Tag: Prancūzija

  • Prie to teks priprasti: dėl karščių daržovės ir vaisiai smulkėja, prastėja išvaizda ir brangsta

    Europą šią vasarą užklupus karščio bangoms ir užsitęsus sausroms, pokyčiai vis aiškiau matomi ir parduotuvių lentynose. Prancūzijos didžiųjų mažmeninės prekybos tinklų atstovai įspėja, kad pirkėjams teks priprasti prie naujos realybės: daržovės ir vaisiai dažniau bus mažesni, ne tokie dailūs, bet kainuos daugiau.

    Pasak Prancūzijos mažmeninės prekybos kooperatyvo „Coopérative U“ vadovo Dominique’o Schelcherio, vasarą vaisių ir daržovių kainos vidutiniškai didėjo apie 13 proc., nors pačių produktų kalibras akivaizdžiai mažėjo. Tai siejama su vandens trūkumu ir karščiu, kurie lėtina augalų vystymąsi ir trumpina laiką, per kurį vaisiai bei daržovės spėja užaugti iki įprasto dydžio.

    Ilgesni karščio periodai ir mažesnis kritulių kiekis reiškia ne tik mažesnį derlių, bet ir daugiau rizikos dėl kokybės. Augalams patiriant stresą, dalis derliaus sunoksta anksčiau, o dalis tiesiog nepasiekia įprastų matmenų, todėl tiekėjai vis dažniau atveža mažesnio kalibro produkciją.

    Brangimą lemia keli veiksniai: mažesnis kiekis rinkoje, didesnės ūkininkų sąnaudos laistant laukus ir didesni nuostoliai dėl prastesnio derliaus. Tai ypač jautru sezoninėms prekėms, kurių pasiūla priklauso nuo konkretaus laikotarpio ir meteorologinių sąlygų.

    „Coopérative U“ vadovas teigia, kad reaguodami į situaciją prekybininkai peržiūri kokybės standartus. Praktikoje tai reiškia, kad į parduotuves dažniau pateks ir mažesni ar mažiau estetiški vaisiai bei daržovės, kurie anksčiau galėjo būti atrenkami griežčiau.

    „Prašau supratimo ir solidarumo. Galbūt šie produktai ne tokie gražūs kaip anksčiau, bet pirkite juos, nes taip remiate Prancūzijos ūkininkus“, – sakė Dominique’as Schelcheris.

    Tokį poslinkį skatina ir maisto švaistymo mažinimo tikslai: kai derlius mažesnis, didesnę vertę įgauna kiekviena užauginta tona, todėl rinkos dalyviai linkę panaudoti didesnę produkcijos dalį, net jei ji neatitinka ankstesnių „tobulos išvaizdos“ kriterijų.

    Prekybos atstovai atskirai išskiria bulves, kurios jautriai reaguoja į drėgmės trūkumą. Skelbiama, kad kai kurių Prancūzijos augintojų vertinimais bulvių derlius gali būti reikšmingai mažesnis, o tai didintų spaudimą kainoms ir perdirbimo sektoriui.

    Mažesnė gamyba prognozuojama ne tik bulvėms: sausra ir karščiai veikia ir kitas kultūras, įskaitant cukrinius runkelius. Žemės ūkyje tai reiškia didesnį derliaus nepastovumą, o vartotojams – dažnesnius kainų svyravimus ir sezono metu kintančią produktų kokybę.

    Vis dėlto mažmenininkai pabrėžia, kad kainų dinamika ne visur vienoda: kai kuriuose ne maisto segmentuose, pavyzdžiui, buities ir higienos prekių rinkoje, kainos gali stabilizuotis ar net mažėti. Tačiau šviežių vaisių ir daržovių kategorijoje dėl klimato sąlygų įtaka, tikėtina, išliks viena svarbiausių artimiausių sezonų temų.

  • Céline Dion sugrįžta į Paryžių po 6 metų: 16 koncertų serija jau kaitina aistras iki maksimumo

    Céline Dion sugrįžta į Paryžių po 6 metų: 16 koncertų serija jau kaitina aistras iki maksimumo

    Céline Dion rugpjūčio 28 dieną atvyko į Paryžių pradėti repeticijų prieš vieną didžiausių savo karjeros sugrįžimų į sceną. Kanados žvaigždė Prancūzijos sostinėje suplanuojo 16 koncertų, kurie vyks nuo rugsėjo 12 dienos iki spalio 17 dienos.

    Organizatorių skelbiamu grafiku dainininkė planuoja pasirodyti tris kartus per savaitę, trečiadieniais, penktadieniais ir šeštadieniais. Pranešama, kad kiekviename koncerte laukiama daugiau nei 30 000 žiūrovų, o bilietai išpirkti jau seniai.

    Paryžiuje sugrįžimą lydi gerbėjų antplūdis: prie „Royal Monceau“ viešbučio Avenue Hoche susirinko minia, norėjusi gyvai pasitikti atlikėją. Šis reiškinys jau spėjo gauti ir savo vardą, o mieste vėl kalbama apie Dion sugrįžimą kaip apie vieną ryškiausių sezono kultūros įvykių.

    Lauktas sugrįžimas į Prancūziją

    Nors Céline Dion tarptautinėje arenoje išlieka viena ryškiausių popmuzikos figūrų, Prancūzijoje tokio masto koncertų serijos ji nebuvo surengusi nuo 2017 metų. Pastaraisiais metais jos pasirodymai tapo reti, o planus nuolat koregavo sveikatos iššūkiai.

    Atlikėja ne kartą yra pabrėžusi ypatingą ryšį su prancūzakalbe auditorija ir pačia Prancūzija. Reikšminga dalis jos diskografijos yra prancūzų kalba, o tai paaiškina, kodėl didžiajam sugrįžimui pasirinktas būtent Paryžius.

    „Nuo pirmos dienos visada jaučiau palaikymą, ir ši istorija tęsiasi. Tai iš tiesų mano antrieji namai, ačiū, kad esate čia“, – sakė Céline Dion.

    Sveikata ir scenos pauzė

    Pastaruosius šešerius metus dainininkė beveik nekoncertavo dėl sveikatos problemų. Viešai patvirtinta, kad ji susidūrė su standaus žmogaus sindromu, kuris gali sukelti skausmingus raumenų spazmus ir riboti judesius bei balsines galimybes.

    Dėl šios diagnozės sugrįžimas į intensyvų koncertinį grafiką vertinamas kaip itin reikšmingas žingsnis. Muzikos industrijoje tai laikoma pavyzdžiu, kaip didelio masto turai vis dažniau planuojami lankstesniu principu, daugiau dėmesio skiriant atlikėjų sveikatai, repeticijų režimui ir pertraukoms.

    Be šių 16 koncertų, skelbiama, kad papildoma koncertų serija numatyta 2027 metų gegužę. Tai rodo, jog planuojama ne vienkartinė sugrįžimo kampanija, o ilgesnė ir nuosekli programa, jei sveikata leis išlaikyti tempą.

  • Prancūzijos Gravelines atominė elektrinė mažino galią dėl medūzų antplūdžio jūros vandens filtruose

    Prancūzijos šiaurėje, tarp Kalė ir Diunkerko, esanti Gravelines atominė elektrinė laikinai ribojo gamybą po to, kai į jūros vandeniu aušinamų siurblių filtrus masiškai pateko medūzų. Dėl to operatoriui teko stabdyti dalį įrenginių ir mažinti kelių reaktorių galią, kol aušinimo grandinėje bus atkurta normali vandens apytaka.

    Gravelines yra viena didžiausių Europos atominių elektrinių: joje veikia šeši reaktoriai, o bendra įrengtoji galia siekia apie 5,4 gigavato. Kai tokio masto objektas priverstas mažinti gamybą, net ir trumpalaikis sutrikimas tampa juntamas visai elektros sistemai, ypač vasarą, kai dėl karščio dažniau išauga vartojimas.

    Kaip medūzos sustabdo reaktorius?

    Pakrančių atominės elektrinės dažnai naudoja jūros vandenį aušinimui, todėl vanduo nuolat tiekiamas per siurblių stotis ir filtravimo sistemas. Kai į jas vienu metu patenka didelis kiekis medūzų, jos gali užkimšti filtrus, sumažinti vandens srautą ir priversti elektrinę automatiškai riboti galią arba išjungti bloką dėl saugos reikalavimų.

    Toks scenarijus nėra unikalus vien Gravelines: panašūs biologiniai „užkimšimai“ pasaulyje fiksuojami ir kitose pakrančių elektrinėse. Šių incidentų rizika didėja, kai sutampa sezoniniai medūzų antplūdžiai, šiltesnis vanduo ir tam tikros srovės, atnešančios organizmus tiesiai į vandens paėmimo kanalus.

    Ką daro operatorius ir ko gali prireikti ateityje?

    Elektrinių operatoriai paprastai taiko kelias priemones: tankesnius mechaninius sietus, papildomas šiukšlių gaudykles, filtrų valymo režimo optimizavimą ir siurblių darbo koregavimą. Tokie sprendimai padeda sumažinti riziką, tačiau dažnai reikalauja investicijų ir išankstinio sezoniškumo planavimo.

    Įvykis Prancūzijoje vėl primena, kad energetikos infrastruktūrai grėsmes kelia ne tik techninės avarijos ar kuro tiekimo rizikos, bet ir gamtiniai veiksniai. Lietuvai planuojant branduolinės energetikos projektus regione, diskusijose dėl vietos parinkimo ir aušinimo sprendimų vis dažniau akcentuojama, kad reikia vertinti ir biologines, ir klimato tendencijas Baltijos jūroje.

  • Europos ekonomikos žemėlapis keičiasi: kas kyla, o kas praranda ES BVP dalį?

    Europos ekonomikos žemėlapis keičiasi: kas kyla, o kas praranda ES BVP dalį?

    Europos Sąjungos ekonomikos svoris per pastaruosius du dešimtmečius pastebimai persiskirstė: nors didžiausią įtaką vis dar turi kelios šalys, jų dalis bendrame bloke mažėja. Naujausi Eurostato duomenys rodo, kad 2025 metais Vokietija, Prancūzija, Italija ir Ispanija kartu sudarė 61 proc. viso ES bendrojo vidaus produkto.

    Palyginimui, 2005 metais vadinamųjų didžiųjų keturių dalis siekė 67,9 proc., 2015 metais buvo sumažėjusi iki 65,3 proc. Tai reiškia, kad ES ekonomika pamažu tampa mažiau koncentruota, o augimas vis dažniau persikelia į sparčiau besivystančias valstybes.

    Vokietija vis dar pirmauja

    Vokietija išlieka didžiausia ES ekonomika: 2025 metais ji sukūrė 24,1 proc. viso bloko BVP. Eurostato skaičiavimu, ES BVP 2025 metais siekė apie 18,8 trilijono eurų, iš kurių Vokietijai teko maždaug 4,5 trilijono eurų.

    Antrą vietą užima Prancūzija su 15,9 proc. dalimi, trečioje yra Italija su 12 proc. Ispanijos dalis 2025 metais siekė 9 proc., tad net ir ketvirta pagal dydį ES ekonomika jau nebeperžengia dviženklės ribos.

    Penktoje vietoje įsitvirtino Nyderlandai su 6,2 proc. dalimi. Toliau rikiuojasi Lenkija, kuri priartėjo prie 5 proc. ribos ir 2025 metais sudarė 4,9 proc. visos ES ekonomikos, o Belgija fiksavo 3,4 proc.

    Mažųjų šalių indėlis kuklus

    Daugelio ES valstybių ekonominė dalis bendrame rezultate yra mažesnė nei 2 proc. Iš viso 15 šalių, kurių kiekvienos BVP dalis nesiekia 2 proc., kartu sudaro 11,2 proc. ES ekonomikos.

    Virš 1 proc. ribos dar laikosi Čekija, Portugalija, Suomija, Graikija ir Vengrija. Mažiausios dalys tenka Maltai ir Kiprui, taip pat Latvijai ir Estijai, kurių įtaka bendrai ES BVP struktūrai yra labai nedidelė.

    Kas laimėjo, o kas prarado?

    Lyginant 2005 ir 2025 metų laikotarpį, didžiausią BVP dalies nuosmukį patyrė Italija ir Prancūzija. Italijos dalis per 20 metų sumenko nuo 15,6 proc. iki 12 proc., o Prancūzijos nuo 18,4 proc. iki 15,9 proc.

    Tuo metu Vokietijos dalis per du dešimtmečius beveik nekito ir sumažėjo tik 0,1 procentinio punkto. Vis dėlto per pastarąjį dešimtmetį pokyčiai ryškesni: 2015–2025 metais Vokietijos dalis smuko nuo 25,1 proc. iki 24,1 proc., o Prancūzijos ir Italijos kritimas buvo dar didesnis.

    Didžiausia šio laikotarpio laimėtoja yra Lenkija: jos dalis ES BVP išaugo nuo 2,6 proc. 2005 metais iki 4,9 proc. 2025 metais. Augimą fiksavo ir Airija bei Rumunija, kurių dalis per 20 metų padidėjo daugiau nei 1 procentiniu punktu, o tai rodo spartesnę konvergenciją su turtingesnėmis ES ekonomikomis.

    Ekonomistai pabrėžia, kad BVP dalies pokyčiai dažnai atspindi ne tik vidaus augimą, bet ir demografines tendencijas, investicijų kryptis, pramonės transformaciją bei produktyvumo skirtumus. Be to, nominalus BVP nėra tas pats, kas gyventojų gerovė: tam svarbesni rodikliai, tokie kaip BVP vienam gyventojui ar perkamoji galia, kurie ES šalyse vis dar labai skiriasi.

  • Prancūzija grįžta prie branduolinės plėtros: EDF ruošia du EPR2 reaktorius, projektas – apie 17 mlrd. eurų

    Prancūzijos vyriausybė suteikė valstybės kontroliuojamai energetikos bendrovei EDF teisę pradėti parengiamuosius darbus dviem naujiems EPR2 tipo branduoliniams reaktoriams. Jie planuojami Gravelines atominėje elektrinėje prie Lamanšo, netoli Diunkerko, kur jau veikia šeši reaktoriai.

    Kaip skelbiama, kiekvieno EPR2 reaktoriaus galia turėtų siekti apie 1 600 megavatų, o preliminari kaina, vertinant dabartinėmis kainomis, siekia maždaug 8,5 mlrd. eurų. Tai reikštų, kad dviejų naujų blokų projektas bendrai galėtų kainuoti apie 17 mlrd. eurų.

    „Galutinis investicinis sprendimas turėtų būti priimtas iki 2026 metų pabaigos, o dabar siekiama kuo greičiau pradėti teritorijų paruošimo darbus būsimoms naujoms branduolinėms jėgainės dalims“, – teigiama pranešime.

    Branduolinė energetika ir sistemos rizikos

    Prancūzija yra didžiausia branduolinės energetikos šalis Europoje: šalyje veikia dešimtys reaktorių, o elektra iš atomo vidutiniškai patenkina apie 70 proc. vidaus poreikio. Toks modelis ilgą laiką leido užtikrinti santykinai mažesnes emisijas ir stabilesnę elektros gamybą, tačiau pastaraisiais metais išryškėjo ir pažeidžiamumai.

    Karščio bangos ir sausros periodai tapo realiu iššūkiu jėgainėms, kurioms reikia vandens aušinimui. Kai upių vandens lygis krinta, o temperatūra kyla, dalis elektrinių, įsikūrusių prie didžiųjų upių, būna priverstos laikinai riboti generaciją, kad būtų laikomasi aplinkosaugos ir techninių reikalavimų.

    Šiame kontekste Gravelines vieta laikoma strategiškai patrauklia, nes aušinimui gali būti naudojamas jūros vanduo. Tai padeda mažinti priklausomybę nuo hidrologinių sąlygų žemyninėje dalyje ir didina sistemos atsparumą ekstremaliems orams, kurie dėl klimato kaitos tampa dažnesni.

    Macrono planas ir kainos klausimas

    Parengiamųjų darbų startas siejamas su prezidento Emmanuelio Macrono paskelbta branduolinės energetikos atnaujinimo kryptimi. Joje numatoma reikšminga plėtra ir investicijos, kurios bendrai gali viršyti 72 mlrd. eurų, siekiant išlaikyti Prancūzijos branduolinį pajėgumą ir atnaujinti senstančią infrastruktūrą.

    Vis dėlto didelės apimties branduoliniai projektai Europoje dažnai susiduria su pabrangimo ir terminų nukėlimo rizika, todėl rinkos ir politikos dėmesys krypsta į tai, kaip EDF suvaldys biudžetą ir grafikus. Galutinis investicinis sprendimas, planuojamas iki 2026 metų pabaigos, turėtų parodyti, ar dabartinės sąmatos atlaikys realybės testą.

    Kartu Prancūzija ieško ir kitų sistemos stabilumo priemonių, nes laikini generacijos apribojimai ar netikėti sustojimai gali išauginti kainų svyravimus. Todėl šalia branduolinės plėtros diskutuojama ir apie papildomus lanksčius pajėgumus, kurie galėtų amortizuoti pikus ir užtikrinti patikimą tiekimą.

  • Prancūzija siūlo riboti Ukrainos pirkimus ne Europoje: kaip bus leidžiami 90 mlrd. eurų

    Prancūzija siūlo riboti Ukrainos pirkimus ne Europoje: kaip bus leidžiami 90 mlrd. eurų

    Prancūzija siekia nustatyti laiko ribas Ukrainos išimtims, leidžiančioms už Europos ribų pirkti gynybos įrangą už Europos Sąjungos finansuojamas lėšas. Tokia kryptis reikštų didesnį spaudimą, kad didesnė paramos dalis galiausiai atitektų Europos, taip pat ir Prancūzijos, pramonės gamintojams.

    Kalbama apie Ukrainos paramos paskolą, kurią ES valstybės patvirtino 2026 ir 2027 metų laikotarpiui. Šio instrumento vertė siekia 90 mlrd. eurų: 30 mlrd. eurų skiriama ekonomikai, o 60 mlrd. eurų – karinei paramai ir gynybos pirkimams.

    Paskolos taisyklės numato, kad gynybos produkto sudėtyje ne iš ES ir ne iš Europos ekonominės erdvės kilusios dalys iš principo negali viršyti 35 proc. visos vertės. Tačiau Ukraina gali prašyti išimčių, jei Europoje nėra tinkamo analogo, jei gamybos apimtys nepakankamos, tiekimas užtrunka per ilgai arba kaina per didelė.

    Iki šiol Ukraina kreipėsi dėl dviejų išimčių: dėl Kinijoje pagamintų dronų komponentų ir dėl Jungtinėse Valstijose pagamintų „Patriot“ perėmėjų raketų. Europos Komisija šias išimtis patvirtino, argumentuodama, kad Europoje kai kuriose modernios karybos srityse vis dar trūksta pajėgumų ir išlieka priklausomybė nuo išorinių gamintojų.

    Skirtingos ES šalių pozicijos

    Paryžius nori, kad tokios išimtys būtų laikinos ir reguliariai peržiūrimos, kad ilgainiui Ukraina būtų skatinama pirkti europietišką produkciją. Prancūzija turi vieną didžiausių Europos gynybos pramonės sektorių, o tarp alternatyvų JAV sistemoms dažniausiai minimas Prancūzijos ir Italijos kuriamas SAMP/T oro gynybos sprendimas.

    Tuo metu dalis kitų ES šalių akcentuoja prioritetą suteikti greičiui ir operaciniam poreikiui, o ne kilmės reikalavimams. Švedijos, Nyderlandų, Vokietijos, Danijos, Estijos, Lenkijos, Latvijos, Suomijos ir Lietuvos gynybos ministrai viešai ragino užtikrinti maksimalų lankstumą, kad Ukraina galėtų įsigyti tai, ko skubiai reikia fronte ir oro gynybai.

    „Pabrėžiame, kad greitas sprendimų priėmimas yra būtinas, įskaitant pragmatišką išimčių taikymą perkant trečiųjų šalių pagamintą įrangą“, – teigiama ministrų laiške ES užsienio politikos vadovei Kaja Kallas ir gynybos komisarui Andriui Kubiliui.

    Kaip veikia išimčių mechanizmas

    Praktiškai išimtys nėra automatinės ir turi būti atnaujinamos, kai Ukraina prašo naujų išmokų. Tai reiškia, kad jei per laiką atsiranda europinis tiekėjas, galintis pasiūlyti reikiamą kiekį, kainą ir gamybos terminus, Europos Komisija gali atsisakyti pratęsti išimtį ir prašyti rinktis europinį sprendimą.

    Vertinant sutartis, Komisija tikrina ne tik, kas perkama ir kokiomis sąlygomis, bet ir rizikas, susijusias su tiekimo patikimumu. Pirkimų iš Kinijos atveju papildomai vertinama, ar tiekėjai nėra susiję su sankcijomis, nukreiptomis prieš Rusijos karinį-pramoninį kompleksą.

    Ši diskusija turi platesnį kontekstą: ES vis dažniau pabrėžia strateginės autonomijos tikslą, norą didinti europinę gynybos gamybą ir trumpinti tiekimo grandines. Tačiau kartu išlieka dilema – kaip tuo pat metu užtikrinti, kad Ukraina realiu laiku gautų oro gynybos, artilerijos, dronų ir kitą įrangą, kurios reikia gintis nuo Rusijos.

    Precedentas kitoms ES programoms

    Sprendimai dėl Ukrainos išimčių gali tapti precedentu, kaip bus taikomos panašios taisyklės kituose ES finansiniuose instrumentuose, susijusiuose su gynybos pramonės stiprinimu. Kuo griežtesnės bus kilmės ir terminų sąlygos, tuo labiau tai gali keisti rinką ir paskatas gamintojams investuoti Europoje.

    Prancūzijos pareigūnai viešai nekomentavo, kokias konkrečias laiko ribas siūloma įtvirtinti ir ar būtų siekiama formalių taisyklių pakeitimų, ar griežtesnės praktikos vertinant sutartis. Tikėtina, kad derybose bus ieškoma kompromiso tarp skubos fronte ir ilgalaikio siekio kurti didesnius europinius pajėgumus.

  • Prancūzės po 60-ies stebina visą pasaulį: paprastas stiliaus principas keičia viską

    Prancūzės po 60-ies stebina visą pasaulį: paprastas stiliaus principas keičia viską

    Prancūzijoje brandžios moterys dažnai laikomos natūralios elegancijos etalonu, o jų įvaizdis remiasi ne amžiaus slėpimu, o išmintingu pasirinkimu. Vietoj pastangų atrodyti jaunesnėmis jos paprastai renkasi tai, kas pabrėžia charakterį ir leidžia jaustis savimi.

    Vienas svarbiausių principų yra kontroluojamas laisvumas: marškinių apykaklė gali būti šiek tiek atsegta, švarko rankovės atlenktos, o plaukai suformuoti ne pernelyg preciziškai. Toks įspūdis kuria natūralumą, o drabužiai tampa žmogaus tęsiniu, o ne kauke.

    Stilių čia dažnai kuria ne sezono tendencijos, o ilgaamžė spintos bazė, kurią lengva derinti. Vietoj daugybės atsitiktinių pirkinių labiau vertinamas vienas gerai pasiūtas daiktas, kuris tarnaus ilgai ir išliks aktualus.

    Brandžios prancūzės dažnai renkasi klasikinius džinsus ar kelnes aukštu liemeniu, vilnonį švarką, paprastą paltą, kokybišką trikotažą, odinę striukę ir patogią, tvarkingą rankinę. Svarbiausia tampa ne logotipas, o audinys, konstrukcija, apdaila ir tai, kaip drabužis guli ant kūno.

    Didelę reikšmę turi proporcijos ir silueto balansas: platesnės kelnės geriau atrodo su trumpesniu viršumi arba dalinai įkištais marškiniais, o laisvesnis švarkas dažnai derinamas su paprastesniu, ramesniu apačios sprendimu. Taip išvengiama įspūdžio, kad drabužiai užgožia figūrą.

    Svarbu ir tai, kad dydžio skaičius etiketėje nėra lemiamas, nes tikrasis kriterijus yra kritimas ir judesio laisvė. Nedidelė siuvėjo korekcija dažnai duoda geresnį rezultatą nei dar vienas pirkinys, kuris tik trumpam sukuria naujumo efektą.

    Spalvų paletėje dažnai dominuoja balta, juoda, tamsiai mėlyna, pilka, smėlio ir karamelės tonai, kurie lengvai tarpusavyje dera. Kad įvaizdis netaptų nuobodus, dažniausiai pakanka vieno ryškesnio akcento, pavyzdžiui, lūpdažio, skarelės, akinių ar išskirtinio papuošalo.

    Komfortas laikomas ne kompromisu, o sąmoningu sprendimu, todėl avalynė dažnai būna tokia, su kuria galima nueiti visą dieną. Populiarūs mokasinai, balerinos, švarūs sportiniai bateliai ar žemi, stabilūs kulnai, nes laikysena ir pasitikėjimas savimi tampa neatsiejama stiliaus dalimi.

    Grožio rutinoje taip pat vyrauja saikas: akcentuojama prižiūrėta oda, tvarkingi plaukai ir rankos, o makiažas dažniausiai lieka lengvas. Žili plaukai ar mimikos raukšlės neretai tampa individualumo dalimi, o ne problema, kurią būtina bet kokia kaina paslėpti.

    Ši estetika įkvepia tuo, kad neapsimeta ir nekuria dirbtinio jaunystės įvaizdžio. Prancūziškas požiūris į stilių dažniau prasideda nuo klausimo, kas tinka asmenybei ir gyvenimo ritmui, o ne nuo bandymo atkartoti vieną madingą formulę.

  • Macronas priima Mohammedą bin Salmaną: nuo Artimųjų Rytų karo iki e. sporto sandorių

    Macronas priima Mohammedą bin Salmaną: nuo Artimųjų Rytų karo iki e. sporto sandorių

    Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas Paryžiuje priima Saudo Arabijos sosto įpėdinį ir faktinį šalies vadovą Mohammedą bin Salmaną. Vizitas truks dvi dienas, o darbotvarkė apima ir Artimųjų Rytų karo temą, ir e. sporto renginius.

    Pirmasis vizito akcentas numatytas sekmadienio vakarą, kai Emmanuelis Macronas ir Mohammedas bin Salmanas turėtų pasirodyti e. sporto pasaulio taurės uždarymo ceremonijoje Paryžiuje. Prancūzijos prezidentūra pabrėžia, kad tokio masto čempionato rengimas Prancūzijoje rodo šalies ambicijas pritraukti didžiuosius tarptautinius sporto renginius.

    Pirmadienį planuojama pasirašyti susitarimus, susijusius su sveikatos apsauga, transportu ir energetika. Eliziejaus rūmai nurodo, kad pokalbiuose taip pat bus aptariami platesni ekonominiai ir strateginiai klausimai, įskaitant energetiką, aviacijos ir kosmoso pramonę bei gynybą.

    Pirmasis strateginės partnerystės posėdis

    Vizito metu pirmą kartą turi susirinkti Prancūzijos ir Saudo Arabijos strateginės partnerystės taryba, kuriai kartu pirmininkaus abu lyderiai. Prancūzijos prezidentūra šį formatą pristato kaip bandymą suteikti dvišaliams santykiams nuoseklesnę politinę ir ekonominę kryptį.

    Vienas pagrindinių politinių blokų bus regiono saugumas: Prancūzija siekia glaudesnės koordinacijos su Persijos įlankos partneriais, kai Artimuosiuose Rytuose įtampa išlieka aukšta. Paryžius tradiciškai deklaruoja interesą mažinti eskalacijos riziką ir palaikyti diplomatinius sprendimus.

    Žmogaus teisių šešėlis nepasišalina

    Vizitas neišvengiamai vyksta jautriame kontekste, nes Mohammedas bin Salmanas tarptautinėje arenoje ilgą laiką buvo vertinamas per 2018 metais nužudyto Saudo Arabijos žurnalisto ir disidento Jamalo Khashoggi bylą. Jungtinių Tautų atliktas tyrimas jo mirtį apibūdino kaip neteisminę egzekuciją, o JAV žvalgybos institucijos yra teigusios, kad operacijai galėjo būti pritarta aukščiausiu lygiu, nors Rijadas tai neigia.

    „Pamatysime, ar žmogaus teisių klausimas bus aptariamas taip pat rimtai, kaip ekonominiai ir saugumo interesai“, – sakė vienas Prancūzijos politikos apžvalgininkas, vertindamas vizito darbotvarkę.

    Energetika ir didieji renginiai

    Saudo Arabija pastaraisiais metais investuoja į pasaulinio matomumo projektus, siekdama diversifikuoti ekonomiką ir mažinti priklausomybę nuo naftos. Ši kryptis siejama ir su didžiųjų sporto bei kultūros renginių pritraukimu, o karalystė jau ruošiasi pasaulinei parodai 2030 metais ir 2034 metų futbolo pasaulio čempionatui.

    Tuo pat metu energetika išlieka kertinis dvišalių santykių veiksnys, ypač Europai ieškant patikimesnių tiekimo grandinių ir mažinant priklausomybę nuo rusiškų energijos išteklių. Dėl to Prancūzija, kaip ir kitos Vakarų valstybės, linkusi palaikyti pragmatišką dialogą su Rijadu, net jei politiniai ir vertybiniai klausimai kelia ginčų.

  • Medūzų antplūdis vėl sustabdė Prancūzijos AE: ekspertai sieja su klimato kaita

    Medūzų antplūdis vėl sustabdė Prancūzijos AE: ekspertai sieja su klimato kaita

    Šiaurės Prancūzijoje esanti Gravelines atominė elektrinė antrus metus iš eilės buvo priversta laikinai stabdyti dalį reaktorių darbo, kai į aušinimo sistemoms svarbias vandens paėmimo stotis netikėtai suplūdo didelis kiekis medūzų. Apie incidentą pranešė operatorius „EDF“, pabrėžęs, kad sprendimas priimtas kaip prevencinė saugos priemonė.

    Elektrinėje jūros vanduo naudojamas šilumai iš aušinimo sistemų išsklaidyti, todėl siurblių ir filtrų užsikimšimas gali sutrikdyti normalų režimą. Tokiais atvejais blokai stabdomi tam, kad įranga nebūtų pažeista ir būtų išvengta rizikų, susijusių su aušinimo kontūro patikimumu.

    Kodėl medūzų daugėja?

    Mokslininkai medūzų gausėjimą vis dažniau sieja su šylančiais vandenimis, ilgesniais šiltojo sezono periodais ir pakrančių ekosistemų pokyčiais. Šiltesnis vanduo gali spartinti medūzų vystymosi ciklą, o taip pat didinti jų maisto bazę, pavyzdžiui, planktono kiekį.

    Prie palankių sąlygų prisideda ir žmogaus veikla: eutrofikacija, kai dėl perteklinių maistinių medžiagų vandenyje daugėja dumblių ir planktono, bei žuvų išteklių pokyčiai, galintys sumažinti natūralių medūzų konkurentų ar plėšrūnų gausą. Dėl to vadinamieji žydėjimai kai kuriose vietovėse tampa vis sunkiau prognozuojami.

    Ką daro „EDF“ ir kuo tai svarbu energetikai?

    „EDF“ teigimu, aplink elektrinę stiprinamos prevencinės priemonės, įskaitant nuolatinę situacijos stebėseną jūroje ir techninius sprendimus, kurie turėtų sumažinti riziką, kad medūzos pateks į siurblines. Vis dėlto pastarųjų metų pasikartojimas rodo, kad vienkartinių sprendimų gali nepakakti.

    Energetikos ekspertai pabrėžia, kad tai platesnės tendencijos dalis: klimato kaitos sukelti ekstremalūs reiškiniai ir biologiniai pokyčiai vis dažniau veikia infrastruktūrą. Nors branduolinės elektrinės paprastai turi griežtus saugos standartus, jų patikimumas priklauso ir nuo išorinių veiksnių, tokių kaip vandens temperatūra, vandens lygis ar biologinė tarša aušinimo sistemose.

    „Kai aušinimo vandens paėmimo sistema patiria neįprastą apkrovą, saugiausia reakcija yra mažinti galią arba stabdyti bloką, kol rizika pašalinama“, – sakė energetikos sektoriaus analitikas, komentavęs tokio pobūdžio incidentų logiką.

    Gravelines elektrinė yra viena didžiausių Prancūzijoje, todėl net laikini stabdymai sulaukia plataus dėmesio ir kelia klausimų dėl sistemos atsparumo. Tuo pačiu incidentas primena, kad prisitaikymas prie kintančių gamtos sąlygų tampa ne tik ekologijos, bet ir energetinio saugumo uždaviniu.

  • Lenkijos pramonė skaičiuoja: tinklo mokesčių lengvatos 80 kartų mažesnės nei Vokietijoje

    Energetiškai imlios pramonės atstovai Lenkijoje įspėja, kad aukštos elektros kainos ir tinklo mokesčiai vis labiau silpnina šalies gamybos konkurencingumą. Jų teigimu, planuojamų lengvatų mastas Lenkijoje prilygsta simbolinei pagalbai, ypač lyginant su Vokietija ir Prancūzija.

    Pagrindinis ginčas kyla dėl reguliuojamų tinklo tarifų, kurie pramonės sąnaudose sudaro reikšmingą dalį. Verslo organizacijos remiasi viešais Eurostato duomenimis, rodančiais, kad Lenkijos pramonės vartotojams elektra ir su ja susiję mokesčiai kainuoja daugiau nei daugelyje didžiųjų ES ekonomikų.

    Skirtumai su Vokietija ir Prancūzija

    Vokietija šiais metais numato apie 6,5 mlrd. eurų tinklo mokesčių mažinimui ir dar apie 3,8 mlrd. eurų programai, kuri turi amortizuoti energijos kainų šuolius imlioms įmonėms. Lenkijoje planuojamų tinklo lengvatų poveikis vertinamas maždaug 73 mln. eurų, todėl pramonė skaičiuoja, kad skirtumas gali siekti daugiau nei 80 kartų.

    „Tai reiškia, kad Lenkija tinklo lengvatoms skirs daugiau nei 80 kartų mažiau nei Vokietija. Kaip tokiomis sąlygomis konkuruoti?“, – sakė bendrovės „Cognor“ vadovas Przemysławas Sztuczkowskis.

    Pramonės atstovai taip pat akcentuoja, kad vien tinklo mokesčiai Lenkijoje yra vieni didžiausių ES ir, jų vertinimu, viršija ES vidurkį maždaug du kartus. Tuo metu Prancūzija tinklo mokesčių lengvatas energetiškai imliems vartotojams taiko 74–81 proc. lygiu, argumentuodama, kad stambi pramonė padeda stabilizuoti energetikos sistemą.

    Ką kritikuoja verslas Lenkijoje

    Lenkijoje svarstomas modelis numato lengvatas kaip intervalą: iki 50 proc. kintamosios tinklo tarifo dalies ir iki 10 proc. pastoviosios dalies. Verslas teigia, kad toks „lubų“ principas negarantuoja realios nuolaidos, nes galutinis dydis priklausytų nuo operatorių sprendimų ir reguliuotojo pozicijos.

    „Projektas atrodo kaip bandymas gesinti gaisrą stikline vandens, nes pagalbos mastas visiškai neatitinka iššūkių, su kuriais šiandien susiduria energetiškai imli pramonė“, – sakė Hutniczej Izby Przemysłowo-Handlowej vadovas Mirosławas Motyka.

    Dar viena kritikos kryptis – atrankos kriterijai. Projekte numatyta, kad lengvatoms gauti įmonė turi būti prijungta prie ne mažesnės nei 110 kV įtampos tinklo, o tai automatiškai eliminuotų dalį gamyklų, kurios sunaudoja daug elektros, bet istoriškai yra prijungtos prie vidutinės įtampos tinklų.

    Kokius sprendimus siūlo pramonė

    Pramonės organizacijos ragina atsisakyti techninio įtampos kriterijaus ir pereiti prie ekonominiais rodikliais grįsto vertinimo. Tarp siūlymų minimas energijos sąnaudų intensyvumas ne mažesnis nei 15 proc. arba energijos kaštai, siekiantys bent 5 proc. produkcijos vertės, kad parama būtų nukreipta ten, kur ji iš tiesų lemia konkurencingumą.

    Verslas taip pat siekia gerokai didesnio ir aiškiai apibrėžto tinklo mokesčių mažinimo, kalbėdamas apie poreikį priartėti prie šalių, kuriose energetiškai imliems sektoriams taikomos 80–90 proc. lengvatos. Argumentas paprastas: jei rinkos yra bendros, o įmonės konkuruoja visoje ES, skirtingos nacionalinės lengvatos tampa veiksniu, lemiančiu investicijų ir gamybos perkėlimą.

    Diskusijos Lenkijoje vyksta ir instituciniame lygmenyje, nes prieštaringai vertinami prioritetai tarp energetikos sistemos finansavimo ir pramonės konkurencingumo. Pramonė tikina, kad be apčiuopiamos pagalbos tinklo mokesčiams rizika prarasti darbo vietas didės ne tik metalurgijoje, bet ir kituose energetiškai imliuose sektoriuose.