Tag: PESA

  • Vandeniliniai traukiniai Lenkijoje: Dolnosilezijos geležinkeliai pasirinko „PESA“ pasiūlymą

    Lenkijos Dolnosilezijos regiono vežėjas „Koleje Dolnośląskie“ baigė konkursą ir pasirinko tiekėją elektriniams traukiniams su alternatyvia, vandenilio elementais paremta pavara. Tai turėtų būti pirmieji tokio tipo vandeniliniai traukiniai šalyje.

    Du prototipiniai sąstatai, pagal konkurso sąlygas, turi būti pristatyti per 30 mėnesių – juos pagamins Bydgoščiuje įsikūrusi bendrovė „PESA“. Vėliau planuojamas dar vienas etapas: metus laiko traukiniai bus bandomi Dolnosilezijos bėgiuose.

    Vežėjas aiškina, kad ieškojo sprendimo maršrutams, kuriuose nėra kontaktinio tinklo. Todėl iš traukinio reikalauta, kad jis būtų elektrinis, bet prireikus galėtų važiuoti ir be įprastos infrastruktūros – kartu išlaikant nulinę emisiją.

    Pasibaigus bandymams, traukiniai galėtų tapti nuolatine vežėjo parko dalimi, o „Koleje Dolnośląskie“ gautų galimybę užsakyti daugiau tokių transporto priemonių – iki 16 vienetų.

    Konkurse varžėsi ir užsienio gamintojai

    Pirkimas vyko vadinamuoju inovacijų partnerystės formatu – tai procedūra, kai sprendimas kuriamas bendradarbiaujant, o rezultatas paprastai būna prototipas ir jo išbandymas realiomis sąlygomis.

    Konkurse dalyvavo trys gamintojai: „PESA Bydgoszcz“, „Škoda Transportation“ ir „Siemens Mobility“. Dar vienas pretendentas – Turkijos gamintojas „Bozankaya“ – buvo atmestas dėl Europos Sąjungos taisyklių.

    Po 30 mėnesių numatyto pristatymo etapo turėtų prasidėti metiniai bandymai. Tik jiems pasibaigus paaiškės, ar vandenilio technologija bus įtvirtinta kaip ilgalaikis sprendimas vežėjo maršrutuose.

    Tikslas – sprendimas neelektrifikuotoms linijoms

    Dolnosilezijos regiono valdžios atstovai viešai kalba apie ambiciją, kad nuo 2029 metų regione jau važiuotų vandeniliu varomi traukiniai.

    Vežėjas pabrėžia, kad vandenilis nėra vienintelis kelias: domimasi ir kitomis nulinės emisijos technologijomis. Tarp jų minimas ir baterijomis paremtas sprendimas, kurį ketinama plačiau taikyti artimiausiais metais.

    „Koleje Dolnośląskie“ yra savivaldybei priklausantis vežėjas. Bendrovė nurodo, kad 2025 metais pervežė 25 mln. keleivių, o šiemet artėja prie beveik 30 mln. ribos; jos maršrutai apima keturias vaivadijas, taip pat reisus į Vokietiją ir Čekiją.

  • „Pesa“ Rumunijai traukinius pristatė anksčiau termino: įmonė užsitikrino dar 75,6 mln. eurų užsakymą

    Lenkijos traukinių gamintoja „Pesa“ užbaigė pagrindinės sutarties vykdymą Rumunijoje ir elektrinius traukinius pristatė anksčiau, nei buvo numatyta iš pradžių. Bendrovė Rumunijos maršrutams perdavė 20 trijų vagonų elektrinių traukinių, skirtų tolimojo susisiekimo Inter-Regio reisams.

    Pagrindinė sutartis, kurios vertė siekia 168 mln. eurų, buvo pasirašyta 2023 metais gruodį su Rumunijos Geležinkelių reformos agentūra. Pradiniame grafike numatyta, kad pristatymai turėtų vykti iki 2027 metų, tačiau pagal užsakovo prašymą terminai buvo peržiūrėti.

    2025 metais gegužę pasirašytu sutarties priedu pristatymų tempas buvo paspartintas, o galutinis terminas nukeltas į 2026 metų spalio pabaigą. „Pesa“ skelbia, kad sutartį įvykdė dar anksčiau, taip iš esmės aplenkdama atnaujintą grafiką.

    Tą patį 2025 metais gegužės mėnesį Rumunijos pusė pasinaudojo sutartyje numatyta pasirinkimo teise ir užsakė papildomus devynis traukinius už 75,6 mln. eurų. Šių transporto priemonių pristatymus planuojama įgyvendinti 2027 metų antroje pusėje.

    „Pagrindinės sutarties pristatymų užbaigimas per tokį trumpą laiką buvo didelis organizacinis iššūkis, tačiau dirbome tiksliai pagal kliento poreikius. Mūsų įsipareigojimai Rumunijoje neapsiriboja vien pristatymu“, – sakė „Pesa Bydgoszcz“ prezidentas Krzysztofas Zdziarskis.

    Bendrovė pabrėžia, kad Rumunijoje taip pat teiks visą traukinių priežiūros ir techninio aptarnavimo paslaugų paketą 15 metų laikotarpiui. Pasak įmonės, planuojama remtis vietos resursais ir specialistais, taip kuriant darbo vietas bei užtikrinant ilgalaikį buvimą rinkoje.

    Plėtra už Rumunijos ribų

    Be Rumunijos projekto, „Pesa“ vykdo užsakymus ir Čekijos vežėjams České dráhy bei RegioJet. Bendradarbiaujant su RegioJet rengiami elektriniai traukiniai, pritaikyti 200 kilometrų per valandą greičiui, kas rodo gamintojo orientaciją į aukštesnės klasės tolimojo susisiekimo riedmenis.

    Įmonė plečia veiklą ir Vokietijoje, kur 2026 metais rugsėjį pasirašė sutartį dėl 12 tramvajų tiekimo Braunšveigui. Sutartyje numatyta ir pasirinkimo galimybė įsigyti dar 10 tramvajų, o pozicijas rinkoje stiprina ir Leipcige veikiančio tramvajų gamintojo „HeiterBlick“ įsigijimas.

    Analitikai pastebi, kad spartesnis pristatymas ir papildoma opcija dažnai tampa svarbiu signalu viešųjų pirkimų rinkoje, kur vertinamas ne tik kainos lygis, bet ir tiekėjo patikimumas bei pajėgumas laikytis grafikų. Geležinkelių sektoriuje tai ypač aktualu dėl ilgo gamybos ciklo, tiekimo grandinių rizikų ir augančio spaudimo greičiau atnaujinti parką.

    Ką reiškia ankstesnis pristatymas

    Užsakovams ankstesnis riedmenų perdavimas paprastai leidžia greičiau didinti reisų pasiūlą, mažinti senesnių traukinių eksploatacijos sąnaudas ir gerinti paslaugų punktualumą. Gamintojui tai yra argumentas derybose dėl naujų projektų, ypač kai konkurencija Europos geležinkelių atnaujinimo programose išlieka intensyvi.

    „Pesa“ atveju papildomas 75,6 mln. eurų užsakymas sustiprina portfelį po pagrindinės 168 mln. eurų sutarties, o 15 metų priežiūros įsipareigojimai užtikrina ilgalaikius ryšius su rinka. Tokie kontraktai dažnai reiškia, kad gamintojas įsitvirtina ne vien kaip tiekėjas, bet ir kaip nuolatinis techninis partneris.

  • Lenkijos greitųjų geležinkelių projektas KDP: pramonei tai postūmis, bet ne automatinis aukso lietus

    Lenkijoje pastaraisiais metais geležinkelių investicijos tapo vienu ryškiausių impulsų pramonei, ypač riedmenų gamintojams ir remonto bazei. Regioniniai vežėjai užsakė šimtus naujų traukinių, todėl gamintojų eilės išsitęsė iki kito dešimtmečio pradžios.

    Šiame kontekste vis dažniau keliama viltis, kad papildomą pagreitį duos ir greitųjų geležinkelių projektas KDP. Tačiau rinkos dalyviai pabrėžia, kad vien ambicingi planai dar nereiškia automatinio pelno visiems tiekimo grandinės dalyviams.

    Riedmenų rinka jau perkaitusi

    Lenkijos savivaldybių ir regionų valdomi vežėjai per ES finansavimo laikotarpį smarkiai padidino užsakymus, o naujų traukinių laukimo laikas išaugo iki kelerių metų. Dėl to gamyklos, turinčios homologaciją Lenkijos rinkai, dažnai neturi laisvų pajėgumų iki maždaug 2030 metų.

    Didėjant keleivių srautams, vežėjai planuoja ir naują etapą, kuriame svarbų vaidmenį galėtų atlikti dviaukščiai traukiniai. Tokie sprendimai leidžia vienu reisu pervežti daugiau žmonių, kai infrastruktūros pralaidumas tampa ribojančiu veiksniu.

    Greičio rekordai kainuoja brangiai

    Greitųjų traukinių segmentas, anot rinkos atstovų, yra prestižinis, tačiau palyginti mažos apimties. Europoje per dešimtmetį tokių traukinių parduodama gerokai mažiau nei įprastų traukinių, kuriuos vien savo rinkai užsako regioniniai Lenkijos vežėjai.

    Todėl naujų surinkimo linijų kūrimas ar gamybos perkėlimas į kitą šalį reikalauja itin atsargių sprendimų: kapitalo sąnaudos didelės, o užsakymų tęstinumas ne visada garantuotas. Ši logika ypač svarbi, kai kalbama apie 350 kilometrų per valandą greitį, kuriam reikia aukščiausios klasės technologijų ir kokybės kontrolės.

    „Greičiųjų traukinių gamyba yra pramonės viršūnė, bet tai mažos apimties rinka, todėl investicijas reikia skaičiuoti itin blaiviai“, – sakė „Hitachi Rail“ GTS Polska vadovas Pawełas Przyżyckis.

    Pasak jo, realistiškas kelias vietos pramonei dažnai prasideda nuo technologijų perdavimo ir kompetencijų auginimo. Toks modelis gali reikšti, kad pirmieji traukiniai būtų gaminami patyrusiose užsienio gamyklose, o vėliau, plečiantis užsakymams, dalis gamybos ar komponentų galėtų atsirasti vietoje.

    Infrastruktūra: ne visiems reikės 350 km/h

    Su KDP projektu Lenkijoje dažnai siejama vadinamoji Y linija, kurioje planuojamas iki 350 kilometrų per valandą greitis. Tačiau greitieji geležinkeliai Europoje veikia ir žemesnių greičių diapazone, o daliai maršrutų pakanka apie 250 kilometrų per valandą sprendimų.

    Šis skirtumas svarbus tiekėjams: 250 kilometrų per valandą standartams dalis vietos įmonių jau turi produktus, sertifikatus ir patirtį. Tuo tarpu 350 kilometrų per valandą infrastruktūrai reikalingi sprendimai, pavyzdžiui, itin sudėtingi ilgi iešmai ir jų logistika, gali pareikalauti naujų investicijų, kurios atsiperka tik esant stabiliai paklausai.

    „Įėjimas į 350 kilometrų per valandą technologiją yra labai sunki verslo dilema, nes sąnaudos didžiulės, o rinka nėra begalinė“, – sakė „Track Tec“ viceprezidentas Krzysztofas Niemiecas.

    Rinkos dalyvių vertinimu, dauguma vietos bendrovių pirmiausia rinksis sritis, kuriose jau turi konkurencinį pagrindą ir gali užsitikrinti ilgalaikius užsakymus. Investicijos į aukščiausio greičio standartus bus labiau tikėtinos ten, kur pavyks aiškiai pagrįsti ekonominę grąžą.

    Mokslas ir partnerystės tampa būtinybe

    Dideli greičiai keičia techninius reikalavimus: atsiranda griežtesni aerodinamikos, vibracijų, medžiagų tvirtumo, triukšmo ir saugos standartai. Tam reikia ne tik gamyklų pajėgumų, bet ir tyrimų bazės, bandymų, skaitmeninio projektavimo bei patikimumo analizės.

    Ekspertai pabrėžia, kad vietos mokslo centrai gali padėti pramonei kurti ir tobulinti komponentus, tačiau pilnai savarankiškai sukurti greitąjį traukinį nuo prototipo iki serijinės gamybos yra labai brangu. Dėl to labiausiai tikėtinu keliu laikoma partnerystė su tarptautinėmis įmonėmis, kurios jau turi patirties šioje nišoje.

    Galutinis vertinimas rinkoje išlieka nuosaikus: KDP gali tapti svarbiu technologiniu šuoliu ir pramonės modernizavimo katalizatoriumi, tačiau sėkmė priklausys nuo realių užsakymų apimčių, ilgalaikio finansavimo ir gebėjimo paskirstyti riziką tarp užsakovų, gamintojų ir valstybės.

  • Lenkai kuria trijų energijos šaltinių traukinį: „PESA“ projektas gali pakeisti neelektrifikuotus maršrutus

    Lenkai kuria trijų energijos šaltinių traukinį: „PESA“ projektas gali pakeisti neelektrifikuotus maršrutus

    Lenkijos gamintojas „PESA“ kuria keleivinį prototipą HEMU, kuriame numatytas trijų energijos šaltinių derinys: kontaktinis tinklas, vandenilis ir baterijos. Toks sprendimas skirtas maršrutams, kur elektrifikacija yra tik dalinė arba jos apskritai nėra.

    Traukinys galėtų važiuoti po kontaktiniu tinklu naudodamas įprastą elektros tiekimą, o atkarpose be laidų persijungti į baterijas arba vandenilio kuro elementus. Kūrėjų teigimu, tai leistų atsisakyti dyzelinių variklių ir mažinti eksploatacines emisijas.

    Kam reikalinga trijų šaltinių schema?

    Didžiausia tokio tipo traukinių nauda siejama su lankstumu: tas pats sąstatas gali aptarnauti skirtingus ruožus be papildomų lokomotyvų ar dyzelinių atsargų. Tai aktualu šalims, kur dalis geležinkelių infrastruktūros vis dar neelektrifikuota, o elektrifikacijos projektai užtrunka metus.

    Vandenilio ir baterijų derinimas leidžia parinkti režimą pagal situaciją: baterijos tinka trumpesnėms neelektrifikuotoms atkarpoms ir rekuperacijai, o vandenilis gali būti naudojamas ilgesniems ruožams, kai vien baterijų talpos nepakanka. Tokia hibridinė logika Europoje vis dažniau vertinama kaip tarpinis žingsnis, kol plečiama elektrifikacija.

    Sistemą integruos ABB gamykla Lenkijoje

    Už traukos sistemos integraciją atsakingi Lenkijos specialistai, o svarbūs komplekto komponentai turėtų būti gaminami ABB gamykloje Aleksandruve Lodzėje. Taip pat nurodoma, kad dalis įrangos numatoma iš ABB padalinių Italijoje ir Šveicarijoje.

    Integracijos užduotis reiškia, kad skirtingi energijos šaltiniai turi veikti kaip vieninga sistema: nuo galios elektronikos ir valdymo algoritmų iki saugos, energijos paskirstymo bei sklandaus perjungimo tarp režimų realiomis eksploatacijos sąlygomis.

    Vandenilio trauka regione jau bandoma

    „PESA“ vardas vandenilio temoje regione skamba ne pirmą kartą: bendrovė anksčiau pristatė vandenilinės traukos lokomotyvo projektą, kuris buvo bandytas skirtingose trasose. Tokie bandymai svarbūs ne tik dėl techninių parametrų, bet ir dėl degalų tiekimo grandinės, aptarnavimo procedūrų bei infrastruktūros parengties.

    Ekspertai pabrėžia, kad vandenilinių traukinių plėtra Europoje priklausys nuo žaliojo vandenilio pasiūlos, jo kainos bei papildomos infrastruktūros, ypač saugaus pildymo punktų. Tuo pat metu baterinių traukinių kryptis stiprėja ten, kur galima įsirengti įkrovimą galinėse stotyse ir išnaudoti energijos grąžinimą stabdant.

    „PESA“ HEMU idėja siekia sujungti abi kryptis į vieną platformą ir taip sumažinti riziką vežėjams, kurie eksploatuoja mišrius tinklus. Jei prototipas pasiteisins, tokio tipo sąstatai galėtų tapti praktiniu sprendimu maršrutams, kuriuose dyzelis vis dar dominuoja vien dėl infrastruktūros spragų.

  • Lenkų traukinių gamintoja PESA žengia į Indiją: ką susitarimas su Jupiter Wagons gali pakeisti rinkoje

    Lenkijos geležinkelių riedmenų gamintoja PESA pasirašė bendradarbiavimo susitarimą Indijoje su privačia bendrove Jupiter Wagons. Partnerystė numato technologijų perdavimą ir bendrą lokomotyvų bei keleivinių traukinių gamybą Indijos rinkai.

    Susitarimas buvo pasirašytas Delyje vykusio Lenkijos ir Indijos ekonomikos forumo metu. Toks formatas įprastai reiškia ne vien deklaracijas: į derybas įtraukiami ir viešojo sektoriaus, ir eksporto finansavimo bei investicijų skatinimo instrumentai.

    Kodėl Indija taip vilioja?

    Indija laikoma viena sparčiausiai augančių geležinkelių rinkų, nes šalis vienu metu plečia infrastruktūrą, atnaujina parką ir didina keleivių bei krovinių pervežimo apimtis. Gamintojams tai reiškia dideles apimtis, ilgesnio laikotarpio užsakymus ir galimybę įsitvirtinti vietoje per partnerystes.

    Tokios partnerystės ypač svarbios, nes Indijoje dažnai akcentuojamas vietinės gamybos stiprinimas ir tiekimo grandinių kūrimas šalies viduje. Bendras darbas su vietos įmone leidžia greičiau prisitaikyti prie reikalavimų, sertifikavimo ir pirkimų procedūrų.

    „Indija geležinkelių kontekste yra viena patraukliausių rinkų pasaulyje. Dabar turime partnerį, su kuriuo galėsime kartu įgyvendinti projektus ir tiekti transporto priemones Indijos vežėjams“, – sakė PESA vadovas Krzysztofas Zdziarskis.

    Trys kryptys: gamyba, komponentai, dekarbonizacija

    Pagal paskelbtas gaires, bendradarbiavimas apima riedmenų gamybos startą Indijoje, paremtą PESA technologijomis, taip pat komponentų gamybą ir tiekimą. Tai gali reikšti platesnį įsitraukimą nei vien galutinių transporto priemonių surinkimą, nes didelė dalis vertės kuriama tiekimo grandinėje.

    Trečioji kryptis susijusi su geležinkelių dekarbonizacija, įskaitant vandeniliu varomų transporto priemonių vystymą. Nors tokie projektai paprastai užtrunka dėl infrastruktūros ir eksploatacijos kaštų, gamintojams tai yra būdas iš anksto užsiimti pozicijas ateities konkursuose.

    „Šiandien sėkmę lemia ne tik eksportas, bet ir gebėjimas sukurti ilgalaikį buvimą pasaulinėse rinkose. PESA žingsnis Indijoje rodo brandą ir tarptautines ambicijas“, – sakė Lenkijos plėtros fondo vadovas Mikołajus Raczyńskis.

    Kontekstas: plėtra už Europos ribų

    PESA pastaraisiais metais aktyviai plečia tarptautinę veiklą ir gamina riedmenis Europos vežėjams, įskaitant užsakymus Rumunijai, Čekijai ir Vokietijai. Lygiagrečiai bendrovė stiprina kompetencijas per partnerystes ir įsigijimus, siekdama padidinti technologinį konkurencingumą.

    Įėjimas į Indiją PESA atveju reikštų ne vien naują pardavimų geografiją, bet ir kitą verslo modelį, kuriame svarbus vietos partneris, gamybos lokalizacija ir ilgalaikiai industriniai susitarimai. Jei planai bus įgyvendinti, tai gali tapti vienu svarbiausių įmonės augimo projektų už Europos ribų.

    PESA Bydgoszcz dirba apie 4 000 darbuotojų, o daugumos akcijų savininkas yra Lenkijos plėtros fondas. Tokia akcininkų struktūra paprastai suteikia daugiau galimybių derinti pramonės plėtrą su valstybės remiamais tarptautinės plėtros instrumentais.

  • „PKP Intercity“ grąžina „PESA Dart“: daugiau reisų, bet iki 2029-ųjų laukia ilgas remontų maratonas

    „PKP Intercity“ grąžina „PESA Dart“: daugiau reisų, bet iki 2029-ųjų laukia ilgas remontų maratonas

    Lenkijos tolimųjų reisų vežėja PKP Intercity planuoja artimiausiu metu padidinti riedmenų prieinamumą, į maršrutus sugrąžindama dalį „PESA Dart“ elektrinių traukinių. Įmonė siekia auginti reisų skaičių ir pasirengti didesniems keleivių srautams, todėl kiekviena eksploatuojama sąstato diena tampa kritiškai svarbi.

    Kaip nurodo gamintoja „PESA Bydgoszcz“, netrukus ketinama atkurti trijų „Dart“ sąstatų darbą po P4 apimties remonto. Tokie darbai paprastai reiškia gilesnę patikrą ir mazgų atnaujinimą, todėl trumpuoju laikotarpiu traukiniai būna išimami iš eismo, bet vėliau jų patikimumas turėtų augti.

    PKP Intercity iš viso turi 20 „PESA Dart“ traukinių, tačiau vasaros pradžioje realiai naudojamų sąstatų skaičius buvo smarkiai kritęs. Skelbiama, kad eisme tuo metu dirbo 12 vienetų, o likę buvo išimti dėl periodinių apžiūrų ir P4 remonto ciklų.

    „Dalis sąstatų laikinai nedirba dėl intensyvios eksploatacijos ir privalomų techninės priežiūros ciklų“, – sakė „PESA Bydgoszcz“ atstovas.

    Gamintoja pabrėžia, kad techniniai darbai vykdomi derinant grafikus su vežėju, kad būtų kuo mažiau trikdžių. Vis dėlto praktikoje tai reiškia, kad dalį reisų tenka užtikrinti alternatyviais vagoniniais sąstatais, kai modernūs elektriniai traukiniai tuo metu yra dirbtuvėse.

    Ilgesnio laikotarpio planai rodo, kad „Dart“ priežiūros tema nebus trumpalaikė. Skelbiama, jog P4 apimties darbai bus vykdomi nuosekliai iki 2029 metų sausio, o paraleliai PKP Intercity vertina ir didesnės apimties P5 remonto bei ilgalaikės, iki 15 metų trukmės priežiūros modelį.

    Toks sprendimas atitinka platesnę Europos geležinkelių tendenciją: vežėjai vis dažniau perka ne tik traukinius, bet ir ilgalaikes priežiūros paslaugas, kad sumažintų gedimų riziką, stabilizuotų kaštus ir užtikrintų patikimumą piko sezonais. Kuo didesnis eismo intensyvumas, tuo labiau išryškėja atsarginių riedmenų ir remonto pajėgumų svarba.

    PKP Intercity jau yra viešai kalbėjusi apie ambicingus tikslus artimiausiems metams, todėl „PESA Dart“ grįžimas į eismą tampa vienu iš greičiausių būdų padidinti pasiūlą be ilgo naujų traukinių pirkimo proceso. Tuo pačiu riedmenų prieinamumas ir toliau priklausys nuo to, kaip sklandžiai vyks suplanuoti remonto ciklai ir ar pavyks išvengti papildomų nenumatytų prastovų.

  • PCC Intermodal parką papildė dar dvi „Pesa“ elektrinės „Gama“ lokomotyvos: kiek jų jau dirba?

    Krovinių vežimo geležinkeliais bendrovės PCC Intermodal parką papildė dar dvi naujos elektrinės „Gama“ lokomotyvos, kurias pagamino Bydgoščiuje įsikūrusi „Pesa“. Gamintojas nurodo, kad tai 111Ed serijos mašinos, skirtos intermodaliniams sąstatams, kai kroviniai gabenami konteineriais ar puspriekabėmis.

    Po šio pristatymo PCC Intermodal eksploatuoja penkias „Pesa“ pagamintas lokomotyvas. Toks skaičius rodo, kad vežėjas nuosekliai plečia elektrinės traukos pajėgumus, svarbius maršrutams, kuriuose vis daugiau dėmesio skiriama energijos sąnaudoms ir emisijų mažinimui.

    „Penkių lokomotyvų parkas PCC Intermodal spalvomis yra geriausias pasitikėjimo mūsų sprendimų kokybe patvirtinimas“, – sakė „Pesa“ atstovas Danielis Lewandowskis.

    „Pesa“ pastaruoju metu aktyviai dirba ir kituose geležinkelių segmentuose: bendrovė skelbė gaminsianti šešis naujus elektrinius traukinių sąstatus „ELF 3.0“ vežėjui Polregio. Gamintojo pateikiama informacija rodo, kad šie traukiniai į linijas turėtų išeiti 2029 metų viduryje, o sandorio vertė siekia apie 50 milijonų eurų (be mokesčių).

    Be geležinkelių, „Pesa“ plečia užsakymų portfelį ir miesto transporto srityje. Bendrovė taip pat turi užsakymą pagaminti 20 naujų tramvajų Gdansko viešojo transporto operatoriui; skelbiama, kad pasiūlymo vertė viršija 120 milijonų eurų, o beveik 47 metrų ilgio sąstatai būtų vieni ilgiausių Lenkijoje.

  • Lenkijos „Polregio“ meta šimtus milijonų: „PESA“ gamins naujus „Elf 3“ traukinius

    Lenkijos „Polregio“ meta šimtus milijonų: „PESA“ gamins naujus „Elf 3“ traukinius

    Lenkijos regioninių reisų vežėja „Polregio“ pasirašė sutartį su gamintoja „PESA Bydgoszcz S.A.“ dėl naujų elektrinių traukinių „Elf 3“ tiekimo. Sandoris siejamas su vežėjo siekiu atnaujinti parką ir išlaikyti augančius keleivių srautus regioniniuose maršrutuose.

    Pagal viešai skelbtą informaciją sutarties vertė siekia apie 50 milijonų eurų be mokesčių, o pagrindinis užsakymas numato mažiausiai šešis elektrinius traukinių sąstatus. Gamintojas juos turi pristatyti per ne ilgesnį kaip 35 mėnesių laikotarpį.

    Numatyta ir papildoma pirkimo galimybė, kuri leistų užsakymą išplėsti dar mažiausiai 16 vienetų. Tokia struktūra tampa įprasta Europos geležinkelių rinkoje, nes vežėjai nori greitai pradėti atnaujinimą, bet kartu pasilikti lankstumo finansavimui ir realiai paklausai.

    Kas yra „Elf 3“?

    „Elf 3“ yra elektriniai keleiviniai traukiniai, pritaikyti regioniniam eismui. Skelbiama, kad pasirinktas trijų vagonų sąstatas yra 63,4 metro ilgio, jame numatyta apie 190 sėdimų vietų, o bendra talpa gali siekti iki 310 keleivių.

    Traukiniai turėtų išvystyti iki 160 kilometrų per valandą greitį. Komplektacijoje numatomi regioninėms kelionėms svarbūs sprendimai: kondicionavimas, keleivių informavimo sistema, vaizdo stebėjimas, belaidis internetas, elektros ir USB jungtys bei vietos dviračiams.

    Kodėl vežėjai skuba atnaujinti parką?

    Pastaraisiais metais Europoje spartėja regioninių geležinkelių modernizavimas, nes daugelyje šalių didėja reikalavimai komfortui, prieinamumui ir energiniam efektyvumui. Naujesni elektriniai traukiniai paprastai leidžia sumažinti eksploatacijos kaštus, pagerinti patikimumą ir pasiūlyti trumpesnį kelionės laiką dėl geresnės dinamikos.

    „Polregio“ atveju sandoris taip pat turi ir strateginę reikšmę: atnaujintas parkas didina konkurencingumą konkursuose dėl regioninių maršrutų ir padeda gerinti paslaugos kokybę kasdieniams keleiviams. Bendrovė jau yra užsakiusi „Elf 3“ sąstatus ir anksčiau, įskaitant trumpesnes, dviejų vagonų versijas, skirtas konkretiems regionams.

    „Padarysime viską, kad šios transporto priemonės būtų puikios, nes „Polregio“ grįžta į žaidimą ir nori būti pasirengusi konkurencijai“, – sakė „PESA“ vadovas Krzysztofas Zdziarskis.

    Tolimesnė užsakymo plėtra priklausys nuo „Polregio“ investicinių planų, regionų užsakymų ir finansavimo galimybių. Jei bus pasinaudota papildoma pirkimo teise, tai gali tapti vienu didesnių šio segmento traukinių atnaujinimo paketų Lenkijos regioniniame geležinkelių sektoriuje.

  • „Polregio“ užsakė 6 naujus „PESA“ elektrinius traukinius: sandoris viršija 50 mln. eurų

    Lenkijos regioninių reisų vežėjas „Polregio“ pasirašė sutartį su gamintoju „PESA“ dėl šešių naujų elektrinių traukinių ELF 3.0 įsigijimo. Bendra kontrakto vertė siekia apie 50 mln. eurų be mokesčių, o pirmieji traukiniai į bėgius turėtų išriedėti 2029 metų viduryje.

    Pagal dabartinius planus naujieji sąstatai būtų skiriami regioniniams ir priemiestiniams maršrutams, daugiausia Lodzės ir Varmijos Mozūrų vaivadijose. Galutinis paskirstymas priklausys nuo keleivių srautų ir sutarčių su viešojo transporto organizatoriais sąlygų.

    Gamintojas nurodo, kad tai bus trijų vagonų elektriniai traukiniai, kuriuos prireikus bus galima sujungti tarpusavyje. Viename sąstate turėtų tilpti mažiausiai 310 keleivių, iš jų apie 190 sėdimų vietų.

    Numatyta, kad traukiniai bus su oro kondicionavimu, šiuolaikine keleivių informavimo sistema, elektros lizdais ir USB jungtimis. Taip pat planuojamas belaidis internetas, vietos bent penkiems dviračiams ir defibriliatorius, kuris vis dažniau diegiamas viešajame transporte kaip papildoma saugumo priemonė.

    Didžiausia investicija per dešimtmetį

    „Polregio“ pabrėžia, kad šešių naujų elektrinių traukinių pirkimas yra didžiausia vienkartinė įmonės riedmenų investicija per pastaruosius 10 metų. Anksčiau, 2025 metų gruodį, vežėjas iš „PESA“ buvo užsakęs keturis traukinius, skirtus Šventokšysko vaivadijai.

    Valstybės turto ministras Wojciechas Balczunas akcentavo, kad projekte numatoma didelė gamybos dalis Lenkijoje, o tai, jo teigimu, stiprina šalies geležinkelių pramonę ir technologines kompetencijas. Toks „vietinio turinio“ principas pastaraisiais metais dažniau minimas viešuosiuose pirkimuose, ypač kai investicijos susijusios su strategine infrastruktūra.

    „Tai svarbi investicija regioninei geležinkelių sistemai ir dar vienas įrodymas, kad įmonės su valstybės dalyvavimu gali veiksmingai bendradarbiauti šalies vystymosi labui“, – sakė Wojciechas Balczunas.

    Užsakymas gali išaugti iki 22 traukinių

    „Polregio“ vadovas Andrzejus Pawłowskis teigia, kad nauji sąstatai turi pagerinti kelionių komfortą ir didinti įmonės konkurencingumą savivaldybių konkursuose, kuriuose parenkami vežėjai maršrutams aptarnauti. Regioninio transporto rinkoje tai dažnai lemia ne tik bilietų kaina, bet ir riedmenų amžius, patikimumas bei energinis efektyvumas.

    Užsakyme numatyta galimybė jį išplėsti dar 16 traukinių, tad bendra apimtis galėtų siekti 22 sąstatus. „PESA“ vadovas Krzysztofas Zdziarskis nurodė, kad ELF 3.0 karta orientuota į mažesnį poveikį aplinkai ir efektyvesnę eksploataciją, kas vežėjams svarbu dėl energijos kainų ir priežiūros kaštų.

    Sprendimą dėl papildomų traukinių „Polregio“ sieja su finansavimu iš Europos Sąjungos programos FEnIKS. Vežėjas tikisi, kad sprendimai dėl paramos paaiškės dar šiais metais, o pasirinkus plėtrą gamintojui būtų paliktas maždaug trejų metų terminas pristatymams.

  • Gdanskas užsakė ilgiausius Lenkijos tramvajus: „PESA“ laimėjo konkursą už 122 mln. eurų

    Gdanskas užsakė ilgiausius Lenkijos tramvajus: „PESA“ laimėjo konkursą už 122 mln. eurų

    Gdanskas pasirinko gamintoją naujiems miesto tramvajams, kurie turėtų tapti ilgiausiais tokio tipo riedmenimis Lenkijoje. Konkursą laimėjo Lenkijos bendrovė „PESA“, aplenkusi konkurentą iš Čekijos „Škoda“.

    Šis pirkimas miestui buvo ypač svarbus, nes ankstesnis bandymas įsigyti naujus tramvajus buvo nutrūkęs dėl per didelių pasiūlymų ir biudžeto neatitikimo. Antrojo konkurso metu užsakovas pakoregavo finansavimo ribas, kad procedūra būtų sėkmingai užbaigta.

    Laimėjusio pasiūlymo vertė siekia apie 122 milijonus eurų, o planuotas biudžetas buvo kiek mažesnis. Sprendimą lėmė ne tik kaina, bet ir techniniai kriterijai, įskaitant triukšmo lygį ir kitas eksploatacines savybes.

    „Laimėjo itin įdomus Lenkijos gamintojo pasiūlymas, siūlantis modernius techninius sprendimus, paremtus ilgamečiu įdirbiu daugelyje Lenkijos ir Europos miestų“, – sakė Maciejus Lisickis.

    Naujieji tramvajai bus penkių sekcijų, apie 46,8 metro ilgio, su keturiais varomaisiais vežimėliais. Skelbiama, kad vienu reisu jie galės vežti iki 321 keleivio, iš jų 100 sėdimų vietų, o likusios vietos bus stovimos.

    Numatoma, kad tai bus žemagrindžiai tramvajai su septyniomis plačiomis durimis kiekvienoje pusėje, pritaikyti greitesniam keleivių srautui piko metu. Miestas taip pat akcentuoja didesnį prieinamumą ir patogumą skirtingų poreikių keleiviams.

    Gamintojas įsipareigojo diegti šiuolaikines saugos priemones, paremtas vaizdo kameromis, radarais ir LiDAR jutikliais. Tokios sistemos viešajame transporte vis dažniau naudojamos siekiant geriau aptikti kliūtis ir padėti vairuotojui sudėtingose eismo situacijose.

    Keleiviams planuojami ir kasdieniai patogumai: moderni informavimo sistema su 17 ekranų, oro kondicionavimas bei USB-C ir USB-A jungtys įrenginiams įkrauti. Tokie sprendimai pastaraisiais metais tampa standartu didesniuose Europos miestuose, atnaujinančiuose viešojo transporto parką.

    Projektą ketinama finansuoti paskola, susieta su nacionalinio ekonomikos gaivinimo priemonėmis, o dokumentus turės patikrinti viešųjų pirkimų priežiūros institucijos. Pasirašius sutartį, „PESA“ per trejus metus turės pristatyti visus užsakytus tramvajus.