CP v2

Tag: Psichologija

  • Gimimo datos numerologija: ką ji žada apie pašaukimą ir kodėl šiuos teiginius verta vertinti atsargiai

    Numerologijoje teigiama, kad gimimo data gali padėti nusakyti žmogaus vidinį pašaukimą ir stipriąsias savybes. Dažniausiai remiamasi gimimo dienos skaičiumi arba vadinamuoju gyvenimo kelio skaičiumi, kurį sudaro visi gimimo datos skaitmenys, sumažinami iki vieno skaitmens.

    Tokie aiškinimai plačiai paplitę socialiniuose tinkluose ir pramoginėje žiniasklaidoje, nes siūlo paprastą raktą į sudėtingus klausimus apie karjerą, santykius ar savirealizaciją. Vis dėlto svarbu atskirti savirefleksijai skirtas praktikas nuo moksliškai pagrįstų metodų.

    „Numerologija, astrologija ir panašios praktikos nėra mokslo disciplinos, todėl jų išvadų nereikėtų laikyti patikimu sprendimų priėmimo pagrindu“, – pažymi populiariuose švietėjiškuose įspėjimuose pateikiama rekomendacija kritiškai vertinti tokius tekstus.

    Klasikinėje numerologijos tradicijoje dažnai išskiriami skaičiai nuo 1 iki 9, o kiekvienam priskiriamas tam tikras vaidmuo. Pavyzdžiui, 1 siejamas su lyderyste ir savarankiškumu, 2 su diplomatija ir emociniu jautrumu, 3 su kūryba ir mokymu, 4 su ambicija ir materialiais tikslais.

    Taip pat įprasta 5 sieti su laisvės poreikiu ir komunikacija, 6 su rūpesčiu ir harmonija, 7 su savistaba ir vidiniu augimu, 8 su disciplina bei atsakomybe, o 9 su idealizmu ir pagalba kitiems. Šios reikšmės dažnai pateikiamos kaip orientyras, kaip žmogus esą natūraliai linkęs elgtis ar kokiose srityse gali jaustis stipriausias.

    Vis dėlto psichologijoje plačiai aptariamas Barnumo efektas, kai bendro pobūdžio teiginiai atrodo itin taiklūs, nes žmogus juos lengvai pritaiko sau. Dėl to tokie aprašymai gali sukurti įtikinamą įspūdį net ir tada, kai jie nėra paremti patikrinamais duomenimis.

    Praktinis būdas pasinaudoti tokiais tekstais be žalos yra laikyti juos savirefleksijos priemone, o ne instrukcija. Jei renkatės profesinį kelią, svarbiau remtis kompetencijų vertinimu, darbo rinkos realijomis, mokymosi galimybėmis ir, prireikus, karjeros konsultantų ar psichologų pagalba.

    Jei numerologinis aprašymas padeda įvardyti tai, kas jums iš tiesų svarbu, tai gali tapti naudingu pokalbio su savimi pradžios tašku. Tačiau kai teiginiai pradeda keisti kritinį mąstymą ar riboti pasirinkimus, verta sustoti ir paieškoti tvirtesnio, faktais grįsto pagrindo.

  • Vyrai kaip taksi? Internetą užkariaujanti santykių teorija gali skaudžiai suklaidinti

    Vyrai kaip taksi? Internetą užkariaujanti santykių teorija gali skaudžiai suklaidinti

    Socialiniuose tinkluose nuolat gimsta naujos santykių „taisykles“ aiškinančios teorijos: nuo dingimo be paaiškinimo iki emocinio šykštumo, kai paliekami tik trupiniai dėmesio. Pastaruoju metu itin išpopuliarėjo vadinamoji taksi teorija, kuri žada paprastą atsakymą į klausimą, kodėl vieni vyrai rimtam įsipareigojimui „subręsta“ tik po išsiskyrimo.

    Ši idėja dažnai siejama su serialo „Sex and the City“ dialogais ir vėliau perkelta į šiuolaikinį pasimatymų žargoną. Teorija teigia, kad ne partnerė nulemia vyro apsisprendimą, o laikas: kai vyras „pasiruošęs“, tarsi taksi įjungia lemputę ir tada įsipareigoja tai moteriai, kuri tuo metu atsiranda jo gyvenime.

    Tokį aiškinimą daugelis priima kaip paguodą, ypač kai po skaudaus išsiskyrimo buvęs partneris netrukus susižada, susituokia ar sukuria šeimą. Emociškai tai patogu, nes leidžia nebesinešti kaltės ir nebeieškoti savyje trūkumų, kurie esą „sutrukdė“ santykiams.

    „Nustok kviesti taksi, kuris tavęs nepaims: kol neįjungta lemputė, tavo pastangos jo nepakeis“, – taip šią mintį dažnai perfrazuoja turinio kūrėjai, ragindami nebesivaikyti emociškai neprieinamų žmonių.

    Vis dėlto psichologai pabrėžia, kad toks modelis pernelyg supaprastina sudėtingus sprendimus. Pasirengimą įsipareigoti paprastai lemia ne vien kalendorius, o keli veiksniai: tarpusavio suderinamumas, vertybės, santykių įgūdžiai, gebėjimas spręsti konfliktus, finansinis ir emocinis stabilumas, ankstesnių patirčių įtaka.

    Kritikai atkreipia dėmesį ir į riziką: tikėjimas „taksi lempute“ gali normalizuoti laukimą, kai žmogus ilgai tenkinasi miglotais pažadais ir neapibrėžtu ryšiu. Jei vienas partneris nuolat vengia aiškumo, atideda bendrus planus ar atsisako apibrėžti santykius, problema dažnai būna ne laikas, o nenoras arba negebėjimas kurti abipusį ryšį.

    Santykių specialistai dažnai siūlo vietoj mitų rinktis patikimesnį kriterijų: elgesio nuoseklumą. Jei žmogus rodo dėmesį veiksmais, kalba apie ateitį konkrečiai, priima atsakomybę ir ieško sprendimų, tai kur kas tvirtesnis signalas nei bandymas atspėti, ar jis „jau pasiruošęs“.

    Taksi teorija gali padėti atsitraukti nuo savigraužos, tačiau ji neturėtų tapti pasiteisinimu ignoruoti raudonas vėliavas. Galutinis atsakymas dažniausiai paprastesnis ir kartu sunkesnis: sveikus santykius kuria du žmonės, kurie abu nori to paties ir tai rodo ne žodžiais, o kasdieniais pasirinkimais.

  • Tyrimas: jausmų įvardijimas gali mažinti nerimą dėl neapibrėžtumo, ypač turint autistiškų bruožų

    Tyrimas: jausmų įvardijimas gali mažinti nerimą dėl neapibrėžtumo, ypač turint autistiškų bruožų

    Ką parodė Japonijos tyrimas

    Naujas Nagojaus universiteto (Japonija) mokslininkų tyrimas rodo, kad emocijų atpažinimas ir įvardijimas gali būti svarbi strategija, padedanti lengviau suvaldyti nerimą, ypač tada, kai situacija neapibrėžta.

    Daugiausia naudos, pasak autorių, gali patirti žmonės, kuriems būdingi ryškesni autistiški bruožai, nes jie dažniau patiria vadinamąjį neapibrėžtumo netoleravimą.

    Tyrimas publikuotas mokslo žurnale „Scientific Reports“. Jame analizuota, kaip suaugusieji tvarkosi su nemaloniais jausmais, kai trūksta aiškumo, plano ar nuspėjamumo.

    Mokslininkai apklausė 505 Japonijos gyventojus, kurių amžius buvo nuo 20 iki 39 metų, ir vertino autistiškų bruožų raišką, nerimą dėl neapibrėžtumo bei polinkį įvardyti emocijas.

    Kodėl svarbu įvardyti emocijas?

    Autistiški bruožai apima socialinės komunikacijos ypatumus ir didesnį poreikį rutinai, struktūrai bei nuspėjamumui. Tyrėjai pabrėžia, kad šie bruožai egzistuoja spektre ir skirtingu laipsniu pasireiškia visoje populiacijoje.

    Tyrimo duomenys parodė, kad ryškesni autistiški bruožai siejosi ir su didesniu nerimu neprognozuojamose situacijose, ir su didesniu polinkiu emocijas išreikšti žodžiais.

    Mokslininkų aiškinimu, emocijų įvardijimas gali veikti kaip savireguliacijos mechanizmas: kai žmogus tiksliau nusako, ką jaučia, patirtis tampa aiškesnė, lengviau pasirenkamas kitas žingsnis, mažėja vidinis chaosas.

    Psichologijoje šis principas dažnai siejamas su emocijų žymėjimu ir sąmoningu įsisąmoninimu, kai jausmas iš miglotos įtampos virsta konkrečiu apibrėžimu, pavyzdžiui, nerimu, susierzinimu ar bejėgiškumu.

    Ką tai gali reikšti praktikoje

    Tyrimo autoriai kelia prielaidą, kad tai gali būti pritaikoma mokyklose, terapijoje ir šeimos aplinkoje. Pavyzdžiui, žmogui gali padėti paprastas, tikslus siūlymas įvardyti būseną: ar tai nerimas, ar perkrova, ar įtampa.

    Tokios užuominos ypač svarbios tada, kai žmogui sunku pačiam aiškiai pasakyti, kas vyksta viduje, ir dėl to emocinis diskomfortas dar labiau sustiprėja.

    Vis dėlto tyrėjai pabrėžia, kad išvadų nereikėtų perkelti tiesiogiai visiems autistiškiems žmonėms. Tyrimo dalyviai neturėjo klinikinės autizmo spektro sutrikimo diagnozės, todėl rezultatai labiau atspindi bruožų variacijas bendroje populiacijoje.

    Komanda praneša tęsianti darbą su diagnozuotais suaugusiaisiais, kad patikrintų, ar tie patys ryšiai išlieka ir klinikinėse grupėse.

  • Nemokama paskaita Molėtuose tėvams: kaip susikalbėti su paaugliu ir išlaikyti ryšį namuose

    Nemokama paskaita Molėtuose tėvams: kaip susikalbėti su paaugliu ir išlaikyti ryšį namuose

    Molėtų socialinės paramos centras gegužės 15 dieną kviečia tėvus į nemokamą valandos paskaitą apie bendravimą su paaugliais. Susitikimas vyks Molėtuose, Jaunimo g. 5, Molėtų gimnazijos skaitykloje (antrame aukšte).

    Organizatoriai pabrėžia, kad būtina išankstinė registracija, o vietų skaičius ribotas iki 30 dalyvių. Paskaita skirta tėvams, kurie nori geriau suprasti paauglystės pokyčius ir rasti praktiškų būdų, kaip kasdienybėje mažinti konfliktus.

    Užsiėmimą ves psichologas Evaldas Karmaza. Paskaitoje bus aptariama, kodėl paauglystėje dažniau kyla bendravimo sunkumų, kaip atpažinti emocinę įtampą ir kaip kalbėtis taip, kad vaikas jaustųsi išgirstas.

    Taip pat bus kalbama apie ribų ir savarankiškumo derinimą šeimoje, kai paaugliui vis labiau svarbi autonomija, tačiau tėvams išlieka atsakomybė už saugumą ir taisykles. Dėmesys bus skiriamas pasitikėjimu grįstam santykiui ir konstruktyviam konfliktų sprendimui.

    Renginys vyksta įgyvendinant projektą „Kompleksinės paslaugos (KOPA)“, kurį vykdo Molėtų socialinės paramos centras kartu su Europos socialinio fondo agentūra. Projekto tikslas – stiprinti asmenų ir šeimų gebėjimus savarankiškai spręsti kylančius socialinius iššūkius.

    Dėl registracijos ir papildomos informacijos kviečiama kreiptis telefonu +370 607 92087. Koordinatorė – Gražina Viškelienė.

  • Keturi gimimo datos skaičiai, kuriems priskiriama finansinė sėkmė: ką apie tai sako numerologija

    Socialiniuose tinkluose ir pramoginėje žiniasklaidoje vėl išpopuliarėjo teiginys, kad tam tikromis mėnesio dienomis gimę žmonės esą turi didesnę tikimybę praturtėti. Dažniausiai minimos keturios datos: 4, 8, 17 ir 26 diena, o argumentai remiami numerologijos aiškinimais apie skaičių „energiją“ ir asmenines savybes.

    Svarbu pabrėžti, kad numerologija ir astrologija nėra mokslo disciplinos, o jų teiginiai nėra patvirtinti patikimais tyrimais. Tokie tekstai paprastai yra pramoginio pobūdžio ir labiau atspindi kultūrines tradicijas bei interpretacijas, o ne tikrą priežastinį ryšį su pajamomis ar turto kaupimu.

    Numerologijoje 4 dažnai siejamas su disciplina, nuoseklumu ir praktiniu mąstymu. Šio aiškinimo šalininkai teigia, kad 4 dieną gimę žmonės labiau linkę kantriai dirbti, taupyti ir ilgainiui susikurti stabilesnį finansinį pagrindą.

    Kas čia skamba įtikinamai ir be mistikos, yra pati idėja apie įpročius: reguliarus darbas, finansinė drausmė ir aiškūs tikslai ilgainiui iš tiesų padeda gerinti asmeninę finansinę padėtį. Vis dėlto tai nėra įrodymas, kad gimimo diena lemia žmogaus pajamas.

    Skaičius 8 numerologijoje dažnai pristatomas kaip siejamas su galia, materialiais pasiekimais ir ambicija. Teigiama, kad 8 dieną gimę žmonės labiau orientuojasi į rezultatą, nebijo atsakomybės, o tai esą gali padėti karjeroje ar versle.

    Kartu šiuose aiškinimuose dažnai akcentuojama ir kita pusė: norint išlaikyti finansinę sėkmę, reikalinga savikontrolė, gebėjimas planuoti ir atsakingai elgtis su pinigais. Praktikoje tai labiau primena universalias asmeninių finansų taisykles nei išskirtinę gimimo datos „dovaną“.

    Gimimo 17 dieną interpretacijos paprastai konstruojamos iš kelių skaičių reikšmių, todėl šiai datai priskiriamas savarankiškumas, vidinis kryptingumas ir gebėjimas priimti sprendimus vienam. Pasak numerologijos šalininkų, tokie žmonės dažniau renkasi individualius projektus ar savarankišką veiklą.

    Realiame gyvenime savarankiškumas ir gebėjimas prisiimti riziką kartais iš tiesų koreliuoja su didesniu uždarbiu, ypač versle ar laisvai samdomame darbe. Tačiau tai labiau priklauso nuo išsilavinimo, patirties, rinkos situacijos ir asmeninių gebėjimų, o ne nuo kalendoriaus datos.

    Apie 26 dieną dažnai sakoma, kad finansinė sėkmė ateina per ryšius, bendradarbiavimą ir partnerystes. Tokia interpretacija pabrėžia komandinį darbą, gebėjimą kurti pasitikėjimą ir kartu siekti bendro tikslo.

    Ši idėja turi racionalų grūdą: daugelyje sričių didžiausią vertę sukuria komandos, o stiprūs profesiniai ryšiai padeda greičiau rasti galimybių, klientų ar investuotojų. Vis dėlto tai universalus dėsningumas, kuris galioja visiems, nepriklausomai nuo gimimo dienos.

    Jei tokie teiginiai pasirodo patrauklūs, verta juos vertinti kaip lengvą pramogą, o finansinius sprendimus grįsti patikimais duomenimis ir realiais veiksniais. Pajamoms ir turtui dažniausiai didžiausią įtaką daro įgūdžiai, pasirinkta profesija, ekonominės sąlygos, disciplina, rizikos valdymas ir ilgalaikis planavimas.

    „Numerologija ir kitos panašios praktikos nėra moksliškai patvirtintos, todėl jos neturėtų būti naudojamos kaip patikimas pagrindas sprendimams“, – pabrėžia edukacinio pobūdžio įspėjimai, dažnai lydintys tokius tekstus.

  • Brain development may extend into your early 30s, reshaping the age 25 myth

    Brain development may extend into your early 30s, reshaping the age 25 myth

    The popular claim that the brain finishes maturing at 25 has become a shorthand explanation on social media for impulsive decisions and uneven judgment in young adulthood. Neuroscientists say the idea is rooted in older imaging work, but it oversimplifies a longer and more gradual process.

    Earlier longitudinal MRI studies tracked changes in grey matter across childhood and adolescence, including synaptic pruning that strengthens frequently used circuits and trims others. Because many of those datasets ended in the early 20s, age 25 emerged as a convenient estimate rather than a hard biological cutoff.

    New scans map longer maturation

    More recent research has shifted from single brain regions to how whole networks communicate via white matter, the fiber pathways that connect distant areas. In a large analysis spanning infancy to old age, researchers identified a prolonged phase of network reorganization that can stretch into the early 30s.

    One focus is how the brain balances segregation and integration as it matures. Segregation builds specialized clusters for different functions, while integration strengthens long-range connections that help coordinate complex tasks like planning and self-control.

    What changes after the early 30s

    Data suggest a turning point around the early 30s, when some developmental trends level off and the brain shifts toward maintaining well-used pathways. Rather than continuous expansion, the emphasis becomes efficiency and stability in the connections a person relies on most.

    Experts caution that labeling adults as unfinished can be misleading, because brain development is not a single finish line and varies across individuals. Maturation also depends on experience, education, sleep, stress, and health, all of which can shape brain organization over time.

    Why the finding matters

    The updated picture supports a more nuanced view of neuroplasticity, the brain’s ability to adapt across the lifespan. While younger brains often show faster structural change, learning and training remain possible well beyond the 20s, and there is no sudden switch that flips at 25.

    Researchers say the takeaway is not that people in their late 20s are incapable of adult judgment, but that key neural systems may still be refining how efficiently they communicate. That may help explain why many people report steadier decision-making and emotional regulation as they move through their 30s.

  • Waseda Researchers Apply Attachment Theory to Human-AI Bonds: What EHARS Reveals About Anxiety and Avoidance

    As AI chatbots and digital assistants become part of daily life, researchers are looking beyond trust and usefulness to understand the emotional side of human-AI interaction. A team at Waseda University argues that attachment theory, long used to explain human bonds, can also help explain why some people turn to AI for comfort and guidance.

    The researchers developed a new self-report measure called the Experiences in Human-AI Relationships Scale, or EHARS, to capture how users relate to AI in ways that resemble attachment patterns. The work, based on two pilot studies and a formal study, was published in Current Psychology in May 2025.

    Measuring attachment anxiety and avoidance

    EHARS focuses on two dimensions: attachment anxiety and attachment avoidance toward AI systems. Higher anxiety is linked to seeking reassurance and worrying that an AI will respond inadequately, while higher avoidance reflects discomfort with emotional closeness and a preference for distance.

    In the study, nearly 75% of participants reported turning to AI for advice, suggesting that many people already treat AI as a source of guidance. About 39% described AI as a constant, dependable presence, a finding the authors say is relevant to how emotional security can be sought through technology.

    What the findings do and do not mean

    The authors emphasize that the results do not prove people are forming genuine human-like attachments to AI. Instead, the study indicates that established psychological frameworks may help describe patterns in human-AI relationships as these tools become more conversational and socially responsive.

    That distinction matters because AI systems can simulate empathy without experiencing it, potentially shaping user expectations and dependency. Researchers and ethicists have increasingly warned that emotionally persuasive interfaces can heighten risks for vulnerable users, particularly in loneliness and mental health contexts.

    Implications for ethical AI design

    The team suggests EHARS could help designers and researchers evaluate how different users emotionally engage with AI, informing safer interaction patterns. In practice, that could mean more transparent disclosures, careful use of relational language, and guardrails to reduce overreliance where attachment anxiety appears high.

    As AI companions, coaching bots, and therapy-adjacent apps expand, measuring emotional dynamics may become as important as testing accuracy and security. The Waseda study positions attachment-informed evaluation as one tool for aligning AI behavior with user well-being and responsible product design.

  • Penn State-linked study suggests perceived control can cut daily stress by driving faster problem-solving

    Penn State-linked study suggests perceived control can cut daily stress by driving faster problem-solving

    New research involving scientists affiliated with Penn State suggests that feeling more in control of everyday problems can make people more likely to resolve them, easing day-to-day stress. The findings add to evidence that small psychological shifts can influence how people respond to routine hassles.

    The study, published in Communications Psychology, analyzed daily reports from more than 1 700 adults participating in the National Study of Daily Experiences, a project linked to the broader MIDUS health survey. Participants logged stressors over eight consecutive days and noted whether each issue was resolved by day’s end.

    Control and stress resolution link

    Researchers found that on days when individuals reported greater perceived control over a stressor, they were substantially more likely to take action that led to resolution. Examples included addressing an interpersonal conflict, handling a home problem, or responding to work overload.

    The analysis indicated that perceived control varies from day to day rather than functioning as a fixed personality trait. That matters because it suggests control can potentially be strengthened through context, planning, or support, rather than being something people either have or lack.

    Why age may amplify effects

    The link between perceived control and resolving stressors appeared to strengthen with age across the two survey waves taken roughly a decade apart. Researchers reported that later in the study period, higher-than-usual perceived control was associated with an even greater likelihood of resolving the day’s stressor.

    Scientists cautioned that perceived control does not remove stressors, but it may help people respond in ways that prevent problems from lingering. The authors say the next step is to examine whether faster resolution could also reduce the health impact of chronic stress over longer periods.

  • University of Illinois study suggests joint savoring can strengthen relationships, especially under stress

    University of Illinois study suggests joint savoring can strengthen relationships, especially under stress

    Couples who deliberately pause to appreciate enjoyable moments together tend to report stronger, more stable relationships, according to new research from the University of Illinois Urbana-Champaign. The findings suggest that this shared habit, known as joint savoring, is linked to higher satisfaction and fewer conflicts.

    Savoring is commonly described by psychologists as slowing down to notice positive experiences and letting them register, whether in the present or through remembering the past and anticipating the future. While earlier work has tied savoring to individual well-being, the Illinois team examined what changes when partners do it together.

    How joint savoring was measured

    The study analyzed survey responses from 589 adults across the United States who were in committed relationships, most of them married. Participants were asked how often they and their partners intentionally focused on positive shared experiences, using a relationship-focused measure adapted from established savoring research.

    Respondents also reported on relationship quality, including satisfaction, communication conflict, and confidence that the relationship would last. They answered separate questions about stress and well-being, capturing whether they felt on top of responsibilities or overwhelmed in the prior month.

    A buffer when stress increases

    Researchers found that people who reported more joint savoring also reported less conflict, greater relationship satisfaction, and stronger belief in their shared future. The same group also showed signs of better personal well-being, indicating potential spillover benefits beyond the relationship itself.

    The pattern was most pronounced among people experiencing higher stress, where joint savoring appeared to function as a protective factor. In other words, when pressures rose, couples who routinely focused on positive shared moments were more likely to maintain confidence in their relationship and protect mental health.

    Why small rituals may matter

    The authors argue that joint savoring is practical because it does not require major life changes, only intentional attention. They suggest couples can build it into normal routines, such as talking through a good memory, lingering over a meal, or planning something enjoyable together.

    The research also underscores a limitation common to survey-based studies: the data reflects self-reports rather than observations of both partners in real time. Still, the findings add to a growing body of evidence that simple, repeatable relationship habits can help couples stay resilient, particularly during stressful periods.

  • Mokslininkai įvardijo emociją, kuri gali reikšmingai keisti psichikos sveikatą: ją patiriame dažniau nei manome

    Mokslininkai įvardijo emociją, kuri gali reikšmingai keisti psichikos sveikatą: ją patiriame dažniau nei manome

    Psichologai ir neuromokslininkai vis daugiau dėmesio skiria sudėtingai emocijai, kurią lietuviškai dažnai apibūdiname kaip nuostabą ir susižavėjimą ar net pagarbų „didingumo“ jausmą. Ji kyla tada, kai patiriamas vaizdas, mintis ar įvykis atrodo per didelis, kad tilptų į įprastą supratimą, ir trumpam pakeičia tai, kaip vertiname save bei aplinkinį pasaulį.

    Tokią būseną žmonės sieja su gamta, menu, muzika ar bendruomeniniais įvykiais, o astronautai ją aprašo žvelgdami į Žemę iš kosmoso. Tyrimai rodo, kad teigiama šios emocijos forma gali būti susijusi su geresne savijauta, mažesniu stresu ir didesniu gyvenimo prasmingumo jausmu, nors efektas nėra vienodas visiems.

    Ta pati emocija gali ir raminti, ir gąsdinti

    Specialistai pabrėžia, kad ši emocija turi dvi puses. Teigiama patirtis dažniau siejama su grožiu, harmonija ir saugumu, kai žmogus jaučia malonų susižavėjimą ir vidinę ramybę, pavyzdžiui, kalnuose ar stebėdamas įspūdingą saulėlydį.

    Tačiau panašus didingumo jausmas gali atsirasti ir grėsmės situacijose, kai kartu kyla baimė ir kontrolės praradimo pojūtis, pavyzdžiui, per stichines nelaimes. Kūno reakcijos abiem atvejais gali būti panašios, tačiau emocinę „etiketę“ dažnai nulemia kontekstas ir tai, ar žmogus jaučiasi saugus.

    Kas vyksta smegenyse

    Neuromoksliniai darbai sieja šią patirtį su dėmesio persitvarkymu: sumažėja aktyvumas smegenų tinkluose, kurie dažnai dalyvauja savirefleksijoje ir nuolatiniame galvojime apie save. Dėl to žmogus gali jausti, kad jo rūpesčiai trumpam „susitraukia“, o dėmesys persikelia į išorinį pasaulį.

    Skirtingos šios emocijos formos, kaip rodo tyrimai, gali skirtis ir fiziologiškai. Teigiama patirtis dažniau siejama su organizmo „nuraminimo“ mechanizmais, o neigiama gali labiau suaktyvinti kovok arba bėk reakciją, ypač jei situacija vertinama kaip pavojinga.

    Kodėl tai gali būti naudinga psichikos sveikatai

    Psichologijos literatūroje ši emocija siejama su keliais galimais mechanizmais: mažesniu savęs sureikšminimu, didesniu ryšio su kitais žmonėmis jausmu ir didesne prasme. Kai kuriuose tyrimuose pastebėta, kad žmonės po tokios patirties būna labiau linkę padėti kitiems ir lengviau atsitraukia nuo įkyrių minčių.

    Vis dėlto mokslininkai pabrėžia ribas: ne visi patyrimai automatiškai virsta ilgalaike nauda, o neigiama šios emocijos forma gali sustiprinti nerimą. Todėl svarbus saugumo faktorius ir individualūs skirtumai, pavyzdžiui, polinkis į nerimą ar jautrumas stipriems dirgikliams.

    Praktikoje daug dėmesio sulaukia vadinamieji sąmoningi pasivaikščiojimai, kai einama su tikslu pastebėti grožį, mastą ir netikėtumą. Specialistai taip pat mini meną, muziką, mokymąsi ir bendras patirtis kaip paprastesnius būdus sukelti teigiamą nuostabos ir susižavėjimo būseną kasdienybėje.