CP v2

Tag: Priedangos

  • Oro pavojus atšauktas: kariuomenė skelbia, kad grėsmės nėra, bet ragina išlikti budriems

    Oro pavojus atšauktas: kariuomenė skelbia, kad grėsmės nėra, bet ragina išlikti budriems

    Lietuvos kariuomenė pranešė, kad oro pavojaus signalas atšauktas, o gyventojai gali palikti priedangas ir kitas saugias vietas. Pasak kariuomenės, šiuo metu tiesioginės grėsmės nėra.

    Anksčiau dalyje šalies buvo paskelbtas gyventojų perspėjimas apie galimą oro pavojų. Statusas geltona paprastai reiškia, kad ataka dar nevyksta, tačiau rizika vertinama kaip tikėtina ir situacija stebima.

    Vilniaus apskrityje buvo paskelbtas aukštesnio lygio signalas raudona, kuriuo gyventojai raginami nedelsiant eiti į priedangas. Tokie perspėjimai laikomi prevencine civilinės saugos priemone, skirta sumažinti riziką, kol tikslinama informacija.

    Perspėjimas buvo susietas su Baltarusijos teritorijoje netoli Lietuvos sienos fiksuota radaro atžyma, turinčia bepiločiams orlaiviams būdingų požymių. Reaguojant į situaciją, buvo aktyvuota NATO oro policijos misija.

    Net ir atšaukus oro pavojų, gyventojai raginami išlikti budrūs, iš anksto nusimatyti artimiausią saugią vietą ir stebėti oficialius pranešimus. Pastebėjus skrendantį ar nukritusį įtartiną objektą, būtina skambinti 112 ir prie jo nesiartinti.

    Savivaldybės primena, kad priedangų vietos ir civilinės saugos informacija turėtų būti pasiekiama gyventojams įprastais savivaldybės kanalais. Aktualu įsivertinti, kur artimiausia priedanga namų, darbo ar ugdymo įstaigos aplinkoje, kad prireikus nereikėtų improvizuoti.

  • Elektrėnų savivaldybė paskelbė priedangų sąrašą: kur slėptis Elektrėnuose, Vievyje ir seniūnijose

    Elektrėnų savivaldybė gegužės 20 dieną paskelbė parinktų priedangų sąrašą, skirtą gyventojams informuoti, kur būtų galima laikinai pasislėpti kilus grėsmei. Dokumente pateikiamos konkrečios vietos Elektrėnuose, Vievyje ir kitose savivaldybės seniūnijose, nurodant adresus ir pagrindinius parametrus.

    Sąraše matyti, kad priedangoms numatyti įvairios paskirties pastatai: ugdymo įstaigos, sveikatos priežiūros ir socialinės globos įstaigos, kultūros bei sporto objektai, seniūnijų pastatai, taip pat dalis daugiabučių. Prie kiekvieno objekto pateikiamas valdytojas ir Lietuvos koordinačių sistemos koordinatės, kurios leidžia vietą tiksliau rasti žemėlapiuose.

    Kas įtraukta į sąrašą?

    Tarp Elektrėnų miesto objektų minimos Elektrėnų Versmės gimnazija, Elektrėnų pradinė mokykla, Elektrėnų ligoninė, socialinės globos namai, Elektrėnų kultūros centras, baseinas ir ledo arena. Taip pat įtraukti keli savivaldybės valdomi pastatai bei prekybos paskirties patalpos Taikos gatvėje.

    Vievyje nurodomos ugdymo įstaigos, darželis, sveikatos centro padaliniai, o taip pat nemažai daugiabučių. Kitose vietovėse į sąrašą pateko, pavyzdžiui, Abromiškių reabilitacijos ligoninė, Kietaviškių progimnazija, Semeliškių gimnazija ir keli seniūnijų pastatai.

    Ką reiškia skaičiai prie priedangos?

    Prie kiekvienos priedangos pateikiamas plotas kvadratiniais metrais ir preliminarus žmonių skaičius, kiek gyventojų joje būtų galima sutalpinti. Iš viso sąraše nurodytas bendras priedangų plotas siekia 38 414 kvadratinių metrų, o talpa – 25 238 žmones.

    Taip pat pažymima, ar priedanga pritaikyta asmenims su negalia. Ši informacija svarbi planuojant evakuaciją ar trumpalaikį slėpimąsi, nes reali prieiga, įėjimai ir judėjimo galimybės gali skirtis net to paties tipo pastatuose.

    Kuo priedanga skiriasi nuo slėptuvės?

    Priedanga paprastai yra civilinės saugos objektas, skirtas laikinai apsaugai nuo pavojų, pavyzdžiui, skeveldrų, sprogimo bangos poveikio ar ekstremalių oro sąlygų. Tuo metu slėptuvė dažniausiai reiškia aukštesnio apsaugos lygio, specialiai įrengtą statinį ar patalpą, kurios reikalavimai griežtesni.

    Praktikoje gyventojams svarbiausia ne vien tai, ar vieta įvardyta kaip priedanga, bet ir kaip greitai ją galima pasiekti, ar ji bus atverta krizės metu, koks įėjimas numatytas ir ar yra bazinės sąlygos trumpam buvimui. Dėl to savivaldybių skelbiami sąrašai vertinami kaip atspirties taškas planavimui, o ne vienkartinis sprendimas visoms situacijoms.

    Gyventojams rekomenduojama iš anksto pasižymėti artimiausias priedangas pagal gyvenamąją vietą ir darbo ar mokymosi maršrutus. Taip pat verta sekti savivaldybės ir atsakingų tarnybų informaciją, nes sąrašai gali būti atnaujinami, tikslinami arba papildomi naujais objektais.

  • Dronas virš galvos ar oro pavojaus signalas: aiškūs veiksmai, kurie gali apsaugoti jus ir artimuosius

    Ką daryti pastebėjus droną?

    Pastebėjus neaiškios paskirties droną svarbiausia išlikti ramiems ir kuo greičiau pasitraukti iš atviros erdvės į pastato vidų ar kitą priedangą. Riziką didina smūgio banga ir skeveldros, todėl vertinga taisyklė yra laikytis dviejų sienų principo: rinktis patalpą be langų arba kuo toliau nuo išorinių sienų.

    Reikėtų vengti balkonų, kiemų, parkų ir kitų atvirų vietų, taip pat nestovėti prie langų, net jei objektas atrodo toli. Jei esate lauke, ieškokite vietos, kur virš galvos yra tvirta danga, o jei tai neįmanoma, pasitraukite į artimiausią pastatą.

    Nesiartinkite prie nukritusio drono ir nemėginkite jo liesti, perkelti ar ardyti, nes jis gali būti su sprogstamuoju užtaisu ar turėti kitų pavojingų elementų, pavyzdžiui, baterijų. Tokiais atvejais reikia atsitraukti saugiu atstumu ir skambinti 112, tiksliai nurodant vietą ir situacijos aplinkybes.

    Jei turite galimybę, saugiu atstumu įsidėmėkite kryptį, laiką ir apytikrį aukštį, tačiau nesiekite to fiksuoti rizikuodami savo saugumu. Nerekomenduojama filmuotos medžiagos skelbti socialiniuose tinkluose, nes ji gali atskleisti jautrią informaciją apie vietą, judėjimą ar infrastruktūrą.

    Gavote oro pavojaus perspėjimą?

    Išgirdus sirenas ar gavus pranešimą telefone, pirmas žingsnis yra rasti priedangą ir sekti oficialius nurodymus per patikimus kanalus, ypač nacionalinį radiją ir televiziją. Praktikoje kritiškai svarbios pirmosios minutės, todėl verta iš anksto žinoti artimiausią priedangą ir trumpiausią kelią iki jos.

    Jei priedangos pasiekti greitai nepavyksta, saugiausia likti pastate ir pasirinkti patalpą be langų, pavyzdžiui, koridorių ar sanitarinį mazgą, arba slėptis rūsyje. Langų zona yra pavojingiausia dėl galimo stiklo dužimo, todėl verta atitraukti žmones nuo langų, užtraukti užuolaidas ir, jei yra laiko, sumažinti riziką sutvirtinant stiklus lipnia juosta.

    Ruošiantis slėptis ar trumpam evakuotis, rekomenduojama turėti parengtą būtiniausių daiktų krepšį: dokumentus, vaistus, geriamojo vandens, ilgiau negendančio maisto, įkroviklį, prožektorių ir radiją su baterijomis. Ryšio tinklai pavojaus metu gali būti perkrauti, todėl geriau trumpai susirašinėti ir skambinti tik esant būtinybei.

    Jei pavojaus signalas užklumpa automobilyje, sustokite saugioje vietoje, įjunkite radiją ir vykdykite instrukcijas, o esant galimybei persikelkite į pastato vidų. Gavus nurodymą evakuotis, prieš išeinant reikėtų išjungti elektrą, užsukti dujas ir vandenį, uždaryti langus ir užrakinti duris.

    Radote įtartiną daiktą ar galimą sprogmenį?

    Rastus įtartinus daiktus reikia vertinti kaip potencialiai pavojingus: jų negalima liesti, judinti, purtyti ar bandyti atidaryti. Saugiausia tuo pačiu keliu ramiai pasitraukti nuo radinio ir nedelsiant skambinti 112, nurodant tikslią vietą, orientyrus ir tai, ką matote.

    Saugus atstumas priklauso nuo aplinkybių, tačiau praktinė taisyklė yra paprasta: jei daiktą aiškiai matote, vadinasi, esate per arti, todėl verta atsitraukti kuo toliau ir prisidengti tvirta konstrukcija. Taip pat svarbu nestovėti po langais ar šalia stiklo fasadų, nes sprogimo atveju šukės gali sužeisti net ir nesant tiesioginėje smūgio zonoje.

    Kol atvyksta pareigūnai, reikėtų pasirūpinti, kad kiti žmonės nepriartėtų prie pavojingos vietos, tačiau nebandyti veikti vieniems, jei tai kelia grėsmę. Pranešti apie radinį verta net tada, kai nesate tikri, kas tai yra, nes tokį objektą įvertinti ir saugiai patikrinti turi specialiosios tarnybos.

    Pasirengimas prasideda nuo žinojimo: iš anksto susiplanuotas veiksmų planas namuose, darbe ir kelyje sumažina stresą ir padeda priimti teisingus sprendimus. Kilus grėsmei, svarbiausia vadovautis oficialiais nurodymais, saugoti save ir padėti tiems, kuriems sunkiausia greitai reaguoti.

  • Pastebėjote droną ar gavote oro pavojaus perspėjimą? Svarbiausi veiksmai ir dažnos klaidos

    Pastebėjote droną ar gavote oro pavojaus perspėjimą? Svarbiausi veiksmai ir dažnos klaidos

    Ką daryti nedelsiant?

    Pastebėjus droną, gavus perspėjimą apie oro pavojų ar radus įtartiną daiktą, svarbiausia išlikti ramiems ir veikti nuosekliai. Skuboti sprendimai, bandymai filmuoti ar artintis prie galimo pavojaus gali kelti riziką tiek jums, tiek aplinkiniams.

    Pirmas žingsnis visais atvejais yra vadovautis oficialiais pranešimais ir įvertinti situaciją aplinkoje. Jei išgirdote sirenas ar gavote pranešimą telefone, laikykite tai signalu kuo greičiau pereiti į saugesnę vietą ir laukti tolesnės informacijos.

    Pastebėtas dronas: kaip elgtis?

    Jei matote neįprastai besielgiantį droną, ypač virš svarbių objektų ar gyvenamųjų teritorijų, rekomenduojama nebandyti jo sekti ir nesiartinti prie galimos nusileidimo vietos. Saugiausia pasirinkti priedangą ir stebėti situaciją iš atstumo.

    Apie įtartiną droną verta pranešti skubios pagalbos numeriu 112, nurodant kuo tikslesnę vietą, laiką ir kryptį. Jei įmanoma, įsidėmėkite drono išvaizdą, tačiau nefotografuokite ir nefilmuokite taip, kad dėl to rizikuotumėte savo saugumu.

    Oro pavojaus perspėjimas ir įtartinas daiktas

    Gavus perspėjimą apie oro pavojų, prioritetas yra greitai rasti artimiausią saugią vietą, pavyzdžiui, priedangą ar pastato vidines patalpas be langų. Kuo mažiau laiko praleiskite lauke ir venkite langų, balkonų bei atvirų erdvių.

    Radus įtartiną daiktą, jo liesti, judinti ar bandyti apžiūrėti iš arti negalima. Atsitraukite į saugų atstumą, perspėkite šalia esančius žmones ir skambinkite 112, o iki tarnybų atvykimo stenkitės apriboti kitų patekimą į vietą.

    Druskininkų savivaldybė primena, kad tokiose situacijose padeda paprasta taisyklė: ramybė, atstumas ir oficiali informacija. Iš anksto pravartu žinoti artimiausios priedangos vietą ir susitarti su šeima dėl veiksmų plano, jei perspėjimas užkluptų netikėtai.

  • Dronas virš galvos ar perspėjimas telefone: ką daryti iškart, kad apsaugotumėte save ir artimuosius?

    Dronas virš galvos ar perspėjimas telefone: ką daryti iškart, kad apsaugotumėte save ir artimuosius?

    Pastaraisiais metais visuomenė vis dažniau susiduria su situacijomis, kurios anksčiau atrodė retos: neaiškūs objektai danguje, perspėjimo pranešimai telefone ar įtartini radiniai viešose vietose. Tokiais atvejais svarbiausia ne panikuoti, o veikti pagal aiškią logiką: slėptis, informuoti atsakingas tarnybas ir nesudaryti papildomų rizikų sau bei aplinkiniams.

    Specialistai primena, kad pasirengimas ekstremalioms situacijoms nėra baimės ženklas. Tai praktinis įgūdis, kuris padeda sutaupyti kritiškai svarbias minutes ir sumažina sužeidimų tikimybę, ypač jei netoliese įvyksta sprogimas, krenta nuolaužos ar suaktyvėja oro pavojaus signalai.

    Ką daryti pamačius droną?

    Pastebėjus neįprastai žemai skrendantį, įtartinai manevruojantį ar neaiškios paskirties droną, pirmiausia reikėtų kuo greičiau pasitraukti iš atviros erdvės. Saugiausia yra pastato vidus arba priedanga, kur mažesnė rizika nukentėti nuo skeveldrų ar smūgio bangos.

    Prie langų, balkonuose ar atvirose terasose likti nerekomenduojama, nes dūžtantys stiklai yra vienas dažniausių sužeidimų šaltinių. Jei esate patalpoje, verta rinktis vietą toliau nuo išorinių sienų ir langų, laikantis vadinamos dviejų sienų taisyklės: tarp jūsų ir lauko turi būti bent dvi sienos.

    Nukritusio ar ant žemės pastebėto drono liesti negalima, taip pat nereikėtų bandyti jo pernešti, ardyti ar kitaip „neutralizuoti“. Tokie objektai gali turėti pavojingų komponentų, o bet koks kontaktas gali sukelti papildomą riziką.

    Jei turite galimybę, saugiu atstumu įsidėmėkite kryptį, laiką ir vietą, o informaciją perduokite skubios pagalbos telefonu 112. Vaizdų ir tikslių lokacijų viešinimo socialiniuose tinkluose reikėtų vengti, nes tai gali pakenkti operatyviam tarnybų darbui ir padidinti saugumo grėsmes.

    Ką reiškia oro pavojaus perspėjimas?

    Gavus perspėjimą apie oro pavojų telefonu arba išgirdus sirenas, reikėtų nedelsiant patikrinti oficialius pranešimus ir vykdyti nurodymus. Patikimiausi informacijos šaltiniai tokiais atvejais yra nacionalinis radijas ir televizija, taip pat institucijų skelbiami pranešimai.

    Jei signalas užklupo lauke, svarbiausia kuo greičiau rasti priedangą: požeminę perėją, tunelį, rūsį ar kitą nuo viršaus pridengtą vietą. Jei tokios vietos nėra, reikėtų trauktis į artimiausią pastatą ir rinktis patalpą be langų, su tvirtesnėmis sienomis.

    Jeigu liekate namuose, rekomenduojama užtraukti užuolaidas, atsitraukti nuo langų ir pasirinkti saugiausią būsto vietą. Taip pat verta įsileisti augintinius į vidų, o ryšio priemones naudoti atsakingai, kad linijos nebūtų perkrautos: skambinti tik dėl būtinos pagalbos ar kritinės informacijos.

    Jei gaunate nurodymą evakuotis, prieš išeidami išjunkite elektrą, užsukite dujų ir vandens sklendes, uždarykite langus, užrakinkite duris. Su savimi pasiimkite dokumentus, būtiniausius vaistus, geriamojo vandens ir minimalų atsargų kiekį, kad galėtumėte išbūti savarankiškai bent kelias valandas.

    Radote įtartiną daiktą: kaip elgtis?

    Įtartiną daiktą, galimą sprogmenį ar neaiškias nuolaužas svarbiausia palikti ten, kur radote. Nelieskite, nejudinkite ir nebandykite „patikrinti“, kas tai yra, nes net ir iš pirmo žvilgsnio nepavojingas objektas gali kelti grėsmę.

    Atsitraukite tuo pačiu keliu, kuriuo atėjote, ir pasirinkite saugų atstumą, geriausia prisidengdami tvirta konstrukcija arba pastatu. Jei įmanoma, įspėkite netoliese esančius žmones nesiartinti ir, nelaukdami, informuokite policiją ar skubios pagalbos tarnybas telefonu 112.

    Specialistai pabrėžia, kad pranešti verta net tada, kai nesate tikri, ar radinys pavojingas. Gyventojai neprivalo patys nustatyti objekto pobūdžio, o melagingu pranešimu laikoma tik sąmoninga informacija, kai iš anksto žinote, kad pavojaus nėra.

    Iki atvykstant pareigūnams, jei tai saugu, pasistenkite, kad į teritoriją nepatektų kiti asmenys. Svarbu sulaukti tarnybų ir, jei reikia, tiksliai parodyti radinio vietą bei apibūdinti, kaip jis atrodo ir kada buvo pastebėtas.

    Pasirengimas prasideda nuo paprastų dalykų: žinojimo, kur slėptis, ką pasiimti ir kam skambinti. Kritiniu momentu būtent aiškus veiksmų planas dažniausiai padeda išvengti klaidų, kurios kainuoja brangiausiai.

  • Biržų rajone parinktos 27 priedangos: kur slėptis išgirdus oro pavojaus signalą

    Biržų rajone parinktos 27 priedangos: kur slėptis išgirdus oro pavojaus signalą

    Biržų rajono savivaldybės teritorijoje parinktos 27 priedangos, skirtos gyventojų trumpalaikei apsaugai kilus oro pavojui. Dažniausiai tai visuomeninės paskirties pastatų rūsiai, pusrūsiai ar cokolinių aukštų patalpos, pritaikomos kelioms valandoms.

    Priedangos pažymėtos standartiniu civilinės saugos ženklu: geltonu kvadratu su užrašu PRIEDANGA ir žmogaus bei namo simboliais. Savivaldybė pabrėžia, kad priedanga nėra ilgalaikė slėptuvė, tačiau gali sumažinti riziką nuo skeveldrų, nuolaužų ir sprogimo smūgio bangos.

    Kur ieškoti artimiausios priedangos?

    Išgirdus civilinės saugos signalą Oro pavojus, rekomenduojama kuo skubiau vykti į artimiausią priedangą, pažymėtą minėtu ženklu. Jei tokios vietos šalia nėra, patariama rinktis kuo žemesnę ir tvirtesnę užuovėją: rūsį, tunelį, požeminę pėsčiųjų perėją, griovį ar daubą.

    Visos Lietuvos priedangos yra sužymėtos nacionaliniame žemėlapyje, kurį skelbia Lietuvos pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms sistema. Praktikoje tai reiškia, kad gyventojai gali iš anksto pasitikrinti maršrutą ir įvertinti, kiek laiko užtruktų pasiekti artimiausią pažymėtą vietą.

    Kokios vietos parinktos Biržų rajone?

    Biržų rajone priedangos parinktos tiek Biržų mieste, tiek seniūnijose. Sąraše yra mokyklų, kultūros ir sporto įstaigų, ambulatorijų, bendruomenės namų, mokymo centro pastatų bei bendrabučių rūsiai ar kitos tinkamos patalpos.

    Biržų mieste priedangos numatytos, pavyzdžiui, Kaštonų pagrindinėje mokykloje, „Atžalyno“ pagrindinėje mokykloje, Biržų kultūros centre, „Saulės“ gimnazijoje, Biržų technologijų ir verslo mokymo centre bei VšĮ Biržų ligoninėje. Seniūnijose priedangos parinktos Rinkuškiuose, Nemunėlio Radviliškyje, Germaniškyje, Kirdonyse, Pabiržėje, Pačeriaukštėje, Papilyje, Skrebiškiuose, Vabalninke ir kitose vietovėse.

    Kuo skiriasi priedangos ir kolektyvinės apsaugos statiniai?

    Gyventojams primenama, kad savivaldybėje pažymėti ir kolektyvinės apsaugos statiniai, kurie gali būti pritaikomi gyventojus sutelkti ir saugoti kitų pavojų atvejais, taip pat ilgesniam laikui. Šie objektai žymimi kitu ženklu: mėlynu lygiakraščiu trikampiu oranžinio fono kvadrate.

    Nors kasdienybėje šie terminai dažnai painiojami, skirtumas svarbus planuojant veiksmus: priedanga orientuota į trumpą laiką ir greitą pasislėpimą, o kolektyvinės apsaugos statiniai gali būti pritaikomi ilgesniam buvimui, priklausomai nuo konkretaus objekto parengties.

    Kaip pasiruošti namuose?

    Jeigu artimiausia priedanga yra toliau, dalis gyventojų kaip papildomą priemonę svarsto asmeninę priedangą namo rūsyje. Specialistai rekomenduoja rinktis patalpą su tvirtomis sienomis ir betoniniu perdengimu, o jei įmanoma, turėti ir antrą išėjimą bei bent minimalią ventiliaciją.

    Praktiniai sprendimai apima vietą vandens ir maisto atsargoms, sėdėjimui ar gulėjimui, taip pat higienos poreikiams. Tokia parengtis nepakeičia oficialių priedangų tinklo, tačiau gali padėti laimėti laiko ir sumažinti rizikas, kol pasiekiama saugesnė vieta.

  • Oro pavojaus įspėjimai Lietuvoje atšaukti: ką daryti pastebėjus droną ar radus įtartiną daiktą

    Oro atakos pavojus Vilniaus apskrityje ATŠAUKTAS, statusas – BALTA. Gyventojai gali tęsti įprastą veiklą.
    Alytaus rajone oro atakos pavojus – GELTONA (ataka tikėtina, bet dar nevyksta, gyventojai turėtų nusimatyti priedangas).
    Ignalinos, Utenos, Švenčionių ir Zarasų rajonuose paskelbtas gyventojų oro pavojaus (GELTONA) įspėjimas. Priežastis – Baltarusijos teritorijoje netoli Lietuvos sienos šiuo metu stebima radaro atžyma, turinti bepiločiams orlaiviams būdingų požymių. Iš mūsų pusės aktyvuoti NATO oro policijos misiją atliekantys naikintuvai. „GELTONA“ standartiškai reiškia, kad ataka tikėtina, bet dar nevyksta. Šis įvykis panašus į tai, ką pastarosiomis dienomis matome Latvijoje ir Estijoje, gyventojų perspėjimas yra standartinė prevencijos priemonė.

    Ką gyventojams daryti pastebėjus bepilotį orlaivį (droną)?

    Pamačius neaiškios paskirties ar įtartinai besielgiantį droną:

    • Išlikite budrūs ir ramūs.
    • Nedelsdami eikite į pastato vidų arba priedangą (priedangų, kolektyvinės apsaugos statinių žemėlapį rasite LT72 programėlėje).
    • Venkite atvirų erdvių, balkonų ir langų. Nuo drono slėptis reikėtų laikantis dviejų sienų taisyklės, tai yra jei bepilotis orlaivis skrenda lauke, slėptis reikėtų ne kambaryje, kuris turi langą į lauką, o buto koridoriuje.
    • Nesiartinkite prie nukritusių ar pastebėtų dronų – jie gali būti pavojingi. Nesistenkite gaudyti ar sunaikinti drono.
    • Stebėkite drono kryptį ir judėjimą saugiu atstumu. Jei turite galimybę, užfiksuokite informaciją (neviešindami) ir perduokite ją telefonu 112. Nufilmuotų vaizdų neskelbkite socialiniuose tinkluose – tai gali padėti priešui.
    • Laikykitės atsakingų institucijų nurodymų ir sekite oficialius pranešimus.
    • Apsaugokite vaikus, senjorus ir gyvūnus – padėkite jiems pasislėpti saugioje vietoje.
    • Uždarykite duris ir langus, kad sumažintumėte sprogimo skeveldrų ar smūgio bangos riziką.
    • Turėkite paruoštą skubios pagalbos rinkinį (vanduo, pirmosios pagalbos priemonės, dokumentai) ilgalaikei situacijai.
    • Jei vairuojate, sustokite saugioje vietoje, kur esate pridengti iš viršaus (pvz., po tiltu ar stogu), ir likite transporto priemonėje.
    • Informuokite aplinkinius apie bepiločio orlaivio keliamą pavojų.

    Ką daryti gavus perspėjimą apie oro pavojų?

    Jeigu išgirdote perspėjimo sirenas ar gavote perspėjimo pranešimą apie oro pavojų telefone:

    • Klausykitės pranešimų per Lietuvos nacionalinio radijo ar televizijos programą.
    • Tikrinkite pranešimus mobiliajame telefone.
    • Jei civilinės saugos signalas „Oro pavojus“ užklumpa gatvėje ar kitoje vietoje, kuo skubiau susiraskite priedangą (daubą, griovį ir pan.), požeminę pėsčiųjų perėją, tunelį, rūsį ir ten pasislėpkite;
    • nepasiduokite panikai, elkitės ramiai, nesinervinkite, susikaupkite ir nurimkite, perspėkite artimuosius, kaimynus.
    • Be ypatingos priežasties nepalikite gyvenamosios vietos, nevaikščiokite gatvėmis ir atviromis teritorijomis.
    • Gavę nurodymą slėptis, įsivertinkite, ar per kelias minutes pasieksite artimiausią apsaugai nuo karo grėsmių pritaikytą priedangą. Jeigu ne, naudokitės kita esamo pastato saugiausia patalpa (rūsiu, patalpa cokoliniame aukšte ar kita patalpa be langų, su tvirtomis sienomis ir lubomis). Jeigu priedanga pasiekiama per trumpą laiką, apsirenkite ir skubėkite į ją. Su savimi pasiimkite dokumentus, pinigus, negendančių maisto produktų, geriamojo vandens, turimas asmeninės apsaugos priemones, būtiniausių medikamentų, tualetinių reikmenų, nešiojamąjį radijo imtuvą ir atsarginių elementų, mobilųjį telefoną, kuriuo galėsite siųsti ir gauti pranešimus.
    • Jei liekate namuose, imkitės apsaugos priemonių: užgesinkite šviesą, užtraukite užuolaidas, lipnia juosta ar kt. apklijuokite langų stiklus, įleiskite į vidų savo augintinius, būkite kambaryje be langų (jei toks yra) arba slėpkitės rūsyje ar kitoje priedangoje. Jeigu slepiatės rūsyje, apie tai praneškite kaimynams arba draugams, kad jus galėtų išgelbėti užgriuvus.
    • Automobilyje įsijunkite radiją, klausykitės informacinių pranešimų ir rekomendacijų.
    • Gavę nurodymą evakuotis ar išvykti, išjunkite elektrą, užsukite dujų, vandens sklendes, uždarykite langus, langines, užrakinkite duris ir atlikite visus įprastus veiksmus, kuriuos darote išvykdami bent kelioms dienoms.
    • Stenkitės be būtino reikalo neskambinti savo artimiesiems, draugams ir pažįstamiems mobiliojo ar fiksuoto ryšio telefonais, kad ryšio linijos nebūtų perkrautos ar užblokuotos. Skambinkite tik norėdami pranešti apie būtiną pagalbą, sužeistuosius ar netikėtą pavojų.

    Ką daryti radus įtartiną daiktą ar galimą sprogmenį?

    Pastebėję įtartiną daiktą:

    • Nelieskite įtartino daikto ar sprogmens.
    • Įsidėmėkite – kol jūs nepaliesite sprogmens, greičiausiai jis nesprogs.
    • Tuo pačiu keliu pasitraukite nuo įtartino daikto ar sprogmens saugiu atstumu.
    • Kas yra saugus atstumas? Yra sakoma, „jei tu matai bombą – bomba mato tave“, todėl reikia pasitraukti kuo toliau ar pasislėpti už patvarios konstrukcijos, geriausia pastato. Atkreipkite dėmesį, ar virš jūsų galvos nėra langų. Įvykus sprogimui, dūžtančių langų šukės gali jus sužeisti.
    • Apie įtartiną daiktą ar sprogmenį nedelsiant praneškite policijai.
    • Dažnai žmonės nesiryžta pranešti policijai apie rastus įtartinus daiktus ar sprogmenis dėl dviejų priežasčių: jie nėra įsitikinę, kad rastas daiktas yra sprogmuo ir todėl bijo būti apkaltinti melagingu pranešimu. Pirma – jūs nesate specialistas, todėl negalite ir neprivalote tiksliai nustatyti, ar įtartinas daiktas yra sprogmuo. Klysti yra žmogiška. Geriau išminuotojams patikrinti įtartiną daiktą, kuris nėra sprogmuo, nei atvykti į įvykio vietą po sprogimo. Antra – baudžiama tik jei jums iš anksto žinoma, kad tai nėra sprogmuo ir jei jūs, skatinami chuliganiškų ar kitų paskatų, pranešate apie rastus sprogmenis.
    • Iki atvyks policija pasistenkite, kad į pavojingą teritoriją nepatektų kiti asmenys, arba pavojingoje teritorijoje jau esantys asmenys pasitrauktų saugiu atstumu.
    • Vienam tai atlikti yra sunku, todėl paprašykite kitų asmenų pagalbos.
    • Būtinai sulaukite policijos pareigūnų.
    • Nes tik jūs galėsite tiksliai nurodyti įtartino daikto ar sprogmens buvimo vietą bei apibūdinti jį.

    72 LT informacija

  • Priedangos Varėnos rajone: kur slėptis gavus oro pavojaus signalą ir ką svarbu žinoti

    Po Lietuvos kariuomenės gegužės 20 dieną paskelbto civilinės saugos signalo Oro pavojus Varėnos rajono savivaldybė primena gyventojams, kur rajone įrengtos priedangos ir kaip elgtis gavus įspėjimą. Priedangos skirtos trumpalaikei apsaugai, todėl svarbiausia yra greitai pasiekti artimiausią pažymėtą vietą.

    Priedanga – tai vieta, skirta kelių valandų laikotarpiui pasislėpti nuo tiesioginio ar netiesioginio apšaudymo grėsmės karinės agresijos metu. Praktikoje tai dažniausiai yra tam pritaikytos viešosios paskirties patalpos, rūsiai ar kiti tvirti statiniai, kuriuos savivaldybė yra įtraukusi į oficialų sąrašą.

    Kaip atpažinti priedangą?

    Gyventojams rekomenduojama iš anksto pasitikrinti, kur yra artimiausia priedanga prie namų, darbo ar ugdymo įstaigos. Iškilus grėsmei, ieškokite specialiuoju žymėjimo ženklu pažymėtos priedangos – tai paprasčiausias būdas įsitikinti, kad vieta yra numatyta civilinei saugai.

    Jei signalas užklumpa gatvėje ar kitoje viešoje vietoje, delsti nereikėtų: pirmas veiksmas – judėti į artimiausią pažymėtą priedangą. Kuo trumpesnis laikas atviroje erdvėje, tuo mažesnė rizika.

    Ką daryti, jei priedangos nėra?

    Jei netoliese nėra specialiuoju ženklu pažymėtos priedangos, rekomenduojama kuo skubiau susirasti laikiną priedangą. Tam gali tikti vietovėje esantys tvirčiausi statiniai ar vietos, kuriose galima sumažinti sprogimo bangos ir skeveldrų poveikį.

    Kraštutiniu atveju prisidengti galima reljefo nelygumais, dauba ar grioviu, taip pat pastato pirmu aukštu, griuvėsiais ar kitomis tvirtesnėmis konstrukcijomis. Svarbu vengti didelių langų, lengvų konstrukcijų ir atvirų erdvių.

    Rūsys – priedanga, jei paruoštas

    Turintiems rūsį patariama iš anksto įvertinti, ar jis tinka priedangai: saugiausi yra rūsiai su betoninėmis perdangomis ir tvirtomis sienomis. Tokia patalpa gali tapti realia trumpalaike apsauga, jei yra tvarkinga, pasiekiama ir neapkrauta pavojingais daiktais.

    Varėnos rajone priedangų sąrašas yra patvirtintas Varėnos rajono savivaldybės mero potvarkiu, o jame nurodomos konkrečios vietos įvairiose gyvenvietėse – Varėnoje, Senosioje Varėnoje, Perlojoje, Matuizuose, Merkinėje, Valkininkuose, Marcinkonyse ir kitur. Į sąrašą patenka mokyklos, kultūros centrai, seniūnijos, sveikatos įstaigos ir kiti objektai.

    Gyventojams, planuojantiems kasdienius maršrutus, rekomenduojama pasirinktas artimiausias priedangas įsiminti iš anksto ir aptarti šeimoje veiksmų planą. Tai ypač aktualu vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ir tiems, kurie didelę dienos dalį praleidžia ne namuose.

    Jei kyla klausimų dėl konkrečios priedangos prieinamumo ar jos pažymėjimo, verta kreiptis į Varėnos rajono savivaldybę arba savo seniūniją. Aiškus planas ir iš anksto žinomos vietos padeda sumažinti sumaištį, kai sprendimus reikia priimti per kelias minutes.

  • Oro pavojaus įspėjimai: kur Alytaus rajone rasti artimiausią priedangą ir kaip pasiruošti

    Oro pavojaus įspėjimai: kur Alytaus rajone rasti artimiausią priedangą ir kaip pasiruošti

    Trečiadienį dalis gyventojų telefonuose sulaukė įspėjamųjų pranešimų apie galimą oro pavojų. Tokiose situacijose svarbiausia išlikti ramiems, įvertinti aplinką ir žinoti, kur yra artimiausia priedanga.

    Alytaus rajono savivaldybė primena, kad rajone įrengtų priedangų sąrašas ir jų vietos skelbiami viešai. Žemėlapyje galima greitai pasitikrinti, kuri priedanga yra arčiausiai namų, darbo ar ugdymo įstaigos.

    Gavus pranešimą rekomenduojama nedelsiant sekti oficialią informaciją ir laikytis institucijų nurodymų. Jei esate lauke, pravartu įvertinti, ar netoliese yra pastatas su rūsio patalpomis ar kita tinkama priedanga, kur galima saugiai pasislėpti.

    Specialistai taip pat ragina iš anksto pasiruošti: su šeima susitarti veiksmų planą, žinoti artimiausias priedangas dažniausiai lankomose vietose ir turėti būtiniausių daiktų rinkinį. Jame paprastai praverčia vanduo, įkrautas telefonas, vaistai, žibintuvėlis ir asmens dokumentai.

    Alytaus rajone esančių priedangų sąrašas ir visų priedangų žemėlapis pateikiami savivaldybės svetainėje. Gyventojams primenama pasirūpinti savimi ir kitais, o kilus neaiškumams vadovautis tik patikima, oficialiai skelbiama informacija.

  • Dronas virš galvos ar įtartinas daiktas: aiškūs veiksmai gavus oro pavojaus perspėjimą

    Įtartinas dronas danguje, perspėjimo pranešimas telefone ar neaiškus daiktas pakelėje gali sukelti stresą, tačiau tokiose situacijose svarbiausia yra keli paprasti principai: ramybė, saugus atstumas ir oficialių nurodymų laikymasis. Civilinės saugos specialistai pabrėžia, kad pasirengimas nėra panikos skatinimas, o praktinių veiksmų žinojimas, kuris sumažina riziką jums ir aplinkiniams.

    Jei pastebite bepilotį orlaivį, pirmiausia vertinkite situaciją kaip potencialiai pavojingą, ypač jei dronas skraido neįprastai žemai, lėtai „kabo“ vietoje arba, jūsų manymu, stebi objektus. Saugiausia nedelsti ir persikelti į pastato vidų arba artimiausią priedangą, vengiant atvirų erdvių, balkonų ir langų.

    Slėpdamiesi pastate rinkitės patalpas be langų ir kuo toliau nuo išorinių sienų, nes stiklo šukės ir skeveldros dažnai sužeidžia net ir būnant viduje. Praktikoje taikoma ir vadinamoji dviejų sienų taisyklė: jei pavojus yra lauke, saugiau būti patalpoje, kurią nuo išorės skiria bent dvi sienos, pavyzdžiui, koridoriuje ar vidiniame kambaryje.

    Radus nukritusį droną ar jo dalis, prie jų nesiartinkite ir jų nelieskite, nes objektas gali turėti pavojingų elementų. Jei galite, iš saugaus atstumo įsidėmėkite vietą, laiką, kryptį ir kitas detales, o informaciją perduokite skubios pagalbos tarnyboms telefonu 112.

    Turimą vaizdo medžiagą ar nuotraukas vertėtų saugoti kaip informaciją pareigūnams, tačiau jų neviešinti socialiniuose tinkluose. Tokia informacija kartais padeda nustatyti judėjimo kryptis ar taikinius, todėl viešinimas gali netyčia pakenkti saugumui, ypač jautriose situacijose.

    Gavote oro pavojaus perspėjimą?

    Išgirdus sirenas ar gavus perspėjimo pranešimą telefone, svarbiausia kuo greičiau rasti priedangą ir sekti oficialią informaciją. Pranešimus verta klausytis per radiją ar patikimus naujienų kanalus, taip pat tikrinti oficialias institucijų žinutes telefone.

    Jei perspėjimas užklumpa lauke, ieškokite artimiausios priedangos: požeminės perėjos, tunelio, rūsio ar kitos masyvios konstrukcijos, kuri pridengia nuo galimų skeveldrų. Jei priedangos greitai pasiekti nepavyksta, rinkitės bet kurį artimiausią pastatą ir jame eikite į saugiausią vietą, paprastai tai būna rūsys arba patalpa be langų.

    Likdami namuose, sumažinkite riziką nuo stiklo ir smūgio bangos: užtraukite užuolaidas, atsitraukite nuo langų, o prireikus persikelkite į vidinę patalpą. Taip pat pravartu iš anksto turėti paruoštą būtiniausių daiktų rinkinį kelioms valandoms ar paroms: vandens, vaistų, dokumentų, įkrautą telefoną ir baterijomis maitinamą radiją.

    Jei tuo metu esate automobilyje, sustokite saugioje vietoje, kur yra bent minimali priedanga, ir klausykitės pranešimų per radiją. Ryšio linijų neapkraukite skambučiais be būtino reikalo, o apie pagalbos poreikį ar sužeistuosius praneškite telefonu 112.

    Įtartinas daiktas ar galimas sprogmuo

    Pastebėję įtartiną daiktą, svarbiausia jo neliesti ir nebandyti patiems perkelti ar „patikrinti“. Net jei nesate tikri, kas tai yra, saugiausia tuo pačiu keliu atsitraukti ir laikytis kuo didesnio atstumo, rinktis priedangą už tvirtesnės konstrukcijos ar pastato.

    Vertinant atstumą, principas paprastas: jei objektą matote aiškiai, tikėtina, kad esate per arti, todėl verta trauktis toliau ir vengti zonų po langais, nes sprogimo atveju stiklas tampa papildomu pavojumi. Apie radinį nedelsiant praneškite telefonu 112, o iki atvyks pareigūnai, kiek įmanoma, perspėkite aplinkinius neiti į pavojingą vietą.

    Pranešti verta net ir abejojant, nes įvertinti riziką ir objektą yra išminuotojų ir specialiųjų tarnybų darbas, o ne gyventojų pareiga. Svarbiausia pateikti kuo tikslesnę informaciją: vietą, kaip daiktas atrodo, ar yra dūmų, kvapo, laidų, žymių ant žemės ir ar šalia juda žmonės.

    Kasdienė taisyklė ekstremaliose situacijose išlieka ta pati: ieškokite priedangos, laikykitės atstumo, nesidalinkite jautria informacija viešai ir remkitės oficialiais nurodymais. Tokie veiksmai dažniausiai yra efektyviausias būdas apsaugoti save, šeimą ir aplinkinius, kol situaciją perima atsakingos tarnybos.