Europos Komisija keičia taisykles: viešuose pirkimuose pirmumas ES, Kinijai – durys užsidaro

Kas siūloma keisti?

Europos Komisija pateikė teisėkūros pasiūlymą, kuris leistų ES valstybių institucijoms viešuosiuose pirkimuose aiškiai teikti pirmenybę Europos bendrovėms. Pasiūlymas apima strategiškai svarbias sritis, tokias kaip energetika, vandentvarka, geležinkeliai, uostai, oro uostai ir pašto paslaugos.

Idėja grindžiama siekiu mažinti priklausomybes ir stiprinti ekonominį saugumą, ypač ten, kur valstybės perka kritiškai svarbias paslaugas ar infrastruktūrą. Komisija pabrėžia, kad viešieji pinigai turėtų tarnauti bendriems ES interesams, o ne tik mažiausiai kainai.

Kam tai smogia labiausiai?

Pagal pasiūlymą perkančiosios organizacijos galėtų riboti dalyvavimą įmonėms iš šalių, kurios neužtikrina abipusės prieigos Europos tiekėjams savo viešųjų pirkimų rinkose. Praktikoje tai reiškia, kad didžiausias dėmesys krypsta į Kiniją, su kuria ES prekybos santykiai pastaraisiais metais tapo ypač įtempti.

Komisija taip pat siūlo, kad vertinant pasiūlymus ne mažiau kaip 30 proc. sprendimo sudarytų kokybės kriterijai, o ne vien kaina. Tai gali sumažinti žemos kainos modeliu paremtų pasiūlymų pranašumą, ypač tais atvejais, kai kyla klausimų dėl tiekimo grandinių patikimumo, darbo standartų ar aplinkosaugos reikalavimų.

„Viešieji pinigai turi tarnauti mūsų kolektyviniams interesams“, – sakė Europos Komisijos vykdomasis pirmininko pavaduotojas Stéphane’as Séjourné.

„Perkantysis subjektas galės suformuoti europinį prioritetą ir pašalinti tiekėjus iš šalių, su kuriomis nesutariame dėl viešųjų pirkimų taisyklių“, – sakė Stéphane’as Séjourné.

Kinijos reakcija ir tolesni žingsniai

Į pasiūlymą greitai sureagavo Kinijos prekybos rūmai ES, perspėję, kad europinio prioriteto principas gali iškreipti konkurencines sąlygas. Kinijos pusė teigia, jog viešieji pirkimai neturėtų diskriminuoti tiekėjų pagal jų pilietybę ar prekių kilmės šalį.

Komisijos siūlymas dar nėra galutinis, nes jį turės svarstyti ir priimti Europos Parlamentas bei ES Taryba. Tik po derybų dėl konkrečių formuluočių paaiškės, kiek plačiai būtų leidžiama taikyti ribojimus ir kokios išimtys galėtų būti numatytos atskiriems sektoriams ar projektams.

Viešieji pirkimai ES mastu yra milžiniška rinka, vertinama apie 2 000 000 000 000 eurų per metus, arba maždaug 15 proc. Europos Sąjungos bendrojo vidaus produkto. Dėl to bet kokie kriterijų pokyčiai greitai atsispindi konkurencijoje, kainodaroje ir tiekimo grandinėse, ypač infrastruktūros ir kritinių paslaugų sektoriuose.