CP v2

Tag: Policija

  • Protestai prieš imigraciją Jungtinėje Karalystėje peraugo į smurtą: suimti 5 žmonės

    Protestai prieš imigraciją Jungtinėje Karalystėje peraugo į smurtą: suimti 5 žmonės

    Smurtas kilo Norfolke

    Jungtinėje Karalystėje, Norfolko grafystėje Rytų Anglijoje, šią savaitę kilus naujiems protestams prieš imigraciją buvo sulaikyti penki žmonės. Policija pranešė, kad neramumai labiausiai įsiplieskė Tefordo mieste.

    Norfolko policijos duomenimis, antradienį dalis protestuotojų apgadino turtą, sulaužė tvoras ir bandė jėga patekti į gyvenamuosius pastatus. Pareigūnai teigia, kad situacija greitai peraugo iš protesto į viešosios tvarkos pažeidimus.

    Kas tapo kibirkštimi?

    Vietos žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose neramumai siejami su internete paskelbtu būstų sąrašu, kuriame esą nurodytos nuosavybės, turinčios ryšių su nuomotojais, vykdančiais valstybės sutartis dėl prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo. Policija pabrėžia, kad tokios publikacijos gali skatinti bauginimą ir neteisėtus veiksmus.

    Įtampa kilo ir dėl Vyriausybės planų buvusią karinių oro pajėgų bazę RAF Barnham, esančią netoli Tefordo, pritaikyti apgyvendinimui. Vidaus reikalų ministerija yra nurodžiusi, kad objektas būtų skirtas vienišiems suaugusiems vyrams nuo 18 iki 65 metų.

    Sužeisti pareigūnai ir pareikšti įtarimai

    Policija skelbia, kad trečiadienio vakarą neramumų metu sužeisti du pareigūnai: vienam vyrui į galvą pataikė akmuo, o pareigūnė buvo rimtai sužalota įkandimu. Taip pat pranešta apie pareigūną, į kurį buvo spjaudoma.

    Trečiadienį dėl incidentų buvo sulaikyti trys vyrai, o vienam jų, 68 metų Brianui Thompsonui, pateikti kaltinimai dėl puolamojo ginklo turėjimo, kaip nurodoma, medinės lazdos. Ketvirtadienį papildomai sulaikyti dar du vyrai: vienas įtariamas kurstymu rasinei neapykantai, kitas dėl girtumo ir viešosios tvarkos pažeidimo bei atsisakymo pateikti duomenis pareigūnams.

    „Mes visada užtikrinsime ir palaikysime teisę į taikų protestą, suprantame, kad žmonės gali turėti stiprių nuomonių“, – sakė Norfolko policijos vyriausiojo konsteblio pavaduotoja Julie Dean.

    „Tačiau, kad ir kokios stiprios būtų nuostatos, smurtui, bauginimui ir nusikalstamam elgesiui vietos nėra“, – pridūrė ji.

    Policija pabrėžia, kad renginių metu prioritetas yra visuomenės saugumas, o už viešosios tvarkos pažeidimus, pareigūnų užpuolimą ar kurstymą neapykantai gresia baudžiamoji atsakomybė. Pastaraisiais metais migracijos ir prieglobsčio politika Jungtinėje Karalystėje išlieka viena labiausiai visuomenę skaldančių temų, o vietos bendruomenėse ginčai dažnai paaštrėja, kai kalbama apie apgyvendinimo vietas ir jų poveikį infrastruktūrai.

  • Sekundės lėmė viską: policija gelbėjo 10 mėnesių kūdikį įkaitusiame automobilyje

    Sekundės lėmė viską: policija gelbėjo 10 mėnesių kūdikį įkaitusiame automobilyje

    Jaroslavo apskrityje Lenkijoje pareigūnai skubiai gelbėjo 10 mėnesių kūdikį, kuris liko užrakintas automobilyje, kai vairuotoja netyčia užtrenkė duris, o rakteliai liko salone. Pranešimas policiją pasiekė antradienį po 13 valandos, o į vietą nedelsiant išsiųstas patrulis.

    Situaciją apsunkino alinantis karštis: lauke temperatūra artėjo prie 40 laipsnių, todėl uždaro automobilio salonas ėmė kaisti dar greičiau. Specialistai pabrėžia, kad net trumpas stovėjimas saulėje gali sukurti gyvybei pavojingas sąlygas, ypač kūdikiams ir mažiems vaikams.

    Atvykę pareigūnai įvertino riziką ir priėmė sprendimą išdaužti automobilio stiklą. Kūdikis buvo saugiai iškeltas, o operacija atlikta taip greitai, kad medikų pagalbos neprireikė.

    Kodėl uždarytas automobilis taip pavojingas?

    Karštą dieną automobilio vidus gali įkaisti iki 70 laipsnių, o per maždaug 15 minučių temperatūra salone neretai viršija 50 laipsnių. Net ir trumpas delsimas gali lemti perkaitimą, dehidrataciją ir šilumos smūgį, nes vaikų organizmas šilumą išsklaido prasčiau nei suaugusiųjų.

    Rizika ypač didelė kūdikiams, vyresnio amžiaus žmonėms ir turintiems sveikatos sutrikimų, nes jų termoreguliacija dažnai yra silpnesnė. Panašiai pavojinga ir gyvūnams, kuriems uždarame automobilyje gali pritrūkti ne tik vėsesnio oro, bet ir galimybės greitai atvėsti.

    Atviri langai ne visada gelbsti

    Dažna klaida manyti, kad pakanka šiek tiek praverti langą, tačiau tai neužtikrina pakankamos ventiliacijos. Automobilis vis tiek veikia kaip šiltnamis, o temperatūra kyla greitai net tada, kai debesuota.

    Pastebėjus vaiką ar gyvūną uždarytame automobilyje per karščius, tarnybos ragina nedelsti ir skambinti numeriu 112. Kuo greičiau sureaguojama, tuo didesnė tikimybė išvengti skaudžių pasekmių.

    Karštis kenkia ir daiktams automobilyje

    Per karščius automobilyje nereikėtų palikti elektronikos, pavyzdžiui, telefonų, planšetinių kompiuterių, nešiojamųjų kompiuterių ar išorinių baterijų. Litijonų akumuliatoriai prastai toleruoja aukštą temperatūrą, todėl gali negrįžtamai suprastėti jų talpa, o kraštutiniais atvejais akumuliatorius gali deformuotis ar net užsiliepsnoti.

    Taip pat nerekomenduojama palikti vaistų, maisto produktų ir slėginių pakuočių, pavyzdžiui, dezodorantų ar kitų aerozolių, nes karštyje jos gali sprogti. Karščio bangų metu saugumas prasideda nuo paprastų įpročių, todėl kiekvienas sustojimas turėtų būti proga įsitikinti, kad automobilyje neliko nei žmonių, nei gyvūnų, nei jautrių daiktų.

  • Hamburgo „Pride“ eitynės su dviguba apsauga: po Berlyno išpuolio bendruomenė svarsto, ką tai keičia

    Hamburgo „Pride“ eitynės su dviguba apsauga: po Berlyno išpuolio bendruomenė svarsto, ką tai keičia

    Renginys vyksta įtemptame fone

    Hamburge šeštadienį vyko vienos didžiausių Vokietijoje „Pride“ eitynių, tačiau šiemet jos pažymėtos išskirtinėmis saugumo priemonėmis. Sprendimas sustiprinti apsaugą priimtas praėjus savaitei po mirtino išpuolio netoli Berlyno „Pride“ renginio, kuris sukrėtė šalį.

    Organizatoriai skelbė besitikintys apie 250 000 dalyvių, o renginio šūkis šiemet akcentavo solidarumą ir siekį gyventi be baimės. Toks tonas, kaip pažymi renginio rengėjai ir politikai, tapo ne tik vertybiniu pareiškimu, bet ir atsaku į realias grėsmes.

    Berlyno ataka pakeitė planus

    Pranešama, kad tarp eitynių kolonų paskutinę akimirką atsirado ir Berlyno „Pride“ platforma, skirta Christopher Street Day tradicijai. Joje buvusių žmonių paprašyta vilkėti tamsius drabužius kaip pagarbos ženklą praėjusios savaitės aukoms.

    Išpuolis Berlyne įvyko liepos 25 dieną, kai vyras mikroautobusu rėžėsi į minią keli šimtai metrų nuo renginio uždarymo šventės, o vėliau, kaip skelbiama, dar sužeidė žmones aštriu ginklu. Per ataką vienas žmogus žuvo, dar 29 buvo sužeisti.

    Policija: pajėgos padvigubintos

    Hamburgo policija teigė, kad šiemet į gatves išleista maždaug dukart daugiau pareigūnų nei pernai. Tikslas buvo ne tik greitesnė reakcija į galimus incidentus, bet ir matomas saugumo užtikrinimas, turint omenyje jautrų renginio kontekstą.

    Vokietijos prokuratūra ir tyrėjai Berlyno byloje skelbė, kad 21 metų įtariamasis Abdul Ballout žuvo susirėmimo su policija metu. Taip pat buvo pranešta apie rastą vaizdo įrašą, kuriame asmuo, laikomas įtariamuoju, prisiima atsakomybę ir deklaruoja ištikimybę „Islamo valstybės“ grupuotei.

    „Po žiauraus išpuolio Berlyne daugelis queer bendruomenėje ir visuomenėje svarsto, ar šiandien gatvė yra tinkama vieta“, – sakė Hamburgo vicemerė Katharina Fegebank.

    „Kaip tik dabar turime išeiti, ginti įvairovę, laisvę ir atvirą visuomenę, solidarizuotis su queer bendruomene“, – pridūrė ji.

    Vienas svarbiausių šių metų eitynių akcentų tapo žinutė, kad viešos erdvės neturi būti perleidžiamos smurtui ar bauginimui. Renginio dalyviai kalbėjo apie pareigą išlikti matomiems ir kartu pripažino, kad daliai žmonių sprendimą dalyvauti temdė nerimas dėl saugumo.

  • Už 1 km/h ir bauda: STOP ženklas, kurio vairuotojai nesilaiko, o policija viską mato

    Už 1 km/h ir bauda: STOP ženklas, kurio vairuotojai nesilaiko, o policija viską mato

    „Stop“ ženklas daugeliui atrodo savaime suprantamas, tačiau būtent čia vairuotojai dažniausiai ir suklysta. Pagrindinė taisyklė paprasta: prie B-20 ženklo privaloma visiškai sustoti, todėl net menkiausias riedėjimas laikomas pažeidimu.

    Šis ženklas statomas ne šiaip sau, o vietose, kur ypač didelė rizika: prastas matomumas, sudėtingas sankryžos išdėstymas ar ribota galimybė laiku pamatyti pagrindiniu keliu artėjančius automobilius. Dažnai kartu būna ir horizontalaus ženklinimo linija, nurodanti, kur tiksliai turi būti sustota.

    Teisiškai tai yra du atskiri įpareigojimai, kuriuos reikia įvykdyti kartu. Vairuotojas privalo sustoti prieš kertant kelią su pirmumo teise ir taip pat privalo praleisti juo važiuojančias transporto priemones.

    Jeigu yra sustojimo linija, sustoti reikia prieš ją. Jeigu linijos nėra, sustojama tokioje vietoje, iš kurios galima saugiai įsitikinti, kad netrukdysite eismui ir galėsite įvertinti situaciją, tačiau vis tiek neįvažiuojant į sankryžą.

    Kaip fiksuojami pažeidimai?

    Nors daugelis įpratę tikėtis, kad be greičio matuoklio pareigūnai nieko neįrodys, „Stop“ situacijoje to dažnai net nereikia. Pažeidimas matomas plika akimi, o vis dažniau eismas sankryžose stebimas ir fiksuojamas vaizdu.

    Praktikoje pareigūnai gali pasitelkti ir dronus, leidžiančius iš viršaus stebėti sankryžą bei įrašyti, ar automobilis iš tiesų sustojo. Vairuotojas paprastai sustabdomas jau už sankryžos, saugioje vietoje, o tuomet parodomas vaizdo įrašas.

    Kokios baudos gresia?

    Už nesustojimą prie „Stop“ ženklo taikoma piniginė bauda ir skiriami baudos taškai. Tačiau tuo viskas gali nesibaigti, jei vairuotojas savo veiksmais sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams.

    Jeigu dėl nesustojimo buvo priverstas staigiai stabdyti kitas vairuotojas, buvo pavojingai išvažiuota į sankryžą ar kitaip sukelta grėsmė eismo saugumui, pareigūnai pažeidimą gali vertinti griežčiau. Tokiais atvejais baudos dydis gali būti gerokai didesnis nei įprastai už vien „Stop“ nepaisymą.

    Kur dar būtina sustoti?

    Visiško sustojimo pareiga galioja ne tik sankryžose su B-20 ženklu. Ji gali būti taikoma ir geležinkelio pervažose, ypač jei yra atitinkami ženklai ar neveikia signalizacija, taip pat tada, kai eismą reguliuoja įgaliotas asmuo ir nurodo sustoti.

    Specialistai primena, kad kelių sekundžių sustojimas dažnai kainuoja mažiau nei bet kokia bauda ar avarijos pasekmės. Prie „Stop“ užtenka vieno įpročio: pilnai sustoti, apsižvalgyti ir tik tada judėti toliau.

  • DI patarė neimti baudos: vairuotojas atsisakė ir teisme sumokėjo aštuonis kartus daugiau

    DI patarė neimti baudos: vairuotojas atsisakė ir teisme sumokėjo aštuonis kartus daugiau

    Zabrėje įprasta greičio kontrolė 30-mečiui „Opel“ vairuotojui baigėsi brangia pamoka. Sustabdytas už greičio viršijimą jis nusprendė patarimo kreiptis į dirbtinį intelektą ir, pasitikėjęs gauta rekomendacija, atsisakė priimti baudą vietoje.

    Policijos duomenimis, Korfantego gatvėje radaras užfiksavo, kad vairuotojas leistiną greitį viršijo 14 kilometrų per valandą. Už tokį pažeidimą pareigūnai siūlė administracinę baudą, kuri prilygo maždaug 23 eurams.

    Kol pareigūnai tikrino vairuotojo duomenis informacinėse sistemose, jis esą pasinaudojo populiariu DI įrankiu, kuris patarė baudos nepriimti. Vairuotojas tikėjosi, kad taip išvengs atsakomybės, tačiau tokia taktika tik nukėlė sprendimą į teismą.

    Pagal taikomą tvarką atsisakius priimti baudą, pareigūnai surašo medžiagą ir teikia ją teismui. Išnagrinėjęs įrodymus ir radaro duomenis, teismas pažeidimą pripažino įrodytu.

    Galutinis sprendimas vairuotojui buvo gerokai skaudesnis: vietoje pirminės sumos jam skirta apie 184 eurų bauda, tai yra aštuonis kartus daugiau. Prie jos dar gali prisidėti bylinėjimosi išlaidos, kurios dažnai padidina galutinę sumą.

    „Skirta bauda tapo skausminga pamoka, kad ne visada verta besąlygiškai pasitikėti dirbtiniu intelektu“, – teigė policija, priminusi, kad atsisakymas priimti baudą nereiškia pažeidimo panaikinimo.

    Teisininkai ir institucijos vis dažniau pabrėžia, kad DI sugeneruoti atsakymai gali būti netikslūs ar klaidinantys, ypač teisės klausimais. Tokie įrankiai kartais pateikia išgalvotas normas, neteisingai interpretuoja galiojančias taisykles arba remiasi nepatikimais šaltiniais, todėl praktiniuose ginčuose rizika tenka pačiam žmogui.

    Pareigūnai ragina sprendimus dėl administracinių nuobaudų grįsti patikrintais šaltiniais ir oficialia konsultacija, o ne automatizuotais patarimais. Teisme, skirtingai nei pokalbio lange, svarbiausia būna įrodymai ir galiojančios procedūros, o baudos dydį gali lemti ne tik pažeidimas, bet ir procesinės išlaidos.

  • Telefonas ant priekinio stiklo gali brangiai kainuoti: policija baudžia už šią klaidą

    Telefonas ant priekinio stiklo gali brangiai kainuoti: policija baudžia už šią klaidą

    Telefono laikiklis automobilyje daugeliui vairuotojų atrodo saugus sprendimas, tačiau klaida dažnai slypi ne telefone, o jo tvirtinimo vietoje. Jei įrenginys ar jo laikiklis riboja matomumą per priekinį stiklą, pareigūnai tai gali vertinti kaip Kelių eismo taisyklių ir transporto priemonės techninės būklės reikalavimų pažeidimą.

    Didžiausia rizika kyla, kai laikiklis klijuojamas ant priekinio stiklo vairuotojo regėjimo zonoje, ypač arčiau akių lygio. Panašiai vertinami ir kiti matomumą trukdantys daiktai: vaizdo registratoriai, papildomi navigacijos ekranai, ant veidrodėlio kabinami papuošalai ar dideli daiktai, padėti ant prietaisų skydelio.

    Nors teisės aktuose paprastai nėra vieno konkretaus punkto, tiksliai nurodančio, kur privaloma montuoti telefono laikiklį, tai nereiškia visiškos laisvės. Policija gali remtis bendrais reikalavimais, kad transporto priemonė turi būti eksploatuojama taip, jog būtų užtikrintas pakankamas matomumas ir nekiltų pavojus eismo saugumui.

    Baudos dydis priklauso nuo situacijos ir pareigūnų vertinimo, tačiau praktikoje ji gali būti reikšminga, ypač jei akivaizdžiai trukdoma matyti kelią. Kai kuriais atvejais pareigūnai gali apsiriboti įspėjimu, bet jei įranga realiai blogina matomumą arba kelia pavojų, gali būti taikomos griežtesnės priemonės.

    Sustabojus prie šviesoforo – vis tiek vairuojate

    Vairuotojai dažnai klysta manydami, kad sustojus spūstyje ar prie raudono šviesoforo galima trumpam paimti telefoną į rankas. Teisiniu požiūriu vairuotojas ir toliau dalyvauja eisme, todėl naudojimasis telefonu rankoje gali būti traktuojamas kaip pažeidimas.

    Už naudojimąsi telefonu laikant jį rankoje vairuojant gresia 500 eurų bauda ir 12 baudos taškų. Tai galioja ir tuomet, kai automobilis trumpam sustojęs, bet vairuotojas tebėra eismo dalyvis.

    Kur montuoti, kad nekiltų problemų

    Saugiausia telefoną laikyti taip, kad jis neuždengtų matomumo per priekinį stiklą ir nereikalautų nukreipti akių nuo kelio. Dėl to populiarėja laikikliai, tvirtinami prie ventiliacijos grotelių arba prietaisų skydelio zonose, kurios netrukdo regėjimo laukui.

    Naujesniuose automobiliuose verta naudotis gamykliniais sprendimais, tokiais kaip „Android Auto“ ar „Apple CarPlay“, kai navigacija ir skambučiai valdomi per automobilio ekraną. Tai sumažina poreikį liesti telefoną ir padeda išvengti situacijų, kai dėl netinkamai parinktos laikiklio vietos kyla rizika gauti baudą ar sukelti avariją.

  • Naujos taisyklės jau smogia: vairuotojai masiškai praranda teises, skaičiai stebina

    Naujos taisyklės jau smogia: vairuotojai masiškai praranda teises, skaičiai stebina

    Nebegalima greitai „nusinulinti“

    Ilgus metus vairuotojai, sukaupę daug baudos taškų, galėjo registruotis į kursus ir po jų sumažinti taškų skaičių šešiais. Nuo 2026 metų birželio 3 dienos įsigaliojus pakeitimams, už dalį pavojingiausių pažeidimų tokia galimybė uždaryta, o pasekmės jau matomos statistikoje.

    Svarbiausia naujovė ta, kad už tam tikrus Kelių eismo taisyklių pažeidimus baudos taškai nebegali būti panaikinti anksčiau per mokymus. Jie iš eismo dalyvio apskaitos dingsta tik praėjus vieniems metams nuo baudos už konkrečią veiką apmokėjimo.

    Limitai griežti, pasekmės brangios

    Vairuotojams, turintiems teisę vairuoti ilgiau nei vienus metus, galioja 24 baudos taškų riba. Ją viršijus, žmogus nukreipiamas į kvalifikacijos patikrinimą, o neišlaikius teorijos ir praktikos egzamino prarandama teisė vairuoti.

    Naujokams, kurie vairuoja trumpiau nei vienus metus, riba mažesnė ir siekia 20 taškų. Viršijimas reiškia ne tik teisių praradimą, bet ir būtinybę iš naujo baigti vairavimo kursus bei perlaikyti egzaminus.

    Ši procedūra daugeliui tampa ne tik nervų išbandymu, bet ir realiomis išlaidomis. Be to, kelių dešimtmečių senumo patirtis ne visada padeda, nes šiuolaikiniai egzaminai vertinami kaip reiklesni, o grįžimas prie mokymų ir testų gali užtrukti.

    Skaičiai rodo lūžį

    Pagal policijos apibendrintus duomenis, 2026 metų birželį nustatyta 3 427 atvejai, kai vairuotojai viršijo leistiną baudos taškų limitą. Per pirmąsias aštuonias 2026 metų liepos dienas tokių atvejų fiksuota dar 1 267.

    Palyginimui, 2026 metų sausio–gegužės laikotarpiu mėnesio vidurkis siekė 3 012 vairuotojų, o 2025 metais mėnesio vidurkis buvo apie 2 800. Ekstrapoliuojant liepos pradžios tempą, vien 2026 metų liepą viršijusiųjų limitą skaičius gali priartėti prie maždaug 4 900.

    Tokia dinamika leidžia daryti išvadą, kad po pakeitimų teises dėl taškų limito gali prarasti gerokai daugiau žmonių nei anksčiau. Jei tendencija išliktų visus metus, metinis skaičius galėtų augti nuo daugiau kaip 33 000 2025 metais iki daugiau kaip 50 000.

    Greičio viršijimas – pagrindinė rizika

    Vienas reikšmingiausių pakeitimų palietė greičio viršijimą daugiau nei 30 kilometrų per valandą. Tai svarbu todėl, kad greitis išlieka dažniausia priežastis, dėl kurios keliuose skiriamos baudos, ir būtent jis labiausiai susijęs su avarijų rizika.

    Pokyčiai atsispindi ir mokymų centruose: po 2026 metų birželio 3 dienos kursų, kuriais anksčiau mažinti taškai, dalyvių skaičius, vertinant atskirų centrų tendencijas, smuko daugiau nei 60 proc. lyginant su 2026 metų pradžios vidurkiu, ir daugiau nei 50 proc. lyginant su 2025 metų vidurkiu.

    Naujoji tvarka remiasi principu, kad pavojingiausi pažeidimai turi turėti ilgiau trunkančias pasekmes, o ne būti „sutvarkomi“ per kelias valandas trunkančius mokymus. Praktinis rezultatas aiškus: vairuotojams, linkusiems rizikuoti, teisių netekimo tikimybė pastebimai išaugo, o saugumo efektas priklausys nuo to, ar keisis elgesys kelyje.

  • Kodėl pareigūnai per patikrinimą paliečia automobilį? Tikroji priežastis nustebins

    Kodėl pareigūnai per patikrinimą paliečia automobilį? Tikroji priežastis nustebins

    Vaizdo įrašuose iš JAV kelių policijos dažnai matyti pasikartojantis veiksmas: pareigūnas, priėjęs prie sustabdyto automobilio, dar prieš pokalbį trumpam paliečia galinę dalį – bagažinę, žibintą ar sparną. Europoje toks gestas retesnis, todėl vairuotojams jis neretai atrodo keistas arba net grėsmingas.

    Apie šį įprotį ilgainiui atsirado mitų: vieni manė, kad taip tikrinama, ar bagažinėje nesislepia žmogus, kiti tai laikė paprastu ritualu. Tačiau praktinis paaiškinimas dažniausiai paprastesnis ir susijęs su tuo, kaip anksčiau buvo fiksuojamos tokios situacijos, kai dar nebuvo plačiai naudojamos asmeninės kameros.

    Kas slypi už gesto?

    Istoriškai JAV pareigūnai, paliesdami automobilį, galėdavo palikti pirštų atspaudą ant kėbulo. Tai veikė kaip elementarus žymėjimas, padedantis vėliau susieti transporto priemonę su konkrečia patikra, jei vairuotojas bandydavo pasišalinti ar automobilis būdavo rastas kitur.

    Toks papildomas „kontaktas“ buvo ypač naudingas tais atvejais, kai automobilis galėjo būti pavogtas, turėti suklastotus ar pakeistus valstybinius numerius arba būti siejamas su kitu nusikaltimu. Vien atspaudas savaime nebūdavo lemiamas įrodymas, bet kartu su pareigūno užrašais ir kitais duomenimis galėjo padėti atkurti įvykių seką.

    Kodėl Europoje tai rečiau matoma?

    Daugelyje Europos šalių kelių kontrolės praktika remiasi kitais fiksavimo būdais, o pareigūnų veiksmai dažniau standartizuojami taip, kad būtų išvengta bereikalingo fizinio kontakto su automobiliu. Jei kyla įtarimų dėl nusikaltimo, papildomas kėbulo lietimas gali net trukdyti, nes ant paviršių esantys pėdsakai kartais turi įrodomąją vertę.

    Vis dėlto panašių gestų kartais galima pamatyti ir kitur: pareigūnai pokalbio metu gali trumpam padėti ranką ant stogo ar kitos transporto priemonės dalies. Iš šono tai atrodo kaip natūralus judesys, tačiau tam tikrose situacijose jis gali atlikti ir praktinę funkciją – nuo situacijos kontrolės iki papildomo fiksavimo, kas ir su kuo turėjo kontaktą.

    Šiandien svarbiausia – fiksavimas ir saugumas

    Pastaraisiais metais vis didesnį vaidmenį perėmė vaizdo registratoriai, kūno kameros ir skaitmeniniai incidentų protokolai, todėl pirštų atspaudų logika kaip pagrindinis „žymėjimo“ būdas prarado reikšmę. Tačiau įprotis kai kur išliko dėl tradicijos ir procedūrinio mąstymo.

    Vairuotojams svarbiausia prisiminti, kad pats gestas dažniausiai nereiškia nei papildomos įtarimų priežasties, nei paslėpto patikrinimo. Įprastai tai tik trumpas veiksmas, atsiradęs iš senesnių praktinių metodų ir vėliau tapęs vienu atpažįstamiausių JAV kelių policijos elgesio bruožų.

  • Sevilijoje nuo šaligatvio pakėlė paveikslą: DI parodė, kad tai gali būti Sorolla originalas

    Sevilijoje nuo šaligatvio pakėlė paveikslą: DI parodė, kad tai gali būti Sorolla originalas

    Sevilijoje į neįprastą istoriją įsivėlė 57 metų turistas iš Mursijos Andrés Hurtado, kuris, kaip pats teigė, ant šaligatvio pastebėjo paliktą įrėmintą paveikslą ir jį pasiėmė. Vyras aiškino, kad jį labiausiai patraukė rėmas, todėl kūrinį į viešbutį parsinešė beveik jo neapžiūrėjęs.

    Vėliau, anot vyro pasakojimo, kilo įtarimų, kad radinys gali būti vertingas, todėl jis pabandė išsiaiškinti, kas pavaizduota ir kas galėtų būti autorius. Kaip tvirtinama, jis pasitelkė DI, kuris esą nurodė, kad kūrinys gali būti siejamas su ispanų tapytoju Joaquínu Sorolla.

    „Niekada nepagalvojau, kad tai gali būti originalas, bet pasitikrinau su DI ir jis leido suprasti, kad taip gali būti“, – sakė A. Hurtado.

    Vyras teigė, kad dėl paveikslo kreipėsi ir į aukcionų rinkos atstovus, kurie, jo žodžiais, buvo pasirengę siūlyti kelis tūkstančius eurų. Vis dėlto netrukus paaiškėjo svarbiausia detalė: kūrinys nebuvo paliktas sąmoningai, o savininkai jį buvo pametę skubėdami persikraustyti ir apie dingimą jau buvo informavę policiją.

    Sužinojęs, kad kūrinys turi šeimininkus ir yra ieškomas, A. Hurtado nusprendė apie radinį pranešti pareigūnams ir bendradarbiauti, kad paveikslas būtų grąžintas. Skelbiama, kad kūrinys iš Sevilijos iškeliavo kartu su vyru į Mursiją, o policija turėjo jį paimti iš vyro namų ir perduoti savininkams.

    „Kai supratau, kad paveikslas ieškomas, iškart susisiekiau su policija, kad būtų aišku: tai ne vagystė, o radinys“, – pasakojo vyras.

    Ši istorija atkreipė dėmesį ir į platesnę problemą meno rinkoje: vertingų kūrinių kilmės nustatymas tampa vis sudėtingesnis, nes daugėja kopijų ir klastočių. Ekspertai pabrėžia, kad tokie DI įrankiai gali padėti pirminiam orientavimuisi, tačiau autentiškumą patvirtina tik specialistų atliekama ekspertizė, dokumentuota proveniencija ir profesionalūs tyrimai.

    Pastaraisiais metais Europoje daugėja ir pranešimų apie netyčia prarastus ar netinkamai saugomus meno kūrinius, ypač kraustymosi, remonto ar turto iškraustymo metu. Policija primena, kad radus įtartinai vertingą daiktą saugiausia kuo greičiau informuoti pareigūnus ir nefiksuoti jokių sandorių, kol neaiškus daikto statusas ir savininkai.

  • Pruszcz Gdański: policija skubiai eskortavo sužalotą 20-metį į Gdansko ligoninę

    Pirmadienį, birželio 30 dieną, apie 11.00 valandą Pruszcz Gdański apylinkėse kelių policijos patrulis sulaukė neįprasto prašymo. Prie pareigūnų sustojo krovininis „Ford“, o vairuotojas paprašė kuo skubiau padėti pasiekti ligoninę Gdanske.

    29 metų vyras aiškino, kad automobilyje veža 20 metų kolegą, kuris netrukus prieš tai per nelaimingą atsitikimą neteko kairės rankos pirštų. Matydami būklės rimtumą pareigūnai nedelsdami įvertino situaciją ir susisiekė su budėtoju, kad suderintų veiksmus.

    Po suderinimo buvo nuspręsta organizuoti automobilio eskortą. Pareigūnai įjungė šviesos ir garso signalus ir važiavo priekyje, sudarydami sąlygas transportui su sužeistuoju greičiau ir saugiau judėti intensyvesnėmis atkarpomis Gdansko kryptimi.

    „Policininkai iš karto įvertino situaciją ir, suderinę veiksmus su budėtoju, nusprendė eskortuoti automobilį. Įjungę šviesos ir garso signalus jie pajudėjo Gdansko link, atlaisvindami kelią sužeistąjį vežusiam automobiliui“, – sakė asp. Karol Kościuk iš Pruszcz Gdański apskrities policijos komisariato.

    Policijos teigimu, sklandus pareigūnų darbas ir kitų eismo dalyvių reakcija leido sutrumpinti kelionės laiką. Po keliolikos minučių sužeistas 20-metis pasiekė ligoninę ir buvo perduotas medikams.

    Tokie eskortai taikomi išskirtinėse situacijose, kai laikas gali lemti gydymo sėkmę, o savarankiškas skubėjimas didina avarijos riziką. Pareigūnai primena, kad pamačius specialiųjų tarnybų signalus būtina laikytis Kelių eismo taisyklių ir sudaryti galimybę transportui pravažiuoti, nes kiekviena minutė gali būti kritinė.