis apibūdinamas kaip silpnai teigiamas.

    Pasak J. Padillos, panašiai vertinamas ir kitas simptominis keleivis: Ispanijos specialistai ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras manė, kad simptomai neatitinka hantaviruso infekcijai būdingos klinikos, tačiau JAV atsargumo sumetimais atvejį toliau traktuoja kaip galimą.

    Pirmadienį iš Ispanijos turėjo išskristi du lėktuvai, kurie išgabentų likusius laivo keleivius, vienas jų planuotas į Australiją, kitas į Nyderlandus. Sveikatos institucijos skirtingose šalyse paraleliai organizuoja kontaktų atsekimą, kad būtų kuo greičiau nustatyti galimi užsikrėtusieji ir apribotas tolesnis plitimas.

    Pasaulio sveikatos organizacija yra patvirtinusi, kad su šiuo protrūkiu jau siejami šeši hantaviruso atvejai. Organizacija įspėjo, kad dėl ilgo inkubacinio laikotarpio papildomų užsikrėtimų dar gali būti nustatyta vėliau.

    „Noriu aiškiai pasakyti: tai nėra SARS-CoV-2 ir tai nėra naujos COVID pandemijos pradžia. Tai protrūkis laive“, – sakė Pasaulio sveikatos organizacijos infekcinių ligų epidemiologė Maria Van Kerkhove.

    Ji pabrėžė, kad hantavirusai plinta kitaip nei koronavirusai: dažniausiai užsikrečiama ne per įprastą oro lašeliniu būdu vykstantį plitimą minioje, o per artimą ir glaudų kontaktą arba kontaktą su infekcijos šaltiniais. Dėl to pagrindinis dėmesys skiriamas konkrečių kontaktų grandinių nustatymui ir izoliacijos laikymuisi.

    Kontaktų atsekimas tęsiasi keliose žemynuose

    Skirtingų valstybių institucijos ieško ir stebi keleivius, kurie iš laivo išlipo dar iki tol, kol protrūkis buvo identifikuotas. Tokie atvejai laikomi didesnės rizikos, nes dalis žmonių galėjo išvykti be išsamios epidemiologinės apklausos ir kontaktų atsekimo.

    Nyderlandų pareigūnai anksčiau nurodė, kad balandžio 24 dieną, praėjus beveik dviem savaitėms po pirmosios mirties laive, daugiau nei dvi dešimtys keleivių iš mažiausiai 12 šalių išlipo nesulaukę pilnos visuomenės sveikatos procedūrų apimties. Dėl to dabar papildomai tikrinamos jų kelionių trajektorijos ir galimi kontaktai.

    Taip pat pranešta apie Nyderlandų pilietę, kurios sutuoktinis mirė laive: dėl prastos būklės ji negalėjo tęsti skrydžio į Europą, buvo išlaipinta Johanesburge ir vėliau mirė. Nyderlandų visuomenės sveikatos tarnybos atlieka kontaktų atsekimą tarp keleivių, kurie galėjo su ja bendrauti skrydžio metu.

    Jungtinės Karalystės sveikatos saugos institucijos nurodė, kad įtariamas dar vienas atvejis, susijęs su laivo sustojimu Tristan da Cunha salyne Pietų Atlante. Apie įtariamo atvejo būklę išsamesnės informacijos nepateikta, o tyrimai ir stebėsena tęsiami.

    Kas yra hantavirusas ir kaip užsikrečiama?

    Hantavirusas yra virusų grupė, kurią platina graužikai, o žmogus dažniausiai užsikrečia įkvėpęs ore pasklidusių dalelių iš išdžiūvusių graužikų išmatų ar šlapimo. Rečiau infekcija siejama su tiesioginiu kontaktu su užterštais paviršiais ar įkandimais, priklausomai nuo viruso atmainos ir aplinkybių.

    Medikų teigimu, hantavirusai gali sukelti sunkias ligas, tarp jų hantavirusinį plaučių sindromą, kai pažeidžiami plaučiai ir gali vystytis kvėpavimo nepakankamumas. Kita klinikinė forma yra hemoraginė karštligė su inkstų sindromu, kuri paveikia inkstus ir gali sukelti pavojingas komplikacijas.

    Ekspertai primena, kad ilgas inkubacinis laikotarpis apsunkina epidemiologinę kontrolę, todėl svarbiausi instrumentai išlieka laiku atliekami tyrimai, izoliacija ir kruopštus kontaktų atsekimas. Dėl protrūkio laive atidžiai stebima, ar tarp grįžusių keleivių skirtingose šalyse neatsiras naujų atvejų.

  • Hantaviruso protrūkis kruiziniame laive: keleiviai Europoje izoliuojami 42 dienas, kur jie dabar?

    Hantaviruso protrūkis kruiziniame laive: keleiviai Europoje izoliuojami 42 dienas, kur jie dabar?

    Kruizinis laivas, kuriame užfiksuotas hantaviruso protrūkis, sekmadienį pasiekė Ispanijai priklausančias Kanarų salas. Laive buvo 147 žmonės iš 23 valstybių, tarp jų – apie 70 europiečių, o vietos institucijos pritaikė sustiprintas visuomenės sveikatos priemones.

    Operacijoje dalyvavo Ispanijos valdžios institucijos, Pasaulio sveikatos organizacija ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras. Keleiviai ir įgula buvo vertinami dėl simptomų, organizuotas jų grįžimas į namų šalis, o daliai nustatyta privaloma izoliacija ir medicininė stebėsena.

    Kaip organizuojamas grįžimas

    Pasak Ispanijos sveikatos apsaugos institucijų, dalis žmonių dar liko laive: vieni kelionę tęs jūra, kiti bus perkelti orlaiviu. Nurodoma, kad pagrindinė kryptis – Nyderlandai, o dalis keleivių vėliau planuoja skristi toliau už Europos ribų.

    Hantavirusai yra reta, bet potencialiai pavojinga virusų grupė, kurios plitimas dažniausiai siejamas su graužikais ir jų išskyromis. Dėl galimo ilgesnio inkubacinio laikotarpio kai kurios šalys taiko ilgesnę izoliaciją, kad būtų suvaldyta rizika šeimos nariams ir bendruomenei.

    Kur izoliuojami keleiviai

    Ispanijoje 14 piliečių perkelti į Madrido karo ligoninę Gómez Ulla, turinčią aukšto lygio izoliacijos galimybes. Čia numatyta 42 dienų karantino tvarka ir periodiniai PGR tyrimai, skirti laiku nustatyti galimus naujus atvejus.

    Prancūzijos institucijos pranešė, kad į šalį grįžo penki asmenys, o vienam jų pervežimo metu pasireiškė simptomai ir jis patvirtintas kaip naujausias atvejis. Šalyje numatytas medicininis ir epidemiologinis įvertinimas gydymo įstaigoje, po kurio taikoma izoliacija, kad bendra trukmė siektų 42 dienas.

    „Asmenys, turėję kontaktą su keleiviais ar užsikrėtusiaisiais, gali būti izoliuojami, jei vertinama, kad kyla didelė užsikrėtimo rizika“, – sakė Prancūzijos sveikatos apsaugos institucijų atstovai.

    Nyderlanduose lėktuvu atskraidinti 26 keleiviai, tarp jų – aštuoni šalies piliečiai. Sveikatos apsaugos institucijos nurodė, kad jie izoliuojami namuose 42 dienas, o užsieniečiai, neturintys gyvenamosios vietos, apgyvendinami specialioje karantino vietoje.

    Vokietija pranešė turėjusi aštuonis asmenis laive, įskaitant vieną mirusį keleivį. Keli grįžę keleiviai perkelti į Frankfurto ligoninę ištyrimui, o vėliau karantino ir stebėsenos priemones koordinuos vietos sveikatos institucijos.

    Belgijoje du atvykę keleiviai pristatyti į Antverpeno universitetinę ligoninę medicininiam įvertinimui. Jei simptomų nenustatoma, planuojama stebėsena namuose, kurią vykdys regiono visuomenės sveikatos tarnybos.

    Graikijoje vienas keleivis, kuriam simptomų nepastebėta, izoliuojamas Atėnų Attikon universiteto ligoninėje, kur nurodytas atsargumo karantinas iki 45 dienų. Airija skelbė, kad du keleiviai po atvykimo į Dubliną izoliuoti medicinos įstaigoje ir yra stebimi, kol atliekami tyrimai.

    Jungtinės Karalystės sveikatos saugos agentūra informavo, kad stebimi 20 britų piliečių, taip pat vienas Vokietijos pilietis, gyvenantis Jungtinėje Karalystėje, ir vienas Japonijos keleivis. Po pradinio testavimo laikotarpio jiems gali būti taikoma izoliacija iki 45 dienų, priklausomai nuo individualaus rizikos vertinimo.

    Specialistai pabrėžia, kad tokios priemonės taikomos siekiant anksti pastebėti simptomus, nutraukti galimas perdavimo grandines ir išvengti plataus masto protrūkio. Keleiviams paprastai nurodoma laikytis atstumo, riboti kontaktus ir vykdyti nacionalinių sveikatos institucijų nustatytą testavimo bei stebėsenos grafiką.

  • Tenerifėje evakuotas kruizinis laivas po hantaviruso atvejų: ką apie riziką sako PSO

    Tenerifėje baigta skubi kruizinio laivo MV Hondius keleivių ir dalies įgulos evakuacija po to, kai kelionės metu fiksuoti su hantavirusu siejami susirgimai ir mirtys. Laivas prisišvartavo prie Granadiljos de Abonos uosto, o sveikatos tarnybos atliko situacijos įvertinimą.

    Pasak Ispanijos sveikatos apsaugos pareigūnų, atvykimo metu žmonėms nepastebėta akivaizdžių ligos simptomų. Vis dėlto laive buvę asmenys vertinami kaip artimai kontaktavę, todėl taikomas sustiprintas stebėjimas ir tolesnės prevencinės priemonės.

    Keleiviai į krantą buvo išleidžiami mažomis grupėmis, daliai jų nurodyta dėvėti kaukes ir kitas apsaugos priemones. Žmonėms leista pasiimti tik būtiniausius daiktus ir dokumentus, o vėliau jie palydėti tolesnei kelionei.

    Į laivą užlipo epidemiologinės priežiūros specialistai, kurie vertino sveikatos būklę ir galimus simptomus, įskaitant temperatūros matavimą. Pranešta, kad ne visiems buvo atliekami laboratoriniai tyrimai, todėl didelę reikšmę turi vėlesnis stebėjimas po išlaipinimo.

    Hantavirusai yra retų virusinių infekcijų grupė, dažniausiai siejama su graužikais ir jų išskyromis. Žmogus gali užsikrėsti įkvėpęs smulkių dalelių iš užterštos aplinkos, o dalis virusų gali sukelti sunkius kvėpavimo ar inkstų pažeidimus.

    Tarptautinės sveikatos institucijos yra pabrėžusios, kad perdavimas nuo žmogaus žmogui paprastai pasitaiko retai. Vis dėlto Andes hantaviruso tipas yra išskiriamas kaip vienas iš nedaugelio, dėl kurio aprašyti užsikrėtimai tarp žmonių, todėl protrūkių valdymas reikalauja atsargumo.

    Pasaulio sveikatos organizacija situaciją vertina kaip mažos rizikos platesnei visuomenei, jei laikomasi visuomenės sveikatos priemonių. Kartu rekomenduojamas ilgesnis aktyvus stebėjimas visiems išlaipintiems, nes inkubacinis laikotarpis gali užtrukti.

    Šalys, į kurias grįžta keleiviai, paprastai organizuoja kontaktų nustatymą ir sveikatos būklės stebėjimą, o atsiradus simptomams taiko izoliavimo ir ištyrimo protokolus. Kruizų sektoriui tai dar vienas priminimas, kad net ir retos infekcijos uždarose erdvėse gali greitai tapti tarptautine logistine ir sveikatos apsaugos problema.

    „Suprantu, kad žodis protrūkis ir į jūsų krantus artėjantis laivas sukelia prisiminimų, kurių dar nesame visiškai pamiršę. Tačiau svarbu aiškiai pasakyti: tai nėra dar viena Covid-19 situacija“, – sakė PSO vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas.

    Operatorius „Oceanwide Expeditions“ nurodė, kad po išlaipinimo laivas bus paruoštas tolesniam plaukimui ir vėliau dezinfekuotas. Tuo metu sveikatos apsaugos institucijų prioritetas išlieka kuo anksčiau nustatyti galimus atvejus ir užkirsti kelią tolesniam plitimui.

  • Hantaviruso protrūkis išjudino „Moderna“ ir kitų biotechnologijų akcijas: kas vyksta iš tiesų?

    Hantaviruso protrūkis išjudino „Moderna“ ir kitų biotechnologijų akcijas: kas vyksta iš tiesų?

    Kas nutiko ir kodėl sureagavo rinka

    Pirmadienį dalies farmacijos ir biotechnologijų bendrovių akcijos šoktelėjo investuotojams vertinant, kurios įmonės galėtų greičiausiai prisidėti prie atsako į hantaviruso atvejus, susietus su kruiziniu laivu. Pasaulio sveikatos organizacija gegužės pradžioje pranešė apie atvejus, užfiksuotus keleiviams plaukiant Nyderlandų vėliava registruotu ekspediciniu laivu.

    Nors pati žinia sukėlė rinkos sujudimą, sveikatos institucijos pabrėžia, kad bendras pavojus visuomenei šiuo metu vertinamas kaip žemas. Hantavirusai dažniausiai plinta per kontaktą su graužikų išskyromis, o žmogaus perdavimas žmogui paprastai būna retas ir priklauso nuo konkrečios viruso rūšies.

    Kurios įmonės atsidūrė dėmesio centre

    Daugiausia dėmesio sulaukė „Moderna“, kuri pranešė atliekanti ikiklinikinius tyrimus, susijusius su hantavirusais. Bendrovė nurodė, kad tyrimai vykdomi bendradarbiaujant su JAV kariuomenės infekcinių ligų tyrimų institucija, tačiau tai ankstyva, dar komerciškai neapibrėžta stadija.

    Kartu augo ir kitų vakcinų ar imunoprofilaktikos srityje dirbančių bendrovių akcijos, tarp jų „Inovio Pharmaceuticals“ ir „Novavax“. Rinkose tokie šuoliai dažnai siejami su lūkesčiais, kad atsiradus naujai grėsmei gali išaugti paklausa diagnostikai, vakcinoms ar gydymui, net jei reali rinka vėliau pasirodo esanti nedidelė.

    Analitikų vertinimu, tokiais atvejais kainų kilimą neretai labiau lemia sentimentas ir mažmeninių investuotojų aktyvumas, o ne fundamentali pajamų perspektyva. Tai ypač būdinga įmonėms, kurios jau anksčiau buvo siejamos su greitu vakcinų ar platforminių technologijų pritaikymu, kaip nutiko pandemijos laikotarpiu.

    Ką svarbu žinoti apie hantavirusą

    Hantavirusas yra virusinių infekcijų grupė, galinti sukelti sunkias kvėpavimo takų ar inkstų pažaidas, o kai kuriais atvejais liga būna mirtina. Europos ir JAV visuomenės sveikatos institucijos pabrėžia, kad dauguma atvejų susiję su aplinkos veiksniais ir kontaktu su graužikais, o ne su masiniu plitimu tarp žmonių.

    PSO nurodė, kad šiuo protrūkiu siejama viruso atmaina yra iš tų, kurios retais atvejais gali plisti ir nuo žmogaus žmogui, todėl taikomi griežtesni protokolai: testavimas, izoliavimas, kontaktų atsekimas. Pranešta apie kelis patvirtintus atvejus ir mirtis, tačiau institucijos pabrėžė, kad situacija stebima ir kol kas nėra požymių, jog tai virstų plačiu tarptautiniu plitimu.

    Laivas, su kuriuo siejami atvejai, buvo nukreiptas į Tenerifę, kur išlaipinimas vyko laikantis sustiprintų sveikatos saugos priemonių. Tokiomis aplinkybėmis sprendimus paprastai koordinuoja vietos sveikatos tarnybos, uostų administracijos ir tarptautiniai partneriai, kad būtų užtikrintas testavimas ir saugus keleivių grįžimas.

    Investuotojams ši istorija tapo priminimu, kad net ir riboto masto protrūkiai gali sukelti staigius, bet trumpalaikius akcijų kainų svyravimus. Sveikatos specialistai tuo pat metu akcentuoja praktines prevencijos priemones: vengti kontakto su graužikais ir jų išskyromis, užtikrinti patalpų higieną ir, esant simptomams po galimo kontakto, nedelsti kreiptis į medikus.

  • Ispanijos ir Kanarų ginčas dėl hantaviruso laivo: kaip „MV Hondius“ vis dėlto pasiekė Tenerifę

    Ispanijos ir Kanarų ginčas dėl hantaviruso laivo: kaip „MV Hondius“ vis dėlto pasiekė Tenerifę

    Prie Tenerifės krantų kilusi įtampa dėl kruizinio laivo „MV Hondius“, kuriame nustatyti hantaviruso atvejai, peraugo į atvirą Kanarų salų ir Madrido institucijų konfliktą. Kanarų vyriausybės vadovas Fernando Clavijo viešai kaltino centrinę valdžią delsiant ir grasino neįleisti laivo į Granadiljos uostą.

    Ginčo esmė buvo evakuacija: Kanarų administracija reikalavo, kad dalis keleivių, dar laukusių pervežimo, būtų išskraidinti kariniu Ispanijos orlaiviu. Pasak F. Clavijo, lėktuvas galėjo gabenti apie 210 žmonių, tačiau planuota, kad juo skrenda tik 14 keleivių, todėl, jo teigimu, sprendimai atrodė neefektyvūs.

    Centrinė valdžia netrukus pateikė oficialų nurodymą priimti laivą, argumentuodama būtinybe suteikti medicininę pagalbą ir įvertinti blogėjančias oro sąlygas. Dokumente taip pat pabrėžta, kad sveikatos patikras praktiškiau atlikti uoste, nei palikti laivą jūroje neribotam laikui.

    Laivas sekmadienio rytą, apie 06:30 vietos laiku, vis dėlto nuleido inkarą Granadiljos uoste, o pirmieji keleiviai į krantą buvo išlaipinti apie 09:40. Pirmiausia išvyko 14 Ispanijos piliečių, kuriuos, lydint pareigūnams, autobusu išgabeno į Tenerifės pietų oro uostą.

    Kaip vyko evakuacija uoste

    Kol politikai aiškinosi atsakomybes, uoste buvo parengtas aiškus logistinis planas, kurį koordinavo sveikatos ir vidaus reikalų institucijos. Skelbta, kad keleiviai buvo išlaipinami etapais mažomis grupėmis, atsižvelgiant į jų pilietybes ir suplanuotus skrydžius.

    Taikyti ir papildomi ribojimai: keleiviai negalėjo išsinešti bagažo, buvo leidžiamas tik mažas krepšys su dokumentais ir būtiniausiais daiktais. Pranešta, kad keleiviai bei aptarnaujantis personalas dėvėjo FFP2 respiratorius, o vežimo grandinė uoste buvo kontroliuojama siekiant sumažinti riziką.

    Ispanijos sveikatos ministrė Mónica García viešai patvirtino, kad tuo metu keleiviai išliko be simptomų, tačiau situacija vertinta atsargiai. Hantavirusai žmonėms dažniausiai perduodami per kontaktą su užkrėstų graužikų išskyromis ar jų aerozoliais, o protrūkiai, nors ir reti, gali sukelti sunkias komplikacijas, todėl tokiais atvejais taikomos griežtos infekcijų kontrolės priemonės.

    PSO ragino išlaikyti ramybę

    Į Tenerifę atvyko Pasaulio sveikatos organizacijos vadovas Tedros Adhanom Ghebreyesus, kuris stebėjo operaciją ir kreipėsi į salos gyventojus. Jis pabrėžė, kad visuomenės nerimas suprantamas po COVID-19 patirties, tačiau dabartinė situacija, jo vertinimu, valdoma geriau ir yra aiškesni protokolai.

    „Suprantame nerimą, nes visi prisimename COVID-19 ir ta patirtis vis dar gyva, tačiau dabar situacija yra geresnė ir valdoma“, – sakė Tedros Adhanom Ghebreyesus.

    PSO anksčiau pranešė patvirtinusi šešis iš aštuonių iš pradžių įtartų atvejų ir nurodė, kad laive neliko neįvertintų įtariamų susirgimų. Skelbta, kad protrūkis palietė keleivius iš 23 valstybių, o visame kontekste buvo minimos ir trys mirtys, todėl sprendimų priėmimas tapo ne tik sveikatos, bet ir politinės atsakomybės klausimu.

    Į procesą įsitraukė ir Europos Komisija, aktyvavusi ES civilinės saugos mechanizmą: dalis transporto pajėgumų buvo laikoma parengtyje, o Norvegija nusiuntė medicininės evakuacijos orlaivį. Paskutiniai išvykimo skrydžiai planuoti artimiausiomis dienomis, tarp jų ir reisas į Australiją, kuris turėjo užbaigti didžiąją evakuacijos dalį.

  • Kur dabar yra kruizinis laivas MV Hondius: hantaviruso protrūkis ir kelias į Tenerifę

    Kur dabar yra kruizinis laivas MV Hondius: hantaviruso protrūkis ir kelias į Tenerifę

    Kruizinis laivas MV Hondius, kuriame fiksuotas hantaviruso protrūkis, šiuo metu plaukia į Ispanijai priklausančią Tenerifę Kanarų salose. Laivui pasiekus salą planuojama jį laikyti reide, o keleivių perkėlimą vykdyti ne švartuojantis uoste, bet naudojant katerius.

    Pasaulio sveikatos organizacija patvirtino penkis užsikrėtimo atvejus ir tris mirtis. Organizacija perspėjo, kad dėl inkubacinio laikotarpio, kuris gali trukti iki šešių savaičių, naujų atvejų dar gali paaiškėti.

    „Tai nėra kitas COVID, ir mes nematome prielaidų pandemijai“, – sakė Pasaulio sveikatos organizacijos atstovas.

    Laive iš pradžių buvo 144 keleiviai, tačiau dalis jų jau išlaipinti ankstesniuose sustojimuose. Atvykus prie Tenerifės krantų, likę keleiviai turėtų būti perkelti į oro uostą, kad galėtų grįžti į savo šalis, o epidemiologinė kontrolė būtų vykdoma pagal Ispanijos sveikatos institucijų nurodymus.

    Skelbiama, kad 14 Ispanijos piliečių bus perkelti į Gómez Ulla ligoninę Madride ir izoliuoti 45 dienoms. Likę įgulos nariai ir keleiviai turėtų būti grąžinami į savo valstybes, taikant papildomas visuomenės sveikatos priemones.

    MV Hondius į reisą išplaukė balandžio 1 dieną iš Ušuajos Argentinoje, kirsdamas Pietų Atlantą. Pirmoji mirtis laive fiksuota balandžio 11 dieną, o dar vienas asmuo vėliau buvo išlaipintas Šv. Elenos saloje ir mirė balandžio 26 dieną Johanesburge.

    Trečioji auka, Vokietijos pilietė, mirė gegužės 2 dieną, jai pasireiškus simptomams, panašiems į plaučių uždegimą. Sveikatos priežiūros specialistai atkreipia dėmesį, kad hantaviruso infekcijos eiga gali greitai sunkėti, ypač jei išsivysto kvėpavimo nepakankamumas.

    Laive šiuo metu yra apie 90 žmonių iš 23 valstybių. Didžiausios grupės, apie kurias skelbiama, yra Filipinų, Jungtinės Karalystės, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Ispanijos piliečiai.

    Hantavirusai dažniausiai plinta per kontaktą su graužikų išskyromis, užterštomis dulkėmis ar paviršiais, todėl protrūkių valdymas remiasi izoliacija, kontaktų stebėsena ir kruopščia patalpų dezinfekcija. Europos visuomenės sveikatos praktikoje tokiuose incidentuose ypač svarbus greitas susirgusiųjų atskyrimas ir aiškus keliautojų maršrutų suvaldymas, kad būtų sumažinta rizika plisti infekcijai po išlaipinimo.

  • Hantaviruso protrūkis kruiziniame laive Atlante: ką svarbu žinoti apie užsikrėtimo riziką

    Hantaviruso protrūkis kruiziniame laive Atlante: ką svarbu žinoti apie užsikrėtimo riziką

    Pasaulio sveikatos organizacija patvirtino penkis su hantavirusu siejamus atvejus kruiziniame laive, plaukusiame Pietų Atlante. Skelbiama, kad trys žmonės mirė, o situacija vėl atkreipė dėmesį į infekcijų kontrolę kelionėse jūra.

    Nors kruiziniai laivai savaime nėra pavojingi, jų aplinka palanki ligų plitimui: tūkstančiai žmonių ilgą laiką dalijasi tais pačiais koridoriais, valgyklomis ir pramogų erdvėmis. Tokios sąlygos ypač svarbios, kai infekcija plinta per artimą kontaktą, užterštus paviršius, maistą ar vandenį.

    Kodėl laivuose virusai plinta greičiau?

    Uždaros ar pusiau uždaros erdvės ir didelis žmonių srautas sukuria vadinamąjį tarpusavyje sujungtą „mikropasaulį“, kuriame infekcija gali pereiti nuo vieno žmogaus kitam dar iki pasireiškiant aiškiems simptomams. Riziką didina ir tai, kad keleiviai atvyksta iš skirtingų šalių, todėl gali atsivežti skirtingus užkratus.

    JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrai tarptautinių kelionių rekomendacijose pabrėžia, kad kruizų kelionės išsiskiria specifinėmis grėsmėmis. Tarp jų minimas plitimas nuo žmogaus žmogui, taip pat su maistu ir vandeniu susijusios infekcijos.

    „Kruizai parduodami kaip plaukiojančios atostogos, bet jie taip pat padeda suprasti visuomenės sveikatą“, – sakė visuomenės sveikatos tyrėjas Vikramas Niranjanas.

    Kiek dažni protrūkiai kruiziniuose laivuose?

    Šis atvejis įvardijamas kaip pirmasis plačiau žinomas hantaviruso protrūkis, susietas būtent su kruizine kelione. Vis dėlto protrūkiai laivuose apskritai nėra kasdienybė, o dažniausiai jie siejami su virškinamojo trakto infekcijomis, ypač norovirusu.

    Kai protrūkiai vis dėlto įvyksta, jie paprastai greitai išryškėja dėl intensyvaus kontaktų tinklo: bendro maitinimo, pramogų ir nuolat liečiamų paviršių. Bufetai, bendri įrankiai ir dažnas prisilietimas prie tų pačių rankenų ar turėklų sudaro sąlygas virusams plisti greičiau nei, pavyzdžiui, individualiai maitinantis.

    Vienas žinomiausių pavyzdžių – COVID-19 atvejai laive „Diamond Princess“, kai užsikrėtė daugiau nei 700 žmonių iš daugiau nei 3 700 keleivių ir įgulos narių. Ši patirtis paskatino laivybos bendroves griežtinti higienos ir reagavimo protokolus, tačiau pati aplinka išlieka jautri infekcijoms.

    Kas nutinka susirgus kelionėje?

    Pramonės asociacijos CLIA gairės numato, kad laivuose turi budėti kvalifikuotas medicinos personalas visą parą, o prireikus pacientai apžiūrimi ir kajutėje. Laivuose taip pat turi būti patalpos apžiūrai, intensyvesnei priežiūrai ir bazinei diagnostikai, kad būtų galima stebėti būklę ir skirti pradinius vaistus.

    Vis dėlto tokios medicinos patalpos dažniausiai skirtos pirmajai pagalbai ir trumpalaikei priežiūrai, o ne didelio masto, greitai plintančių protrūkių valdymui. Dėl to lemiama tampa ankstyva simptomų registracija, greita izoliacija ir sustiprintas valymas.

    „Todėl kruizų sveikata labai priklauso nuo ankstyvo pranešimo, greitos izoliacijos ir griežtų valymo praktikų“, – sakė V. Niranjanas.

    Kaip keleiviai gali sumažinti riziką?

    Specialistai pataria pasiruošti dar prieš įlipant į laivą: pasitikrinti, ar atnaujinti skiepai, įvertinti kelionės draudimo apimtį ir pasitarti su šeimos gydytoju, jei žmogus priklauso didesnės rizikos grupei. Didesnės rizikos grupėms dažniausiai priskiriami vyresnio amžiaus žmonės, nėščiosios ir sergantys lėtinėmis ligomis.

    Kelionės metu svarbu stebėti savijautą ir atsiradus simptomams nedelsti kreiptis į laivo medicinos punktą. Jei žmogus pasijunta prastai, rekomenduojama vengti buffet tipo maitinimo ir perpildytų bendrų erdvių, kad būtų sumažinta tikimybė užkrėsti kitus keleivius.

    Hantaviruso protrūkis Atlante priminė, kad net ir sustiprėjus higienos standartams kruizai išlieka kelionės forma, kurioje infekcijų kontrolė reikalauja greitų sprendimų. Sveikatos institucijos pabrėžia, kad didžiausią efektą duoda paprastos priemonės: ankstyvas reagavimas, izoliacija ir nuosekli rankų higiena.

  • Hantavirusas kruiziniame laive ir trys mirtys: PSO įspėja, bet ar gresia nauja pandemija?

    Po kelių hantaviruso atvejų kruiziniame laive MV Hondius, kelionei pasibaigus Kaboverdėje gegužės 3 dieną, vėl kilo diskusija, ar ši infekcija galėtų peraugti į pasaulinę pandemiją. Laive fiksuoti keli susirgimai ir pranešta apie mažiausiai tris mirtis.

    Pasaulio sveikatos organizacija pabrėžė, kad hantavirusai yra pavojingi, tačiau šiuo metu nėra požymių, jog situacija galėtų išsivystyti į COVID-19 masto pandemiją. Pasak organizacijos, bendras rizikos lygis pasauliniu mastu vertinamas kaip žemas, o protrūkiai dažniausiai būna lokalūs.

    Kaip plinta hantavirusas?

    Hantavirusas dažniausiai perduodamas kontaktuojant su užsikrėtusių graužikų šlapimu, seilėmis ar išmatomis. Rizika išauga tvarkant uždaras, prastai vėdinamas patalpas, sandėlius ar kajutes, kuriose galėjo būti graužikų, ypač jei dulkės pakeliamos į orą.

    Žmogus žmogui hantavirusą perduoda retai, tačiau pasaulyje yra aprašytų atvejų, kai tam tikros viruso atmainos galėjo plisti tarp žmonių artimo kontakto metu. Būtent ši, nors ir reta, galimybė dažniausiai ir kelia nerimą visuomenei, kai protrūkis užfiksuojamas uždaroje aplinkoje, pavyzdžiui, laive.

    Kodėl infekcija laikoma pavojinga?

    Medicai pabrėžia, kad kai kurios hantaviruso sukeliamos ligos formos pasižymi didele komplikacijų ir mirtingumo rizika. Priklausomai nuo sindromo, virusas gali pažeisti plaučius arba inkstus, todėl laiku nesuteikus pagalbos būklė gali greitai sunkėti.

    Pirmieji simptomai dažnai primena įprastą virusinę infekciją: karščiavimą, stiprų nuovargį, raumenų skausmus, galvos skausmą, pykinimą ar galvos svaigimą. Sunkesniais atvejais gali atsirasti dusulys, kosulys, kraujavimo požymiai arba ūminis inkstų funkcijos nepakankamumas.

    Ką sako PSO ir ką tai reiškia keliautojams?

    PSO atkreipia dėmesį, kad hantavirusų protrūkiai dažniausiai susiję su graužikų populiacijos svyravimais ir žmonių kontaktu su jų išskyromis, o ne su ilgalaikiu plitimu tarp žmonių. Dėl to, organizacijos vertinimu, masinio globalinio plitimo scenarijus šiuo metu nėra tikėtinas, tačiau pavieniai protrūkiai gali kartotis.

    Keliautojams ir laivų operatoriams svarbiausia praktinė prevencija: užtikrinti graužikų kontrolę, higieną, patalpų vėdinimą ir saugų valymą, kad nebūtų įkvepiamos dulkės. Pajutus simptomus po galimo kontakto su graužikais ar jų išskyromis, rekomenduojama kuo greičiau kreiptis į medikus ir informuoti apie galimą riziką.

    „Hantavirusas yra rimta infekcija, tačiau šiandien neturime pagrindo manyti, kad jis sukels COVID-19 lygio pandemiją“, – sakė PSO epidemiologė Maria Van Kerkhove.

  • Rankų higienos diena Krekenavoje: kaip gimnazija ir darželis vaikams įtvirtino svarbų įprotį

    Rankų higiena išlieka vienu paprasčiausių ir kartu veiksmingiausių būdų mažinti užkrečiamųjų ligų plitimą kasdienėje aplinkoje. Tinkamai plaunamos rankos padeda apsisaugoti nuo kvėpavimo takų infekcijų ir įvairių žarnyno susirgimų, todėl šio įpročio ugdymas vaikystėje laikomas ypač svarbiu.

    Vaikai nuolat liečia paviršius, žaislus, dalijasi priemonėmis, o rankos dažnai nejučiomis pasiekia veidą. Dėl to mikroorganizmai lengvai patenka į organizmą, o įgūdis laiku nusiplauti rankas tampa ne vien švaros, bet ir visuomenės sveikatos klausimu.

    Pasaulinė rankų higienos diena

    Kasmet gegužės 5 dieną minima Pasaulinė rankų higienos diena, kurią inicijavo Pasaulio sveikatos organizacija. Ši diena skirta priminti, kad rankų švara svarbi ne tik gydymo įstaigose, bet ir mokyklose, darželiuose bei namuose, kur formuojami kasdieniai įpročiai.

    Šių metų kampanijos mintis akcentuoja, kad konkretūs veiksmai gali padėti išvengti ligų ir prisidėti prie saugesnės aplinkos bendruomenėse. Ugdymo įstaigoms tai tampa proga praktiškai parodyti, kaip rankų plovimas turi atrodyti, o ne apsiriboti vien teorinėmis taisyklėmis.

    Edukacijos Krekenavoje

    Minint šią dieną, Panevėžio rajono visuomenės sveikatos biuras Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazijoje ir lopšelyje-darželyje „Sigutė“ surengė edukacinius užsiėmimus vaikams. Ketvirtokams vyko programa Rankų higiena – sveikatos pagrindas, o darželio „Nykštukų“ ir „Drugelių“ grupėms – Mažos rankytės – didelė švara.

    Užsiėmimuose vaikai buvo kviečiami ne tik klausytis, bet ir praktiškai išbandyti taisyklingus rankų plovimo judesius. Edukacijų metu akcentuota, kad svarbiausia yra reguliarumas ir kruopštumas, o taisyklingas plovimas turėtų trukti bent 20 sekundžių.

    Kada ir kaip plauti rankas?

    Per užsiėmimus vaikams priminta, kad rankas ypač svarbu plauti prieš valgį, po apsilankymo tualete, grįžus iš lauko ar viešų vietų, po kosėjimo ar čiaudėjimo, taip pat po kontakto su gyvūnais. Tokios situacijos dažniausiai tampa momentais, kai infekcijos perduodamos nepastebimai.

    Taip pat aptarta, kad vien vandens neužtenka: reikalingas muilas ir kruopštus trynimas delnų, tarpupirščių, nykščių, nagų bei riešų srityse. Vaikams paaiškinta ir praktinė detalė – nusausinimas yra svarbi proceso dalis, nes drėgnos rankos mikroorganizmus perneša lengviau.

    Pasak organizatorių, žaismingas mokymas padeda vaikams greičiau įsidėmėti, kodėl rankų higiena svarbi, ir paversti ją natūralia kasdienybės dalimi. Ilgainiui toks įprotis prisideda ir prie mažesnio sergamumo kolektyvuose, ir prie atsakomybės jausmo, kai vaikas supranta, kad saugo ne tik save, bet ir aplinkinius.

  • Hantaviruso protrūkis kruiziniame laive: mokslininkai įspėja dėl paskutinės progos turizmo Antarktidoje

    Hantaviruso protrūkis kruiziniame laive: mokslininkai įspėja dėl paskutinės progos turizmo Antarktidoje

    Retas hantaviruso protrūkis kruiziniame laive MV Hondius atkreipė dėmesį į tai, kaip turizmas gali paveikti itin trapias ekosistemas, ypač Antarktidoje. Sveikatos ekspertai pabrėžia, kad uždarose laivo erdvėse infekcijos plinta greičiau, o keliautojai gali netyčia pernešti biologinę taršą į atokias teritorijas.

    Pranešama, kad laive patvirtintos dvi su hantavirusu siejamos mirtys, dar viena mirtis tiriama kaip galimai susijusi. Laivas, išplaukęs iš Argentinos balandžio 1 dieną ir aplankęs Antarktidą bei kelias izoliuotas salas, kurį laiką buvo prie Žaliojo Kyšulio, laukiant medicininės evakuacijos ir sprendimų dėl uostų priėmimo.

    Kas yra hantavirusas?

    Hantavirusai dažniausiai plinta nuo užkrėstų graužikų, žmogui įkvėpus virusu užterštų dulkių iš išmatų, šlapimo ar seilių. Daugeliu atvejų tai nėra įprasta žmogaus į žmogų plintanti infekcija, tačiau kai kurių hantavirusų atmainų perdavimas tarp žmonių yra aprašytas, todėl protrūkiai tiriami itin atsargiai.

    Pasaulio sveikatos organizacija nurodo tirianti, ar šiame protrūkyje galėjo būti perdavimo tarp žmonių požymių. PSO epidemiologinių ir pandeminių grėsmių parengties vadovė Maria Van Kerkhove yra sakiusi, kad pirmasis užsikrėtęs asmuo tikėtina galėjo užsikrėsti dar prieš įlipdamas į laivą, o pareigūnai buvo informuoti, jog laive žiurkių nėra.

    Antarktidos turizmo bumas ir rizikos

    Antarktida pastaraisiais metais tapo viena sparčiausiai populiarėjančių tolimų krypčių, ypač tarp keliautojų, siekiančių pamatyti ledynus ir laukinę gamtą prieš klimato kaitai dar labiau pakeičiant regioną. Tarptautinės Antarktidos kelionių organizatorių asociacijos duomenimis, 2024 metais daugiau nei 80 000 turistų išsilaipino žemyne, dar apie 36 000 Antarktidą stebėjo neišlipdami iš laivų.

    Mokslininkai pabrėžia, kad didėjant srautams auga ir rizika: nuo invazinių rūšių bei mikroorganizmų įnešimo iki ligų plitimo žmonėms ir gyvūnijai. Antarktidos pusiasalis, į kurį dažniausiai keliauja ekspedicijos, laikomas vienu sparčiausiai šylančių regionų pasaulyje, todėl bet kokie papildomi trikdžiai gali turėti ilgalaikių pasekmių.

    Bioapsauga ir taisyklės, kurios ne visada spėja paskui rinką

    Turizmo operatoriai paprastai taiko griežtas bioapsaugos priemones: valomi ir dezinfekuojami batai, drabužiai bei įranga, kad į krantą nepatektų sėklos, vabzdžiai ar dirvožemio dalelės. Buvusi ekspedicijų gidė ir Antarktidos teisės specialistė Hanne Nielsen yra atkreipusi dėmesį, kad net batų raišteliuose ir siūlėse gali kauptis medžiagos, galinčios pernešti mikroorganizmus.

    Vis dėlto ekspertai sako, kad dabartinis reguliavimas, sukurtas gerokai mažesniems turistų srautams, ne visada atitinka rinkos augimo tempą. Aplinkosaugos organizacijos Antarctic and Southern Ocean Coalition vadovė Claire Christian yra pabrėžusi, kad Antarktidos lankymas turėtų būti reguliuojamas taip pat atsakingai kaip ir kitos jautrios pasaulio gamtinės teritorijos.

    „Antarktidoje paliktas pėdsakas gali išlikti ir po 50 metų“, – sakė C. Christian.

    Ekspertai taip pat primena, kad kruiziniuose laivuose ne kartą fiksuoti infekcijų protrūkiai, pavyzdžiui, noroviruso, o COVID-19 pandemijos pradžioje kruizinis laivas Diamond Princess tapo vienu ryškiausių ankstyvųjų židinių. Dėl to Antarktidos turizmas vis dažniau vertinamas ne tik kaip klimato ir gamtosaugos, bet ir kaip visuomenės sveikatos rizikos klausimas.