CP v2

Tag: PKP Polskie Linie Kolejowe

  • Silezijoje paralyžiuotas geležinkelis: sutriko eismo valdymas, atšaukiami reisai ir vėluoja traukiniai

    Silezijoje paralyžiuotas geležinkelis: sutriko eismo valdymas, atšaukiami reisai ir vėluoja traukiniai

    Lenkijos Silezijos vaivadijoje trečiadienį ryte fiksuotas didelis geležinkelio sutrikimas, dėl kurio dalis reisų buvo atšaukta, o kiti traukiniai ėmė smarkiai vėluoti. Didžiausi nesklandumai užfiksuoti Katovicų geležinkelio mazge, kuris yra vienas svarbiausių regione.

    Pasak infrastruktūrą prižiūrinčios bendrovės „PKP Polskie Linie Kolejowe“, problema susijusi su geležinkelio eismo valdymo ir signalizacijos įrangos darbu. Sutrikimas paveikė eismą tarp kelių stočių ir atkarpų, įskaitant Katovicų ir Katovicų Ligotos ruožą, taip pat jungtis su aplinkinėmis kryptimis.

    Kas tiksliai sutriko?

    Pranešama, kad apie 3 valandą nakties sutriko įrenginių, atsakingų už eismo valdymą, maitinimas, todėl dispečeriai ir stotys negalėjo pilnu pajėgumu valdyti traukinių srautų. Tokiose situacijose saugumo sumetimais eismas dažnai ribojamas, o dalis maršrutų trumpinama arba visai stabdoma.

    Geležinkelio eismo valdymo sistemos apima šviesoforus, iešmų valdymą, užimtumo kontrolę ir kitus sprendimus, kurie užtikrina, kad traukiniai judėtų saugiai ir būtų išvengiama konfliktinių maršrutų. Sutrikus šioms sistemoms, prioritetas teikiamas saugumui, todėl vėlavimai tampa praktiškai neišvengiami.

    Keleiviams taikomos laikinos priemonės

    Regiono vežėjas Koleje Śląskie patvirtino nesklandumus ir įspėjo, kad vėlavimai gali didėti, o atšaukimų sąrašas gali plėstis. Keleiviai raginami prieš kelionę pasitikrinti, ar jų reisas vykdomas, ir sekti operatyvius pranešimus.

    Taip pat įvesta bilietų pripažinimo tvarka kitame viešajame transporte: vežėjo bilietai laikinai pripažįstami ZTM viešojo transporto tinkle visoje Górnośląsko-Zagłębiowska Metropolia teritorijoje. Tai turėtų padėti keleiviams pasiekti kelionės tikslą, kai traukiniai nevažiuoja arba vėluoja.

    Kodėl tokie sutrikimai tampa jautresni?

    Katovicų mazge vyksta modernizacijos darbai, todėl infrastruktūra ir valdymo įranga gali būti jautresnė gedimams bei maitinimo ar ryšio trikdžiams. Modernizuojant tinklą įprastai laikinai keičiamas eismo organizavimas, o gedimų atveju poveikis gali išplisti platesniame ruože.

    Vežėjai ir infrastruktūros valdytojai tokiais atvejais paprastai pirmiausia stabilizuoja eismo valdymo įrangą, tada palaipsniui atkuria įprastą tvarkaraštį, tačiau „kamštis“ grafikuose gali jaustis dar kelias valandas. Keleiviams patariama numatyti papildomą laiką persėdimams ir alternatyviems maršrutams.

    Aktuali informacija apie vėlavimus ir atšaukimus skelbiama vežėjo kanaluose, o situacijai kintant keleivių gali būti prašoma rinktis kitą maršrutą arba kelionę atidėti. Kol vyksta gedimo šalinimas, regiono geležinkelio eismas gali išlikti ribojamas.

  • Pasirašyta 256 mln. eurų sutartis dėl geležinkelio linijos 201 modernizacijos: ką žada iki 2029 metų

    Lenkijoje pasirašyta sutartis dėl maždaug 40 kilometrų geležinkelio linijos 201 atkarpos tarp Lipowa Tucholska ir Kościerzyna modernizavimo. Projekto vertė siekia apie 256 mln. eurų su PVM, o darbus numatyta užbaigti iki 2029 metų pabaigos.

    Ši investicija laikoma viena svarbesnių šiaurinės Lenkijos susisiekimo krypčių, nes ji stiprina ryšį tarp Bydgoszcz ir Trójmiasto regiono. Kartu tai reikšminga logistikos grandinei, susijusiai su Gdynia uosto krovinių srautais.

    Kas bus padaryta atkarpoje

    Pagal sutartį planuojama rekonstruoti esamą geležinkelio kelią, pastatyti antrąjį kelią ir elektrifikuoti trasą. Tokie sprendimai paprastai leidžia didinti pralaidumą, mažinti tvarkaraščių jautrumą trikdžiams ir sudaryti sąlygas intensyvesniam eismui.

    Numatyta atnaujinti peronus Szałamaje stotyje ir Wojtal, Olpuch bei Podleś sustojimo punktuose. Taip pat bus įrengtas naujas sustojimas Szenajda Kościerzyna savivaldybėje, siekiant pagerinti vietos gyventojų susisiekimą geležinkeliu.

    Projekte numatomas modernių traukinių eismo valdymo įrenginių diegimas ir telekomunikacijų infrastruktūros plėtra. Saugumas turėtų didėti ir 14 geležinkelio bei kelių sankirtų vietose, kur planuojami sprendiniai, mažinantys avarijų riziką.

    Tiltai, viadukai ir pralaidumas

    Dar viena didelė darbų dalis apima 28 inžinerinių statinių statybą, rekonstrukciją ar modernizaciją, įskaitant tiltus, viadukus ir pralaidas. Tokie objektai dažnai tampa kritiniais viso koridoriaus patikimumo taškais, nes riboja greitį ir keliamojo pajėgumo parametrus.

    Po modernizacijos atkarpa turėtų pasiūlyti didesnį pralaidumą ir geresnes sąlygas tiek keleiviniams, tiek krovininiams traukiniams. Krovininiam transportui tai ypač aktualu, kai tikslas yra aptarnauti sunkesnius ir ilgesnius sąstatus bei efektyviau sujungti gamybos rajonus su uosto logistika.

    Istorinė linija ir regioninė reikšmė

    Linija 201 Lenkijoje dažnai minima kaip istoriškai svarbi vadinamoji Węglówka kryptis. Ji jungia Pamario regioną su centrine ir pietine šalies dalimi, todėl investicija vertinama ne tik kaip vietinė, bet ir kaip nacionalinės reikšmės transporto koridoriaus dalis.

    Numatoma, kad užbaigus darbus pagerės eismo sauga ir patikimumas, o elektrifikacija gali sumažinti priklausomybę nuo dyzelinės traukos ir palengvinti riedmenų planavimą. Galutinis terminas nurodomas iki 2029 metų pabaigos, tačiau tokio masto projektuose jis priklauso ir nuo darbų etapavimo bei eismo organizavimo statybų metu.

    Projektą įgyvendinanti bendrovė „Intercor“ yra dirbusi su kitais dideliais geležinkelio infrastruktūros projektais Lenkijoje. Praktikoje tai reiškia, kad rangovui teks suderinti ne tik bėgių ir kontaktinio tinklo darbus, bet ir stočių infrastruktūros, inžinerinių statinių bei eismo valdymo sistemų diegimą.

    „Modernizacija linijoje 201 reiškia realią naudą keleiviams, vežėjams ir visai transporto sistemai“, – sakė „Intercor“ atstovas Wojciech Adamczyk.

  • Lenkijos geležinkeliai prieš naują etapą: 2027 metais ruošiamas vienas didžiausių konkursų Europoje

    KPO finišas ir ką pavyko padaryti

    Lenkija artėja prie dabartinio Europos Sąjungos finansavimo ciklo pabaigos, o geležinkelių sektoriuje užbaigiami svarbūs atsiskaitymai už lėšas, skirtas pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę. Transporto projektus koordinuojanti Transporto ES projektų centras (CUPT) tikina, kad infrastruktūros valdytojas PKP Polskie Linie Kolejowe pasiekė numatytus rodiklius.

    Pagal KPO geležinkelių dalį Lenkijoje sutvarkyta daugiau kaip 500 kilometrų linijų, o techniniai protokolai, patvirtinantys darbų pabaigą, jau pateikti CUPT. Kartu atsiskaityta ir už vadinamąsias taškines investicijas, skirtas pralaidumo didinimui, pervažų saugai ir „butelio kakliukų“ mažinimui.

    Ne mažiau reikšminga ir riedmenų kryptis: CUPT teigimu, regioniniai vežėjai bei PKP Intercity pateikė priėmimo dokumentus už užsakytus traukinių sąstatus. Iš viso KPO lėšomis Lenkijoje pagaminta ir modernizuota daugiau kaip 400 vagonų, lokomotyvų ir elektrinių ar dyzelinių traukinių sąstatų, iš jų 99 skirti regioniniams maršrutams.

    Naujas ES biudžeto ciklas: mažiau paramos, daugiau savo lėšų

    Artėjant 2028–2034 metų ES biudžeto perspektyvai, geležinkelių rinka ruošiasi kitokiai finansavimo realybei. CUPT atstovai akcentuoja, kad transportas išliks prioritetu, tačiau tikėtina, jog paramos intensyvumas mažės, o gavėjams teks užtikrinti didesnį nuosavą indėlį.

    Praktikoje tai reikštų, kad infrastruktūros modernizavimas, naujų linijų statyba ir riedmenų pirkimas gali būti remiami mažesne dalimi nei anksčiau. Skirtingiems regionams gali būti taikomi nevienodi finansavimo lygiai, todėl projektų rengėjams svarbiausiu veiksniu taps finansinio tvarumo įrodymas ir aiškus investicijų atsiperkamumo pagrindimas.

    Naujame cikle greta įprastų geležinkelių projektų vis daugiau dėmesio gali tekti ir dvejopo panaudojimo infrastruktūrai, siejamai su saugumu ir mobilumu. Tai gali apimti ne tik geležinkelius ar kelius, bet ir logistikos grandines uostuose bei oro uostuose.

    Po 2030 metų keisis tolimųjų reisų vežimo modelis

    Didžiausias pokytis laukia po 2030 metų, kai baigsis dabartinė PSC sutartis su PKP Intercity dėl tolimųjų reisų vežimo. PSC modelis reiškia, kad valstybė kompensuoja visuomenei svarbių maršrutų vykdymą, kai jie nėra pakankamai pelningi komercinėmis sąlygomis.

    Lenkijoje didžioji dalis keleivių vežimo geležinkeliais vykdoma su parama: minima, kad dotuojama apie 90 proc. maršrutų. Tai atsispindi ir bilietų kainodaroje, nes dalis reisų išlaikoma dėl viešojo intereso, o ne vien dėl rinkos paklausos.

    Pasak CUPT, būtent todėl planuojamas konkursas turės tiesioginę įtaką ir rinkos struktūrai, ir keleiviams. Nuo jo sąlygų priklausys, kokie operatoriai veiks rinkoje, kokiais standartais bus apibrėžta paslaugų kokybė, punktualumas, riedmenų reikalavimai bei bilietų integracija.

    „Šis konkursas bus vienas didžiausių Europos geležinkelių rinkoje“, – sakė CUPT direktoriaus pavaduotoja Sylwia Cieślak-Wilk.

    Skelbiama, kad konkursas turėtų būti paskelbtas 2027 metais, o dar anksčiau planuojama viešai pranešti apie ketinimą jį rengti. CUPT kartu su atsakinga ministerija rengia transporto planą, konsultuojasi su vežėjais ir ruošia PSC sutarties nuostatas, kurios taps pagrindu būsimiems tolimųjų reisų operatoriams.

  • „Pendolino“ Lenkijoje bandomas 250 km/val. greičiu: kada tokie reisai startuos su keleiviais

    Lenkijoje „Pendolino“ traukinys per bandymus Centrinėje magistralinėje geležinkelio linijoje (CMK) dar kartą pasiekė 250 km/val. greitį. Naktį vykę važiavimai buvo skirti patikrinti ryšio ir signalizacijos sprendimus, be kurių tokie greičiai reguliariuose reisuose neįmanomi.

    Pagrindinis bandymų akcentas – GSM-R duomenų perdavimo sistema, užtikrinanti skaitmeninį ryšį tarp traukinio ir eismo valdymo. Šis ryšys laikomas vienu iš esminių elementų, leidžiančių patikimai valdyti traukinių eismą dideliais greičiais ir diegti pažangesnį eismo kontrolės lygį.

    Baigus GSM-R diegimą CMK ruože, atsiveria kelias ETCS 2 lygio (Europos traukinių eismo valdymo sistemos) įgyvendinimui. Ši sistema užtikrina nuolatinę traukinio judėjimo priežiūrą, o važiuojant 250 km/val. greičiu ji yra vienas svarbiausių saugos reikalavimų, nes leidžia realiu laiku kontroliuoti greitį, atstumus ir signalizacijos informaciją kabinoje.

    Lenkijos infrastruktūros ministras Dariuszas Klimczakas socialiniuose tinkluose teigė, kad geležinkelis šalyje spartėja, o 250 km/val. – tik pradžia. Tuo metu infrastruktūros valdytojas PKP Polskie Linie Kolejowe (PKP PLK) pabrėžia, kad už bandymų rezultatų slypi ilgamečiai darbai modernizuojant bėgius, inžinerinius statinius, kontaktinį tinklą bei eismo valdymo ir ryšio sistemas.

    PKP PLK anksčiau skelbė, kad CMK modernizavimas, finansuojamas biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis, įskaitant KPO, siekia apie 420 mln. eurų. Tikimasi, kad infrastruktūros atnaujinimai leis ne tik kelti greitį, bet ir trumpinti kelionių laiką tarp Varšuvos ir pietinių šalies regionų iki maždaug 25 minučių.

    Bandymų važiavimai 250 km/val. greičiu CMK linijoje vyko ir anksčiau, o jų metu vertinami ne vien ryšio sprendimai. Praktikoje tikrinamos ir dinaminės apkrovos: kaip esant maksimaliam greičiui elgiasi tiltai, viadukai bei kiti inžineriniai statiniai, taip pat kontaktinio tinklo stabilumas.

    Pagal PKP PLK planus reguliarus eismas 250 km/val. greičiu CMK linijoje turėtų startuoti nuo 2027 metų gruodžio. Tai reikštų naują etapą Lenkijos tarpmiestiniame susisiekime, nes tokie greičiai priartina keliones geležinkeliu prie Vakarų Europos greitųjų linijų standartų, nors pačios trasos vis dar yra modernizuojamos iš esamo tinklo, o ne statomos nuo nulio.

  • Lodzėje pasirašyta sutartis dėl tunelio: „CPK“ ir „Budimex“ tęs darbus po stotimi „Łódź Fabryczna“

    Lenkijoje žengtas dar vienas žingsnis baigiant strategiškai svarbią geležinkelio investiciją Lodzėje. Valstybinė bendrovė „Centralny Port Komunikacyjny“ (CPK) ir statybų rangovė „Budimex“ pasirašė sutartį dėl darbų tęsimo komoroje ties stotimi Łódź Fabryczna.

    Ši komora yra vienas iš baigiamųjų elementų vadinamajame miesto skersiniame tunelyje, kurį plėtoja PKP Polskie Linie Kolejowe. Projektas svarbus ne tik miesto susisiekimui, bet ir tolimojo susisiekimo maršrutams, jungiantiems centrinius Lenkijos regionus.

    CPK pranešė, kad sutartis leis atnaujinti anksčiau sustabdytus darbus ir užtikrinti tolimojo susisiekimo tunelio „Port Polska“ dalies įgyvendinimą. Sutarties vertė viršija 26 000 000 eurų (be PVM), nurodoma bendrovės komunikate.

    Komoros, skirtos tolimojo susisiekimo „Port Polska“ ir miesto tunelio PKP PLK infrastruktūrai, įrengtos vakarinėje Łódź Fabryczna stoties pusėje. Jas skiria bendra gili sieninė konstrukcija, kai kur siekianti iki 46 metrų, todėl darbai turi būti derinami technologiniu ir saugos požiūriu.

    „Šiandien pasirašyta sutartis leis užbaigti perimtą PLK komorą ir atlikti likusius būtinus darbus mūsų beveik parengtoje greitųjų geležinkelių komoroje“, – sakė CPK vadovas Filipas Czernickis.

    Pasak CPK, darbų perėmimo sprendimas priimtas po to, kai PKP PLK sustabdė darbus savo komoroje ir nutraukė sutartį su ankstesniu rangovu. CPK tuomet deklaravo pasirengimą perimti dalį konstrukcinių darbų, kad nesustotų tarpusavyje susietų tunelių įgyvendinimas.

    Pagal naują susitarimą „Budimex“ bus atsakinga už konstrukcinių darbų pabaigą, įskaitant perdangų įrengimą, gelžbetonines konstrukcijas, pamatines plokštes, kasimo darbus ir užpylimus. Taip pat rangovas užtikrins geodezinius matavimus ir statybvietės saugą.

    CPK pabrėžia, kad tas pats rangovas jau vykdo darbus ir kitose su projektu susijusiose vietose. Tokia praktika, kai vienas rangovas koordinuoja kelias glaudžiai susijusias atkarpas, dažnai pasirenkama siekiant sumažinti techninių sąsajų riziką ir greičiau stabilizuoti projekto grafiką.

    Lodzės tunelio projektas laikomas vienu sudėtingiausių šalies geležinkelių modernizavimo etapų dėl darbų gylio, tankios miesto infrastruktūros ir būtinybės užtikrinti suderinamumą tarp skirtingų investuotojų dalių. Pasirašyta sutartis turėtų sumažinti neapibrėžtumą ir padėti grįžti prie nuoseklaus darbų tempo.

  • Karščiai paralyžavo Lenkijos geležinkelius: sustabdyti PKP maršrutai, Modlino apylinkėse evakuoti keleiviai

    Sekmadienį Lenkijoje dalis keleivių susidūrė su rimtais sutrikimais geležinkeliuose: dėl kaitros sukeltų problemų elektros tiekimo ir kontaktinio tinklo sistemoje kai kuriuose ruožuose eismas buvo visiškai sustabdytas, kituose – smarkiai ribojamas. Apie situaciją pranešė PKP Polskie Linie Kolejowe.

    Visiškas traukinių eismo sustabdymas paskelbtas 25-oje linijoje ruože Lodzė Olechów ir 216-oje linijoje tarp Gągławkų ir Olštyno. Tuo metu dar keturiose trasose, įskaitant 9-ąją liniją tarp Nowy Dwór Mazowiecki ir Legionowo, buvo įvestas vienkelis eismas.

    Kas nutiko kontaktiniam tinklui?

    PKP PLK nurodė, kad sutrikimų priežastis – kontaktinio tinklo darbo trikdžiai, kurie per karščius pasitaiko dažniau, nes infrastruktūra patiria didesnes apkrovas. Bendrovė teigė, kad brigados dirba nuolat, siekdamos kuo greičiau pašalinti gedimus ir atkurti normalų traukinių judėjimą.

    Pasak PKP PLK atstovo Bartoszo Pietrzykowskio, itin sudėtinga situacija susidarė tarp Legionowo ir Modlino, kur sugedus kontaktiniam tinklui abiejuose keliuose teko visiškai stabdyti eismą. Dėl to ant bėgių įstrigo keli sąstatai, įskaitant regioninius ir tolimojo susisiekimo traukinius.

    Evakuacija dėl neveikusios kondicionavimo sistemos

    Viename iš sustojusių traukinių keleiviai buvo išleisti iš vagonų, nes dingus maitinimui nebeveikė kondicionavimo sistema. Tokia priemonė taikyta siekiant užtikrinti keleivių saugumą ir sumažinti perkaitimo riziką.

    PKP Intercity informavo, kad į įvykio vietą nukreiptos dyzelinės lokomotyvų pajėgos, kurios turėjo padėti nutempti sustojusius traukinius ir atlaisvinti ruožą. Vėliau dalyje 9-osios linijos eismas buvo atnaujintas, tačiau tik vienu keliu, todėl vėlavimai galėjo išlikti.

    Karščio banga geležinkeliams tampa vis didesniu iššūkiu visoje Europoje: aukštos temperatūros spartina infrastruktūros dėvėjimąsi ir didina elektros tiekimo sutrikimų riziką, o keleiviams tai dažniausiai reiškia lėtesnį eismą, maršrutų pakeitimus ir būtinybę ilgiau laukti stotyse.

  • Lenkai planuoja 4 700 km naujų geležinkelių: CPK atskleidė, kas pasikeis po 2035 metų

    Lenkai planuoja 4 700 km naujų geležinkelių: CPK atskleidė, kas pasikeis po 2035 metų

    Lenkijos centrinės susisiekimo infrastruktūros projektas CPK pristatė Zintegrotą geležinkelių tinklą, kuriame numatyta nutiesti apie 4 700 km naujų geležinkelio linijų. Tai ilgalaikė programa, kurios pagrindiniai darbai planuojami po 2035 metų, o pilna vizija siekia 2050 metus.

    Pagal pateiktą planą daugiau nei pusė naujų maršrutų būtų pritaikyti greitiesiems traukiniams, galintiems važiuoti ne mažesniu kaip 250 km per valandą greičiu. Tai reikštų esminį šuolį šalyje, kur iki šiol greitojo geležinkelio plėtra vystėsi fragmentiškai ir dažniau rėmėsi modernizacija, o ne visiškai naujomis trasomis.

    Kas yra CPK ir ką reiškia ZSK

    CPK yra valstybinis projektas, apimantis ne tik planuojamą naują oro uostą, bet ir plačią geležinkelių plėtros dalį, kuri turi sujungti pagrindinius ekonominius centrus ir regionus. ZSK pristatomas kaip sisteminis žemėlapis, kuriame sudėliota, kur ir kokio tipo linijos turėtų atsirasti, kad tinklas būtų vientisas.

    Viešai įvardijamas tikslas – sukurti infrastruktūrinį planą, prilygstantį tam, kaip Lenkijoje dešimtmečiais buvo nuosekliai plėtojami greitkeliai. Šį kartą akcentuojama, kad atėjęs laikas didesnę investicijų dalį nukreipti į bėgius ir keliones traukiniais.

    „Keliams buvo sudarytas aiškus ilgalaikis planas ir jis įgyvendinamas jau daugiau nei 30 metų. Geležinkelis tokio plano neturėjo, o dabar tai keičiame: kai greitkelių tinklas artėja prie užbaigimo, ateina laikas didelėms investicijoms į geležinkelį“, – sakė Maciejus Lasekas.

    Naujos linijos ir modernizacija

    Be 4 700 km naujų ruožų, plane taip pat numatoma modernizuoti apie 5 600 km esamos infrastruktūros. Modernizacija paprastai reiškia didesnius leistinus greičius, pralaidumo didinimą, saugos sistemų atnaujinimą ir patikimesnį tvarkaraščių laikymąsi, ypač intensyviausiuose koridoriuose.

    Naujų linijų statyba priskiriama CPK atsakomybei, o infrastruktūros modernizavimo ir eksploatavimo funkcijos siejamos su PKP Polskie Linie Kolejowe. Toks modelis leidžia atskirti didelius plėtros projektus nuo kasdienės tinklo priežiūros, tačiau kartu didina koordinavimo svarbą.

    Kur pokyčiai gali būti didžiausi

    Tarp įvardijamų krypčių minimas naujas ruožas nuo Poznanės iki Ščecino, kuris, planuotojų vertinimu, leistų sutrumpinti kelionės laiką daugiau nei pusvalandžiu. Taip pat numatomas CMK Północ koridorius iš Varšuvos į Trimiestį per Torunę, bei nauja jungtis tarp Žešuvo ir Liublino.

    Plane kalbama apie 19 magistralių, kurios turėtų sujungti skirtingus šalies regionus, ir apie geresnę prieigą prie geležinkelio 27 mažiems bei vidutinio dydžio miestams. Praktikoje tai reiškia ne tik naujas stotis ar atšakas, bet ir galimybę perplanuoti susisiekimą taip, kad daliai gyventojų traukinys taptų realia alternatyva automobiliui.

    Europos mastu tokie projektai siejami su tendencija stiprinti geležinkelių vaidmenį trumpų ir vidutinių atstumų kelionėse, ypač ten, kur kelių infrastruktūra pasiekia prisotinimo ribas. Vis dėlto esminė rizika išlieka terminai ir finansavimas: planai iki 2050 metų paprastai reikalauja kelių politinių ciklų tęstinumo ir aiškiai apibrėžtų etapų.

  • Pasirašyta 250 mln eurų sutartis „Węglówkos“ modernizacijai: antras kelias ir elektrifikacija

    Lenkijos geležinkelių infrastruktūros valdytoja PKP Polskie Linie Kolejowe pasirašė sutartį dėl dar vieno istorinio maršruto „Węglówka“ modernizavimo etapo. Tai geležinkelio linija Nr. 201, jungianti Bydgoščą su Trimiestiu ir svarbi tiek keleiviams, tiek krovinių srautams į šiaurės uostus.

    Sutartis apima beveik 32 kilometrų ruožą tarp Maksymilianowo ir Wierzchucin. Darbus vykdys bendrovė „Strabag“, kuri, be statybos darbų, parengs ir sprendinius eismo valdymo bei telekomunikacijų sistemoms.

    Kontrakto vertė – apie 250 mln. eurų (be mokesčių), o bendra suma su mokesčiais siekia maždaug 310 mln. eurų. Investicija numato antrojo kelio įrengimą, elektrifikaciją ir keleivių infrastruktūros atnaujinimą, kad maršrutas taptų pralaidesnis ir patikimesnis.

    Kas keisis keleiviams ir vežėjams?

    Modernizuojant ruožą bus rekonstruojamos stotys ir sustojimo punktai, atnaujinamos platformos, pritaikant jas visiems keleiviams, įskaitant riboto judumo žmones. Taip pat numatyta pertvarkyti inžinerinius statinius ir techninę infrastruktūrą, kuri būtina saugiam bei reguliariam eismui.

    Saugumo dalyje numatyta atnaujinti 10 geležinkelio pervažų, įrengiant naujus užtvarus ir šviesos signalizaciją. Dar dviejose vietose planuojama pervažas pakeisti skirtingų lygių sankirtomis, taip mažinant avarijų riziką ir eismo trikdžius.

    Po modernizacijos keleiviniai traukiniai šiame maršrute turėtų važiuoti iki 160 kilometrų per valandą, o krovininiai – iki 120 kilometrų per valandą. Skelbiama, kad kelionės laikas galėtų sutrumpėti maždaug 20 minučių, o krovininiams vežimams svarbus ir pralaidumo augimas dėl dvikelio bei elektrifikacijos.

    Grafikas ir platesnis projekto kontekstas

    Ruožą tarp Maksymilianowo ir Wierzchucin planuojama užbaigti iki 2029 metais. Tuo pat metu tęsiami ir kiti linijos Nr. 201 modernizavimo etapai, apimantys darbus tiek Kujavijos Pamario, tiek Pamario vaivadijose.

    Visa linijos Nr. 201 modernizacija yra suskaidyta į kelis ruožus ir numatoma, kad galutinis projekto finišas pasiekiamas 2032 metais. Projektas siejamas su didesniu Šiaurės–Pietų transporto koridoriaus pajėgumu ir logistikos grandinės stiprinimu, ypač augant uostų krovai ir keliant tikslus dalį krovinių perkelti į mažiau taršų geležinkelį.

  • Lenkai kasa beveik 4 km geležinkelio tunelį po uola: projektas pakeis keliones ir įrašys rekordą

    Lenkai kasa beveik 4 km geležinkelio tunelį po uola: projektas pakeis keliones ir įrašys rekordą

    Lenkijoje planuojamas naujas ilgiausias geležinkelio tunelis, kurio ilgis turėtų siekti apie 3 820 metrų. Jis bus įrengtas ruože tarp Tymbarko ir Szczyrzyco, o darbai vykdomi kaip didelio geležinkelio projekto Podłęże–Piekiełko dalis.

    Šis tunelis rekordą perimtų iš jau įrengto tunelio tarp Męcinos ir Mordarkos, kurio bendras ilgis siekia 3 750 metrų. Naujasis objektas turėtų būti ilgesnis keliomis dešimtimis metrų ir taps ilgiausiu tokio tipo geležinkelio tuneliu šalyje.

    Statybų aikštelė ruošiama Stróžos ir Wilkowiskos apylinkėse, kur planuojama pradėti gręžimą. Tunelio išėjimas numatomas Podłopienio kryptimi, o vietovė laikoma techniškai sudėtinga dėl uolėtų masyvų ir reljefo.

    Kartu šiame ruože numatytas ir dar vienas, mažesnis tunelis, kurio ilgis turėtų siekti apie 1 000 metrų. Visas maršrutas suplanuotas taip, kad traukiniai galėtų išvengti staigių aukščių skirtumų, o linijos parametrai leistų didinti greitį ir patikimumą kalnuotose vietovėse.

    Gręžimo darbus planuojama atlikti tunelių kasimo mašinomis TBM, kurios Lenkijoje jau buvo naudotos ankstesniuose šio projekto etapuose. Didžiausia iš jų sveria daugiau nei 2 500 tonų, o jos pjovimo skydas yra beveik 11 metrų skersmens, todėl įrenginys gali vienu metu formuoti itin plataus profilio tunelį.

    TBM paprastai į statybvietę gabenamos dalimis ir vietoje surenkamos, nes atskirų komponentų gabaritai ir masė neleidžia jų transportuoti kaip vieno vieneto. Tokia logistika reikalauja papildomos infrastruktūros, o darbų grafikas priklauso ir nuo geologinių sąlygų, ir nuo požeminio vandens.

    Podłęże–Piekiełko projektas laikomas vienu didžiausių Lenkijos geležinkelių infrastruktūros atnaujinimų pastaraisiais metais. Juo numatoma ir naujų ruožų statyba, ir esamų linijų modernizavimas, siekiant sutrumpinti kelionių laiką bei pagerinti susisiekimą Mažosios Lenkijos regione.

    Pagal projekto tikslus kelionė traukiniu tarp Krokuvos ir Zakopanės ateityje turėtų trukti apie 90 minučių. Tai reikštų ryškų pokytį tiek kasdienėms kelionėms, tiek turizmo srautams, ypač piko sezono metu, kai kelių transportas regione dažnai stringa spūstyse.

    Numatoma, kad visoje naujoje trasoje bus įrengta 13 geležinkelio tunelių, tačiau tik keli jų viršys 1 kilometro ribą. Didelė tunelių dalis projektuojama būtent dėl kalnuotos vietovės, kurioje tradicinis linijos tiesimas paviršiumi būtų lėtesnis, brangesnis arba labiau paveiktų aplinką.

    Investicijos vertė viešojoje erdvėje siejama su keliolika milijardų zlotų, tai yra maždaug keliomis milijardais eurų, priklausomai nuo etapų ir finansavimo struktūros. Projekto įgyvendinimo pabaiga dažniausiai siejama su laikotarpiu apie 2030 metus, tačiau realūs terminai gali kisti dėl sudėtingų inžinerinių darbų.