CP v2

Tag: Prevencija

  • Seime aptarta visuomenės sveikatos biurų ateitis: ko reikia, kad prevencija veiktų savivaldybėse

    Seime aptarta visuomenės sveikatos biurų ateitis: ko reikia, kad prevencija veiktų savivaldybėse

    Gegužės 8 dieną Seime surengtoje konferencijoje Visuomenės sveikatos biurai – tiltas į sveikesnį Lietuvos rytojų dėmesys sutelktas į tai, kaip savivaldybėse sustiprinti prevenciją ir paslaugas, kurios gyventojus pasiekia dar iki ligų. Renginyje susitiko nacionalinio lygmens sprendimų priėmėjai, savivaldos, visuomenės sveikatos ir švietimo atstovai bei ekspertai.

    Diskusijų centre atsidūrė visuomenės sveikatos biurų vaidmuo: nuo sveikos gyvensenos ugdymo ir psichikos sveikatos stiprinimo iki priklausomybių prevencijos bei gyventojų švietimo. Pabrėžta, kad biurai savivaldybėse dažnai tampa pagrindiniu kontaktu bendruomenėms, mokykloms ir šeimoms, kai reikia greitų, praktiškų prevencinių sprendimų.

    Akcentai: jaunimas ir emocinė sveikata

    Renginyje daug dėmesio skirta jaunimo priklausomybių prevencijai ir emocinės sveikatos stiprinimui, nes būtent šiose srityse savivaldybės vis dažniau susiduria su augančiais iššūkiais. Aptarta, kad ankstyvosios intervencijos mokyklose ir bendruomenėse gali sumažinti rizikas, tačiau tam reikia nuoseklių programų ir stabilaus jų įgyvendinimo.

    Kalbėta ir apie sveikos gyvensenos ugdymą nuo ankstyvo amžiaus, kai elgsenos įpročiai formuojasi greičiausiai. Pabrėžta, kad prevencija efektyviausia tada, kai ji paremta realiais vietos duomenimis ir pritaikoma konkrečios savivaldybės situacijai, o ne vykdoma formaliai.

    Specialistų rengimas ir savivaldybių pajėgumai

    Konferencijoje iškelta visuomenės sveikatos specialistų rengimo ir jų pritraukimo į regionus tema. Akcentuota, kad paslaugų kokybė priklauso ne tik nuo programų gausos, bet ir nuo darbuotojų kompetencijų, darbo krūvio bei galimybių bendradarbiauti su mokyklomis, pirminės sveikatos priežiūros įstaigomis ir nevyriausybinėmis organizacijomis.

    Taip pat aptarta, kad visuomenės sveikatos biurų veikla tiesiogiai siejasi su nacionaliniais sveikatos tikslais, tačiau įgyvendinimas realybėje neretai remiasi savivaldybių organizaciniu pajėgumu. Tai reiškia, kad vienodų paslaugų prieinamumas skirtingose savivaldybėse gali skirtis, todėl svarbu stiprinti koordinavimą ir gerųjų praktikų perėmimą.

    Konferencijoje dalyvavę atstovai

    Renginyje dalyvavo Lietuvos Respublikos pirmoji ponia Diana Nausėdienė, sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė, savivaldybių, visuomenės sveikatos biurų ir švietimo įstaigų atstovai. Tarp dalyvių buvo ir Švenčionių rajono savivaldybės delegacija.

    Švenčionių rajonui atstovavo meras Rimantas Klipčius, visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stebėseną, Raminta Kiškėnienė bei Švenčionėlių Karaliaus Mindaugo gimnazijos direktorė Asta Turskienė. Renginyje aptartos temos aktualios tiek didmiesčiams, tiek regionams, kur prevencinių paslaugų pasiekiamumas dažnai priklauso nuo vietos komandų stiprumo.

  • Visose savivaldybėse startuoja gyvensenos tyrimas: anoniminė apklausa parodys, kaip gyvename

    Visose Lietuvos savivaldybėse pradedamas trečiasis suaugusiųjų gyvensenos stebėsenos tyrimas. Jį organizuoja Higienos institutas, o apklausas gyventojams vietoje vykdo savivaldybių visuomenės sveikatos biurai.

    Tyrimas vyks nuo kovo 2 dienos iki gegužės 31 dienos. Šiuo laikotarpiu gyventojai įvairiose viešose vietose gali būti pakviesti užpildyti anoniminę apklausą.

    Apklausa gali vykti įstaigose, prekybos centruose, renginiuose ar darbovietėse, priklausomai nuo savivaldybės pasirinktų vietų. Organizatoriai pabrėžia, kad atsakymai renkami anonimiškai, o duomenys apibendrinami statistiškai.

    Ką parodys apklausa?

    Tyrimu siekiama įvertinti, kaip gyvena ir jaučiasi suaugę Lietuvos gyventojai. Bus analizuojama savijauta, gyvenimo kokybės ir laimingumo vertinimas bei kasdieniai sveikatos įpročiai.

    Apklausoje numatyti klausimai apie mitybą, fizinį aktyvumą, laiką prie ekranų, keliavimo būdus ir pastangas keisti gyvenseną. Taip pat bus vertinami saugaus elgesio įpročiai, pavyzdžiui, saugos diržų segėjimas, šalmų ir atšvaitų naudojimas.

    Atskirai bus fiksuojamas rizikingo elgesio paplitimas: tabako ir elektroninių cigarečių vartojimas, alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimas. Tokie duomenys leidžia matyti ne tik bendras tendencijas, bet ir konkrečias sritis, kuriose savivaldybėms labiausiai reikia prevencijos.

    Kaip atrenkami dalyviai?

    Šiemet planuojama apklausti apie 25 000 gyventojų. Taikomas lizdinis imties formavimo būdas, kai respondentai atrenkami iš anksto numatytose viešose vietose, vadinamuosiuose tyrimo lizduose.

    Pasak organizatorių, vienas svarbiausių šios metodikos privalumų yra galimybė gauti palyginamų duomenų ne tik nacionaliniu mastu, bet ir kiekvienoje savivaldybėje. Tai reiškia, kad rezultatai gali tiksliau atskleisti vietos situaciją ir skirtumus tarp regionų.

    Kodėl tai svarbu savivaldybėms?

    Gyvensenos stebėsena Lietuvoje atliekama periodiškai kas ketverius metus. Ankstesnės apklausos vyko 2018 metais, kai apklausta 24 800 asmenų, ir 2022 metais, kai apklausta 25 500 asmenų.

    Nuosekliai renkami duomenys leidžia stebėti įpročių pokyčius ir vertinti, ar taikomos priemonės duoda rezultatų. Tyrimo rezultatai naudojami planuojant sveikatos stiprinimo veiklas savivaldybėse ir priimant sprendimus nacionaliniu lygmeniu.

    Gyventojų dalyvavimas tokiose apklausose dažnai laikomas vienu paprasčiausių būdų prisidėti prie tikslesnio realios situacijos įvertinimo. Kuo daugiau respondentų atsako į klausimus, tuo patikimiau galima planuoti prevencines programas ir tikslines iniciatyvas skirtingoms gyventojų grupėms.

  • Hantavirusas: kokie simptomai, kaip užsikrečiama ir kodėl kai kurios atmainos laikomos itin pavojingomis

    Pastarosiomis savaitėmis viešojoje erdvėje vėl minimas hantavirusas, kai kur fiksuojami pavieniai užsikrėtimo atvejai, o dalis jų baigiasi mirtimi. Nors tai nėra nauja liga, dėmesį kelia tai, kad kai kurios hantaviruso atmainos sukelia ypač sunkius plaučių ar inkstų pažeidimus.

    Hantavirusas nėra vienas konkretus virusas, o visa virusų grupė, paprastai plintanti iš graužikų žmonėms. Pasaulio sveikatos organizacija pabrėžia, kad ligos eiga ir mirtingumas smarkiai skiriasi priklausomai nuo atmainos ir nuo to, kokia organizmo sistema pažeidžiama labiausiai.

    Dažniausias užsikrėtimo kelias siejamas su užkrėstų graužikų šlapimu, išmatomis ar seilėmis. Žmogus gali įkvėpti smulkių dalelių, kurios pakyla į orą tvarkant dulkėtas patalpas, sandėlius, rūsius, garažus ar kitas vietas, kur būta pelių ar žiurkių.

    Užsikrėsti galima ir per neplautas rankas, jei po kontakto su užterštais paviršiais liečiama burna, nosis ar akys, taip pat per užterštą maistą ar vandenį. Rečiau minimas kelias yra įkandimai, tačiau praktikoje pagrindinė rizika siejama būtent su įkvėpimu ir prastomis higienos sąlygomis uždarose, seniai nevėdintose patalpose.

    Kai kurios atmainos, pavyzdžiui Andų hantavirusas, mokslinėje literatūroje siejamos su reta, bet įmanoma perdavimo nuo žmogaus žmogui tikimybe. Vis dėlto dauguma hantavirusų atmainų įprastai nelaikomos lengvai plintančiomis tarp žmonių, todėl protrūkiai dažniausiai kyla dėl bendro kontakto su užkrėstais graužikais ar jų aplinka.

    Inkubacinis laikotarpis dažnai trunka nuo 1 iki 4 savaičių, todėl žmogus gali ilgai nesieti blogos savijautos su buvusiu kontaktu su dulkėta, graužikų užteršta vieta. Ankstyvieji simptomai neretai primena gripą: karščiavimas, šaltkrėtis, stiprus nuovargis, galvos skausmas, raumenų skausmai, pykinimas ar pilvo skausmai.

    Vėliau liga gali pasukti viena iš dviejų pavojingiausių krypčių. Europoje ir Azijoje dažniau aprašoma hemoraginė karštligė su inkstų sindromu, kai gali mažėti kraujospūdis, sutrikti šlapinimasis, vystytis ūminis inkstų nepakankamumas, o kai kada pasireikšti kraujavimas.

    Šiaurės ir Pietų Amerikoje plačiau žinomas hantavirusinis plaučių sindromas, kuris gali prasidėti kosuliu, dusuliu ir spaudimo jausmu krūtinėje. Sunki eiga siejama su skysčių kaupimusi plaučiuose ir greitai progresuojančiu kvėpavimo nepakankamumu, todėl būtina skubi medikų pagalba.

    Specifinio universalaus gydymo, kuris tiesiogiai „išgydytų“ hantavirusą, dažniausiai nėra, todėl taikomas palaikomasis gydymas ir komplikacijų kontrolė. Ankstyvas kreipimasis į gydytojus yra ypač svarbus, nes sunkiais atvejais gali prireikti intensyvios terapijos, dirbtinės plaučių ventiliacijos ar, inkstų pažeidimo atveju, dializės.

    Diagnozė patvirtinama laboratoriniais tyrimais, kuriuos skiria medikai įvertinę simptomus ir rizikos istoriją, pavyzdžiui, buvimą patalpose, kuriose galėjo būti graužikų. Vakcinacija nuo hantaviruso nėra plačiai prieinama kaip universalus sprendimas, todėl pagrindinis dėmesys skiriamas prevencijai.

    Prevencijos esmė yra mažinti kontaktą su graužikais ir jų paliktais pėdsakais. Praktikoje tai reiškia patalpų sandarinimą, maisto laikymą sandariuose induose, graužikų kontrolę, o valant užterštas vietas rekomenduojama vėdinti patalpas ir vengti dulkių sukėlimo, kad dalelės nepatektų į kvėpavimo takus.

    Mirtingumas priklauso nuo atmainos ir klinikinės formos. PSO nurodo, kad hantavirusinis plaučių sindromas Amerikoje siejamas su dideliu mirtingumu, o Europoje dažnesnės formos paprastai pasižymi mažesne rizika, tačiau vis tiek gali sukelti sunkias komplikacijas.

    Medikai pabrėžia, kad didžiausias pavojus slypi ne „pandemijos“ scenarijuje, o pavėluotame atpažinime: pradžia gali atrodyti kaip įprastas virusinis susirgimas. Jei po kontakto su graužikų aplinka atsiranda aukšta temperatūra, stiprus silpnumas, skausmai, o vėliau dusulys ar šlapinimosi sutrikimai, delsimas gali kainuoti brangiai.

  • Alytuje startuoja seminarų ciklas tėvams: priklausomybės, psichoaktyvios medžiagos ir vaikai prie ekranų

    Alytuje organizuojamas seminarų ciklas vaikų ir paauglių artimiesiems, skirtas dažniausiems paauglystės iššūkiams ir rizikoms aptarti. Dalyviai kviečiami į praktinius susitikimus, kuriuose daug dėmesio bus skiriama priklausomybių prevencijai ir šeimos vaidmeniui.

    Pirmasis susitikimas numatytas gegužės 21 dieną 16 valandą, jo tema – paauglystė ir priklausomybės. Organizatoriai žada kalbėti apie ankstyvuosius rizikingo elgesio signalus, šeimos ribas ir tai, kaip kurti pokalbį su paaugliu taip, kad jis nevirstų konfliktu.

    Gegužės 27 dieną 16 valandą vyks seminaras apie paauglystės uždavinius, iššūkius ir psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą tarp jaunimo. Dėmesys bus skiriamas situacijoms, kuriose paaugliai patiria bendraamžių spaudimą, ir būdams, kaip artimieji gali stiprinti jų sprendimų priėmimo įgūdžius.

    Trečiasis susitikimas planuojamas gegužės 28 dieną 16 valandą, tema – vaikai ir ekranai. Bus aptariama, kaip susitarti dėl taisyklių namuose, kaip atpažinti probleminį naudojimąsi ekranais ir kaip subalansuoti skaitmeninį laiką su miegu, mokymusi bei fiziniu aktyvumu.

    Mokymai grindžiami socialinės įtakos modeliu, kuris akcentuoja nuostatų, socialinių įgūdžių ir atsparumo spaudimui stiprinimą. Toks požiūris dažnai taikomas prevencijoje, kai siekiama padėti jaunuoliams atpažinti rizikingas situacijas ir išmokti pasakyti „ne“ psichoaktyvioms medžiagoms.

    Seminarai vyks Alytaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biure, Vingio g. 15 A, Alytuje, konferencijų salėje. Nurodoma, kad mokymų metu dalyvių lauks užkandžiai, o registracija vykdoma telefonu 0 615 37363.

    Seminarų ciklą organizuoja Alytaus miesto savivaldybės administracija kartu su partneriu Alytaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuru. Iniciatyva įgyvendinama kaip projekto, finansuojamo 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos lėšomis, dalis.

  • Tyrimas: net vienas kritimas po 40-ies siejamas su didesne demencijos rizika – ką rodo duomenys

    Net vienas kritimas sulaukus 40 metų gali būti ne tik atsitiktinis nutikimas, bet ir signalas, susijęs su didesne demencijos rizika ateityje. Tokias išvadas pateikia Kinijos mokslininkai, išanalizavę ankstesnių tyrimų duomenis ir įvertinę kritimų bei vėliau nustatomos demencijos ryšį.

    Analizėje skaičiuojama, kad vienas kritimas po 40-ies siejamas su daugiau nei 20 proc. didesne demencijos rizika. O tiems, kurie patyrė kelis kritimus, rizika, tyrėjų vertinimu, galėjo didėti iki 74 proc., lyginant su žmonėmis, kurie kritimų istorijos neturėjo.

    Ką parodė didelė analizė?

    Mokslininkai apžvelgė septynis stebėjimo tyrimus, kuriuose iš viso dalyvavo beveik 3 000 000 žmonių nuo 40 metų. Tyrimų pradžioje nė vienam dalyviui demencija nebuvo diagnozuota, o vėliau buvo stebima, kaip kinta sveikatos rodikliai.

    Iš maždaug 1 250 000 žmonių, turėjusių kritimų istoriją, demencijos dažnis ateityje viršijo 11 proc. Vyresnių nei 60 metų grupėje šis rodiklis siekė apie 12,3 proc., todėl ryšys ypač aktualus vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonėms.

    Atskirai įvertinus trijų tyrimų duomenis, matyti vadinamasis dozės priklausomumo efektas: kuo daugiau kritimų, tuo didesnė fiksuojama demencijos rizika. Tai nereiškia, kad kritimas sukelia demenciją, tačiau gali būti svarbus ankstyvas klinikinis ženklas, kurį verta vertinti rimtai.

    Kodėl kritimai gali būti susiję su demencija?

    Tyrėjai svarsto kelis galimus paaiškinimus. Viena versija – po kritimų patirtos traumos, ypač galvos srityje, gali prisidėti prie greitesnio kognityvinių funkcijų prastėjimo arba atskleisti jau prasidėjusius procesus.

    Kitas paaiškinimas susijęs su tuo, kad neurodegeneraciniai pokyčiai gali prasidėti gerokai prieš oficialią diagnozę. Koordinacijos, pusiausvyros ir reakcijos sutrikimai kai kuriems žmonėms gali atsirasti anksčiau nei aiškiai pastebimi atminties ar mąstymo pokyčiai.

    Taip pat neatmetamas ir uždaras ratas: po kritimo žmogus gali pradėti vengti judėjimo, rečiau išeiti iš namų, mažiau bendrauti. Sumažėjęs fizinis aktyvumas ir socialiniai ryšiai yra veiksniai, kurie daugelyje tyrimų siejami su didesne kognityvinio silpnėjimo rizika.

    Kada verta sunerimti ir ką daryti?

    Specialistai pabrėžia, kad vienas kritimas dar nėra demencijos diagnozė, tačiau pasikartojantys kritimai, ypač be aiškios priežasties, turėtų paskatinti išsamesnį įvertinimą. Praktikoje tai gali reikšti pusiausvyros, regos, vaistų sąveikų, neurologinės būklės ir kognityvinių funkcijų patikrą.

    Tyrimo autoriai ragina gydytojus atidžiau stebėti vidutinio ir vyresnio amžiaus pacientus, kurie patyrė vieną ar kelis kritimus. Ankstyvas rizikos įvertinimas gali padėti laiku imtis prevencinių priemonių, koreguoti gyvenimo būdą ir, jei reikia, atlikti tikslesnius ištyrimus.

    Demencijos prevencijoje dažniausiai akcentuojamas reguliarus fizinis aktyvumas, pakankamas miegas, kraujospūdžio ir cukraus kontrolė, klausos ir regos korekcija bei aktyvus socialinis gyvenimas. Kritimų prevencija taip pat svarbi: namų aplinkos pritaikymas, raumenų jėgos ir pusiausvyros treniruotės gali sumažinti pakartotinių kritimų tikimybę.

  • Visagine aptartos naujos psichoaktyviosios medžiagos: ką renkasi Z karta ir kodėl prevencija vėluoja

    Visagine aptartos naujos psichoaktyviosios medžiagos: ką renkasi Z karta ir kodėl prevencija vėluoja

    Visagine tęsiama bendruomeniškumą stiprinanti iniciatyva Draugystė šildo: padrąsink, įkvėpk, palaikyk. Gegužės 6 dieną surengtame renginyje Naujos psichoaktyviosios medžiagos – ką renkasi Z karta daugiausia dėmesio skirta jaunimo pasirinkimams ir ankstyvos prevencijos sprendimams.

    Renginyje akcentuota, kad naujos psichoaktyviosios medžiagos dažnai plinta greičiau nei apie jas spėja sužinoti tėvai, mokyklos ir net dalis specialistų. Dėl nuolat kintančios sudėties ir neaiškios kilmės šios medžiagos gali sukelti nenuspėjamas sveikatos būkles, o rizikas didina ir vartojimas kartu su alkoholiu ar kitais preparatais.

    Diskusijose pabrėžta, kad prevencija veikia tada, kai ji prasideda anksčiau nei pirmieji bandymai, ir kai jaunam žmogui aiškiai pasakoma, kur kreiptis pagalbos. Taip pat išskirta tvirta šeimos, mokyklos ir sveikatos priežiūros grandinė, kurioje svarbiausia tampa pasitikėjimas ir nuoseklus reagavimas į ankstyvus signalus.

    Įžanginį žodį tarusi Visagino savivaldybės vicemerė Aleksandra Grigienė atkreipė dėmesį į atviro dialogo svarbą ir bendruomenės susitelkimą. Pasak jos, jaunimo emocinės ir fizinės sveikatos stiprinimas prasideda nuo aplinkos, kurioje galima kalbėtis be gąsdinimų ir stigmos.

    Renginyje dalyvavo savivaldybės vadovai, skyrių specialistai, pavaldžių įstaigų atstovai, Visagino savivaldybės narkotikų kontrolės komisijos nariai, Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato pareigūnai. Taip pat prisijungė švietimo, socialinių paslaugų ir sveikatos priežiūros įstaigų specialistai bei su jaunimu dirbantys darbuotojai.

    Paskaitą skaitė prof. dr. Robertas Badaras, Toksikologijos centro vadovas ir Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dėstytojas. Jis pristatė naujausias psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo tendencijas, galimą poveikį jauno žmogaus sveikatai ir paaiškino, kodėl ankstyvas atpažinimas bei greitas nukreipimas pagalbos tampa kritiškai svarbūs.

    Organizatoriai pabrėžė, kad tokie susitikimai padeda suvienodinti skirtingų sričių specialistų supratimą ir susitarti dėl praktinių veiksmų, kai kyla įtarimų dėl vartojimo. Renginį organizavo Visagino savivaldybės administracijos tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė Danutė Kotovienė.

  • Telšiuose aptarė viešąjį saugumą: sprogmenų radiniai, triukšmas mieste ir planai policijai pirkti droną

    Telšių rajono savivaldybėje įvyko mero Tomo Katkaus susitikimas su Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Telšių rajono komisariato viršininku Pauliumi Šimkumi. Kartu dalyvavo savivaldybės administracijos direktorė Lina Leinartienė ir mero patarėja Agnė Vaitkienė.

    Pagrindinis susitikimo akcentas buvo gyventojų saugumas ir prevencija, aptariant tiek kasdienius viešosios tvarkos klausimus, tiek situacijas, kuriose reikalingas greitas pareigūnų reagavimas. Savivaldybė pabrėžė, kad prioritetas išlieka saugi aplinka gyventojams ir miesto svečiams.

    Sprogmenų radiniai: ką privalo žinoti gyventojai

    Susitikime daug dėmesio skirta atvejams, kai gyventojai ar metalo detektoriais besinaudojantys ieškotojai aptinka sprogmenis ar į juos panašius daiktus. Policija atkreipė dėmesį, kad tokie radiniai regione vis dar pasitaiko ir gali būti randami dar ilgą laiką.

    Gyventojams priminta, kad radus įtartiną daiktą jo negalima liesti, judinti, ardyti ar bandyti pernešti. Saugiausia tuo pačiu keliu pasitraukti į saugų atstumą, įspėti aplinkinius ir nedelsiant skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112.

    Triukšmo prevencija ir renginių saugumas

    Taip pat aptarta triukšmo prevencija viešosiose miesto erdvėse, ypač vakarais ir naktimis. Savivaldybė paprašė policijos daugiau dėmesio skirti vietoms, kur renkasi jaunimas, leidžiama garsi muzika ar trikdoma aplinkinių gyventojų ramybė.

    „Suprantu, kad jaunimui norisi būti mieste, susitikti, leisti laiką kartu. Nesu prieš tai. Tačiau buvimas mieste turi derėti su pagarba kitiems žmonėms“, – sakė Telšių rajono savivaldybės meras Tomas Katkus.

    Susitikime taip pat kalbėta apie pasirengimą birželio mėnesį vyksiančiai Žemaitijos sostinės šventei Telšiuose, kai mieste padaugėja žmonių ir išauga viešosios tvarkos užtikrinimo poreikis. Savivaldybė akcentavo, kad renginių metu svarbu ne tik matomas pareigūnų buvimas, bet ir greitas reagavimas į galimus incidentus.

    Vaizdo stebėjimas, paspirtukai ir planas įsigyti droną

    Susitikime aptartos policijos vykdomos prevencinės priemonės, vaizdo stebėjimo kameros mieste, taip pat dviračių ir elektrinių paspirtukų eismas. Priminta, kad elektrinis paspirtukas yra transporto priemonė, todėl jo vairuotojams galioja Kelių eismo taisyklės.

    Akcentuota, kad nepilnamečiai, važiuodami važiuojamąja dalimi, privalo dėvėti užsegtą šalmą. Taip pat priminta, kad savarankiškai važiuojamąja kelio dalimi dviračiu ar elektriniu paspirtuku galima važiuoti nuo 14 metų.

    Vienas iš konkrečių planų, aptartų susitikime, buvo drono įsigijimas policijos reikmėms. Savivaldybė planuoja nupirkti droną, kuris galėtų būti naudojamas žmonių paieškai, prevencinei veiklai ir kitoms situacijoms, kai reikalingas greitas teritorijos stebėjimas iš oro, o policija jau turi parengtą operatorių šiai įrangai valdyti.

    Policija susitikime taip pat įvertino nusikalstamumo tendencijas rajone: šiemet fiksuojamas vagysčių mažėjimas, tačiau daugėja sukčiavimo atvejų. Pareigūnai atkreipė dėmesį, kad, kaip ir kitose šalies savivaldybėse, išlieka narkotinių medžiagų vartojimo ir platinimo problema, todėl prevencijai ir gyventojų budrumui skiriamas didesnis dėmesys.

  • Kupiškyje startuoja 2026 metų visuomenės sveikatos projektų konkursas: paraiškas priima iki birželio 1 dienos

    Kupiškyje startuoja 2026 metų visuomenės sveikatos projektų konkursas: paraiškas priima iki birželio 1 dienos

    Kupiškio rajono savivaldybės administracija paskelbė 2026 metais įgyvendinamos visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos projektų konkursą. Paraiškas kviečiamos teikti biudžetinės ir viešosios įstaigos, o planuojamos veiklos turi būti skirtos Kupiškio rajono savivaldybės gyventojams.

    Ši programa paprastai finansuoja prevencines ir sveikatą stiprinančias iniciatyvas, kurios prisideda prie mažesnio sergamumo, geresnės gyvenimo kokybės ir ankstyvesnio rizikų atpažinimo bendruomenėje. Savivaldybės tokiomis priemonėmis dažniausiai siekia stiprinti sveikatos raštingumą ir užtikrinti, kad prevencija pasiektų įvairias amžiaus grupes.

    Prioritetinės kryptys 2026 metams

    Skelbiama, kad 2026 metais prioritetas teikiamas užkrečiamųjų ligų prevencijai ir kontrolei, burnos higienos ir sveikatos stiprinimui, taip pat sveikos mitybos skatinimui ir nutukimo prevencijai. Tarp krypčių įtrauktas ir fizinio aktyvumo skatinimas bei lytinės sveikatos stiprinimas.

    Programoje numatytos ir nelaimingų atsitikimų bei traumų prevencijos veiklos, įskaitant pirmosios pagalbos teikimo gebėjimų stiprinimą. Taip pat prioritetu įvardijamas psichikos sveikatos stiprinimas, apimantis smurto, savižudybių prevenciją, streso kontrolę ir kitas susijusias priemones.

    Kryptys apima ir sveikatai žalingos elgsenos prevenciją, kai dėmesys skiriamas rūkymo, alkoholio ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo mažinimui. Greta to numatyta visuomenės sveikatos stebėsena, gydytojų transporto išlaidų apmokėjimas bei sveikatos priežiūros įstaigų kibernetinės higienos stiprinimas.

    Kaip ir iki kada teikti paraiškas?

    Projektų paraiškos priimamos iki 2026 metų birželio 1 dienos 12.00 valandos. Dokumentai priimami Kupiškio rajono savivaldybės administracijoje adresu Vytauto g. 2, Kupiškis.

    Paraišką galima pateikti atvykus ir perduodant už dokumentų registravimą atsakingam skyriui (101 kabinetas), taip pat siunčiant registruotu laišku adresu Vytauto g. 2, Kupiškis. Siunčiant paštu ant voko turi būti pažymėta Visuomenės sveikatos rėmimo specialioji programa.

    Dokumentus leidžiama pateikti ir elektroniniu paštu savivaldybe@kupiskis.lt, tačiau nurodoma, kad pateikiami dokumentai turi būti pasirašyti. Dėl papildomos informacijos galima kreiptis į kontaktinį asmenį Armandą Dujevičių telefonu 0 619 69 514.

    Kas svarbu planuojant projektą?

    Rengiant paraišką vertėtų aiškiai apibrėžti tikslinę grupę, numatomas veiklas ir jų matuojamus rezultatus, taip pat pagrįsti, kaip pasirinktos priemonės prisidės prie gyventojų sveikatos stiprinimo. Praktikoje dažniausiai geriausiai vertinami projektai, kurie remiasi prevencijos logika, turi realistišką įgyvendinimo planą ir apgalvotą partnerystę su bendruomene ar įstaigomis.

    Taip pat svarbu numatyti, kaip bus užtikrinamas veiklų tęstinumas ir sklaida, kad nauda būtų ilgalaikė. Savivaldybės programų kontekste vis dažniau akcentuojama ir saugi skaitmeninė aplinka, todėl įstaigoms, planuojančioms veiklas sveikatos sektoriuje, aktualu įvertinti ir kibernetinės higienos klausimus.

  • Joniškyje pristatytas naujas policijos komisariato viršininkas: aptarti svarbiausi gyventojų saugumo prioritetai

    Joniškyje pristatytas naujas policijos komisariato viršininkas: aptarti svarbiausi gyventojų saugumo prioritetai

    Joniškio rajono savivaldybėje įvyko susitikimas su naujuoju Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato viršininku Aivaru Navicku. Su pareigūnu susitiko savivaldybės meras Gediminas Čepulis, vicemerė Gita Vilčiauskienė ir administracijos direktorius Aivaras Rudnickas.

    Susitikime viršininkas pristatė artimiausius veiklos prioritetus, planuojamas priemones ir lūkesčius, susijusius su komisariato darbu rajone. Daugiausia dėmesio skirta klausimams, kurie gyventojams daro tiesioginę įtaką kasdienėje aplinkoje.

    Kas bus svarbiausia šiemet?

    Šalys aptarė eismo priežiūrą ir pažeidimų prevenciją, viešosios tvarkos užtikrinimą bei reagavimą į iškvietimus. Taip pat kalbėta apie prevencinių priemonių organizavimą bendruomenėse ir švietimo įstaigose, stiprinant gyventojų informuotumą ir atsparumą įvairioms grėsmėms.

    Akcentuotas ir glaudesnis savivaldybės bei policijos bendradarbiavimas, siekiant greičiau spręsti vietos problemas ir efektyviau koordinuoti prevencines iniciatyvas. Tokie susitikimai, pasak savivaldybės atstovų, padeda aiškiau suderinti atsakomybes ir veiksmus, kai saugumo situacija reikalauja operatyvių sprendimų.

    Naujojo vadovo patirtis

    A. Navickas tarnybą policijoje pradėjo 1996 metais Šiaulių miesto vyriausiajame policijos komisariate, Viešosios policijos areštinėje. Nuo 1997 metų jis tęsė tarnybą Kelių policijoje, kur sukaupė patirtį eismo kontrolės ir prevencijos srityje.

    2007 metais pareigūnas buvo paskirtas Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Patrulių rinktinės būrio vadu. 2015 metais jis pradėjo eiti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos vyresniojo specialisto pareigas.

    Nuo 2022 metų A. Navickas vadovavo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriui. Į Joniškio rajono policijos komisariato viršininko pareigas jis paskirtas balandžio mėnesį.

    Išsilavinimas ir kvalifikacija

    Pareigūnas yra įgijęs policininko ir teisinį išsilavinimą: 1995 metais baigė Klaipėdos aukštesniąją policijos mokyklą, o 2003 metais Lietuvos teisės universitete įgijo teisės ir policijos veiklos bakalauro laipsnį. Profesines žinias jis nuolat gilino kvalifikacijos kėlimo mokymuose.

    Susitikimo dalyviai sutarė palaikyti nuolatinį dialogą, kad savivaldybės ir policijos veiksmai būtų suderinti, o prevencija ir reagavimas į incidentus vyktų kuo sklandžiau. Artimiausiu metu tikimasi tęsti bendras iniciatyvas, orientuotas į saugesnę aplinką Joniškio rajono gyventojams.

  • Virtuvės triukas nuo skruzdėlių: trijų ingredientų mišinys gali sustabdyti jas visam laikui

    Virtuvės triukas nuo skruzdėlių: trijų ingredientų mišinys gali sustabdyti jas visam laikui

    Net ir tvarkinguose namuose skruzdėlės gali sugrįžti vėl ir vėl, nes problema dažnai slypi ne ant stalviršio matomuose vabzdžiuose, o kolonijoje. Jos juda pagal kvapų takus, todėl užtenka kelių trupinių ar lašo saldaus gėrimo, kad po kurio laiko atsirastų ištisos „trasos“.

    Vienas dažniausiai minimų naminių metodų – masalas iš trijų virtuvėje randamų ingredientų: cukraus, valgomosios sodos ir vandens. Cukrus pritraukia skruzdėles kaip maisto šaltinis, o soda, patekus į jų organizmą, sutrikdo jo veiklą, todėl poveikis gali pasiekti ne tik pavienius vabzdžius, bet ir koloniją.

    Praktiškai mišinys daromas taip, kad susidarytų drėgna, lengvai padedama masė, kurią patogu dėti ten, kur skruzdėlės aktyviausios: prie grindjuosčių, po kriaukle, šalia ventiliacijos angų ar tarpuose prie slenksčių. Svarbu masalą laikyti atokiau nuo vaikų ir augintinių, o padėtas vietas pasirinkti taip, kad skruzdėlės jį lengvai pasiektų.

    Vis dėlto vien masalo gali nepakakti, jei nepašalinama pagrindinė „navigacija“ – kvapų pėdsakai. Skruzdėlės palieka cheminius signalus, kuriais vadovaujasi kitos, todėl net ir po kruopštaus valymo takai gali likti. Tokiais atvejais padeda paviršių nuvalymas vandeniu praskiestu actu arba citrinų sultimis – šios priemonės dažnai naudojamos kvapams neutralizuoti ir maršrutui „nutrinti“.

    Efektyviausia, kai veiksmai kartojami kelias dienas ir stebima, ar mažėja judėjimas tais pačiais keliais. Lygiagrečiai verta sutvarkyti prevenciją: sandariai laikyti maistą, greitai surinkti trupinius, nepalikti atvirų saldumynų, o šiukšliadėžę ištuštinti reguliariai. Jei skruzdėlės vis tiek grįžta, tai gali reikšti, kad yra lengvai pasiekiamas lizdas ar patekimo tarpai, kuriuos reikėtų užsandarinti.

    Kai invazija didelė arba skruzdėlės atsiranda keliose vietose iš karto, praktiškiau rinktis kompleksinį sprendimą: derinti masalus, takų šalinimą ir patekimo kelių uždarymą. O jei namuose yra jautrių žmonių, kūdikių ar augintinių, saugiausia pasitarti su kenkėjų kontrolės specialistais ir nenaudoti abejotinos sudėties priemonių.