CP v2

Tag: Priešgaisrinė sauga

  • PAGD paleido visą parą veikiančią liniją 1856: gyventojams aiškiai paaiškins, ką daryti krizių metu

    PAGD paleido visą parą veikiančią liniją 1856: gyventojams aiškiai paaiškins, ką daryti krizių metu

    Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas pranešė, kad Lietuvoje pradėjo veikti visą parą veikianti konsultavimo linija gyventojams. Ja siekiama suteikti greitą ir patikimą informaciją apie elgesį ekstremaliųjų situacijų metu.

    Paskambinę numeriu 1856 žmonės gali gauti konsultacijas pasirengimo reaguoti ekstremaliosioms situacijoms atvejais, civilinės saugos, priešgaisrinės ir radiacinės saugos klausimais. Linija skirta ne tik gyventojams, bet ir mokymo įstaigų bei įmonių vadovams, ieškantiems praktinių rekomendacijų.

    Kam skirta linija 1856?

    PAGD teigimu, sprendimas stiprinti konsultavimo galimybes priimtas augant poreikiui gauti aiškius atsakymus, kai kyla grėsmės ar gaunami perspėjimo pranešimai. Tokiais atvejais žmonėms dažnai prireikia patikslinimo, kur rasti patikimą informaciją ir kaip veikti konkrečioje situacijoje.

    Konsultantai gali paaiškinti, kaip pasiruošti galimiems sutrikimams, ką svarbu turėti namuose, kaip įvertinti rizikas ir kokių veiksmų imtis nelaimės metu. Departamentas pabrėžia, kad pasirengimas yra efektyviausias tuomet, kai daromas iš anksto, o ne tik įvykus incidentui.

    Informacija ir anglų kalba

    Linija veikia 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. Numatyta galimybė išklausyti informaciją anglų kalba, o prireikus palikti balso pranešimą.

    Tais atvejais, kai skambinančiajam patogiau užregistruoti klausimą įrašu, konsultantai, perklausę pranešimą, žada susisiekti kaip įmanoma greičiau. Tokia tvarka ypač aktuali piko metu, kai vienu metu kreipiasi daugiau žmonių.

    LT72 plėtra ir DI sprendimai

    PAGD nurodo, kad artimiausiu metu Lietuvos pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms platformoje LT72 planuojama įdiegti pokalbių robotą. Jis turėtų padėti greičiau rasti atsakymus į dažniausius klausimus civilinės, priešgaisrinės ir radiacinės saugos temomis.

    DI pagrindu veiksiantis sprendimas būtų orientuotas į kasdienius, pasikartojančius gyventojų klausimus, o sudėtingesniais atvejais žmonės ir toliau galėtų kreiptis į konsultantus telefonu. Departamentas akcentuoja, kad tikslas yra ne pakeisti specialistus, o sutrumpinti laiką iki aiškaus atsakymo.

    „Gyventojų pasirengimas prasideda nuo aiškios, lengvai pasiekiamos ir patikimos informacijos“, – sakė PAGD direktorius Renatas Požėla.

    Pasak departamento, konsultavimo linijos užduotis yra ne tik atsakyti į klausimus, bet ir padėti žmonėms atskirti patikimus informacijos kanalus nuo klaidinančių žinučių. Tai ypač svarbu krizės metu, kai dezinformacija gali didinti paniką ir skatinti neteisingus sprendimus.

    PAGD taip pat primena apie mobiliąją programėlę LT72, kurioje pateikiama praktinė informacija nuo stichinių nelaimių iki branduolinės avarijos ar karinių grėsmių. Programėlėje galima rasti rekomendacijų, atlikti žinių testą ir naudotis interaktyviu žemėlapiu, kuriame pažymėtos sirenos, kolektyvinės apsaugos statiniai, priedangos ir evakuacijos punktai.

  • Pavojingas įprotis virtuvėje: daugelis palieka skrudintuvą įjungtą ir to nė nepastebi

    Pavojingas įprotis virtuvėje: daugelis palieka skrudintuvą įjungtą ir to nė nepastebi

    Kodėl tai gali baigtis gaisru

    Ryto skubėjime daugelis po pusryčių palieka skrudintuvą įjungtą į elektros lizdą, nors pats prietaisas jau nebeskrudina. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo smulkmena, tačiau toks įprotis didina gedimų ir, retais atvejais, gaisro riziką.

    Skrudintuvai dirba labai aukštoje temperatūroje, o jų kaitinimo elementai yra arti trupinių surinkimo vietos. Duonos trupiniai ir smulkios maisto dalelės yra degios, todėl, susikaupus jų daugiau, bet koks nesklandumas gali tapti papildomu rizikos veiksniu.

    Jei užstringa mechanizmas arba sutrinka automatinis išsijungimas, kaitinimas gali nesustoti laiku. Tokiu atveju prietaisas perkaista, o viduje esantys trupiniai gali pradėti smilkti ar net užsidegti, ypač jei skrudintuvas ilgai paliekamas be priežiūros.

    Rizika išlieka net ir nenaudojant

    Net kai skrudintuvas nedirba, paliktas įjungtas į lizdą jis lieka veikiamas elektros tinklo svyravimų. Įtampos šuolius gali sukelti avarijos tinkle ar žaibo iškrovos, o tai kartais prisideda prie elektronikos gedimų.

    Nors tokios situacijos nėra kasdienės, būtent jos gali tapti priežastimi, dėl kurios įrenginys pradeda kaisti netinkamai arba sutrinka jo apsaugos. Paprasčiausias veiksmas, sumažinantis šią riziką, yra atjungti skrudintuvą nuo elektros iškart po naudojimo.

    Ką rekomenduoja saugos specialistai

    Priešgaisrinės saugos specialistai ir buitinės technikos gamintojai paprastai pataria mažus kaitinimo prietaisus išjungti ne tik mygtuku, bet ir ištraukiant kištuką iš lizdo. Tai ypač aktualu prietaisams, kurie greitai įkaista ir kurių viduje gali kauptis degios nuosėdos.

    Taip pat verta reguliariai iškratyti trupinius iš skrudintuvo ir neleisti jiems kauptis prietaiso dugne. Įprotis atjungti prietaisą ir palaikyti jį švarų yra vienas paprasčiausių žingsnių, galinčių realiai padidinti namų saugumą.

  • PAGD startuoja su 1856: visą parą konsultuos civilinės, priešgaisrinės ir radiacinės saugos klausimais

    PAGD startuoja su 1856: visą parą konsultuos civilinės, priešgaisrinės ir radiacinės saugos klausimais

    Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas pranešė, kad Lietuvoje pradėjo veikti nauja visą parą veiksianti konsultavimo linija gyventojams. Paskambinus numeriu 1856, bus teikiamos konsultacijos civilinės, priešgaisrinės ir radiacinės saugos klausimais.

    Pasak PAGD, linija skirta tiems, kurie nori aiškiai suprasti, kaip pasirengti ekstremaliosioms situacijoms ir kaip elgtis joms kilus. Konsultantai turėtų padėti atsakyti į praktinius klausimus nuo prevencijos namuose iki veiksmų nelaimės metu.

    „Gyventojų pasirengimas prasideda nuo aiškios, lengvai pasiekiamos ir patikimos informacijos. Matome, kad žmonės vis dažniau domisi, kaip pasirengti įvairioms situacijoms – nuo gaisro namuose iki galimų ekstremaliųjų įvykių ar radiacinių grėsmių valdymo. Todėl siekiame, kad atsakymai gyventojus pasiektų kuo paprasčiau ir greičiau“, – sako PAGD Civilinės saugos valdybos viršininkas.

    Konsultavimo linija veiks 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. Numatyta galimybė išklausyti informaciją anglų kalba, taip pat palikti balso pranešimą, kad konsultantai galėtų perskambinti kuo greičiau.

    PAGD pažymi, kad artimiausiu metu platformoje LT72 planuojama įdiegti ir pokalbių robotą, kuris atsakytų į klausimus civilinės, priešgaisrinės ir radiacinės saugos temomis. Institucijos teigimu, tai turėtų sutrumpinti laiką, reikalingą rasti aktualią informaciją, ir padėti gyventojams greičiau orientuotis, kokių veiksmų imtis.

    Konsultantų užduotis, pasak tarnybos, bus ne tik pateikti atsakymus, bet ir nukreipti į patikimus informacijos šaltinius bei paaiškinti, kaip pasirengimą paversti kasdieniu įpročiu. PAGD pabrėžia, kad iš anksto žinomi veiksmai ir aiškios rekomendacijos realios grėsmės metu padeda išvengti klaidų ir sumažina paniką.

    Gyventojams primenama, kad klausimus civilinės ir priešgaisrinės saugos temomis galima teikti ir elektroniniu paštu konsultacijos@vpgt.lt. Taip pat rekomenduojama naudotis LT72 mobiliąja programėle, kur pateikiamos pasirengimo rekomendacijos, testai ir interaktyvus žemėlapis su svarbiais objektais.

    PAGD yra statutinė institucija prie Vidaus reikalų ministerijos, atsakinga už gaisrų gesinimą, žmonių gelbėjimą ir civilinės saugos sistemos koordinavimą. Tarnyba taip pat vykdo visuomenės perspėjimą, gaisrų prevenciją ir valstybinę priešgaisrinę priežiūrą.

  • Tryškių bendruomenės susitikime apie civilinę saugą: dūmų detektoriai, sirenos ir 72 valandų krepšys

    Kas aptarta susitikime

    Tryškių seniūnijoje įvyko susitikimas su vietos bendruomene, kuriame aptarti civilinės saugos ir gaisrų prevencijos klausimai. Gyventojams pristatyta, kaip mažais, bet nuosekliais sprendimais sumažinti rizikas namuose ir pasiruošti galimoms ekstremaliosioms situacijoms.

    Susitikime dalyvavo Telšių rajono savivaldybės administracijos patarėjas, parengties pareigūno funkcijas atliekantis Arturas Petrauskas, Tryškių seniūnas Antanas Jokubauskis, Telšių rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos vadovas Sigitas Mikalauskas, Telšių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiasis specialistas Vilius Končius ir Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Civilinės saugos skyriaus vyriausiasis specialistas Vilius Vičkačka.

    Dūmų detektoriai ir saugesni namai

    Viena pagrindinių temų buvo dūmų detektoriai: jų nauda, būtinybė ir teisingas įrengimas. Akcentuota, kad detektorius efektyviausias tada, kai yra tinkamai parinktoje vietoje, reguliariai prižiūrimas ir laiku keičiamos baterijos.

    Gyventojams priminta ir kasdienė gaisrų prevencija: krosnių, dūmtraukių bei šildymo įrenginių priežiūra, atsakingas buitinių elektros prietaisų naudojimas. Ypatingas dėmesys skirtas įpročiui nepalikti prietaisų įjungtų į elektros tinklą, kai jie nenaudojami.

    Prasidėjus šiltajam sezonui aptartas ir saugus šašlykinių bei kitų atviros ugnies įrenginių naudojimas. Pabrėžta, kad svarbu laikytis saugaus atstumo nuo pastatų ir degių objektų, o ugnies nepalikti be priežiūros.

    Perspėjimo sistema ir pasirengimas 72 valandoms

    Susitikime pristatyta gyventojų perspėjimo sistema, įskaitant sirenas, skirtas pranešti apie gresiančias ar susidariusias ekstremaliąsias situacijas. Paaiškinta, kaip elgtis realaus pavojaus atveju, kaip reaguoti į raginimą evakuotis ir kodėl svarbu iš anksto aptarti šeimos veiksmų planą.

    Gyventojai supažindinti su 72 valandų išvykimo krepšio principu, kuris skirtas pirmosioms paroms, kai pagalba ar įprastos paslaugos gali vėluoti. Taip pat aptarti kolektyvinės apsaugos statiniai ir priedangos Tryškių seniūnijos teritorijoje, kurios prireikus būtų aktyvuojamos gyventojų saugumui.

    Susitikimo metu paraginta naudotis oficialiai pateikiama informacija apie pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms, įvertinti savo namų saugumą ir pasirūpinti baziniais sprendimais iš anksto. Pabrėžta, kad bendruomeniškumas ir tarpusavio pagalba kritinėmis situacijomis gali lemti ne tik turto, bet ir žmonių gyvybių išsaugojimą.

    Priminta, kad kilus gaisrui reikia skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112. Kilus klausimų civilinės saugos tema, gyventojai kviečiami kreiptis į Telšių rajono savivaldybės administraciją.

  • Saugus poilsis gamtoje ir prie vandens: Trakų ugniagesių atmintinė, kurią verta prisiminti

    Saugus poilsis gamtoje ir prie vandens: Trakų ugniagesių atmintinė, kurią verta prisiminti

    Poilsis gamtoje, prie ežerų ar išvykose su šeima ir draugais daugeliui tampa vasaros planu numeris vienas. Tačiau ugniagesiai primena, kad nelaimės dažniausiai nutinka dėl skubotų sprendimų, neįvertintų rizikų ir elementarių taisyklių pamiršimo.

    Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Trakų priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba ragina prieš išvykstant iš anksto apgalvoti tiek elgesį prie vandens, tiek saugumą pasirinktoje nakvynės vietoje. Paprasti veiksmai, tokie kaip blaivus maudymasis, budrumas prižiūrint vaikus ir atsargumas su ugnimi, gali išgelbėti gyvybes.

    Svarbiausia prie vandens

    Prie vandens telkinių didžiausia rizika kyla tuomet, kai maudomasi neįvertinus sąlygų arba pervertinus savo jėgas. Ugniagesiai atkreipia dėmesį, kad net ir pažįstamose vietose dugnas gali būti nelygus, o vandens temperatūra ir srovės pasikeisti.

    Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas vaikams ir paaugliams, net jei jie moka plaukti. Saugiausia, kai vaikai prie vandens yra nuolat matomi, o suaugusieji nesiblaško į telefonus ar kitą veiklą.

    Ugnis ir būstas poilsiui

    Poilsiaujant sodybose, kempinguose ar nuomojamuose būstuose svarbu atsakingai elgtis su kepsninėmis, laužais ir kitais atviros ugnies šaltiniais. Ugnį reikėtų kūrenti tik tam skirtose vietose, nepalikti jos be priežiūros ir visada turėti kuo ją užgesinti.

    Renkantis nakvynės vietą verta įsitikinti, kad aiškiai žinomi išėjimai, o patalpose yra veikiantys dūmų detektoriai. Net trumpai viešint pravartu susitarti, kur susirinks visi žmonės, jei tektų skubiai išeiti į lauką.

    „Atsakingas elgesys poilsio metu padeda išvengti nelaimių ir užtikrina, kad išvykos būtų malonios, o ne pasibaigtų gelbėjimo operacijomis“, – teigė Trakų priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba.

    Trakų ugniagesiai ragina su šia atmintine susipažinti iš anksto ir ja vadovautis visos išvykos metu. Pasak tarnybos, saugios atostogos prasideda nuo elementarių įpročių, kuriuos lengva pamiršti, kai norisi atsipalaiduoti.

  • Gyvenkime saugiai: Mažųjų Lygainių bibliotekoje – ugniagesių pamokos ir dūmų detektorių tema

    Gyvenkime saugiai: Mažųjų Lygainių bibliotekoje – ugniagesių pamokos ir dūmų detektorių tema

    Gegužės 8 dieną, minint Šv. Florijono, ugniagesių globėjo, dieną Mažųjų Lygainių bibliotekoje surengtas edukacinis susitikimas Gyvenkime saugiai!. Renginį organizavo Vilniaus rajono savivaldybės Centrinės bibliotekos padalinys kartu su Pagirių seniūnija.

    Į susitikimą atvyko svečių iš Trakų rajono, taip pat dalyvavo Pagirių seniūnijos atstovės. Nors seniūnė Agata Toločko renginyje nedalyvavo, organizatoriai pabrėžė jos indėlį rengiant iniciatyvą.

    Susitikimo ašis buvo praktiniai patarimai, kaip sumažinti gaisrų riziką namuose ir ūkyje. Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnės priminė, kad dažniausiai gaisrai kyla dėl neatsargaus rūkymo, netvarkingų elektrinių prietaisų, senos instaliacijos, nevalytų kaminų ir pavasarį vis dar pasitaikančio žolės deginimo.

    Didelė dalis diskusijos skirta dūmų detektoriams: kur juos montuoti, kaip tikrinti veikimą ir kada keisti baterijas. Taip pat pristatyta, kad prevencinių priemonių metu gyventojams ateityje gali būti suteikiama galimybė dūmų detektorius gauti nemokamai.

    Kita svarbi tema buvo saugus ugnies naudojimas privačiose valdose, ypač šylant orams ir prasidedant lauko sezonui. Dalyviams priminta, kad kepsninės ar laužavietės turi būti įrengiamos saugiu atstumu nuo pastatų ir degių medžiagų, o ugnis visada privalo būti prižiūrima ir po naudojimo visiškai užgesinama.

    Aptarti ir augalinių atliekų deginimo ribojimai, kurie kasmet sukelia daug painiavos: toks deginimas leidžiamas tik laikantis griežtų reikalavimų, parinkus tinkamą vietą ir užtikrinus, kad ugnis neišplistų. Už taisyklių nepaisymą gali grėsti baudos, o kilus gaisrui atsakomybė gali didėti priklausomai nuo padarinių.

    Renginio metu pateikta ir daugiau kasdienių rekomendacijų dėl saugaus elektros naudojimo, ypač senesniuose būstuose. Organizatoriai pabrėžė, kad tokie bendruomeniniai susitikimai padeda ne tik išgirsti aktualią informaciją, bet ir užduoti praktinius klausimus apie realias situacijas namuose.

    Susitikimo pabaigoje dalyviai dėkojo pareigūnėms už aiškius patarimus ir darbą, tiesiogiai prisidedantį prie žmonių saugumo. Organizatoriai akcentavo, kad prevencija prasideda nuo įpročių, o paprastos priemonės, tokios kaip veikiantis dūmų detektorius, neretai tampa lemiančiu veiksniu kritiniu momentu.

  • Pakruojyje gegužės 15 dieną – akcija Būk saugus ir pasirengęs: ką parodys civilinės saugos pajėgos

    Pakruojyje gegužės 15 dieną – akcija Būk saugus ir pasirengęs: ką parodys civilinės saugos pajėgos

    Gegužės 15 dieną Pakruojyje vyks akcija Būk saugus ir pasirengęs, skirta supažindinti gyventojus su civilinės saugos pajėgų darbu ir realiomis pasirengimo situacijoms priemonėmis. Renginys numatytas Vienybės aikštėje, nuo 10 valandos iki 14 valandos.

    Organizatoriai skelbia, kad renginio metu civilinės saugos pajėgos pristatys vykdomą veiklą, turimą techniką ir kitą įrangą, kuri naudojama reaguojant į incidentus bei ekstremaliąsias situacijas. Gyventojai galės iš arčiau pamatyti, kaip atrodo praktinis darbas, apie kurį dažniausiai girdime tik pranešimuose po įvykių.

    Tokios atviros demonstracijos pastaraisiais metais tampa vis aktualesnės, nes Lietuvoje daug dėmesio skiriama gyventojų pasirengimui krizėms, įskaitant stichines nelaimes, dideles avarijas, gaisrus ar sutrikimus infrastruktūroje. Specialistai nuolat pabrėžia, kad pirmosios minutės ir žmonių žinios, kaip elgtis, gali lemti tiek asmeninį saugumą, tiek pagalbos tarnybų darbo efektyvumą.

    Renginiai, kuriuose pristatoma technika ir aiškinami reagavimo principai, paprastai skirti ne tik parodyti pajėgumus, bet ir paskatinti gyventojus pasirūpinti elementariais pasirengimo veiksmais kasdienybėje. Tai gali būti šeimos komunikacijos planas, aiškūs susitarimai, kur susitikti nutrūkus ryšiui, bei būtinos atsargos, kurios padėtų išbūti pirmąsias valandas ar parą be įprastų paslaugų.

    Akcijos organizatoriai kviečia užsukti visus, kuriems svarbu suprasti, kaip veikia civilinės saugos sistema ir kokie sprendimai priimami įvykus nelaimei. Renginys atviras visuomenei ir vyks centrinėje Pakruojo erdvėje.

  • Požeminiuose garažuose draudžia LPG? Šis ženklas klaidina, o teisinė problema rimta

    Požeminiuose garažuose draudžia LPG? Šis ženklas klaidina, o teisinė problema rimta

    Prie daugelio požeminių aikštelių įvažiavimų galima pamatyti ženklą, panašų į eismo draudimą, o jo viduje įrašyta „LPG“. Dalis vairuotojų tai supranta kaip oficialų draudimą įvažiuoti automobiliams su dujų įranga, tačiau čia slypi esminė problema: toks kelio ženklas nėra numatytas oficialiuose kelio ženklų aprašuose.

    Praktikoje tai reiškia, kad „LPG“ užrašas ant draudžiamojo ženklo pats savaime nebūtinai sukuria aiškų teisinį pagrindą taikyti sankcijas pagal Kelių eismo taisykles. Situaciją dar labiau komplikuoja tai, kad požeminiai garažai dažnai nėra viešasis kelias, todėl ten galioja ne visos tos pačios taisyklės kaip gatvėje.

    Kodėl apskritai ribojamas LPG?

    LPG sistemos naudoja propano ir butano mišinį, o šios dujos, nutekėjusios, gali kauptis žemiau, nes yra sunkesnės už orą. Dėl to uždarose erdvėse, ypač žemesniuose garažo lygiuose, didesnę reikšmę turi ventiliacija ir dujų koncentracijos stebėsena.

    Daugelyje šalių ir praktikoje taikomų saugos standartų pabrėžiama, kad požeminėse aikštelėse svarbios mechaninės vėdinimo sistemos bei dujų detektoriai. Tokia infrastruktūra kainuoja, todėl dalis valdytojų renkasi paprastesnį kelią: informacinius draudimus prie įvažiavimo.

    Ką realiai gali pastato administratorius?

    Jei garažas priklauso privačiai teritorijai, valdytojas gali nustatyti naudojimosi taisykles ir įtraukti jas į vidaus tvarką ar sutartines sąlygas. Tačiau tai nėra tas pats, kas administracinė atsakomybė už kelio ženklų nepaisymą viešajame eisme.

    Administratoriui taip pat kyla praktinis klausimas, kaip nustatyti, ar automobilis tikrai turi LPG įrangą. Įprastai pastatų valdytojai neturi įgaliojimų reikalauti dokumentų ar tikrinti transporto priemonių konstrukcijos, o ginčas dažniausiai pereina į vidaus taisyklių ir civilinių santykių sritį.

    Jei taisyklės aiškiai įtvirtintos ir vairuotojas su jomis sutiko, valdytojas teoriškai gali siekti taikyti sutartyje numatytas pasekmes, pavyzdžiui, užblokuoti leidimą įvažiuoti ar kreiptis dėl ginčo sprendimo. Vis dėlto kiekvienu atveju svarbu, ar ribojimas pagrįstas, proporcingas ir tinkamai įformintas, o galutinį vertinimą ginčo atveju gali atlikti teismas.

    Ką daryti pamačius „LPG“ ženklą?

    Vairuotojui svarbiausia suprasti, kad dažnai tai yra ne standartinis kelio ženklas, o privataus objekto nustatyta taisyklė ar įspėjimas. Jei kyla abejonių, praktiškiausia išeitis yra pasitikrinti garažo taisykles prie įvažiavimo, informaciniuose stenduose arba pas administratorių.

    Kita vertus, saugos aspektas išlieka realus: jei garaže nėra aiškiai matomos mechaninės ventiliacijos, dujų aptikimo sistemų ar pastato dokumentuose numatytų sprendimų, valdytojas gali riboti LPG automobilių patekimą dėl priešgaisrinių ir eksploatacinių reikalavimų. Tokiose situacijose ginčas dažnai sukasi ne apie patį ženklą, o apie tai, ar objektas techniškai pritaikytas saugiam parkavimui.

  • Kauno rajono savanorių ugniagesiai mini 10-metį: 106 nariai ir pagalba gaisruose nuo ūkių iki karjero

    Kauno rajone sukanka 10 metų pirmajai Lietuvoje savanorių ugniagesių komandai, kuri buvo kuriama remiantis Vakarų Europos šalių patirtimi. Jubiliejus pažymėtas renginiais Raudondvaryje, kur susirinko ugniagesiai, partneriai ir bendruomenės atstovai.

    Minėjimas prasidėjo mišiomis Raudondvario Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės bažnyčioje, o vėliau vyko šventinė eisena su orkestru. Renginio dalyviai persikėlė į Raudondvario dvaro menų inkubatorių, kur surengta konferencija ir pagerbti labiausiai nusipelnę ugniagesiai savanoriai.

    Į šventę atvyko ir Kauno rajono policijos komisariato vadovė Monika Puškovienė, taip pat delegacija iš Punsko valsčiaus. Kauno rajono priešgaisrinės saugos tarnybos vadovas Rytis Velžys akcentavo ilgalaikę partnerystę su Lenkijos kolegomis, kuri apima bendras pratybas, mokymus ir įvairius projektus.

    Kauno rajono meras Valerijus Makūnas pabrėžė, kad savanorystės idėja brendo stebint šalis, kur tokia tradicija gyvuoja šimtmečius. „Nuoširdžiai džiaugiuosi ir didžiuojuosi, kad Kauno rajone susikūrė pirmoji savanoriška ugniagesių komanda. Ir tai – ne atsitiktinumas, nes mūsų krašto žmonės labai bendruomeniški“, – sakė V. Makūnas.

    Šiuo metu Kauno rajono savanorių ugniagesių komandoje yra 106 nariai, tarp kurių yra verslininkų, savivaldybės tarnautojų, ūkininkų ir kitų profesijų atstovų. Į iškvietimus jie neretai vyksta pasitelkdami turimą techniką, įskaitant traktorius ir kitus ūkio darbus palengvinančius įrenginius, kai to prireikia gaisrams ar stichinių įvykių padariniams likviduoti.

    Per dešimtmetį fiksuota ne viena situacija, kai savanorių veiksmai turėjo lemiamos reikšmės. Tarp ryškesnių pavyzdžių minimas atvejis Drąseikių karjere, kai savanoris Gražvydas Prostenas kartu su Lapių komandos ugniagesiu Viliumi Galinausku išgelbėjo skendusį jauną vyrą.

    Kitu atveju savanorio Vytauto Šniaukos pastangomis nuo ugnies buvo apsaugota saulės elektrinė. Savanoriai taip pat ne kartą gesino laukuose įsiplieskusius gaisrus, vykdė pagalbos darbus po įvairių nelaimių ir talkino užtikrinant saugumą renginių ar ekstremalių situacijų metu.

    Savanorių ugniagesių gretose yra ir Kauno rajono savivaldybės atstovų, tarp jų meras V. Makūnas, jo pavaduotojas Laurynas Dilys, administracijos direktorius Mantas Rikteris. Į komandą įsitraukę ir kiti vietos valdžios bei valstybės institucijose dirbantys žmonės, o savivaldybė prisideda prie iniciatyvų, skirtų ugniagesių aprūpinimui ir jaunimo motyvavimui rinktis savanorystę.

    Jubiliejaus proga simboliškai pasodintas ąžuolas, pabrėžiant ilgalaikės partnerystės ir bendruomeniškumo idėją. Kauno rajono pavyzdys dažnai įvardijamas kaip praktinis modelis, kaip savanoriška veikla gali papildyti profesionalių tarnybų pajėgumus, ypač vietovėse, kur greita reakcija priklauso ir nuo vietos žmonių įsitraukimo.

  • Zarasų seniūnų pasitarimas: kelių būklė po žiemos, saugumas prie vandens ir pasirengimas vasarai

    Zarasų seniūnų pasitarimas: kelių būklė po žiemos, saugumas prie vandens ir pasirengimas vasarai

    Zarasų rajono savivaldybėje gegužės 5 dieną vykusiame seniūnų pasitarime aptarti svarbiausi artėjančio sezono darbai: vietinių kelių priežiūra, viešųjų erdvių tvarkymas, pasirengimas renginiams ir prevencija, susijusi su gaisrine sauga bei elgesiu prie vandens. Susitikime dalyvavo savivaldybės vadovai, seniūnijų atstovai ir Zarasų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai.

    Didelė dalis diskusijų sukosi apie vasaros laikotarpį, kai rajone padaugėja poilsiautojų ir renginių, o kartu išauga rizikos: nuo neatsargiai kūrenamų laužų iki incidentų maudyklose. Sutarta, kad informavimas vietose ir gyvas bendravimas su gyventojais turi išlikti viena svarbiausių prevencijos priemonių.

    Prevencija vasarai: vanduo, laužai, poilsio vietos

    Ugniagesiai gelbėtojai pasitarime priminė, kad vasaros sezonu daugiau dėmesio skiriama kaimo turizmo sodyboms, pirtims, poilsio teritorijoms ir renginių vietoms. Akcentuota, kad praktikoje daugiausia problemų kyla dėl elementarių saugos taisyklių nesilaikymo, todėl tikrinimai ir konsultacijos iš anksto gali padėti išvengti nelaimių.

    Taip pat aptartas saugus elgesys prie vandens, ypač maudyklose ir paplūdimiuose, kur vasarą formuojasi didžiausi žmonių srautai. Numatyta atnaujinti informaciją apie saugų maudymąsi ir ją pateikti aiškiai matomuose informaciniuose stenduose, kad taisyklės būtų suprantamos ir atvykstantiems svečiams.

    Pasitarime priminta ir apie augalinių atliekų deginimo bei laužų kūrenimo tvarką: tai neturėtų tapti nuolatiniu atliekų tvarkymo būdu, o ugnį reikėtų kurti tik tam pritaikytose vietose. Seniūnijoms rekomenduota aktyviau reaguoti į pasikartojančius pažeidimus, nes sausros ir vėjo laikotarpiais rizika išauga ypač greitai.

    Kelių būklė: apvažiavimai ir sunkiasvoris transportas

    Vienas svarbiausių seniūnijų rūpesčių išliko vietinių kelių būklė po žiemos. Nors pavasarį vykdomi profiliavimo, žvyravimo ir išdaužų taisymo darbai, dalyje vietovių situaciją apsunkina sunkiasvoris transportas, kuriam žvyrkeliai dažnai nėra pritaikyti.

    Daug dėmesio skirta Dusetų seniūnijai, kur dėl krašto kelio Dusetos–Degučiai–Dūkštas remonto išaugo eismas per Antalieptę, Naršėnus, Sadūnus ir kitas vietoves. Pabrėžta, kad apvažiavimai neturi virsti ilgalaikiu vietos gyventojų nepatogumu, todėl svarbu fiksuoti kelių būklės pokyčius ir su rangovais tartis dėl pažeistų ruožų atstatymo.

    Salako seniūnijoje, seniūną pavadavusio atstovo teigimu, darbai vyko intensyviai: iki balandžio pabaigos išvežta apie 1 800 kubinių metrų žvyro ir suprofiliuota apie 66 kilometrus kelių. Tuo pačiu atkreiptas dėmesys, kad ne visur tenkina asfalto išdaužų remonto terminai ir darbų kokybė, todėl seniūnijos tikisi tikslesnio planavimo ir aiškesnės atsakomybės.

    Imbrado seniūnijoje pavasarį profiliavimo darbų apimtys viršijo 300 kilometrų, kai kurie ruožai tvarkyti pakartotinai. Tačiau seniūnai akcentavo ir kitą pusę: pagerėjus dangai, dalis vairuotojų linkę viršyti saugų greitį, o tai spartina žvyrkelių dėvėjimąsi, didina nelygumus ir dulkėtumą.

    Kalbėta ir apie dulkėtumo mažinimo priemones ten, kur eismas padidėjo dėl apvažiavimų ar darbų. Sutarta ieškoti galimybių lanksčiau perskirstyti resursus ir reaguoti į realius transporto srautų pokyčius, kad labiausiai apkrauti ruožai neliktų be priežiūros.

    Viešosios erdvės, kapinės ir renginiai: darbų pikas prieš sezoną

    Pasitarime apžvelgti ir kasmetiniai pavasario darbai: tvarkomos viešosios erdvės, parkai, pakrantės, maudyklos, kapinės, vaikų žaidimų aikštelės, suoliukai, lieptai. Seniūnijoms tai yra laikotarpis, kai per trumpą laiką reikia atlikti daug smulkių, bet kasdienę gyvenimo kokybę lemiančių darbų.

    Dusetų seniūnijoje aptarti maudyklų paruošimo klausimai, įskaitant smėlio atvežimą ir planuojamą meldų valymą. Taip pat pristatyti planai dėl Sartų pakrantės projekto, kurio vizualizacijos jau parengtos, o artimiausiu metu numatoma informaciją pateikti visuomenei.

    Turmanto seniūnijoje dėmesys skirtas kapinių ir viešųjų erdvių priežiūrai, prie didesnių kapinių pastatyti biotualetai. Salako seniūnijoje tęsiami tvoros tvarkymo darbai kapinėse, o paraleliai ruošiamasi Salako miestelio 530 metų jubiliejui, todėl planuojama daugiau aplinkos tvarkymo ir gėlynų sodinimo darbų.

    Zarasų seniūnijoje aptarti miesto darbai: remontuojami lieptai, dažomi suolai, tvarkomos gatvės, atnaujinamos vaikų žaidimų aikštelės ir poilsio zonos. Taip pat numatyta atnaujinti įvažiuojant į miestą esantį Zarasų užrašą bei tvarkyti infrastruktūros elementus, kurie labiausiai pastebimi atvykstantiems svečiams.

    Atskira tema tapo atliekų tvarkymas: seniūnai atkreipė dėmesį, kad prie kapinių esantys konteineriai neretai perpildomi, todėl būtina tikslinti išvežimo organizavimą ir kontrolę. Gyventojai taip pat laukia stambiagabaričių atliekų surinkimo grafiko, kuris daugelyje vietovių jau tapęs kasmetiniu poreikiu.

    Pasitarime paliestas ir invazinių Sosnovskio barščių naikinimas, pabrėžiant, kad darbų kokybė turi būti vertinama pagal realų rezultatą, o ne formaliai priimant paslaugą. Sutarta griežčiau tikrinti, ar atlikti veiksmai duoda matomą poveikį ir ar reikia pakartotinių priemonių.

    Seniūnai taip pat aptarė artėjančius bendruomenių renginius ir dalyvaujamojo biudžeto iniciatyvas, kurios kai kuriose vietovėse leidžia atgaivinti apleistas erdves. Kartu iškelti klausimai dėl prastos būklės nenaudojamų pastatų, priklausančių bažnyčiai, kurių išsaugojimui reikės bendrų sprendimų su savininkais.

    Pasitarimo pabaigoje akcentuota ir žmogiškųjų išteklių problema: vasarą seniūnijoms ypač reikia žmonių šienavimui, šiukšlių rinkimui ir viešųjų erdvių priežiūrai, tačiau darbuotojų trūkumas didėja. Jei pagalbininkų bus mažiau, savivaldybei gali tekti ieškoti papildomo finansavimo arba daugiau paslaugų pirkti iš išorės.

    Susitikime aptarti ir kvalifikacijos kėlimo klausimai, pabrėžiant, kad seniūnų darbas apima ne tik ūkinius, bet ir socialinius bei teisinius aspektus. Taip pat primintas birželio 12 dieną Anykščiuose vyksiantis Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos suvažiavimas, kuriame bus sprendžiami organizaciniai ir atstovavimo klausimai.

    Pasitarime sutarta, kad bendras tikslas išlieka aiškus: rajonas vasarą turi pasitikti tvarkingas, saugus ir patogus tiek vietos gyventojams, tiek atvykstantiems svečiams. Tam reikės nuoseklaus kelių priežiūros, prevencijos ir viešųjų erdvių tvarkymo koordinavimo tarp seniūnijų, savivaldybės ir atsakingų tarnybų.