CP v2

Tag: Priedangos

  • Oro pavojaus signalas Panevėžyje: kur eiti į priedangą ir kokių klaidų vengti pirmiausia

    Lietuvoje veikianti gyventojų perspėjimo sistema skirta tam, kad žmonės grėsmės atveju kuo greičiau gautų aiškius nurodymus. Panevėžio miesto savivaldybė primena, kaip elgtis gavus perspėjimą apie oro pavojų, galimą drono grėsmę ar kitą pavojingą situaciją.

    Priedangos yra skirtos trumpalaikei apsaugai, kai kyla oro pavojus ar galimos karinės grėsmės požymiai. Jų tikslas – sumažinti riziką nuo skeveldrų, dūžtančio stiklo, griūvančių konstrukcijų ir sprogimo bangos poveikio.

    Ką daryti gavus perspėjimą?

    Gavus oficialų perspėjimą, rekomenduojama nedelsti ir vykti į artimiausią priedangą arba kitą saugią uždarą vietą. Priedangų vietos mieste skelbiamos savivaldybės interneto svetainėje ir programėlėje „LT72“.

    Jei pažymėtos priedangos greitai pasiekti nepavyksta, rinkitės artimiausią pastatą ir slėpkitės jo viduje. Tinkamos vietos dažniausiai yra daugiabučio rūsys, požeminė automobilių stovėjimo aikštelė, laiptinė ar kita patalpa be langų.

    Jeigu nėra galimybės nusileisti į požemines patalpas, saugiausia yra pasitraukti į vidinę pastato dalį kuo toliau nuo langų ir išorinių sienų. Dažnai taikoma vadinamoji dviejų sienų taisyklė: tarp žmogaus ir lauko turėtų būti bent dvi sienos.

    Dažniausios rizikos ir paprasti veiksmai

    Praktikoje žmonėms dažnai pavojingiausi yra ne tiesioginiai smūgiai, o antriniai veiksniai: išdužę langai, skeveldros, krintančios nuolaužos ir smūgio banga. Dėl to rizikinga likti prie langų, vitrinų, balkonų ar atvirose erdvėse.

    Jei turite laiko, uždarykite langus ir pasitraukite nuo stiklo konstrukcijų, o užuolaidos ar žaliuzės gali sumažinti skylančio stiklo sklaidą. Svarbiausia yra greitai pasirinkti uždarą ir kuo labiau nuo išorės atskirtą vietą.

    Jei pavojus užklupo lauke ar automobilyje

    Jeigu perspėjimo metu esate lauke, kuo skubiau ieškokite artimiausio pastato ir venkite atvirų vietų. Taip pat rekomenduojama nesibūriuoti ir nestovėti šalia vitrinų ar lengvų konstrukcijų.

    Pastebėjus įtartiną droną ar nežinomą objektą, patariama prie jo nesiartinti ir informuoti skubiosios pagalbos tarnybas telefonu 112. Tokiose situacijose ypač svarbu nekelti papildomos rizikos sau ir aplinkiniams.

    Jei vairuojate, sustokite saugioje vietoje taip, kad netrukdytumėte specialiųjų tarnybų judėjimui. Jeigu įmanoma, palikite automobilį ir pasitraukite į artimiausią uždarą pastatą.

    Savivaldybė ragina sekti tik oficialią informaciją ir neplatinti nepatvirtintų pranešimų socialiniuose tinkluose. Taip pat verta iš anksto pasiruošti būtiniausių daiktų krepšį 72 valandoms, kad prireikus sprendimus būtų lengviau priimti be skubos.

  • Civilinė sauga Elektrėnuose: savivaldybė kviečia į renginį apie atsparumo didinimą

    Elektrėnų savivaldybė gegužės 26 dieną paskelbė kvietimą į renginį, skirtą civilinės saugos atsparumo didinimui. Organizatoriai nurodo, kad dėmesys bus telkiamas į pasirengimą galimoms krizėms ir bendruomenės įsitraukimą.

    Civilinės saugos atsparumas savivaldybėms tampa vis aktualesnis dėl dažnėjančių ekstremalių situacijų, nuo stichinių reiškinių iki infrastruktūros sutrikimų. Tokie renginiai paprastai skirti paaiškinti, kaip veikia perspėjimo sistemos, priedangos ir evakavimo logika bei kur gyventojams ieškoti patikimos informacijos.

    Gyventojams tai proga aiškiau suprasti, ką daryti dingus elektrai ar ryšiui, kur kreiptis nelaimės atveju ir kaip pasiruošti namų ūkiui. Praktikoje tai dažniausiai apima minimalaus būtiniausių atsargų krepšelio, dokumentų kopijų, vaistų, radijo imtuvo ir kitų priemonių pasirengimą.

    Ko tikėtis renginyje?

    Nors savivaldybė skelbia bendrą renginio temą, tokio pobūdžio susitikimuose įprastai aptariami savivaldybės civilinės saugos planai, gyventojų perspėjimo kanalai ir atsakingų tarnybų vaidmenys. Taip pat dažnai paaiškinama, kaip elgtis gavus pavojaus signalą, kuo skiriasi evakavimas ir laikinas prieglobstis bei kaip veikia priedangų žymėjimas.

    Renginiuose neretai pristatoma ir tai, kaip savivaldybė koordinuoja veiksmus su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu bei kitomis institucijomis. Gyventojams svarbiausia išsinešti aiškias, praktiškai pritaikomas instrukcijas, o ne vien bendrą informaciją.

    Kur rasti daugiau informacijos?

    Konkreti renginio vieta, laikas ir registracijos tvarka dažniausiai skelbiami savivaldybės informaciniuose kanaluose. Gyventojams rekomenduojama sekti oficialius Elektrėnų savivaldybės pranešimus ir patikrinti, ar numatytos konsultacijos, klausimų sesija ar praktiniai mokymai.

    Jei renginyje numatomas pristatymas apie pasirengimą namuose, verta iš anksto susirašyti klausimus apie priedangas, perspėjimo pranešimus telefone, evakavimo maršrutus ir šeimos veiksmų planą. Tai padeda gauti konkrečius atsakymus, pritaikomus kasdienėms situacijoms.

  • Oro pavojaus atvejis: nauja atmintinė lengvai suprantama kalba apie priedangas ir perspėjimus

    Oro pavojaus atvejis: nauja atmintinė lengvai suprantama kalba apie priedangas ir perspėjimus

    Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra praneša, kad projekto Institucinės globos pertvarka komanda parengė atmintinę lengvai suprantama kalba. Ji skirta padėti žmonėms aiškiai suprasti, ką daryti kilus oro pavojui ir kaip elgtis iki pavojaus pabaigos.

    Atmintinę rengė komanda, kurioje dirba ir kolegos su intelekto negalia, todėl tekstas pritaikytas paprastam, tiesioginiam supratimui. Tokia informacija ypač svarbi situacijose, kai sprendimus reikia priimti greitai, o stresas trukdo susigaudyti.

    Kur ieškoti priedangos?

    Atmintinėje paaiškinama, kur ieškoti priedangos oro pavojaus metu ir kaip atpažinti, kad pasirinkta vieta yra saugesnė. Taip pat primenama laikytis oficialių perspėjimų ir vadovautis savivaldybių bei atsakingų tarnybų nurodymais.

    Gyventojams akcentuojama, kad priedangos paieška neturėtų prasidėti paskutinę minutę. Iš anksto verta pasitikrinti, kur arčiausiai namų, darbo ar ugdymo įstaigos yra artimiausia priedanga, ir susitarti dėl veiksmų su šeima ar artimaisiais.

    Kaip sužinoti, kad pavojus baigėsi?

    Leidinyje taip pat nurodoma, kaip suprasti, kad pavojus baigėsi, ir kada galima išeiti iš priedangos. Pabrėžiama, kad svarbu laukti oficialaus pranešimo apie pavojaus pabaigą, o ne remtis gandais ar nepatvirtinta informacija.

    Agentūra pažymi, kad aiškiai ir prieinamai pateikta civilinės saugos informacija padeda didinti visuomenės pasirengimą ir mažina riziką pažeidžiamoms grupėms. Atmintinė skirta visiems, kam aktualus paprastas ir lengvai įgyvendinamas veiksmų planas.

    Atmintinė pateikiama kaip dokumentas, kurį galima atsisiųsti ir turėti patogiai pasiekiamą telefone ar atspausdintą. Tai gali būti naudinga ne tik namuose, bet ir darbovietėse, bendruomenėse bei paslaugas žmonėms su negalia teikiančiose įstaigose.

    Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros informacija.

  • Švenčionių rajone startuoja priedangų plėtra: aišku, kurios 8 vietos bus sutvarkytos iki 2027 metų

    Švenčionių rajone startuoja priedangų plėtra: aišku, kurios 8 vietos bus sutvarkytos iki 2027 metų

    2026 metų gegužės 8 dieną Vidaus reikalų ministerija, Vidaus reikalų ministerijos projektų valdymo agentūra ir Švenčionių rajono savivaldybės administracija pasirašė sutartį dėl projekto Priedangų infrastruktūros plėtra Švenčionių rajone, II etapas. Projektas finansuojamas Valstybės gynybos fondo lėšomis.

    Šiuo etapu siekiama pagerinti civilinės saugos infrastruktūrą ir realiai padidinti gyventojams prieinamų priedangų parengtį krizių bei ekstremaliųjų situacijų metu. Savivaldybė pabrėžia, kad rajonas dėl geografinės padėties priskiriamas jautresnėms teritorijoms, todėl investicijos nukreipiamos į konkrečiai įvardytas vietas.

    Kodėl investicijos reikalingos?

    Švenčionių rajono savivaldybės vertinimu, esamos priedangos iki šiol neatitiko poreikių nei apimtimi, nei kokybe. Tai reiškia, kad dalis patalpų gali būti nepritaikytos saugiam žmonių priėmimui, o tam tikrais atvejais trūksta inžinerinių sprendimų, kurie užtikrina autonomiškumą ir saugų judėjimą.

    Tokie projektai pastaraisiais metais tapo viena svarbiausių civilinės saugos krypčių Lietuvoje, nes savivaldybės nuosekliai peržiūri turimą priedangų tinklą, jo būklę ir realų pritaikomumą. Praktikoje daugiausia dėmesio skiriama evakuaciniams sprendimams, vėdinimui, atsarginiam elektros tiekimui ir ryšio užtikrinimui.

    Kurios 8 priedangos įtrauktos?

    Į projektą įtrauktos aštuonios prioritetinės priedangos, nustatytos po esamos infrastruktūros vertinimo. Investicijos planuojamos Nalšios muziejuje Švenčionyse, Švenčionių rajono meno mokykloje Švenčionyse ir meno mokykloje Švenčionėliuose.

    Taip pat numatyti darbai Švenčionėlių miesto kultūros centre ir Švenčionių rajono socialinių paslaugų centre Švenčionėliuose, Kaltanėnų ugdymo ir turizmo centre, Švenčionių rajono socialinių paslaugų centre Pabradėje bei buvusio darželio pastate Vidutinės kaime.

    Kokie darbai numatyti?

    Numatoma atlikti konstrukcijų ekspertizes ir parengti projektinę dokumentaciją ten, kur jos reikia. Taip pat planuojama pritaikyti priedangas evakuacinių išėjimų įrengimui, įskaitant evakuacinį apšvietimą, įėjimų ir išėjimų pritaikymą riboto judumo asmenims bei apsauginių langų skydų įrengimą.

    Dalyje objektų planuojama įsigyti ir sumontuoti rezervinius elektros generatorius, įrengti autonominius dūmų signalizatorius, sutvarkyti ar įrengti vėdinimo sistemas. Taip pat numatomi belaidžio interneto prieigos taškai, būtinos pagalbos priemonės ir kiti darbai, reikalingi priedangų parengčiai užtikrinti.

    Bendra projekto vertė siekia 200 000 eurų, o įgyvendinimą planuojama užbaigti iki 2027 metų lapkričio mėnesio. Už projekto įgyvendinimą atsakinga Švenčionių rajono savivaldybės administracija.

    Projektas yra II etapas, todėl savivaldybė leidžia suprasti, kad priedangų infrastruktūros atnaujinimas vertinamas kaip tęstinis procesas. Gyventojams tai reiškia nuoseklų priedangų tinklo gerinimą, orientuotą į realų funkcionalumą, o ne vien formalią patalpų registraciją.

  • Ignalinos rajone modernizuojamos 5 priedangos: ką jose žada įrengti ir iki kada?

    Ignalinos rajone modernizuojamos 5 priedangos: ką jose žada įrengti ir iki kada?

    Ignalinos rajono savivaldybės administracija tęsia projektą, kuriuo siekiama sustiprinti pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ir atnaujinti priedangų infrastruktūrą. Numatyta, kad oro pavojaus ar karo agresijos atveju jose galėtų saugiau pasislėpti gyventojai, įskaitant asmenis su negalia.

    Projektas apima penkias konkrečias vietas Ignalinos rajone: Ignalinos Česlovo Kudabos gimnazijos rūsį, Strigailiškio kaimo administracinio pastato rūsį, Linkmenų bendruomenės centro rūsį, daugiabučio namo rūsį Aukštaičių gatvėje Ignalinoje ir Didžiasalio „Ryto“ gimnazijos Naujojo Daugėliškio skyriaus pastato rūsį.

    Kas bus atnaujinta priedangose?

    Savivaldybė skelbia, kad gautos lėšos bus nukreiptos ne tik į pačių patalpų pritaikymą, bet ir į svarbiausius saugos bei funkcinio veikimo sprendimus. Tarp numatytų darbų ir pirkinių – infrastruktūros pritaikymas riboto judumo žmonėms bei evakuacinių išėjimų įrengimas.

    Taip pat planuojama įrengti vėdinimo sistemą, autonominius dūmų signalizatorius ir apsauginius skydus langams, kurie skirti sumažinti stiklo šukių pavojų. Numatyta ir rezervinio elektros tiekimo sistema su elektros generatoriumi, kad priedanga galėtų veikti nutrūkus tiekimui.

    Be inžinerinių sprendimų, bus perkamos ir praktinės priemonės, reikalingos nelaimės atveju: pirmosios pagalbos rinkiniai, neštuvai, žibintuvėliai, gesintuvai, laužtuvai ir sulankstomi kastuvai. Tokios priemonės paprastai laikomos būtinu minimumu, kai žmonėms prireikia laikinai išbūti patalpose ir reaguoti į netikėtas situacijas.

    Finansavimas ir terminai

    Projektas finansuojamas Valstybės gynybos fondo lėšomis, o bendra vertė siekia 200 000 eurų. Savivaldybės pateiktais duomenimis, įgyvendinimo laikotarpis numatytas nuo 2026 metų gegužės 12 dienos iki 2027 metų lapkričio 12 dienos.

    Pastaraisiais metais visoje Lietuvoje daugiau dėmesio skiriama civilinei saugai ir gyventojų informavimui, todėl priedangų pritaikymas praktiniam naudojimui tampa ne tik formaliu reikalavimu. Ignalinos rajone planuojami darbai orientuoti į realias sąlygas: saugesnį patekimą, galimybę evakuotis, orą patalpose ir bazinį aprūpinimą, jei tektų priedangoje praleisti daugiau laiko.

  • Druskininkuose modernizuos dar 5 priedangas: darbai startuos mokyklose ir „Druskininkų vandenyse“

    Druskininkuose modernizuos dar 5 priedangas: darbai startuos mokyklose ir „Druskininkų vandenyse“

    Druskininkų savivaldybė pranešė gavusi finansavimą dar penkių priedangų atnaujinimui ir taip tęsianti civilinės saugos infrastruktūros stiprinimą. Pasirašius finansavimo sutartį, artimiausiu metu darbai turėtų prasidėti Druskininkuose ir Leipalingyje.

    Numatoma modernizuoti priedangas „Atgimimo“ mokykloje, lopšelyje-darželyje „Bitutė“, įmonėje „Druskininkų vandenys“, taip pat Leipalingio progimnazijoje ir Leipalingio seniūnijoje. Savivaldybės teigimu, tikslas yra užtikrinti, kad priedangos būtų funkcionalios, saugios ir pritaikytos skirtingų poreikių gyventojams.

    „Nuosekliai investuojame į gyventojų saugumą ir stipriname savivaldybės pasirengimą ekstremalioms situacijoms. Gavę finansavimą dar penkių priedangų modernizavimui, galėsime reikšmingai išplėsti atnaujintų ir šiuolaikinius reikalavimus atitinkančių priedangų tinklą visoje savivaldybėje“, – sakė Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas.

    Savivaldybė nurodo, kad tai yra antrasis priedangų infrastruktūros stiprinimo etapas. Pirmojo etapo metu atnaujinimo darbai jau vyksta penkiose priedangose Druskininkuose ir Viečiūnuose: „Ryto“ gimnazijoje, Švietimo centre, Sporto centre, Viečiūnų bendruomenės centre ir Viečiūnų ambulatorijoje.

    Modernizavimo metu priedangose planuojama įrengti arba atnaujinti vėdinimo sistemas, numatyti elektros generatorius, evakuacinį apšvietimą, papildomus evakuacinius išėjimus ir kitas saugumą didinančias priemones. Taip pat akcentuojama, kad dalis priedangų bus pritaikomos riboto judumo asmenims.

    Kaip pažymi savivaldybė, Druskininkų savivaldybėje šiuo metu yra 34 priedangos, todėl modernizavimo darbai vertinami kaip nuoseklus tinklo atnaujinimas, didinantis realų pasirengimą ekstremalioms situacijoms. Pastaraisiais metais Lietuvoje daugiau dėmesio skiriama priedangų inventorizacijai, jų prieinamumui ir inžinerinių sprendimų atnaujinimui, kad jos atitiktų praktinius gyventojų saugumo poreikius.

  • VRM ministras Anykščiuose: ką keis priedangų standartai, dronų grėsmės valdymas ir reforma

    VRM ministras Anykščiuose: ką keis priedangų standartai, dronų grėsmės valdymas ir reforma

    Gegužės 25 dieną Anykščių rajono savivaldybėje lankėsi vidaus reikalų ministras Vladislav Kondratovič ir jo patarėjas Andrejus Junda. Darbinio vizito metu su savivaldybės vadovais ir Utenos apskrities statutinių tarnybų atstovais aptarti civilinės bei viešosios saugos klausimai, gynybinis pasirengimas grėsmėms ir regiono poreikiai.

    Susitikime taip pat nagrinėta Europos Sąjungos lėšomis finansuojamų projektų eiga ir praktiniai iššūkiai, kylantys įgyvendinant Vietos savivaldos bei Valstybės tarnybos įstatymų pakeitimus. Akcentuota, kad saugumo stiprinimas regione neatsiejamas nuo aiškių procedūrų, žmonių ir infrastruktūros.

    Civilinė sauga ir priedangos

    Didžiausias dėmesys skirtas civilinės saugos parengčiai ir savivaldybių atsakomybei. Pasak ministro, neseniai vykę gyventojų įspėjimo bandymai ir praktinis algoritmų patikrinimas parodė, kur reikia tikslinti vaidmenų pasidalijimą, informavimo grandines ir techninius valdymo procesus.

    Ministras nurodė, kad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui pavestos užduotys koreguoti reagavimo algoritmus, kad skirtingose situacijose sprendimai būtų priimami greičiau ir vienodais principais. Savivaldybei aktualu, kad veiksmai būtų aiškūs nuo pirmo signalo iki gyventojų nukreipimo į saugias vietas.

    Diskutuojant apie priedangų tinklą, aptartas jų prieinamumas visą parą ir parengties palaikymo kaštai. Anykščių savivaldybė pabrėžė, kad nuolatinis priedangų paruošimas reikalauja tikslinio valstybės finansavimo, o ministras informavo, jog savivaldybėms bus pateiktas vieningas techninių specifikacijų pavyzdys.

    Taip pat keltas klausimas dėl Nacionalinio krizių valdymo centro sprendimų terminų ekstremalių situacijų planavime. Savivaldybės atstovai akcentavo, kad dabartiniame geopolitiniame kontekste planų rengimo tempas turi būti spartesnis, ypač kalbant apie gyventojų aprūpinimą ir logistiką.

    Dronai, oro pavojus ir mokyklos

    Vienas aštresnių susitikimo klausimų buvo reagavimas į bepiločių orlaivių grėsmes ir galimi veiksmų scenarijai savivaldybių teritorijose. Ministras aiškino, kad operatyviam reagavimui pirmiausia būtinas realus grėsmės fiksavimas, o sprendimas neutralizuoti droną priklauso ir nuo vietos, kurioje tai būtų daroma.

    Ministro teigimu, ne visada saugu numušti droną virš gyvenamųjų teritorijų, nes krentančios nuolaužos gali kelti tiesioginį pavojų žmonėms ir turtui. Dėl to dalis tankiai apgyvendintų zonų tampa probleminės, kai reikia rinktis tarp momentinio veiksmo ir galimų šalutinių pasekmių.

    Aptarta ir civilinės saugos parengtis švietimo sistemoje, įskaitant situacijas egzaminų metu. Vidaus reikalų ministerijos atstovai nurodė, kad kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija derinami scenarijai, kaip elgtis paskelbus oro pavojų per brandos egzaminus.

    Policija, ugniagesiai ir valstybės tarnyba

    Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato vadovas Renatas Vitkauskas pristatė situaciją regione ir įvardijo pagrindinius iššūkius Anykščių rajone. Tarp jų minėtas pareigūnų trūkumas, nusidėvėjęs transportas ir poreikis atnaujinti kriminalinės žvalgybos techniką.

    Ministras pažymėjo, kad vidaus tarnybos sistemoje atlikti teisiniai pakeitimai ir didintas finansavimas, o pareigūnų pritraukimui būtinas nuoseklus darbas su jaunimu ir švietimo įstaigomis. Susitikime sutarta, kad regionuose svarbu ne tik didinti pajėgumus, bet ir užtikrinti realias darbo sąlygas.

    Kalbant apie priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pertvarką, savivaldybė išsakė susirūpinimą dėl planų mažinti vieną ugniagesių komandą. Nors reformos tikslas – didesnis budinčių pareigūnų skaičius ir operatyvumas, vietos vadovams svarbu, kad sprendimai nesusilpnintų pagalbos pasiekiamumo nutolusiose vietovėse.

    Susitikime buvo paminėtas ir Viešintų ugniagesių indėlis gesinant Kupiškio rajono durpyno gaisrą. Akcentuota, kad net ir senesnė, bet didelio pravažumo technika tam tikromis sąlygomis tampa kritiškai svarbi, kai modernesnės priemonės negali pasiekti gaisravietės.

    Reikšminga dalis skirta valstybės tarnybos reformos praktikai ir atlygio klausimams. Ministras pabrėžė, kad darbo užmokesčio suvienodinimas valstybės tarnyboje nėra nei realistiškas, nei teisiškai pagrįstas, nes skiriasi pareigybių atsakomybės, kompetencijos ir darbų apimtys.

    Diskusijose paliesta ir idėja savivaldybėse steigti specializuotus viešojo saugumo skyrius, perimančius dalį kontrolės funkcijų. Anykščių meras tokią kryptį vertino kritiškai.

    „Savivalda neturi būti baudžiamasis padalinys“, – sakė Anykščių rajono meras.

    Susitikimo pabaigoje aptarti Vidaus reikalų ministerijos kuruojami Europos Sąjungos finansuojami projektai ir jų išlaidų tinkamumo klausimai. Savivaldybė pabrėžė, kad aiškūs reikalavimai ir operatyvūs sprendimai padėtų lėšas panaudoti laiku ir taip, kad jos realiai didintų žmonių saugumą bei gerintų viešąją infrastruktūrą.

  • LT72 programėlė telefone: oficialūs perspėjimai, priedangų žemėlapis ir veiksmai ekstremalioje situacijoje

    Ekstremalios situacijos metu svarbiausia greitai gauti patikimą informaciją ir aiškias instrukcijas, ką daryti pirmiausia. Tam sukurta LT72 – oficiali pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms programėlė, skirta gyventojams vienoje vietoje pateikti civilinės saugos rekomendacijas ir aktualius pranešimus.

    Programėlėje pateikiami perspėjimai ir praktiniai veiksmai įvairiais atvejais, pavyzdžiui, kilus stichijai, dideliam gaisrui, pavojingam incidentui ar sutrikus svarbioms paslaugoms. Čia taip pat primenama, kaip pasiruošti iš anksto: ką turėti namuose, ką įsidėti į išvykimo krepšį ir kaip susitarti dėl šeimos ryšio plano.

    Kas svarbiausia LT72 viduje

    LT72 leidžia greitai rasti artimiausias priedangas, kolektyvinės apsaugos statinius ir gyventojų evakuacijos punktus. Žemėlapio informacija padeda orientuotis, kur būtų saugiausia vykti konkrečioje vietovėje, o rekomendacijos paaiškina, kaip elgtis iki atvykstant tarnyboms.

    Programėlė naudinga ir kasdieniam pasirengimui, nes pateikia aiškius, trumpus veiksmų scenarijus, kuriuos lengva prisiminti streso metu. Specialistai nuolat pabrėžia, kad išankstinis pasirengimas ir patikimų kanalų pasirinkimas sumažina klaidų riziką, kai sprendimus tenka priimti per kelias minutes.

    Kodėl verta įsidiegti iš anksto

    Perspėjimai ir nurodymai daugiausia vertės suteikia tada, kai programėlė jau būna telefone ir sukonfigūruota iš anksto. Rekomenduojama iš karto patikrinti, ar įjungti pranešimai, ir peržiūrėti svarbiausius skyrius, kad kritiniu momentu nereikėtų visko ieškoti nuo nulio.

    LT72 yra nemokama ir skirta plačiam naudojimui, todėl ją verta įsidiegti ne tik sau, bet ir artimiesiems, ypač vyresnio amžiaus žmonėms. Kuo daugiau gyventojų naudojasi vieningu oficialios informacijos šaltiniu, tuo lengviau užtikrinti aiškų veiksmų koordinavimą ekstremalių įvykių metu.

  • Kur rasti savivaldybės priedangas: interaktyvus žemėlapis ir ką daryti išgirdus oro pavojaus signalą

    Kur rasti savivaldybės priedangas: interaktyvus žemėlapis ir ką daryti išgirdus oro pavojaus signalą

    priedangaGavus perspėjimą apie oro pavojų, svarbu nedelsiant ieškoti saugios vietos.
     
    Primename, kad mūsų savivaldybėje esančias priedangas galite rasti interaktyviame žemėlapyje: https://www.google.com/maps/d/u/0/edit…
     
    Priedangų sąrašas:

  • Oro pavojaus signalas: aiški atmintinė, kur slėptis, ką pasiimti ir kada saugu grįžti

    Oro pavojaus signalas: aiški atmintinė, kur slėptis, ką pasiimti ir kada saugu grįžti

    Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra parengė atmintinę lengvai suprantama kalba, skirtą veiksmams oro pavojaus atveju. Ji parengta įgyvendinant projektą „Institucinės globos pertvarka“, o rengiant turinį dalyvavo ir komandos nariai su intelekto negalia.

    Atmintinėje aiškiai paaiškinama, ką daryti išgirdus oro pavojaus signalą, kur ieškoti priedangos ir kaip suprasti, kad pavojus pasibaigė. Tokia informacija ypač svarbi, kai sprendimus reikia priimti greitai, o instrukcijos turi būti suprantamos iš karto.

    Praktikoje daugiausia klausimų kyla dėl to, kur slėptis, jei namuose nėra specialiai įrengtos slėptuvės. Rekomenduojama rinktis artimiausią priedangą arba tvirtą pastato dalį toliau nuo langų, o jei yra galimybė, nusileisti į žemesnius aukštus ar rūsį.

    Atmintinė taip pat primena, kad svarbu sekti oficialius pranešimus ir negrįžti į įprastas veiklas vien todėl, kad lauke nurimo garsai. Saugiausia vadovautis perspėjimo sistemų ir institucijų informacija, o pasibaigus pavojui įsitikinti, kad aplinka saugi.

    Agentūros parengta atmintinė skirta kuo platesnei auditorijai, tačiau ypač naudinga žmonėms, kuriems sudėtinga suprasti sudėtingus, ilgesnius nurodymus. Tokie lengvai suprantami paaiškinimai vis dažniau taikomi viešajame sektoriuje, siekiant, kad civilinės saugos informacija pasiektų kiekvieną.