CP v2

Tag: Puslaidininkiai

  • Jim Cramer įspėja: „Nike“ gali smukti dar ilgai – DI bumas palieka vartojimo akcijas šešėlyje

    Jim Cramer įspėja: „Nike“ gali smukti dar ilgai – DI bumas palieka vartojimo akcijas šešėlyje

    Rinkas kilstelėjo darbo rinkos duomenys

    Penktadienį JAV akcijų indeksai kilo po geresnės nei prognozuota balandžio darbo rinkos ataskaitos. JAV Darbo departamentas pranešė, kad per mėnesį sukurta 115 000 naujų darbo vietų, o nedarbo lygis išliko 4,3 proc.

    „CNBC Investing Club“ aptarime portfelio analizės vadovas Jeffas Marksas akcentavo, kad tokie skaičiai silpnina argumentą dėl greitų palūkanų normų mažinimų. Jo vertinimu, darbo rinka išlieka pakankamai stabili, todėl Federalinis rezervų bankas gali neskubėti keisti politikos.

    Laidos vedėjas Jim Cramer vis dėlto pabrėžė, kad daliai ekonomikos, ypač būstui ir jautresniam vartojimui, mažesnės palūkanos vis dar būtų reikšminga paspirtis. Jo teigimu, būsto rinkai ir žemesnės kainos segmentui spaudimas nemažėja, o tai riboja optimizmą tradicinėms vartojimo bendrovėms.

    „Nike“ spaudžia lūkesčiai ir DI investicijų banga

    Didžiausio dėmesio susitikime sulaukė „Nike“, kurią „Wells Fargo“ penktadienį reitingavo prasčiau, įvardydama riziką, kad bendrovės atsigavimo procesas gali užtrukti ilgiau, nei tikėjosi investuotojai. Pasak J. Cramer, pastaraisiais mėnesiais rinkoje ryškėja atotrūkis tarp DI istorijos ir tradicinio vartojimo sektoriaus.

    „Nike“ akcijos šiemet buvo kritusios maždaug 30 proc., todėl bendrovė tapo viena silpniausių Dow indekso narių. J. Cramer aiškino, kad net ir gerėjant fundamentiniams rodikliams vien to gali nepakakti, jei bendra investuotojų nuotaika mažmeninėje prekyboje išlieka prislopusi.

    Anot jo, rinkos dalyviai šiuo metu dažniau renkasi bendroves, kurios tiesiogiai siejamos su DI infrastruktūra, duomenų centrais ir puslaidininkiais. Toks kapitalo persiskirstymas gali reikšti, kad vartojimo prekių gamintojų akcijoms atsigauti bus sunkiau, ypač jei palūkanų mažinimai vėluos.

    Puslaidininkių grandinė išlieka favoritė

    Susitikime taip pat aptarta „Qnity Electronics“, kuri turėtų skelbti rezultatus antradienio rytą. Jeffas Marksas pabrėžė, kad daugiau nei 65 proc. bendrovės veiklos siejama su puslaidininkiais, todėl ji gali tiesiogiai laimėti iš DI ir duomenų centrų investicijų ciklo.

    Minėta, kad bendrovės akcijos šiemet buvo pakilusios apie 80 proc., o po tokio šuolio rinka gali tikėtis ypač stiprių rezultatų. J. Cramer ir J. Marksas sutarė, kad norint išlaikyti impulsą, gali prireikti ne tik geresnių nei prognozuota skaičių, bet ir pakeltų prognozių.

    Greitoje apžvalgos dalyje taip pat paminėtos kelios kitos rinkos stebimos akcijos, tarp jų „CoreWeave“, „Cloudflare“, „DraftKings“ ir „Airbnb“. Bendras akcentas išliko tas pats: investuotojai ypač jautriai reaguoja į bet kokius signalus, rodančius, kas gali tapti ilgalaikiais DI bumo laimėtojais.

  • Volstritas skelbia DI sargybos pasikeitimą: „Intel“ ir „AMD“ šauna į viršų, „Nvidia“ atsilieka

    Volstritas skelbia DI sargybos pasikeitimą: „Intel“ ir „AMD“ šauna į viršų, „Nvidia“ atsilieka

    Nuo „ChatGPT“ proveržio 2022 metų pabaigoje DI infrastruktūros bumo simboliu tapo „Nvidia“, tačiau Volstrite vis dažniau matomas kapitalo persiskirstymas. Pastaruoju metu investuotojai aktyviau perka įmones, kurios ankstyvoje DI plėtros fazėje buvo mažiau pastebimos.

    Ryškiausias to pavyzdys matėsi šią savaitę: „AMD“ ir „Intel“ akcijos šoktelėjo maždaug po 25 proc., „Micron“ pabrango daugiau nei 37 proc., o „Corning“ ūgtelėjo apie 18 proc. Tuo pat metu „Nvidia“ 2026 metais augo kukliau ir labiau priminė viso „Nasdaq“ tempo judėjimą.

    Rinka plečia DI statybų žemėlapį

    Investuotojai vis aiškiau stato už tai, kad DI duomenų centrų plėtra bus ilga ir reikalaus ne vien grafinių procesorių. Didėjant skaičiavimo apimtims, auga poreikis atminties lustams, centriniams procesoriams, optiniams ryšiams ir kitoms komponentėms, kurios lemia našumą bei energijos sąnaudas.

    Viena svarbiausių naujų temų tapo atminties rinka. Dėl pasiūlos trūkumo kylant kainoms, atminties gamintojai gavo stiprų postūmį, o „Micron“ pastaraisiais mėnesiais tapo vienu karščiausių sandorių puslaidininkių sektoriuje.

    Rinkoje akcentuojama, kad materialus trūkumas dažnai reiškia staigesnį pelningumo šuolį, nes kainos kyla greičiau nei sąnaudos. Tokios fazės istorijoje ne kartą tapo pagrindu įspūdingiems atminties gamintojų akcijų ciklams.

    Agentai grąžina dėmesį CPU

    Kita kryptis, kurią vis dažniau mini analitikai, yra centrinių procesorių sugrįžimas į pirmą planą. DI plėtrai persikeliant nuo vien pokalbių robotų prie agentų, galinčių vykdyti užduočių grandines, duomenų centrams reikia daugiau universalių skaičiavimo išteklių.

    Prognozuojama, kad duomenų centrų CPU rinka per artimiausius metus gali išaugti daugiau nei dvigubai, o šias nuotaikas sustiprino „AMD“ ketvirčio rezultatai ir atnaujintos augimo ambicijos serverių segmente. Analitikai tai vertina kaip struktūrinį lūžį, kuriame auga ir CPU, ir duomenų centrų greitintuvų paklausa.

    „Agentai iš tiesų kuria milžinišką paklausą visame DI diegimo cikle, ir mums labai įdomu būti pačiame jo centre“, – sakė „AMD“ vadovė Lisa Su.

    „Intel“ atsigavimas ir optikos statymai

    „Intel“ atveju investuotojai įžvelgia atsigavimo scenarijų, kurį pastiprina didesnės JAV investicijos į vietinę lustų gamybą. Papildomų impulsų akcijai suteikė ir pranešimai apie galimas gamybos partnerystes bei didžiųjų užsakovų susidomėjimą.

    Tuo metu DI infrastruktūros grandinėje ryškėja ir optinių technologijų vaidmuo. „Nvidia“ bendradarbiavimas su „Corning“ siejamas su perėjimu nuo varinių jungčių prie šviesolaidžio sprendimų didelio masto sistemose, o pati „Corning“ rinkoje jau buvo pasiekusi reikšmingų rekordų.

    Vis dėlto dalis rinkos dalyvių įspėja, kad staigūs puslaidininkių sektoriaus šuoliai primena ankstesnių burbulų dinamiką. Skamba ir perspėjimai apie galimą 25–30 proc. korekciją platesniame sektoriaus indekse, jei lūkesčiai pralenks realų pelnų augimą.

  • „Apple“ ir „Intel“ artėja prie sandorio: akcijos šovė į viršų, o lustų rinka gali apsiversti

    „Apple“ ir „Intel“ artėja prie sandorio: akcijos šovė į viršų, o lustų rinka gali apsiversti

    Kas vyksta tarp „Apple“ ir „Intel“

    „Apple“ ir „Intel“ esą priartėjo prie preliminaraus susitarimo, pagal kurį „Intel“ gamintų dalį „Apple“ įrenginiams skirtų lustų. Rinka į tai sureagavo audringai: „Intel“ akcijos per vieną prekybos sesiją šoktelėjo beveik 14 proc., o „Apple“ pabrango apie 2 proc.

    Nors abi bendrovės viešai situacijos nekomentavo, pati tokio sandorio tikimybė investuotojams signalizuoja galimą lūžį puslaidininkių gamybos žemėlapyje. „Apple“ iki šiol pažangiausių lustų gamybą daugiausia buvo sutelkusi pas „Taiwan Semiconductor Manufacturing Co.“.

    Kodėl tai svarbu „Apple“

    Pastaraisiais metais „Apple“ nuosekliai plėtė savo vidinę lustų kūrimo programą, o jos procesoriai tapo esmine „iPhone“, „Mac“ ir kitų įrenginių strategijos dalimi. Tačiau net ir kuriant lustus pačiai, gamybos pajėgumai lieka kritinis veiksnys, ypač kai dėl DI proveržio auga visos rinkos paklausa.

    Turėti antrą pajėgų gamintoją reikštų mažesnę tiekimo grandinės riziką ir daugiau lankstumo planuojant naujų įrenginių ciklus. Šis aspektas ypač aktualus laikotarpiu, kai pažangiausių technologinių procesų pajėgumai visame pasaulyje yra įtempti iki ribos.

    „Intel“ posūkis į gamybą kitiems

    „Intel“ jau kurį laiką siekia sustiprinti savo gamybos paslaugų kryptį ir tapti patikima alternatyva didžiausiems rinkos žaidėjams. Bendrovė didina pajėgumus JAV, o Arizonos gamykloje Chandler mieste pradėta didelės apimties gamyba naujuoju 18A technologiniu procesu, kuris turėtų priartinti „Intel“ prie pažangiausių pasaulinių standartų.

    Analitikai pabrėžia, kad „Apple“ užsakymas būtų vienas svarbiausių pasitikėjimo signalų „Intel“ liejyklų verslui, ilgą laiką kentėjusiam dėl vėlavimų ir gamybos išeigų problemų. Tokio masto klientas taip pat būtų itin reikšmingas įrodymas, kad „Intel“ pajėgi užtikrinti reikiamą kokybę ir stabilų tiekimą.

    „Esu šimtu procentų įsitikinęs, kad tai įvyks. Nežinau, kada“, – sakė lustų rinkos analitikas Benas Bajarin.

    Rinkoje taip pat kalbama, kad „Apple“ galėtų laukti patobulintos 18A versijos, vadinamos 18A-P, kuri, tikėtina, būtų lengviau plečiama masinei gamybai. Jei taip nutiktų, „Intel“ perspektyvos pritraukti didelius užsakymus sustiprėtų dar labiau, nes technologinis stabilumas ir mastelio galimybės yra lemiami kriterijai tokio dydžio klientams.

    Ką tai reikštų „TSMC“ ir visai rinkai

    Potencialus „Apple“ užsakymų dalies perkėlimas pats savaime nebūtinai smogtų „TSMC“, nes ši įmonė ir taip gamina arti maksimalių pajėgumų, o paklausą skatina tiek DI lustai, tiek visų didžiųjų technologijų bendrovių investicijos. Vis dėlto „Apple“ kaip vienas didžiausių klientų bet kokiu atveju yra svarbus derybinis svertas ir strateginis signalas konkurencinėje kovoje.

    Platesniame kontekste tai rodo tendenciją, kai technologijų milžinės siekia mažinti priklausomybę nuo vieno tiekėjo, diversifikuoti gamybą ir dalį kritinės infrastruktūros perkelti arčiau pagrindinių rinkų. Puslaidininkių sektoriuje tai siejasi ir su geopolitinėmis rizikomis, ir su valstybių programomis, skatinančiomis pažangią gamybą JAV bei Europoje.

  • Jimas Crameris perspėja: DI euforija kelia rinką, bet šių klaidų investuotojai neturėtų kartoti

    Jimas Crameris perspėja: DI euforija kelia rinką, bet šių klaidų investuotojai neturėtų kartoti

    DI banga kelia rekordus

    JAV akcijų rinka pastarosiomis dienomis toliau kilo, o „Nasdaq Composite“ ir „S&P 500“ fiksavo naujus rekordus. Pagrindiniu varikliu tapo su DI siejamos bendrovės, ypač lustų ir duomenų centrų infrastruktūros segmentas.

    Apžvalgininkas Jimas Crameris atkreipė dėmesį, kad investuotojų nuotaikas šiuo metu dažnai pakursto net menkiausios teigiamos žinios apie puslaidininkius. Jo vertinimu, rinka ypač jautri DI temai, todėl kainos gali judėti ir dėl lūkesčių, o ne tik dėl rezultatų.

    Įspėja dėl portfelio koncentracijos

    Nors Crameris teigė vis labiau tikintis, kad DI infrastruktūra žymi ilgalaikį pokytį, jis perspėjo nesusieti viso portfelio su vienu sektoriumi. Duomenų centrų plėtra reikalauja ne tik lustų, bet ir energijos, tinklų įrangos, aušinimo bei statybų sprendimų, todėl rizikos išsiskaido per kelias industrijas.

    Pasak jo, investuotojams, kurie laukia idealaus momento, gali tekti susitaikyti su tuo, kad dalis augimo jau įskaičiuota į kainas. Kartu jis pabrėžė, kad korekcijos šiame segmente pasitaiko, o pirkimas kritimo dienomis istoriškai padeda mažinti įėjimo kainos riziką.

    „Tai vis dar milžiniška galimybė. Pirkti dar nevėlu“, – sakė Jimas Crameris.

    Savaitės dėmesio centre: infliacija ir rezultatai

    Artimiausiomis dienomis rinkos dalyviai stebės JAV vartotojų kainų indekso duomenis, kurie gali koreguoti lūkesčius dėl palūkanų normų trajektorijos. Minkštesni infliacijos skaičiai paprastai didina tikimybę, kad pinigų politika bus švelnesnė, o tai dažnai palanku augimo akcijoms.

    Investuotojų kalendoriuje taip pat išsiskiria bendrovių rezultatai, galintys patikrinti DI infrastruktūros istorijos tvarumą. Daug dėmesio skiriama įmonėms, kurios tiekia energiją duomenų centrams, gamina puslaidininkių pramonės medžiagas, tinklų įrangą ar lustų gamybos įrenginius.

    Crameris taip pat palygino dabartinį puslaidininkių ralį su ankstyvuoju interneto bumo laikotarpiu, kai technologiniai pokyčiai pakeitė ištisus verslo modelius. Jo teigimu, vis svarbesnė tampa vadinamoji agentinė kryptis, kai DI sistemos atlieka daugiau užduočių savarankiškai ir didina skaičiavimo pajėgumų poreikį.

  • „Nintendo“ kelia „Switch 2“ kainą: smogia atminties lustų krizė, pardavimai gali trauktis

    „Nintendo“ kelia „Switch 2“ kainą: smogia atminties lustų krizė, pardavimai gali trauktis

    „Nintendo“ pranešė didinsianti „Switch 2“ mažmenines kainas ir kartu pateikė prognozę, kad šios konsolės pardavimai artimiausiais metais gali mažėti. Bendrovė aiškina, kad sprendimą lemia pasikeitusios rinkos sąlygos ir brangstantys komponentai, ypač atminties lustai.

    Nuo rugsėjo 1 dienos „Switch 2“ kaina JAV didės maždaug 45 eurais – nuo apie 415 eurų iki maždaug 461 euro. Japonijoje kaina nuo gegužės 25 dienos augs nuo maždaug 297 eurų iki maždaug 356 eurų, o kainų korekcijos numatytos ir Kanadoje bei Europoje.

    Kas stumia kainas aukštyn?

    „Switch 2“ naudoja atminties lustus, kurių kainas pastaruoju metu kelia itin didelė paklausa. Rinkoje tai siejama su sparčiu duomenų centrų plėtros tempu ir investicijomis į DI infrastruktūrą, dėl kurių atminties ir susijusių komponentų tiekimo grandinėje didėja įtampa.

    „Nintendo“ taip pat nurodė, kad vertindama finansines perspektyvas įskaičiavo ir tarifų priemonių poveikį. Tokie veiksniai įprastai persiduoda galutinei vartotojo kainai, ypač kai gamintojai siekia išlaikyti planuojamas maržas.

    Pardavimų prognozė nuvylė rinką

    Įmonė skaičiuoja, kad iki 2027 metų kovo 31 dienos pasibaigsiančiais finansiniais metais parduos 16,5 mln. „Switch 2“ vienetų. Tai mažiau nei 19,86 mln. vienetų, parduotų ką tik pasibaigusiais finansiniais metais, todėl prognozė rinkoje sutikta jautriai.

    Bendrovė teigia, kad 2027 metais kovo 31 dieną pasibaigsiančių finansinių metų rezultatus neigiamai veikia brangstantys komponentai. Vien komponentų kainų augimo įtaką ji vertina maždaug 600 mln. eurų.

    Žaidimai tampa kritiniu veiksniu

    Rinkos analitikai atkreipia dėmesį, kad konsolių pardavimai dažnai auga antraisiais produkto gyvavimo metais, tačiau „Nintendo“ šįkart tikisi priešingos dinamikos. Tai reiškia, kad lemiamas veiksnys gali tapti išskirtinių žaidimų tempas ir gebėjimas palaikyti susidomėjimą platforma.

    „Nintendo“ ir toliau remiasi stipriais prekių ženklais bei turinio ekosistema. Bendrovė pabrėžia, kad didelės auditorijos projektai už konsolių ribų, tokie kaip filmai ir franšizių plėtra, padeda palaikyti paklausą, tačiau kainų kilimas gali padidinti vartotojų jautrumą ir paskatinti atidėti pirkinius.

    Tuo pat metu konkurencija išlieka intensyvi, o kainų kėlimas tapo ne vien „Nintendo“ problema. Žaidimų rinkoje brangstant komponentams ir keičiantis prekybos sąlygoms, gamintojai vis dažniau peržiūri kainodarą, o vartotojai vis dažniau vertina, ar naujos kartos įrenginiai verti didesnės investicijos.

  • Analitikai skelbia: po įspūdingo rezultatų sezono JAV technologijų akcijos gali būti pigiausios per metus

    Analitikai skelbia: po įspūdingo rezultatų sezono JAV technologijų akcijos gali būti pigiausios per metus

    JAV technologijų akcijos po dar vieno stipraus įmonių rezultatų sezono vėl atsidūrė investuotojų dėmesio centre. Vis dėlto dalis analitikų tvirtina, kad būtent dabar šis sektorius gali siūlyti vieną patraukliausių įėjimo taškų per pastaruosius metus, nes kainos nebespėja su sparčiai augančiais pelnais.

    „Morningstar“ vertinimu, dirbtinio intelekto tema akcijų rinkoje šiuo metu prekiaujama su didžiausia nuolaida nuo 2019 metų. Tai reiškia, kad investuotojų lūkesčiai per pastaruosius ketvirčius tapo santūresni, o įmonių fundamentika daugeliu atvejų išliko tvirta.

    Kas atpigino sektorių?

    2025 metų rudenį technologijų sektoriaus įverčiai buvo pasiekę itin aukštą lygį, o S&P 500 informacinių technologijų sektoriaus prognozuojamas kainos ir pelno santykis viršijo 30. Vėliau, įmonėms demonstruojant geresnius nei tikėtasi rezultatus, pelnai augo, o tai automatiškai mažino įverčius net ir kainoms išliekant aukštoms.

    Analitikai pabrėžia, kad didelę įtaką kainoms turėjo ir ankstyvo 2026 metų laikotarpio rinkų svyravimai. Šie svyravimai atvėsino dalį optimizmo, ypač ten, kur vertinimai buvo jautriausi su DI susijusiems lūkesčiams.

    Milžiniškos investicijos į infrastruktūrą

    Vienas svarbiausių argumentų technologijų sektoriaus naudai išlieka investicijos į duomenų centrus, lustus ir skaičiavimo infrastruktūrą. Remiantis „Saxo Bank“ skaičiavimais, vadinamojo septyneto didžiausių JAV technologijų bendrovių kapitalo išlaidos 2026 metais pagal naujausias prognozes gali siekti apie 670 mlrd. eurų, kai anksčiau buvo tikimasi maždaug 620 mlrd. eurų.

    Tokios apimties investicijos rodo, kad bendrovės DI plėtrą vertina kaip ilgalaikį prioritetą, o ne trumpalaikę madą. Tačiau kartu tai didina riziką: jei paklausa augtų lėčiau nei planuota, investicijų grąža galėtų nuvilti, o pelningumas laikinai suprastėti.

    Kodėl ne visi tiki tęstinumu?

    Dalis rinkos dalyvių abejoja, ar vadinamieji hiperskalės paslaugų teikėjai galės ilgai išlaikyti tokį kapitalo išlaidų tempą. Jų argumentas paprastas: jei pelningumas tampa išskirtinis, konkurencija ilgainiui linkusi jį mažinti, o „viršnorminiai“ uždarbiai retai išlieka amžinai.

    „DI nėra burbulas, kuris artimiausiu metu sprogs, nes pagrindiniai veiksniai išlieka stiprūs“, – sakė „Morningstar“ vyriausiasis akcijų strategas Michaelas Fieldas.

    Kita rizika susijusi su fiziniais ir operaciniais apribojimais, o ne vien ekonomikos ciklais. Kai kurie turto valdytojai atkreipia dėmesį, kad DI diegimo tempas gali būti nevienodas dėl skaičiavimo pajėgumų, energijos, duomenų centrų plėtros ir vadinamųjų žetonų pasiūlos ribojimų.

    Tuo pačiu technologijų sektorius daugeliui portfelių išlieka dominuojanti tema, nes investuotojai jį naudoja ir kaip augimo, ir kaip santykinai gynybinį pasirinkimą. Praktikoje tai reiškia, kad kapitalas į technologijas plaukia tiek tada, kai rinkos ieško spartaus pelno augimo, tiek tada, kai ieškoma didelių, grynųjų pinigų rezervus turinčių bendrovių.

  • „Sony“ žada dviženklį pelno šuolį, bet PS5 pardavimai lėtėja: smūgis iš atminties kainų

    „Sony“ žada dviženklį pelno šuolį, bet PS5 pardavimai lėtėja: smūgis iš atminties kainų

    Japonijos pramogų ir technologijų grupė „Sony“ prognozuoja, kad artimiausiais finansiniais metais jos pelnas augs dviženkliu tempu, nors „PlayStation 5“ pardavimų dinamika lėtėja. Bendrovė teigia, kad dalies verslų rezultatai padėjo atsverti spaudimą, kurį kelia brangstanti atmintis ir kitos gamybos sąnaudos.

    Ketvirtąjį ketvirtį „Sony“ pajamos siekė apie 19,2 mlrd. eurų, tačiau veiklos pelnas buvo maždaug 1,0 mlrd. eurų ir pastebimai atsiliko nuo rinkos lūkesčių. Bendrovė nurodė, kad finansiniam rezultatui įtakos turėjo ir vienkartiniai veiksniai, įskaitant nuostolius bei vertės sumažėjimo pripažinimą kai kuriuose projektuose.

    Žaidimų versle fiksuotas aiškus konsolių paklausos atvėsimas: per ketvirtį „PlayStation 5“ pardavimai sumenko iki 1 500 000 vienetų, kai prieš metus siekė 2 800 000. „Sony“ paaiškina, kad vėlesnėje konsolės gyvavimo ciklo stadijoje pardavimai natūraliai stabilizuojasi, o vartotojų išlaidas vis dažniau perima skaitmeninės paslaugos ir turinys.

    Atminties kainos spaudžia pelningumą

    „Sony“ pabrėžia, kad atminties komponentų kainų šuolis tampa vienu svarbiausių iššūkių „PlayStation 5“ savikainai. Atmintis yra esminė konsolės dalis, o tiekimo ir kainodaros situaciją komplikuoja išaugusi duomenų centrų paklausa, susijusi su DI skaičiavimais.

    Bendrovė skaičiuoja, kad artimiausio laikotarpio prognozėse atminties brangimo poveikį pavyks apriboti iki maždaug 190 mln. eurų. Tačiau „Sony“ pripažįsta, kad aparatūros pelningumas išliks jautrus tam, ar pavyks užsitikrinti konkurencingas komponentų kainas ir stabilų tiekimą.

    Gelbėja jutikliai ir muzika

    Nors žaidimų aparatinės įrangos pardavimai ketvirtį krito iki maždaug 690 mln. eurų, bendrus rezultatus palaikė kiti segmentai. „Sony“ išskiria vaizdo jutiklių ir muzikos verslus, kuriuose paklausa išliko tvirtesnė ir padėjo kompensuoti silpnesnę konsolių kryptį.

    „Ketvirtąjį ketvirtį atminties rinkos sąlygų poveikis pamažu tapo labiau matomas, tačiau mūsų mobiliųjų jutiklių pardavimai viršijo prognozę dėl stiprių pristatymų pagrindiniam klientui“, – sakė „Sony“.

    Prognozė ir akcijų supirkimas

    „Sony“ nurodo, kad artimiausiais finansiniais metais grynasis pelnas turėtų augti apie 13 proc. iki maždaug 7,2 mlrd. eurų. Tuo pat metu bendrovė tikisi nežymaus pajamų sumažėjimo, nes dalyje rinkų vartotojų paklausa tampa atsargesnė, o gamybos grandinėje išlieka kainų svyravimai.

    Be to, „Sony“ paskelbė apie planus per metus supirkti savų akcijų už sumą iki maždaug 3,1 mlrd. eurų. Tokie sprendimai paprastai vertinami kaip signalas investuotojams, kad bendrovė siekia didinti akcininkams grąžinamą vertę net ir esant nevienodoms skirtingų verslų perspektyvoms.

  • Elonas Muskas planuoja puslaidininkių gamyklą Teksase: projektas gali kainuoti iki 110 mlrd. eurų

    „SpaceX“, valdoma JAV verslininko Elono Musko, pateikė prašymą dėl leidimų Teksase statyti puslaidininkių gamyklą, kuri straipsnyje įvardijama kaip „Terafab“. Skelbiama, kad gamykla būtų skirta lustų gamybai ir galėtų tapti svarbia grandimi Musko valdomų bendrovių technologinėje strategijoje.

    Minima, kad bendra investicijų vertė gali siekti iki 110 mlrd. eurų, o pirmasis etapas būtų vertinamas maždaug 50 mlrd. eurų. Toks mastas puslaidininkių rinkoje iškart kelia klausimų, kaip greitai projektas galėtų būti įgyvendintas ir kokią vietą jis užimtų JAV pramonės žemėlapyje.

    Kodėl lustai tapo strateginiu klausimu

    Puslaidininkiai šiandien yra kertinis išteklius nuo debesijos, duomenų centrų ir ryšio infrastruktūros iki autonominio vairavimo, robotikos ir dirbtinis intelektas sprendimų. Dėl sparčiai augančios skaičiavimo galios paklausos valstybės ir stambios technologijų įmonės siekia mažinti priklausomybę nuo tiekimo grandinių, kurios jautrios geopolitikai ir gamybos pajėgumų trūkumui.

    Pastaraisiais metais JAV stiprina vietinę lustų gamybą, o atskiros valstijos konkuruoja dėl investicijų siūlydamos palankesnes sąlygas. Teksasas dažnai minimas kaip viena patraukliausių krypčių dėl palankesnės mokesčių aplinkos, didelės pramonės bazės ir energetikos infrastruktūros.

    Galimos lengvatos ir finansavimo scenarijai

    Publikuotoje informacijoje teigiama, kad sklypas projektui galėtų būti suteiktas neatlygintinai, o nekilnojamojo turto mokesčio lengvatos galiotų apie 20 metų. Tokie susitarimai JAV praktikoje nėra reti, kai vietos valdžia siekia pritraukti strateginių pramonės projektų, tačiau galutinės sąlygos paprastai priklauso nuo investuotojo įsipareigojimų dėl darbo vietų ir ilgalaikės veiklos.

    Taip pat nurodoma, kad tokio masto investicijos galėtų būti siejamos su būsimu „SpaceX“ akcijų platinimu, kurio metu būtų pritrauktas papildomas kapitalas. Vis dėlto praktikoje puslaidininkių gamybai būdingi ilgi terminai, griežti technologiniai reikalavimai ir didelė rizika, todėl galutinė projekto finansavimo struktūra būtų vienas svarbiausių veiksnių.

    Musko motyvai: mažiau priklausomybės nuo partnerių

    Straipsnyje pabrėžiama, kad Muskas nenori viso technologinio augimo remti vien bendradarbiavimu su išoriniais lustų tiekėjais, įskaitant Azijos gamintojus ar net JAV partnerius. Tokia kryptis atitinka platesnę tendenciją, kai didžiosios technologijų bendrovės siekia kontroliuoti svarbiausias grandis nuo duomenų centrų iki specializuotų procesorių.

    Tiesa, naujos puslaidininkių gamyklos sėkmę lemtų ne tik pinigai, bet ir technologinis partnerystės modelis, talentų pritraukimas bei įrangos tiekimas. Jei projektas pajudėtų į priekį, jis galėtų pakeisti jėgų pusiausvyrą kai kuriose rinkos nišose, ypač ten, kur svarbi pažangiausių lustų pasiūla duomenų centrams ir DI skaičiavimams.

  • Muskas kuria milžinišką lustų „Terafab“: Teksase gali kainuoti iki 109 mlrd. eurų

    Muskas kuria milžinišką lustų „Terafab“: Teksase gali kainuoti iki 109 mlrd. eurų

    Elono Musko kontroliuojama bendrovė „SpaceX“ Teksase svarsto itin didelės lustų gamyklos projektą „Terafab“, kurio apimtis, viešai paskelbtuose dokumentuose, vertinama nuo maždaug 50 mlrd. iki 109 mlrd. eurų. Tokie skaičiai išryškėjo vietos valdžiai pateiktame pranešime dėl planuojamų nekilnojamojo turto mokesčių lengvatų.

    Dokumentuose nurodoma, kad pirmasis projekto etapas galėtų kainuoti apie 50 mlrd. eurų, o pilnas komplekso įgyvendinimas, jei būtų statoma visa apimtimi, priartėtų prie 109 mlrd. eurų. Grimeso apygardoje numatytas viešas svarstymas dėl siūlomų mokestinių paskatų, kurios įprastai taikomos pritraukiant stambias investicijas ir darbo vietas.

    Pasak projekto komunikacijos, „Terafab“ siekiama sujungti kelias kritines grandis vienoje vietoje: loginių lustų gamybą, atminties sprendimus ir pažangų lustų sujungimą bei pakuotę. Tokia integracija tampa vis svarbesnė, nes modernūs DI skaičiavimo lustai vis dažniau remiasi ne tik mažesniais litografijos procesais, bet ir pažangiu pakavimu, leidžiančiu jungti kelis kristalus į vieną sistemą.

    Kam būtų skirti lustai

    Numatoma, kad gamykla galėtų aptarnauti „SpaceX“ poreikius, taip pat Musko valdomas su DI susijusias veiklas ir „Tesla“. Pastaraisiais metais didžiųjų technologijų ir pramonės įmonių strategijoje ryškėja bendra kryptis: kritinių lustų tiekimą stengtis užsitikrinti ilgesniam laikui, mažinant priklausomybę nuo išorinių gamintojų.

    Ši kryptis susijusi ir su globalia rizika. Lustų rinka itin jautri geopolitiniams veiksniams, o pažangiausių gamybos pajėgumų trūkumas jau ne kartą sukėlė tiekimo grandinių sutrikimų automobilių pramonėje, telekomunikacijose ir duomenų centruose.

    „Intel“ įsitraukimas ir JAV lustų bumas

    Prie „Terafab“ projekto viešai minimas ir „Intel“ vaidmuo, siejamas su projektavimo, gamybos bei pakavimo kompetencijomis. Pastaruoju metu JAV aktyviai plečia vietinę puslaidininkių ekosistemą, o investicijos į naujas gamyklas ir pakavimo pajėgumus tapo vienu svarbiausių strateginių prioritetų.

    Rinkoje tai vertinama kaip atsakas į sparčiai augančią DI infrastruktūros paklausą, kai duomenų centrams reikia vis daugiau didelio našumo komponentų. Be to, pažangus pakavimas tampa „siaurąja vieta“, nes net ir turint prieigą prie gamybos, ribojančiu veiksniu gali tapti galutinis lustų sujungimas ir paruošimas sistemoms.

    Kodėl tokie skaičiai realistiški

    Dešimčių milijardų eurų investicijos lustų pramonėje nėra išimtis: moderni gamykla reikalauja ne tik pastatų, bet ir itin brangios įrangos, švaros infrastruktūros, milžiniškų energijos bei vandens resursų, o taip pat aukštos kvalifikacijos specialistų. Todėl projektai dažnai skaidomi į etapus, pradedant nuo mažesnių tyrimų ar pilotinių linijų.

    Kol kas viešai pateikti skaičiai atspindi planuojamą kapitalo investicijų rėžį, o ne galutinį įsipareigojimą. Galutinė projekto apimtis priklausys nuo to, ar bus suderintos mokestinės paskatos, partnerystės, technologiniai sprendimai ir realus šių lustų poreikis artimiausiais metais.

  • „AMD“ prognozė apsivertė per 90 dienų: Lisa Su paaiškino, kodėl akcija šoko 19 proc.

    „AMD“ prognozė apsivertė per 90 dienų: Lisa Su paaiškino, kodėl akcija šoko 19 proc.

    Kas sukėlė prognozės šuolį

    JAV puslaidininkių bendrovės „AMD“ vadovė Lisa Su paaiškino, kodėl bendrovė staigiai pakoregavo rinkos prognozę ir pateikė gerokai optimistiškesnį vaizdą nei dar prieš kelis mėnesius. Pasak jos, per pastarąsias 90 dienų, po intensyvių pokalbių su didžiausiais klientais, tapo aiškiau, kaip sparčiai persiskirsto skaičiavimo apkrovos.

    Esminis pokytis siejamas su DI plėtra, ypač vadinamaisiais agentais, kai sistemos ne tik generuoja turinį, bet ir automatiškai vykdo užduotis. Tai didina nuolatinio skaičiavimo poreikį, o daliai užduočių vis svarbesni tampa ne vien grafikos procesoriai, bet ir centriniai procesoriai.

    „Agentai iš tiesų skatina milžinišką paklausą visame DI diegimo cikle, ir mes džiaugiamės būdami jo centre“, – sakė Lisa Su.

    Rezultatai ir akcijos reakcija

    „AMD“ paskelbė ketvirčio rezultatus, kurie pranoko analitikų lūkesčius tiek pagal pajamas, tiek pagal pelningumą. Bendrovės pajamos, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, augo 38 proc., o vadovė pagrindiniu augimo varikliu įvardijo duomenų centrų segmentą.

    Rinka į tai sureagavo staigiai: po rezultatų paskelbimo „AMD“ akcijos kaina per dieną šoktelėjo 19 proc. Toks judėjimas paprastai rodo, kad investuotojai įvertino ne tik praeities rodiklius, bet ir pasikeitusį ateities paklausos bei maržų scenarijų.

    Serverių procesorių rinka auga greičiau

    Dar 2025 metų pabaigoje „AMD“ buvo prognozavusi, kad serverių centrinių procesorių rinka artimiausius trejus–penkerius metus augs maždaug 18 proc. per metus. Naujausioje rezultatų konferencijoje Lisa Su šią prognozę pakėlė iki daugiau nei 35 proc. metinio augimo, o rinkos apimtį iki dešimtmečio pabaigos įvertino virš 120 mlrd. JAV dolerių, tai yra maždaug 111 mlrd. eurų.

    Tokia korekcija signalizuoja, kad didieji debesų kompiuterijos ir duomenų centrų užsakovai didina investicijas į infrastruktūrą, reikalingą DI modelių veikimui realiu laiku. Praktikoje tai reiškia daugiau serverių, daugiau atminties, spartesnius tinklus ir didesnę procesorių paklausą ne tik mokymui, bet ir vadinamajai inferencijai, kai modeliai jau aptarnauja vartotojų užklausas.

    Kodėl CPU vėl atsidūrė dėmesio centre

    Nors DI bume dažniausiai minimi grafikos procesoriai, „AMD“ akcentuoja CPU reikšmę ten, kur darbo krūviai tampa mišrūs: duomenų paruošimas, užduočių planavimas, paslaugų orkestravimas ir dalis inferencijos. Tokiose architektūrose CPU tampa kritine grandimi, o tai atveria papildomą augimo kanalą bendrovėms, kurios istoriškai buvo stiprios būtent procesorių segmente.

    Kartu išlieka ir pasiūlos klausimas: pramonė vis dar susiduria su pažangių lustų gamybos ir tiekimo grandinės įtampomis, nes pajėgumai negali akimirksniu prisitaikyti prie staigaus užsakymų šuolio. „AMD“ teigia, kad investicijos į tiekimo grandinę turėtų leisti įvykdyti klientų poreikius, nors pati rinka išlieka įtempta.

    „Taip, situacija tikrai įtempta. Paklausos yra daug, bet turime pasaulinio lygio tiekimo grandinę, kuri ruošėsi šiam momentui“, – sakė Lisa Su.

    Pozityviau į „AMD“ perspektyvas sureagavo ir dalis Volstrito analitikų, po prognozės atnaujinimo pakėlę tikslines akcijos kainas. Investuotojams svarbiausias signalas šiuo atveju yra ne vien pardavimų augimas, bet ir tai, kad DI infrastruktūros plėtra pereina į etapą, kuriame skaičiavimo poreikis tampa pastovus, o ne vienkartinis.