Dietologai vis dažniau išskiria graikišką jogurtą kaip vieną praktiškiausių pieno produktų kasdieniam racionui, ypač tiems, kurie siekia daugiau baltymų ir ilgesnio sotumo. Jis gaminamas papildomai nukošiant išrūgas, todėl tampa tirštesnis ir maistingesnis už įprastą jogurtą.
Dietologė Jane Leverich pabrėžia, kad dėl tokio gamybos būdo graikiškame jogurte paprastai būna daugiau baltymų, o tai svarbu raumenų masei palaikyti, atsistatymui po fizinio krūvio ir alkio kontrolei. Didesnis baltymų kiekis taip pat gali padėti stabiliau palaikyti gliukozės kiekį kraujyje ir ilgiau išlaikyti energiją.
„Graikiškas jogurtas yra vienas paprasčiausių būdų padidinti baltymų kiekį maiste, nes jį lengva įmaišyti į pusryčius, užkandžius ar net pagrindinius patiekalus“, – sakė Jane Leverich.
Ne mažiau svarbi ir žarnyno sveikata. Graikiškas jogurtas yra fermentuotas produktas, kuriame, priklausomai nuo gamintojo, gali būti gyvų ir aktyvių bakterijų kultūrų, siejamų su virškinimo komfortu ir mikrobiotos įvairove. Mokslinėje literatūroje fermentuoti pieno produktai dažnai aptariami kaip viena iš priemonių papildyti mitybą probiotinėmis kultūromis.
Kita priežastis, kodėl šis produktas vertinamas, yra jo universalumas. Graikišką jogurtą galima valgyti vieną, derinti su uogomis, vaisiais, riešutais ar avižomis, naudoti glotnučiams, padažams ir užtepėlėms, taip pat pakeisti riebesnius ingredientus, pavyzdžiui, majonezą ar grietinę.
Vis dėlto ne kiekvienas indelis parduotuvėje garantuoja vienodą sudėtį. Renkantis verta tikrinti maistingumo lentelę ir sudedamąsias dalis: kokybiškesniu pasirinkimu dažniausiai laikomas jogurtas, kuriame yra apie 8–12 gramų baltymų 100 gramų produkto, o sudėtis trumpa ir aiški.
Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į cukrų. Natūraliame jogurte cukrūs daugiausia yra laktozė, todėl jų kiekis dažnai siekia apie 4–6 gramus 100 gramų. Jei skaičius gerokai didesnis, tikėtina, kad pridėta cukraus ar saldintų priedų, kurie gali pakeisti produkto maistinę vertę.
Leave a Reply