Tag: Paukščiai

  • Ornitologas Gediminas Petkus Vilniaus rajono bibliotekoje: trečiokai paukščius stebėjo profesionaliais žiūronais

    Ornitologas Gediminas Petkus Vilniaus rajono bibliotekoje: trečiokai paukščius stebėjo profesionaliais žiūronais

    Vilniaus rajono savivaldybės Centrinėje bibliotekoje, minint Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę, surengta edukacija Rudaminos „Ryto“ gimnazijos trečiokams. Į susitikimą atvyko ornitologas Gediminas Petkus, vaikams pristatęs paukščių pasaulį ir gamtosauginio elgesio pagrindus.

    Edukacijos metu mokiniai sužinojo, kaip skiriasi paukščių elgsena perėjimo laikotarpiu, kodėl pavasarį ypač svarbu netrikdyti perinčių sparnuočių ir kuo žmogus gali prisidėti prie biologinės įvairovės išsaugojimo. Lektorius akcentavo, kad net paprasti kasdieniai sprendimai, pavyzdžiui, atsakingas elgesys gamtoje ar atliekų rūšiavimas, turi apčiuopiamą poveikį gyvūnų buveinėms.

    Praktinėje dalyje Gediminas Petkus demonstravo skirtingų tipų inkilus ir paaiškino, kuo svarbi tinkama jų vieta, aukštis ir kryptis. Vaikai buvo skatinami atkreipti dėmesį į tai, kad inkilai nėra universalūs: skirtingoms rūšims reikia skirtingo landos dydžio ir vidaus tūrio, todėl net nedidelės detalės gali lemti, ar paukštis inkilą pasirinks.

    Didžiausio susidomėjimo sulaukė užduotis, kai trečiokai gavo profesionalius žiūronus ir patys leidosi į aplinkos stebėjimą. Mokiniams buvo aiškinama, kaip saugiai ir taisyklingai naudotis optika, kaip išlaikyti stabilų vaizdą ir į ką pirmiausia atkreipti dėmesį bandant atpažinti paukštį pagal siluetą, judėjimą ar balsą.

    Pasak bibliotekos atstovų, tokios edukacijos padeda vaikams geriau pažinti vietos gamtą ir ugdo smalsumą, kuris vėliau virsta tvaresniais įpročiais. Biblioteka pažymi, kad Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės renginiai orientuoti į patirtinį mokymąsi ir bendruomenės įtraukimą, todėl ir toliau planuojama kviesti skirtingų sričių specialistus.

  • Australijos karščio bangos naikina paukščius: vis dažniau jie slepiasi po saulės elektrinių moduliais

    Australijos karščio bangos naikina paukščius: vis dažniau jie slepiasi po saulės elektrinių moduliais

    Australijoje vis dažnesnės ir intensyvesnės karščio bangos tampa rimtu išbandymu laukinei gamtai, o ypač paukščiams. Per ekstremalius karščius fiksuojami masiniai kritimai, kai dėl perkaitimo ir dehidratacijos paukščiai žūsta per palyginti trumpą laiką.

    Paukščiams gyvybiškai svarbūs vandens telkiniai ir pavėsis, nes būtent taip jie reguliuoja kūno temperatūrą. Kai aplinka įkaista, o vandens ir pavėsio trūksta, net įprastos migracijos ar maitinimosi trajektorijos gali tapti mirtinai rizikingos.

    Saulės parkai iš oro klaidina

    Mokslininkai ir gamtosaugininkai atkreipia dėmesį į reiškinį, kai saulės elektrinių moduliai iš aukštai paukščiams gali priminti vandens paviršių. Lygus, šviesą atspindintis plotas sukuria vizualinę iliuziją, todėl dalis paukščių leidžiasi manydami, kad rado vandens telkinį.

    Nusileidę jie randa ne vandenį, o įkaitusią konstrukciją ir sausą gruntą, tad toks „klaidingas nusileidimas“ gali kainuoti brangiai. Ypač tai pavojinga per karščio bangas, kai kiekviena papildoma minutė be realios atgaivos didina perkaitimo riziką.

    Pavėsis po moduliais kartais gelbsti

    Vis dėlto situacija nėra vienareikšmė: stebėjimai rodo, kad atsidūrę ant žemės paukščiai neretai renkasi pavėsį po moduliais. Saulės elektrinių konstrukcijos sumažina tiesioginės saulės spinduliuotės poveikį, todėl po jomis susidaro vėsesnės mikroerdvės.

    Toks pavėsis gali tapti laikina slėptuve, leidžiančia paukščiams atgauti jėgas ir išlaukti, kol temperatūra nukris. Kai kuriais atvejais būtent šios vėsesnės „kišenės“ tampa skirtumu tarp išsekimo ir išgyvenimo.

    Ką tai reiškia plėtojant saulės energetiką?

    Saulės energetikos plėtra Australijoje ir kitur vyksta sparčiai, tačiau kartu daugėja ir netikėtų sąveikų su laukine fauna. Šis atvejis parodo dvigubą efektą: iš oro saulės parkai gali klaidinti, o ant žemės kartais sukuria prieglobstį nuo kaitros.

    Todėl gamtosaugos ir energetikos planavime svarbu ne tik mažinti rizikas, bet ir suprasti, kaip gyvūnai prisitaiko prie pasikeitusių sąlygų. Augant karščio bangų dažniui ir trukmei, tokios „atsitiktinės“ pastogės gali tapti vis svarbesnės, tačiau kartu būtina ieškoti sprendimų, kad paukščiai nebūtų viliojami ten, kur tikisi rasti vandens, bet jo nėra.

    Bendra kryptis aiški: šylant klimatui, vandens šaltiniai džiūsta, natūralaus pavėsio vietų mažėja, o ekstremalūs reiškiniai dažnėja. Tokiose sąlygose išlikimą vis dažniau lems tai, ar paukščiai ras realią atgaivą laiku, ir kaip žmogaus infrastruktūra keičia jų elgseną.