Tag: PKP Polskie Linie Kolejowe

  • Lenkijos geležinkelių statybų grupė „Trakcja“ augino pajamas iki 1,63 mlrd. zlotų

    Lenkijos geležinkelių statybų grupė „Trakcja“ paskelbė, kad per pirmuosius devynis 2026 metų mėnesius jos pajamos iš pardavimų pasiekė 1,63 mlrd. zlotų – daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.

    Kaip nurodoma paskelbtuose preliminariuose konsoliduotuose rezultatuose, 2025 metais per pirmus tris ketvirčius bendrovės pajamos siekė 1,49 mlrd. zlotų.

    Įmonė pateikė ir pelningumo rodiklius: bendrasis pelnas iš pardavimų 2026 metų sausio–rugsėjo laikotarpiu sudarė 101,7 mln. zlotų, kai prieš metus buvo 88,1 mln. zlotų.

    Grupės EBITDA per pirmuosius devynis 2026 metų mėnesius siekė 83,2 mln. zlotų, palyginti su 76,8 mln. zlotų tuo pačiu 2025 metų laikotarpiu.

    Kiti pelno rodikliai ir akcininkai

    Tuo pat metu bendrasis pelnas (brutto) 2026 metų pirmais trimis ketvirčiais sudarė 41,2 mln. zlotų. 2025 metų tuo pačiu laikotarpiu šis rodiklis siekė 41,8 mln. zlotų.

    Bendrovė informavo, kad didžiausias „Trakcja“ akcininkas yra PKP Polskie Linie Kolejowe, valdanti 87,42 proc. akcijų. Dar 5,58 proc. priklauso Agencja Rozwoju Przemysłu.

    „Trakcja“ taip pat pabrėžė, kad galutiniai 2026 metų 9 mėnesių rezultatai bus paskelbti lapkričio 20 dieną.

  • Po sabotažo geležinkelyje Lenkija ruošia „saugumo skydą“: daugiau galių SOK ir naujos technologijos

    Prieš metus Lenkijoje įvykdyti diversijos aktai geležinkelio linijoje Nr. 7 parodė, kaip pažeidžiama gali būti kritinė infrastruktūra. Tuomet kroviniam traukiniui važiuojant pro Mika miestelį po bėgiais detonuotas sprogmuo, o kitame epizode ties Gołąb apgadintas kontaktinis tinklas ir ant bėgio pritvirtinti metaliniai elementai, galėję sukelti nuvažiavimą nuo bėgių.

    Abiem atvejais buvo tiesioginė geležinkelio katastrofos grėsmė, tačiau didesnės nelaimės pavyko išvengti. Kaip primena lenkų portalas WNP, po sprogimo traukiniai kurį laiką dar važinėjo tuo pačiu ruožu, o pažeidimas galutinai išryškėjo tik vėliau, kai apie nelygumą pranešė keli mašinistai.

    Incidentai paskatino platesnę diskusiją: beveik 20 tūkst. kilometrų geležinkelio tinklo fiziškai neįmanoma nuolat patruliuoti. Dėl to saugumo stiprinimas remiamas ne vien papildomais patikrinimais, bet ir planuojamais teisės aktų pakeitimais bei technologiniais sprendimais.

    Per pastaruosius 12 mėnesių pradėta operacija „Tor“, kurioje dalyvauja policija, Geležinkelių apsaugos tarnyba (SOK) ir kariuomenė. Skelbiama, kad per šią operaciją sulaikyta 15 asmenų, įtariamų sabotažu ar diversija, o panašių išpuolių pasikartojimo per metus nefiksuota.

    SOK žada daugiau įgaliojimų

    Vienas svarbiausių atsako elementų – planuojami SOK įgaliojimų pokyčiai. Konsultacijų stadijoje esantys pakeitimai numato daugiau galimybių tikrinti asmenis ir bagažą bei platesnį priėjimą prie stebėjimo sistemų, įskaitant kūno kameras ir bepiločius orlaivius.

    Numatoma, kad pareigūnai galės greičiau identifikuoti grėsmes ir operatyviau reaguoti į incidentus, turinčius įtakos keleivių ir infrastruktūros saugumui. Taip pat minimos priemonės, kurios galėtų būti naudojamos sulaikant įtariamuosius, ir aiškesnės galimybės bendradarbiauti su kitomis tarnybomis.

    Pokyčiai paliestų ir veiklą už įprastinių geležinkelio teritorijų ribų: tam tikromis sąlygomis būtų galima tęsti persekiojimą, jei jo nutraukimas keltų riziką transporto saugumui. Dar viena kryptis – didesnis vaidmuo kelių eismo kontrolėje, ypač geležinkelio pervažose.

    Jeigu įstatymų pakeitimai būtų priimti ir pasirašyti, išsiplėstų pažeidimų sąrašas, už kuriuos SOK pareigūnai galėtų skirti baudas. Taip pat siūloma patikslinti, kada infrastruktūros valdytojams atsirastų pareiga kurti tokią tarnybą, ir keisti kai kuriuos reikalavimus kandidatams, pavyzdžiui, atsisakant prievolės turėti sutvarkytą santykį su karine tarnyba.

    Skaitmeninė priežiūra: nuo šviesolaidžių iki dronų

    Kita saugumo „skydo“ dalis – technologijos, galinčios padėti pastebėti įtartiną veiklą ar bėgių pažeidimus. Tekste pabrėžiama, kad šiuo metu dauguma sprendimų dar yra testavimo etape, nes universalaus metodo, tinkančio visoms modernizuotoms linijoms, nėra.

    Vienas svarstomų variantų – DAS (Distributed Acoustic Sensing) technologija, kai šalia bėgių einantys šviesolaidžiai naudojami akustiniams signalams fiksuoti ir neįprastiems įvykiams aptikti. Priimtas sprendimas tokius bandymus atlikti realiomis sąlygomis.

    Lygiagrečiai vystomos ir kontaktinio tinklo apsaugos idėjos: anksčiau vykdyti koncepciniai darbai dėl sistemos, kuri nuolat stebėtų tinklo parametrus ir automatiškai siųstų signalus aptikus galimą įsikišimą ar anomalijas.

    Taip pat minimi planai dėl automatinės infrastruktūros būklės stebėsenos sistemos, kuri būtų paremta dronais ir įvairiais jutikliais. Surinkti vaizdai ir matavimai ateityje galėtų būti analizuojami algoritmais, kad gedimai ar pažeidimai būtų aptinkami greičiau, o patikros vyktų dažniau ir efektyviau.

  • Lenkija ruošia geležinkelius kariniams pervežimams: 13 stočių atnaujinta infrastruktūra

    Lenkijoje baigtas projektas, kuriuo 13-oje geležinkelio stočių atnaujinti krovos punktai, pritaikant juos ir kariniams transportams. Modernizacija apėmė stotis penkiose vaivadijose, o darbai finansuoti valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis.

    Kaip skelbia portalas WNP.pl, paskutinis projekto etapas užbaigtas 2026 metais Vroclave – stotyse Wrocław Pracze ir Wrocław Kuźniki. Čia įrengtos kaktinės–šoninės rampos, atnaujinti privažiuojamieji bėgiai ir apšvietimas.

    Tokio tipo rampos svarbios tuo, kad jomis gali naudotis karinė technika, o pati infrastruktūra tampa tinkamesnė tiek gynybos, tiek ekonomikos poreikiams. Kartu didėja geležinkelio krovos pajėgumai – paprasčiau organizuoti pakrovimą ir iškrovimą.

    Ankstesniame etape, 2024–2025 metais, krovos punktai perstatyti dar 11-oje stočių, tarp jų – Stargard, Szczecin Podjuchy, Opole Groszowice, Brzeg, Sochaczew, Oława ir Nasielsk. Šie darbai taip pat apėmė rampų pritaikymą, bėgių ir apšvietimo modernizavimą.

    Rampos – ir kariuomenei, ir civiliams

    Įrengtos kaktinės–šoninės rampos reiškia, kad infrastruktūra gali būti naudojama ne tik kariniams pervežimams. Jose numatytas ir civilinių krovinių – pavyzdžiui, skaldos, medienos, anglies ar statybinių medžiagų – pakrovimas bei iškrovimas.

    Projekto rengėjai pabrėžia, kad geresnės galimybės gabenti krovinius geležinkeliu gali mažinti sunkiojo transporto srautus keliuose. Tai siejama ir su mažesne kelių tinklo apkrova, ir su aplinkosauginėmis naudomis.

    Bendra projekto „Darbai krovos punktuose TEN-T tinkle“ vertė siekė apie 77,5 mln. zlotų be PVM (daugiau nei 95 mln. zlotų su PVM). Jis įgyvendintas 2024–2026 metais, o dalis finansavimo skirta per CEF Military Mobility programą bei Lenkijos gynybos pasirengimo priemones.

    Mažai terminalų – sena krovininės geležinkelių rinkos problema

    Publikacijoje atkreipiamas dėmesys, kad Lenkijos krovininis geležinkelių sektorius pastaraisiais metais susiduria su stagnacija, o pastaruoju metu – ir su mažėjančiais pervežimų apimčių rodikliais. 2025 metais geležinkeliais pervežta 217,8 mln. tonų krovinių – tai mažiausias lygis bent nuo 2012 metų.

    Kita vertus, vežimo darbas (tonkilometriais) 2022 metais buvo pasiekęs 62,5 mlrd., tačiau vėliau nuosekliai mažėjo ir 2025 metais sudarė 56,2 mlrd. Vis dėlto šis rodiklis išliko aukštesnis nei prieš dešimtmetį, nes krovinių gabenimo atstumai vidutiniškai ilgėjo.

    Kaip viena iš svarbiausių ilgalaikių kliūčių plėtrai nurodoma per maža terminalų, pramoninių atšakų ir krovos punktų pasiūla. Todėl kiekvienas modernizuotas krovos taškas vertinamas kaip reikšmingas žingsnis, didinantis sistemos lankstumą tiek civilinėms, tiek gynybos reikmėms.

  • Lenkija siekia 15 mlrd. eurų iš ES biudžeto 2028–2034 m. transportui: dalis projektų gali vėluoti

    Lenkija nori iš būsimo Europos Sąjungos biudžeto 2028–2034 metams gauti 15 mlrd. eurų transporto investicijoms, daugiausia – geležinkeliui ir keliams.

    Kaip skelbia Lenkijos naujienų agentūra PAP, šią sumą įvardijo infrastruktūros viceministras Piotras Malepszakas, pabrėžęs, kad nepasiekus tokio finansavimo dalį planų tektų stumti į vėlesnį laiką.

    Pasak jo, mažesnis ES indėlis reikštų paprastesnę realybę: infrastruktūros darbams būtų skirta mažiau lėšų, todėl projektus tektų išdėstyti ilgesniame laikotarpyje, o modernizavimo tempas sulėtėtų.

    Tai – signalas, kad artėjant naujojo ES daugiametės finansinės programos deryboms šalys iš anksto formuoja ambicijas ir raudonas linijas, nes galutinis sprendimas tiesiogiai lemia, kiek realiai galima nuveikti per vieną biudžetinį ciklą.

    Ruošiamasi deryboms su Briuseliu

    Lenkijos infrastruktūros ministerija ketina derinti bendrą poziciją su naująja fondų ir regioninės politikos ministre, kad šalis į derybas dėl būsimų ES pinigų eitų su suderintu planu.

    Nurodoma, kad į šias pareigas premjeras Donaldas Tuskas yra pasiūlęs Agnieszką Bartol, tačiau jai dar reikia formalaus paskyrimo – jo laukiama iš prezidento Karolio Nawrockio.

    Vicinistras P. Malepszakas teigė ketinantis greitai pradėti pokalbius vos tik naujoji ministrė oficialiai pradės darbą, nes transporto sričiai svarbu laiku susidėlioti derybinius prioritetus.

    Tuo metu infrastruktūros ministras Dariuszas Klimczakas anksčiau yra akcentavęs, kad be ES paramos didelių investicijų įgyvendinimas taptų gerokai sudėtingesnis, todėl lūkesčiai ir derybų planas jau yra ruošiami.

    Papildomos lėšos – per kuro mokestį

    Kartu ieškoma ir vidaus finansavimo sprendimų. Vienas iš svarstomų variantų – padidinti į Geležinkelių fondą nukreipiamą lėšų dalį, keičiant kuro mokesčio įplaukų paskirstymą.

    Šiuo metu Geležinkelių fondui tenka 19,45 proc. šių įplaukų, o po pakeitimų ši dalis galėtų išaugti iki 50 proc. Numatyta, kad naujos taisyklės galiotų nuo 2028 metų.

    Kaip teigiama, pagrindinis papildomų pinigų gavėjas būtų PKP Polskie Linie Kolejowe – bendrovė, atsakinga už geležinkelių infrastruktūrą.

    Taip pat minėta, kad investicijos, siejamos su projektu „Port Polska“, galėtų būti įtrauktos į Geležinkelių fondą per jo skolinimosi mechanizmą, tačiau trumpuoju laikotarpiu prioritetu įvardijami PLK poreikiai.

    Dabartinėje perspektyvoje – 23,3 mlrd. eurų

    Lenkija jau dabar gauna reikšmingą ES paramą transportui. 2021–2027 metų finansinėje perspektyvoje bendra lėšų alokacija programose, kurias prižiūri Transporto ES projektų centras, siekia 23,3 mlrd. eurų (apie 98,6 mlrd. zlotų).

    Iš šios sumos apie 14 mlrd. eurų sudaro sanglaudos politikos programų lėšos, 3,6 mlrd. eurų – CEF Transport instrumentas, dar 5,7 mlrd. eurų – iš Nacionalinio atkūrimo plano.

    Ministerija pabrėžia siekį išlaikyti ES finansavimą toms pačioms transporto investicijų kryptims ir kartu užsitikrinti paramą projektams, susijusiems su „Port Polska“.

    Naujojo ES biudžeto derybos dar vyksta, todėl galutinė suma, kuri atiteks Lenkijai transporto sektoriui, kol kas nėra aiški. Tačiau, kaip pabrėžiama, klausimas – ne vien apie 15 mlrd. eurų, bet ir apie tai, kokiu tempu bus įgyvendinami didieji infrastruktūros planai.

  • Lenkija iš ES biudžeto 2028–2034 m. transportui siekia 15 mlrd. eurų: mažiau reikštų vėlavimus

    Lenkijos infrastruktūros ministerija siekia, kad naujame Europos Sąjungos biudžete 2028–2034 metams šalis gautų 15 mlrd. eurų transporto projektams. Pasak viceministro Piotro Malepszak, jei pavyktų išsiderėti mažiau, dalį investicijų tektų atidėti ir išskaidyti ilgesniam laikotarpiui.

    Apie šiuos planus jis kalbėjo naujienų agentūrai PAP, pabrėždamas, kad mažesnis finansavimas didintų riziką vėluoti įgyvendinti infrastruktūros projektus. Toks scenarijus, anot jo, reikštų paprastą dalyką – transporto infrastruktūrai būtų mažiau pinigų.

    Lenkijos pusė taip pat ruošiasi deryboms Briuselyje dėl būsimos finansinės perspektyvos. Tam, kaip nurodoma, ketinama suderinti bendrą poziciją su naująja fondų ir regioninės politikos ministre, kuri tuo metu dar nebuvo formaliai paskirta.

    Lygiagrečiai vyriausybė ieško ir alternatyvių šaltinių, kad sumažintų priklausomybę nuo vien ES paramos. Tarp svarstomų sprendimų – pokyčiai Geležinkelių fonde ir didesnė dalis iš degalų mokesčio, kuri būtų skiriama geležinkelių infrastruktūrai.

    Laukiama naujos fondų ministrės paskyrimo

    P. Malepszak teigė laukiantis, kol prezidentas paskirs naują fondų ir regioninės politikos ministrę, su kuria būtų galima greitai suderinti derybinę poziciją. Jis nurodė, kad yra suinteresuotas kuo greičiau pradėti šį darbą.

    Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas anksčiau pranešė, kad šias pareigas turėtų perimti Agnieszka Bartol, iki šiol buvusi Lenkijos ambasadore ES. Ji turėtų pakeisti Katarzyną Pełczyńską-Nałęcz, tačiau formalaus paskyrimo tuo metu dar trūko.

    Planuojami Geležinkelių fondo pakeitimai

    Vienas iš vidaus finansavimo planų – Geležinkelių fondo pajamų didinimas. Numatyta keisti fondo finansavimo taisykles taip, kad jo dalis degalų mokesčio įplaukose nuo 2028 metų augtų nuo 19,45 proc. iki 50 proc.

    Skelbiama, kad pagrindinė naudos gavėja būtų bendrovė „PKP Polskie Linie Kolejowe“, valdanti geležinkelių infrastruktūrą. Viceministras aiškino, kad numatoma pirmiausia užtikrinti būtent šios srities poreikius.

    Kiek pinigų numatyta 2021–2027 metų laikotarpiui

    Infrastruktūros ministerija nurodė, kad dabartinėje 2021–2027 metų ES finansinėje perspektyvoje transporto projektams, kuriuos prižiūri ES transporto projektų centras, iš viso skirta 23,3 mlrd. eurų.

    Iš šios sumos apie 14 mlrd. eurų tenka sanglaudos politikos programoms, apie 3,6 mlrd. eurų – CEF Transport priemonei, dar apie 5,7 mlrd. eurų – lėšoms iš KPO. Ministerija pridūrė, kad derybos dėl daugiamečio biudžeto dar vyksta, todėl galutinės sumos atskiroms kryptims iš anksto nuspėti neįmanoma.

    Lenkijos infrastruktūros ministras Dariuszas Klimczakas XVI Geležinkelių kongrese akcentavo, kad ES pinigai išlieka būtini įgyvendinant didelius infrastruktūros projektus. Jis taip pat pabrėžė, jog dėl pasikeitimų fondų ministerijoje svarbu greitai turėti aiškų planą ir lūkesčius deryboms.

  • Geležinkelių sektorius piktinasi: Lenkija metams atidėjo Geležinkelių fondo reformą

    Lenkijos geležinkelių statybos sektorius kritikuoja vyriausybės sprendimą metams atidėti pokyčius, kurie turėjo sustiprinti Geležinkelių fondą. Verslo atstovai sako, kad dėl to rinkoje didėja neapibrėžtumas, o 2027 metais gali susiformuoti investicijų „duobė“.

    Kaip rašoma portale WNP.pl apžvelgtoje sektoriaus organizacijų pozicijoje, į viešąsias konsultacijas pateiktas įstatymo pakeitimo projektas numato naujas finansavimo taisykles. Tačiau realus jų finansinis poveikis, anot organizacijų, bus juntamas tik nuo 2028 metų sausio 1 dienos, o ne nuo 2027 metų pradžios, kaip buvo viešai deklaruota.

    Situacija ypač jautri dėl to, kad Lenkijos infrastruktūros valdytoja PKP Polskie Linie Kolejowe yra pasirengusi skelbti naujus konkursus. Vis dėlto kiekvieną planuojamą pirkimą, kaip teigiama, lydi klausimas – ar jam iš tiesų bus užtikrintas finansavimas.

    Verslo asociacijos perspėja, kad užsitęsusi nežinia gali mažinti konkursų ir sutarčių skaičių, aštrinti kainų konkurenciją, o įmonėms apsunkinti investicijų bei darbuotojų planavimą. Tai, jų vertinimu, kelia riziką, kad rinka vėl pakartos ankstesnių pereinamųjų laikotarpių scenarijų, kai investicijos „užstringa“.

    „Zgniły kompromis“ ir baimė dėl 2027 metų

    Izba Gospodarcza Transportu Lądowego (IGTL) ir Railway Business Forum (RBF) pabrėžia, kad svarbiausias reformos tikslas turėjo būti investicijų tęstinumo užtikrinimas 2027 metais. Jų teigimu, atidėjimas reiškia, kad būtent ši dalis liko neišspręsta.

    RBF vadovybė savo pareiškimuose nevengė aštrių žodžių – sprendimas pavadintas „supuvusiu kompromisu“ (lenk. „zgniły kompromis“). Organizacijos tvirtina, kad kiekvienas mėnuo be aiškių sprendimų tik pratęsia rinkos nestabilumą.

    IGTL ir RBF primena, kad mažėjant užsakymų skaičiui ir atidedant konkursų rezultatus bei sutarčių pasirašymą paprastai didėja spaudimas kainoms. Tai, jų vertinimu, gali kelti papildomų verslo rizikų, sukurti problemų dėl darbuotojų ir medžiagų prieinamumo, o taip pat riboti įmonių investicijas į pajėgumų plėtrą.

    Siūlo papildyti finansavimo šaltinius

    Organizacijos taip pat siūlo ieškoti papildomų būdų, kaip sustiprinti fondo pajamas. Tarp siūlomų krypčių minimos ES lėšų kompensacijos ir srautai iš Nacionalinio aplinkos apsaugos ir vandentvarkos fondo (NFOŚiGW).

    Jų teigimu, tokie sprendimai galėtų pagerinti investicijų finansavimo sklandumą, įskaitant galimybes iš anksto finansuoti projektus. Tai ypač svarbu projektams, kurių įgyvendinimas susijęs tiek su nacionalinėmis, tiek su europinėmis lėšomis.

    Be to, IGTL ir RBF tikisi „patikimos, daugiametės“ investicinių išlaidų prognozės, apimančios PKP Polskie Linie Kolejowe ir Portu Polska planus bei visus finansavimo šaltinius.

    Organizacijos pabrėžia suprantančios biudžeto kompromisų poreikį, tačiau teigia negalinčios sutikti, kad kompromiso kaina taptų reformos tikslų atidėjimas ir rizikos perkėlimas įmonėms.

  • Tragedija prie Varšuvos sustabdė traukinius: keleiviams skubiai keičiama kelionė

    Netoli Varšuvos, Cisie vietovėje, įvyko tragiška nelaimė geležinkelyje, dėl kurios sutriko traukinių eismas ir keleiviams teko ieškoti alternatyvų kelionei. Operatoriai pranešė apie didelius vėlavimus maršrute Varšuva–Siedlcai ir organizuojamą pakaitinį susisiekimą.

    Incidentas įvyko geležinkelio ruože, kuriame vyksta intensyvus keleivinių traukinių judėjimas, todėl sutrikimai greitai persimetė į dalį regioninių ir tolimojo susisiekimo reisų. Keleiviai buvo raginami sekti švieslentes stotyse ir vežėjų pranešimus, nes tvarkaraščiai galėjo keistis priklausomai nuo situacijos vietoje.

    Įprastai tokiais atvejais eismas ribojamas dėl gelbėjimo darbų, policijos veiksmų ir infrastruktūros patikros, kol užtikrinamas saugus traukinių praleidimas. Pakaitinis vežimas autobusais taikomas tuomet, kai traukiniai negali važiuoti visu ruožu arba kai būtina aplenkti uždarytą atkarpą.

    Geležinkelio saugos specialistai primena, kad didžiausios rizikos kyla perėjose ir vietose, kur žmonės bando kirsti bėgius neleistinose vietose. Vežėjai nuolat kartoja, kad net ir trumpas patekimas į bėgius gali baigtis tragedija, o bet koks pašalinių patekimas į geležinkelio zoną sukelia grėsmę ir keleiviams, ir brigadoms.

    Keleiviams, planuojantiems kelionę šiuo maršrutu, patariama numatyti papildomo laiko persėdimams ir galimiems maršruto pakeitimams. Dėl kompensacijų ar bilietų keitimo sąlygų paprastai sprendžiama pagal konkretaus vežėjo taisykles, atsižvelgiant į vėlavimo trukmę ir tai, ar buvo suteiktas pakaitinis transportas.

  • Lenkijos traukiniai virš 300 km/h? Ministerija sureagavo: tokių planų nėra

    Lenkijos traukiniai virš 300 km/h? Ministerija sureagavo: tokių planų nėra

    Lenkijoje vykstant intensyviai geležinkelių modernizacijai vėl įsiplieskė diskusija, ar Centrinėje magistralėje būtų įmanoma reguliariai važiuoti didesniu nei 300 km/h greičiu. Šią idėją viešojoje erdvėje pakurstė pranešimai, sieję tokią perspektyvą su laikotarpiu po 2027 metų.

    Tačiau Infrastruktūros ministerija viešai paneigė tokią informaciją ir pabrėžė, kad planų pradėti 300 km/h komercinius reisus šioje linijoje nėra. Ministerija paragino redakcijas tikrinti skelbiamas žinias ir nurodė, kad pasirodę teiginiai neatitinka institucijų planavimo dokumentų.

    Šiuo metu pagrindinis tikslas yra kitas: sudaryti sąlygas reguliariems reisams iki 250 km/h modernizuojamoje Centrinėje magistralėje. Toks greitis turėtų reikšmingai sutrumpinti kelionės laiką, o maršrutu Varšuva–Krokuva traukiniai galėtų važiuoti trumpiau nei dvi valandas.

    Kas leidžia važiuoti 250 km/h

    Kad keleiviniai traukiniai galėtų saugiai pasiekti 250 km/h, reikia ne tik sutvarkytos vėžės, bet ir suderintos signalizacijos bei ryšio sistemų. Viena svarbiausių priemonių yra europinė traukinių eismo valdymo sistema ETCS, kuri leidžia tiksliau kontroliuoti greitį ir atstumus tarp sąstatų.

    Modernizacijos kontekste akcentuojamas ir geležinkelio ryšio standartas GSM-R, naudojamas ryšiui tarp mašinistų ir eismo valdymo centrų. Tokie sprendimai laikomi būtinais, kad 250 km/h greitis taptų ne bandomuoju, o kasdieniu komerciniu režimu.

    Lenkijos infrastruktūrą prižiūrinti bendrovė „PKP Polskie Linie Kolejowe“ jau anksčiau buvo nurodžiusi, kad greičiai virš 250 km/h Centrinėje magistralėje šiuo metu nėra realistiški. Tam įtakos turi tiek techniniai reikalavimai, tiek reikalingų rekonstrukcijų mastas.

    Kur realiau tikėtis 300 km/h

    Lenkijos planuose greitis virš 300 km/h siejamas ne su esama Centrine magistrale, o su naujai projektuojamomis linijomis. Viešai aptariamuose projektuose dažnai minima nauja greitųjų geležinkelių ašis, turinti sujungti didžiuosius šalies miestus ir atverti erdvę didesniems greičiams.

    Ekspertų vertinimu, 300 km/h ir didesni greičiai paprastai numatomi būtent naujai statomose trasose, nes joms iš anksto parenkami didesni posūkių spinduliai, kiti nuolydžiai ir numatomi specifiniai saugos sprendimai. Esamų linijų pritaikymas tokiai eksploatacijai dažnai kainuoja panašiai kaip nauja statyba, bet su daugiau apribojimų.

    Tuo pat metu primenama, kad bandymų metu greitis Centrinėje magistralėje kartais būdavo viršijęs 250 km/h ribą. Vis dėlto atsitiktiniai bandymai nėra tas pats, kas nuolatiniai keleiviniai reisai, kuriems reikalinga sertifikuota infrastruktūra, suderinti grafikai ir patikimumo reikalavimai.

    Kol kas realiausias artimiausio laikotarpio scenarijus yra 250 km/h komerciniai reisai, o didesni greičiai – naujose, specialiai greitajam eismui skirtose linijose. Ministerija pabrėžia, kad būtent taip reikėtų vertinti viešojoje erdvėje pasirodančius teiginius apie 300 km/h Centrinėje magistralėje.

  • „Mirbud“ istorinis geležinkelių kontraktas: užsakymų portfelis perkopė 2 mlrd. eurų

    Statybų grupė „Mirbud“ žengė į naują segmentą ir pasirašė pirmą savo istorijoje didelės apimties geležinkelių infrastruktūros sutartį. Kontraktas apima geležinkelio linijos Nr. 8 modernizavimą Lenkijoje, Sitkówka Nowiny–Miąsowa atkarpoje.

    Sutarties vertė siekia apie 93 mln. eurų (be mokesčių), o darbai apima tiek vykdomojo projekto parengimą, tiek statybos rangos įgyvendinimą. Projektas numatytas daugiau nei 22 kilometrų ruože, todėl tai reikšmingas mastas rangovui, iki šiol labiau siejamam su kelių ir pastatų statyba.

    Pagrindiniai darbai ir terminai

    Investicija yra didesnio projekto, skirto linijai Skarżysko-Kamienna–Kielce–Kozłów, dalis. Tikimasi, kad modernizacija pagerins eksploatacinius parametrus, padidins pralaidumą ir sustiprins kelionių komfortą bei saugumą.

    Numatomas įgyvendinimo terminas yra 34 mėnesiai nuo sutarties pasirašymo dienos. Tokia trukmė būdinga kompleksiniams geležinkelio projektams, kuriuose derinami projektavimo, eismo organizavimo ir statybos darbai.

    Kontraktas pasirašytas po to, kai per viešąjį pirkimą užsakovas PKP Polskie Linie Kolejowe palankiausiai įvertino konsorciumo pasiūlymą. Konsorciume dalyvauja Pomorskie Przedsiębiorstwo Mechaniczno-Torowe kaip lyderis ir „Transkol“ kaip partneris, priklausantis „Mirbud“ grupei.

    Augantis portfelis ir finansiniai rodikliai

    „Mirbud“ skelbia, kad rugsėjo pabaigoje grupės užsakymų portfelis pasiekė apie 2,04 mlrd. eurų (be mokesčių). Palyginimui, mėnesiu anksčiau jis siekė apie 2,02 mlrd. eurų, tad bendra užsakymų apimtis ir toliau nuosekliai didėja.

    Geležinkelio sutartis prisideda prie portfelio diversifikavimo, o tai ypač svarbu statybų sektoriuje, kuriame viešųjų investicijų ciklai dažnai svyruoja. Didesnė segmentų įvairovė paprastai leidžia rangovams tolygiau paskirstyti pajėgumus ir mažinti priklausomybę nuo vienos rūšies projektų.

    Per 2026 metų pirmąjį pusmetį „Mirbud“ grupės pajamos sudarė apie 335 mln. eurų, arba 20 proc. daugiau nei prieš metus. Grynasis pelnas siekė apie 10 mln. eurų ir buvo 24 proc. didesnis nei tuo pačiu laikotarpiu metais anksčiau.

    Rugsėjį grupė taip pat fiksavo kitus reikšmingus laimėjimus, įskaitant sutartį dėl sporto ir renginių arenos statybos Varšuvoje, kurios vertė siekia apie 32 mln. eurų (be mokesčių). Be to, atrinktas ir grupės įmonės pasiūlymas dėl pietinio Wadowicų aplinkkelio projekto, vertinamo maždaug 10 mln. eurų (be mokesčių).

  • Silezijoje paralyžiuotas geležinkelis: sutriko eismo valdymas, atšaukiami reisai ir vėluoja traukiniai

    Silezijoje paralyžiuotas geležinkelis: sutriko eismo valdymas, atšaukiami reisai ir vėluoja traukiniai

    Lenkijos Silezijos vaivadijoje trečiadienį ryte fiksuotas didelis geležinkelio sutrikimas, dėl kurio dalis reisų buvo atšaukta, o kiti traukiniai ėmė smarkiai vėluoti. Didžiausi nesklandumai užfiksuoti Katovicų geležinkelio mazge, kuris yra vienas svarbiausių regione.

    Pasak infrastruktūrą prižiūrinčios bendrovės „PKP Polskie Linie Kolejowe“, problema susijusi su geležinkelio eismo valdymo ir signalizacijos įrangos darbu. Sutrikimas paveikė eismą tarp kelių stočių ir atkarpų, įskaitant Katovicų ir Katovicų Ligotos ruožą, taip pat jungtis su aplinkinėmis kryptimis.

    Kas tiksliai sutriko?

    Pranešama, kad apie 3 valandą nakties sutriko įrenginių, atsakingų už eismo valdymą, maitinimas, todėl dispečeriai ir stotys negalėjo pilnu pajėgumu valdyti traukinių srautų. Tokiose situacijose saugumo sumetimais eismas dažnai ribojamas, o dalis maršrutų trumpinama arba visai stabdoma.

    Geležinkelio eismo valdymo sistemos apima šviesoforus, iešmų valdymą, užimtumo kontrolę ir kitus sprendimus, kurie užtikrina, kad traukiniai judėtų saugiai ir būtų išvengiama konfliktinių maršrutų. Sutrikus šioms sistemoms, prioritetas teikiamas saugumui, todėl vėlavimai tampa praktiškai neišvengiami.

    Keleiviams taikomos laikinos priemonės

    Regiono vežėjas Koleje Śląskie patvirtino nesklandumus ir įspėjo, kad vėlavimai gali didėti, o atšaukimų sąrašas gali plėstis. Keleiviai raginami prieš kelionę pasitikrinti, ar jų reisas vykdomas, ir sekti operatyvius pranešimus.

    Taip pat įvesta bilietų pripažinimo tvarka kitame viešajame transporte: vežėjo bilietai laikinai pripažįstami ZTM viešojo transporto tinkle visoje Górnośląsko-Zagłębiowska Metropolia teritorijoje. Tai turėtų padėti keleiviams pasiekti kelionės tikslą, kai traukiniai nevažiuoja arba vėluoja.

    Kodėl tokie sutrikimai tampa jautresni?

    Katovicų mazge vyksta modernizacijos darbai, todėl infrastruktūra ir valdymo įranga gali būti jautresnė gedimams bei maitinimo ar ryšio trikdžiams. Modernizuojant tinklą įprastai laikinai keičiamas eismo organizavimas, o gedimų atveju poveikis gali išplisti platesniame ruože.

    Vežėjai ir infrastruktūros valdytojai tokiais atvejais paprastai pirmiausia stabilizuoja eismo valdymo įrangą, tada palaipsniui atkuria įprastą tvarkaraštį, tačiau „kamštis“ grafikuose gali jaustis dar kelias valandas. Keleiviams patariama numatyti papildomą laiką persėdimams ir alternatyviems maršrutams.

    Aktuali informacija apie vėlavimus ir atšaukimus skelbiama vežėjo kanaluose, o situacijai kintant keleivių gali būti prašoma rinktis kitą maršrutą arba kelionę atidėti. Kol vyksta gedimo šalinimas, regiono geležinkelio eismas gali išlikti ribojamas.