Tag: Policija

  • Człuchove girtas 45-erių vyras su mačete grasino tėvui mirtimi – sulaikė policija

    Człuchovo mieste Lenkijoje 45 metų vyras atėjo į savo tėvo butą nešinas mačete ir ėmė jam grasinti mirtimi. 73-ejų senjoras, išėjęs iš buto, iškvietė policiją.

    Kaip skelbia Człuchovo apskrities policija, incidentas įvyko spalio 29 dieną. Pareigūnai atvykę į įvykio vietą agresyvų vyrą sulaikė ir paėmė iš jo pavojingą daiktą.

    Patikrinus blaivumą nustatyta, kad užpuolikas buvo stipriai neblaivus – jo organizme aptikta apie 2,5 promilės alkoholio. Nukentėjęs tėvas pateikė pareiškimą, prašydamas sūnų patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

    Kitą dieną, spalio 30-ąją, prokuroras įtariamajam paskyrė policijos priežiūrą, taip pat uždraudė artintis prie nukentėjusiojo arčiau nei per 50 metrų ir su juo kontaktuoti. Vyrui gresia iki 3 metų laisvės atėmimo.

    Senjoro reakcija padėjo išvengti nelaimės

    Policijos teigimu, 73 metų vyras elgėsi itin ramiai: pasitraukė iš buto ir, laukdamas pareigūnų laiptinėje, iš karto nurodė, kur yra agresyvus sūnus. Tai leido pareigūnams greitai suvaldyti situaciją.

    Bylą toliau nagrinės teismas, kuris vertins surinktus duomenis ir spręs dėl galutinės atsakomybės taikymo.

  • Po tankavimo su „Orlen Pay“ gavo šaukimą į policiją: „Orlen“ paaiškino, kaip veikia procedūros

    Po tankavimo su „Orlen Pay“ gavo šaukimą į policiją: „Orlen“ paaiškino, kaip veikia procedūros

    Atsiskaitymas telefonu tiesiai prie degalų kolonėlės leidžia sutaupyti laiko ir išvengti eilės prie kasos, tačiau viena klaida gali baigtis nemalonia staigmena. Lenkijoje vairuotoja po degalų pylimo sulaukė kvietimo atvykti į policiją – paaiškėjo, kad už kurą nebuvo sumokėta.

    Moteris socialiniame tinkle „LinkedIn“ pasakojo, jog jau ne vienerius metus naudojasi atsiskaitymu skenuojant QR kodą ir nurašant sumą nuo prie programėlės pririštos kortelės. Šį kartą, kaip pati pripažino, kažkas „nesuveikė“ – ji neįsitikino, ar mokėjimas tikrai įvyko, ir neiš karto pastebėjo, kad negavo sąskaitos.

    Iš jos pasakojimo matyti, kad į policiją ji buvo pakviesta kaip liudytoja. Tik nuvykusi į komisariatą ir pareigūnui parodžius nuotrauką iš degalinės, esą sužinojo apie neužbaigtą atsiskaitymą.

    Vairuotoja neneigė, kad už degalus privalo sumokėti, tačiau stebėjosi, kodėl situacijos nepavyko išspręsti paprasčiau – pavyzdžiui, gavus žinutę ar el. laišką. Ji akcentavo, kad naudojasi programėle, dažnai lankosi toje pačioje degalinėje, o įmonė turėtų turėti jos kontaktinius duomenis.

    Kaip, pasak „Orlen“, sprendžiamos tokios situacijos

    Po šiuo įrašu pasipylė ir kitų vairuotojų komentarai apie panašias patirtis: vieni teigė, kad sulaukė policijos skambučio ar kvietimo, kiti – kad pakako priminimo telefonu ar žinute apie neapmokėtą sąskaitą.

    Šioje istorijoje minėta vairuotoja po vizito policijoje nuvyko padengti skolos. Ji taip pat aprašė, jog buvo keblu gauti patvirtinimą apie apmokėjimą – galiausiai, anot jos, darbuotojai ant kvito uždėjo spaudą, su kuriuo ji grįžo į komisariatą, o tyrimas buvo nutrauktas.

    Žurnalistams „Interia“ „Orlen“ spaudos biuras nurodė, kad pirmasis degalinės darbuotojų žingsnis tokiais atvejais – susisiekti su pagalbos linija. Ten tikrinama, ar buvo bandyta atsiskaityti per „Orlen Pay“ ir ar pagal automobilio valstybinį numerį sistemoje yra priskirti kliento kontaktai.

    Jei duomenų bazėje randamas telefono numeris, bandoma informuoti klientą apie susidariusį įsiskolinimą. Tolimesni veiksmai, pasak bendrovės, priklauso nuo to, ar pavyksta susisiekti ir ar klientas, gavęs informaciją, apmoka skolą.

    „Orlen“ teigimu, daugeliu atvejų skambutis leidžia situaciją išspręsti be institucijų įsikišimo. Bendrovė taip pat pabrėžė, kad procedūros turi įvertinti ir galimą netyčinę klaidą, tačiau svarbiausia – ar įmanoma greitai rasti kliento kontaktus ir jį pasiekti.

    Ką vairuotojams verta pasitikrinti prieš išvažiuojant

    Iš šios istorijos išvada paprasta: prieš nuvažiuojant nuo kolonėlės verta programėlėje įsitikinti, kad mokėjimas tikrai užbaigtas. Vien QR kodo nuskenavimas dar nereiškia, kad sąskaita apmokėta.

    Jei programėlė rodo klaidą, mokėjimo patvirtinimas neaiškus arba negaunate sąskaitos, saugiausia situaciją išsiaiškinti su degalinės darbuotojais dar vietoje. Tai gali padėti išvengti ilgesnių aiškinimųsi vėliau.

  • Jelenios Guros policija sustabdė 71-erių vairuotoją: į kapines važiavo smarkiai apgadintu „Suzuki“

    Funkcjonariusze z Jeleniej Góry zatrzymali starszego kierowcę, który wykazał się skrajnym brakiem wyobraźni oraz ogromną nieodpowiedzialnością. Prowadzący wypożyczone Suzuki senior wcześniej uderzył w barierę energochłonną jeszcze przed granicami miasta. Chociaż w wyniku tej kolizji w aucie zniszczeniu uległo koło, zawieszenie oraz układ hamulcowy, mężczyzna nie przerwał jazdy.

  • Vokietiją supurtė „Gen Z“ protestai: Berlyne sužeisti pareigūnai, Frankfurte plėšti kioskai

    Vokietiją supurtė „Gen Z“ protestai: Berlyne sužeisti pareigūnai, Frankfurte plėšti kioskai

    Vokietijoje šeštadienį vykę „Gen Z“ protestai, prasidėję kaip taikios demonstracijos dėl augančių pragyvenimo išlaidų, vakarop kai kuriose vietose peraugo į riaušes. Policija skelbė apie susirėmimus su pareigūnais, apgadintą turtą ir bandymus plėšti parduotuves.

    Didžiausia įtampa fiksuota Berlyne, Hamburge, Frankfurte prie Maino ir Kelne. Kai kur protestuotojai užtvėrė gatves degančiomis barikadomis, o policija minioms išsklaidyti pasitelkė vandens patrankas.

    Berlynas: dešimtys sulaikytųjų

    Berlyne jaunimo eitynės, kuriose, policijos vertinimu, dalyvavo apie 3 500 žmonių, prasidėjo Rosenthaler Platz ir judėjo Prenzlauer Berg kryptimi. Vėliau prie eisenos prisijungė ir kitų grupių protestuotojai, o situacija tapo sudėtingesnė pareigūnams.

    Berlyno policija nurodė, kad neramumų metu lengvai sužeisti 27 pareigūnai, o beveik 60 žmonių buvo sulaikyti. Skelbiama, kad dalyviai sprogdino pirotechniką ir naudojo signalines raketas.

    „Už kiekvieną užfiksuotą nusikalstamą veiką bus atsakyta, o tyrėjai išnaudos visas būtinas priemones“, – sakė Hamburgo policijos atstovas.

    Hamburgas ir Frankfurtas: akmenys, fejerverkai ir plėšimai

    Hamburge, policijos teigimu, dalis protestuotojų ėmėsi agresyvių veiksmų ir puolė pareigūnus akmenimis, buteliais bei fejerverkais. Pranešta, kad per vakarą laikinai sulaikyta apie 120 asmenų, o tvarkai užtikrinti mobilizuota apie 1 300 pareigūnų.

    Frankfurte prie Maino neramumai persimetė į miesto centrą ir prekybos zonas, ypač nukentėjo Zeil gatvė. Policija pranešė apie išdaužytus vitrinų stiklus ir bandymus patekti į parduotuves.

    Skelbiama, kad mieste buvo pasitelktos specialiosios pajėgos, vandens patrankos, šarvuota technika ir sraigtasparnis. Pareigūnai taip pat minėjo, jog į juos buvo mėtomi padegamieji mišiniai ir įvairūs daiktai, o iš viso užfiksuota daugiau nei 30 laikinų sulaikymų.

    Kelnas: mitingas nutrauktas anksčiau laiko

    Kelne mitingas baigtas apie 16 valandą, kai dalis dalyvių, policijos teigimu, prisidengė veidus ir pradėjo leisti pirotechniką. Vėliau pareigūnai pranešė sulaukę išpuolių prieš skubiosios pagalbos tarnybas.

    Policija informavo panaudojusi vandens patrankas prieš viešąją tvarką trikdžiusias grupes. Vienas pareigūnas patyrė rankos traumą ir nebegalėjo tęsti tarnybos, pradėta ne viena ikiteisminio tyrimo procedūra.

    Kodėl protestai aštrėja?

    Šie neramumai įsiliejo į platesnę socialinių protestų bangą Europoje, kur pastaraisiais metais visuomenės įtampą didina brangstantis būstas, energijos ir maisto kainos, taip pat neapibrėžtumas darbo rinkoje. Nors infliacija daugelyje valstybių, įskaitant Vokietiją, yra sumažėjusi nuo ankstesnių pikų, kasdienės išlaidos daliai gyventojų išlieka sunkiai pakeliamos.

    Pareigūnai pabrėžia, kad didelė dalis demonstracijų dalyvių elgėsi taikiai, o smurtu išsiskyrė mažesnės, agresyviai nusiteikusios grupės. Organizatoriai Frankfurte viešai atsiribojo nuo riaušių ir plėšimų, akcentuodami, kad protestų tikslas buvo socialiniai reikalavimai, o ne konfliktas su policija.

    Vokietijos vidaus reikalų ministras Alexanderis Dobrindtas dėl riaušių kaltino kairiųjų pažiūrų grupes ir chuliganus, ragindamas taikyti griežtas bausmes visiems, kurie bus pripažinti dalyvavę smurtiniuose veiksmuose. Policija skelbė tęsianti tyrimus ir renkantį vaizdo medžiagą dėl galimų nusikaltimų.

  • Policija įspėja prieš Vėlines: kapinėse suaktyvėjo vagys, užtenka akimirkos

    Artėjant Vėlinėms policija perspėja, kad kapinėse ir jų prieigose dažnėja vagystės. Dažniausiai taikomasi į rankines, pinigines, telefonus ir dokumentus, o nusikaltėliams pakanka kelių sekundžių, kai žmogus nusisuka tvarkydamas kapą ar uždega žvakę.

    Vienas tipinių scenarijų yra tas, kai vyresnio amžiaus žmogus palieka rankinę ant suoliuko, prie paminklo ar automobilio bagažinės krašto. Pasinaudoję trumpu neatsargumu vagys pasiima daiktus ir greitai pasišalina minioje, todėl nukentėjusieji neretai vagystę pastebi tik po kelių minučių.

    Kur rizika didžiausia?

    Didesnė rizika fiksuojama didesnėse kapinėse ir automobilių stovėjimo aikštelėse, ypač piko metu, kai daug žmonių ir daugiau chaoso. Policija atkreipia dėmesį, kad vagys neretai stebi lankytojus ir ieško tų, kurie atsineša daugiau daiktų ar yra užsiėmę tvarkymu.

    Taip pat pasitaiko atvejų, kai iš automobilių pavagiami palikti daiktai, ypač jei rankinės ar telefonai matomi salone. Net trumpam paliktas atrakintas automobilis ar praviras langas gali tapti lengvu taikiniu.

    Kaip apsisaugoti ir ką daryti nukentėjus?

    Policija ragina svarbiausius daiktus laikyti kuo arčiau savęs, rankinę užsegti ir nepalikti jos ant suoliukų ar paminklų. Pinigų ir dokumentų patariama nesinešioti daugiau, nei reikia, o telefoną laikyti užsegamoje kišenėje ar vidinėje striukės kišenėje.

    Pastebėjus vagystę, svarbu nedelsti ir kuo greičiau pranešti skubios pagalbos numeriu 112, nurodant tikslią vietą ir laiką. Jei pavogti dokumentai ar banko kortelės, reikėtų nedelsiant blokuoti korteles ir kreiptis dėl dokumentų atkūrimo, kad būtų sumažinta tolimesnė žala.

    Ką verta žinoti apie policijos veiksmus?

    Per Vėlinių laikotarpį policija paprastai stiprina patruliavimą prie kapinių, reguliuoja eismą ir stebi viešąją tvarką. Kai kur pareigūnai dirba ir neuniformuoti, kad greičiau pastebėtų įtartiną elgesį ir užkirstų kelią kišenvagystėms.

    Pareigūnai primena, kad didžiausias pagalbininkas nusikaltėliams yra skuba ir išsiblaškymas. Dėl to žmonės raginami ne tik saugoti savo daiktus, bet ir atkreipti dėmesį į aplinką, ypač kai šalia būriuojasi nepažįstami asmenys ar kas nors bando nukreipti dėmesį.

  • Vėlinių savaitgalį vagys taikosi į tuščius namus: Zarasų policija išplatino aiškų įspėjimą

    Vėlinių savaitgalį vagys taikosi į tuščius namus: Zarasų policija išplatino aiškų įspėjimą

    Padidėja vagysčių rizika

    Artėjant Vėlinėms daug žmonių ilgesniam laikui išvyksta iš namų lankyti kapų, todėl vagys dažniau taikosi į laikinai neprižiūrimus būstus. Zarasų pareigūnai ragina gyventojus būti budrius ir iš anksto pasirūpinti turto apsauga.

    Policijos teigimu, šventiniu laikotarpiu tradiciškai padaugėja vagysčių iš butų, privačių namų, ūkinių patalpų ir automobilių. Dažniausiai nusitaikoma į lengvai realizuojamus daiktus, o nuostoliai gyventojams gali siekti reikšmingas sumas.

    Ką padaryti prieš išvykstant

    Prieš išeinant iš namų svarbu atidžiai patikrinti, ar užrakintos durys, sandariai uždaryti langai ir balkono durys, o kiemas ar įėjimas nelieka tamsus. Pareigūnai pabrėžia, kad net trumpas išvykimas gali tapti proga vagystei, jei paliekami akivaizdūs pažeidžiamumai.

    Jeigu yra galimybė, rekomenduojama pasirūpinti papildomomis saugumo priemonėmis: vaizdo stebėjimu, judesio davikliais ar kokybišku lauko apšvietimu. Taip pat verta palaikyti ryšį su kaimynais, kad jie atkreiptų dėmesį į neįprastą judėjimą ir prireikus greitai sureaguotų.

    Automobilius ir daiktus saugokite prie kapinių

    Zarasų policija atkreipia dėmesį ir į automobilių stovėjimo aikšteles prie kapinių, kur žmonės dažnai palieka transporto priemones su vertingais daiktais viduje. Patariama automobilį statyti gerai apšviestoje vietoje, užrakinti ir įsitikinti, kad centrinis užraktas tikrai suveikė.

    Atvykus į kapines automobilyje nereikėtų palikti rankinių, dokumentų, telefonų ar kitų vertingų daiktų, nes tai viena dažniausių vagysčių priežasčių. Asmeninius daiktus patariama laikyti prie savęs ir stebėti aplinką, ypač didesnio žmonių srauto vietose.

    „Pastebėję įtartinus asmenis ar galimus teisės pažeidimus, nedelsdami praneškite skubiosios pagalbos telefonu 112“, – sakė Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariato atstovai.

  • Siaubas mokykloje Varšuvoje: į stadioną įsiveržė vyras su peiliu, vaikai puolė slėptis

    Varšuvoje, Kasprzako gatvėje esančios mokyklos bendruomenė patyrė įtampos kupinas akimirkas, kai į mokyklos sporto aikštyną įsibrovė jaunas vyras su peiliu. Pasak pirminės informacijos, jis apgadino tvorą ir pateko į teritoriją tuo metu, kai joje buvo vaikų.

    Liudininkų teigimu, incidentas sukėlė paniką: vaikai traukėsi nuo aikštyno ir ieškojo saugesnės vietos, o mokyklos darbuotojai bandė operatyviai suvaldyti situaciją. Įsibrovėlis esą dar spėjo apgadinti suoliuką, o personalui pareiškus, kad bus kviečiamos tarnybos, jis pasišalino.

    Vyras nubėgo metro stoties kryptimi, todėl pareigūnams svarbus tapo greitas reagavimas ir teritorijos perimetro patikra. Tokiais atvejais policija paprastai pirmiausia siekia nustatyti asmens tapatybę, įvertinti, ar jis nekėlė grėsmės konkretiems žmonėms, ir išsiaiškinti, ar turėjo bendrininkų.

    Pastaraisiais metais Europos miestuose daug dėmesio skiriama mokyklų saugumui: peržiūrimi įėjimų kontrolės sprendimai, stebėjimo kamerų aprėptis, personalo pasirengimas ekstremalioms situacijoms. Ekspertai pabrėžia, kad net ir trumpas įsibrovimas į mokyklos teritoriją gali turėti didelį psichologinį poveikį vaikams, todėl po tokių įvykių dažnai įtraukiami ir psichologai.

    Institucijos primena, kad pastebėjus ginkluotą ar agresyviai besielgiantį asmenį, svarbiausia kuo greičiau pasitraukti į saugią vietą ir informuoti atsakingas tarnybas. Mokykloms rekomenduojama reguliariai atnaujinti veiksmų planus ir užtikrinti, kad mokiniai bei darbuotojai žinotų, kaip elgtis grėsmės atveju.

  • Katelynas atvyko į Jonavą ir įspėjo: jei regionuose stringa tarnybos, rizikuoja visa valstybė

    Vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas darbo vizito Jonavoje metu su savivaldybės vadovais ir tarnybų atstovais aptarė policijos ir ugniagesių pajėgumus, infrastruktūros būklę, finansavimo poreikius, migracijos valdymo aktualijas bei planuojamus valstybės tarnybos pokyčius. Pasak ministerijos, vizito tikslas buvo įvertinti situaciją vietoje ir susitarti dėl konkrečių sprendimų, kad regionuose veikiančios tarnybos galėtų greičiau reaguoti į incidentus.

    Ministras pabrėžė, kad regionų saugumas priklauso ne vien nuo teisės aktų, bet ir nuo realių darbo sąlygų, žmonių skaičiaus ir technikos parengtumo. Jo teigimu, problemos dažniausiai išryškėja ten, kur jos ir atsiranda, todėl sprendimų paieška turi vykti kartu su vietoje dirbančiais pareigūnais.

    „Tokie vizitai reikalingi ne dėl formalumo. Vietoje geriausiai matyti, kur sistema stringa, o mūsų užduotis yra ieškoti konkrečių sprendimų“, – sakė Martynas Katelynas.

    Beveik šimtmetį skaičiuojantis pastatas

    Jonavoje ministras apžiūrėjo planuojamo naujo priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pastato vietą ir apsilankė dabartinėje tarnyboje. Ugniagesiai šiuo metu dirba 1935 metais statytame pastate, kurio garažai ir patalpos, pasak tarnybos atstovų, nebeatitinka šiuolaikinių poreikių ir technikos gabaritų.

    Naujo pastato su slėptuve techninį darbo projektą planuojama baigti iki lapkričio pabaigos, o tuomet, užsitikrinus finansavimą, būtų galima pradėti rangos darbų pirkimo procedūras. VRM pabrėžia, kad tokie projektai regionuose tampa vis svarbesni ir dėl civilinės saugos reikalavimų, nes augant grėsmių spektrui didėja ir infrastruktūros atsparumo lūkesčiai.

    „Kai ugniagesiai dirba beveik šimto metų senumo pastate, akivaizdu, kad vien kosmetinio remonto nebeužtenka. Dabar svarbiausia rasti finansavimą ir neleisti projektui likti tik popieriuje“, – sakė Martynas Katelynas.

    Policijos rezultatai ir pareigūnų trūkumas

    Apsilankęs Jonavos rajono policijos komisariate ministras su pareigūnais aptarė nusikalstamumo tendencijas, ištyrimo rodiklius ir pajėgumus. Ministerijos pateiktais duomenimis, 2026 metų sausio–rugsėjo laikotarpiu registruotų nusikalstamų veikų skaičius rajone, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, šiek tiek sumažėjo, o ištyrimas išaugo nuo 60,2 iki 66 proc.

    Kartu akcentuota ir pareigūnų trūkumo problema, kurią regionuose dažnai paaštrina didesni atstumai, pamaininio darbo krūvis ir konkurencija dėl darbuotojų su privačiu sektoriumi. VRM teigia siekianti, kad sprendimai apimtų ne tik naujų pareigybių planavimą, bet ir priemones, kurios didintų tarnybos patrauklumą bei išlaikytų patyrusius specialistus.

    Finansavimas, regionų investicijos ir tarnybos reforma

    Vizito metu aptartas savivaldybių priešgaisrinių tarnybų finansavimas ir darbo užmokesčio klausimai. VRM nurodo, kad 2027 metų valstybės biudžeto projekte savivaldybėms numatoma papildomai skirti lėšų mažiausiems darbo užmokesčio koeficientams ir pareiginės algos baziniam dydžiui didinti, siekiant mažinti atotrūkį tarp skirtingų savivaldybių.

    Taip pat kalbėta apie regionų investicijų administravimo spartinimą ateinančiame Europos Sąjungos finansiniame laikotarpyje, kad procesai būtų paprastesni ir greitesni. Be to, VRM rengia Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimus, kuriais siūloma grąžinti maksimalų priedą už tarnybos stažą iki 30 proc., specialistams atsisakyti 65 metų amžiaus ribos, suteikti daugiau lankstumo didinant atlyginimus ir stiprinti socialines garantijas.

    Darbo dienos pabaigoje ministras apsilankė Kulvos ugniagesių komandoje ir susitiko su vietos ugniagesiais. Ministerija teigia, kad reguliarios išvykos į savivaldybes išlieka vienu iš prioritetų, siekiant, kad regionų saugumo sprendimai būtų grindžiami realia situacija ir vietos poreikiais.

  • Policija spaudė vyrą ant asfalto, jis mirė: teismas paskelbė nuosprendį buvusiems pareigūnams

    Lenkijoje teismas nuteisė du buvusius policijos pareigūnus dėl įgaliojimų viršijimo ir neatsargaus vyro mirties sukėlimo per 2020 metais vykusią sulaikymo operaciją Liubline. Skirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant trejiems metams, o sprendimas dar neįsiteisėjęs.

    Byla į teismą grįžo po to, kai 2025 metais aukštesnės instancijos teismas panaikino ankstesnį išteisinamąjį nuosprendį ir nurodė nagrinėti bylą iš naujo. Prokuratūra siekė laisvės atėmimo bausmės su atidėjimu ir draudimo dirbti policijoje, o gynyba prašė pareigūnus išteisinti.

    Teismas nustatė, kad sulaikymo metu vyrui buvo pritaikyti neadekvatūs prievartos veiksmai, panaudojant didelę fizinę jėgą. Sprendime akcentuota, kad po pradinės grumtynių fazės sulaikytasis jau nebedemonstravo aktyvaus pasipriešinimo, tačiau buvo toliau laikomas prispaustas prie žemės.

    Incidentas įvyko 2020 metų rugpjūtį, kai praeiviai pranešė apie agresyviai besielgiantį vyrą miesto gatvėje. Teismo duomenimis, jis bėgo nuo atvykusių pareigūnų, o sulaikymo epizodą iš dalies užfiksavo vaizdo stebėjimo kamera netoli pastato, prie kurio įvyko sulaikymas.

    Teismas nurodė, kad vyras buvo parverstas veidu į žemę, jam uždėti antrankiai už nugaros, o pareigūnai ribojo jo judesius, laikydami ir spausdami kūną. Vertinant vaizdo medžiagą ir kitus duomenis, konstatuota, kad sulaikytasis prašė atlaisvinti suėmimo veiksmus, o situacijos rizika, susijusi su kvėpavimu, nebuvo tinkamai įvertinta.

    Mirties priežastimi įvardyta restrikcinė asfiksija, kai kvėpavimas tampa apsunkintas dėl priverstinio imobilizavimo, ypač esant stipriam sujaudinimui. Teismas pabrėžė, kad tokiais atvejais kritinę reikšmę turi pozicija ant pilvo ir papildomas spaudimas krūtinei, nes tai gali greitai sukelti ūmų kvėpavimo ir kraujotakos nepakankamumą.

    Byloje taip pat konstatuota, kad vyro kraujyje rasta psichotropinių medžiagų pėdsakų, o jis buvo gydęsis dėl psichikos sveikatos sutrikimų. Teismas vertino, jog pareigūnai galėjo suprasti, kad asmuo elgiasi neįprastai ir yra išsekęs po bėgimo, todėl privalėjo parinkti mažiau pavojingus sulaikymo metodus ir greičiau pereiti prie būklės stebėjimo bei medicininės pagalbos užtikrinimo.

    Teismas taip pat priteisė kompensaciją žuvusiojo artimajai, o pareigūnams skyrė trejų metų draudimą tarnauti policijoje. Gynyba pranešė ketinanti skųsti nuosprendį, teigdama, kad pareigūnai veikė gindami viešąjį interesą, o jų naudotos priemonės esą atitiko situaciją.

    „Man buvo svarbu, kad būtų pripažinta kaltė, nes aš tai mačiau ir jutau“, – sakė žuvusiojo sesuo.

    Nuosprendis nėra galutinis, todėl bylą dar gali tekti nagrinėti aukštesnės instancijos teismui. Tokios bylos Europoje nuolat kelia diskusijų dėl prievartos priemonių proporcingumo, sulaikymo ant pilvo rizikų ir pareigūnų pareigos užtikrinti, kad intervencija neperaugtų į gyvybei pavojingą situaciją.

  • Vos kelios dienos ir 4 avarijos: tame pačiame regione automobiliai rėžiasi į briedžius

    Spalio pabaiga viename Lenkijos regionų keliuose buvo ypač pavojinga: per kelias dienas fiksuotos kelios avarijos, o bendra tendencija aiški – automobiliai susiduria su į kelią netikėtai išbėgančiais briedžiais. Specialistai pabrėžia, kad rudenį rizika šokteli dėl prastesnio matomumo ir gyvūnų migracijos.

    Per kelias dienas – kelios avarijos

    Viena avarija įvyko vakare, kai iš miško staiga į kelią išbėgęs briedis trenkėsi į važiuojantį automobilį. Žmonės rimčiau nenukentėjo, tačiau transporto priemonė buvo smarkiai apgadinta, o situacija dar kartą priminė, kad susidūrimas su stambiu žvėrimi dažnai baigiasi didele žala.

    Kitu atveju susidūrimas įvyko važiuojant miškų apsuptu keliu: vairuotojas briedį pastebėjo per vėlai, automobilis buvo apgadintas, o gyvūnas žuvo. Pareigūnai tokiose situacijose paprastai akcentuoja, kad net ir nedidelis greitis gali sumažinti pasekmių sunkumą.

    Dar vienoje avarijoje vairuotoja pasakojo briedį pamačiusi tik žibintų šviesoje – tokie susidūrimai dažnai įvyksta sutemus, esant rūko ar šlapios kelio dangos sąlygoms. Šiuo atveju taip pat žuvo gyvūnas, o automobilis patyrė didelių pažeidimų.

    Regiono statistikoje minimas ir mirtinas eismo įvykis mėnesio pradžioje, kai po susidūrimo su į važiuojamąją dalį įbėgusiu briedžiu žuvo keleivė. Tokios nelaimės parodo, kad susidūrimas su stambiu kanopiniu neretai prilygsta smūgiui į masyvų objektą.

    Kodėl briedžiai dažniau pasirodo keliuose?

    Gamtininkai ir laukinės faunos tyrėjai pabrėžia, kad rudenį prasideda aktyvesni briedžių judėjimo laikotarpiai: gyvūnai migruoja tarp sezoniškai palankesnių buveinių ir ieško maisto. Papildomą riziką didina trumpėjančios dienos ir prastesnis matomumas, ypač auštant ir temstant.

    Briedžiai yra stambūs, ilgalakščiai gyvūnai, o jų kūno masė ir aukštis lemia pavojingą susidūrimo mechaniką: smūgio metu kūnas gali kliudyti aukščiau automobilio smūgio sugėrimo zonų. Dėl to net moderniose transporto priemonėse išauga sunkių sužalojimų tikimybė.

    Kaip sumažinti riziką?

    Eismo saugumo specialistai primena, kad didžiausia rizika kyla miškais apsuptuose keliuose, ypač ten, kur yra įspėjamieji ženklai apie laukinius gyvūnus. Tokiose atkarpose rekomenduojama mažinti greitį, laikyti didesnį atstumą ir būti pasiruošus stabdyti.

    Taip pat patariama atidžiai stebėti kelkraščius ir nepersistengti su tolimosiomis šviesomis, jei priešpriešiais artėja kitas automobilis, nes trumpas apakimas sumažina galimybę laiku pamatyti gyvūną. Jei vienas briedis perbėgo kelią, verta tikėtis, kad netoliese gali būti ir daugiau gyvūnų.

    Susidūrus su laukiniu gyvūnu, svarbu užtikrinti vietos saugumą, iškviesti pagalbą ir nebandyti artintis prie sužeisto žvėries. Net ir sunkiai sužeistas briedis gali būti pavojingas, todėl tokią situaciją turi spręsti atsakingos tarnybos.