Tag: Prancūzija

  • Euro zonos skola vėl kopia: Italija beveik pasivijo Graikiją, Prancūzijai brangsta skolinimasis

    Euro zonos skola vėl kopia: Italija beveik pasivijo Graikiją, Prancūzijai brangsta skolinimasis

    Euro zonoje valdžios sektoriaus skola 2026 metų antrąjį ketvirtį pasiekė 88,8 proc. bendrojo vidaus produkto ir per metus ūgtelėjo nuo 87,3 proc., skelbia Eurostatas. Rodiklis apima laikotarpį nuo balandžio iki birželio, kai daliai valstybių didėjo biudžetų deficitas ir skolinimosi poreikis.

    Visoje Europos Sąjungoje skolos ir BVP santykis tuo pačiu laikotarpiu sudarė 82,9 proc., palyginti su 81,4 proc. prieš metus. Eurostato duomenimis, vien euro zonos vyriausybių įsipareigojimai pinigine išraiška siekė apie 14 400 000 000 000 eurų.

    Skolos taisyklės ir realybė

    Skolos ir BVP santykis rodo, kiek valstybė yra įsiskolinusi, palyginti su ekonomikos dydžiu, ir yra vienas svarbiausių fiskalinės tvaros indikatorių. Pagal ES fiskalines taisykles, skola neturėtų viršyti 60 proc. BVP, o metinis biudžeto deficitas turėtų tilpti į 3 proc. ribą.

    Vis dėlto po COVID-19 pandemijos ES skolos lygis išliko padidėjęs ir, Eurostato vertinimu, virš 80 proc. BVP laikosi nuo 2020 metų, kai pasiekė 89,5 proc. Tai didina jautrumą palūkanų normų pokyčiams, nes brangesnis skolinimasis greičiau augina aptarnavimo išlaidas.

    Italija artėja prie Graikijos

    Tarp labiausiai įsiskolinusių ES šalių išlieka Graikija, kurios skolos rodiklis 2026 metų antrąjį ketvirtį siekė 140,8 proc. BVP. Visai šalia atsidūrė Italija su 139,9 proc., todėl atotrūkis sumažėjo iki mažiau nei 1 procentinio punkto.

    Eurostatas nurodo, kad Graikijos rodiklis per metus sumažėjo 11,2 procentinio punkto, prie to prisidėjo biudžeto perteklius. Tuo metu Italijos skolos santykis vien per antrąjį ketvirtį padidėjo 1,3 procentinio punkto, rodydamas didesnį spaudimą valstybės finansams.

    Prancūzija pagal skolos ir BVP santykį yra trečia ES: 2026 metų antrąjį ketvirtį jos skola pakilo iki 119,1 proc. BVP ir per metus ūgtelėjo 3,7 procentinio punkto. Skola virš 100 proc. BVP išliko ir Belgijoje bei Ispanijoje, atitinkamai 110,2 proc. ir 101,4 proc.

    Prancūzijos skolinimosi kaina kyla

    Duomenys paskelbti tuo metu, kai investuotojai ėmė reikalauti didesnės grąžos už Prancūzijos riziką, o 10 metų obligacijų pajamingumas peržengė 5 proc. ribą pirmą kartą nuo 2002 metų. Aukštesnės palūkanos reiškia, kad naujas skolinimasis ir dalies senų skolų refinansavimas valstybei kainuoja daugiau.

    Eurostato skaičiai rodo ir bendrą deficito tendenciją: sezoniniais svyravimais pakoreguotas euro zonos valstybių deficitas 2026 metų antrąjį ketvirtį padidėjo iki 3,3 proc. BVP nuo 3,2 proc. pirmąjį ketvirtį. Visos ES deficitas augo iki 3,5 proc. nuo 3,1 proc., o tai didina tikimybę, kad daliai šalių teks griežčiau derinti išlaidas ir pajamas.

    Metiniai duomenys rodo, kad 2025 metais ES skolos rodiklis siekė 81,5 proc. BVP, o bendras biudžeto deficitas išliko 3,1 proc., šiek tiek viršydamas nustatytą 3 proc. ribą. Euro zonoje metiniai skaičiai apėmė 20 šalių, nes Bulgarija prie euro prisijungė 2026 metų sausio 1 dieną.

    Eurostatas taip pat atkreipė dėmesį į Bulgarijos 2025 metų duomenų kokybę, susijusią su kelių infrastruktūros agentūros išlaidų apskaita. Tokios pastabos rinkoms paprastai signalizuoja apie galimus patikslinimus, tačiau esminių bendros euro zonos krypties išvadų nekeičia.

    Tarp didžiųjų ekonomikų Vokietijos skolos santykis pakilo iki 62,8 proc. nuo 61,4 proc., o deficitas išsiplėtė iki 2,9 proc. BVP. Mažiausią skolos rodiklį antrąjį ketvirtį fiksavo Estija su 26,1 proc., o didžiausią metinį šuolį užfiksavo Lenkija, kurios skolos santykis per metus padidėjo 6,7 procentinio punkto.

  • Europos pensijos tarp geriausių pasaulyje, bet ekspertai perspėja: kas laukia po 10 metų?

    Europos pensijos tarp geriausių pasaulyje, bet ekspertai perspėja: kas laukia po 10 metų?

    Naujausias Marsh CFA Institute Global Pension Index reitingas rodo, kad Europos pensijų sistemos daug kur priskiriamos prie stipriausių pasaulyje, tačiau kelių didžiųjų ekonomikų perspektyvos kelia rimtų klausimų. Vertinant 55 šalis, daug dėmesio skirta ne tik dabartinėms išmokoms, bet ir tam, ar jas bus įmanoma išlaikyti ilgą laiką.

    Pirmą vietą reitinge 2026 metais vėl užėmė Nyderlandai, surinkę 85,8 balo iš 100. Antroje vietoje liko Danija su 84,1 balo, trečioje – Islandija su 84,0 balo, o tai vienintelės Europos šalys, gavusios aukščiausią įvertinimo kategoriją.

    Indeksas apima šalis, kuriose gyvena apie 66 proc. pasaulio gyventojų, ir pensijų sistemas vertina trimis pjūviais: išmokų pakankamumu, tvarumu bei valdymo ir apsaugų patikimumu. Šis metodas leidžia pamatyti, kur sistemos atrodo dosnios šiandien, bet rizikingos rytoj.

    Kas lemia lyderių pranašumą

    Nyderlandų modelis išsiskiria tuo, kad valstybės pensija užtikrina bazines pajamas, o papildomos profesinės pensijos dengia didžiąją dalį darbuotojų. Reitinge pabrėžiama ir tai, kad šalyje sukauptas didelis investuojamo pensijų turto fondas, o reguliavimas bei dalyvių apsauga kuria pasitikėjimą sistema.

    Vis dėlto Nyderlandai patys pripažįsta, kad senasis modelis nebuvo atsparus ilgesniam žemų palūkanų laikotarpiui ir greitai kintančiai darbo rinkai. Šalis pereina nuo iš anksto pažadėtų išmokų prie labiau įmokomis ir investicijų grąža grindžiamų individualių pensijų „krepšelių“, o pereinamąjį laikotarpį planuojama užbaigti iki 2028 metų.

    Reitingas parodo ir tai, kad aukštas balas nėra vien tik didelės išmokos. Norint būti viršūnėje, būtina suderinti pakankamas pensijas su tvariu finansavimu ir patikima priežiūra, todėl vieni lyderiauja pagal pakankamumą, kiti – pagal tvarumą ar sistemos skaidrumą.

    Europa stipri, bet kai kur – įtampa

    Vertinant 19 Europos šalių, po Nyderlandų, Danijos ir Islandijos geriausiai įvertintos Švedijos, Suomijos ir Norvegijos sistemos, taip pat aukštai rikiuojasi Šveicarija ir Jungtinė Karalystė. Šios valstybės dažniausiai gauna B arba B+ įvertinimus: tai reiškia, kad struktūra tvirta, tačiau matyti aiškios vietos tobulinimui.

    Kita grupė, gavusi C ar C+ įvertinimus, apima ir dideles, politiškai jautrias sistemas, kuriose kartu egzistuoja dosnios išmokos ir prastas ilgalaikis balansas. Šiame kontekste išskiriamos Ispanija, Italija ir Austrija, kurioms reitingas priskiria didesnį pažeidžiamumą dėl demografinių pokyčių ir viešųjų finansų spaudimo.

    Ypač ryškus kontrastas Ispanijoje: pakankamumo rodiklis siekia 83 balus, tačiau tvarumo įvertinimas – tik 33 balai. Prancūzija taip pat išsiskiria panašia dilema: pakankamumas vertinamas 85 balais, bet tvarumas – 49,3 balo, todėl išmokų lygis pats savaime dar negarantuoja sistemos saugumo ateityje.

    Ką keičia demografija ir darbo rinka

    Reitinge akcentuojama bendra tendencija, kuri neaplenkia ir Europos: žmonės vidutiniškai gyvena ilgiau, o gimstamumas daugelyje šalių mažėja, todėl dirbančiųjų ir pensininkų santykis prastėja. Dėl to didėja spaudimas sistemoms, paremtoms einamuoju finansavimu, kai dabartinių darbuotojų įmokos tiesiogiai finansuoja dabartines išmokas.

    „Vienas pagrindinių iššūkių nefinansuojamoms pensijų sistemoms yra tai, kad artimiausiais dešimtmečiais reikšmingai didės pensininkų dalis, palyginti su dirbančiaisiais“, – sakė Grahamas Pearce’as.

    Europos institucijos ir centriniai bankai pastaraisiais metais taip pat vis dažniau kalba apie papildomo kaupimo svarbą ir riziką, kad daliai žmonių pensijoje gali tekti susidurti su staigesniu pajamų kritimu. Reitingo logika paprasta: jei viešasis „ramstis“ spaudžiamas demografijos ir biudžetų, didesnę reikšmę įgyja profesinės ir privačios pensijos, skaidrus jų valdymas bei platesnė aprėptis, įskaitant savarankiškai dirbančius.

    Ataskaitoje nurodoma, kad be papildomų sprendimų šalims gali tekti rinktis iš politiškai sudėtingų alternatyvų: didinti pensinį amžių, kelti mokesčius ar socialinio draudimo įmokas, arba peržiūrėti išmokų dosnumą. Ekspertai pabrėžia, kad anksčiau pradėti pokyčiai paprastai leidžia išvengti staigių ir skausmingų sprendimų ateityje.

  • Prancūzija ir Italija kaltina užsienį dėl riaušių: Europos Komisija sako neturinti įrodymų

    Prancūzija ir Italija kaltina užsienį dėl riaušių: Europos Komisija sako neturinti įrodymų

    Užsienio įtaka ar vidaus problemos?

    Prancūzija ir Italija pastarosiomis savaitėmis viešai pareiškė, kad riaušes ir neramumus įvairiuose Europos miestuose esą kursto užsienio valstybės, išnaudodamos socialinius tinklus. Tačiau Europos Komisija pabrėžia, kad šiuo metu neturi galutinių įrodymų, jog protestus iš esmės būtų suorganizavę ar „vairavę“ išoriniai veikėjai.

    Briuselyje vis garsiau kalbama apie atotrūkį tarp politinių pareiškimų ir institucijoms prieinamų faktų. Komisija teigia esanti pasirengusi padėti nacionalinėms institucijoms, bet ragina pirmiausia remtis patikrinamais duomenimis.

    Ką sako Paryžius ir Roma?

    Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Noëlis Barrotas yra akcentavęs, kad demokratijai vis dažniau daromas spaudimas informacinėje erdvėje, o socialiniai tinklai tampa poliarizaciją didinančių kampanijų kanalu. Pasak jo, dalis protestų Prancūzijoje buvo išnaudoti priešiškų naratyvų, siejamų su Rusija, Kinija, Iranu ir vadinamąja MAGA bendruomene, sklaidai.

    Italijos gynybos ministras Guido Crosetto panašiai kalbėjo apie hibridinį poveikį, kai neramumai esą stiprinami pasitelkiant netradicines priemones, įskaitant „TikTok“, „Youtube“ ir kitas platformas. Italijos pareigūnai akcentuoja, kad skaitmeninėje erdvėje susikerta tiek vidaus, tiek išorės interesai.

    Komisija primena DSA ribas

    Europos Komisijos pozicija kol kas atsargesnė. ES pareigūnai nurodo, kad neturi patvirtintos informacijos, jog užsienio informacinė manipuliacija būtų buvusi tiesioginė protestų priežastis Prancūzijoje ar kitur, nors atskiri bandymai išnaudoti situaciją sklaidai internete fiksuojami.

    Komisijos atstovas Thomasas Regnier yra pabrėžęs, kad situacija pirmiausia valdoma nacionaliniu lygmeniu, o Europos Komisija pasirengusi teikti pagalbą, kai to reikia. Praktikoje tai reiškia, kad tyrimų iniciatyva, įrodymų rinkimas ir procesiniai sprendimai pirmiausia tenka nacionalinėms institucijoms.

    Svarbus įrankis čia yra Skaitmeninių paslaugų aktas, pagal kurį nacionaliniai reguliuotojai, tokie kaip Prancūzijos Arcom ir Italijos AGCOM, gali reikalauti iš platformų duomenų, vertinti rizikas ir taikyti priemones, jei aptinkami sistemingi pažeidimai. Vis dėlto Komisija kol kas nemato pakankamo pagrindo pradėti plataus masto oficialų tyrimą ES lygiu.

    Manipuliacija po įvykių – kita istorija

    Institucijos atskiria dvi situacijas: ar protestai buvo sukurstyti iš išorės, ir ar informacinė erdvė buvo išnaudota po įvykių. Pagal viešai aptariamus vertinimus, su Rusija siejami tinklai galėjo pasinaudoti smurto epizodais, kad sustiprintų savo kampanijas internete, tačiau tai savaime dar neįrodo, kad būtent jie inicijavo neramumus.

    Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas taip pat yra sakęs, kad nėra įrodymų apie tiesioginį užsienio kišimąsi į pačius įvykius, tačiau pripažino, jog po jų pasireiškė informacinė manipuliacija. Tai atitinka dažną šiuolaikinių krizių modelį, kai realūs socialiniai konfliktai tampa patogia medžiaga dezinformacijai ir propagandai.

    Platformos ir teisėsauga: duomenų prašymai

    Lygiagrečiai vyksta ir praktiniai veiksmai, susiję su vandalizmo bei plėšimų tyrimais. Teisėsaugos institucijos kreipiasi į platformas, prašydamos informacijos, kuri padėtų identifikuoti įtariamuosius ir atsekti neteisėtą veiklą, įskaitant bandymus realizuoti galimai pavogtas prekes interneto prekyvietėse.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokiais atvejais itin svarbu išlaikyti aiškią ribą tarp kriminalinių tyrimų ir politinių išvadų apie priežastis. Skubotos etiketės apie „užsienio kurstymą“ gali nukreipti dėmesį nuo vidaus problemų, kurios paprastai ir tampa protestų pagrindu, pavyzdžiui, socialinės įtampos, jaunimo nepasitenkinimo ar ekonominių veiksnių.

  • Mont Blanc ūgtelėjo beveik 2 metrais: nauji matavimai parodė, kas vyksta Alpėse

    Mont Blanc ūgtelėjo beveik 2 metrais: nauji matavimai parodė, kas vyksta Alpėse

    Naujausi geodeziniai matavimai parodė, kad Mont Blanc viršūnės aukštis per trumpą laiką pasikeitė itin ryškiai: nuo 2023 metais fiksuoto lygio jis padidėjo 188 centimetrais. Šiuo metu aukščiausia Alpių viršūnė siekia 4 807,47 metro virš jūros lygio.

    Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad toks šuolis pats savaime dar nėra tiesioginis klimato kaitos įrodymas. Mont Blanc atveju didžiausią įtaką aukščio svyravimams dažniausiai daro natūraliai kintanti sniego ir ledo danga, o ne uolienų pagrindo pokyčiai.

    Kas keičia viršūnės aukštį?

    Mont Blanc viršūnės aukštis nėra pastovus, nes matuojama ne vien uola, bet ir ant jos susikaupęs sniegas bei ledas. Krituliai, vėjo kryptis ir stiprumas, oro temperatūra bei saulės spinduliuotė lemia, kiek sniego susikaupia ir kiek jo vėliau išnešioja ar ištirpdo.

    Stiprūs vėjai gali perkelti sniegą iš vienų vietų į kitas, todėl viršūnėje formuojasi vis kito storio sankaupos. Šiltesni laikotarpiai ir sniego suslūgimas, priešingai, gali greitai sumažinti dangos storį, net jei pats kalnas nesikeičia.

    Matavimai vyksta jau daugiau nei du dešimtmečius

    Reguliarius Mont Blanc matavimus nuo 2001 metų atlieka Prancūzijos Aukštutinės Savojos departamente dirbantys geodezininkai. Ekspedicijos paprastai rengiamos kas dvejus ar trejus metus, kad būtų galima palyginti duomenis ir tiksliau suprasti, kaip kinta viršūnės danga.

    2023 metais Mont Blanc aukštis buvo 4 805,59 metro, o tai laikyta vienu žemiausių rezultatų per šiuolaikinių matavimų laikotarpį. Dar 2007 metais buvo fiksuota 4 810,90 metro reikšmė, rodanti, kad kelių metrų svyravimai per kelerius metus nėra išskirtiniai.

    Dronai, palydovai ir georadaras

    Per šių metų ekspediciją, vykusią rugsėjo 17 dieną, specialistai pasitelkė pažangius matavimo įrankius: palydovinį pozicionavimą, dronus ir georadarą. Pastarasis leidžia tiksliau įvertinti ledo struktūrą ir tai, kas yra po ja, įskaitant uolinį pagrindą.

    Į viršūnę teko užnešti apie 30 kilogramų įrangos, o surinkti duomenys bus panaudoti kuriant trimačius modelius. Tokie modeliai padeda ne tik patikslinti konkretų aukštį, bet ir stebėti, kaip bėgant laikui persitvarko sniego ir ledo sluoksniai.

    Ką tai sako apie klimato kaitą?

    Ekspertai akcentuoja, kad vienas matavimo rezultatas neleidžia daryti tvirtų išvadų apie globalų atšilimą, nes viršūnės aukštį labiausiai „valdo“ trumpalaikės meteorologinės sąlygos. Ilgalaikėms išvadoms būtina nuosekli duomenų seka ir platesnis kontekstas.

    Glaciologai atkreipia dėmesį, kad net jei Mont Blanc viršūnė išlieka palyginti šalta, tai nereiškia, jog visas Alpių regionas yra atsparus šylant klimatui. Viršūnės sniego dangos aukštis nebūtinai tiesiogiai atspindi bendrą ledynų masės pokytį kalnuose, todėl skirtingi rodikliai turi būti vertinami atskirai.

    Ilgainiui tokie matavimai tampa vis svarbesni, nes leidžia atskirti natūralius svyravimus nuo tendencijų, kurios ryškėja tik per kelis dešimtmečius. Būtent dėl to geodezininkai ir mokslininkai pabrėžia ne vien sensacingą skaičių, o nuoseklų stebėsenos tęstinumą.

  • One Piece kaukolė Prancūzijos protestuose: kaip manga simbolis tapo nauja jaunimo pasipriešinimo vėliava

    One Piece kaukolė Prancūzijos protestuose: kaip manga simbolis tapo nauja jaunimo pasipriešinimo vėliava

    Kodėl gatvėse atsirado manga simbolis

    Prancūzijos demonstracijose vis dažniau iškyla juoda vėliava su besišypsančia kaukole ir šiaudine skrybėle. Tai atpažįstamas manga One Piece piratų ženklas, vadinamas Jolly Roger, pastaruoju metu tapęs ryškiu jaunimo protestų akcentu.

    Simbolis pastebimas ne tik Prancūzijoje, bet ir kitose Europos šalyse, kur vyksta studentų akcijos ir plataus masto demonstracijos. Organizatoriai jo nevienareikšmiškai nesieja su viena politine jėga, tačiau ženklo žinutė dažnai suprantama kaip pasipriešinimas priespaudai ir korupcijai.

    One Piece istorijoje pasakojama apie Šiaudinės skrybėlės piratus, kurie stoja ginti engiamų žmonių ir kovoja su autoritariniais valdovais. Dalis jaunų protestuotojų sako, kad būtent ši naratyvo kryptis leidžia vėliavą naudoti kaip universalesnį ženklą, kalbantį apie laisvę ir solidarumą.

    Manga pirmą kartą išleista 1997 metais ir per dešimtmečius tapo pasauliniu reiškiniu, išplitusiu už Japonijos ribų. One Piece parduota daugiau kaip 500 milijonų egzempliorių, o Prancūzijoje serija laikoma viena populiariausių ir nuolat patenka į perkamiausių leidinių sąrašus.

    Kaip popkultūra tampa protesto kalba

    Politologai ir medijų tyrėjai atkreipia dėmesį, kad popkultūros ženklai protestuose veikia kaip greitai atpažįstamas kodas socialiniuose tinkluose. Vienas paveikslas ar emblema lengvai „keliauja“ per platformas, tampa plakatais, lipdukais ir profilio nuotraukomis, o žinutė išplinta greičiau nei ilgi manifestai.

    One Piece vėliava tam ypač patogi, nes ją paprasta nupiešti, atkartoti ir pritaikyti skirtingoms temoms. Dėl to tas pats simbolis gali pasirodyti ir eitynėse dėl studentų teisių, ir mitinguose prieš policijos smurtą, ir akcijose dėl pilietinių laisvių.

    Dar viena priežastis yra simbolio „saugumas“ nuo tiesioginių politinių etikečių. Fikcijos ženklai dažnai sukuria bendrą tapatybę, bet neįpareigoja priklausyti konkrečiai partijai, todėl prie jų lengviau prisijungia skirtingas pažiūras turintys žmonės.

    Be to, popkultūros ikonografija neretai apsunkina valdžios bandymus protestą diskredituoti vienu aiškiu naratyvu. Kai gatvėse naudojami ne tradiciniai politiniai ženklai, o fikcijos simboliai, protesto žinutė tampa labiau išskaidyta, bet kartu ir atsparesnė draudimams.

    Ne pirmas kartas, kai fikcija įžengia į politiką

    One Piece nėra vienintelis pavyzdys, kai kino, literatūros ar komiksų vaizdiniai tampa politinės saviraiškos priemone. Pastaraisiais dešimtmečiais protestuotojai skirtingose šalyse naudojo atpažįstamas kaukes, gestus ar kostiumus, kurie padėjo ir paslėpti tapatybę, ir sustiprinti žinutę.

    Tarp geriausiai žinomų pavyzdžių minimos Guy Fawkeso kaukės, išpopuliarėjusios po filmo V for Vendetta ir sietos su Anonymous bei Occupy judėjimais. Taip pat plačiai pasklido trijų pirštų gestas iš The Hunger Games, vėliau matytas protestuose nuo Tailando iki Honkongo.

    Moterų teisių demonstracijose įvairiose šalyse ne kartą pasirodė The Handmaid’s Tale įkvėpti raudoni apsiaustai ir baltos kepuraitės, tapusios įspėjimu apie reprodukcinių teisių ribojimą. Kai kur protestuose naudotas ir Džokerio įvaizdis, simbolizavęs pyktį prieš socialinę nelygybę ir politinę stagnaciją.

    Šie pavyzdžiai rodo bendrą tendenciją, ypač ryškią tarp skaitmeninių platformų užaugusio jaunimo. Popkultūra tampa ne fonu, o tiesiogine politinės kalbos dalimi, kurioje simboliai kuria bendrumo jausmą ir leidžia protestui greitai tapti matomam pasauliniu mastu.

  • Prancūzijos riaušių sąskaita sprogo: apgadinta 3 000 parduotuvių, kas padengs nuostolius?

    Prancūzijos riaušių sąskaita sprogo: apgadinta 3 000 parduotuvių, kas padengs nuostolius?

    Prancūzijoje po savaitgalį kilusių riaušių apgadintų parduotuvių skaičius išaugo iki mažiausiai 3 000. Tai dvigubai daugiau, nei buvo skelbta diena anksčiau, o verslas vis dar skaičiuoja ne tik išdaužytus langus, bet ir prarastas pajamas.

    Draudikų asociacija France Assureurs skelbia, kad jos nariai mobilizavo pajėgas padėti nukentėjusiems klientams, tačiau kol kas nepateikia nei preliminaraus nuostolių dydžio, nei tikslaus jau gautų paraiškų skaičiaus. Situacija vertinama kaip itin smurtinių įvykių pasekmė, todėl draudikai dirba kartu su viešosiomis institucijomis visoje šalyje.

    Rinkas spaudžia auganti žala

    Prekybos sektorius įspėja, kad nuostoliai gali siekti šimtus milijonų eurų. Mažmenininkas Carrefour pranešė apie žalą 50 parduotuvių, iš jų 20 buvo apiplėštos, o tai reiškia papildomas išlaidas apsaugai ir atstatymui, taip pat prastovas.

    Finansų rinkose nuotaikos taip pat pablogėjo: Prancūzijos akcijų indeksas CAC 40 smuko, o spaudimą pajuto ir draudimo bendrovės. Investuotojai vertina ne tik tiesiogines išmokas už sugadintą turtą, bet ir platesnes rizikas ekonomikai, kai sutrinka prekyba, logistika bei vartotojų srautai.

    Ką rodo 2023 metų precedentas

    Prancūzija jau turi artimą atskaitos tašką. 2023 metais birželio ir liepos mėnesiais vykę neramumai, remiantis France Assureurs duomenimis, lėmė apie 793 mln. eurų apdraustų nuostolių ir maždaug 17 000 žalos atlyginimo paraiškų, vienai paraiškai vidutiniškai tenkant apie 46 600 eurų.

    Didžiausia dalis tuomet teko parduotuvėms ir verslo patalpoms, reikšminga dalis buvo susijusi su savivaldybių turtu, įskaitant viešuosius pastatus ir transportą. Vis dėlto Prancūzijos Senato tyrimas vėliau vertino, kad bendra turto žala galėjo siekti apie 1 mlrd. eurų, nes ne visi nuostoliai buvo deklaruoti arba pilnai apdrausti.

    Draudimas dažnai nekompensuoja prarastos apyvartos

    Pasak draudikų, dauguma turto draudimo sutarčių parduotuvėms ir pastatams apima riaušių ir viešosios netvarkos riziką, todėl paprastai kompensuojami padegimai, vagystės, vandalizmas, išdaužtos vitrinos ir būtinos laikinos apsaugos priemonės. Tačiau jautriausia vieta dažnai yra prarasta apyvarta, kai prekyba sustoja.

    Prastovų ir veiklos sutrikdymo nuostoliai kompensuojami tik tada, jei verslas turi papildomą veiklos nutrūkimo draudimą, o išmokos paprastai skaičiuojamos pagal prarastą bendrąjį pelną, o ne pardavimų apimtį. Kai kuriose sutartyse numatytos išimtys ir platesnės sąlygos, tačiau jos galioja tik aiškiai įvardintais atvejais.

    Valstybės pagalba ir biudžeto spaudimas

    Prancūzijos valdžia žada priemones, padėsiančias verslui išlaikyti darbuotojus, kai veikla priverstinai sustoja. Tokia parama reiškia papildomą naštą biudžetui, ypač kai valstybė jau susiduria su dideliu deficitu ir aukštu skolos lygiu.

    Tuo pat metu šalyje buvo rengiama nauja riaušių žalos draudimo sistema, kuri numatytų privalomesnę apsaugą daliai sutarčių ir nacionalinį fondą dideliems nuostoliams sušvelninti. Vis dėlto ši schema dar nėra įsigaliojusi, todėl dabartinių įvykių kompensavimas priklausys nuo to, kokias konkrečias draudimo sąlygas yra pasirinkę nukentėję verslai.

  • Prancūzijos rūkyta dešra ant uždraudimo slenksčio: Briuselį kaltina, bet kaltė kitur?

    Prancūzijos rūkyta dešra ant uždraudimo slenksčio: Briuselį kaltina, bet kaltė kitur?

    Bretonų virtuvės simboliu laikoma andouille de Guémené, tradicinė rūkytos kiaulienos dešra iš vakarų Prancūzijos, atsidūrė reguliacinio ginčo centre. Vietos gamintojai perspėja, kad dėl maisto saugos reikalavimų produktas gali dingti iš rinkos, o mažos įmonės – užsidaryti.

    Pagrindinė problema siejama su Europos Sąjungos nustatytomis policiklinių aromatinių angliavandenilių ribomis. Šie junginiai susidaro rūkymo metu ir dalis jų laikomi potencialiai kancerogeniškais, todėl jų kiekis maiste yra griežtai ribojamas.

    Andouille de Guémené tradiciškai rūkomos virš malkinės ugnies, dažniausiai naudojant buko medieną, o suodžiai nusėda ant paviršiaus. Būtent tai lemia išskirtinį skonį, tačiau kartu padidina taršą, kurią laboratorijos fiksuoja tiriant produktą.

    Ginčas dėl matavimo ir ribų

    Guémené-sur-Scorff miestelyje veikiančios šimtmetį skaičiuojančios įmonės Maison de l’Andouille savininkas Benoît Rivalan sako, kad gamintojai pateko į aklavietę. Jo teigimu, laikantis dabartinių interpretacijų, rizikuojama prarasti tradicinį procesą, nes rūkymas virš ugnies yra esminė produkto tapatybės dalis.

    „Esame institucijų akiratyje“, – sakė Benoît Rivalan.

    Pasak jo, įmonė jau įdiegė priemonę, kuri padeda mažinti teršalų kiekį neatsisakant tradicinio rūkymo. Gamintojai naudoja apsauginį apvalkalą, kuris, jų teigimu, sulaiko didžiąją dalį rūkymo metu susidarančių junginių.

    „Naudojame apsauginį apvalkalą, kuris rūkymo metu sulaiko apie 80 proc. junginių ir išsaugo skonį“, – sakė Benoît Rivalan.

    Kodėl taikiklyje atsidūrė Paryžius, o ne Briuselis

    Istorija apie Briuselio biurokratus, neva kėsinančius į bretonų kulinarinį paveldą, Prancūzijoje tapo patogia politine tema. Tačiau pats reguliavimas numato galimybę valstybėms narėms prašyti išimčių tradiciniams, kitaip nepagaminamiems rūkytiems gaminiams, jei receptūros pakeitimai iš esmės pakeistų skonį ir produktas išnyktų.

    Vietos politikas Paul Leguernic teigia, kad Prancūzijos institucijos pačios pasirinko griežtesnį kelią ir ilgą laiką nesikreipė dėl leidžiamos derogacijos. Jo vertinimu, ginčo esmė – nacionalinis įgyvendinimas, o ne Europos Komisijos draudimas.

    „Patogu kaltinti Briuselį, kai tikroji problema yra tai, kaip Paryžius įgyvendino taisykles“, – sakė Paul Leguernic.

    Pasak gamintojų, situaciją paaštrino pasikeitusi praktika, kaip atliekami tyrimai: anksčiau mėginiai būdavo tiriami be odelės, o vėliau buvo pareikalauta vertinti visą gaminį, argumentuojant, kad dalis vartotojų suvalgo ir paviršinį sluoksnį. Tuomet fiksuojami rodikliai, gamintojų teigimu, šoktelėjo dešimtimis kartų.

    Kas jau turi išimtis ir kuo rizikuoja verslas

    Europos Komisijos pozicija viešai įvardijama kaip procedūrinė: valstybė gali kreiptis dėl išimties, o tokia praktika jau taikoma įvairiems tradiciniams rūkytiems produktams kitose ES šalyse. Tai reiškia, kad sprendimas dėl andouille de Guémené ateities priklauso ne vien nuo bendrų ES ribų, bet ir nuo Prancūzijos valdžios valios pasinaudoti numatytu mechanizmu.

    Tuo metu realią įtampą labiausiai jaučia vietos įmonės. Benoît Rivalan sako, kad dėl neapibrėžtumo jis jau sumažino gamybą apie 30 proc. ir planuoja veiksmus, jei tektų stabdyti veiklą.

    „Jei mus priverstų užsidaryti, geriau atleisti 14 žmonių nei 19, kuriuos anksčiau samdėme“, – sakė Benoît Rivalan.

    Kol Prancūzijoje tęsiasi politinės diskusijos ir didėja Bretanės regiono spaudimas centrinei valdžiai, tradicinės dešros ateitis išlieka neaiški. Gamintojai pabrėžia, kad kompromisas galėtų būti pasiektas derinant vartotojų saugą ir realiai veikiančias išimtis, kurios ES teisėje numatytos būtent tam, kad amatininkų gaminiai nedingtų iš rinkos.

  • Prancūzija smogia „Vinted“ ir „eBay“: po riaušių reikalauja skubiai šalinti vogtas prekes

    Prancūzija smogia „Vinted“ ir „eBay“: po riaušių reikalauja skubiai šalinti vogtas prekes

    Po riaušių – spaudimas platformoms

    Prancūzijos valdžia po savaitgalį kilusių riaušių ir plėšimų paragino internetines perpardavimo platformas nedelsiant šalinti skelbimus, kuriuose gali būti siūlomos vogtos prekės. Šalies skaitmeninių reikalų ministrė Anne Le Henanff teigė, kad socialiniuose tinkluose jau plinta ekrano nuotraukos su įtartinais pasiūlymais.

    Pasak jos, po neramumų atsiradę skelbimai kelia riziką ne tik nukentėjusiems verslams, bet ir pirkėjams, kurie gali neįtardami įsigyti neteisėtai gautą turtą. Ministerija pabrėžė, kad platformos privalo reaguoti operatyviai, nelaukdamos atskirų institucijų prašymų.

    Į susitikimą pakviestos didžiosios bendrovės

    Prancūzijos komercijos ministerijos teigimu, į derybas buvo pakviesti šešių platformų atstovai, taip pat Prancūzijos elektroninės prekybos asociacija Fevad. Tarp pakviestųjų minimos „Vinted“, „Amazon“, „eBay“, „Leboncoin“, „Meta“ ir „TikTok“.

    Susitikimas surengtas dalyvaujant Vidaus reikalų ir Teisingumo ministerijų pareigūnams. Valdžia siekia, kad platformos ne tik pašalintų įtartinus skelbimus, bet ir aktyviai bendradarbiautų, kai reikia identifikuoti pardavėjus bei rinkti įrodymus galimam baudžiamajam persekiojimui.

    Verslų nuostoliai ir kontrolės griežtinimas

    Prancūzijos institucijos skelbia, kad per neramumus buvo apgadinta daugiau nei 3 000 verslų, dalis jų patyrė plėšimus. Tokiose situacijose vogtos prekės dažnai greitai atsiduria antrinėje rinkoje, todėl valstybės spaudimas perpardavimo platformoms tampa viena pagrindinių priemonių stabdyti nelegalią prekybą.

    Šis žingsnis dera su platesne Europos Sąjungos kryptimi didinti platformų atsakomybę už turinį ir prekybą internete, ypač kai kalbama apie neteisėtas prekes. Praktikoje tai reiškia stipresnę skelbimų moderaciją, greitesnį reagavimą į pranešimus ir glaudesnį keitimąsi informacija su teisėsauga.

    „Iš šio savaitgalio kilusios vogtos prekės kai kuriose platformose siūlomos parduoti, todėl tikimės, kad skelbimai bus pašalinti nedelsiant“, – sakė Anne Le Henanff.

    „Vinted“ ir „eBay“ atsakymai

    Su Vilniuje įsikūrusia platforma „Vinted“ susisiekus žiniasklaidai, bendrovė teigė taikanti nulinės tolerancijos politiką ir aktyviai bendradarbiaujanti su teisėsauga bei Prancūzijos institucijomis. Pasak platformos, komandos ėmėsi veiksmų identifikuoti ir šalinti skelbimus, kurie gali būti susiję su vogtomis prekėmis, taip pat sustiprino įtartinų pasiūlymų stebėseną.

    „eBay“ nurodė negalinti patvirtinti, kad po savaitgalio įvykių reikšmingai išaugo su vagystėmis galimai susijusių skelbimų skaičius. Platforma pažymėjo, kad naudoja proaktyvius technologinius įrankius, padedančius aptikti bandymus prekiauti vogtomis prekėmis.

  • Po riaušių Prancūzijoje Vinted ėmėsi griežtų veiksmų: šalinami įtartini skelbimai ir blokai

    Įtartinų skelbimų banga po neramumų

    Po protestų ir riaušių Prancūzijos miestuose socialiniuose tinkluose ėmė plisti vaizdo įrašai, kuriuose matyti iš parduotuvių išnešti daiktai. Tarp minimų grobių buvo drabužiai, aksesuarai, kvepalai, taip pat elektronika.

    Netrukus dėmesys krypo į naudotų daiktų prekybos platformas, kur pasirodė skelbimų su panašiomis prekėmis. Kai kuriais atvejais pirkėjams įtarimų kėlė ne tik pats asortimentas, bet ir tai, kaip jis siūlomas.

    Kodėl skelbimai sukėlė įtarimų

    Žiniasklaidoje aptarti skelbimai išsiskyrė keliomis detalėmis: dalis prekių buvo siūlomos ne po vieną, o didesniais kiekiais, o kainos atrodė gerokai mažesnės nei įprastos rinkoje. Taip pat akį traukė skelbimų laikas, nes kai kurie jų atsirado netrukus po neramumų.

    Viešojoje erdvėje aptarta, kad dalyje įrašų pasitaikė nuorodų į protestų datą, o tai dar labiau pakurstė klausimus dėl prekių kilmės. Tiesa, vien sutapimai savaime neįrodo, kad konkretus daiktas yra vogtas.

    Vinted pozicija: nulinė tolerancija vogtiems daiktams

    Vinted priminė, kad vogtų daiktų pardavimas ir tokių prekių paieška platformoje yra draudžiami. Bendrovė teigia tikrinanti įtartinus skelbimus ir, nustačiusi pažeidimus, juos šalinanti.

    „Vogtų daiktų pardavimas, kaip ir tokių prekių paieška, Vinted platformoje yra griežtai draudžiami. Mes tam netoleruojame“, – sakė Vinted atstovas.

    Platforma nurodė, kad po savaitgalio įvykių ėmėsi papildomų veiksmų, siekdama greičiau identifikuoti su galimomis vagystėmis susijusius skelbimus. Taip pat pabrėžiama, kad už taisyklių pažeidimus gali būti ribojamos paskyros, įskaitant nuolatinį blokavimą.

    Ką tai reiškia pirkėjams ir pardavėjams

    Vinted teigia bendradarbiaujanti su Prancūzijos institucijomis, o įtartinus skelbimus raginama žymėti pačioje platformoje. Tokie pranešimai perduodami moderavimo komandai, kuri vertina, ar pasiūlymas atitinka taisykles.

    Pirkėjams primenama kritiškai vertinti neįprastai žemas kainas ir didelius vienodų prekių kiekius, o kilus abejonių naudotis pranešimo funkcijomis. Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį, kad prekių kilmės klausimai antrinėje rinkoje dažnėja, todėl platformos vis aktyviau stiprina moderavimą ir prevenciją.

  • Kibernetinė ataka prieš Prancūzijos prekybos tinklus: sugedęs maistas parodė, kur trūksta saugumo

    Kibernetinė ataka prieš Prancūzijos prekybos tinklus: sugedęs maistas parodė, kur trūksta saugumo

    Prancūzijoje įvykusi kibernetinė ataka, per kurią nuotoliniu būdu buvo pakeisti prekybos centrų šaldymo įrenginių nustatymai, šimtams parduotuvių tapo brangiu išbandymu. Dalis maisto buvo priverstinai utilizuota, o incidentas atkreipė dėmesį į pažeidžiamą vietą, nuo kurios priklauso kasdienė tiekimo grandinė.

    Nors pastaruoju metu viešojoje erdvėje dažnai dominuoja diskusijos apie dirbtinio intelekto rizikas, šis atvejis parodė kur kas žemiškesnę realybę. Kibernetinio saugumo specialistai pabrėžia, kad tokio pobūdžio incidentus dažniausiai lemia elementarios spragos: į internetą be reikalo iškeliami pramoniniai valdikliai, silpni slaptažodžiai ar neatnaujinta programinė įranga.

    Kodėl taikiniu tapo šaldymo sistemos?

    Prekybos tinklų šaldymo grandinė remiasi vadinamąja operacine technologija, kuri valdo fizinius procesus: temperatūrą, kompresorius, signalizacijas. Tokie įrenginiai neretai kuriami ilgam eksploatacijos laikotarpiui, o saugumo atnaujinimai ir prieigos kontrolė istoriniu požiūriu būdavo antraeiliai.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad didžiausia problema kyla tuomet, kai šios sistemos administruojamos nuotoliniu būdu, bet paliekamos pasiekiamos iš viešo interneto. Tokia praktika laikoma pasenusia, tačiau ji vis dar pasitaiko, ypač kai techninę priežiūrą vykdo keli rangovai, o atsakomybės ribos lieka ne iki galo aiškios.

    Poveikis platesnis nei vien parduotuvės

    Incidentas Prancūzijoje sukėlė ir platesnes diskusijas, nes temperatūros kontrolė svarbi ne tik maistui. Panašiais sprendimais remiasi vaistų logistika ir vakcinų laikymas, dalis laboratorijų, taip pat maitinimo įstaigų tiekimo grandinės, todėl net lokalus sabotažas gali sukelti reikšmingų pasekmių.

    Tą pačią savaitę apie atskirus kibernetinius incidentus pranešta ir kitose Europos šalyse, nors jų poveikis buvo mažesnis. Vis dėlto tai sustiprino nuojautą, kad Europos maisto tiekimas vis labiau priklauso nuo informacinių sistemų ir tinklų patikimumo, o trikdžiai gali atsirasti net ir be tiesioginio išpirkos reikalavimo.

    DI pagreitina atakas, bet ne panaikina pagrindų

    Kibernetinio saugumo bendrovės ir valstybinės institucijos pripažįsta, kad DI didina puolimo mastą ir greitį: pažeidžiamumai identifikuojami greičiau, atakos lengviau kartojamos, o socialinė inžinerija tampa įtikinamesnė. Tačiau šiuo atveju svarbiausias akcentas lieka tas pats: dažnai pakanka kelių bazinių klaidų, kad būtų padaryta reali, apčiuopiama žala.

    Europos Sąjungoje įsigaliojant griežtesniems kibernetinio saugumo reikalavimams kritinėms paslaugoms, spaudimas didės ir mažmeninei prekybai, ir ją aptarnaujančioms technologijų įmonėms. Specialistai pabrėžia, kad vien technologinių pažadų nepakanka, nes didžiausią efektą dažnai duoda inventorizacija, prieigų peržiūra, atnaujinimų disciplina ir sistemų atskyrimas nuo viešo interneto.

    Prancūzijos atvejis tapo priminimu, kad kibernetinės grėsmės nebūtinai atrodo kaip duomenų nutekinimas. Kartais jos reiškia sugadintą pieną, išmestą maistą ir sutrikusį pasitikėjimą tiekimu, o tai gali paveikti ir vartotojus, ir valstybės pasirengimą krizei.