CP v2

Tag: Priešgaisrinė sauga

  • Požeminiuose garažuose draudžia LPG? Šis ženklas klaidina, o teisinė problema rimta

    Požeminiuose garažuose draudžia LPG? Šis ženklas klaidina, o teisinė problema rimta

    Prie daugelio požeminių aikštelių įvažiavimų galima pamatyti ženklą, panašų į eismo draudimą, o jo viduje įrašyta „LPG“. Dalis vairuotojų tai supranta kaip oficialų draudimą įvažiuoti automobiliams su dujų įranga, tačiau čia slypi esminė problema: toks kelio ženklas nėra numatytas oficialiuose kelio ženklų aprašuose.

    Praktikoje tai reiškia, kad „LPG“ užrašas ant draudžiamojo ženklo pats savaime nebūtinai sukuria aiškų teisinį pagrindą taikyti sankcijas pagal Kelių eismo taisykles. Situaciją dar labiau komplikuoja tai, kad požeminiai garažai dažnai nėra viešasis kelias, todėl ten galioja ne visos tos pačios taisyklės kaip gatvėje.

    Kodėl apskritai ribojamas LPG?

    LPG sistemos naudoja propano ir butano mišinį, o šios dujos, nutekėjusios, gali kauptis žemiau, nes yra sunkesnės už orą. Dėl to uždarose erdvėse, ypač žemesniuose garažo lygiuose, didesnę reikšmę turi ventiliacija ir dujų koncentracijos stebėsena.

    Daugelyje šalių ir praktikoje taikomų saugos standartų pabrėžiama, kad požeminėse aikštelėse svarbios mechaninės vėdinimo sistemos bei dujų detektoriai. Tokia infrastruktūra kainuoja, todėl dalis valdytojų renkasi paprastesnį kelią: informacinius draudimus prie įvažiavimo.

    Ką realiai gali pastato administratorius?

    Jei garažas priklauso privačiai teritorijai, valdytojas gali nustatyti naudojimosi taisykles ir įtraukti jas į vidaus tvarką ar sutartines sąlygas. Tačiau tai nėra tas pats, kas administracinė atsakomybė už kelio ženklų nepaisymą viešajame eisme.

    Administratoriui taip pat kyla praktinis klausimas, kaip nustatyti, ar automobilis tikrai turi LPG įrangą. Įprastai pastatų valdytojai neturi įgaliojimų reikalauti dokumentų ar tikrinti transporto priemonių konstrukcijos, o ginčas dažniausiai pereina į vidaus taisyklių ir civilinių santykių sritį.

    Jei taisyklės aiškiai įtvirtintos ir vairuotojas su jomis sutiko, valdytojas teoriškai gali siekti taikyti sutartyje numatytas pasekmes, pavyzdžiui, užblokuoti leidimą įvažiuoti ar kreiptis dėl ginčo sprendimo. Vis dėlto kiekvienu atveju svarbu, ar ribojimas pagrįstas, proporcingas ir tinkamai įformintas, o galutinį vertinimą ginčo atveju gali atlikti teismas.

    Ką daryti pamačius „LPG“ ženklą?

    Vairuotojui svarbiausia suprasti, kad dažnai tai yra ne standartinis kelio ženklas, o privataus objekto nustatyta taisyklė ar įspėjimas. Jei kyla abejonių, praktiškiausia išeitis yra pasitikrinti garažo taisykles prie įvažiavimo, informaciniuose stenduose arba pas administratorių.

    Kita vertus, saugos aspektas išlieka realus: jei garaže nėra aiškiai matomos mechaninės ventiliacijos, dujų aptikimo sistemų ar pastato dokumentuose numatytų sprendimų, valdytojas gali riboti LPG automobilių patekimą dėl priešgaisrinių ir eksploatacinių reikalavimų. Tokiose situacijose ginčas dažnai sukasi ne apie patį ženklą, o apie tai, ar objektas techniškai pritaikytas saugiam parkavimui.

  • Kauno rajono savanorių ugniagesiai mini 10-metį: 106 nariai ir pagalba gaisruose nuo ūkių iki karjero

    Kauno rajone sukanka 10 metų pirmajai Lietuvoje savanorių ugniagesių komandai, kuri buvo kuriama remiantis Vakarų Europos šalių patirtimi. Jubiliejus pažymėtas renginiais Raudondvaryje, kur susirinko ugniagesiai, partneriai ir bendruomenės atstovai.

    Minėjimas prasidėjo mišiomis Raudondvario Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės bažnyčioje, o vėliau vyko šventinė eisena su orkestru. Renginio dalyviai persikėlė į Raudondvario dvaro menų inkubatorių, kur surengta konferencija ir pagerbti labiausiai nusipelnę ugniagesiai savanoriai.

    Į šventę atvyko ir Kauno rajono policijos komisariato vadovė Monika Puškovienė, taip pat delegacija iš Punsko valsčiaus. Kauno rajono priešgaisrinės saugos tarnybos vadovas Rytis Velžys akcentavo ilgalaikę partnerystę su Lenkijos kolegomis, kuri apima bendras pratybas, mokymus ir įvairius projektus.

    Kauno rajono meras Valerijus Makūnas pabrėžė, kad savanorystės idėja brendo stebint šalis, kur tokia tradicija gyvuoja šimtmečius. „Nuoširdžiai džiaugiuosi ir didžiuojuosi, kad Kauno rajone susikūrė pirmoji savanoriška ugniagesių komanda. Ir tai – ne atsitiktinumas, nes mūsų krašto žmonės labai bendruomeniški“, – sakė V. Makūnas.

    Šiuo metu Kauno rajono savanorių ugniagesių komandoje yra 106 nariai, tarp kurių yra verslininkų, savivaldybės tarnautojų, ūkininkų ir kitų profesijų atstovų. Į iškvietimus jie neretai vyksta pasitelkdami turimą techniką, įskaitant traktorius ir kitus ūkio darbus palengvinančius įrenginius, kai to prireikia gaisrams ar stichinių įvykių padariniams likviduoti.

    Per dešimtmetį fiksuota ne viena situacija, kai savanorių veiksmai turėjo lemiamos reikšmės. Tarp ryškesnių pavyzdžių minimas atvejis Drąseikių karjere, kai savanoris Gražvydas Prostenas kartu su Lapių komandos ugniagesiu Viliumi Galinausku išgelbėjo skendusį jauną vyrą.

    Kitu atveju savanorio Vytauto Šniaukos pastangomis nuo ugnies buvo apsaugota saulės elektrinė. Savanoriai taip pat ne kartą gesino laukuose įsiplieskusius gaisrus, vykdė pagalbos darbus po įvairių nelaimių ir talkino užtikrinant saugumą renginių ar ekstremalių situacijų metu.

    Savanorių ugniagesių gretose yra ir Kauno rajono savivaldybės atstovų, tarp jų meras V. Makūnas, jo pavaduotojas Laurynas Dilys, administracijos direktorius Mantas Rikteris. Į komandą įsitraukę ir kiti vietos valdžios bei valstybės institucijose dirbantys žmonės, o savivaldybė prisideda prie iniciatyvų, skirtų ugniagesių aprūpinimui ir jaunimo motyvavimui rinktis savanorystę.

    Jubiliejaus proga simboliškai pasodintas ąžuolas, pabrėžiant ilgalaikės partnerystės ir bendruomeniškumo idėją. Kauno rajono pavyzdys dažnai įvardijamas kaip praktinis modelis, kaip savanoriška veikla gali papildyti profesionalių tarnybų pajėgumus, ypač vietovėse, kur greita reakcija priklauso ir nuo vietos žmonių įsitraukimo.

  • Zarasų seniūnų pasitarimas: kelių būklė po žiemos, saugumas prie vandens ir pasirengimas vasarai

    Zarasų seniūnų pasitarimas: kelių būklė po žiemos, saugumas prie vandens ir pasirengimas vasarai

    Zarasų rajono savivaldybėje gegužės 5 dieną vykusiame seniūnų pasitarime aptarti svarbiausi artėjančio sezono darbai: vietinių kelių priežiūra, viešųjų erdvių tvarkymas, pasirengimas renginiams ir prevencija, susijusi su gaisrine sauga bei elgesiu prie vandens. Susitikime dalyvavo savivaldybės vadovai, seniūnijų atstovai ir Zarasų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai.

    Didelė dalis diskusijų sukosi apie vasaros laikotarpį, kai rajone padaugėja poilsiautojų ir renginių, o kartu išauga rizikos: nuo neatsargiai kūrenamų laužų iki incidentų maudyklose. Sutarta, kad informavimas vietose ir gyvas bendravimas su gyventojais turi išlikti viena svarbiausių prevencijos priemonių.

    Prevencija vasarai: vanduo, laužai, poilsio vietos

    Ugniagesiai gelbėtojai pasitarime priminė, kad vasaros sezonu daugiau dėmesio skiriama kaimo turizmo sodyboms, pirtims, poilsio teritorijoms ir renginių vietoms. Akcentuota, kad praktikoje daugiausia problemų kyla dėl elementarių saugos taisyklių nesilaikymo, todėl tikrinimai ir konsultacijos iš anksto gali padėti išvengti nelaimių.

    Taip pat aptartas saugus elgesys prie vandens, ypač maudyklose ir paplūdimiuose, kur vasarą formuojasi didžiausi žmonių srautai. Numatyta atnaujinti informaciją apie saugų maudymąsi ir ją pateikti aiškiai matomuose informaciniuose stenduose, kad taisyklės būtų suprantamos ir atvykstantiems svečiams.

    Pasitarime priminta ir apie augalinių atliekų deginimo bei laužų kūrenimo tvarką: tai neturėtų tapti nuolatiniu atliekų tvarkymo būdu, o ugnį reikėtų kurti tik tam pritaikytose vietose. Seniūnijoms rekomenduota aktyviau reaguoti į pasikartojančius pažeidimus, nes sausros ir vėjo laikotarpiais rizika išauga ypač greitai.

    Kelių būklė: apvažiavimai ir sunkiasvoris transportas

    Vienas svarbiausių seniūnijų rūpesčių išliko vietinių kelių būklė po žiemos. Nors pavasarį vykdomi profiliavimo, žvyravimo ir išdaužų taisymo darbai, dalyje vietovių situaciją apsunkina sunkiasvoris transportas, kuriam žvyrkeliai dažnai nėra pritaikyti.

    Daug dėmesio skirta Dusetų seniūnijai, kur dėl krašto kelio Dusetos–Degučiai–Dūkštas remonto išaugo eismas per Antalieptę, Naršėnus, Sadūnus ir kitas vietoves. Pabrėžta, kad apvažiavimai neturi virsti ilgalaikiu vietos gyventojų nepatogumu, todėl svarbu fiksuoti kelių būklės pokyčius ir su rangovais tartis dėl pažeistų ruožų atstatymo.

    Salako seniūnijoje, seniūną pavadavusio atstovo teigimu, darbai vyko intensyviai: iki balandžio pabaigos išvežta apie 1 800 kubinių metrų žvyro ir suprofiliuota apie 66 kilometrus kelių. Tuo pačiu atkreiptas dėmesys, kad ne visur tenkina asfalto išdaužų remonto terminai ir darbų kokybė, todėl seniūnijos tikisi tikslesnio planavimo ir aiškesnės atsakomybės.

    Imbrado seniūnijoje pavasarį profiliavimo darbų apimtys viršijo 300 kilometrų, kai kurie ruožai tvarkyti pakartotinai. Tačiau seniūnai akcentavo ir kitą pusę: pagerėjus dangai, dalis vairuotojų linkę viršyti saugų greitį, o tai spartina žvyrkelių dėvėjimąsi, didina nelygumus ir dulkėtumą.

    Kalbėta ir apie dulkėtumo mažinimo priemones ten, kur eismas padidėjo dėl apvažiavimų ar darbų. Sutarta ieškoti galimybių lanksčiau perskirstyti resursus ir reaguoti į realius transporto srautų pokyčius, kad labiausiai apkrauti ruožai neliktų be priežiūros.

    Viešosios erdvės, kapinės ir renginiai: darbų pikas prieš sezoną

    Pasitarime apžvelgti ir kasmetiniai pavasario darbai: tvarkomos viešosios erdvės, parkai, pakrantės, maudyklos, kapinės, vaikų žaidimų aikštelės, suoliukai, lieptai. Seniūnijoms tai yra laikotarpis, kai per trumpą laiką reikia atlikti daug smulkių, bet kasdienę gyvenimo kokybę lemiančių darbų.

    Dusetų seniūnijoje aptarti maudyklų paruošimo klausimai, įskaitant smėlio atvežimą ir planuojamą meldų valymą. Taip pat pristatyti planai dėl Sartų pakrantės projekto, kurio vizualizacijos jau parengtos, o artimiausiu metu numatoma informaciją pateikti visuomenei.

    Turmanto seniūnijoje dėmesys skirtas kapinių ir viešųjų erdvių priežiūrai, prie didesnių kapinių pastatyti biotualetai. Salako seniūnijoje tęsiami tvoros tvarkymo darbai kapinėse, o paraleliai ruošiamasi Salako miestelio 530 metų jubiliejui, todėl planuojama daugiau aplinkos tvarkymo ir gėlynų sodinimo darbų.

    Zarasų seniūnijoje aptarti miesto darbai: remontuojami lieptai, dažomi suolai, tvarkomos gatvės, atnaujinamos vaikų žaidimų aikštelės ir poilsio zonos. Taip pat numatyta atnaujinti įvažiuojant į miestą esantį Zarasų užrašą bei tvarkyti infrastruktūros elementus, kurie labiausiai pastebimi atvykstantiems svečiams.

    Atskira tema tapo atliekų tvarkymas: seniūnai atkreipė dėmesį, kad prie kapinių esantys konteineriai neretai perpildomi, todėl būtina tikslinti išvežimo organizavimą ir kontrolę. Gyventojai taip pat laukia stambiagabaričių atliekų surinkimo grafiko, kuris daugelyje vietovių jau tapęs kasmetiniu poreikiu.

    Pasitarime paliestas ir invazinių Sosnovskio barščių naikinimas, pabrėžiant, kad darbų kokybė turi būti vertinama pagal realų rezultatą, o ne formaliai priimant paslaugą. Sutarta griežčiau tikrinti, ar atlikti veiksmai duoda matomą poveikį ir ar reikia pakartotinių priemonių.

    Seniūnai taip pat aptarė artėjančius bendruomenių renginius ir dalyvaujamojo biudžeto iniciatyvas, kurios kai kuriose vietovėse leidžia atgaivinti apleistas erdves. Kartu iškelti klausimai dėl prastos būklės nenaudojamų pastatų, priklausančių bažnyčiai, kurių išsaugojimui reikės bendrų sprendimų su savininkais.

    Pasitarimo pabaigoje akcentuota ir žmogiškųjų išteklių problema: vasarą seniūnijoms ypač reikia žmonių šienavimui, šiukšlių rinkimui ir viešųjų erdvių priežiūrai, tačiau darbuotojų trūkumas didėja. Jei pagalbininkų bus mažiau, savivaldybei gali tekti ieškoti papildomo finansavimo arba daugiau paslaugų pirkti iš išorės.

    Susitikime aptarti ir kvalifikacijos kėlimo klausimai, pabrėžiant, kad seniūnų darbas apima ne tik ūkinius, bet ir socialinius bei teisinius aspektus. Taip pat primintas birželio 12 dieną Anykščiuose vyksiantis Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos suvažiavimas, kuriame bus sprendžiami organizaciniai ir atstovavimo klausimai.

    Pasitarime sutarta, kad bendras tikslas išlieka aiškus: rajonas vasarą turi pasitikti tvarkingas, saugus ir patogus tiek vietos gyventojams, tiek atvykstantiems svečiams. Tam reikės nuoseklaus kelių priežiūros, prevencijos ir viešųjų erdvių tvarkymo koordinavimo tarp seniūnijų, savivaldybės ir atsakingų tarnybų.

  • Anykščių rajone gaisrą sustabdė dūmų signalizatorius: šeimininkas sureagavo laiku

    Anykščių rajone gaisrą sustabdė dūmų signalizatorius: šeimininkas sureagavo laiku

    Dienos metu Anykščių rajone gyvenamajame name kilo gaisras, tačiau didesnių pasekmių pavyko išvengti, nes suveikė autonominis dūmų signalizatorius. Išgirdęs perspėjimo signalą, namo savininkas nedelsdamas iškvietė pagalbos tarnybas.

    Gaisro metu vyras dirbo ūkio darbus kieme, todėl signalizatoriaus garsas tapo esminiu perspėjimu, leidusiu sureaguoti dar pradinėje incidento stadijoje. Atvykus ugniagesiams, ugnies plitimas buvo sustabdytas, o turtas apsaugotas nuo didesnės žalos.

    Kaip nurodo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, šiame būste autonominis dūmų signalizatorius buvo įrengtas 2021 metais, vykdant akciją „Padėk artimui“. Prietaisas įsigytas Anykščių rajono savivaldybės lėšomis pagal gaisrų prevencijos programą.

    Ugniagesiai primena, kad vien įrengti signalizatorių nepakanka: svarbu reguliariai prižiūrėti įrenginį. Rekomenduojama periodiškai nuvalyti nuo jo dulkes, patikrinti veikimą paspaudžiant kontrolinį mygtuką ir laiku pakeisti baterijas.

    Pasak specialistų, autonominis dūmų signalizatorius dažnai tampa tuo veiksniu, kuris suteikia papildomas minutes saugiai evakuacijai ir leidžia greičiau iškviesti pagalbą. Kuo anksčiau pastebimas gaisras, tuo didesnė tikimybė sumažinti nuostolius ir apsaugoti žmonių gyvybes.

    Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas ragina gyventojus neatidėlioti ir pasirūpinti, kad namuose veiktų bent vienas autonominis dūmų signalizatorius. Tai paprasta priemonė, kuri realiose situacijose gali lemti, ar gaisras taps tragedija.

  • Pakruojo rajone dalins 100 dūmų detektorių: kam jie priklausys ir kaip juos gaus gyventojai

    Pakruojo rajone dalins 100 dūmų detektorių: kam jie priklausys ir kaip juos gaus gyventojai

    Pakruojo rajono savivaldybė kartu su Pakruojo priešgaisrine gelbėjimo tarnyba šiemet tęsia gaisrų prevencijos iniciatyvas, skirtas didesnės rizikos grupėms. Akcijų metu gyventojams bus dalinami dūmų detektoriai, o kartu suteikiamos ir praktinės konsultacijos, kaip sumažinti gaisro tikimybę namuose.

    Detektoriai bus skiriami vienišiems senyvo amžiaus žmonėms, asmenims su negalia, taip pat šeimoms, auginančioms vaikus su negalia, bei socialinę riziką patiriantiems gyventojams. Daugiausia dėmesio ketinama skirti tiems, kurie gyvena individualiuose namuose ar būstuose, kur gaisro rizika vertinama kaip didesnė.

    Kam skirti detektoriai?

    Planuojama išdalinti 100 dūmų detektorių ir 50 maitinimo elementų. Savivaldybė nurodo, kad šiam pirkiniui skirta 964 eurai 50 centų iš lėšų, perduotų civilinės saugos funkcijai vykdyti.

    Detektorius dalins ugniagesiai, lankydami gyventojus jų namuose. Vizitų metu bus įvertinama bendra situacija būste, aptariami pavojingiausi veiksniai, o detektoriaus įrengimas bus derinamas taip, kad įrenginys realiai veiktų ir būtų naudojamas kasdienėje buityje.

    Ką dar darys ugniagesiai?

    Per susitikimus gyventojams bus primenamos saugaus elgesio taisyklės, paaiškinama, kuo dūmų detektorius naudingas ir kokių klaidų dažniausiai daroma jį įsirengus. Taip pat bus akcentuojama, kad vien detektoriaus neužtenka, jei nesilaikoma elementarių prevencijos principų, pavyzdžiui, tvarkingos elektros instaliacijos ar saugaus šildymo prietaisų naudojimo.

    Akcijos tikslas yra ne tik išdalinti įrenginius, bet ir stiprinti gaisrinės saugos įpročius, suteikti aiškių patarimų bei paskatinti pasirūpinti būsto saugumu dar prieš nutinkant nelaimei. Savivaldybė pabrėžia, kad tokie prevenciniai vizitai ypač svarbūs žmonėms, kuriems sudėtingiau savarankiškai įsirengti detektorių ar įvertinti rizikas namuose.

    Pakruojo rajono savivaldybės duomenimis, prevencinės priemonės ir gyvas kontaktas su ugniagesiais padeda greičiau pastebėti pavojingus trūkumus buityje. Todėl gyventojai, kuriems detektoriai bus skiriami, raginami į vizitus žiūrėti kaip į galimybę nemokamai gauti ir įrenginį, ir konkrečius, kasdienėje situacijoje pritaikomus patarimus.

  • Žmonėms su negalia skirta registracija ekstremalioms situacijoms: kodėl verta užpildyti anketą dabar

    Žmonėms su negalia skirta registracija ekstremalioms situacijoms: kodėl verta užpildyti anketą dabar

    Žmonėms su negalia ir jų artimiesiems siūloma iš anksto užregistruoti informaciją apie poreikius ekstremalių situacijų atvejams. Tokia registracija gali padėti gelbėjimo ir savivaldybių tarnyboms greičiau įvertinti situaciją ir parinkti tinkamiausią pagalbos būdą.

    Prireikus evakuacijos dėl gaisro, audros, potvynio ar kitos nelaimės, laikas dažnai tampa lemiamu veiksniu. Iš anksto pateikti duomenys leidžia tarnyboms geriau suprasti, ar reikalinga pagalba judant, specialus transportas, palyda, ryšio pritaikymas ar kiti sprendimai.

    Registraciją gali atlikti ne tik pats žmogus su negalia, bet ir jo artimieji, globėjai, kaimynai ar pažįstami. Tai ypač aktualu tais atvejais, kai žmogui sudėtinga savarankiškai pildyti formas ar greitai komunikuoti įvykio metu.

    Specialistai pabrėžia, kad pasirengimas turi realią praktinę vertę: kuo daugiau aiškios informacijos turima dar prieš nelaimę, tuo sklandžiau organizuojama evakuacija ir sumažėja rizika, kad pagalba vėluos arba bus netinkamai pritaikyta. Toks žingsnis taip pat padeda artimiesiems jaustis ramiau, nes ekstremalios situacijos metu sprendimų našta nebūna vien jų rankose.

    Gyventojai raginami neatidėlioti ir anketą užpildyti iš anksto, kol nėra skubos ir streso. Pasirūpinus šiandien, rytoj gali būti lengviau užtikrinti saugumą sau ir aplinkiniams.

  • Žolės deginimas kasmet baigiasi gaisrais: kodėl tai draudžiama, kokios baudos ir kaip elgtis pamačius liepsną

    Žolės deginimas kasmet baigiasi gaisrais: kodėl tai draudžiama, kokios baudos ir kaip elgtis pamačius liepsną

    Sausos žolės deginimas pavasarį ir rudenį vis dar išlieka viena dažniausių atviros ugnies sukeltų nelaimių priežasčių. Priešgaisrinė apsauga nuolat pabrėžia, kad pakanka menkos kibirkšties ar vėjo gūsio, jog liepsna per kelias minutes persimestų į mišką, durpyną ar gyvenamąsias sodybas.

    Tokie gaisrai pavojingi ne tik turtui. Ugnis naikina pievų ir miškų gyvūniją, o dūmai blogina oro kokybę ir kelia riziką eismo saugumui, ypač atvirose vietovėse prie kelių.

    Kodėl žolės deginti negalima?

    Dažnai klaidingai manoma, kad žolės deginimas padeda „atgaivinti“ dirvą, tačiau realybėje ugnis sunaikina paviršinį dirvožemio sluoksnį, mikroorganizmus ir naudingąją vabzdžių įvairovę. Be to, džiūstančiose pievose ugnis plinta itin greitai, o jos suvaldymas tampa sudėtingas net atvykus ugniagesiams.

    Priešgaisrinės taisyklės taip pat numato, kad net ir deginant augalines atliekas leistinose situacijose būtina įvertinti sąlygas: vėjo stiprumą, kryptį ir aplink esančius statinius ar degias medžiagas. Praktikoje būtent neįvertintos sąlygos ir tampa pagrindine nelaimių priežastimi.

    Kada leidžiama deginti augalines atliekas?

    Miestuose draudžiama deginti šiukšles ir gamtinės kilmės atliekas, tokias kaip lapai ar šakos, nes joms skirtos žaliųjų atliekų surinkimo aikštelės ir kiti tvarkymo būdai. Kaimo vietovėse sausą žolę ir nukritusius lapus galima deginti tik sugrėbus į krūvą ir laikantis atstumų nuo pastatų bei degių konstrukcijų.

    Taip pat draudžiama deginti surinktas augalines atliekas ant sausos žolės, miške, aukštapelkėse, durpingose vietovėse ir arti tokių teritorijų. Saugumo reikalavimai numato, kad deginimas turi vykti kontroliuojamai, turint priemonių ugniai užgesinti ir nuolat prižiūrint laužą.

    Ką daryti pamačius degančią žolę?

    Pamačius degančią žolę svarbiausia įvertinti, ar galima veikti saugiai. Nedidelę liepsną kartais pavyksta užgesinti užplakant šakomis, užtrypiant ar užpilant žemėmis, smėliu arba vandeniu, tačiau tai galima daryti tik tada, kai ugnis dar neįsismarkavusi ir nėra pavojaus žmogui.

    Jei matyti, kad liepsna plinta, pučia stipresnis vėjas arba šalia yra miškas, pastatai ar degios medžiagos, delsti negalima. Tokiais atvejais reikia nedelsiant skambinti telefonu 112, tiksliai nurodyti vietą ir, jei įmanoma, perspėti netoliese esančius žmones pasitraukti į saugią zoną.

    Miške laužus leidžiama kurti tik specialiai įrengtose ir pažymėtose laužavietėse. Baigus kūrenti, žarijas būtina kruopščiai užpilti vandeniu arba žemėmis, kol jos visiškai nustos rusenusios, nes net maža žarija sausu oru gali virsti miško gaisru.

    Už gaisrinės saugos taisyklių nesilaikymą ir sausos žolės deginimą gali būti taikomos piniginės baudos, o sukėlus gaisrą atsakomybė griežtėja. Be to, degintojui gali tekti atlyginti aplinkai padarytą žalą ir kompensuoti sunaikinto svetimo turto nuostolius.

    Priešgaisrinė apsauga ragina gyventojus elgtis atsakingai ir rinktis saugius atliekų tvarkymo būdus, o pastebėjus ugnį nedelsiant reaguoti. Laiku perduotas pranešimas ir atsargus elgesys dažnai lemia, ar incidentas baigsis menku plotu, ar virs dideliu gaisru.

  • Šv. Florijono diena Lazdijuose: padėkos ugniagesiams ir bendruomenės žinutė apie tarnybos kainą

    Šv. Florijono diena Lazdijuose: padėkos ugniagesiams ir bendruomenės žinutė apie tarnybos kainą

    Lazdijuose iškilmingai paminėta Šv. Florijono diena, tradiciškai siejama su ugniagesių globėjo vardu. Renginyje akcentuota ugniagesių tarnybos atsakomybė ir kasdienis pasirengimas gelbėti žmonių gyvybes bei turtą.

    Šv. Mišias už Lazdijų rajono ugniagesius aukojo Lazdijų dekanato dekanas Nerijus Žvirblys. Maldos metu prisiminti ne tik šiuo metu tarnaujantys pareigūnai, bet ir anksčiau šiai tarnybai gyvenimą paskyrę ugniagesiai.

    Sveikinimus bendruomenei ir ugniagesiams perdavė vicemeras Dalius Mockevičius, kuris taip pat įteikė merės Ausmos Miškinienės linkėjimus. Jis dėkojo už pasiaukojantį darbą ir pabrėžė, kad kiekvienas išvykimas į įvykį reiškia ne tik profesionalumą, bet ir riziką, kurią visuomenė dažnai pamato tik nelaimės akimirkomis.

    Vicemeras taip pat perdavė ir įteikė Seimo nario Lino Urmanavičiaus padėkas už ilgametį, sąžiningą ir atsakingą darbą priešgaisrinėje tarnyboje. Apdovanojimai skirti Linui Turčinui, Lazdijų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos budinčios pamainos skyrininkui, ir Valdui Matoniui, Avižienių ugniagesių komandos skyrininkui.

    Merės padėkos įteiktos Valdui Pavasariui, Lazdijų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos budinčios pamainos vadui, Gintautui Vekteriui, Seirijų ugniagesiui gelbėtojui, Romui Sereičikui, Šventežerio ugniagesiui gelbėtojui, ir Virginijai Milukienei, Lazdijų rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos vyriausiajai buhalterei.

    Renginyje sveikinimo žodžius kolegoms skyrė ir kitų institucijų atstovai, pabrėžę, kad gelbėjimo grandinė regione veikia tada, kai tarpusavyje susikalba skirtingos tarnybos. Susirinkusius sveikino Lazdijų policijos komisariato viršininkas Nerijus Narkūnas, Varėnos pasienio rinktinės vadas Virgilijus Raugalė ir Lenkijos Seinų priešgaisrinės tarnybos atstovai.

    Šv. Florijono dienos minėjimas Lazdijuose tapo proga ne tik pagerbti konkrečius žmones, bet ir priminti, kad priešgaisrinė sauga prasideda nuo bendruomenės budrumo. Ugniagesiai ragina gyventojus atsakingai elgtis su ugnimi, pasirūpinti dūmų detektoriais ir gesintuvais, o apie rizikas namuose galvoti dar prieš įvykstant nelaimei.

  • Gegužės 4 dieną minima Šv. Florijono diena: kaip ji tapo ugniagesių gelbėtojų padėkos proga

    Šv. Florijono dienos prasmė

    Gegužės 4 dieną Lietuvoje ir daugelyje Europos šalių minima Šv. Florijono, gaisrų sergėtojo, diena. Ji siejama su dėkingumu ugniagesiams gelbėtojams ir jų tarnybai, kuri dažnai prasideda tada, kai kitiems tenka trauktis į saugią vietą.

    Šv. Florijonas krikščioniškoje tradicijoje laikomas žmonių, saugančių nuo ugnies stichijos, globėju, todėl jo vardu vadinama diena natūraliai tapo simboliniu profesinės bendruomenės akcentu. Ši data primena ne tik istorines ištakas, bet ir šiandienos realybę, kai gaisrai bei gelbėjimo darbai vis dažniau susiję su sudėtingais, greitos reakcijos reikalaujančiais iškvietimais.

    Kodėl ši diena svarbi šiandien

    Pastaraisiais metais visoje Europoje vis daugiau kalbama apie ekstremalių reiškinių dažnėjimą: karščio bangas, sausrą ir staigius orų pokyčius, kurie didina gaisrų riziką. Tokios tendencijos reiškia, kad ugniagesių gelbėtojų darbas tampa intensyvesnis, o pasirengimas turi apimti ne tik gesinimą, bet ir prevenciją, evakuaciją, techninius gelbėjimo darbus.

    Lietuvoje ugniagesiai gelbėtojai kviečiami ne vien į gaisrus: tenka vaduoti žmones po eismo įvykių, šalinti audrų padarinius, reaguoti į pavojingas situacijas buityje ir pramonėje. Šv. Florijono diena tampa proga visuomenei aiškiau pamatyti, kiek skirtingų kompetencijų reikalauja ši tarnyba ir kokia kaina neretai ateina saugumas.

    Padėka tarnybai ir bendruomenės dėmesys

    Ši diena dažnai minima sveikinimais, bendruomenių iniciatyvomis ir viešais padėkos ženklais ugniagesiams gelbėtojams. Tokie gestai svarbūs ne tik kaip pagarba profesijai, bet ir kaip priminimas, kad saugumas prasideda nuo kiekvieno žmogaus atsakomybės.

    Ugniagesiai gelbėtojai nuolat pabrėžia, kad dalies nelaimių galima išvengti: dėl dūmų detektorių, tvarkingų elektros instaliacijų, atsakingo elgesio su ugnimi bei aiškaus šeimos plano, ką daryti kilus gaisrui. Šv. Florijono diena įprasmina paprastą, bet svarbią mintį: pagarba gelbėtojams turi virsti ir kasdieniais sprendimais, kurie mažina rizikas.

    „Ši diena yra proga pasakyti ačiū tiems, kurie į pavojų žengia pirmi, o iš jo grįžta paskutiniai“, – sakė ugniagesių bendruomenės atstovas.

  • IV miškų gaisringumo klasė Joniškio rajone: ką daryti, kad kibirkštis nevirstų gaisru

    IV miškų gaisringumo klasė Joniškio rajone: ką daryti, kad kibirkštis nevirstų gaisru

    Kodėl dabar rizika ypač didelė?

    Joniškio rajono savivaldybės teritorijoje pasiekta IV miškų gaisringumo klasė, reiškianti aukštą gaisrų kilimo tikimybę. Tokiu laikotarpiu miško paklotė greitai išdžiūsta, todėl ugnis gali plisti nuo menkiausio liepsnos šaltinio.

    Didžiausią pavojų sukuria sausos žolės, spyglių, samanų ir smulkių šakelių sluoksnis, kuris užsiliepsnoja greitai ir dega intensyviai. Esant vėjui, žiežirbos pernešamos toliau, o gaisras gali plėstis šuoliais.

    Kokią žalą sukelia miškų gaisrai?

    Miškų gaisrai naikina augaliją, pražudo gyvūnus, pažeidžia buveines ir ilgai atkurti besiregeneruojančias ekosistemas. Kartu nukenčia ir žmonių turtas, infrastruktūra bei rekreacinės teritorijos.

    Gaisro metu į orą patenka dūmai ir teršalai, o smulkiosios dalelės gali pabloginti savijautą ir sukelti uždegimines reakcijas. Ypač jautrūs dūmų poveikiui yra vaikai, vyresnio amžiaus žmonės, taip pat sergantys astma ar lėtinėmis plaučių ligomis.

    Jei miškas užsidega šalia kelio, dūmai sumažina matomumą ir didina eismo įvykių riziką. Didesnio masto gaisrai gali trikdyti ir skrydžius, nes dūmų stulpai riboja matomumą bei keičia skrydžių maršrutus.

    Dažniausios priežastys ir kaip jų išvengti

    Dažniausiai miškų gaisrus sukelia neatsargus žmonių elgesys: numestos neužgesintos nuorūkos, degtukai ar paliktas rusenantis laužas. Miške liepsnos šaltinius būtina užgesinti nedelsiant, nes sausos paklotės užtenka, kad ugnis išplistų per minutes.

    Laužus leidžiama kurti tik specialiai įrengtose laužavietėse, kai aplinka tam pritaikyta ir nėra stipraus vėjo. Paliekant laužavietę būtina įsitikinti, kad žarijos visiškai užgesintos, patikimiausia jas užpilti vandeniu arba užberti žemėmis.

    Papildomą riziką kelia kibirkštys iš netvarkingų transporto priemonių, darbo įrankių ar išmetimo sistemų, ypač važiuojant per sausą žolę. Ankstyvą pavasarį gaisrai dažnai kyla ir deginant pernykštę žolę, o ugnis persimeta į miško pakraščius.

    Ką daryti pamačius gaisrą?

    Pastebėjus beįsiplieskiantį nedidelį gaisrą, pirmiausia įvertinkite savo saugumą ir vėjo kryptį. Jei liepsna nedidelė ir nėra pavojaus, ją galima bandyti užgesinti užplakant šakomis, drabužiu, užtrypiant ar užpilant vandeniu bei užberiant žemėmis.

    Jei ugnies suvaldyti nepavyksta arba ji plinta, nedelsdami skambinkite skubios pagalbos telefonu 112 ir kuo tiksliau nurodykite vietą. Laukiant pagalbos svarbiausia pasitraukti į saugią vietą, vengti dūmų ir nebandyti rizikuojant sveikata gesinti išplitusio gaisro.

    Kas draudžiama ir kokios baudos gresia?

    Gaisringam laikotarpiui ypač svarbu vengti atviros ugnies ir veiksmų, galinčių sukelti kibirkštį: nekurti laužų neleistinose vietose, nemėtyti nuorūkų, nepalikti degių atliekų. Taip pat draudžiama deginti žolę, šiukšles ir kitas atliekas pavojingai arti miško, durpingų vietovių ar statinių.

    Už priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų pažeidimus gyventojams gali būti taikomas įspėjimas arba bauda nuo 30 iki 50 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar atsakingiems asmenims – nuo 90 iki 170 eurų. Miško naikinimas ar žalojimas jį padegant arba nerūpestingai elgiantis su ugnimi užtraukia gyventojams baudą nuo 560 iki 1 200 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar atsakingiems asmenims – nuo 1 200 iki 2 300 eurų.