CP v2

Tag: Prancūzija

  • Malis skyrė 20 metų kalėjimo Prancūzijos ambasados darbuotojui: byla gilina įtampą su Paryžiumi

    Malis skyrė 20 metų kalėjimo Prancūzijos ambasados darbuotojui: byla gilina įtampą su Paryžiumi

    Teismo sprendimas ir kaltinimai

    Malyje teismas skyrė 20 metų laisvės atėmimo bausmę Prancūzijos ambasados darbuotojui, kurį šalies pareigūnai kaltina šnipinėjimu ir valstybės saugumo menkinimu. Apie nuosprendį pranešta remiantis su byla susipažinusiais teisminiais šaltiniais.

    Teismas taip pat skyrė piniginę baudą, siekiančią apie 5 400 eurų, ir 20 metų draudimą atvykti į Malį. Nuteistasis buvo sulaikytas 2025 metų rugpjūtį ir nuo tada laikytas suimtas.

    Prancūzijos pozicija ir diplomatinės pasekmės

    Prancūzija pareiškė, kad kaltinimai jos piliečiui yra nepagrįsti, o pats diplomatinės atstovybės darbuotojas esą vykdė su saugumu ir bendradarbiavimu susijusias užduotis. Paryžius tikina nedalyvavęs jokiuose bandymuose destabilizuoti Malį.

    Šis nuosprendis laikomas dar vienu smūgiu ir taip įtemptiems Malio ir buvusios kolonijinės valstybės santykiams. Pastaraisiais metais santykiai blogėjo dėl skirtingų požiūrių į saugumo situaciją ir tarptautinių partnerių pasirinkimą regione.

    Sahelio kontekstas: karinė valdžia ir saugumo krizė

    Malį nuo 2021 metų valdo karinė chunta, o šalies politinį kursą formuoja generolas Assimi Goita. Jo vadovaujama valdžia viešai atsitraukė nuo Vakarų, ypač nuo Prancūzijos, ir ieško glaudesnių ryšių su Rusija.

    Šalis su saugumo krize gyvena nuo 2012 metų, kai suaktyvėjo su „Al-Qaeda“ siejamos grupuotės ir vadinamosios „Islamo valstybės“ tinklai, taip pat išaugo vietinių ginkluotų grupių ir nusikalstamų struktūrų įtaka. Analitikai pabrėžia, kad visame Sahelyje, įskaitant Nigerį ir Burkina Fasą, smurto mastas nemažėja, o civilių aukų skaičiai išlieka itin dideli.

    Pasak Malio pareigūnų, sulaikymas siejamas su įtarimais, kad užsienio valstybės mėgina kištis į vidaus reikalus ir remti sąmokslus prieš karinę valdžią. Pranešama, kad sulaikymo metu kartu buvo tiriami ir vietos karininkų veiksmai, esą galėję būti susiję su bandymu rengti perversmą.

  • Kanye West nukėlė koncertą Marselyje: Prancūzijos vidaus reikalų ministras siekė jį blokuoti

    Kanye West nukėlė koncertą Marselyje: Prancūzijos vidaus reikalų ministras siekė jį blokuoti

    Amerikiečių reperis Kanye West, pastaruoju metu prisistatantis slapyvardžiu Ye, nukėlė planuotą koncertą Prancūzijos Marselio mieste. Sprendimas priimtas po žiniasklaidoje pasirodžiusių pranešimų, kad Prancūzijos vidaus reikalų ministras Laurent Nuñez ieškojo būdų užkirsti kelią renginiui.

    Koncertas turėjo vykti birželio 11 dieną Marselio stadiono „Orange Vélodrome“ erdvėje, tačiau dabar organizatoriai nurodo kitą datą vėliau. Viešai aiškinama, kad nukėlimas susijęs su padidėjusia įtampa ir rizika dėl atlikėjo reputacijos bei galimų protestų.

    Apie sprendimą pats atlikėjas užsiminė socialiniame tinkle „X“, pabrėždamas, kad prisiima atsakomybę už ankstesnius veiksmus ir pareiškimus. Jis teigė nenorintis, kad gerbėjai atsidurtų konflikto ar politinių ginčų epicentre.

    „Žinau, kad reikia laiko patikėti mano nuoširdžiu noru ištaisyti klaidas. Prisiimu atsakomybę už tai, kas yra mano, bet nenoriu įtraukti gerbėjų“, – rašė Kanye West.

    Prancūzijos pareigūnų dėmesį sukėlė ankstesni atlikėjo pasisakymai, dėl kurių jis ne kartą sulaukė kaltinimų antisemitizmu. Marselio meras Benoît Payan dar kovo mėnesį viešai pareiškė, kad atlikėjas mieste nėra laukiamas, o koncertas, jo teigimu, neturėtų tapti platforma neapykantą skleidžiantiems pareiškimams.

    „Aš atsisakau leisti, kad Marselis taptų vitrina tiems, kurie skatina neapykantą ir atvirą nacizmą“, – yra sakęs Benoît Payan.

    Situaciją papildomai paaštrino tai, kad Jungtinė Karalystė neseniai uždraudė Kanye West atvykti į šalį dėl kontroversiškų pareiškimų. Po šio sprendimo buvo atšauktas ir festivalis, kuriame jis turėjo pasirodyti kaip pagrindinė žvaigždė, o šalies ministras pirmininkas Keir Starmer viešai pabrėžė, kad tokie vizitai kelia rimtą susirūpinimą.

    Kanye West pastaraisiais metais patyrė didelį spaudimą ir iš pramogų industrijos, ir iš visuomenės, o jo veikla ne kartą lėmė bendradarbiavimų nutraukimą bei ribojimus įvairiose platformose. Šis atvejis Prancūzijoje išryškina platesnę Europos tendenciją: savivaldybės ir nacionalinės institucijos vis dažniau vertina ne tik renginių saugumą, bet ir viešosios tvarkos, neapykantos kalbos bei bendruomenių santarvės rizikas, kai kalbama apie itin kontroversiškus atlikėjus.

    Reperis Europoje nebuvo koncertavęs daugiau nei dešimtmetį ir anksčiau skelbė apie kelis pasirodymus skirtinguose miestuose, tarp jų Madride, Stambule ir Nyderlanduose. Marselis buvo vienintelis miestas Prancūzijoje jo numatytame koncertų plane, todėl nukėlimas tapo reikšmingu ženklu tiek gerbėjams, tiek organizatoriams, vertinantiems, ar ir kaip tokie renginiai gali vykti toliau.

  • Bajė gobelenas keliasi į Britų muziejų: kaip bus saugomas 70 metrų viduramžių kūrinys

    Bajė gobelenas keliasi į Britų muziejų: kaip bus saugomas 70 metrų viduramžių kūrinys

    Vienas garsiausių Europos viduramžių meno kūrinių, vadinamasis Bajė gobelenas, pirmą kartą per ilgą laiką paliks Prancūziją ir bus eksponuojamas Londone. Britų muziejus skelbia, kad 70 metrų ilgio siuvinėta drobė lankytojams bus rodoma nuo 2026 metų rugsėjo iki 2027 metų liepos.

    Paroda siejama su planuojamu Vilhelmo Užkariautojo 1 000 metų jubiliejaus minėjimu ir platesniu Prancūzijos bei Jungtinės Karalystės kultūrinių mainų paketu. Gobelenas įprastai saugomas ir eksponuojamas Bajė mieste Normandijoje, todėl jo išvežimas laikomas išskirtiniu sprendimu.

    Ginčai dėl būklės ir rizikų

    Kartu su džiaugsmu dėl būsimos parodos kilo ir kritikos banga: dalis paveldo saugotojų įspėja, kad transportavimas gali pakenkti jau dabar trapiai drobei. Viešai minimi skaičiai rodo, kad kūrinyje fiksuojama tūkstančiai dėmių, skylučių bei įplyšimų, o tai didina jautrumą bet kokiems pokyčiams.

    Prancūzijos institucijos pabrėžia, kad senų tekstilės dirbinių didžiausi priešai yra temperatūros ir drėgmės svyravimai, taip pat vibracijos. Dėl to transportavimo planas rengiamas kaip atskiras konservavimo projektas, o ne vien logistinis perkėlimas.

    Kaip gobelenas bus gabenamas?

    Prancūzijos kultūros ministerija pranešė, kad gobelenui parengtas specialus transportavimo dėklas, skirtas sumažinti vibracijas ir smūgių poveikį kelionės metu. Taip pat numatyta griežta mikroklimato kontrolė, kad eksponatas nepatirtų staigių temperatūros ir drėgmės pokyčių.

    Pasak kultūros ministrės Catherine Pégard, ruošiantis perkėlimui atlikta daug testų ir sudaryta išsami rizikų valdymo schema, nors visiško nulio rizikos, anot jos, tokio masto objektams užtikrinti neįmanoma.

    „Nieko, absoliučiai nieko, nepalikta atsitiktinumui, ypač kai kalbame apie šio kūrinio transportavimą“, – sakė Catherine Pégard.

    Teisinėje plotmėje sprendimas skolinti gobeleną Jungtinei Karalystei taip pat buvo ginčijamas, tačiau Prancūzijos Valstybės taryba atmetė paveldo asociacijos prašymą panaikinti šį sprendimą, nurodžiusi, kad nėra kompetentinga spręsti klausimo esmės.

    Kas laukia po parodos Londone?

    Planuojama, kad po eksponavimo Britų muziejuje gobelenas sugrįš į Prancūziją, o tada jam turėtų būti pradėtas seniai numatytas restauravimo ir konservavimo etapas. Dalį darbų anksčiau buvo ketinta vykdyti anksčiau, tačiau terminai buvo nukeliami.

    Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės institucijos taip pat kalba apie laikinas kitų viduramžių artefaktų mainų parodas. Toks modelis pastaraisiais metais vis dažniau taikomas didžiųjų muziejų praktikoje, kai kartu su eksponatais keliauja ir griežti jų priežiūros standartai.

  • Masinis turizmas Europoje kelia įtampą: kur gyventojai priešinsis keliautojams labiausiai?

    Masinis turizmas Europoje kelia įtampą: kur gyventojai priešinsis keliautojams labiausiai?

    Turizmo bumas ir auganti trintis

    Turizmas daugeliui Europos šalių išlieka vienu svarbiausių pajamų šaltinių, tačiau kartu vis dažniau tampa vietos gyventojų nepasitenkinimo priežastimi. Didžiausią įtampą kursto būsto trūkumas, kylanti nuomos kaina, perpildytos viešosios erdvės ir jausmas, kad miestai praranda kasdieniam gyvenimui reikalingą balansą.

    Nauja analizė, vertinusi protestų intensyvumą, žiniasklaidos dėmesį, turistinių rinkliavų mastą bei turistų ir gyventojų santykį, rodo aiškius lyderius. Pagal šiuos rodiklius didžiausias atgarsis prieš masinį turizmą fiksuojamas Ispanijoje, Italijoje ir Prancūzijoje.

    Kuriose šalyse pasipriešinimas stipriausias?

    Ispanijoje turizmo srautai toliau auga: per pirmus keturis 2026 metų mėnesius turistų skaičius, remiantis oficialiais duomenimis, didėjo 3,4 proc. Šalis taip pat prognozavo, kad 2026 metų birželį į ją atvykstančių tarptautinių skrydžių keleivių skaičius bus 7,1 proc. didesnis nei prieš metus, o tai reiškia dar didesnį spaudimą populiariausioms kryptims.

    Pagal tą pačią informaciją, 2026 metų birželį, lyginant su 2025 metų tuo pačiu laikotarpiu, Italijoje numatytas apie 12 proc. didesnis aktyvumas, o Prancūzijoje – apie 2,6 proc. Tokios tendencijos sustiprina vietos bendruomenių argumentą, kad infrastruktūra ir būsto rinka ne visur spėja prisitaikyti prie augančio lankytojų srauto.

    Miestai, kuriuose protestai matomiausi

    Ispanijoje protestai prieš masinį turizmą fiksuoti daugiau nei 40 miestų – nuo Barselonos iki Kanarų salų. Katalonija, kur įsikūrusi Barselona, 2025 metais pritraukė apie 20,1 mln. turistų, o tai buvo 0,6 proc. daugiau nei 2024 metais.

    Barselonoje pastaraisiais metais išryškėjo ne tik šūkiais ir eisenomis, bet ir simbolinėmis akcijomis išreiškiamas pasipriešinimas. Vietos aktyvistai sieja kasdienio gyvenimo brangimą ir nuomos pasiūlos mažėjimą su trumpalaikės nuomos plėtra, ypač ten, kur būstai vis dažniau atiduodami trumpiems apsistojimams.

    Italijoje panašios nuotaikos pastebimos Venecijoje, Romoje, Florencijoje, Neapolyje ir Milane, kur diskusijos dažnai sukasi apie istorinės aplinkos apsaugą ir miestų perkrovą. Venecija, siekdama mažinti vienadienių lankytojų srautą, tam tikromis datomis nuo penktadienio iki sekmadienio pavasarį ir vasarą taiko mokestį atvykstantiems trumpam.

    Prancūzijoje protestai ir vietos bendruomenių spaudimas matomas Marselyje, Nicoje ir Paryžiuje, o papildomą įtampą kurortuose didina kruizinio turizmo poveikis. Dalis vietos judėjimų akcentuoja, kad miestams svarbu turėti aiškias taisykles, kaip valdyti srautus, kad nauda ekonomikai nevirstų ilgalaikiais nuostoliais gyvenimo kokybei.

    Tuo metu yra ir priešingų pavyzdžių. Analizėje Kipras ir Albanija įvardijamos kaip labiau keliautojams palankios šalys: jose nefiksuota ryškių protestų prieš turizmą, o reguliacinis spaudimas lankytojams išlieka minimalus.

    Ekspertai pabrėžia, kad masinis turizmas vis labiau verčia miestus ieškoti priemonių, kurios subalansuotų ekonominę naudą ir gyventojų interesus. Vis dažniau kalbama apie lankytojų srautų nukreipimą į mažiau apkrautas teritorijas, trumpalaikės nuomos kontrolę, turistinių rinkliavų peržiūrą ir investicijas į viešąją infrastruktūrą, kad kelionės būtų tvarios tiek svečiams, tiek vietos bendruomenėms.

  • Mirė Marjane Satrapi, „Persepolis“ autorė: jos kūryba pakeitė požiūrį į Iraną ir tremtį

    Mirė Marjane Satrapi, „Persepolis“ autorė: jos kūryba pakeitė požiūrį į Iraną ir tremtį

    Netektis Paryžiuje

    Prancūzų ir iraniečių kilmės rašytoja bei iliustratorė Marjane Satrapi mirė Paryžiuje, eidama 57-uosius metus. Apie netektį pranešė artimieji ir bičiuliai, nurodydami, kad pastarieji metai kūrėjai buvo itin sunkūs.

    Artimųjų teigimu, Satrapi mirtį lydėjo asmeninė drama: ji esą palūžo po vyro, prodiuserio ir scenaristo Mattiaso Ripa, mirties. Jis mirė 2025 metų balandžio 8 dieną.

    „Marjane Satrapi mirė iš sielvarto, praėjus kiek daugiau nei metams po Mattiaso Ripa, jos vyro ir gyvenimo meilės, mirties“, – teigiama artimųjų pranešime.

    „Persepolis“ fenomenas

    1969 metų lapkričio 22 dieną Irane, Rašto mieste, gimusi Satrapi pasaulyje išgarsėjo autobiografiniu grafiniu romanu „Persepolis“. Jame ji pasakojo apie vaikystę Teherane po 1979 metų revoliucijos, religinių suvaržymų griežtėjimą ir šeimos sprendimą išsiųsti ją į Europą.

    „Persepolis“ tapo viena ryškiausių šiuolaikinės komiksų kultūros knygų, padėjusių Vakarų auditorijai suprasti Irano visuomenės kasdienybę už politinių antraščių. Kūrinys buvo vertinamas už atvirumą, humorą ir aiškią poziciją žmogaus teisių bei autoritarizmo klausimais.

    Vėliau istorija persikėlė į ekraną: animacinį filmą „Persepolis“ Satrapi režisavo kartu su Vincentu Paronnaud. Filmas 2007 metais pristatytas Kanų kino festivalyje, kur pelnė žiuri prizą, o vėliau sulaukė ir „Oskarų“ nominacijų, įskaitant nominaciją animacinio filmo kategorijoje.

    Filmai, protestai ir pilietybė

    Satrapi kūrybinė biografija neapsiribojo „Persepolis“: ji sukūrė ir kitų grafinių romanų, tarp jų „Chicken With Plums“, o taip pat dirbo kine. Tarp jos darbų minimi filmai „The Voices“ ir „Radioactive“, pastarasis pasakojo apie Marie Curie gyvenimą.

    Autorė buvo žinoma kaip atvira Irano teokratinio režimo kritikė ir rėmė pilietinius judėjimus, įskaitant protestus po Mahsos Amini mirties. 2024 metais ji išleido komiksą „Woman, Life, Freedom“, tiesiogiai siejamą su protestų šūkiu ir platesne Irano visuomenės kova už teises.

    Į Prancūziją Satrapi persikėlė 1994 metais, o 2006 metais gavo Prancūzijos pilietybę. 2025 metais ji atsisakė Prancūzijos Garbės legiono apdovanojimo, viešai kritikuodama Paryžiaus politiką Irano atžvilgiu.

  • Kretinga paskyrė pirmąją garbės ambasadorę: Prancūzijoje gyvenanti Aida Kiškytė-Degeix įvertinta už ryšius

    Kretingos muziejaus Baltojoje salėje trečiadienį oficialiai pasveikinta pirmoji Kretingos rajono garbės ambasadorė Aida Kiškytė-Degeix. Prancūzijoje gyvenančiai kraštietei įteiktas specialus ženkliukas ir pažymėjimas, patvirtinantis garbės ambasadorės statusą.

    Kretingos rajono savivaldybės taryba šį sprendimą priėmė dar 2024 metais gruodį, tačiau A. Kiškytė-Degeix tuomet posėdyje dalyvauti negalėjo. Oficialus įteikimas surengtas jai sugrįžus į Lietuvą ir dalyvaujant savivaldybės vadovams, tarybos nariams, artimiesiems bei bendruomenės svečiams.

    Įvertinimas už kultūros sklaidą

    A. Kiškytė-Degeix garbės ambasadore paskirta už Kretingos krašto kultūros pristatymą Prancūzijoje ir nuoseklų ryšių tarp abiejų šalių stiprinimą. Savivaldybė pabrėžė, kad tokios iniciatyvos prisideda ne tik prie regiono matomumo, bet ir prie ilgalaikių kontaktų, kurie vėliau virsta bendrais projektais, vizitais bei mainais.

    Pažymėjimą ir ženkliuką įteikė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius, o ceremonijoje dalyvavo ir vicemerė Vaida Jakumienė. Renginio metu garbės ambasadorei taip pat padovanota Kretingos miesto vėliava.

    „Šiandien – išskirtinė proga: oficialiai paskiriame pirmąją Kretingos rajono garbės ambasadorę. Nors Lietuva yra maža šalis, tačiau tokių žmonių dėka esame žinomi visame pasaulyje“, – sakė Antanas Kalnius.

    Ryšiai su Prancūzija ir Lietuva

    A. Kiškytė-Degeix gimė ir augo Kretingoje, o po studijų išvyko gyventi į Prancūziją, Dordonės regione esantį Sanilhac miestą, kur sukūrė šeimą ir gyvena iki šiol. Pasak savivaldybės, net ir gyvendama svetur ji išlaikė aktyvų ryšį su gimtuoju kraštu ir nuosekliai ieškojo būdų pristatyti Lietuvą vietos bendruomenėms.

    2002 metais ji kartu su prancūzais bičiuliais ir Prancūzijoje gyvenančiais lietuviais įkūrė Prancūzijos ir Lietuvos asociaciją „Lietuva“, kuriai šiuo metu vadovauja. Per šią organizaciją buvo organizuojami Lietuvos atstovų vizitai, kultūriniai pristatymai, edukacijos ir renginiai, kuriuose dalyvavo ir Kretingos krašto kūrėjai.

    Nuo renginių iki apdovanojimų

    Tarp asociacijos iniciatyvų minimi Lietuvos sporto ir meno kolektyvų pasirodymai, parodos, taip pat tradicijų pristatymai. Prancūzijoje buvo eksponuota ir Kretingos muziejaus Užgavėnių kaukių kolekcija, o apie Užgavėnių tradicijas parengta knyga išleista prancūzų ir lietuvių kalbomis.

    A. Kiškytė-Degeix taip pat yra pristačiusi lietuvišką virtuvę tarptautiniuose renginiuose, parengusi radijo laidų apie Lietuvą ir aktyviai įsitraukusi į Prancūzijoje veikiančias dvišales iniciatyvas, tarp jų ir „Coordination France-Lituanie“. Už visuomeninę veiklą 2019 metais Prancūzija jai skyrė sidabro medalį.

    Renginyje Kretingoje dalyvavo ir Darbėnuose gyvenantis Prancūzijos garbės konsulas Olivier Criou, taip pat perduotas Seimo narės Violetos Turauskaitės sveikinimas. Sveikinimo žodžius tarė ir A. Kiškytės-Degeix bičiuliai bei artimieji.

    „Nieko nėra gražiau ir maloniau, kaip priklausyti bendruomenei, iš kurios esame kilę, būti jos dalimi“, – sakė Aida Kiškytė-Degeix.

    Kretingos rajono garbės ambasadoriaus vardas gali būti suteikiamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos ir užsienio piliečiams, aktyviai veikiantiems verslo, turizmo, investicijų, kultūros, sporto ar socialinės plėtros srityse. Kandidatus gali siūlyti savivaldybės tarybos nariai, įstaigos, organizacijos, taip pat kiti juridiniai ir fiziniai asmenys.

  • JK ir Prancūzija pratęsė principą vienas įeina, vienas išeina: iki spalio grąžinta vos 3,5 proc.

    JK ir Prancūzija pratęsė principą vienas įeina, vienas išeina: iki spalio grąžinta vos 3,5 proc.

    Jungtinė Karalystė ir Prancūzija susitarė iki 2026 metų spalio 1 dienos pratęsti vadinamąjį vienas įeina, vienas išeina migrantų grąžinimo susitarimą. Tai trečiadienį Prancūzijos parlamente pranešė už Europą atsakingas ministras delegatas Benjaminas Haddadas.

    Ši schema, dar vadinama „Operation Hillmore“, įsigaliojo 2025 metų rugsėjį ir yra skirta mažinti nelegalią migraciją per Lamanšo sąsiaurį. Pagal ją Jungtinė Karalystė gali dalį mažomis valtimis atvykusių migrantų, neturinčių teisės pasilikti, grąžinti į Prancūziją.

    Mainais Jungtinė Karalystė priima tokį pat skaičių prieglobsčio prašytojų iš Prancūzijos, kurių apsaugos poreikis vertinamas kaip tikėtinas. Pirmenybė teikiama pažeidžiamiems asmenims ir tiems, kurie turi šeimos ar kitų ryšių Jungtinėje Karalystėje.

    Skaičiai rodo ribotą poveikį

    Benjaminas Haddadas nurodė, kad iki 2026 metų gegužės 1 dienos pagal schemą į Prancūziją buvo grąžinti 606 žmonės, o 588 asmenys teisėtai perkelti į Jungtinę Karalystę. Tai leidžia įvertinti realų mechanizmo mastą praėjus keliems mėnesiams nuo jo starto.

    Jungtinės Karalystės Vidaus reikalų ministerijos duomenys rodo, kad nuo 2025 metų rugsėjo 1 dienos iki 2026 metų kovo 31 dienos mažomis valtimis atvyko 16 910 žmonių. Iš jų, pagal viešai skelbiamą statistiką, grąžinta apie 3,5 proc. atvykusiųjų.

    Tokie rodikliai kelia klausimų, kiek ši priemonė iš tiesų veikia kaip atgrasymas, nors Londono tikslas buvo smogti žmonių kontrabandos tinklams. Be to, balandžio duomenys dar nebuvo paskelbti, todėl bendra dinamika gali kisti, tačiau iki šiol tendencija išlieka panaši.

    Politinis spaudimas nemažėja

    Prancūzijos šiaurės pakrantė jau daugelį metų yra vienas pagrindinių išvykimo taškų tiems, kurie siekia pasiekti Jungtinę Karalystę. Migrantai neretai sumoka tūkstančius eurų už vietą perpildytose pripučiamose valtyse, o kelionė per vieną intensyviausių laivybos kelių pasaulyje laikoma itin pavojinga.

    Jungtinėje Karalystėje ši tema išlieka vienu jautriausių politinių klausimų ministro pirmininko Keiro Starmerio Vyriausybei. Nuo 2024 metų liepos pareigas einanti valdžia susiduria su augančiu spaudimu mažinti atvykimų skaičių, o griežtesnę migracijos darbotvarkę siūlančios politinės jėgos išlaiko aukštą dėmesį apklausose.

    Naujos priemonės ir jų rizikos

    Londonas pastaraisiais mėnesiais pristatė ir platesnį paketą per Imigracijos ir prieglobsčio įstatymo projektą, kuriuo siekiama trumpinti laikotarpį, per kurį prieglobsčio prašytojai gali likti šalyje, ir greitinti asmenų grąžinimą į saugiomis laikomas kilmės valstybes. Valdžios argumentas paprastas: kuo trumpesnė ir aiškesnė procedūra, tuo mažiau paskatų rinktis neteisėtus kelius.

    Tačiau praktikoje tokios priemonės paprastai priklauso nuo kelių veiksnių: realių grąžinimų pajėgumų, tarptautinių susitarimų, teisinio proceso trukmės ir galimybių bendradarbiauti su kilmės šalimis. Dėl to net ir griežtinant tvarką, greito lūžio pasiekti sudėtinga, ypač jei kontrabandininkų tinklai prisitaiko prie naujų taisyklių.

    Pratęstas susitarimas su Prancūzija rodo, kad abi šalys renkasi tęstinumo kelią ir išlaiko mainų principą kaip vieną pagrindinių instrumentų. Vis dėlto iki šiol skelbiami skaičiai leidžia manyti, kad schemos poveikis bendram atvykimų srautui tebėra ribotas ir priklausys nuo to, kaip aktyviai ji bus taikoma artėjant rudeniui.

  • Makronas atsisveikino su Edgaru Morinu: ką 104 metų mąstytojas paliko Prancūzijai ir Europai

    Makronas atsisveikino su Edgaru Morinu: ką 104 metų mąstytojas paliko Prancūzijai ir Europai

    Trečiadienį Paryžiuje, Les Invalides komplekse, surengtas valstybinis atsisveikinimas su filosofu ir sociologu Edgaru Morinu, mirusiu sulaukus 104 metų. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pagerbimo ceremonijoje pabrėžė Morino intelektinį savarankiškumą ir jo gebėjimą nepasiduoti vienai „tiesai“ ar stovyklai.

    Prie didelio šypsena spindinčio Morino portreto Macronas kalbėjo apie žmogų, kurio mintis formavo visą šimtmetį ir kuris, pasak prezidento, išliko „nepavaldus vienam dogmatizmui“. Ceremonija vyko Dome des Invalides pietiniame kieme, dalyvaujant šeimai ir gausiam politikos bei kultūros pasaulio atstovų būriui.

    Ką akcentavo Macronas?

    Prezidentas savo kalboje grįžo prie Morinui būdingo principo: įsipareigojimas idėjai neturi virsti aklu rikiavimusi ir paklusimu. Macronas tvirtino, kad Morinas įspėjo apie pavojų, kai visuomenės ateitį ima valdyti neviltis, apatija ir polinkis viską aiškinti vienu, patogiu atsakymu.

    „Jam tiesa niekada nebuvo vienoje pusėje, viename dogmų rinkinyje. Įsipareigojimas negalėjo reikšti rikiuotės, o ateitis virsta chaosu, jei pasiduodame nevilties ar neveiklumo pagundai“, – sakė Emmanuelis Macronas.

    Macronas taip pat pabrėžė, kad Morino humanizmas buvo plataus, pasaulinio masto, tačiau kartu tvirtai įsišaknijęs Prancūzijos laisvės, lygybės ir brolybės idėjose. Jo kalboje skambėjo mintis, kad tokia „dosni, universali“ Prancūzijos intelektinė energija nenustoja atsinaujinti.

    Morino biografija ir kelias

    Edgaras Morinas gimė 1921 metų liepos 8 dieną Paryžiuje žydų šeimoje, kurios šaknys siejosi su Salonikais Graikijoje. Jo tikroji pavardė buvo Nahoumas, o Morino pavardę jis pasirinko Antrojo pasaulinio karo metais, kai prisijungė prie Prancūzijos pasipriešinimo.

    1941 metais jis įstojo į Prancūzijos komunistų partiją, tačiau vėliau nuo jos nutolo ir buvo pašalintas. Savo paties nusivylimą stalinizmu ir politinio aklumo pasekmes Morinas aprašė knygoje „Autokritika“, kuri tapo vienu ryškesnių jo biografinės refleksijos taškų.

    Kuo svarbus jo palikimas?

    Morinas buvo itin plataus profilio autorius: nuo sociologijos ir politinės minties iki epistemologijos, kultūros analizės ir ekologijos. Jo darbai buvo skaitomi gerokai už Prancūzijos ribų, o pats mąstytojas net ir garbaus amžiaus išliko aktyvus viešojoje erdvėje, dažnai cituojamas diskusijose apie demokratiją, karus ir visuomenės susiskaldymą.

    Po Berlyno sienos griūties 1989 metais Morinas rašė apie Vakarų politinio ir ekonominio modelio sekinimą, giliėjančią ekologinę krizę, religinio fundamentalizmo sugrįžimą, tarptautinės tvarkos trapumą ir karo grėsmę Europoje. Šios įžvalgos šiandien vėl minimos kaip kontekstas, padedantis suprasti, kodėl jo tekstai tebėra aktualūs.

    Jis dirbo Prancūzijos nacionaliniame mokslinių tyrimų centre (CNRS) ir parašė dešimtis knygų, o reikšmingiausiu jo projektu laikomas daugiatomis veikalas „Metodas“, kuriame Morinas siekė apmąstyti sudėtingų sistemų logiką ir žmogaus pažinimo ribas. Šiuolaikinėse diskusijose jo idėjos dažnai siejamos su kompleksinio mąstymo būtinybe, kai visuomenės problemas tenka spręsti ne vienos srities, o kelių disciplinų sankirtoje.

    Atsisveikinimo ceremonijoje Paryžiuje Morinas įvardytas kaip žmogus, kurio gyvenimas apėmė beveik visą modernios Europos dramą ir viltis. Prezidento kalboje skambėjusi žinia buvo aiški: Morino palikimas aktualus ne tik Prancūzijai, bet ir Europai, ieškančiai būdų, kaip išlikti demokratiškai, atvirai ir atspariai dogmoms.

  • Prancūzijos ambasadorės vizitas Neringoje: dėmesys Sartro ir de Beauvoir palikimui bei naujiems projektams

    Prancūzijos ambasadorės vizitas Neringoje: dėmesys Sartro ir de Beauvoir palikimui bei naujiems projektams

    Neringoje apsilankė Prancūzijos ambasadorė Lietuvoje Lucie Stepanyan, ją lydėjo Prancūzų instituto Lietuvoje direktorius Pascalius Mulleris. Susitikime su Neringos savivaldybės meru Dariumi Jasaičiu aptartos kultūrinio bendradarbiavimo kryptys ir idėjos, kurios galėtų sustiprinti Prancūzijos ir Kuršių nerijos ryšius.

    Didelė pokalbio dalis skirta Nidoje įamžintam Prancūzijos intelektualų pėdsakui, siejamam su Antano Sutkaus fotografijomis. Savivaldybė yra įsigijusi visą ciklo kolekciją, o dabar svarsto, kaip ją plačiau ir nuosekliau pristatyti lankytojams bei vietos bendruomenei.

    Susitikime akcentuota, kad Nidos istorija svarbi ne tik dėl Jeano-Paulio Sartre’o viešnagės, bet ir dėl Simone de Beauvoir indėlio į Europos intelektinę tradiciją. Ambasadorė išreiškė palaikymą iniciatyvoms, kurios padėtų aktualizuoti abiejų autorių palikimą per šiuolaikinio dialogo temas, tokias kaip laisvė, lygybė ir demokratinės visuomenės raida.

    Pasak savivaldybės atstovų, Kuršių nerija galėtų tapti erdve tarptautinėms konferencijoms, diskusijoms ir intelektiniams forumams, sujungiant kultūrą, akademiją ir visuomenės aktualijas. Pabrėžta, kad Neringa jau turi tarptautinių renginių organizavimo patirties, todėl ateities projektai galėtų būti plėtojami ne nuo nulio, o remiantis turima infrastruktūra ir partnerystėmis.

    „Kuršių nerijos kultūrinė atmintis ir šiandien gali būti gyvas tiltas tarp Lietuvos ir Prancūzijos, jei ją nuosekliai paversime šiuolaikinėmis iniciatyvomis“, – sakė Lucie Stepanyan.

    Numatomi prancūzų kultūros renginiai

    Vizito metu pristatyti artimiausi Neringoje planuojami prancūzų kultūros projektai. Skelbiama, kad 2026 metų spalio 16–18 dienomis Neringoje vyks Prancūzų kultūros dienos, numatant kino, muzikos, šiuolaikinio šokio ir gastronomijos programą.

    Dalis renginių turėtų vykti Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“, taip pat planuojamos ekskursijos, skirtos Kuršių nerijos ryšiams su Prancūzija ir platesniam Europos kultūriniam kontekstui. Organizatoriai akcentuoja siekį kurti programą, kuri būtų įdomi ir turistams, ir vietos gyventojams.

    Rezidencija ir tarptautinės partnerystės

    Taip pat pristatyta, kad kitų metų pavasarį planuojama tarptautinė menininkų rezidencija „Nida Artist’s Residency: Where Bodies Meet Landscape“. Projektą įgyvendins Nidos kultūros ir turizmo informacijos centras „Agila“, gavęs programos „Culture Moves Europe“ finansavimą.

    Rezidencijoje turėtų dalyvauti menininkai iš Prancūzijos šiuolaikinio šokio trupės „Ex Nihilo“, o projektas bus vykdomas bendradarbiaujant su Šeiko šokio teatru ir programa „Neringos šokis“. Planuojama, kad rezultatai bus pristatyti viešuose renginiuose, bendruomenės susitikimuose bei profesiniuose seminaruose.

  • Rafale Ukrainai? Prancūzijos ambasadoriaus įrašas pakurstė spėliones dėl naikintuvų

    Rafale Ukrainai? Prancūzijos ambasadoriaus įrašas pakurstė spėliones dėl naikintuvų

    Prancūzijos ambasadoriaus Švedijoje Thierry Carlier žinutė socialiniuose tinkluose sukėlė naują spėlionių bangą dėl galimo naikintuvų „Rafale“ pasirodymo Ukrainoje. Diplomatas sveikino Švedijos sprendimus dėl „JAS 39 Gripen“ ir pridūrė frazę, kurią daugelis perskaitė kaip užuominą apie artėjančias Prancūzijos tiekimo naujienas.

    Įraše ambasadorius paminėjo, kad Ukrainos oro pajėgos esą stiprės turėdamos „Mirage 2000-5“ ir „netrukus pasirodysiančius Rafale“. Kol kas nėra viešai paskelbtų oficialių sprendimų, patvirtinančių, kad „Rafale“ perdavimas Ukrainai jau suderintas ar prasidėjęs, todėl tokia formuluotė tapo politinių ir karinių analitikų dėmesio objektu.

    „Sveikinimai Švedijai ir Ukrainai dėl šio milžiniško žingsnio. „Gripen“ yra puikus naikintuvas. Su „Mirage 2000-5“ ir netrukus pasirodysiančiais „Rafale“ Ukrainos oro pajėgos laimės danguje“, – sakė Thierry Carlier.

    Švedijos sprendimai dėl aviacijos paramos Ukrainai jau anksčiau buvo aptarinėjami kaip vieni reikšmingiausių po „F-16“ programos. Viešojoje erdvėje minėta, kad Ukraina turėtų gauti naudotus „JAS 39 Gripen“ C/D, o taip pat planuoti naujesnių E/F įsigijimą ateityje, kartu su mokymais, logistika ir ginkluotės integracija.

    „Gripen“ laikomas ypač tinkamu šalims, kurios turi veikti iš išsklaidytų bazių ir pritaikyti infrastruktūrą prie nuolatinių atakų grėsmės. Šis daugiafunkcis naikintuvas projektuotas taip, kad galėtų kilti ir leistis trumpesnėse atkarpose, o aptarnavimo ciklai būtų greiti, kas karo sąlygomis gali tapti kritiniu pranašumu.

    Prancūzija Ukrainai jau yra siejama su „Mirage 2000-5“ linija, o „Rafale“ tema iki šiol dažniau skambėjo kaip ilgalaikė perspektyva, priklausanti nuo gamybos pajėgumų, politinių sprendimų ir mokymų trukmės. „Rafale“ yra sudėtinga platforma, todėl realistiškai vertinant reikėtų ne tik pačių orlaivių, bet ir pilotų bei technikų rengimo, atsarginių dalių grandinės ir ginkluotės suderinimo.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad diplomatų pasisakymai socialiniuose tinkluose neretai tampa informacinių signalų forma, tačiau jie nepakeičia oficialių sprendimų, kuriuos paprastai skelbia vyriausybės ar gynybos ministerijos. Kol kas aišku viena: Ukraina nuosekliai plečia vakarietiškos aviacijos spektrą, o 2026–2027 metais jos oro pajėgų struktūra gali tapti dar įvairesnė.