CP v2

Tag: Priedangos

  • Pagėgių meras pristatė 2025 metų veiklos ataskaitą: kokius darbus seniūnijose gyventojai kelia pirmiausia

    Pagėgių meras pristatė 2025 metų veiklos ataskaitą: kokius darbus seniūnijose gyventojai kelia pirmiausia

    Gegužės 5, 6, 7, 11 ir 12 dienomis Pagėgių savivaldybės seniūnijose vyko susitikimai su gyventojais, kuriuose meras Vaidas Bendaravičius su komanda pristatė 2025 metų veiklos ataskaitą. Aptariant nuveiktus darbus ir planus, gyventojai taip pat kėlė jiems aktualiausius kasdienės infrastruktūros ir saugumo klausimus.

    Susitikimuose daugiausia dėmesio skirta kelių priežiūrai, privažiavimų prie daugiabučių asfaltavimui, vandentvarkos problemoms ir priedangų įrengimui. Savivaldybės atstovai akcentavo, kad būtent šios sritys dažniausiai lemia tiesioginę gyvenimo kokybę, todėl jos lieka nuolatiniu prioritetu planuojant investicijas.

    Diskusijose dalyvavo vicemerė Greta Bušniauskaitė, administracijos direktorė Ligita Kazlauskienė, seniūnijų seniūnai, savivaldybės skyrių vadovai ir UAB „Pagėgių komunalinis ūkis“ direktorius Raimondas Fridrikas. Prie aptarimų prisijungė ir Pagėgių policijos komisariato viršininkas Marius Jakštas bei Karo komendantūrų valdybos Klaipėdos regioninės karo komendantūros atstovas Vidmantas Žilakauskas.

    Projektai, kuriais remiasi ataskaita

    Savivaldybė nurodo 2025 metais tęsianti sveikatos, švietimo, transporto ir viešųjų erdvių gerinimo projektus. Tarp krypčių įvardyti sveikatos specialistų pritraukimas, sveikatos centro modelio diegimas ir ilgalaikės priežiūros paslaugų plėtra, siekiant didesnio paslaugų prieinamumo vietoje.

    Švietimo ir susisiekimo srityse tęsiami visos dienos mokyklų erdvių pritaikymo darbai bei viešojo transporto infrastruktūros modernizavimas. Taip pat pažymėta, kad ugdymo įstaigas pasiekė trys elektriniai mokykliniai autobusai, pritaikyti ir vaikams su negalia.

    Turizmo ir aplinkos dalyje išskirtas projektas dėl Užlenkio ežero Panemunėje pritaikymo lankymui. Pasak savivaldybės, šiuo projektu siekiama gerinti turizmo infrastruktūrą ir viešąsias erdves pritaikyti skirtingų poreikių lankytojams.

    Kelių, apšvietimo ir vandentvarkos darbai

    Ataskaitoje akcentuojami kelių, apšvietimo ir vandentvarkos infrastruktūros gerinimo darbai: tvarkomos gatvės, įrengiamas ir atnaujinamas apšvietimas, rekonstruojami nuotekų tinklai bei valymo įrenginiai. Taip pat minimi melioracijos ir polderių sistemų tvarkymo darbai, aktualūs potvynių rizikos valdymui ir žemės ūkio teritorijoms.

    Lygiagrečiai vykdomi viešųjų erdvių, sporto ir švietimo įstaigų atnaujinimo projektai, gerinama socialinių paslaugų infrastruktūra ir plečiamas socialinio būsto fondas. Savivaldybė pabrėžia, kad dalis darbų nukreipta į paslaugų prieinamumą pažeidžiamoms grupėms ir žmonėms su negalia.

    Kas numatyta 2026 metais?

    2026 metais planuojama tęsti kelių ir daugiabučių kiemų tvarkymą, plėsti apšvietimo tinklus, įrengti dviračių takus ir modernizuoti vandentvarkos infrastruktūrą. Tarp svarbesnių saugumo krypčių įvardytas projektas „Priedangų infrastruktūros plėtra Pagėgių savivaldybėje“, orientuotas į pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms.

    Susitikimuose gyventojai teikė pasiūlymus ir dalijosi pastebėjimais dėl konkrečių vietovių problemų, o savivaldybės atstovai žadėjo grįžtamąjį ryšį dėl sprendimų eigos. Nurodoma, kad Pagėgių savivaldybės 2025 metų metinių ataskaitų rinkiniai patvirtinti Pagėgių savivaldybės tarybos sprendimu 2025 metais gegužės 14 dieną.

    Su ataskaitų rinkiniais galima susipažinti savivaldybės dokumentų valdymo ir teisės aktų skelbimo sistemoje.

  • Anykščių medikų mokymai ekstremalioms situacijoms: evakuacija, priedangos ir pacientų saugumas

    Anykščių medikų mokymai ekstremalioms situacijoms: evakuacija, priedangos ir pacientų saugumas

    Anykščių rajono sveikatos priežiūros įstaigų specialistai dalyvavo mokymuose, skirtuose pasirengimui veikti ekstremaliųjų situacijų metu. Juose kartu dirbo Anykščių rajono savivaldybės ligoninės ir Anykščių rajono savivaldybės pirminės sveikatos priežiūros centro medikai.

    Mokymų metu aptarta, kaip ekstremaliosios situacijos gali paveikti įstaigų darbą ir kokių sprendimų reikia, kad paslaugos nenutrūktų net ir sutrikus įprastoms veiklos grandims. Daug dėmesio skirta aiškiai atsakomybių tvarkai, vidaus komunikacijai ir praktiniams veiksmams, kai laikas skaičiuojamas minutėmis.

    Evakuacija ir pacientų apsauga

    Viena pagrindinių temų buvo perspėjimo apie galimus pavojus organizavimas ir pacientų bei darbuotojų apsaugos užtikrinimas. Nagrinėta, kaip planuoti evakavimą, kad jis vyktų sklandžiai, o rizikos būtų valdomos nuo pirmųjų pranešimų iki paskutinio paciento perkėlimo.

    Ypatingas akcentas skirtas asmenų su negalia poreikiams, kai evakuacija reikalauja papildomų resursų ir aiškių algoritmų. Aptarti praktiniai scenarijai, kaip užtikrinti pagalbą judėjimo, regos ar klausos negalią turintiems pacientams ir kaip iš anksto įvertinti jų perkėlimo galimybes.

    Priedangos ir veiksmų algoritmai

    Taip pat aptartas priedangų sveikatos priežiūros įstaigose įveiklinimas ir jų parengimo procedūros, kai būtina laikinai perkelti žmones į saugesnes patalpas. Mokymuose nagrinėti praktiniai veiksmų algoritmai, padedantys darbuotojams priimti vienodus sprendimus skirtingose pamainose.

    Mokymus vedė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos specialistai. Mokymus organizavo ir koordinavo Anykščių rajono savivaldybės administracijos patarėja, parengties pareigūnė Reda Kruopė.

    Tokie mokymai, pasak organizatorių, padeda stiprinti sveikatos priežiūros įstaigų pasirengimą, užtikrinti veiklos tęstinumą ir gyventojų saugumą įvairių grėsmių ar ekstremaliųjų situacijų metu. Praktinis pasirengimas leidžia sumažinti klaidų tikimybę ir greičiau mobilizuoti komandą realios krizės atveju.

  • Alytuje modernizuos 8 priedangas: 320 000 eurų investicija ir tikslas didinti atsparumą iki 2027 metų

    Alytaus miesto savivaldybė praneša pradedanti antrąjį priedangų infrastruktūros plėtros etapą: 2026 metų gegužės 11 dieną pasirašyta projekto sutartis dėl priedangų įrengimo ir modernizavimo miesto valdomuose objektuose. Projektą įgyvendina savivaldybės administracija kartu su Vidaus reikalų ministerija ir VšĮ Vidaus reikalų ministerijos projektų valdymo agentūra.

    Projektas finansuojamas Valstybės gynybos fondo lėšomis, o tinkamų išlaidų finansavimo intensyvumas siekia iki 100 proc. Bendra numatyta suma yra iki 320 000 eurų, o veiklas planuojama įgyvendinti iki 2027 metų gegužės 11 dienos.

    Kodėl priedangos tampa prioritetu?

    Priedangų modernizavimas siejamas su didesniu grėsmių vertinimu regione, taip pat su dažnėjančiomis ekstremaliosiomis situacijomis, kurios gali sutrikdyti įprastą miesto infrastruktūros veikimą. Savivaldybė pabrėžia, kad svarbu ne tik priedangų skaičius, bet ir jų realus funkcionalumas: atsparumas, įranga, galimybė užtikrinti bazinius poreikius bei saugų buvimą.

    Pagal savivaldybės pateikiamus duomenis, Alytaus mieste didelė dalis esamų priedangų priskiriamos žemesnio atsparumo lygiui. Taip pat nurodoma, kad patekimas į beveik visas priedangas nėra pritaikytas žmonėms su judėjimo negalia, o dalyje patalpų trūksta vėdinimo ir priešgaisrinių sprendimų arba reikalingi papildomi evakuaciniai išėjimai.

    Ką konkrečiai planuojama padaryti?

    Projekto tikslas – įrengti, modernizuoti arba patobulinti 8 priedangas savivaldybės valdomuose pastatuose, stiprinant jų atsparumą ir didinant prieinamumą. Skelbiama, kad penkios iš šių priedangų po atliktų darbų turėtų pasiekti aukštesnį atsparumo lygmenį.

    Numatoma, kad dalyje priedangų bus gerinama bazinė infrastruktūra ir įsigyjama reikalinga įranga. Tarp planuojamų pirkinių įvardijamos sulankstomos kėdės, talpyklos geriamajam vandeniui sukaupti, taip pat pagalbos priemonės nelaimės atveju, tokios kaip pirmosios pagalbos rinkiniai, neštuvai, žibintuvėliai ir kitos būtinos priemonės.

    Gyventojų aprėptis ir savivaldybės siekiai

    Savivaldybė nurodo, kad Alytaus mieste yra 50 477 gyventojai, o formaliai vieta priedangose šiuo metu užtikrinta 69,9 proc. gyventojų. Vis dėlto akcentuojama, kad vien vietų skaičius neatsako į pagrindinį klausimą: ar priedangos yra pakankamai atsparios ir pritaikytos realiam naudojimui, kai svarbu vėdinimas, gaisrinė sauga, prieinamumas ir atsarginiai sprendimai elektros tiekimui.

    Miesto keliamas reikalavimas – užtikrinti, kad priedangose laikinai apsisaugoti nuo oro pavojaus galėtų 60 proc. nuolatinių savivaldybės gyventojų. Tačiau savivaldybė taip pat deklaruoja platesnį tikslą: ieškant naujų įtrauktinų objektų ir gerinant esamų priedangų būklę, siekti, kad laikinai apsisaugoti priedangose galėtų 100 proc. Alytaus gyventojų.

  • Akmenės rajone modernizuojamos 5 priedangos: mokyklose ir gydymo įstaigose atsiras skydai, generatoriai

    Akmenės rajone modernizuojamos 5 priedangos: mokyklose ir gydymo įstaigose atsiras skydai, generatoriai

    Akmenės rajono savivaldybės administracija pradėjo įgyvendinti antrąjį projekto VRM-003-K-056 „Priedangų infrastruktūros modernizavimas“ etapą. Savivaldybė skelbia, kad darbais siekiama sustiprinti pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ir sumažinti rizikas gyventojų saugumui.

    Šiame etape numatyta investuoti į penkias priedangas, esančias švietimo ir sveikatos priežiūros įstaigose Naujojoje Akmenėje ir Ventoje. Planuojama, kad atnaujinimai padės užtikrinti saugesnes sąlygas gyventojams, kai priedangos būtų reikalingos krizių ar nelaimių metu.

    Pagrindinis numatytas sprendimas visose penkiose vietose yra apsauginių skydų langams įrengimas. Tokios priemonės paprastai siejamos su poreikiu sumažinti stiklo šukių ir antrinių fragmentų keliamą pavojų, kai įvyksta sprogimo banga ar kiti staigūs poveikiai pastatui.

    Dar keturiose įstaigose planuojama įrengti mobilias nuovažas, kad įėjimai ir išėjimai būtų patogesni riboto judumo asmenims. Taip pat numatyta įsigyti elektros generatorius, kurie leistų palaikyti būtinas funkcijas sutrikus elektros tiekimui.

    Dviejose priedangose bus įrengiami autonominiai dūmų signalizatoriai ir vėdinimo sistemos. Pagal poreikį taip pat bus atliekami vidinių konstrukcijų išmontavimo darbai, įrengiamas pagrindas ir įsigyjami pagalbos priemonių komplektai, reikalingi nelaimės atveju.

    Savivaldybė pabrėžia, kad modernizacija skirta platesniam atsparumui didinti, įtraukiant ir asmenis su negalia, kuriems ekstremaliosios situacijos kelia didesnę riziką. Tikimasi, kad atnaujintos priedangos padės efektyviau organizuoti gyventojų saugumą ir sumažinti pažeidžiamumą įvairių nelaimių metu.

    Projektas įgyvendinamas pagal Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programos pažangos priemonę Nr. 07-019-10-04-01, kuria siekiama stiprinti pasirengimą valdyti krizes ir ekstremaliąsias situacijas bei šalinti jų padarinius. Nurodoma projekto trukmė yra nuo 2026 metų gegužės iki 2027 metų spalio.

    Bendra projekto vertė siekia 200 000 eurų, tokio pat dydžio numatytas ir finansavimas. Projektas finansuojamas Valstybės gynybos fondo lėšomis, o vykdytojas yra Akmenės rajono savivaldybės administracija.

  • Kauno rajone už 388 800 eurų bus modernizuojamos priedangos: ką numato VRM projektas ir terminai

    Kauno rajono savivaldybės administracija pradėjo įgyvendinti projektą „Priedangų infrastruktūros plėtra Kauno rajono savivaldybėje“ (VRM-003-K-017), finansuojamą Valstybės gynybos fondo lėšomis. Projektu siekiama sustiprinti civilinę saugą ir pagerinti gyventojų apsaugos sąlygas galimų grėsmių bei ekstremaliųjų situacijų atvejais.

    Projektui numatyta iki 100 proc. tinkamų išlaidų finansavimo, o bendra finansuojamoji dalis siekia ne daugiau kaip 388 800 eurų. Savivaldybė nurodo, kad lėšos bus skiriamos tiek projektavimo darbams, tiek konkrečioms priedangų įrengimo ir pritaikymo priemonėms.

    Kokie darbai bus finansuojami?

    Finansuojamos priemonės apima pastatų konstrukcijų ekspertizę arba būklės patikrą, taip pat priedangų įrengimo projektinės dokumentacijos parengimą. Numatyti ir evakuacinių išėjimų įrengimo darbai, įskaitant evakuacinį apšvietimą, kad priedangos būtų saugios naudoti ir sutrikus įprastam elektros tiekimui.

    Didelis dėmesys skiriamas prieinamumui: planuojama pritaikyti įėjimus ir išėjimus riboto judumo asmenims. Taip pat numatytos priemonės langų apsaugai, pavyzdžiui, apsauginiai skydai, langų ertmių užmūrijimas ar kiti sprendimai, mažinantys stiklo šukių keliamą riziką.

    Techninė dalis apima konstrukcijų stiprinimą, jei jos neatitinka statybos reglamentuose numatytų apkrovų, gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemų įrengimą arba autonominius dūmų signalizatorius. Projekte įtrauktas vėdinimo sistemų įrengimas arba sutvarkymas, rezervinio elektros energijos tiekimo sprendimai, taip pat belaidžio interneto prieigos taškų įrengimas.

    Numatoma ir bazinė buitinė infrastruktūra: grindų įrengimas, biotualetų įsigijimas, geriamojo vandens talpyklos, sulankstomos kėdės ir arba sulankstomos lovos. Taip pat planuojama įsigyti pagalbos priemonių, reikalingų nelaimės atveju, kad priedangos galėtų veikti ne tik kaip laikina slėptuvė, bet ir kaip funkcionalus kolektyvinės apsaugos statinys.

    Ko tikimasi pasiekti?

    Savivaldybės teigimu, įgyvendinus projektą kolektyvinės apsaugos statiniuose planuojama sudaryti sąlygas laikinai apgyvendinti 1 125 gyventojus. Tikslas yra ne vien fizinis patalpų sutvarkymas, bet ir priedangų parengties didinimas, kad jos ekstremaliosios situacijos metu galėtų veikti nepertraukiamai.

    Projektas siejamas su platesniu civilinės saugos stiprinimo kontekstu: regiono pasirengimu reaguoti į krizes, karines ir hibridines grėsmes, taip pat su branduolinės saugos rizikomis kaimynystėje ir karo Ukrainoje keliamomis pamokomis. Savivaldybė akcentuoja, kad priemonės turėtų mažinti gyventojų pažeidžiamumą ir pagerinti apsaugą, įskaitant žmones su negalia.

    Kokie terminai ir finansavimo sąlygos?

    Projekto išlaidų tinkamumo finansuoti laikotarpis numatytas ne vėliau kaip per 18 mėnesių nuo projekto sutarties sudarymo. Tai reiškia, kad realūs darbų grafikai priklausys nuo sutartinių terminų, pirkimų procedūrų ir konkrečių objektų parengties.

    Finansavimas skiriamas Valstybės gynybos fondo lėšomis, todėl projektas yra nacionalinių civilinės saugos ir atsparumo didinimo priemonių dalis. Savivaldybė pabrėžia, kad investicijos į priedangas orientuotos į praktinį pasirengimą, kai svarbi ne tik infrastruktūra, bet ir elementarios sąlygos žmonėms išbūti ilgiau nei kelias valandas.

    „Projektu siekiama sustiprinti pasirengimą valdyti krizes ir užtikrinti geresnes gyventojų apsaugos sąlygas galimų grėsmių atvejais“, – teigiama Kauno rajono savivaldybės administracijos pateiktoje informacijoje.

  • Telšių rajone bus atnaujintos 6 priedangos: pasirašyta beveik 200 tūkst. eurų sutartis

    Telšių rajono savivaldybės administracija kartu su Vidaus reikalų ministerija ir VšĮ Vidaus reikalų ministerijos projektų valdymo agentūra 2026 metų gegužės 11 dieną pasirašė sutartį dėl priedangų infrastruktūros stiprinimo projekto antrojo etapo.

    Projektas skirtas didinti priedangų atsparumą ir prieinamumą Telšių rajone, kad ekstremaliosios situacijos ar karinės grėsmės atveju gyventojai turėtų saugesnes, geriau pritaikytas vietas laikinai slėptis.

    Beveik 200 tūkst. eurų iš Gynybos fondo

    Bendra projekto vertė siekia 199 328,75 euro. Nurodoma, kad projektas finansuojamas Valstybės gynybos fondo lėšomis, savivaldybės nuosavų lėšų šiame etape nenumatyta.

    Įgyvendinimo laikotarpis planuojamas nuo 2026 metų antrojo ketvirčio iki 2027 metų ketvirtojo ketvirčio. Projektas įgyvendinamas pagal civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programos priemonę, orientuotą į pasirengimą valdyti krizes ir ekstremaliąsias situacijas.

    Ką planuojama padaryti Telšių rajone?

    Projekto tikslas – pagerinti Telšių rajone esančių priedangų technines charakteristikas, kurios tiesiogiai lemia gyventojų saugumą ir galimybes priedangomis naudotis realios grėsmės metu.

    Skelbiama, kad bus vystoma 6 priedangų infrastruktūra ir jos aprūpinamos reikalingomis priemonėmis. Numatyta užtikrinti, kad šios priedangos atitiktų II ir III lygio reikalavimus.

    Kam tai aktualiausia?

    Tikslinė grupė – Telšių rajono gyventojai, kurie oro pavojaus, tiesioginio ar netiesioginio apšaudymo bei kitų kinetinių grėsmių atveju galėtų pasinaudoti priedanga.

    Pastaraisiais metais civilinės saugos tema savivaldybėse įgavo naują svorį: daugiau dėmesio skiriama ne tik priedangų skaičiui, bet ir jų realiam funkcionalumui, prieinamumui bei aiškiai komunikacijai gyventojams, kur ir kada slėptis.

  • Vėžaičių biblioteka persikėlė į naujas patalpas: ką žada atnaujintos erdvės miestelio centrui

    Vėžaičių biblioteka persikėlė į naujas patalpas: ką žada atnaujintos erdvės miestelio centrui

    Vėžaičiuose, miestelio centre, duris atvėrė naujose patalpose įsikūręs J. Lankučio viešosios bibliotekos Vėžaičių filialas. Oficialus atidarymas surengtas pirmadienį, o visos dienos programa kvietė gyventojus susipažinti su atnaujintomis erdvėmis ir įsitraukti į veiklas.

    Pasak Klaipėdos rajono savivaldybės vadovų, naujasis filialas turi tapti ne tik knygų skolinimo vieta, bet ir bendruomenės susitikimų erdve. Bibliotekoje planuojama daugiau edukacijų, kūrybinių užsiėmimų ir renginių, skirtų skirtingoms amžiaus grupėms.

    „Labai džiugu matyti, kad Vėžaičių centre atsirado dar viena gyva ir bendruomenei atvira erdvė. Naujoji biblioteka – tai ne tik vieta knygoms, bet ir susitikimų, bendravimo, idėjų gimimo vieta“, – sakė Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.

    Savivaldybė pabrėžia, kad bibliotekos atidarymas yra platesnio miestelio centro atnaujinimo dalis. Artimiausiu metu numatyti darbai ir aplink esančioje viešojoje erdvėje, kad ji būtų patogesnė kasdieniam naudojimui ir mažesniems renginiams.

    „Iki rudens planuojama atnaujinti esamus takus, įrengti 10 šviestuvų, kad aikštė būtų saugi ir patogi lankymui“, – teigė vicemerė Ligita Liutikienė.

    Taip pat jau pasirašyta maždaug 63 000 eurų vertės sutartis su bendrove „Panprojektas“ dėl pastato atnaujinimo projektavimo. Numatoma suplanuoti pastato apšiltinimą ir apdailą, prieigų sutvarkymą, drenažą, taip pat II lygio priedangą rūsyje.

    Projektavimo darbus planuojama užbaigti rudenį, o vėliau ketinama ieškoti išorės finansavimo. Savivaldybė nurodo svarstysianti paraišką Valstybės gynybos fondui dėl priedangos įrengimo, taip pat sieksianti ES paramos pastato fasadų tvarkymui.

    Skaičiuojama, kad visam projektui įgyvendinti numatyta 1,6 mln. eurų. Savivaldybė akcentuoja, jog tikslas yra ne vien atnaujinti pastatą, bet ir sustiprinti Vėžaičių centro patrauklumą bei sukurti daugiau kasdieniam bendruomenės gyvenimui pritaikytų erdvių.

  • Ukmergės rajone tęsiama priedangų plėtra: penkios įstaigos sulauks atnaujinimų, vietų – 777

    Ukmergės rajono savivaldybė pradeda įgyvendinti antrąjį projektą priedangų infrastruktūrai plėsti. Šiuo etapu numatyta įrengti ir modernizuoti penkias priedangas švietimo ir kultūros įstaigose.

    Pasak savivaldybės, darbais siekiama stiprinti pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ir užtikrinti aiškesnę gyventojų apsaugą. Planuojama atnaujinti apie 1 164 kv. m priedangų infrastruktūros ir sudaryti vietą ne mažiau kaip 777 gyventojams.

    Pagrindiniai numatyti darbai

    Projekte numatyta įrengti vėdinimo sistemas, kurios priedangose yra vienas svarbiausių saugos elementų ilgesnio buvimo atveju. Taip pat planuojamas rezervinis elektros tiekimas, kad sutrikus tiekimui būtų galima palaikyti būtiniausių sistemų veikimą.

    Dar viena kryptis – pritaikyti įėjimus ir išėjimus žmonėms su negalia. Savivaldybė pabrėžia, kad priedangos turi būti pasiekiamos kuo platesniam gyventojų ratui, todėl prieinamumo sprendimai įtraukiami į modernizavimo apimtį.

    Finansavimas ir terminai

    Nurodoma, kad projekto vertė siekia 116 000 eurų. Įgyvendinimo laikotarpis numatytas 2026–2027 metais.

    Projektas finansuojamas Valstybės gynybos fondo lėšomis. Savivaldybė pažymi, kad tai yra nuosekli investicijų kryptis, orientuota į praktinius sprendimus ir realiai veikiančią infrastruktūrą.

    Tęsiami pirmojo etapo rezultatai

    Antrasis etapas yra jau vykdomų darbų tąsa. Šiuo metu, anot savivaldybės, baigiamas pirmasis etapas, kurio metu modernizuotos šešios priedangos, apimančios 1 582 kv. m.

    Pirmojo etapo metu, kaip skelbiama, buvo užtikrinta vieta daugiau kaip 1 041 rajono gyventojui. Antruoju etapu planuojama toliau stiprinti priedangų tinklą ir didinti jo aprėptį visame rajone.

  • Tarptautinė Raudonojo Kryžiaus diena: 15 miestų kviečia į nemokamas civilinės saugos ekskursijas

    Gegužės 8 dieną minima tarptautinė Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio diena šiemet Lietuvoje įgauna praktinį atspalvį: gyventojai kviečiami ne tik prisiminti humanitarinio judėjimo principus, bet ir stiprinti pasirengimą krizėms.

    Lietuvos Raudonasis Kryžius ragina savivaldybes šią dieną pažymėti veiksmais ir kartu su bendruomenėmis dalyvauti nemokamose civilinės saugos ekskursijose, kurios organizuojamos 15-oje šalies miestų ir rajonų.

    Ką duoda civilinės saugos ekskursijos?

    Tokiose ekskursijose gyventojai praktiškai susipažįsta su civilinės saugos infrastruktūra ir gauna aiškesnius atsakymus, ką daryti ekstremaliosios situacijos metu. Tai padeda sumažinti informacinę sumaištį, kuri krizėse dažnai tampa papildomu rizikos veiksniu.

    Ekskursijų metu aiškinama, kuo skiriasi priedangos ir kolektyvinės apsaugos statiniai, kaip veikia evakavimo punktai, ką reiškia perspėjimo signalai ir kokie pirmieji žingsniai svarbiausi išgirdus oficialius nurodymus.

    Taip pat aptariama, kokių atsargų verta turėti namuose, kaip susidėti išvykimo krepšį ir kodėl naudinga iš anksto susitarti dėl šeimos plano, jei ryšys sutriktų arba tektų skubiai keisti buvimo vietą.

    Kur vyks ekskursijos?

    Gegužės 8 dieną nemokamos civilinės saugos ekskursijos numatytos Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Jonavoje, Kėdainiuose, Druskininkuose, Rokiškyje, Vilkaviškyje, Raseiniuose, Varėnoje ir Lazdijuose.

    Elektrėnuose ekskursija planuojama gegužės 9 dieną. Organizatoriai pabrėžia, kad savivaldybių įsitraukimas ir aiški komunikacija vietos kanalais gali lemti didesnį gyventojų aktyvumą ir geresnį bendruomenės pasirengimą.

    „Tarptautinė Raudonojo Kryžiaus diena primena, kad pagalba prasideda nuo pasirengimo: nuo žmonių, kurie žino, kaip elgtis ir gali padėti kitiems. Todėl kviečiame savivaldybes ir bendruomenes jungtis prie civilinės saugos ekskursijų“, – sakė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus generalinė sekretorė Ingrida Damulienė.

    Kodėl minima gegužės 8 dieną?

    Gegužės 8-oji pasirinkta todėl, kad šią dieną gimė Henry Dunant, laikomas Raudonojo Kryžiaus judėjimo pradininku. 1859 metais po Solferino mūšio jis inicijavo pagalbą sužeistiesiems, nepriklausomai nuo to, kurioje pusėje šie kovojo.

    1863 metais Ženevoje įkurtas Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas, o 1864 metais priimta pirmoji Ženevos konvencija tapo svarbiu atspirties tašku tarptautinei humanitarinei teisei ir civilių bei sužeistųjų apsaugai ginkluotuose konfliktuose.

    Lietuvoje Raudonojo Kryžiaus organizacija veikia nuo 1919 metų. Šiandien ji, remdamasi humaniškumo, nešališkumo, neutralumo ir kitais judėjimo principais, telkia savanorius ir padeda bendruomenėms stiprinti praktinius įgūdžius, kurie praverčia nelaimių ir krizių metu.

  • Civilinės saugos mokymai Pagėgiuose: ką būtina žinoti apie priedangas, evakuaciją ir paslaugas

    Civilinės saugos mokymai Pagėgiuose: ką būtina žinoti apie priedangas, evakuaciją ir paslaugas

    Gegužės 6 d. Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazijoje vyko civilinės saugos mokymai „Asmenų, organizuojančių ir vykdančių gyventojų apsaugą, civilinės saugos mokymo programa“, kuriuos vedė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos specialistai.

     

    Mokymų metu aptarti kolektyvinės apsaugos statinių ir priedangų parengimo, evakuacijos centrų veiklos, būtiniausių paslaugų užtikrinimo, viešosios tvarkos bei visuomenės sveikatos saugos klausimai. Dalyviai gilino teorines ir praktines žinias apie gyventojų evakavimą, veiksmų koordinavimą ir pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms.