Netoli Książ pilies, vykdant apleisto mauzoliejaus tvarkymo darbus, tyrėjai aptiko daugiau nei 25 karstus ir sarkofagus su žmonių palaikais. Tarp radinių nustatyti ne tik mauzoliejuje laidotos giminės, bet ir von Hochbergų – istorinių Książ pilies šeimininkų – palaikai.
Radimas užfiksuotas rugpjūčio 28 dieną, kai buvo rengiama architektūrinė ir konservavimo dokumentacija bei siekta apsaugoti smarkiai apgadintus palaidojimus. Darbai vyko pagal Świebodzicų miesto užsakymą, dalyvaujant regiono paveldo apsaugos specialistams.
Kas rasta mauzoliejuje
Tyrėjai nurodo, kad grobavietėje buvo ir barokinių metalinių sarkofagų, ir XIX amžiaus medinių karstų. Iš pradžių manyta, jog visi palaidojimai priklauso von Kramstų šeimai, tačiau greitai paaiškėjo, kad viršutinėje dalyje yra ir von Hochbergų giminės kapai, o von Kramstų palaikai – kriptoje.
Preliminariai identifikuoti aštuoni asmenys, tarp jų – Konradas Ernstas Maximilianas von Hochbergas, gimęs 1682 metais ir miręs 1742 metais. Istorikai pabrėžia, kad jis siejamas su reikšminga Książ pilies barokine rekonstrukcija, nulėmusia dalį iki šiol atpažįstamų architektūrinių bruožų.
Taip pat atpažintos kelios jo šeimos narės ir palikuonys, be to, aptikta ir vaikų palaikų. Tyrėjai pabrėžia, kad identifikacijos yra pirminės, todėl galutines išvadas turėtų sustiprinti papildomi archyviniai ir antropologiniai duomenys.
Kodėl palaikai atsidūrė kitoje kapavietėje
Didžiausia mįslė – kodėl von Hochbergų palaikai atsidūrė von Kramstų mauzoliejuje, nes tai nebuvo jų pirminė laidojimo vieta. Viena hipotezė sieja perkėlimą su Antrojo pasaulinio karo pabaigos sumaištimi Žemutinėje Silezijoje, tačiau kol kas trūksta tiesioginių įrodymų.
Konkretesnis pėdsakas veda į 1955 metus: istorinėje parapijos medžiagoje minima, kad dėl bažnyčios remonto dalis von Hochbergų karstų galėjo būti perkelta iš kriptos į komunalines kapines, o vėliau – patalpinta būtent šiame mauzoliejuje. Tyrėjai viliasi, kad archyvų dokumentai leis tiksliai atkurti palaikų perkėlimo kelią ir aplinkybes.
Kuo šis radinys svarbus dabar
Paveldo specialistai tokį atradimą vertina kaip reikšmingą, nes dešimtmečius beveik pamiršti palaidojimai gali papildyti žinias apie Šlėzijos aristokratiją, laidojimo tradicijas ir regiono istorines transformacijas po karo. Jei archyviniai duomenys patvirtins perkėlimus, tai taps retu atveju, kai skirtingi šaltiniai suveda į vieną aiškią pasakojimo liniją.
Artimiausiu metu daug lems dokumentų paieška bažnytiniuose ir valstybiniuose archyvuose bei tolimesnis radinių konservavimas. Tik tuomet bus galima atsakyti, ar mauzoliejus buvo sąmoningai parinktas kaip laikina vieta, ar tai buvo skubotų pokario sprendimų pasekmė.
Leave a Reply