CP v2

Tag: Priešgaisrinė sauga

  • Anykščių rajone gaisrą sustabdė dūmų signalizatorius: šeimininkas sureagavo laiku

    Anykščių rajone gaisrą sustabdė dūmų signalizatorius: šeimininkas sureagavo laiku

    Dienos metu Anykščių rajone gyvenamajame name kilo gaisras, tačiau didesnių pasekmių pavyko išvengti, nes suveikė autonominis dūmų signalizatorius. Išgirdęs perspėjimo signalą, namo savininkas nedelsdamas iškvietė pagalbos tarnybas.

    Gaisro metu vyras dirbo ūkio darbus kieme, todėl signalizatoriaus garsas tapo esminiu perspėjimu, leidusiu sureaguoti dar pradinėje incidento stadijoje. Atvykus ugniagesiams, ugnies plitimas buvo sustabdytas, o turtas apsaugotas nuo didesnės žalos.

    Kaip nurodo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, šiame būste autonominis dūmų signalizatorius buvo įrengtas 2021 metais, vykdant akciją „Padėk artimui“. Prietaisas įsigytas Anykščių rajono savivaldybės lėšomis pagal gaisrų prevencijos programą.

    Ugniagesiai primena, kad vien įrengti signalizatorių nepakanka: svarbu reguliariai prižiūrėti įrenginį. Rekomenduojama periodiškai nuvalyti nuo jo dulkes, patikrinti veikimą paspaudžiant kontrolinį mygtuką ir laiku pakeisti baterijas.

    Pasak specialistų, autonominis dūmų signalizatorius dažnai tampa tuo veiksniu, kuris suteikia papildomas minutes saugiai evakuacijai ir leidžia greičiau iškviesti pagalbą. Kuo anksčiau pastebimas gaisras, tuo didesnė tikimybė sumažinti nuostolius ir apsaugoti žmonių gyvybes.

    Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas ragina gyventojus neatidėlioti ir pasirūpinti, kad namuose veiktų bent vienas autonominis dūmų signalizatorius. Tai paprasta priemonė, kuri realiose situacijose gali lemti, ar gaisras taps tragedija.

  • Pakruojo rajone dalins 100 dūmų detektorių: kam jie priklausys ir kaip juos gaus gyventojai

    Pakruojo rajone dalins 100 dūmų detektorių: kam jie priklausys ir kaip juos gaus gyventojai

    Pakruojo rajono savivaldybė kartu su Pakruojo priešgaisrine gelbėjimo tarnyba šiemet tęsia gaisrų prevencijos iniciatyvas, skirtas didesnės rizikos grupėms. Akcijų metu gyventojams bus dalinami dūmų detektoriai, o kartu suteikiamos ir praktinės konsultacijos, kaip sumažinti gaisro tikimybę namuose.

    Detektoriai bus skiriami vienišiems senyvo amžiaus žmonėms, asmenims su negalia, taip pat šeimoms, auginančioms vaikus su negalia, bei socialinę riziką patiriantiems gyventojams. Daugiausia dėmesio ketinama skirti tiems, kurie gyvena individualiuose namuose ar būstuose, kur gaisro rizika vertinama kaip didesnė.

    Kam skirti detektoriai?

    Planuojama išdalinti 100 dūmų detektorių ir 50 maitinimo elementų. Savivaldybė nurodo, kad šiam pirkiniui skirta 964 eurai 50 centų iš lėšų, perduotų civilinės saugos funkcijai vykdyti.

    Detektorius dalins ugniagesiai, lankydami gyventojus jų namuose. Vizitų metu bus įvertinama bendra situacija būste, aptariami pavojingiausi veiksniai, o detektoriaus įrengimas bus derinamas taip, kad įrenginys realiai veiktų ir būtų naudojamas kasdienėje buityje.

    Ką dar darys ugniagesiai?

    Per susitikimus gyventojams bus primenamos saugaus elgesio taisyklės, paaiškinama, kuo dūmų detektorius naudingas ir kokių klaidų dažniausiai daroma jį įsirengus. Taip pat bus akcentuojama, kad vien detektoriaus neužtenka, jei nesilaikoma elementarių prevencijos principų, pavyzdžiui, tvarkingos elektros instaliacijos ar saugaus šildymo prietaisų naudojimo.

    Akcijos tikslas yra ne tik išdalinti įrenginius, bet ir stiprinti gaisrinės saugos įpročius, suteikti aiškių patarimų bei paskatinti pasirūpinti būsto saugumu dar prieš nutinkant nelaimei. Savivaldybė pabrėžia, kad tokie prevenciniai vizitai ypač svarbūs žmonėms, kuriems sudėtingiau savarankiškai įsirengti detektorių ar įvertinti rizikas namuose.

    Pakruojo rajono savivaldybės duomenimis, prevencinės priemonės ir gyvas kontaktas su ugniagesiais padeda greičiau pastebėti pavojingus trūkumus buityje. Todėl gyventojai, kuriems detektoriai bus skiriami, raginami į vizitus žiūrėti kaip į galimybę nemokamai gauti ir įrenginį, ir konkrečius, kasdienėje situacijoje pritaikomus patarimus.

  • Žmonėms su negalia skirta registracija ekstremalioms situacijoms: kodėl verta užpildyti anketą dabar

    Žmonėms su negalia skirta registracija ekstremalioms situacijoms: kodėl verta užpildyti anketą dabar

    Žmonėms su negalia ir jų artimiesiems siūloma iš anksto užregistruoti informaciją apie poreikius ekstremalių situacijų atvejams. Tokia registracija gali padėti gelbėjimo ir savivaldybių tarnyboms greičiau įvertinti situaciją ir parinkti tinkamiausią pagalbos būdą.

    Prireikus evakuacijos dėl gaisro, audros, potvynio ar kitos nelaimės, laikas dažnai tampa lemiamu veiksniu. Iš anksto pateikti duomenys leidžia tarnyboms geriau suprasti, ar reikalinga pagalba judant, specialus transportas, palyda, ryšio pritaikymas ar kiti sprendimai.

    Registraciją gali atlikti ne tik pats žmogus su negalia, bet ir jo artimieji, globėjai, kaimynai ar pažįstami. Tai ypač aktualu tais atvejais, kai žmogui sudėtinga savarankiškai pildyti formas ar greitai komunikuoti įvykio metu.

    Specialistai pabrėžia, kad pasirengimas turi realią praktinę vertę: kuo daugiau aiškios informacijos turima dar prieš nelaimę, tuo sklandžiau organizuojama evakuacija ir sumažėja rizika, kad pagalba vėluos arba bus netinkamai pritaikyta. Toks žingsnis taip pat padeda artimiesiems jaustis ramiau, nes ekstremalios situacijos metu sprendimų našta nebūna vien jų rankose.

    Gyventojai raginami neatidėlioti ir anketą užpildyti iš anksto, kol nėra skubos ir streso. Pasirūpinus šiandien, rytoj gali būti lengviau užtikrinti saugumą sau ir aplinkiniams.

  • Žolės deginimas kasmet baigiasi gaisrais: kodėl tai draudžiama, kokios baudos ir kaip elgtis pamačius liepsną

    Žolės deginimas kasmet baigiasi gaisrais: kodėl tai draudžiama, kokios baudos ir kaip elgtis pamačius liepsną

    Sausos žolės deginimas pavasarį ir rudenį vis dar išlieka viena dažniausių atviros ugnies sukeltų nelaimių priežasčių. Priešgaisrinė apsauga nuolat pabrėžia, kad pakanka menkos kibirkšties ar vėjo gūsio, jog liepsna per kelias minutes persimestų į mišką, durpyną ar gyvenamąsias sodybas.

    Tokie gaisrai pavojingi ne tik turtui. Ugnis naikina pievų ir miškų gyvūniją, o dūmai blogina oro kokybę ir kelia riziką eismo saugumui, ypač atvirose vietovėse prie kelių.

    Kodėl žolės deginti negalima?

    Dažnai klaidingai manoma, kad žolės deginimas padeda „atgaivinti“ dirvą, tačiau realybėje ugnis sunaikina paviršinį dirvožemio sluoksnį, mikroorganizmus ir naudingąją vabzdžių įvairovę. Be to, džiūstančiose pievose ugnis plinta itin greitai, o jos suvaldymas tampa sudėtingas net atvykus ugniagesiams.

    Priešgaisrinės taisyklės taip pat numato, kad net ir deginant augalines atliekas leistinose situacijose būtina įvertinti sąlygas: vėjo stiprumą, kryptį ir aplink esančius statinius ar degias medžiagas. Praktikoje būtent neįvertintos sąlygos ir tampa pagrindine nelaimių priežastimi.

    Kada leidžiama deginti augalines atliekas?

    Miestuose draudžiama deginti šiukšles ir gamtinės kilmės atliekas, tokias kaip lapai ar šakos, nes joms skirtos žaliųjų atliekų surinkimo aikštelės ir kiti tvarkymo būdai. Kaimo vietovėse sausą žolę ir nukritusius lapus galima deginti tik sugrėbus į krūvą ir laikantis atstumų nuo pastatų bei degių konstrukcijų.

    Taip pat draudžiama deginti surinktas augalines atliekas ant sausos žolės, miške, aukštapelkėse, durpingose vietovėse ir arti tokių teritorijų. Saugumo reikalavimai numato, kad deginimas turi vykti kontroliuojamai, turint priemonių ugniai užgesinti ir nuolat prižiūrint laužą.

    Ką daryti pamačius degančią žolę?

    Pamačius degančią žolę svarbiausia įvertinti, ar galima veikti saugiai. Nedidelę liepsną kartais pavyksta užgesinti užplakant šakomis, užtrypiant ar užpilant žemėmis, smėliu arba vandeniu, tačiau tai galima daryti tik tada, kai ugnis dar neįsismarkavusi ir nėra pavojaus žmogui.

    Jei matyti, kad liepsna plinta, pučia stipresnis vėjas arba šalia yra miškas, pastatai ar degios medžiagos, delsti negalima. Tokiais atvejais reikia nedelsiant skambinti telefonu 112, tiksliai nurodyti vietą ir, jei įmanoma, perspėti netoliese esančius žmones pasitraukti į saugią zoną.

    Miške laužus leidžiama kurti tik specialiai įrengtose ir pažymėtose laužavietėse. Baigus kūrenti, žarijas būtina kruopščiai užpilti vandeniu arba žemėmis, kol jos visiškai nustos rusenusios, nes net maža žarija sausu oru gali virsti miško gaisru.

    Už gaisrinės saugos taisyklių nesilaikymą ir sausos žolės deginimą gali būti taikomos piniginės baudos, o sukėlus gaisrą atsakomybė griežtėja. Be to, degintojui gali tekti atlyginti aplinkai padarytą žalą ir kompensuoti sunaikinto svetimo turto nuostolius.

    Priešgaisrinė apsauga ragina gyventojus elgtis atsakingai ir rinktis saugius atliekų tvarkymo būdus, o pastebėjus ugnį nedelsiant reaguoti. Laiku perduotas pranešimas ir atsargus elgesys dažnai lemia, ar incidentas baigsis menku plotu, ar virs dideliu gaisru.

  • Šv. Florijono diena Lazdijuose: padėkos ugniagesiams ir bendruomenės žinutė apie tarnybos kainą

    Šv. Florijono diena Lazdijuose: padėkos ugniagesiams ir bendruomenės žinutė apie tarnybos kainą

    Lazdijuose iškilmingai paminėta Šv. Florijono diena, tradiciškai siejama su ugniagesių globėjo vardu. Renginyje akcentuota ugniagesių tarnybos atsakomybė ir kasdienis pasirengimas gelbėti žmonių gyvybes bei turtą.

    Šv. Mišias už Lazdijų rajono ugniagesius aukojo Lazdijų dekanato dekanas Nerijus Žvirblys. Maldos metu prisiminti ne tik šiuo metu tarnaujantys pareigūnai, bet ir anksčiau šiai tarnybai gyvenimą paskyrę ugniagesiai.

    Sveikinimus bendruomenei ir ugniagesiams perdavė vicemeras Dalius Mockevičius, kuris taip pat įteikė merės Ausmos Miškinienės linkėjimus. Jis dėkojo už pasiaukojantį darbą ir pabrėžė, kad kiekvienas išvykimas į įvykį reiškia ne tik profesionalumą, bet ir riziką, kurią visuomenė dažnai pamato tik nelaimės akimirkomis.

    Vicemeras taip pat perdavė ir įteikė Seimo nario Lino Urmanavičiaus padėkas už ilgametį, sąžiningą ir atsakingą darbą priešgaisrinėje tarnyboje. Apdovanojimai skirti Linui Turčinui, Lazdijų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos budinčios pamainos skyrininkui, ir Valdui Matoniui, Avižienių ugniagesių komandos skyrininkui.

    Merės padėkos įteiktos Valdui Pavasariui, Lazdijų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos budinčios pamainos vadui, Gintautui Vekteriui, Seirijų ugniagesiui gelbėtojui, Romui Sereičikui, Šventežerio ugniagesiui gelbėtojui, ir Virginijai Milukienei, Lazdijų rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos vyriausiajai buhalterei.

    Renginyje sveikinimo žodžius kolegoms skyrė ir kitų institucijų atstovai, pabrėžę, kad gelbėjimo grandinė regione veikia tada, kai tarpusavyje susikalba skirtingos tarnybos. Susirinkusius sveikino Lazdijų policijos komisariato viršininkas Nerijus Narkūnas, Varėnos pasienio rinktinės vadas Virgilijus Raugalė ir Lenkijos Seinų priešgaisrinės tarnybos atstovai.

    Šv. Florijono dienos minėjimas Lazdijuose tapo proga ne tik pagerbti konkrečius žmones, bet ir priminti, kad priešgaisrinė sauga prasideda nuo bendruomenės budrumo. Ugniagesiai ragina gyventojus atsakingai elgtis su ugnimi, pasirūpinti dūmų detektoriais ir gesintuvais, o apie rizikas namuose galvoti dar prieš įvykstant nelaimei.

  • Gegužės 4 dieną minima Šv. Florijono diena: kaip ji tapo ugniagesių gelbėtojų padėkos proga

    Šv. Florijono dienos prasmė

    Gegužės 4 dieną Lietuvoje ir daugelyje Europos šalių minima Šv. Florijono, gaisrų sergėtojo, diena. Ji siejama su dėkingumu ugniagesiams gelbėtojams ir jų tarnybai, kuri dažnai prasideda tada, kai kitiems tenka trauktis į saugią vietą.

    Šv. Florijonas krikščioniškoje tradicijoje laikomas žmonių, saugančių nuo ugnies stichijos, globėju, todėl jo vardu vadinama diena natūraliai tapo simboliniu profesinės bendruomenės akcentu. Ši data primena ne tik istorines ištakas, bet ir šiandienos realybę, kai gaisrai bei gelbėjimo darbai vis dažniau susiję su sudėtingais, greitos reakcijos reikalaujančiais iškvietimais.

    Kodėl ši diena svarbi šiandien

    Pastaraisiais metais visoje Europoje vis daugiau kalbama apie ekstremalių reiškinių dažnėjimą: karščio bangas, sausrą ir staigius orų pokyčius, kurie didina gaisrų riziką. Tokios tendencijos reiškia, kad ugniagesių gelbėtojų darbas tampa intensyvesnis, o pasirengimas turi apimti ne tik gesinimą, bet ir prevenciją, evakuaciją, techninius gelbėjimo darbus.

    Lietuvoje ugniagesiai gelbėtojai kviečiami ne vien į gaisrus: tenka vaduoti žmones po eismo įvykių, šalinti audrų padarinius, reaguoti į pavojingas situacijas buityje ir pramonėje. Šv. Florijono diena tampa proga visuomenei aiškiau pamatyti, kiek skirtingų kompetencijų reikalauja ši tarnyba ir kokia kaina neretai ateina saugumas.

    Padėka tarnybai ir bendruomenės dėmesys

    Ši diena dažnai minima sveikinimais, bendruomenių iniciatyvomis ir viešais padėkos ženklais ugniagesiams gelbėtojams. Tokie gestai svarbūs ne tik kaip pagarba profesijai, bet ir kaip priminimas, kad saugumas prasideda nuo kiekvieno žmogaus atsakomybės.

    Ugniagesiai gelbėtojai nuolat pabrėžia, kad dalies nelaimių galima išvengti: dėl dūmų detektorių, tvarkingų elektros instaliacijų, atsakingo elgesio su ugnimi bei aiškaus šeimos plano, ką daryti kilus gaisrui. Šv. Florijono diena įprasmina paprastą, bet svarbią mintį: pagarba gelbėtojams turi virsti ir kasdieniais sprendimais, kurie mažina rizikas.

    „Ši diena yra proga pasakyti ačiū tiems, kurie į pavojų žengia pirmi, o iš jo grįžta paskutiniai“, – sakė ugniagesių bendruomenės atstovas.

  • IV miškų gaisringumo klasė Joniškio rajone: ką daryti, kad kibirkštis nevirstų gaisru

    IV miškų gaisringumo klasė Joniškio rajone: ką daryti, kad kibirkštis nevirstų gaisru

    Kodėl dabar rizika ypač didelė?

    Joniškio rajono savivaldybės teritorijoje pasiekta IV miškų gaisringumo klasė, reiškianti aukštą gaisrų kilimo tikimybę. Tokiu laikotarpiu miško paklotė greitai išdžiūsta, todėl ugnis gali plisti nuo menkiausio liepsnos šaltinio.

    Didžiausią pavojų sukuria sausos žolės, spyglių, samanų ir smulkių šakelių sluoksnis, kuris užsiliepsnoja greitai ir dega intensyviai. Esant vėjui, žiežirbos pernešamos toliau, o gaisras gali plėstis šuoliais.

    Kokią žalą sukelia miškų gaisrai?

    Miškų gaisrai naikina augaliją, pražudo gyvūnus, pažeidžia buveines ir ilgai atkurti besiregeneruojančias ekosistemas. Kartu nukenčia ir žmonių turtas, infrastruktūra bei rekreacinės teritorijos.

    Gaisro metu į orą patenka dūmai ir teršalai, o smulkiosios dalelės gali pabloginti savijautą ir sukelti uždegimines reakcijas. Ypač jautrūs dūmų poveikiui yra vaikai, vyresnio amžiaus žmonės, taip pat sergantys astma ar lėtinėmis plaučių ligomis.

    Jei miškas užsidega šalia kelio, dūmai sumažina matomumą ir didina eismo įvykių riziką. Didesnio masto gaisrai gali trikdyti ir skrydžius, nes dūmų stulpai riboja matomumą bei keičia skrydžių maršrutus.

    Dažniausios priežastys ir kaip jų išvengti

    Dažniausiai miškų gaisrus sukelia neatsargus žmonių elgesys: numestos neužgesintos nuorūkos, degtukai ar paliktas rusenantis laužas. Miške liepsnos šaltinius būtina užgesinti nedelsiant, nes sausos paklotės užtenka, kad ugnis išplistų per minutes.

    Laužus leidžiama kurti tik specialiai įrengtose laužavietėse, kai aplinka tam pritaikyta ir nėra stipraus vėjo. Paliekant laužavietę būtina įsitikinti, kad žarijos visiškai užgesintos, patikimiausia jas užpilti vandeniu arba užberti žemėmis.

    Papildomą riziką kelia kibirkštys iš netvarkingų transporto priemonių, darbo įrankių ar išmetimo sistemų, ypač važiuojant per sausą žolę. Ankstyvą pavasarį gaisrai dažnai kyla ir deginant pernykštę žolę, o ugnis persimeta į miško pakraščius.

    Ką daryti pamačius gaisrą?

    Pastebėjus beįsiplieskiantį nedidelį gaisrą, pirmiausia įvertinkite savo saugumą ir vėjo kryptį. Jei liepsna nedidelė ir nėra pavojaus, ją galima bandyti užgesinti užplakant šakomis, drabužiu, užtrypiant ar užpilant vandeniu bei užberiant žemėmis.

    Jei ugnies suvaldyti nepavyksta arba ji plinta, nedelsdami skambinkite skubios pagalbos telefonu 112 ir kuo tiksliau nurodykite vietą. Laukiant pagalbos svarbiausia pasitraukti į saugią vietą, vengti dūmų ir nebandyti rizikuojant sveikata gesinti išplitusio gaisro.

    Kas draudžiama ir kokios baudos gresia?

    Gaisringam laikotarpiui ypač svarbu vengti atviros ugnies ir veiksmų, galinčių sukelti kibirkštį: nekurti laužų neleistinose vietose, nemėtyti nuorūkų, nepalikti degių atliekų. Taip pat draudžiama deginti žolę, šiukšles ir kitas atliekas pavojingai arti miško, durpingų vietovių ar statinių.

    Už priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų pažeidimus gyventojams gali būti taikomas įspėjimas arba bauda nuo 30 iki 50 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar atsakingiems asmenims – nuo 90 iki 170 eurų. Miško naikinimas ar žalojimas jį padegant arba nerūpestingai elgiantis su ugnimi užtraukia gyventojams baudą nuo 560 iki 1 200 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar atsakingiems asmenims – nuo 1 200 iki 2 300 eurų.

  • Šv. Florijono diena: kuo ugniagesiams gelbėtojams svarbi ši data ir kaip ji minima Lietuvoje

    Gegužės 4 dieną minima Šv. Florijono, Gaisrų sergėtojo diena, tradiciškai siejama su ugniagesių globėju ir jų profesine bendryste. Šią dieną daugelyje Lietuvos savivaldybių ir bendruomenių dėkojama ugniagesiams gelbėtojams už tarnybą, pasirengimą ir pagalbą nelaimių metu.

    Šv. Florijonas katalikiškoje tradicijoje laikomas gaisrų ir stichinių nelaimių sergėtoju, o jo vardas ilgainiui tapo ugniagesių profesinės tapatybės simboliu. Dėl to gegužės pradžia neretai virsta proga ne tik pasveikinti pareigūnus, bet ir priminti visuomenei apie saugaus elgesio namuose bei gamtoje svarbą.

    Padėka už darbą, kurio nematyti kasdien

    Ugniagesių gelbėtojų darbas dažnai matomas tik įvykus nelaimei, tačiau kasdienybėje jų veikla apima ir prevenciją, pasirengimą, mokymus bei budėjimą. Šalia gaisrų gesinimo vis dažniau tenka vykti į eismo įvykius, gelbėti žmones iš uždūmintų patalpų, padėti po audrų ar užtvindymų, reaguoti į pavojingas situacijas.

    Pastaraisiais metais Lietuvoje ryškėja tendencija, kad dalis iškvietimų susiję su klimato kaitos didinamais ekstremaliais reiškiniais, kai sustiprėja vėjai, padažnėja liūtys ar užsitęsia sausringi laikotarpiai. Tai kelia papildomų iššūkių pajėgoms, nes tenka vienu metu spręsti kelias skirtingo pobūdžio krizes.

    Kaip minima Šv. Florijono diena?

    Šią dieną dažnai rengiami bendruomeniniai susitikimai, padėkos renginiai, atvirų durų iniciatyvos, edukacijos vaikams ir jaunimui. Tokiose veiklose žmonės gali iš arčiau pamatyti, kaip atrodo ugniagesių technika, kokia įranga naudojama gelbėjimo darbuose ir kodėl svarbu iš anksto pasirūpinti dūmų detektoriais bei evakuacijos planu.

    Šv. Florijono diena taip pat tampa proga priminti, kad gaisrų prevencija prasideda nuo kasdienių įpročių. Specialistai nuolat akcentuoja, jog didelė dalis incidentų kyla dėl neatsargaus elgesio su ugnimi, netvarkingos elektros instaliacijos ar netinkamai prižiūrimų šildymo įrenginių.

    Ką verta prisiminti gyventojams

    Praktika rodo, kad laiku pastebėtas pavojus gali išgelbėti gyvybes, todėl itin svarbu, kad namuose veiktų dūmų detektoriai, būtų prižiūrimos krosnys ir dūmtraukiai, o elektros prietaisai nebūtų paliekami be priežiūros. Ne mažiau reikšminga ir tai, ar šeima žino, kaip elgtis kilus gaisrui, kur susitikti evakuacijos atveju ir kaip saugiai iškviesti pagalbą.

    Šv. Florijono dieną sveikinimai ugniagesiams gelbėtojams tampa ne tik gražia tradicija, bet ir priminimu, kad jų darbas prasideda dar prieš pasirodant dūmams. Dėkodami pareigūnams, kartu galime prisidėti ir savo atsakomybe, kad nelaimių būtų mažiau, o pagalba būtų reikalinga rečiau.

  • Gegužės 4-ąją minima šv. Florijono diena: ką ji reiškia ugniagesiams ir visuomenei Lietuvoje

    Šv. Florijono dienos prasmė

    Gegužės 4-ąją Lietuvoje minima Ugniagesių globėjo šv. Florijono diena. Tai profesinė ir bendruomeninė proga prisiminti ugniagesių gelbėtojų darbą, jų vaidmenį civilinėje saugoje ir kasdienėse gelbėjimo operacijose.

    Šv. Florijonas krikščioniškoje tradicijoje laikomas žmonių, saugančių nuo gaisrų, globėju, todėl jo vardu pavadinta diena daugelyje Europos šalių siejama su ugniagesių bendruomenės pagerbimu. Lietuvoje ši data įgauna ir praktinę reikšmę, nes sutampa su aktyvesniu šiltojo sezono laikotarpiu, kai išauga dalis su gaisrais ir gamtiniais incidentais susijusių iškvietimų.

    Ką daro ugniagesiai šiandien

    Nors visuomenėje ugniagesiai pirmiausia siejami su gaisrų gesinimu, jų kasdienė veikla apima kur kas daugiau. Ugniagesiai gelbėtojai vyksta į eismo įvykius, padeda išlaisvinti prispaustus žmones, likviduoja cheminius incidentus, talkina per audras ir potvynius, o taip pat teikia pagalbą, kai kyla grėsmė gyvybei ar turtui.

    Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama prevencijai ir pasirengimui ekstremaliosioms situacijoms. Dėl klimato kaitos dažnėjant karščio bangoms, sausroms ir intensyvioms liūtims, didėja ir sezoninių rizikų spektras, todėl visuomenei aktualios tampa ne tik ugniagesių reakcijos, bet ir iš anksto taikomos saugos priemonės.

    Kaip ši diena minima

    Šv. Florijono dieną ugniagesių bendruomenė dažnai mini renginiais, susitikimais, apdovanojimais už nuopelnus, atminimo ceremonijomis žuvusiems pareigūnams. Kai kur rengiamos atvirų durų iniciatyvos ar edukacinės veiklos, kurios primena, kaip elgtis kilus gaisrui ir kodėl svarbios dūmų detektorių, gesintuvų ir evakuacijos planų žinios.

    Ši proga taip pat tampa priminimu apie paprastus, bet veiksmingus įpročius namuose: patikrinti dūmų detektoriaus veikimą, nepalikti be priežiūros gaminamo maisto, saugiai naudoti šildymo įrenginius ir atsakingai elgtis su atvira ugnimi lauke. Tokie veiksmai dažnai lemia, ar incidentas bus suvaldytas laiku, dar iki atvykstant tarnyboms.

    „Šv. Florijono diena yra proga ne tik pasveikinti ugniagesius, bet ir prisiminti, kad saugumas prasideda nuo kasdienių sprendimų namuose ir bendruomenėje“, – sako priešgaisrinės saugos specialistai.

  • Ignalinos ugniagesiai Šv. Florijono dieną: atvirų durų renginyje – technika ir prevencijos patarimai

    Ignalinos ugniagesiai Šv. Florijono dieną: atvirų durų renginyje – technika ir prevencijos patarimai

    Gegužės 4 dieną ugniagesiai visoje Lietuvoje mini profesinę šventę – Šv. Florijono dieną. Ignalinoje ta proga ryte miesto gatvėmis važiavo gaisrų gesinimo ir gelbėjimo automobilių kolona, o vėliau surengta atvirų durų diena vietos priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje.

    Renginio metu gyventojai galėjo iš arčiau pamatyti gaisrų gesinimo įrangą ir techniką, sužinoti apie ugniagesių darbo sąlygas bei pasikonsultuoti gaisrinės saugos klausimais. Tokie susitikimai laikomi viena veiksmingiausių prevencijos formų, nes leidžia žmonėms aiškiai suprasti, kaip elgtis kilus gaisrui ir kaip jo išvengti kasdienybėje.

    Šventės proga Ignalinos ugniagesius aplankė Ignalinos rajono savivaldybės meras Laimutis Ragaišis, vicemerai Imantas Umbražiūnas ir Vaidotas Židanavičius. Vizito metu domėtasi turima technika, gaisrų statistika ir ugniagesių buities sąlygomis, taip pat pasveikinti pareigūnai už jų atsakingą tarnybą.

    Ignalinos priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje dirba 30 ugniagesių gelbėtojų. Rajone veikia ir 6 savivaldybės ugniagesių komandos Dūkšte, Meikštuose, Naujajame Daugėliškyje, Didžiasalyje, Mielagėnuose ir Linkmenyse, kuriose dirba dar 54 ugniagesiai.

    Susitikime akcentuota, kad rajone gaisrų skaičius mažėja. Pernai Ignalinos mieste ir rajone registruoti 62 gaisrai, o didžiąją dalį iškvietimų sudarė gelbėjimo darbai: apie 70 proc. išvykimų buvo susiję su pagalba žmonėms ir įvairiomis gelbėjimo situacijomis, o apie 30 proc. – su gaisrais.

    Pasak pareigūnų, prie pokyčių prisideda prevencinis darbas ir pasikeitusi aplinka, kai praktiškai nebelikę nedirbamų, apleistų žemės sklypų, kuriuose anksčiau dažnai kildavo žolės gaisrai. Gyventojams taip pat nuolat primenama, kad saugumas namuose prasideda nuo elementarių, bet reguliariai atliekamų veiksmų.

    Iki 2026 metų gruodžio 31 dienos Ignalinos mieste ir rajone ugniagesiai vykdys gyventojų saugumui skirtas prevencijos akcijas Saugūs namai ir Daugiabučiai namai be gaisrų. Jų metu gyventojams primenama apie autonominių dūmų detektorių įrengimą ir tikrinimą, šildymo įrenginių priežiūrą bei būtinybę namuose turėti pirmines gaisro gesinimo priemones, pavyzdžiui, gesintuvą.

    Ignalinos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Juozas Kirka pabrėžė, kad tarnyba laukia norinčių tapti ugniagesiais ir kviečia pasikonsultuoti atvykus į tarnybą. Pasiteirauti galima ir telefonu 0 386 50 607.