CP v2

Tag: PGE

  • Dujų bumas Lenkijos energetikoje: iki 10 GW naujų projektų ir augantis spaudimas dujų saugykloms

    Dujų bumas ir nauji pajėgumai

    Lenkijos energetikos ir centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuje įsibėgėja dujų bumas: statomi nauji blokai, o dujos vis dažniau įvardijamos kaip būtina grandis, padedanti stabilizuoti sistemą, kai sparčiai auga vėjo ir saulės generacija. Diskusijose pabrėžiama, kad nors dujos vadinamos pereinamuoju kuru, realybėje šis pereinamasis laikotarpis gali užsitęsti dešimtmečius.

    Šiuo metu Lenkijoje vyksta naujų dujinių gamybos vienetų statybos Ostrolenkos, Grudziondzo ir Adamovo projektuose. Lygiagrečiai planuojamos ir kitos investicijos, kurių bendra galia, rinkos vertinimu, gali priartėti prie 10 GW, todėl vis daugiau dėmesio krypsta į infrastruktūrą ir kuro tiekimo lankstumą.

    Saugyklos tampa „siaura vieta“

    Augant dujinių elektrinių ir kogeneracinių jėgainių pajėgumams, didėja ir poreikis dujų saugykloms, kurios leidžia subalansuoti tiekimo ir vartojimo svyravimus. Rinkos apklausos signalizuoja, kad nuo 2030 metų deklaruojamas poreikis gali viršyti šiandienines prieinamas talpas, ypač kalbant apie greito įleidimo ir išleidimo paslaugas.

    Didžiausią vertę energetikos įmonėms suteikia kaverninės saugyklos, nes jos gali greitai „atiduoti“ kurą piko metu nepriklausomai nuo sezono. Tokios saugyklos tampa praktiškai būtinos, kai dujiniai blokai vis dažniau dirba lanksčiu režimu, kompensuodami atsinaujinančių išteklių gamybos svyravimus.

    Lenkijoje dujų saugyklų bendra talpa siekia apie 3 mlrd. kubinių metrų, o objektų yra septyni. Dalis jų yra ilgo ciklo telkininės saugyklos, o Mogilno ir Kosakovo objektai priskiriami kaverninėms, įrengtoms druskos kloduose, todėl pasižymi didesniu operaciniu greičiu.

    „Dėl kaverninių saugyklų plėtros trumpuoju laikotarpiu galimybės ribotos, tačiau didesnį lankstumą galėtų suteikti kai kurios teisinės pataisos, susijusios su privalomų atsargų reguliavimu“, – sakė „Gaz-System“ rinkos plėtros vadovė Katarzyna Szeniawska.

    Investicijos į tinklą ir biometano kryptis

    Didėjant vartojimui, kartu auga ir skirstymo bei perdavimo tinklų modernizavimo poreikis. Lenkijos skirstymo operatorius PSG skelbia, kad prie jo tinklo prijungta daugiau kaip 200 profesionalios energetikos subjektų, o aktyvių sutarčių skaičius didėja kasmet, todėl tinklas ruošiamos didesniems srautams.

    Pasak PSG atstovų, kasmetinė investicijų apimtis siekia apie 3 mlrd. zlotų, tai yra maždaug 700 mln. eurų, o dalis projektų remiami Europos Sąjungos lėšomis. Tuo pat metu įmonės vis dažniau kalba apie biometano integravimą į dujų tinklą, nes tai laikoma vienu realistiškiausių būdų mažinti iškastinių dujų dalį neprarandant infrastruktūros vertės.

    PSG nurodo, kad prie tinklo jau prijungtas vienas biometano gamybos objektas, o artimiausiu metu numatomi papildomi prijungimai. Ši kryptis išlieka svarbi ir dėl Europos Sąjungos klimato tikslų, ir dėl vietinių žaliavų panaudojimo, ypač regionuose, kur vystoma žiedinė bioekonomika.

    Tiekimo saugumas ir geopolitikos rizikos

    Geopolitinės įtampos Persijos įlankoje ir aplink Hormūzo sąsiaurį rinkose dažnai tampa kainų katalizatoriumi, tačiau Lenkijos įmonės pabrėžia, kad tiekimo grandinė šiandien yra gerokai atsparesnė nei ankstesnių krizių metu. Energetikos sektoriaus atstovai akcentuoja, jog Kataro dalis Lenkijos importo struktūroje nėra tokia didelė, kad jos nebūtų galima pakeisti alternatyviais srautais.

    „Lyginant su 2009 metų situacija, kai rinka buvo menkai sujungta ir dominavo vienas tiekimo kelias, dabar turime LNG terminalą, „Baltic Pipe“ ir jungtis su kaimynais, todėl komforto lygis yra visai kitas“, – sakė „Orlen“ vykdomasis direktorius Rafał Wardziński.

    Įmonės taip pat išskiria vietinę gavybą ir Norvegijos kryptį, kuri per „Baltic Pipe“ gali stabiliai maitinti regiono sistemą. Prognozuojama, kad iki 2035 metų Lenkijos dujų rinka gali išaugti iki maždaug 27 mlrd. kubinių metrų per metus, todėl infrastruktūros plėtra tampa strateginiu klausimu.

    Kodėl dujos gali užsibūti ilgiau

    Technologijų tiekėjai ir elektros gamintojai vis dažniau kartoja, kad dujinės turbinos išlieka paklausios dėl greito reguliavimo ir galimybės ateityje naudoti įvairius degalus, įskaitant vandenilio priemaišas. Kartu pripažįstama, jog sparčiai auganti elektros paklausa, ypač dėl duomenų centrų plėtros, kelia naujus iššūkius tiek tinklams, tiek gamybos pajėgumams.

    Pramonė atkreipia dėmesį ir į tiekimo grandinių „butelio kaklelius“: dujinių turbinų gamybos užsakymų portfeliai auga, todėl pristatymo terminai gali nusikelti į šio dešimtmečio pabaigą ar net kito pradžią. Tai reiškia, kad sprendimai dėl investicijų ir infrastruktūros turi būti priimami anksčiau, nei atsiranda faktinis pajėgumų trūkumas.

    Centralizuotame šilumos tiekime dujos taip pat laikomos viena pagrindinių transformacijos krypčių, tačiau įmonės pabrėžia, kad vien dujomis apsiriboti neketina. Vis dažniau kalbama apie mišrias sistemas, kuriose derinamos dujos, geotermija, biomasė ir elektros šilumos technologijos, o dujų vaidmuo tampa labiau lankstumo ir patikimumo garantu.

  • PGE stato didžiausią Lenkijoje baterijų energijos saugyklą: 400 MW projektas startuos iki 2028 metų

    PGE stato didžiausią Lenkijoje baterijų energijos saugyklą: 400 MW projektas startuos iki 2028 metų

    Investicija prie Gryfino

    Lenkijos energetikos grupė PGE pranešė pasirašiusi sutartį dėl baterijų energijos kaupimo sistemos Magazyn Energii Gryfino statybos. Projektą įgyvendins dviejų Lenkijos įmonių konsorciumas: „SPEC BAU Polska“ ir „El Professional“, o paleidimas numatytas 2028 metų pabaigoje.

    Sutarties vertė viršija 1,14 mlrd. zlotų bruto, tai yra apie 260 mln. eurų. Už projekto įgyvendinimą ir priežiūrą atsakinga PGE dukterinė bendrovė PGE Energia Odnawialna.

    Galia, talpa ir ką tai keičia

    PGE nurodo, kad planuojamos sistemos galia sieks iki 400 MW, o minimali energijos talpa sudarys 800 MWh. Tai reikštų, kad įrenginys galėtų tiekti maksimalią galią maždaug 2 valandas, o pagrindinis tikslas būtų tinklo balansavimas ir greitas reagavimas į paklausos bei generacijos svyravimus.

    PGE teigimu, ši baterijų saugykla pagal įrengtą galią turėtų tapti didžiausia tokio tipo Lenkijoje ir būti svarbi nacionalinės elektroenergetikos sistemos saugumo dalis. Tokie projektai tampa itin aktualūs augant vėjo ir saulės elektrinių daliai, kai generacija labiau priklauso nuo oro sąlygų.

    „Žengiame į kitą baterijų energijos kaupimo plėtros etapą PGE grupėje. Gryfino energijos saugykla bus vienas iš svarbiausių elementų, didinančių Lenkijos elektros sistemos saugumą“, – sakė PGE vadovas Dariusz Lubera.

    Statyba ir vieta

    Skelbiama, kad objektas bus statomas Naujajame Čarnove (Nowe Czarnowo), šalia jau veikiančių PGE grupės energetikos aktyvų. Tokia lokacija paprastai leidžia greičiau prijungti įrenginius prie tinklo ir efektyviau išnaudoti esamą infrastruktūrą.

    Užsakymas apima projektavimą, įrangos tiekimą, statybą, montavimą, paleidimą ir perdavimą eksploatacijai iki raktų. Taip pat numatytas 36 mėnesių garantinis aptarnavimas, kuris baterijų saugykloms svarbus dėl ilgaamžiškumo, valdymo sistemų patikimumo ir eksploatacinių rodiklių užtikrinimo.

    Pastaraisiais metais baterijų energijos kaupimo projektai Europoje sparčiai daugėja, nes jie padeda mažinti elektros kainų svyravimus piko metu ir mažina poreikį dažniau įjungti lanksčias, bet brangesnes rezervines elektrines. PGE atvejis taip pat pabrėžia siekį daugiau darbų patikėti vietos rangovams ir kurti kompetencijas regiono rinkoje.

  • „PGE“ pasirašė sutartį dėl 800 MWh energijos kaupiklio: projektas Gryfine startuos iki 2028 metų

    Lenkijos energetikos grupė „PGE“ pranešė pasirašiusi sutartį dėl didelio masto baterijų energijos kaupiklio statybos Gryfine, šalia esamų grupės aktyvų Nowe Czarnowo teritorijoje. Projektą įgyvendins dviejų Lenkijos bendrovių konsorciumas „Spec Bau Polska“ ir „El Professional“.

    Planuojama, kad energijos kaupiklis, pavadintas Gryfino projektu, turės iki 400 MW galią ir ne mažesnę kaip 800 MWh talpą. „PGE“ teigimu, objektas turėtų būti pradėtas eksploatuoti 2028 metų pabaigoje.

    Sutarties vertė viršija 1 mlrd. zlotų; konvertuojant į eurus tai sudaro apie 270 mln. eurų. Projekto apimtis apima projektavimą, įrangos tiekimą, statybą, montavimą, paleidimą ir perdavimą eksploatacijai „iki rakto“, taip pat 36 mėnesių garantinį aptarnavimą.

    Kam reikalingas toks energijos kaupiklis?

    Didelio masto energijos kaupimo sistemos yra vienas svarbiausių sprendimų, padedančių elektros tinklams prisitaikyti prie augančios vėjo ir saulės elektrinių dalies. Kai gamyba iš atsinaujinančių išteklių viršija paklausą, energija gali būti sukaupta, o vėliau atiduota į tinklą piko valandomis ar trūkumo metu.

    400 MW galia reiškia, kad kaupiklis galėtų tiekti į tinklą elektros srautą, prilygstantį stambiai elektrinei, o 800 MWh talpa rodo, kiek energijos jis gali sukaupti. Paprastai tariant, toks pajėgumas leistų, esant maksimaliam iškrovimui, veikti maždaug 2 valandas, o tai ypač svarbu trumpalaikiams sistemos disbalansams ir kainų šuoliams amortizuoti.

    Tokie objektai taip pat prisideda prie elektros sistemos stabilumo, nes gali teikti dažnio reguliavimo ir rezervų paslaugas. Praktikoje tai reiškia greitesnį reagavimą į staigius gamybos ar vartojimo pokyčius ir mažesnę riziką, kad tinklui prireiks brangesnių avarinių sprendimų.

    Kas statys ir kaip vyks įgyvendinimas?

    „PGE“ nurodo, kad generalinį rangovą atrinko konkurso būdu, o pasirinktas konsorciumas sudarytas iš „Spec Bau Polska“ ir „El Professional“. Bendrovės akcentuoja, kad tai vienas didžiausių jų projektų, o pasirinkimas esą rodo augančias vietos rinkos kompetencijas įgyvendinant sudėtingą energetikos infrastruktūrą.

    Projektas numatytas kaip kompleksinis „iki rakto“ sprendimas, todėl rangovų atsakomybė apima ne tik statybą, bet ir visą technologinį parengimą, integraciją bei paleidimo darbus. Už investicijos įgyvendinimą ir priežiūrą atsakinga „PGE Energia Odnawialna“.

    Nors „PGE“ detaliai neįvardija naudojamos baterijų chemijos ar tiekėjų, Europoje didelio masto kaupikliams dažniausiai pasirenkamos ličio jonų technologijos dėl brandos, efektyvumo ir greito reagavimo. Pastaraisiais metais rinkoje stiprėja ir alternatyvūs sprendimai, tačiau didžiausi projektai iki šiol dažniausiai remiasi ličio jonų platformomis.

    Platesnis kontekstas: investicijos į tinklų lankstumą

    Didelio masto energijos kaupikliai Europoje sparčiai daugėja dėl kelių priežasčių: augančios atsinaujinančios generacijos, didėjančio poreikio balansuoti sistemą ir siekio mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro rezervų. Energetikos sektoriuje vis dažniau pabrėžiama, kad vien tik naujų vėjo ar saulės elektrinių nepakanka, jei lygiagrečiai neinvestuojama į tinklų pralaidumą ir lankstumą.

    „PGE“ Gryfino kaupiklis, sprendžiant iš planuojamos galios ir talpos, būtų vienas didesnių tokio tipo projektų regione. Tokios investicijos paprastai vertinamos kaip infrastruktūra, kuri leidžia efektyviau išnaudoti jau pastatytus atsinaujinančios energijos pajėgumus ir sumažinti energijos „išmetimą“ tada, kai tinklas nebesugeba priimti perteklinės gamybos.

    Eksploatacijos pradžia numatyta 2028 metų pabaigoje, todėl artimiausiais metais rinka stebės, kaip bus sprendžiami tiekimo grandinės, prijungimo prie tinklo ir reguliaciniai klausimai. Būtent jie dažnai lemia, ar ambicingi energijos kaupimo projektai įgyvendinami pagal grafiką.

  • Gdynės elektrinė šiluminė atsisveikina su anglimi: „PGE“ investicijos perkopė 124 mln. eurų

    Gdynėje įsibėgėja „PGE Energia Ciepła“ valdomos elektrinės šiluminės dekarbonizacijos programa. Bendrovė praneša užbaigusi naujai pastatyto aukšto slėgio dujotiekio paruošimą eksploatacijai ir tęsianti kogeneracinių agregatų paleidimo darbus.

    Įmonės teigimu, dujotiekis taps pagrindine jungtimi, aprūpinsiančia naują kogeneracijos sistemą kuru ir leisiančia palaipsniui mažinti anglies vaidmenį šilumos gamyboje. Lygiagrečiai elektrinės teritorijoje vyksta ir biomasės įrenginių statybos darbai.

    Paleidžiami kogeneracijos agregatai

    Bendrovė nurodo, kad naujasis apie 8,2 kilometro ilgio aukšto slėgio dujotiekis jau pripildytas dujų, todėl galima atlikti penkių kogeneracinių agregatų bandymus. Po paleidimo procedūrų numatomas sinchronizavimas su elektros sistema, kad gamyba atitiktų tinklo dažnį ir kitus techninius parametrus.

    Planuojama, kad visa kogeneracijos grandis pasieks 49,9 megavato elektrinės ir apie 48 megavatų šiluminės galios lygį. Tokie projektai paprastai diegiami siekiant vienu metu efektyviau gaminti ir šilumą, ir elektrą, o taip pat lanksčiau reaguoti į paklausos šuolius šildymo sezono metu.

    „Gdynėje įgyvendinami projektai yra svarbus mūsų gamybos turto dekarbonizacijos etapas ir kartu reikšmingas elementas užtikrinant stabilų šilumos tiekimą gyventojams“, – sakė „PGE Energia Ciepła“ valdybos pirmininkas Grzegorzas Krystekas.

    Biomasė ir katilai piko apkrovoms

    Pasak bendrovės, kitas svarbus projekto elementas yra 30 megavatų šiluminės galios biomasės įrenginys. Įmonė akcentuoja, kad jis turėtų prisidėti prie efektyvaus centralizuoto šilumos tiekimo kriterijų įgyvendinimo pagal Europos Sąjungos energijos vartojimo efektyvumo politiką.

    Šalia to numatyta ir piko apkrovoms skirta įranga: trys dujiniai katilai, kurių bendra šiluminė galia siekia 90 megavatų. Bendrovė nurodo, kad po dujų infrastruktūros parengimo šie katilai bus perkonfigūruoti iš lengvojo kuro naudojimo į dujas, siekiant didesnio sistemos lankstumo ir patikimumo.

    „Gdynės investicijų vertė viršija 124 mln. eurų. Kogeneracijos įrenginiai, dujų infrastruktūra ir statomas biomasės blokas sudaro modernų kompleksą, atitinkantį Europos Sąjungos ir nacionalinius reikalavimus“, – sakė Grzegorzas Krystekas.

    Modernizacija vyksta ir Gdanske

    „PGE Energia Ciepła“ taip pat skelbia, kad modernizacijos darbai vykdomi ir Gdanske, kur atnaujinamas centralizuoto šilumos tiekimo ūkis. Bendrovė mini naujų kogeneracinių agregatų diegimą, o artimiausiu metu planuoja ir papildomus elektrodinius katilus bei šilumos akumuliatorių.

    Šis kryptingas perėjimas nuo anglies prie mažesnių emisijų sprendimų atspindi platesnę regiono ir Europos tendenciją, kai šilumos sektoriuje vis dažniau derinamos dujos, biomasė, elektriniai katilai ir šilumos kaupimas. Tokia kombinacija leidžia mažinti taršą, geriau išnaudoti tinklų infrastruktūrą ir prisitaikyti prie kintančių energijos kainų.

    Bendrovės pateikiamais planais, PGE grupė iki 2035 metų ketina investuoti į modernų šilumos ūkį apie 4,2 mlrd. eurų. Didžioji dalis šių lėšų būtų nukreipta į naujas šilumos gamybos technologijas ir integruotų šilumos tiekimo sistemų plėtrą ten, kur grupė turi veikiančių pajėgumų.