CP v2

Tag: Psichikos sveikata

  • Apklausa: Jungtinės Karalystės moterys – tarp labiausiai pykstančių Europoje, daugiausia kenčia vyresnės

    Apklausa: Jungtinės Karalystės moterys – tarp labiausiai pykstančių Europoje, daugiausia kenčia vyresnės

    Nauja tarptautinė apklausa rodo, kad Jungtinės Karalystės moterys Europoje išsiskiria didesniu pykčio lygiu: daugiau nei penktadalis respondenčių nurodė dažnai jaučiančios įniršį. Tyrimas taip pat fiksuoja emocinės ir fizinės savijautos prastėjimą, ypač vyresniame amžiuje.

    Duomenys pateikiami „Hologic“ Globaliame moterų sveikatos indekse, kuris apima moterų savijautą, galimybes gauti pagalbą ir gyvenimo kokybę. Apklausos rezultatai Jungtinę Karalystę pagal moterų sveikatos rodiklius nustumė žemyn, o kitų Europos valstybių rezultatai, tarp jų Vokietijos, Lenkijos ir Latvijos, buvo gerokai aukštesni.

    Indeksas išryškina bendrą tendenciją: daug moterų nurodo gyvenančios su nuolatiniu nerimu ir liūdesiu, o pykčio jausmas tampa dar vienu ryškiu emocinės įtampos ženklu. Tyrimo suvestinė rodo, kad nerimą patiria 42 proc. moterų, liūdesį – 28 proc., o vyresnės nei 60 metų moterys buvo vienintelė grupė, kurios emociniai rodikliai, lyginant su 2020 metais, blogėjo labiausiai.

    Kas kelia didžiausią frustraciją?

    Tyrimo interpretacijose dažniausiai kartojasi viena priežastis: paslaugų prieinamumas ir ilgas laukimas sveikatos sistemoje. Jungtinėje Karalystėje daugeliui specializuotų paslaugų tenka laukti ilgai, o reali pagalba neretai priklauso nuo gyvenamosios vietos ir vietinių paslaugų pajėgumo.

    Prie nusivylimo prisideda ir tai, kad dalis moterų sveikatos būklių, pavyzdžiui, lėtiniai dubens skausmai, endometriozė ar menopauzės simptomai, istorijoje dažnai buvo nuvertinami, o diagnozė vėluodavo. Pastaraisiais metais ši problema viešojoje erdvėje vis dažniau apibūdinama kaip sisteminis šališkumas moterų sveikatos atžvilgiu.

    Ne tik emocijos, bet ir skausmas

    Apklausos duomenys rodo, kad daliai moterų emocinė įtampa eina greta kasdienio fizinio skausmo. Maždaug trečdalis respondenčių nurodė kasdien jaučiančios fizinį skausmą, o beveik kas ketvirta teigė, kad sveikatos problemos trukdo įprastai veiklai ir darbingumui.

    Šis fonas paaiškina, kodėl pykčio rodiklis gali būti susijęs ne vien su psichologiniais veiksniais, bet ir su ilgalaikiu skausmu, neaiškiais simptomais bei sunkiai pasiekiamomis konsultacijomis. Kai pagalba atidedama, didėja ir rizika, kad moterys praranda pasitikėjimą sistema, o sprendimų ieško socialiniuose tinkluose ar bendruomenėse, kur šalia palaikymo gali plisti ir klaidinanti informacija.

    Ko tikisi pačios moterys?

    Indekso rengėjai ir su tyrimu susiję ekspertai akcentuoja, kad moterų siunčiama žinutė yra gana aiški: reikia ankstesnės diagnostikos, greitesnio patekimo pas specialistus ir nuoseklesnio lėtinių būklių gydymo. Taip pat pabrėžiama inovacijų svarba, tačiau kartu primenama, kad technologijos nepakeis bazinio paslaugų prieinamumo.

    „Moterų atsakymai aiškiai rodo toliau prastėjančią sveikatą ir gerovę daugelyje sričių“, – sakė „Hologic“ atstovas Timas Simpsonas.

    „Papildomi Jungtinės Karalystės tyrimai rodo, kad daug moterų susiduria su gydymo vėlavimu ir praranda pasitikėjimą sistema“, – pridūrė jis.

    Tyrėjų išvada – sprendimams reikia ilgalaikio politinio ir institucinio įsipareigojimo: geresnio finansavimo, aiškesnių pacientų kelių ir vienodesnių paslaugų standartų skirtinguose regionuose. Kitu atveju emocinės savijautos prastėjimas ir su juo siejamas pyktis gali išlikti ne pavienis reiškinys, o tęstinė visuomenės sveikatos problema.

  • 10 natūralių būdų mažinti nerimą: specialistai sako, kad kai kurie veikia greičiau už vaistus

    Kaip greitai numalšinti nerimą

    Nerimas dažnai sustiprėja dėl organizmo streso reakcijos: padažnėja kvėpavimas, įsitempia raumenys, mintys ima suktis ratu. Specialistai pabrėžia, kad dalis paprastų kūno technikų gali gana greitai sumažinti įtampą ir grąžinti kontrolės pojūtį.

    Svarbu atskirti: jei nerimas kartojasi dažnai, trukdo miegui, darbui ar santykiams, verta pasitarti su šeimos gydytoju ar psichikos sveikatos specialistu. Toliau aprašomi metodai gali padėti kaip kasdienės savipagalbos priemonės, bet nepakeičia gydymo, kai jo reikia.

    Kūno technikos, kurios ramina

    Vienas veiksmingiausių būdų greitai nusiraminti yra pailginti iškvėpimą. Kai kūnas patiria stresą, kvėpavimas paprastai tampa greitas ir paviršutiniškas, o ilgesnis iškvėpimas siunčia signalą nervų sistemai, kad grėsmės nėra.

    Praktiškai galima kvėpuoti taip: įkvėpimas skaičiuojant iki 4, iškvėpimas skaičiuojant iki 6 arba 8. Jei svaigsta galva, ritmą verta sulėtinti ir kvėpuoti švelniau, be pastangos.

    Kitas greitas metodas yra šaltis, pavyzdžiui, nusiprausti veidą šaltu vandeniu arba trumpam atvėsinti skruostus. Tokie dirgikliai gali padėti sumažinti fiziologinį sujaudinimą, kai atrodo, kad nerimas kyla banga ir sunku jį suvaldyti.

    Padėti gali ir regos fokusavimo pakeitimas: nerimo metu dėmesys dažnai susiaurėja, atsiranda vadinamasis tunelinis matymas. Pabandykite atpalaiduoti žvilgsnį ir keliasdešimt sekundžių žiūrėti į tolį, tarsi apžvelgdami aplinką.

    Dar viena paprasta praktika yra fizinė saviparama, kai delną uždedate ant krūtinės, peties ar dilbio ir kelis kartus lėtai įkvepiate bei iškvepiate. Švelnus prisilietimas daliai žmonių padeda greičiau sumažinti įtampą, ypač jei nerimą lydi stipri savikritika.

    Mąstymo ir dėmesio technikos

    Nerimą dažnai maitina mintys apie blogiausius scenarijus, kurie atrodo kaip faktai. Naudinga sąmoningai atsitraukti nuo minčių ir jas įvardyti kaip mintis, pavyzdžiui, vietoje teiginio sau pasakyti, kad tai yra mintis, kuri šiuo metu kyla.

    Taip pat padeda tiksliai įvardyti emociją: nerimas neretai susimaišo su gėda, pykčiu, liūdesiu ar bejėgiškumu. Kai emocija tampa aiškesnė, lengviau pasirinkti adekvatų veiksmą, o ne reaguoti automatiškai.

    Specialistai pabrėžia ir priėmimo svarbą: bandymas akimirksniu išstumti nerimą kartais jį tik sustiprina. Leidus sau kelioms minutėms patirti jausmą, jis dažnai tampa mažiau intensyvus ir labiau valdomas.

    Kai nerimas paralyžiuoja, verta grįžti prie mažų, aiškių veiksmų. Vienas konkretus žingsnis, pavyzdžiui, trumpas pasivaikščiojimas, keli tempimo pratimai ar vienas išsiųstas laiškas, dažnai grąžina kontrolės pojūtį.

    Greitam nusiraminimui plačiai naudojama įžeminimo praktika 5-4-3-2-1. Ji nukreipia dėmesį nuo vidinių scenarijų į aplinką, įvardijant 5 matomus objektus, 4 juntamus prisilietimus, 3 garsus, 2 kvapus ir 1 skonį.

    Galiausiai, verta sąmoningai sugrįžti į dabartį: nerimas dažnai yra gyvenimas ateities grėsmėmis. Trumpas klausimas sau, ką realiai galiu padaryti dabar, padeda sumažinti minčių chaosą ir sutelkti resursus į tai, kas jūsų kontrolėje.

    Kada kreiptis pagalbos

    Jei nerimas tęsiasi savaites ar mėnesius, dažnėja panikos epizodai, sutrinka miegas, apetitas ar kasdienė veikla, verta kreiptis į specialistus. Efektyvios pagalbos formos gali būti psichoterapija, gyvenimo būdo pokyčiai ir, kai kuriems žmonėms, gydytojo paskirtas medikamentinis gydymas.

    Taip pat svarbu skubiai ieškoti pagalbos, jei atsiranda minčių apie savęs žalojimą ar savižudybę. Tokiais atvejais būtina nedelsti ir kreiptis į skubią pagalbą ar psichikos sveikatos specialistus.

  • Partnerystė vaiko gerovei: konferencijoje savivaldybėje ieškota, kaip greičiau padėti šeimoms

    Partnerystė vaiko gerovei: konferencijoje savivaldybėje ieškota, kaip greičiau padėti šeimoms

    Birželio 4 dieną Vilniaus rajono savivaldybės Didžiojoje salėje vykusi konferencija Partnerystė vaiko gerovei. Bendradarbiavimas kuria pokytį subūrė skirtingų sričių specialistus, kurie kasdien sprendžia vaikų ir šeimų problemas. Renginyje daug dėmesio skirta tam, kaip greičiau atpažinti rizikas ir užtikrinti, kad pagalba pasiektų vaiką laiku.

    Į diskusijas įsitraukė tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriai, savivaldybių atstovai, švietimo, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų, vaiko teisių apsaugos ir teisėsaugos specialistai, taip pat nevyriausybinių organizacijų atstovai. Toks dalyvių spektras atspindi vieną pagrindinių vaiko gerovės politikos principų: veiksmingos pagalbos neįmanoma sukurti vienos įstaigos pastangomis.

    Kas svarbiausia kasdienėje praktikoje?

    Konferencijos dalyvius mero Roberto Duchnevičiaus vardu pasveikinęs vicemeras Algis Vaitkevičius akcentavo, kad vaiko gerovė yra bendras įsipareigojimas, o pasitikėjimas ir nuolatinis dialogas tarp institucijų tiesiogiai lemia pagalbos kokybę. Pasak jo, savivaldybės tikslas yra užtikrinti, kad pagalba vaikui ir šeimai būtų ne tik prieinama, bet ir veiksminga bei orientuota į žmogaus orumą.

    Renginyje kalbėjusi vicemerė Edita Tamošiūnaitė pabrėžė, kad augančiame Vilniaus rajone didėja ir atsakomybė laiku pastebėti šeimų sunkumus. Ji išskyrė požiūrį, kad pagalba turi stiprinti šeimą ir ieškoti problemų šaknų, o ne remtis vien formaliosiomis procedūromis.

    Konferenciją atidariusi Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorių asociacijos vadovė Sigita Šimkienė atkreipė dėmesį į specialistų telkimosi svarbą. Pasak jos, būtent koordinavimas ir aiškūs susitarimai tarp skirtingų grandžių dažnai tampa skirtumu tarp pavėluotos ir laiku suteiktos pagalbos.

    Valstybės kryptys ir vaiko teisių prioritetai

    Pranešimų dalį pradėjo socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Deimantė Bukeikaitė, pristatydama socialinės politikos aktualijas, susijusias su vaiku ir šeima. Kontekste akcentuota, kad Lietuvoje vis daugiau dėmesio skiriama ankstyvajai intervencijai, paslaugų prieinamumui savivaldybėse ir sklandžiam institucijų informacijos apsikeitimui, laikantis teisinių reikalavimų.

    Svarbias įžvalgas pateikė vaiko teisių apsaugos kontrolierė Alina Jakavonienė, kalbėjusi apie veiklos prioritetus ir pagalbą vaikams, susiduriantiems su elgesio sunkumais. Akcentuota, kad vertinant vaiko situaciją svarbu matyti ne vien elgesio apraiškas, bet ir platesnį gyvenimo aplinkybių kontekstą.

    „Vertindami vaiką turime matyti visą jo istoriją, o ne tik tai, kas matoma čia ir dabar“, – sakė A. Jakavonienė.

    Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkė Modesta Petrauskaitė pristatė komisijos prioritetus, pabrėždama sisteminės stebėsenos poreikį ir tarpsektorinio bendradarbiavimo svarbą sprendžiant vaikams bei šeimoms kylančius iššūkius. Toks požiūris atliepia praktikų lūkestį turėti aiškius rodiklius, kurie padėtų savivaldybėms vertinti, ar priemonės veikia, ir kuriose grandyse stringa pagalba.

    Metodai, kurie padeda šeimai

    Praktinių sprendimų dalyje pristatyta multidimensinė šeimos terapija, apie ją kalbėjo Respublikinio priklausomybės ligų centro atstovai Mindaugas Perkauskas ir Greta Zigmantavičienė. Šis metodas dažniausiai taikomas kompleksinėms situacijoms, kai šeimai reikalingas nuoseklus, kelių sričių specialistų koordinuojamas darbas.

    Po pertraukos NVO vaikams konfederacijos direktorė Elena Urbonienė aptarė nevyriausybinių organizacijų vaidmenį, kai reikia lanksčių, greitai pritaikomų paslaugų ar emocinės paramos šeimoms. NVO dažnai tampa tiltu tarp institucijų ir šeimų, ypač kai šeimos vengia formalių struktūrų arba išgyvena pasitikėjimo krizę.

    Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė pranešime apie vaikų saugumo iššūkius akcentavo, kad prevencija prasideda nuo ankstyvų signalų atpažinimo mokykloje, bendruomenėje ir sveikatos priežiūros sistemoje. Praktikoje tai reiškia ne tik reagavimą į jau įvykusį smurtą ar krizę, bet ir nuoseklų darbą su rizikos veiksniais.

    Higienos instituto Psichikos sveikatos centro vyriausioji specialistė Lina Chmieliauskienė aptarė prevencijos ir intervencijų galimybes jaunimo psichikos sveikatos stiprinimo srityje. Aptariant šią temą pabrėžta, kad mokyklų, šeimos gydytojų, psichikos sveikatos paslaugų ir socialinių darbuotojų grandys turi veikti kaip viena sistema, nes psichologiniai sunkumai dažnai pasireiškia keliuose gyvenimo kontekstuose vienu metu.

    Renginio pabaigoje VšĮ „Social Hug“ direktorius Egidijus Kuckailis pristatė sociokultūrinio projekto „Chillin Street“ patirtį, pabrėždamas, kad įtrauki veikla ir ryšio kūrimas su jaunimu gali tapti svarbia prevencijos dalimi. Konferenciją vainikavusioje diskusijoje dalyviai sutarė, kad nuolatinis, koordinuotas ir aiškiai apibrėžtas bendradarbiavimas yra pagrindinė sąlyga kuriant saugią ir palaikančią aplinką kiekvienam vaikui.

  • Apklausa: daugiau nei 60 proc. psichikos sveikatos patarimų ieško per DI, bet beveik pusė nusivilia

    Apklausa: daugiau nei 60 proc. psichikos sveikatos patarimų ieško per DI, bet beveik pusė nusivilia

    Daugiau nei šeši iš dešimties žmonių psichikos sveikatos klausimais patarimų ieško pasitelkdami dirbtinis intelektas, tačiau beveik kas antras lieka nepatenkintas gautais atsakymais. Tai rodo draudimo bendrovės AXA ir tyrimų įmonės IPSOS atlikta apklausa, kurioje dalyvavo 19 000 suaugusiųjų 18–75 metų iš 18 šalių.

    Tyrimas atliktas 2026 metų sausio 12–vasario 16 dienomis, vertinant, kaip žmonės jaučiasi ir kokių pagalbos priemonių imasi. Apklausos duomenimis, 68 proc. respondentų gali būti paveikti nerimo, streso ar depresijos, net jei simptomai yra lengvi, o 18–24 metų grupėje šis rodiklis išauga iki 85 proc.

    Jauniausiems tenka didžiausia našta

    Didžiausias sunkumas fiksuotas būtent 18–24 metų amžiaus grupėje: apie 43 proc. jų galimai patiria stiprius ar itin stiprius depresijos, nerimo ar streso simptomus. Tai beveik dvigubai daugiau nei pasaulinis vidurkis, siekiantis 26 proc.

    Tyrimo autoriai taip pat nurodo, kad 46 proc. apklaustųjų priskiria save „sunkiai besitvarkantiems“ arba „stingstantiems“ būsenose. Dažniausiai įvardytas jausmas buvo prislėgta nuotaika, kurią nurodė 65 proc. respondentų.

    Ekranai ir priklausomybė nuo technologijų

    Viena ryškiausių blogėjančios savijautos priežasčių įvardijamas ekranų ir technologijų naudojimas. Vidutiniškai žmonės, neskaičiuodami darbo, mokslų ir savaitgalio veiklų, prie ekranų praleidžia 5,1 valandos per dieną.

    Skirtingose šalyse šis laikas smarkiai skiriasi: nuo 6,4 valandos Tailande ir Filipinuose iki 4,2 valandos Japonijoje ir 4,1 valandos Šveicarijoje. 66 proc. respondentų teigė, kad ekranai bent vidutiniškai blogina miegą, koncentraciją ar fizinio aktyvumo įpročius, o 39 proc. poveikį apibūdino kaip itin stiprų.

    Kodėl žmonės kreipiasi į DI?

    Apklausoje pabrėžiama, kad daliai žmonių profesionali pagalba išlieka sunkiai pasiekiama dėl kainos ir laiko trūkumo. Tarp tų, kurie jaučiasi prasčiau, 43 proc. per pastaruosius 12 mėnesių nesulaukė jokios profesionalios pagalbos, o dalis jų teigė netikintys, kad medicininė pagalba apskritai reikalinga.

    Šiame kontekste DI įrankiai tampa savipagalbos alternatyva, kuri visada po ranka. 63 proc. apklaustųjų nurodė naudoję DI valdomus pokalbių įrankius, tokius kaip „ChatGPT“ ar „Gemini“, psichikos sveikatos klausimams, o 38 proc. teigė jais pasitikintys labiau nei psichikos sveikatos specialistais.

    „Turime būti labai atsargūs, kad DI neapibūdintume kaip vien blogio psichikos sveikatai“, – sakė AXA sveikatos ir prevencijos vadovas Khaled El Shaarany.

    „DI yra prieinamas visą parą, dažnai nemokamas, ir jis tavo telefone būtent tada, kai esi vienas vėlų vakarą ir jautiesi prastai“, – sakė Khaled El Shaarany.

    „Tačiau bendro pobūdžio modeliai, tokie kaip „ChatGPT“ ar „Gemini“, nėra sukurti kaip medicininės pagalbos priemonė, tai labiau panašu į pokalbį su draugu, o ne su gydytoju“, – sakė Khaled El Shaarany.

    Apklausos rezultatai rodo ir paradoksą: nors DI naudojimas plinta, 45 proc. DI pasitelkusių žmonių liko nepatenkinti patarimų kokybe. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad DI atsakymai gali būti informatyvūs, bet psichikos sveikatos situacijose svarbūs kontekstas, rizikų atpažinimas ir aiškūs veiksmai, o ne platus galimų priežasčių sąrašas.

    Todėl vis dažniau pabrėžiama apsauginių mechanizmų būtinybė: DI sistemos turėtų gebėti atpažinti įspėjamuosius ženklus, nukreipti žmogų į tinkamą pagalbą ir, kai reikia, skatinti kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus. Tuo pat metu ekspertai ragina DI vertinti kaip papildomą priemonę, o ne pakaitalą diagnostikai ar gydymui.

  • Ukrainoje VR jau keičia psichologinę pagalbą: per pusmetį 1 100 pacientų ir 9 000 sesijų

    Ukrainoje VR jau keičia psichologinę pagalbą: per pusmetį 1 100 pacientų ir 9 000 sesijų

    Karas Ukrainoje paliko gilių randų ne tik infrastruktūrai ir ekonomikai, bet ir milijonų žmonių psichikos sveikatai. Šalyje vis plačiau bandoma nauja priemonė – mišriosios realybės terapija, jungianti virtualią ir papildytą realybę.

    Nauja praktika diegiama ne laboratorijoje, o realiomis karo sąlygomis, kai kasdienybę lydi oro pavojaus signalai, pervargę medikai ir nuolatinis nesaugumo jausmas. Būtent tai, pasak projekto autorių, suteikia šiems bandymams ypatingą vertę.

    Kaip veikia programa „Luminify“

    Per šešis mėnesius daugiau kaip 1 100 pacientų dalyvavo beveik 9 000 terapinių sesijų, naudodami programą „Luminify“, kurią sukūrė bendrovė „Aspichi“. Sistema buvo naudojama 47 organizacijose, o darbui pasitelkta 162 VR įrenginiai.

    Ši priemonė nėra skirta pakeisti psichoterapeutus ar psichiatrus. Pagrindinis tikslas – emocinė stabilizacija ir paruošimas tolesnei, gilesnei pagalbai, ypač kai žmogui sunku iškart įsitraukti į įprastą terapiją.

    Sesijose taikomi kognityvinės elgesio terapijos principai, kvėpavimo pratimai, dėmesingo įsisąmoninimo praktikos ir streso mažinimo technikos. Viskas vyksta kontroliuojamoje virtualioje aplinkoje, prižiūrint specialistui, o tempą gali pasirinkti pats pacientas.

    Kodėl VR kartais pritraukia lengviau

    Psichologai pastebi, kad VR akiniai neretai padeda įveikti pasipriešinimą kreiptis pagalbos. Dalis žmonių į centrus pirmiausia ateina dėl technologijos, o tik vėliau ryžtasi pilnai konsultacijai.

    Tai ypač svarbu dirbant su karo veteranų auditorija, kur psichologinių sunkumų stigmatizacija vis dar stipri. Technologinis formatas kai kuriems tampa neutraliu, mažiau gąsdinančiu pirmu žingsniu.

    Didėjanti paklausa ir masto augimas

    Tarptautinės sveikatos institucijos pabrėžia, kad karą patiriantiems žmonėms psichologinė našta yra plačiai paplitusi, o maždaug 20 proc. gali išsivystyti rimtesni sutrikimai, kuriems būtina profesionali pagalba. Ilgalaikio karo sąlygomis psichikos sveikatos paslaugos dažnai tampa sunkiai pasiekiamos dėl specialistų trūkumo ir milžiniško poreikio.

    Projekto kūrėjai teigia, kad įtraukiosios technologijos gali padėti išplėsti pagalbos prieinamumą, neproporcingai nedidinant specialistų krūvio. Skelbiama, kad naudotojų tinklas augo sparčiai: nuo 5 įstaigų 2023 metais iki 131 įstaigos 2025 metais.

    Iniciatyva sulaukia dėmesio ir gynybos bei saugumo bendruomenėse, nes vis dažniau akcentuojama visuomenės psichologinio atsparumo reikšmė. Karo patirtys parodė, kad gebėjimas atlaikyti ilgalaikį stresą ir atsigauti po traumų gali būti kritiškai svarbus tiek civiliams, tiek kariškiams.

  • Anykščių savivaldybė iki birželio 12 dienos priima paraiškas visuomenės sveikatos projektams

    Anykščių savivaldybė iki birželio 12 dienos priima paraiškas visuomenės sveikatos projektams

    Anykščių rajono savivaldybės administracija papildomai kviečia teikti paraiškas visuomenės sveikatos projektų įgyvendinimui. Paraiškos priimamos iki birželio 12 dienos.

    Projektai finansuojami vadovaujantis Anykščių rajono savivaldybės tarybos 2024 metais kovo 1 dieną patvirtintu Visuomenės sveikatos projektų vykdymo finansavimo tvarkos aprašu. Savivaldybė pabrėžia, kad paraiškas verta planuoti iš anksto ir pateikti su visais privalomais dokumentais.

    Kurios veiklos gali gauti finansavimą

    Finansavimas numatytas veikloms, skirtoms vaikų ir jaunimo sveikatos stiprinimui, sveiko gyvenimo įgūdžių ugdymui. Taip pat remiama lėtinių neinfekcinių ligų ir traumų prevencija, įskaitant širdies ir kraujagyslių bei onkologinių ligų rizikos mažinimą.

    Parama gali būti skiriama ir psichikos sveikatos stiprinimui, savižudybių bei smurto prevencijai. Į finansuojamas sritis įtraukiama ir alkoholio, tabako, narkotikų bei kitų psichotropinių medžiagų vartojimo prevencija, sveikatingumo renginių organizavimas, sveikos mitybos skatinimas.

    Taip pat numatoma galimybė finansuoti tyrimus, reikalingus saugios aplinkos kūrimui. Tokie projektai paprastai apima situacijos vertinimą, rizikų nustatymą ir priemonių parinkimą, kad sprendimai būtų paremti duomenimis.

    Kokios kryptys laikomos prioritetinėmis

    Savivaldybė nurodo, kad finansavimas skiriamas prioriteto tvarka, jei projektai atitinka bendruomenės sveikatos tarybos nustatytas prioritetines kryptis. Šiame kvietime kaip prioritetai įvardijami psichikos sveikatos stiprinimas, savižudybių ir smurto prevencija, taip pat sveikatingumo renginių organizavimas.

    Praktikoje tai reiškia, kad projektų idėjos, kurios tiesiogiai sprendžia psichologinės gerovės, emocinės sveikatos ar bendruomenės įsitraukimo į aktyvias veiklas klausimus, gali turėti didesnes galimybes gauti finansavimą. Paraiškas rengiančioms organizacijoms svarbu aiškiai pagrįsti problemą, tikslinę grupę ir planuojamą poveikį.

    Kaip pateikti paraišką

    Paraiška ir visi privalomi dokumentai turi būti pateikiami viename pdf faile el. paštu. Savivaldybė taip pat informuoja, kad dėl objektyvių priežasčių paraiškų teikimas per Elektroninius valdžios vartus šiuo metu negalimas.

    Dėl paraiškų rengimo ir pateikimo tvarkos konsultuoja Anykščių rajono savivaldybės administracija, nurodytu telefonu ir el. paštu. Paraiškas teikiantiems pareiškėjams rekomenduojama prieš siunčiant dar kartą pasitikrinti, ar pridėti visi priedai ir ar dokumentai sujungti į vieną failą.

  • Kriptovaliutų priklausomybė plinta nepastebimai: specialistai įspėja, kad tai primena lošimus

    Kriptovaliutų priklausomybė plinta nepastebimai: specialistai įspėja, kad tai primena lošimus

    Kai investavimas virsta priklausomybe

    Kriptovaliutų prekyba daliai žmonių nustojo būti investavimas ir ėmė panašėti į elgesio priklausomybę, kurios požymiai labai artimi lošimo sutrikimui. Specialistai atkreipia dėmesį, kad problema dažnai lieka nematoma, nes nuolatinis „rinkos sekimas“ visuomenėje neretai palaikomas ambicingumu.

    Riziką didina tai, kad kriptovaliutų rinkos veikia visą parą, septynias dienas per savaitę, o vartotojų įsitraukimą skatina nuolatiniai kainų svyravimai ir momentiniai pranešimai. Toks derinys ypač pavojingas žmonėms, turintiems polinkį į impulsyvumą, nerimą ar anksčiau patirtų priklausomybių.

    Kaip atpažinti rizikingą elgesį?

    Škotijoje veikiančio priklausomybių gydymo centro „Castle Craig“ atstovas Jamie Gilesas pabrėžia, kad vertinti reikia ne patį turtą, o elgesį. Jo teigimu, kriptovaliutos savaime nėra problema, kaip ir alkoholis savaime nėra priklausomybės sinonimas.

    Pagrindinis signalas – kontrolės praradimas: žmogus vis dažniau grįžta prie prekybos, didina statymus ar riziką, vejasi praradimus, nesėkmingai bando sustoti ir tęsia nepaisydamas akivaizdžios žalos finansams, santykiams ar savijautai. Dažnai atsiranda slėpimas, melavimas artimiesiems, emocinės būsenos priklausomybė nuo kainų ir nuolatinis „atsilošimo“ motyvas.

    „Apie probleminį investavimą kalbame pagal elgesį, o ne pagal patį instrumentą. Esmė – kai žmogus praranda kontrolę, vejasi nuostolius ir tęsia net matydamas žalą“, – sakė J. Gilesas.

    Ar tai pripažinta mediciniškai?

    Tarptautinėse diagnostikos klasifikacijose atskiros „kriptovaliutų priklausomybės“ diagnozės kol kas nėra. Tačiau ekspertai pabrėžia, kad formalaus pavadinimo nebuvimas nereiškia, jog realaus sutrikimo nėra, ypač kai elgesio modeliai sutampa su jau aprašytomis priklausomybėmis.

    Mokslinėje literatūroje vis dažniau aptariamas ryšys tarp aktyvios kriptovaliutų prekybos ir probleminio lošimo bruožų, tokių kaip rizikos tolerancijos augimas, nuostolių vaikymasis ir impulsyvūs sprendimai. Praktikoje gydymo įstaigos tokį elgesį dažnai vertina per lošimo sutrikimo ir kitų elgesio priklausomybių prizmę, taikydamos panašius pagalbos principus.

    Kas patenka į didžiausią riziką?

    Pasak J. Gileso, dažniausiai pagalbos prireikia jaunesniems vyrams, nors problema nėra vien šios grupės. Tipinis scenarijus – jaunas specialistas, patiriantis įtampą darbe, ieškantis greito finansinio sprendimo arba adrenalino, o prekybą ilgainiui pradedantis naudoti ir kaip pabėgimą nuo streso.

    Skirtumas nuo priklausomybių, kurios greitai tampa matomos aplinkiniams, yra tas, kad kompulsyvi prekyba gali atrodyti kaip produktyvumas. Kai žmogus nuolat „dirba su rinka“, aplinka kartais net skatina tokį elgesį, nepastebėdama, kad jis jau griauna miegą, emocinę pusiausvyrą ir finansinį stabilumą.

    Psichologinės ir finansinės pasekmės

    Specialistai sieja rizikingą prekybą su nerimu, depresijos simptomais, miego sutrikimais ir lėtiniu stresu. Staigūs kainų kritimai gali sukelti aštrias krizes, o dideli nuostoliai kai kuriais atvejais susiję ir su savižudybės minčių rizika.

    Kriptovaliutų rinka išsiskiria tuo, kad nuostoliai gali ištikti greitai, o „atsilošimo“ impulsas pastūmėja į dar rizikingesnius sprendimus. Tai sukuria uždarą ratą, kai psichologinė įtampa skatina prekiauti, o prekybos rezultatai dar labiau didina įtampą.

    Reguliavimo spragos ir reklamos spaudimas

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad kriptovaliutų reklama ir rėmimo sutartys vis dažniau perima lošimų industrijai būdingus modelius: garsenybių rekomendacijas, greito praturtėjimo pažadus ir praleistos progos baimę. Tai ypač paveiku jaunai auditorijai, kuriai finansinė rizika dažnai atrodo abstrakti.

    Jungtinės Karalystės finansų priežiūros institucija FCA pastaraisiais metais griežtino kriptoturto reklamos taisykles, ribojo neautorizuotas reklamas ir akcentavo vartotojų apsaugą. Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad reguliavimas ne visada spėja paskui technologijas, o priklausomybę skatinantys dizaino sprendimai lieka platformų rankose.

    Ką daryti, jei atpažįstate požymius?

    Pirmas žingsnis – pripažinti, kad problema gali būti ne „blogas periodas rinkoje“, o elgesio modelis, kuris kartojasi. Specialistai rekomenduoja atkreipti dėmesį į tai, ar prekyba tapo kasdieniu poreikiu, ar ji pradėjo kelti konfliktus šeimoje, ar slėpimas ir skolų augimas tapo norma.

    Jei kyla įtarimų dėl priklausomybės, vertingiausia kreiptis į psichikos sveikatos specialistą ar priklausomybių konsultantą. Artimiesiems patariama derinti empatiją su aiškiomis ribomis, nes vien moralizavimas ar kontrolė retai padeda, o gydymas dažniausiai reikalauja ir emocinės, ir praktinės paramos.

    „Vien problemos atpažinimas jau yra pusė darbo, nes priklausomybę dažnai lydi neigimas. Tai gydoma būklė, o ne moralinis trūkumas“, – sakė J. Gilesas.

  • Sodininkystė po 60-ies: gydytojai paaiškina, kodėl pavasario darbai ramina geriau už terapiją

    Sodininkystė po 60-ies: gydytojai paaiškina, kodėl pavasario darbai ramina geriau už terapiją

    Pavasarį sodai ir balkonai atgyja, o kartu daugeliui moterų po 60-ies stiprėja noras daugiau judėti, būti gryname ore ir turėti aiškų dienos ritmą. Sodininkystė vis dažniau apibūdinama kaip tyli savipagalbos forma, kuri sujungia lengvą fizinį krūvį, dėmesingumą ir prasmingą rezultatą.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad tokia veikla ypač tinka vyresniame amžiuje, kai svarbiausia tampa reguliarumas, o ne intensyvumas. Ravėjimas, sodinimas, persodinimas ar laistymas įtraukia visą kūną, tačiau leidžia dirbti savo tempu ir daryti pertraukas, todėl mažėja pervargimo rizika.

    Kodėl sodas veikia psichiką?

    Psichologiniu požiūriu sodininkystė padeda nukreipti dėmesį nuo nuolatinio nerimo ir minčių srauto į konkrečius, paprastus veiksmus. Dirbant su žeme, augalais ir vandeniu lengviau išlaikyti vadinamąjį buvimą čia ir dabar, o tai siejama su mažesne įtampa ir geresne emocine savijauta.

    Ne mažiau svarbus ir kontrolės jausmas: augalai reikalauja dėmesio, bet ne spaudimo, o rezultatas matomas pamažu. Toks lėtas ciklas daugeliui tampa stabilumo atrama, ypač kai kasdienybėje atsiranda daugiau vienatvės, pasikeičia darbo ritmas ar sumažėja socialinių kontaktų.

    „Sodininkystė sujungia judesį, dėmesingumą ir aiškų rezultatą, o tai vyresniame amžiuje dažnai veikia raminamai“, – sako sveikatos specialistai, vertinantys reguliarios, neperkraunančios veiklos naudą.

    Natūralus judėjimas be sporto salės

    Dalis vyresnių žmonių vengia žodžio treniruotė, tačiau sode judesys ateina natūraliai. Pasilenkimai, siekimas, lengvas nešiojimas, rankų ir pečių darbas, vaikščiojimas po kiemą ar balkoną sudaro kasdienę aktyvumo dozę, kuri gali prisidėti prie geresnės savijautos.

    Gydytojai primena, kad vyresniame amžiuje ypač vertinamos švelnios, reguliarios veiklos, kurios neapkrauna staigiais krūviais. Sodininkystė gali padėti palaikyti sąnarių judrumą, pusiausvyrą ir bendrą ištvermę, tačiau svarbiausia išlikti atsargiems ir įsiklausyti į kūno signalus.

    Terapija gali prasidėti balkone

    Norint pajusti šios veiklos naudą, nebūtina turėti nuosavo sklypo. Net keli vazonai su žolelėmis, gėlėmis ar nedideliais pomidorais ant balkono sukuria asmeninę žalią erdvę, kurią prižiūrint atsiranda malonus dienos ritualas ir aiškus tikslas.

    Sodininkystė gali tapti ir socialiniu tiltu: dalijimasis daigais, patarimais su kaimynais ar sodinimas kartu su anūkais natūraliai skatina bendravimą. Tokie paprasti kontaktai dažnai turi didelę reikšmę emocinei sveikatai, nes mažina izoliacijos jausmą.

    Pradėti rekomenduojama nuo mažų žingsnių ir paprastų augalų, o ne nuo didelių pertvarkų. Patogūs, lengvi įrankiai, stabilus atsisėdimas, pirštinės ir pertraukos padeda išlaikyti malonumą, nes tikslas čia ne rekordai, o ramus, kasdienis rūpestis.

  • Prancūzijos psichiatrijos ligoninėje pacientams skiriami asilai: rezultatai stebina net medikus

    Prancūzijos psichiatrijos ligoninėje pacientams skiriami asilai: rezultatai stebina net medikus

    Asilai kaip terapijos dalis

    Rytinėje Paryžiaus dalyje esančiame Ville-Evrard ligoninės komplekse psichikos sveikatos pacientų terapijoje vis dažniau pasitelkiami asilai. Čia veikiantis gyvūnų asistuojamos terapijos padalinys laikomas išskirtiniu Prancūzijoje, o pacientai sako, kad tokios sesijos padeda nusiraminti ir lengviau ištverti gydymo rutiną.

    Programoje dalyvauja penki asilai, su kuriais pacientai mokosi užmegzti ryšį per paprastus, bet struktūruotus veiksmus: vedžiojimą, kanopų priežiūrą, šėrimą ir kontaktą po užsiėmimų. Ligoninė pabrėžia, kad tai nėra pramoga, o apgalvota intervencija greta įprasto psichiatrijos gydymo.

    Kaip vyksta užsiėmimai?

    Užsiėmimų metu pacientai su darbuotojų priežiūra vedžioja asilus po ligoninės teritoriją, atlieka priežiūros darbus ir palaipsniui prisiima atsakomybę už konkretų gyvūną. Ilgainiui siekiama, kad žmogus turėtų nuolatinį „porininką“: pažįstamas asilas mažina įtampą ir padeda lengviau įsitraukti.

    Viena iš programos dalyvių Nathalie sako, kad kontaktas su gyvūnu veikia panašiai kaip raminamieji vaistai, tik be „atsiribojimo“ jausmo.

    „Kai išgeri vaistus, kurie padeda atsipalaiduoti, poveikis labai panašus. Aš tai vadinčiau gyvūnų medicina: palengvėja ir nustoji galvoti apie visa kita“, – sakė Nathalie.

    Slaugytoja Audrey Seffar pasakoja, kad pradžioje pacientė nedrįso išlipti iš specialaus vežimėlio, tačiau nuosekliai dirbant su gyvūnu situacija keitėsi. Pasak jos, asilas tampa tarpininku, kuris padeda žengti mažus, bet svarbius žingsnius.

    „Po truputį, su padrąsinimu, ji tai padarė. Gyvūnas čia yra mediatorius, ir šiandien ji jau galėjo išlipti iš vežimėlio ir stovėti šalia savo asilo“, – sakė Audrey Seffar.

    Kodėl pasirinkti būtent asilai

    Programos iniciatoriai teigia, kad asilai išsiskiria ramiu temperamentu, socialumu ir gebėjimu „sulaikyti“ žmogaus emocijas, nereikalaujant daug žodinio bendravimo. Dėl to jie ypač tinkami pacientams, kuriems sunku dalyvauti grupinėse veiklose, palaikyti pokalbį ar reguliuoti nerimą.

    François Hadey, prisidedantis prie gyvūnų paruošimo terapijai, sako, kad asilams reikia kantraus, nuoseklaus darbo, tačiau jų reakcijos į žmogų būna labai aiškios. Jo teigimu, dalis gyvūnų į ligoninę atkeliauja iš prieglaudų, patyrę nepriežiūrą, todėl ir jų istorijos pacientams neretai tampa atpažįstamos.

    „Asilas yra labai protingas: jis greitai supranta, bet jam reikia aiškinti lėtai. Jie ramūs, paprastai artimi žmonėms, o įsitraukę į šias sąveikas labai gerai užmezga ryšį su pacientais. Jie tarsi emocijų kempinės“, – sakė François Hadey.

    Specialistai pabrėžia, kad gyvūnų asistuojama terapija neturi pakeisti gydytojo ar vaistų, tačiau gali padėti ten, kur vien medikamentai ne visada atkuria motyvaciją. Psichiatrijoje tai ypač aktualu pacientams, vartojantiems antipsichozinius vaistus ar raminamuosius, kurie kai kuriems žmonėms sumažina energiją ir norą veikti.

    Pasak programos kūrėjų, rūpinimasis gyvūnu veikia „veidrodžio principu“: mokantis šerti ir prižiūrėti asilą, lengviau grįžti prie savęs priežiūros įpročių. Ligoninėje taip pat pasitelkiami ir kiti gyvūnai, o mažesni kartais atnešami į palatas tiems, kurie negali išeiti į lauką.

    Ville-Evrard komanda siekia, kad tokios praktikos būtų plačiau pripažįstamos ir moksliškai įvertintos. Nors kasdienė patirtis ir pacientų liudijimai rodo naudą, specialistai pabrėžia, kad reikalingi nuoseklūs tyrimai, kurie padėtų aiškiau įvardyti, kam ir kokiomis sąlygomis gyvūnų asistuojama terapija veiksmingiausia.

  • Mažeikių visuomenės sveikatos biuras kviečia gyventojus į nemokamas sveikatos stiprinimo veiklas

    Mažeikių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras kviečia rajono gyventojus aktyviau rūpintis savijauta ir įsitraukti į bendruomenines sveikatos stiprinimo veiklas. Pasak biuro, šiuo metu vykdomos programos orientuotos į onkologinių ligų prevenciją ir 65 metų bei vyresnių asmenų sveikatos stiprinimą.

    Užsiėmimuose numatoma kalbėti apie sveikos gyvensenos pagrindus, kasdienį fizinį aktyvumą, psichikos sveikatą ir streso valdymą. Taip pat bus aptariama miego svarba, dažniausios lėtinių ligų rizikos veiksnių mažinimo priemonės ir praktiniai įgūdžiai, padedantys lengviau keisti įpročius.

    Viena iš veiklų krypčių siejama su ankstyva prevencija, nes būtent ji padeda laiku pastebėti sveikatos pokyčius ir sumažinti rimtų komplikacijų tikimybę. Sveikatos specialistai primena, kad riziką dažnai didina keli veiksniai iš karto, todėl svarbiausia yra nuoseklus, ilgalaikis gyvenimo būdo keitimas.

    Užsiėmimai bus organizuojami grupėse, o dalyvavimo forma gali būti kontaktinė, nuotolinė arba hibridinė, kad gyventojams būtų paprasčiau prisijungti pagal galimybes. Tokia praktika plačiai taikoma visuomenės sveikatos stiprinimo programose, kai norima pasiekti daugiau žmonių ir sumažinti dalyvavimo barjerus.

    Biuras ragina nepraleisti progos prisijungti ir stiprinti sveikatą kartu su bendruomene. Detalią informaciją apie registraciją, užsiėmimų grafiką ir dalyvių grupes gyventojai kviečiami sužinoti tiesiogiai Mažeikių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biure.