CP v2

Tag: Priedangos

  • Pastebėjote droną ar gavote oro pavojaus pranešimą: ką daryti, kad išvengtumėte rizikos

    Ką daryti pastebėjus droną?

    Pastebėjus įtartinai besielgiantį droną, svarbiausia išlikti ramiems ir kuo greičiau pasitraukti iš atviros erdvės į pastato vidų ar priedangą. Venkite langų, balkonų ir atvirų kiemų, nes net ir nedidelis sprogimas ar smūgio banga dažniausiai sužeidžia dėl skeveldrų ir dūžtančių stiklų.

    Jei galite, stebėkite drono kryptį saugiu atstumu, tačiau nesiartinkite ir nebandykite jo gaudyti ar numušti. Nukritęs dronas ar jo dalys gali kelti papildomą riziką, todėl geriausia laikytis atstumo ir apie situaciją pranešti telefonu 112.

    Turimą vaizdo medžiagą ar nuotraukas perduokite tik atsakingoms tarnyboms ir neviešinkite socialiniuose tinkluose. Tokie įrašai gali atskleisti vietą, judėjimo kryptį ar kitą jautrią informaciją, kuri ekstremaliose situacijose tampa reikšminga saugumui.

    Gavote oro pavojaus perspėjimą?

    Išgirdus sirenas ar gavus perspėjimo pranešimą telefone, nedelskite ir įsiklausykite į oficialius nurodymus per radiją ar televiziją, taip pat patikrinkite patikimus valstybinių institucijų pranešimus. Tokie signalai reiškia, kad gali būti reali grėsmė, todėl svarbiausia greitai rasti saugiausią vietą.

    Jeigu esate lauke ir nėra galimybės greitai pasiekti priedangos, ieškokite bet kokios apsaugos nuo viršaus ir šonų: požeminės perėjos, tunelio, rūsio, tvirto pastato laiptinės ar patalpos be langų. Patekę į vidų, laikykitės vadinamosios dviejų sienų taisyklės: rinkitės patalpą, kuri nuo išorės atskirta bent dviem sienomis.

    Likę namuose, užverkite langus, užtraukite užuolaidas, pasitraukite nuo stiklų ir rinkitės kambarį be langų, koridorių ar rūsį. Turėkite po ranka telefoną, vandens, būtinų vaistų, dokumentus ir minimalų pirmosios pagalbos rinkinį, kad nereikėtų išeiti į nesaugią aplinką.

    Jeigu gaunate nurodymą evakuotis, prieš išeidami išjunkite elektrą, užsukite dujas ir vandenį, uždarykite langus ir užrakinkite duris. Ryšio tinklai krizės metu gali būti apkrauti, todėl skambinkite tik esant būtinybei, o artimuosius informuokite trumpomis žinutėmis.

    Radote įtartiną daiktą ar galimą sprogmenį?

    Radus įtartiną daiktą, jo nelieskite ir nebandykite perkelti, ardyti ar tikrinti. Atsitraukite tuo pačiu keliu, kuriuo atėjote, ir laikykitės kuo didesnio atstumo, ypač jei aplink yra stiklinių fasadų ar langų.

    Apie radinį nedelsdami praneškite telefonu 112 ir aiškiai nurodykite vietą, kuo daiktas panašus į pavojingą, ar matote laidus, talpas, neįprastas detales. Jūs neprivalote nustatyti, ar tai tikrai sprogmuo, saugiau klysti ir iškviesti tarnybas, nei rizikuoti pasekmėmis.

    Kol atvyks pareigūnai, stenkitės perspėti aplinkinius ir nukreipti žmones nuo pavojingos zonos, tačiau nekelkite panikos ir neblokuokite tarnybų privažiavimo. Jei įmanoma, pasilikite netoliese saugioje vietoje, kad galėtumėte tiksliai parodyti radinio vietą.

    Pasirengimas prasideda nuo aiškių veiksmų plano: kur slėpsitės, kaip susisieksite su artimaisiais ir ką pasiimsite, jei reikėtų skubiai išeiti. Tokiose situacijose svarbiausia remtis oficialiais nurodymais ir nekartoti nepatikrintos informacijos.

  • Kretingos rajono priedangų žemėlapis atnaujinamas nuolat: kur jį rasti ir kaip pasiruošti

    Kretingos rajono savivaldybė primena gyventojams, kad rajone esančių priedangų žemėlapis yra viešai skelbiamas ir reguliariai atnaujinamas savivaldybės interneto svetainėje, Civilinės saugos, mobilizacijos ir viešosios tvarkos skiltyje. Joje taip pat pateikiama kita svarbi informacija, aktuali krizių ar ekstremaliųjų situacijų metu.

    Žemėlapyje galima matyti priedangų vietas ir įvertinti, kuri iš jų yra arčiausiai namų, darbovietės ar ugdymo įstaigos. Savivaldybė ragina nelaukti pavojaus signalo ir iš anksto pasitikrinti maršrutą, kad prireikus būtų aišku, kur vykti ir kaip greičiausiai pasiekti saugesnę vietą.

    Specialistai primena, kad priedanga nėra tas pats, kas kolektyvinės apsaugos statinys ar slėptuvė, todėl svarbu realistiškai įvertinti jos paskirtį. Priedangos paprastai skirtos trumpalaikei apsaugai nuo pavojingų veiksnių, o gyventojų pasirengimas dažnai prasideda nuo paprastų dalykų: susitarimo su šeima dėl veiksmų, telefono įkrovimo ir būtiniausių priemonių.

    Ruošiantis rekomenduojama apgalvoti ir kasdienius scenarijus: kur būnate dienos metu, kaip pasiektumėte artimiausią priedangą pėsčiomis, kas pasirūpintų vaikais ar artimaisiais. Pravers ir aiški taisyklė namuose ar darbovietėje, kas ką daro gavus perspėjimą, kad sprendimai nebūtų priimami paskutinę minutę.

    Savivaldybė pabrėžia, kad informacijos atnaujinimas yra nuolatinis procesas, todėl gyventojams verta periodiškai pasitikrinti žemėlapį ir naujausius pranešimus. Tai ypač svarbu keičiantis gyvenamajai vietai, darbo adresui ar vaikų ugdymo įstaigai.

  • Dronas virš galvos ar oro pavojaus signalas: ką daryti ir ko vengti, kad nekiltų rizika?

    Dronas virš galvos ar oro pavojaus signalas: ką daryti ir ko vengti, kad nekiltų rizika?

    Įtartinas dronas danguje, telefono perspėjimas apie oro pavojų ar netikėtai rastas neaiškus daiktas gali sukelti stresą, tačiau svarbiausia tokiose situacijose yra aiškūs, iš anksto žinomi veiksmai. Specialistai pabrėžia, kad daugiausia nelaimių nutinka dėl smalsumo, filmavimo iš arti ar bandymo „pasitikrinti“ pačiam.

    Lietuvoje civilinės saugos institucijos ragina remtis oficialiais pranešimais, o kilus įtarimui nedelsiant skambinti 112. Kuo mažiau spėlionių ir kuo daugiau struktūruoto elgesio, tuo mažesnė rizika jums ir aplinkiniams.

    Ką daryti pastebėjus droną?

    Pamačius neaiškios paskirties ar įtartinai manevruojantį droną, pirmiausia reikėtų pasitraukti iš atviros erdvės į pastato vidų arba priedangą. Venkite langų, balkonų ir atvirų kiemų, nes būtent ten esate labiausiai pažeidžiami.

    Praktinė taisyklė, kurią primena civilinės saugos specialistai, yra vadinamoji dviejų sienų taisyklė: geriau būti patalpoje, kuri neturi lango į lauką, pavyzdžiui, koridoriuje ar vidiniame kambaryje. Jei situacija užklumpa lauke, ieškokite vietos, kuri suteikia pridengimą iš viršaus ir šonų.

    Labai svarbu nesiartinti prie nukritusio ar įtartinai žemai nusileidusio drono. Tokie objektai gali turėti sprogstamųjų, degių ar kitų pavojingų komponentų, todėl bandymas jį paimti, ardyti ar „patraukti į šalį“ gali baigtis sužeidimais.

    Jei galite tai padaryti saugiai, įsidėmėkite drono kryptį, laiką ir vietą, o informaciją perduokite numeriu 112. Vaizdo medžiagos viešinimas socialiniuose tinkluose gali pakenkti operatyvinei reakcijai ir saugumui, todėl ją verčiau perduoti atsakingoms tarnyboms, o ne skelbti viešai.

    Ką reiškia oro pavojaus perspėjimas?

    Gavus perspėjimą apie oro pavojų telefonu arba išgirdus sirenas, prioritetas yra kuo greičiau pasiekti priedangą ar saugiausią vietą pastate. Jei per kelias minutes priedangos pasiekti nepavyksta, rinkitės rūsį, cokolines patalpas arba kambarį be langų ir su tvirtesnėmis sienomis.

    Likdami namuose, uždarykite langus, atsitraukite nuo stiklinių paviršių ir, jei įmanoma, būkite vidinėje patalpoje. Specialistai taip pat rekomenduoja turėti paruoštą minimalų skubios pagalbos rinkinį: vandens, pagrindinių vaistų, dokumentų, įkrautą telefoną ir nešiojamą radijo imtuvą su baterijomis.

    Jei perspėjimas užklumpa lauke, ieškokite artimiausios priedangos, požeminės perėjos, tunelio ar rūsio. Venkite atvirų aikščių, tiltų viršaus, stotelių su stiklinėmis sienelėmis ir vietų prie aukštų pastatų vitrinių.

    Automobilyje svarbu sustoti saugioje vietoje, kur nesate atviroje erdvėje, įsijungti radiją ir sekti oficialią informaciją. Be būtino reikalo neapkraukite ryšio tinklų skambučiais, o jei reikia informuoti artimuosius, dažnai pakanka trumpos žinutės.

    Radote įtartiną daiktą: kas svarbiausia?

    Rastus įtartinus daiktus ar galimus sprogmenis griežtai draudžiama liesti, kelti, kratyti ar bandyti pernešti. Net jei daiktas atrodo „nekenksmingas“, jo turinys ir būklė gali būti pavojingi, o menkiausias judesys kartais tampa kritiniu veiksniu.

    Saugiausia yra tuo pačiu keliu pasitraukti į saugų atstumą, perspėti aplinkinius ir, jei įmanoma, apriboti priėjimą, kol atvyks tarnybos. Skambinant 112 verta aiškiai pasakyti vietą, ką matote ir ar šalia yra žmonių, vaikų ar intensyvus eismas.

    Institucijos primena, kad gyventojas neprivalo „įrodyti“, jog tai tikrai sprogmuo: įtarimo pakanka, kad situaciją įvertintų specialistai. Geriau vienas papildomas patikrinimas, nei delsiant prarastas laikas, kuris galėtų kainuoti sveikatą ar gyvybę.

    Pasirengimas prasideda nuo paprastų įpročių: žinoti artimiausias priedangas, turėti svarbiausius daiktus vienoje vietoje ir nepasiduoti smalsumui, kai rizika nėra iki galo aiški. Kilus pavojui, svarbiausia yra jūsų pačių saugumas ir operatyvus pranešimas tarnyboms.

  • Priedangų žemėlapis gyventojams: kur rasti artimiausią vietą saugumui ekstremalios situacijos metu

    Priedangų žemėlapis gyventojams: kur rasti artimiausią vietą saugumui ekstremalios situacijos metu

    Savivaldybė gyventojams primena, kad jau dabar galima pasitikrinti priedangų žemėlapį, kuriame nurodytos savivaldybės teritorijoje esančios priedangos ir jų vietos. Šis įrankis skirtas tam, kad kritiniu momentu nereikėtų improvizuoti ir sprendimą, kur slėptis, būtų galima priimti greitai.

    Gyventojai raginami iš anksto įvertinti, kur yra artimiausia priedanga šalia namų, darbovietės ar kitų dažnai lankomų vietų. Praktika rodo, kad ekstremaliosios situacijos metu daugiausia laiko prarandama ne dėl atstumo, o dėl nežinojimo, kur judėti ir kokį maršrutą pasirinkti.

    Kam reikalingas priedangų žemėlapis?

    Priedangų žemėlapis padeda suplanuoti kelis realius scenarijus skirtingoms paros dalims: kai esate namuose, darbe, mokykloje ar mieste. Iš anksto susidėliotas veiksmų planas sumažina stresą ir leidžia aiškiau koordinuoti šeimos narių veiksmus, ypač jei ryšys laikinai sutrinka.

    Svarbu atskirti priedangą nuo kitų vietų, kurios gali atrodyti saugios, bet nebūtinai atitinka minimalius apsaugos kriterijus. Dėl to rekomenduojama naudotis oficialiai pateikta informacija ir atnaujinamais duomenimis, o ne vien asmeniniais spėjimais ar socialiniuose tinkluose plintančiais patarimais.

    Kaip pasiruošti iš anksto?

    Pasitikrinus artimiausią priedangą, verta įsivertinti, kaip greitai ją pasiektumėte pėsčiomis, ir numatyti alternatyvą, jei įprastas kelias būtų nepravažiuojamas. Taip pat naudinga aptarti su artimaisiais susitikimo vietą ir susitarimus, ką daryti, jei ekstremali situacija užkluptų skirtingose vietose.

    Gyventojai raginami nelaukti, kol prireiks veikti skubiai, ir priedangų žemėlapį peržiūrėti iš anksto. Žinojimas, kur yra artimiausia priedanga, gali padėti greičiau reaguoti ir priimti saugesnius sprendimus, kai kiekviena minutė tampa svarbi.

  • Dronas virš galvos ar oro pavojaus signalas: ką daryti ir ko vengti, kad apsaugotumėte save

    Ramybė ir oficiali informacija

    Pastebėjus neįprastą objektą danguje, gavus perspėjimą apie oro pavojų ar radus įtartiną daiktą, svarbiausia yra ne panikuoti ir veikti pagal aiškias, iš anksto žinomas taisykles. Tokiose situacijose didžiausią riziką dažnai sukuria smalsumas, delsimas arba bandymas viską aiškintis patiems.

    Specialistai pabrėžia, kad saugumą didina paprasti sprendimai: slėptis pastato viduje, vengti langų, nesibūriuoti lauke ir sekti tik oficialius pranešimus. Informacijos perteklius socialiniuose tinkluose gali klaidinti, todėl prioritetas turėtų būti institucijų pateikiami nurodymai.

    Ką daryti pamačius droną?

    Jei pamatėte įtartinai besielgiantį droną, pirmas veiksmas yra kuo greičiau pasitraukti į pastato vidų arba artimiausią priedangą. Atvirose erdvėse, balkonuose ar prie langų rizika išauga, todėl geriau rinktis patalpą toliau nuo išorinių sienų ir langų.

    Praktiškai veikia vadinamoji dviejų sienų taisyklė: jei grėsmė yra lauke, saugesnė vieta yra už dviejų sienų nuo išorės, pavyzdžiui, koridorius ar patalpa be langų. Taip sumažinama tikimybė nukentėti nuo skeveldrų, dūžtančio stiklo ar smūgio bangos.

    Nukritusio ar įtartino drono liesti negalima, jo negalima nei nešti, nei ardyti, nei bandyti „patikrinti“, kas viduje. Net jei objektas atrodo nekenksmingas, jis gali kelti grėsmę, todėl apie situaciją reikia pranešti telefonu 112 ir laikytis nurodymų.

    Jei turite galimybę, svarbu įsidėmėti kryptį, aukštį ir judėjimo pobūdį, bet tai daryti tik iš saugaus atstumo. Vaizdų ir informacijos apie tokius objektus neviešinimas yra saugumo klausimas, nes realiu laiku paskelbti įrašai gali būti panaudoti kenkėjiškiems tikslams.

    Gavote perspėjimą apie oro pavojų?

    Išgirdus sirenas ar gavus pranešimą telefone, reikia nedelsiant pereiti prie patikimų informacijos šaltinių ir vykdyti nurodymus. Jei esate lauke, pirmas tikslas yra kuo greičiau rasti priedangą, pavyzdžiui, požeminę perėją, tunelį ar rūsį, o jei tokios galimybės nėra, tinka reljefo įduba ar griovys.

    Jei esate namuose, rekomenduojama trauktis į patalpą be langų arba rūsį, uždaryti langus ir duris, pasirūpinti vaikais, senjorais ir augintiniais. Langai yra viena pažeidžiamiausių vietų, todėl buvimas šalia jų didina sužalojimų riziką net ir tuo atveju, jei sprogimas įvyktų atokiau.

    Automobilyje svarbu sustoti saugioje vietoje, kur transporto priemonė būtų kuo labiau pridengta, ir klausytis informacijos per radiją. Ryšio linijos tokiais momentais gali būti perkrautos, todėl skambinti artimiesiems reikėtų tik esant būtinybei, o informaciją perduoti trumpais, aiškiais pranešimais.

    Jei gaunate nurodymą evakuotis, būtina veikti metodiškai: išjungti elektrą, užsukti dujas ir vandenį, uždaryti langus, užrakinti duris ir pasiimti svarbiausius daiktus. Tam pravartu iš anksto turėti paruoštą krepšį su dokumentais, vandeniu, būtiniausiais vaistais ir pirmosios pagalbos priemonėmis.

    Radote įtartiną daiktą ar galimą sprogmenį?

    Pagrindinė taisyklė radus įtartiną daiktą yra jo neliesti ir nejudinti. Net ir nedidelis veiksmas gali sukelti pavojų, todėl saugiausia yra atsitraukti tuo pačiu keliu, kuriuo atėjote, ir laikytis kuo didesnio atstumo.

    Jei įmanoma, reikėtų pasislėpti už tvirtos konstrukcijos ar pastato ir įvertinti aplinką: pavojų kelia ir virš galvos esantys langai, nes sprogimo atveju stiklo šukės gali sužeisti dideliu spinduliu. Apie radinį būtina pranešti telefonu 112 ir tiksliai nurodyti vietą.

    Kol atvyks pareigūnai, svarbu pasirūpinti, kad kiti žmonės neprieitų prie teritorijos, tačiau tai daryti reikia neartėjant prie radinio. Jei esate ne vienas, paprašykite pagalbos nukreipiant žmones ir sulaukite pareigūnų, kad galėtumėte tiksliai parodyti, kur pastebėjote objektą.

    Ekspertai pabrėžia, kad geriau pranešti ir suklysti, nei nutylėti realų pavojų: gyventojai neprivalo nustatyti, ar daiktas yra sprogmuo. Tokiose situacijose sprendimą priima specialistai, o gyventojo užduotis yra užtikrinti saugų atstumą ir laiku perduoti informaciją.

    Pasirengimas prasideda nuo įpročių: žinoti, kur artimiausia priedanga, turėti susitartą šeimos ryšio planą ir laikyti būtiniausius daiktus lengvai pasiekiamoje vietoje. Tokie sprendimai padeda sutaupyti brangaus laiko, kai kiekviena minutė gali būti svarbi.

  • Pagėgių meras pristatė 2025 metų veiklos ataskaitą: kokius darbus seniūnijose gyventojai kelia pirmiausia

    Pagėgių meras pristatė 2025 metų veiklos ataskaitą: kokius darbus seniūnijose gyventojai kelia pirmiausia

    Gegužės 5, 6, 7, 11 ir 12 dienomis Pagėgių savivaldybės seniūnijose vyko susitikimai su gyventojais, kuriuose meras Vaidas Bendaravičius su komanda pristatė 2025 metų veiklos ataskaitą. Aptariant nuveiktus darbus ir planus, gyventojai taip pat kėlė jiems aktualiausius kasdienės infrastruktūros ir saugumo klausimus.

    Susitikimuose daugiausia dėmesio skirta kelių priežiūrai, privažiavimų prie daugiabučių asfaltavimui, vandentvarkos problemoms ir priedangų įrengimui. Savivaldybės atstovai akcentavo, kad būtent šios sritys dažniausiai lemia tiesioginę gyvenimo kokybę, todėl jos lieka nuolatiniu prioritetu planuojant investicijas.

    Diskusijose dalyvavo vicemerė Greta Bušniauskaitė, administracijos direktorė Ligita Kazlauskienė, seniūnijų seniūnai, savivaldybės skyrių vadovai ir UAB „Pagėgių komunalinis ūkis“ direktorius Raimondas Fridrikas. Prie aptarimų prisijungė ir Pagėgių policijos komisariato viršininkas Marius Jakštas bei Karo komendantūrų valdybos Klaipėdos regioninės karo komendantūros atstovas Vidmantas Žilakauskas.

    Projektai, kuriais remiasi ataskaita

    Savivaldybė nurodo 2025 metais tęsianti sveikatos, švietimo, transporto ir viešųjų erdvių gerinimo projektus. Tarp krypčių įvardyti sveikatos specialistų pritraukimas, sveikatos centro modelio diegimas ir ilgalaikės priežiūros paslaugų plėtra, siekiant didesnio paslaugų prieinamumo vietoje.

    Švietimo ir susisiekimo srityse tęsiami visos dienos mokyklų erdvių pritaikymo darbai bei viešojo transporto infrastruktūros modernizavimas. Taip pat pažymėta, kad ugdymo įstaigas pasiekė trys elektriniai mokykliniai autobusai, pritaikyti ir vaikams su negalia.

    Turizmo ir aplinkos dalyje išskirtas projektas dėl Užlenkio ežero Panemunėje pritaikymo lankymui. Pasak savivaldybės, šiuo projektu siekiama gerinti turizmo infrastruktūrą ir viešąsias erdves pritaikyti skirtingų poreikių lankytojams.

    Kelių, apšvietimo ir vandentvarkos darbai

    Ataskaitoje akcentuojami kelių, apšvietimo ir vandentvarkos infrastruktūros gerinimo darbai: tvarkomos gatvės, įrengiamas ir atnaujinamas apšvietimas, rekonstruojami nuotekų tinklai bei valymo įrenginiai. Taip pat minimi melioracijos ir polderių sistemų tvarkymo darbai, aktualūs potvynių rizikos valdymui ir žemės ūkio teritorijoms.

    Lygiagrečiai vykdomi viešųjų erdvių, sporto ir švietimo įstaigų atnaujinimo projektai, gerinama socialinių paslaugų infrastruktūra ir plečiamas socialinio būsto fondas. Savivaldybė pabrėžia, kad dalis darbų nukreipta į paslaugų prieinamumą pažeidžiamoms grupėms ir žmonėms su negalia.

    Kas numatyta 2026 metais?

    2026 metais planuojama tęsti kelių ir daugiabučių kiemų tvarkymą, plėsti apšvietimo tinklus, įrengti dviračių takus ir modernizuoti vandentvarkos infrastruktūrą. Tarp svarbesnių saugumo krypčių įvardytas projektas „Priedangų infrastruktūros plėtra Pagėgių savivaldybėje“, orientuotas į pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms.

    Susitikimuose gyventojai teikė pasiūlymus ir dalijosi pastebėjimais dėl konkrečių vietovių problemų, o savivaldybės atstovai žadėjo grįžtamąjį ryšį dėl sprendimų eigos. Nurodoma, kad Pagėgių savivaldybės 2025 metų metinių ataskaitų rinkiniai patvirtinti Pagėgių savivaldybės tarybos sprendimu 2025 metais gegužės 14 dieną.

    Su ataskaitų rinkiniais galima susipažinti savivaldybės dokumentų valdymo ir teisės aktų skelbimo sistemoje.

  • Anykščių medikų mokymai ekstremalioms situacijoms: evakuacija, priedangos ir pacientų saugumas

    Anykščių medikų mokymai ekstremalioms situacijoms: evakuacija, priedangos ir pacientų saugumas

    Anykščių rajono sveikatos priežiūros įstaigų specialistai dalyvavo mokymuose, skirtuose pasirengimui veikti ekstremaliųjų situacijų metu. Juose kartu dirbo Anykščių rajono savivaldybės ligoninės ir Anykščių rajono savivaldybės pirminės sveikatos priežiūros centro medikai.

    Mokymų metu aptarta, kaip ekstremaliosios situacijos gali paveikti įstaigų darbą ir kokių sprendimų reikia, kad paslaugos nenutrūktų net ir sutrikus įprastoms veiklos grandims. Daug dėmesio skirta aiškiai atsakomybių tvarkai, vidaus komunikacijai ir praktiniams veiksmams, kai laikas skaičiuojamas minutėmis.

    Evakuacija ir pacientų apsauga

    Viena pagrindinių temų buvo perspėjimo apie galimus pavojus organizavimas ir pacientų bei darbuotojų apsaugos užtikrinimas. Nagrinėta, kaip planuoti evakavimą, kad jis vyktų sklandžiai, o rizikos būtų valdomos nuo pirmųjų pranešimų iki paskutinio paciento perkėlimo.

    Ypatingas akcentas skirtas asmenų su negalia poreikiams, kai evakuacija reikalauja papildomų resursų ir aiškių algoritmų. Aptarti praktiniai scenarijai, kaip užtikrinti pagalbą judėjimo, regos ar klausos negalią turintiems pacientams ir kaip iš anksto įvertinti jų perkėlimo galimybes.

    Priedangos ir veiksmų algoritmai

    Taip pat aptartas priedangų sveikatos priežiūros įstaigose įveiklinimas ir jų parengimo procedūros, kai būtina laikinai perkelti žmones į saugesnes patalpas. Mokymuose nagrinėti praktiniai veiksmų algoritmai, padedantys darbuotojams priimti vienodus sprendimus skirtingose pamainose.

    Mokymus vedė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos specialistai. Mokymus organizavo ir koordinavo Anykščių rajono savivaldybės administracijos patarėja, parengties pareigūnė Reda Kruopė.

    Tokie mokymai, pasak organizatorių, padeda stiprinti sveikatos priežiūros įstaigų pasirengimą, užtikrinti veiklos tęstinumą ir gyventojų saugumą įvairių grėsmių ar ekstremaliųjų situacijų metu. Praktinis pasirengimas leidžia sumažinti klaidų tikimybę ir greičiau mobilizuoti komandą realios krizės atveju.

  • Alytuje modernizuos 8 priedangas: 320 000 eurų investicija ir tikslas didinti atsparumą iki 2027 metų

    Alytaus miesto savivaldybė praneša pradedanti antrąjį priedangų infrastruktūros plėtros etapą: 2026 metų gegužės 11 dieną pasirašyta projekto sutartis dėl priedangų įrengimo ir modernizavimo miesto valdomuose objektuose. Projektą įgyvendina savivaldybės administracija kartu su Vidaus reikalų ministerija ir VšĮ Vidaus reikalų ministerijos projektų valdymo agentūra.

    Projektas finansuojamas Valstybės gynybos fondo lėšomis, o tinkamų išlaidų finansavimo intensyvumas siekia iki 100 proc. Bendra numatyta suma yra iki 320 000 eurų, o veiklas planuojama įgyvendinti iki 2027 metų gegužės 11 dienos.

    Kodėl priedangos tampa prioritetu?

    Priedangų modernizavimas siejamas su didesniu grėsmių vertinimu regione, taip pat su dažnėjančiomis ekstremaliosiomis situacijomis, kurios gali sutrikdyti įprastą miesto infrastruktūros veikimą. Savivaldybė pabrėžia, kad svarbu ne tik priedangų skaičius, bet ir jų realus funkcionalumas: atsparumas, įranga, galimybė užtikrinti bazinius poreikius bei saugų buvimą.

    Pagal savivaldybės pateikiamus duomenis, Alytaus mieste didelė dalis esamų priedangų priskiriamos žemesnio atsparumo lygiui. Taip pat nurodoma, kad patekimas į beveik visas priedangas nėra pritaikytas žmonėms su judėjimo negalia, o dalyje patalpų trūksta vėdinimo ir priešgaisrinių sprendimų arba reikalingi papildomi evakuaciniai išėjimai.

    Ką konkrečiai planuojama padaryti?

    Projekto tikslas – įrengti, modernizuoti arba patobulinti 8 priedangas savivaldybės valdomuose pastatuose, stiprinant jų atsparumą ir didinant prieinamumą. Skelbiama, kad penkios iš šių priedangų po atliktų darbų turėtų pasiekti aukštesnį atsparumo lygmenį.

    Numatoma, kad dalyje priedangų bus gerinama bazinė infrastruktūra ir įsigyjama reikalinga įranga. Tarp planuojamų pirkinių įvardijamos sulankstomos kėdės, talpyklos geriamajam vandeniui sukaupti, taip pat pagalbos priemonės nelaimės atveju, tokios kaip pirmosios pagalbos rinkiniai, neštuvai, žibintuvėliai ir kitos būtinos priemonės.

    Gyventojų aprėptis ir savivaldybės siekiai

    Savivaldybė nurodo, kad Alytaus mieste yra 50 477 gyventojai, o formaliai vieta priedangose šiuo metu užtikrinta 69,9 proc. gyventojų. Vis dėlto akcentuojama, kad vien vietų skaičius neatsako į pagrindinį klausimą: ar priedangos yra pakankamai atsparios ir pritaikytos realiam naudojimui, kai svarbu vėdinimas, gaisrinė sauga, prieinamumas ir atsarginiai sprendimai elektros tiekimui.

    Miesto keliamas reikalavimas – užtikrinti, kad priedangose laikinai apsisaugoti nuo oro pavojaus galėtų 60 proc. nuolatinių savivaldybės gyventojų. Tačiau savivaldybė taip pat deklaruoja platesnį tikslą: ieškant naujų įtrauktinų objektų ir gerinant esamų priedangų būklę, siekti, kad laikinai apsisaugoti priedangose galėtų 100 proc. Alytaus gyventojų.

  • Akmenės rajone modernizuojamos 5 priedangos: mokyklose ir gydymo įstaigose atsiras skydai, generatoriai

    Akmenės rajone modernizuojamos 5 priedangos: mokyklose ir gydymo įstaigose atsiras skydai, generatoriai

    Akmenės rajono savivaldybės administracija pradėjo įgyvendinti antrąjį projekto VRM-003-K-056 „Priedangų infrastruktūros modernizavimas“ etapą. Savivaldybė skelbia, kad darbais siekiama sustiprinti pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ir sumažinti rizikas gyventojų saugumui.

    Šiame etape numatyta investuoti į penkias priedangas, esančias švietimo ir sveikatos priežiūros įstaigose Naujojoje Akmenėje ir Ventoje. Planuojama, kad atnaujinimai padės užtikrinti saugesnes sąlygas gyventojams, kai priedangos būtų reikalingos krizių ar nelaimių metu.

    Pagrindinis numatytas sprendimas visose penkiose vietose yra apsauginių skydų langams įrengimas. Tokios priemonės paprastai siejamos su poreikiu sumažinti stiklo šukių ir antrinių fragmentų keliamą pavojų, kai įvyksta sprogimo banga ar kiti staigūs poveikiai pastatui.

    Dar keturiose įstaigose planuojama įrengti mobilias nuovažas, kad įėjimai ir išėjimai būtų patogesni riboto judumo asmenims. Taip pat numatyta įsigyti elektros generatorius, kurie leistų palaikyti būtinas funkcijas sutrikus elektros tiekimui.

    Dviejose priedangose bus įrengiami autonominiai dūmų signalizatoriai ir vėdinimo sistemos. Pagal poreikį taip pat bus atliekami vidinių konstrukcijų išmontavimo darbai, įrengiamas pagrindas ir įsigyjami pagalbos priemonių komplektai, reikalingi nelaimės atveju.

    Savivaldybė pabrėžia, kad modernizacija skirta platesniam atsparumui didinti, įtraukiant ir asmenis su negalia, kuriems ekstremaliosios situacijos kelia didesnę riziką. Tikimasi, kad atnaujintos priedangos padės efektyviau organizuoti gyventojų saugumą ir sumažinti pažeidžiamumą įvairių nelaimių metu.

    Projektas įgyvendinamas pagal Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programos pažangos priemonę Nr. 07-019-10-04-01, kuria siekiama stiprinti pasirengimą valdyti krizes ir ekstremaliąsias situacijas bei šalinti jų padarinius. Nurodoma projekto trukmė yra nuo 2026 metų gegužės iki 2027 metų spalio.

    Bendra projekto vertė siekia 200 000 eurų, tokio pat dydžio numatytas ir finansavimas. Projektas finansuojamas Valstybės gynybos fondo lėšomis, o vykdytojas yra Akmenės rajono savivaldybės administracija.

  • Kauno rajone už 388 800 eurų bus modernizuojamos priedangos: ką numato VRM projektas ir terminai

    Kauno rajono savivaldybės administracija pradėjo įgyvendinti projektą „Priedangų infrastruktūros plėtra Kauno rajono savivaldybėje“ (VRM-003-K-017), finansuojamą Valstybės gynybos fondo lėšomis. Projektu siekiama sustiprinti civilinę saugą ir pagerinti gyventojų apsaugos sąlygas galimų grėsmių bei ekstremaliųjų situacijų atvejais.

    Projektui numatyta iki 100 proc. tinkamų išlaidų finansavimo, o bendra finansuojamoji dalis siekia ne daugiau kaip 388 800 eurų. Savivaldybė nurodo, kad lėšos bus skiriamos tiek projektavimo darbams, tiek konkrečioms priedangų įrengimo ir pritaikymo priemonėms.

    Kokie darbai bus finansuojami?

    Finansuojamos priemonės apima pastatų konstrukcijų ekspertizę arba būklės patikrą, taip pat priedangų įrengimo projektinės dokumentacijos parengimą. Numatyti ir evakuacinių išėjimų įrengimo darbai, įskaitant evakuacinį apšvietimą, kad priedangos būtų saugios naudoti ir sutrikus įprastam elektros tiekimui.

    Didelis dėmesys skiriamas prieinamumui: planuojama pritaikyti įėjimus ir išėjimus riboto judumo asmenims. Taip pat numatytos priemonės langų apsaugai, pavyzdžiui, apsauginiai skydai, langų ertmių užmūrijimas ar kiti sprendimai, mažinantys stiklo šukių keliamą riziką.

    Techninė dalis apima konstrukcijų stiprinimą, jei jos neatitinka statybos reglamentuose numatytų apkrovų, gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemų įrengimą arba autonominius dūmų signalizatorius. Projekte įtrauktas vėdinimo sistemų įrengimas arba sutvarkymas, rezervinio elektros energijos tiekimo sprendimai, taip pat belaidžio interneto prieigos taškų įrengimas.

    Numatoma ir bazinė buitinė infrastruktūra: grindų įrengimas, biotualetų įsigijimas, geriamojo vandens talpyklos, sulankstomos kėdės ir arba sulankstomos lovos. Taip pat planuojama įsigyti pagalbos priemonių, reikalingų nelaimės atveju, kad priedangos galėtų veikti ne tik kaip laikina slėptuvė, bet ir kaip funkcionalus kolektyvinės apsaugos statinys.

    Ko tikimasi pasiekti?

    Savivaldybės teigimu, įgyvendinus projektą kolektyvinės apsaugos statiniuose planuojama sudaryti sąlygas laikinai apgyvendinti 1 125 gyventojus. Tikslas yra ne vien fizinis patalpų sutvarkymas, bet ir priedangų parengties didinimas, kad jos ekstremaliosios situacijos metu galėtų veikti nepertraukiamai.

    Projektas siejamas su platesniu civilinės saugos stiprinimo kontekstu: regiono pasirengimu reaguoti į krizes, karines ir hibridines grėsmes, taip pat su branduolinės saugos rizikomis kaimynystėje ir karo Ukrainoje keliamomis pamokomis. Savivaldybė akcentuoja, kad priemonės turėtų mažinti gyventojų pažeidžiamumą ir pagerinti apsaugą, įskaitant žmones su negalia.

    Kokie terminai ir finansavimo sąlygos?

    Projekto išlaidų tinkamumo finansuoti laikotarpis numatytas ne vėliau kaip per 18 mėnesių nuo projekto sutarties sudarymo. Tai reiškia, kad realūs darbų grafikai priklausys nuo sutartinių terminų, pirkimų procedūrų ir konkrečių objektų parengties.

    Finansavimas skiriamas Valstybės gynybos fondo lėšomis, todėl projektas yra nacionalinių civilinės saugos ir atsparumo didinimo priemonių dalis. Savivaldybė pabrėžia, kad investicijos į priedangas orientuotos į praktinį pasirengimą, kai svarbi ne tik infrastruktūra, bet ir elementarios sąlygos žmonėms išbūti ilgiau nei kelias valandas.

    „Projektu siekiama sustiprinti pasirengimą valdyti krizes ir užtikrinti geresnes gyventojų apsaugos sąlygas galimų grėsmių atvejais“, – teigiama Kauno rajono savivaldybės administracijos pateiktoje informacijoje.