CP v2

Tag: Puslaidininkiai

  • „Cerebras“ šokiravo „Nasdaq“: akcijos pašoko 68 proc., DI lustų gamintoją įvertino 88 mlrd.

    „Cerebras“ šokiravo „Nasdaq“: akcijos pašoko 68 proc., DI lustų gamintoją įvertino 88 mlrd.

    Silicio slėnyje įsikūrusi DI lustų kūrėja „Cerebras Systems“ įspūdingai debiutavo „Nasdaq“ biržoje: pirmą prekybos dieną akcijų kaina pakilo 68 proc. ir sesiją baigė ties 311,07 JAV dolerio lygiu. Tai reikštų maždaug 88 milijardų eurų rinkos vertę pagal tuo metu buvusį kursą.

    Bendrovė akcijas investuotojams pardavė po 185 JAV dolerius, o prekybos pradžioje jos atsidarė ties 350 JAV dolerių ir trumpam pasiekė 386 JAV dolerius. Vėliau kaina nusileido, tačiau išliko gerokai aukščiau pirminio siūlymo lygio.

    Per pirminį viešą akcijų siūlymą „Cerebras“ pardavė 30 milijonų akcijų ir pritraukė apie 5,1 milijardo eurų. Jei platintojai pasinaudos galimybe įsigyti papildomą paketą, bendra pritraukta suma galėtų išaugti iki maždaug 5,9 milijardo eurų.

    DI bumas grąžina apetitą IPO

    „Cerebras“ debiutas laikomas vienu ryškiausių technologijų IPO per pastaruosius metus, kai JAV rinkoje naujų technologijų bendrovių listinguota gerokai mažiau nei ankstesnio ciklo pike. Tokį atsargumą pastaraisiais metais lėmė aukštesnės palūkanos ir 2022 metais prasidėjęs rizikos turto nuosmukis.

    Pastaruoju metu investuotojų nuotaikas keičia DI plėtra: didėja skaičiavimo resursų poreikis, o kartu kyla paklausa specializuotiems lustams ir duomenų centrų infrastruktūrai. Šią tendenciją atspindi ir platesnis puslaidininkių sektoriaus brangimas, kai dalis didžiųjų rinkos žaidėjų per metus fiksavo itin reikšmingą kainos augimą.

    Įmonė savo technologijas pristato kaip alternatyvą rinkoje dominuojantiems grafiniams procesoriams, pabrėždama architektūrinius skirtumus ir potencialiai palankesnį greičio bei kainos santykį tam tikrose užduotyse. Vis dėlto konkurencija DI aparatinės įrangos segmente išlieka ypač intensyvi, o rinkos lyderiai agresyviai investuoja tiek į produktus, tiek į ekosistemas.

    Augimas ir priklausomybės nuo klientų klausimas

    „Cerebras“ skelbė, kad jos pajamos pernai šoktelėjo 76 proc. iki 510 milijonų JAV dolerių, tai yra apie 470 milijonų eurų. Bendrovė taip pat fiksavo 88 milijonų JAV dolerių grynąjį pelną, arba apie 81 milijoną eurų, kai metais anksčiau patyrė reikšmingą nuostolį.

    Vienas svarbiausių investuotojų vertintų aspektų buvo pajamų koncentracija. Bendrovė anksčiau sulaukė klausimų dėl didelės priklausomybės nuo vieno kliento, tačiau atnaujintuose dokumentuose nurodė mažinanti šią riziką, nors reikšminga dalis pajamų vis dar buvo susijusi su vienu akademiniu klientu Jungtiniuose Arabų Emyratuose.

    „Šioje rinkoje yra tikrai labai didelių klientų, ir tai yra viena iš jos savybių“, – sakė „Cerebras“ vadovas Andrew Feldman.

    Įmonė taip pat keičia strategiją: vis daugiau dėmesio skiria ne vien aparatūros pardavimui, bet ir debesijos paslaugoms, kai skaičiavimo galia siūloma kaip paslauga. Tokiu atveju ji tiesiogiai konkuruoja su didžiaisiais debesijos tiekėjais, tokiais kaip „Google“, „Microsoft“, „Oracle“ ir „Amazon“.

    Sandoriai su „OpenAI“ ir AWS

    Siekiant pritraukti daugiau klientų ir diversifikuoti pajamų šaltinius, „Cerebras“ viešai minėjo debesijos sutartį su „OpenAI“, kurios vertė įvardyta kaip viršijanti 20 milijardų JAV dolerių, arba apie 18 milijardų eurų, ir kuri galioja iki 2028 metų. Bendrovė taip pat skelbė, kad „Amazon“ debesijos padalinys AWS planuoja diegti „Cerebras“ lustus savo duomenų centruose, kad kūrėjai galėtų greičiau vykdyti DI modelių užduotis.

    Rinkoje šie žingsniai vertinami kaip bandymas įsitvirtinti ne tik kaip nišinis aparatinės įrangos gamintojas, bet ir kaip infrastruktūros tiekėjas, galintis pasiūlyti alternatyvų kelią DI skaičiavimams. Tuo pat metu investuotojai paprastai atidžiai stebi, ar augimas išlieka tvarus ir ar bendrovė sugeba išlaikyti maržas plečiantis konkurencijai.

    IPO organizavo „Morgan Stanley“, „Citigroup“, „Barclays“ ir „UBS“.

  • DI akcijų karštinė kaista: Jimas Crameris perspėja dėl „Cerebras“ IPO ir ragina rinktis atsargiau

    DI akcijų karštinė kaista: Jimas Crameris perspėja dėl „Cerebras“ IPO ir ragina rinktis atsargiau

    DI euforija ir įspėjimas investuotojams

    JAV finansų komentatorius ir laidos „Mad Money“ vedėjas Jimas Crameris ragina investuotojus DI bumo metu būti gerokai išrankesnius, ypač puslaidininkių sektoriuje. Pasak jo, pastarųjų savaičių judėjimai rinkoje vis dažniau primena euforiją, kai kainos ima tolti nuo fundamentalių rodiklių.

    Jo dėmesio centre atsidūrė lustų kūrėja „Cerebras“, kuri po pirminio viešo akcijų siūlymo sulaukė audringo investuotojų susidomėjimo. Crameris teigė, kad tokie šuoliai gali būti pavojingi, jei pirkėjai nebesupranta, už ką konkrečiai moka ir kokią riziką prisiima.

    „Tam yra žodis: tai fantazija. Šiandienos veiksmas tiesiai iš 1999-ųjų“, – sakė Jimas Crameris.

    Kodėl IPO šuoliai kelia įtarimų

    „Cerebras“ akcijos, pasak pranešimų apie prekybos debiutą, buvo išplatintos po 185 JAV dolerius, o prekybos pradžioje šoktelėjo maždaug iki 350 JAV dolerių. Perskaičiavus pagal apytikrį 0,92 euro už 1 JAV dolerį kursą, tai būtų apie 170 eurų už akciją platinimo kainoje ir apie 322 eurai prekybos starte.

    Toks šuolis trumpam įmonei suteikė apie 98 mlrd. eurų vertinimą, o dienos pabaigoje kapitalizacija siekė maždaug 87 mlrd. eurų. Crameris šį šuolį vertina kaip signalą, kad dalis rinkos dalyvių perka bet ką, kas siejama su DI, neįvertindami, ar kaina pagrįsta pajamomis, pelningumu ir konkurencine padėtimi.

    Ne visas DI bumas vienodas

    Crameris pabrėžė, kad jis apskritai palaiko puslaidininkių ralį ir DI infrastruktūros plėtrą, tačiau ragina laikytis disciplinos. Jo teigimu, rinkoje yra bendrovių, kurių rezultatai ir produktai aiškiai susieti su augančiomis duomenų centrų, tinklų ir skaičiavimo pajėgumų investicijomis.

    Kaip pavyzdį jis išskyrė „Cisco“, teigdamas, kad šios bendrovės augimas siejamas su realia paklausa tinklų sprendimams, kurie reikalingi DI apkrovoms duomenų centruose. Jis taip pat minėjo „Nvidia“, pažymėdamas, kad net ir po įspūdingo kainos kilimo investuotojai vis dar mato argumentų dėl įmonės pozicijų DI skaičiavimo grandinėje.

    „Prašau, prašau laikykitės disciplinos. Supraskite, ką šios įmonės daro ir kodėl jos nėra to vertos“, – sakė Jimas Crameris.

    Apibendrindamas Crameris nesiūlo investuotojams visiškai trauktis iš lustų ar DI tematikos akcijų, tačiau ragina atsirinkti konkrečius vardus ir nepasiduoti kainų šuolių psichologijai. Jo vertinimu, DI infrastruktūros paklausa išlieka stipri, bet rinkoje vis dažniau atsiranda epizodų, kai entuziazmas ima dominuoti prieš skaičius.

  • Trumpo vizitas Kinijoje įžiebė naują krizę: lustai ir retieji metalai vėl ant stalo

    Trumpo vizitas Kinijoje įžiebė naują krizę: lustai ir retieji metalai vėl ant stalo

    Kas vyko Pekine

    JAV prezidento Donaldo Trumpo vizitas Kinijoje į Pekiną sutraukė įtakingą JAV technologijų verslo delegaciją, tarp jų – „Nvidia“, „Tesla“, „Apple“ ir „Meta“ vadovus. Susitikimų fone skambėjo signalai apie Kinijos norą pritraukti užsienio kapitalą, tačiau realūs barjerai išlieka.

    Kinijos lyderis Xi Jinpingas verslo atstovams akcentavo, kad šalis esą bus atviresnė JAV bendrovėms. Tuo pat metu abiejų pusių santykius ir toliau temdo strateginės technologijos bei tiekimo grandinių priklausomybės.

    Eksporto kontrolė: tema, kurią apeina

    JAV prekybos atstovas Jamiesonas Greeras viešai pabrėžė, kad dvišaliuose susitikimuose nebuvo aptarinėjami lustų eksporto kontrolės klausimai. Tai jautru, nes pažangūs lustai ir jų tiekimas tapo vienu svarbiausių JAV ir Kinijos konkurencijos frontų.

    Rinkoje ir politikoje svarstoma, kad bet koks sprendimas, palengvinantis pažangių „Nvidia“ lustų pardavimus Kinijos įmonėms, galėtų sukelti audringą reakciją JAV Kongrese. Kita vertus, Kinija nuosekliai didina spaudimą investuoti į vietinę gamybą ir mažinti priklausomybę nuo JAV technologijų.

    „Nėra taip, kad Kinija automatiškai pirks JAV lustus – jie priima savo sprendimus ir stipriai remia vidaus gamybą“, – sakė Jamiesonas Greeras.

    Retieji elementai: svertas, kurio bijo visi

    Kitas kertinis klausimas – kritinės žaliavos ir retieji žemės elementai, kurių gavybos bei perdirbimo grandinėse dominuoja Kinija. Šios medžiagos yra būtinos puslaidininkiams, gynybos pramonei, elektromobiliams, vėjo jėgainėms ir pažangiai elektronikai.

    Pastaraisiais metais būtent retieji elementai tapo patogiu Kinijos svertu prekybos įtampoje, o tiekimo ribojimai ar licencijavimo griežtinimas gali greitai išbalansuoti kainas ir gamybos planus. JAV siekia diversifikuoti tiekimą, bet naujų kasybos ir perdirbimo pajėgumų sukūrimas paprastai trunka metus.

    Greeras teigė, kad tiekimas pastaruoju metu gerėja, tačiau kartais vėluoja, o susitarimų tęstinumas nėra garantuotas. Neapibrėžtumas rinkoms reiškia paprastą dalyką: kiekvienas politinis pareiškimas gali akimirksniu virsti rizika technologijų sektoriui.

    Platesnis kontekstas technologijų rinkai

    Ši kelionė vyksta laikotarpiu, kai pasaulis sparčiai didina investicijas į DI, duomenų centrus ir puslaidininkių infrastruktūrą, o valstybės vis aktyviau gina strategines tiekimo grandines. Dėl to technologijų bendrovės vienu metu turi laviruoti tarp augimo Kinijoje, reguliavimo JAV ir geopolitinės rizikos.

    Investuotojams tokie vizitai dažnai tampa lakmuso popierėliu: ar bus švelninamos įtampos, ar priešingai – bus sugriežtintos taisyklės dėl lustų, programinės įrangos ir kritinių mineralų. Kol kas viešai skambėjusi žinia aiški: durys žadamos atverti, tačiau svarbiausios temos lieka jautrios ir iki galo neišspręstos.

  • Cramerio įspėjimas „Arm“ investuotojams: laikas apkarpyti poziciją prieš kitą smūgį?

    Cramerio įspėjimas „Arm“ investuotojams: laikas apkarpyti poziciją prieš kitą smūgį?

    CNBC laidų vedėjas ir investuotojų bendruomenės „CNBC Investing Club“ veidas Jimas Crameris ragina atsargiau vertinti lustų dizainerės „Arm Holdings“ akcijas ir po pastarojo šuolio sumažinti turimą poziciją. Pasak jo, bendrovės akcijų kaina po rezultatų paskelbimo tapo pernaininga, o rinka jautriai reaguoja į bet kokius signalus apie augimo tempų lėtėjimą.

    „Su „Arm“ reikia būti labai atsargiems, nes šis kursas jau buvo per daug įkaitęs“, – sakė J. Crameris.

    Jo vertinimu, dalis investuotojų per greitai įkainavo optimistinį scenarijų, kai „Arm“ sugebėtų sparčiai didinti pajamas iš naujų procesorių architektūrų ir DI bangos. Tačiau trumpuoju laikotarpiu lūkesčiai susiduria su realybe: technologijų sektoriuje pakanka vieno atsargesnio vadovų komentaro ar silpnesnių prognozių, kad akcija patirtų staigų išsipardavimą.

    J. Crameris taip pat atkreipė dėmesį į gamybos grandinės klausimus, kurie lustų rinkoje išlieka kritiniai. Nors „Arm“ pati negamina lustų, jos partnerių ir klientų planai priklauso nuo pažangiausių gamybos pajėgumų, o dėl jų pasaulyje konkuruoja daugybė didžiųjų žaidėjų.

    Platesniame kontekste investuotojų nuotaikas penktadienį blogino ir makroekonomika: augęs JAV 10 metų obligacijų pajamingumas tradiciškai didina spaudimą augimo akcijoms, ypač toms, kurių vertinimai paremti ateities pelnais. Be to, dalis rinkos dalyvių po stipraus technologijų ralio linko rotuoti kapitalą į nuvertintas sritis, o su puslaidininkiais ir DI susiję pavadinimai laikinai traukėsi.

    Tą pačią dieną didesniu nepastovumu išsiskyrė ir kitos technologijų bei puslaidininkių įmonės, o investuotojai stebėjo, ar korekcija netaps gilesne. Tokiose situacijose analitikai dažnai primena, kad po greito brangimo rizika didėja ne tik dėl rezultatų, bet ir dėl lūkesčių kartelės, kurią bendrovėms tenka nuolat peršokti.

    Rinkos dalyviai, vertinantys „Arm“, šiuo metu paprastai seka kelis pagrindinius veiksnius: licencijavimo ir autorinių mokesčių dinamiką, augimą mobiliųjų įrenginių ir duomenų centrų segmentuose, DI infrastruktūros paklausos tvarumą bei bendrą rizikos apetito kryptį, kurią stipriai veikia palūkanų normų lūkesčiai. Dėl šių priežasčių J. Cramerio žinutė paprasta: ilgalaikis potencialas gali išlikti, tačiau po nepastovaus šuolio verta sumažinti riziką ir nepervertinti trumpalaikių pažadų.

  • „Cerebras“ IPO sudrebino Volstritą: kas slypi už DI lustų milžinės šuolio ir 88 mlrd. eurų vertės

    „Cerebras“ IPO sudrebino Volstritą: kas slypi už DI lustų milžinės šuolio ir 88 mlrd. eurų vertės

    Debiutas, prilygintas technologijų gigantams

    DI lustų kūrėja „Cerebras Systems“ po debiuto biržoje atsidūrė tarp ryškiausių pastarųjų metų technologijų IPO. Pirmos prekybos dienos pabaigoje įmonės vertė siekė apie 88 mlrd. eurų, o akcijos pabrango maždaug 68 proc.

    Tokia rinkos reakcija „Cerebras“ priartino prie retų atvejų, kai naujokai Volstrite jau pirmą dieną peržengia simbolinę 100 mlrd. JAV dolerių ribą. Istoriškai panašiais mastais buvo vertinamos tik kelios bendrovės, tarp jų „Meta“ ir „Alibaba“.

    Skaičiai: mažesnės pajamos, bet dideli pažadai

    Skirtingai nei ankstesni technologijų rinkos favoritai, „Cerebras“ į biržą atėjo turėdama gerokai mažesnę apyvartą. Įmonė skelbė, kad 2025 metais jos pajamos siekė apie 510 mln. JAV dolerių, tai yra maždaug 470 mln. eurų.

    Rinkos dalyviai šį skirtumą aiškina ne dabartiniu mastu, o DI infrastruktūros paklausos banga ir lūkesčiais, kad specializuotų lustų bei skaičiavimo pajėgumų poreikis artimiausiais metais augs sparčiau nei daugelyje kitų technologijų segmentų.

    Sandoriai su „OpenAI“ ir „Amazon“: kodėl tai svarbu

    Investuotojų optimizmą papildė ir nauji kontraktai. Pranešta, kad 2026 metų sausį „Cerebras“ pasirašė daugiametę sutartį su „OpenAI“, kurios vertė viršija 20 mlrd. JAV dolerių, arba apie 18 mlrd. eurų.

    Taip pat minima partnerystė su „Amazon“ debesijos padaliniu „Amazon Web Services“. Tokie susitarimai rinkoje vertinami kaip signalas, kad DI modelių kūrėjai ir debesijos platformos ieško alternatyvų bei papildomų pajėgumų šalia dominuojančių lustų tiekėjų.

    Ką tai reiškia IPO rinkai ir DI sektoriui

    „Cerebras“ šuolis atgaivino kalbas, kad po atsargesnio laikotarpio technologijų IPO rinka vėl gali įsibėgėti. Analitikai svarsto, kad sėkmingas debiutas gali padrąsinti ir kitas dideles privačias bendroves, ypač susijusias su DI modeliais, debesija ir puslaidininkiais.

    Tuo pačiu toks vertinimas kelia ir rizikų klausimą: kai rinkos kapitalizacija auga greičiau nei pajamos, investuotojai tampa ypač jautrūs užsakymų tvarumui, maržoms ir realiam pajėgumų panaudojimui. DI infrastruktūros lenktynėse rinkos nuotaikos gali keistis greitai, ypač atsiradus naujiems konkurentams ar pasikeitus reguliavimo bei eksporto taisyklėms.

    „Rinka šiuo metu perka ne vien šiandienos finansinius rodiklius, o ateities DI skaičiavimo paklausą ir gebėjimą ją patikimai patenkinti“, – sako rinkos analitikai.

  • DI lustas „Cerebras“ po įspūdingo debiuto sminga: akcijos krito 10 proc., analitikai įspėja

    DI lustas „Cerebras“ po įspūdingo debiuto sminga: akcijos krito 10 proc., analitikai įspėja

    DI aparatūros bendrovės „Cerebras“ akcijos pirmąją pilną prekybos dieną po debiuto „Nasdaq“ biržoje smuko apie 10 proc. Tai įvyko po itin audringo starto, kai investuotojų paklausa per IPO išaugino kainą gerokai virš pirminio platinimo lygio.

    Bendrovė per IPO pardavė 30 mln. akcijų ir pritraukė apie 5,55 mlrd. JAV dolerių, tai yra apie 5,1 mlrd. eurų. Toks rezultatas tapo didžiausiu JAV technologijų sektoriaus IPO per kelerius metus ir rinkoje atgaivino kalbas apie naują DI įmonių viešų siūlymų bangą.

    Pirminio viešo siūlymo metu akcijos buvo parduotos po 185 JAV dolerius, tai yra apie 170 eurų, o debiuto dieną kaina šoktelėjo ir prekybos sesiją baigė ties maždaug 331 JAV doleriu, tai yra apie 305 eurus. Tokie šuoliai dažnai reiškia padidintą svyravimų riziką vėlesnėse sesijose, kai dalis investuotojų fiksuoja pelną.

    Kas yra „Cerebras“ technologija

    „Cerebras“ kuria itin didelius procesorius ir DI sistemas, skirtas DI modelių mokymui ir jų darbui realiuoju laiku. Bendrovė akcentuoja sparčią užklausų vykdymo kryptį, kai modeliai atsako ir sąveikauja su vartotojais, nes čia lemia tiek greitis, tiek kaštai.

    Pagrindinis produktas yra „Wafer Scale Engine 3“, procesorius, gaminamas iš visos silicio plokštelės, o ne iš daugybės mažesnių lustų. „Cerebras“ teigia, kad tam tikrais scenarijais tokia architektūra gali lenkti tradicinius sprendimus, tačiau rinkoje dominuojančių GPU ekosistemų pranašumas slypi jų universalume ir programinės įrangos brandume.

    Kur slypi investuotojų rizikos

    Dalį rinkos entuziazmo gesina analitikų skepticizmas dėl ilgalaikio pritaikomumo ir mastelio. Investicinės bankininkystės grupės Davidson analitikai dar prieš debiutą produktą apibūdino kaip nišinį ir pabrėžė, kad technologija, nors ir įspūdinga, vis dar yra ankstesnėje brandos stadijoje.

    „IPO gali būti sutiktas palankiai, bet perskaičius pateiktą informaciją ir įvertinus pristatymą, mes nesusijaudintume per anksti“, – sakė Davidson analitikai.

    Jų vertinimu, „Wafer Scale“ kryptis gali suteikti didesnį greitį kai kuriose užduotyse, tačiau yra mažiau lanksti už įprastas DI lustų sistemas. Tokie komentarai itin svarbūs investuotojams, nes DI infrastruktūros rinka dabar vertina ne vien našumą, bet ir suderinamumą su populiariausiomis programinėmis ekosistemomis bei realias diegimo sąnaudas.

    Kas dar pasikeitė po IPO

    Po debiuto bendrovės vadovų turimų akcijų vertė išaugo iki milijardinių lygių: generalinio direktoriaus Andrew Feldman ir technologijų vadovo Sean Lie turimi paketai vertinti atitinkamai maždaug 2,9 mlrd. eurų ir 1,6 mlrd. eurų. Vieša rinka tokiu atveju tampa ir finansavimo kanalu, ir nuolatiniu investuotojų pasitikėjimo barometru.

    Interviu verslo televizijai Andrew Feldman teigė, kad bendrovė tapo pakankamai brandi žengti į viešąją rinką, o kapitalas reikalingas plėtrai finansuoti. Tolimesnę akcijų kainos kryptį lems tai, ar „Cerebras“ sugebės įrodyti technologijos pranašumus ne tik demonstracijose, bet ir didelio masto klientų diegimuose.

  • Ši DI akcija kilo beprotiškai, bet analitikai mato dar potencialo: kas vyksta su „Qnity“?

    Ši DI akcija kilo beprotiškai, bet analitikai mato dar potencialo: kas vyksta su „Qnity“?

    JAV akcijų rinkose trečiadienį nuotaikos išsiskyrė: dalį investuotojų išgąsdino aukštesnė nei laukta infliacija, tačiau technologijų sektorius, ypač puslaidininkių ir su DI siejamos bendrovės, po staigesnio išsipardavimo atšoko.

    Rinkų dėmesį patraukė gamintojų kainų indeksas, kuris balandį, sezoniškai pakoregavus, šoktelėjo 1,4 proc., kai buvo prognozuojamas 0,5 proc. metinis augimas. Metiniu tempu rodiklis siekė 6 proc. ir buvo didžiausias nuo 2022 metų, todėl sugrįžo kalbos, kad JAV centrinis bankas gali turėti mažiau erdvės mažinti palūkanas.

    Vieną dieną prieš tai paskelbta, kad vartotojų kainų indeksas per metus pakilo 3,8 proc., todėl obligacijų pajamingumai vėl kilo. Tarp stebimų rodiklių buvo ir 10 metų JAV obligacijų pajamingumas, kuris laikėsi apie 4,45 proc., o tai paprastai didina spaudimą augimo akcijoms.

    Technologijos atsitiesė, bet įspėja neskubėti

    Nepaisant infliacinių duomenų, „Nasdaq“ indeksą į viršų tempė technologijų bendrovių atsigavimas. Po ankstesnės dienos kritimo dalis puslaidininkių ir DI tematikos įmonių akcijų grįžo į augimo trajektoriją, tačiau rinkos dalyviai primena, kad paraboliniai šuoliai dažnai baigiasi staigiomis korekcijomis.

    Investuotojų klubuose aptariant rinką pabrėžiama, jog po staigaus ralių dažnai sudėtinga įeiti į poziciją palankia kaina. Tokiose situacijose daugiau reikšmės skiriama ne vien kainos judėjimui, o augimo tvarumui, pelningumui ir tam, ar bendrovę pradeda plačiau sekti analitikai.

    „Nvidia“ optimizmas ir Kinijos veiksnys

    Tarp aptariamų bendrovių buvo „Nvidia“, kurios akcijos kilo apie 2 proc. Investuotojai reagavo į optimizmą dėl bendrovės vadovo Jenseno Huango vizito Kinijoje kartu su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, tikintis, kad ilgainiui tai galėtų pagerinti lustų pardavimo perspektyvas regione.

    „Tai būtų puiki žinia „Nvidia“, bet mes tuo negrindžiame savo strategijos“, – sakė Jeffas Marksas.

    Rinkoje kartu sklandė pranešimai apie galimą didelį Kinijos užsakymą „Boeing“ lėktuvams, kuris, jei pasitvirtintų, galėtų tapti reikšmingu katalizatoriumi aviacijos pramonei. Minimas galimas mastas siekė iki 500 orlaivių, o tokio dydžio sandoriai paprastai turi ilgalaikį poveikį tiek gamybos planams, tiek tiekimo grandinėms.

    Kodėl „Qnity“ laikoma neįvertinta

    Daugiausia kalbų sukėlė „Qnity“ – elektronikos bendrovė, kurios akcijos po stiprių ketvirčio rezultatų ir prognozių pagerinimo iš pradžių šoktelėjo beveik 10 proc., o vėliau kiek atsitraukė. Aptarime pabrėžta, kad nedidelė korekcija po tokio šuolio laikoma natūralia, ypač kai kaina per trumpą laiką pakyla labai staigiai.

    Skaičiuojama, kad šiemet „Qnity“ akcijos daugiau nei padvigubėjo, o dalis analitikų po rezultatų pakėlė tikslines kainas iki maždaug 180 JAV dolerių, tai yra apie 166 eurus. Vis dėlto išskiriamas vienas esminių aspektų: bendrovę šiuo metu dengia tik apie devyni analitikai, todėl, plečiantis instituciniam dėmesiui, rinkoje gali atsirasti papildomų pirkėjų.

    Kartu pabrėžiama ir rizika: po tokio ralių investuotojams sunku „vytis“ kainą, o didėjant pozicijai portfelyje gali atsirasti poreikis dalį pelno fiksuoti. Tokiais atvejais lemia ne vien DI tema, bet ir tai, ar augimą palaiko realūs finansiniai rezultatai, paklausos ciklas ir aiški veiklos perspektyva.

  • DI lustas keičia žaidimą: „Cerebras“ IPO kaina nustebino, rinka ruošiasi DI bangai

    DI lustas keičia žaidimą: „Cerebras“ IPO kaina nustebino, rinka ruošiasi DI bangai

    IPO įkainotas virš lūkesčių

    Dirbtinio intelekto lustų kūrėja „Cerebras Systems“ pranešė, kad pirminio viešo akcijų siūlymo metu akciją įkainojo 185 JAV doleriais, tai yra aukščiau nei anksčiau investuotojams komunikuotas rėžis. Toks žingsnis signalizuoja, kad kapitalo rinkose vėl grįžta apetitas dideliems technologijų platinimams, ypač DI infrastruktūros segmente.

    Bendrovė pardavė 30 mln. akcijų ir taip pritraukė apie 5,1 mlrd. eurų. Platintojai taip pat gavo teisę papildomai įsigyti dar 4,5 mln. akcijų, jei paklausa išliks didelė ir po debiuto.

    Vertė ir investuotojų dėmesys

    Pagal IPO kainą „Cerebras Systems“ vertė, skaičiuojant visiškai atskiestą vertinimą, siekia apie 52,1 mlrd. eurų. Bendrovę 2016 metais įkūręs vadovas Andrew Feldmanas, remiantis viešai skelbtais duomenimis, valdo paketą, kurio vertė priartėjo prie 1,8 mlrd. eurų.

    Toks įvertinimas išskiria „Cerebras Systems“ iš pastarųjų metų technologijų IPO fono, kai didesni platinimai buvo retesni dėl aukštų palūkanų normų ir atsargesnio investuotojų požiūrio į nuostolingas augimo bendroves. Šįkart rinka palankiau vertina infrastruktūrą, kuri laikoma būtina DI plėtrai.

    Konkurencija ir posūkis į debesiją

    „Cerebras Systems“ kuria vadinamuosius „Wafer Scale Engine“ lustus, o pati bendrovė tvirtina, kad jos sprendimai gali pasiūlyti greitį ir kainos pranašumą prieš grafikos procesorius, plačiai naudojamus DI modelių mokymui. Vis dėlto technologinis pranašumas šiame sektoriuje dažnai matuojamas ne vien našumu, bet ir programinės įrangos ekosistema bei tiekimo grandinės stabilumu.

    Įmonė pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skyrė ne vien aparatūros pardavimui, bet ir debesijos paslaugoms, paremtoms jos lustais. Tokia kryptis reiškia tiesioginę konkurenciją su didžiaisiais debesijos žaidėjais, tarp jų „Google“ ir „Microsoft“, taip pat kitais rinkos dalyviais, kurie siūlo DI skaičiavimo pajėgumus kaip paslaugą.

    Pamokos dėl priklausomybės nuo klientų

    Kelyje į biržą „Cerebras Systems“ teko atlaikyti ir investuotojų, ir reguliuotojų klausimus dėl pajamų koncentracijos. Anksčiau bendrovė buvo kritikuojama dėl pernelyg didelės priklausomybės nuo vieno kliento, o atnaujintuose dokumentuose nurodė, kad pajamų struktūrą siekė diversifikuoti.

    Remiantis atnaujinta informacija, 2025 metais 24 proc. pajamų gauta iš „G42“, kai 2024 metais ši dalis siekė 85 proc. Tuo pačiu išryškėjo kitas koncentracijos aspektas: 2025 metais 62 proc. pajamų sudarė sandoriai su Mohamed bin Zayed University of Artificial Intelligence Jungtiniuose Arabų Emyratuose.

    Sandoris su „OpenAI“ ir signalas rinkai

    Papildomo svorio investuotojų akyse suteikė bendrovės skelbta sutartis su „OpenAI“, kurios vertė viršija 18,4 mlrd. eurų. Sutartis susijusi su 750 megavatų skaičiavimo pajėgumo užsakymu, o tai rodo mastą, kokio šiandien reikalauja dideli DI modeliai ir jų eksploatavimas.

    „Išskirtinė prieiga prie „Cerebras“ aparatūros suteiktų „OpenAI“ milžinišką aparatinės įrangos pranašumą prieš „Google“,“ – rašė Gregas Brockmanas, „OpenAI“ bendraįkūrėjas ir prezidentas.

    Rinkos kontekstas „Cerebras Systems“ palankus ir dėl platesnio susidomėjimo puslaidininkių sektoriumi, kai investuotojai pradėjo diversifikuoti statymus už „Nvidia“ ribų. Tuo pat metu augant DI paklausai, vis daugiau kapitalo nukreipiama į skaičiavimo infrastruktūrą, energijos vartojimo efektyvumą ir duomenų centrų plėtrą, o tai sustiprina didesnių IPO tikimybę artimiausiais ketvirčiais.

  • JK DI lustų startuolis „Fractile“ pritraukė 200 mln. eurų: taikosi į didėjantį inferencijos kamštį

    JK DI lustų startuolis „Fractile“ pritraukė 200 mln. eurų: taikosi į didėjantį inferencijos kamštį

    Jungtinės Karalystės puslaidininkių startuolis „Fractile“ pritraukė apie 200 mln. eurų B serijos investiciją, siekdamas kurti naujos kartos aparatinę įrangą dirbtinio intelekto inferencijai. Bendrovė teigia, kad augant didelių kalbos modelių panaudojimui, pagrindiniu ribojimu tampa ne vien mokymas, o laikas ir kaina, reikalingi rezultatams generuoti dideliu mastu.

    Investicijų raundui vadovavo keli rizikos kapitalo fondai, o gautos lėšos bus nukreiptos DI lustų ir sistemų kūrimui bei komandų plėtrai. Įmonė įkurta 2022 metais ir veikia su ambicija spręsti problemą, kurią technologijų rinkoje vis dažniau įvardija kaip inferencijos „butelio kaklelį“.

    Kas yra inferencijos problema?

    Inferencija – tai etapas, kai jau išmokytas DI modelis realiu laiku generuoja atsakymus: apdoroja užklausą, atlieka skaičiavimus ir pateikia rezultatą. Šis procesas tiesiogiai lemia naudotojo patirtį, paslaugos kainą ir tai, ar DI sprendimas apskritai ekonomiškai apsimoka dideliems srautams.

    Pastaruoju metu modeliai vis dažniau taikomi sudėtingesnėms užduotims, kurioms reikia ilgesnių generuojamų atsakymų ir didesnių kontekstų. Kuo daugiau teksto modelis turi „išlaikyti galvoje“ ir sugeneruoti, tuo labiau didėja skaičiavimų, atminties ir energijos sąnaudos.

    „Fractile“ teigia, kad riba jau čia

    Bendrovės vadovas ir įkūrėjas Walteris Goodwinas akcentuoja, kad pažangiausi DI modeliai jau pasiekė tašką, kai lemiamu veiksniu tampa laikas nuo užklausos iki galutinio atsakymo. Jo teigimu, ilgėjant generuojamoms sekoms ir didėjant užduočių sudėtingumui, dabartinė aparatinė įranga vis dažniau neleidžia išlaikyti reikiamo greičio už priimtiną kainą.

    „Mes viską pastatėme ant išvados, kad norint realiai atverti šią paslėptą vertę ir padaryti greitį įmanomą dideliu mastu, reikia iš esmės perkurti aparatinę įrangą, ant kurios veikiame su pažangiausiais DI modeliais“, – sakė Walteris Goodwinas.

    „Inferencija yra ir DI industrijos pajamų variklis, ir veiksnys, ribojantis jos plėtrą“, – sakė Walteris Goodwinas.

    „Techninės ir ekonominės inferencijos greičio ribos, ypač atminties pralaidumas, kuris dabartinėse architektūrose nespėja augti, yra tai, kas stabdo progresą“, – sakė Walteris Goodwinas.

    Ką keičia specializuoti DI lustai

    DI rinkoje pastaraisiais metais ryškėja tendencija kurti vis labiau specializuotą aparatinę įrangą konkrečioms užduotims, ypač inferencijai. Praktikoje tai reiškia bandymą sumažinti energijos sąnaudas vienam atsakymui, padidinti našumą ir geriau išnaudoti atminties pralaidumą, nes būtent duomenų judėjimas tarp atminties ir skaičiavimo blokų dažnai tampa brangiausia dalimi.

    „Fractile“ nurodo dirbanti ties lustų mikroarchitektūra, sistemų kūrimu ir gamybos procesų inovacijomis. Bendrovė taip pat pabrėžia, kad tikslas nėra vien pagreitinti dabartinius scenarijus, o atverti naujus: ilgesnes užduočių grandines, sudėtingesnį planavimą, didesnės apimties analizę ir kitus DI pritaikymus, kuriuos šiandien riboja kaina ir trukmė.

    Įmonė skelbia plečianti komandas Londone, Bristolyje, San Fransiske ir Taipėjuje. Tokia geografija atspindi puslaidininkių sektoriaus realybę, kur pažangių lustų kūrimas remiasi tarptautinėmis talentų, projektavimo ir gamybos grandinėmis.

  • Trumpas atvyko į Pekiną: kas iš tiesų stipresni – JAV ar Kinija, ir kodėl tai svarbu visiems?

    Trumpas atvyko į Pekiną: kas iš tiesų stipresni – JAV ar Kinija, ir kodėl tai svarbu visiems?

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį atvyko į Pekiną trijų dienų vizito, kurio baigtis gali nulemti ne tik dvišalius santykius, bet ir pasaulio ekonomikos kryptį. Tai pirmas JAV vadovo valstybinis vizitas Kinijoje nuo 2017 metų, todėl dėmesys sutelktas į prekybą, technologijas ir geopolitiką.

    Vizitas vyksta gerokai labiau įtemptame fone nei prieš beveik dešimtmetį. Konfliktai Artimuosiuose Rytuose kelia papildomą spaudimą energijos rinkoms ir jūrų logistikai, o didžiosios valstybės vis aktyviau varžosi dėl įtakos tiekimo grandinėse.

    Kinija pastaraisiais metais siekė įsitvirtinti kaip ekonominio stabilumo ir tęstinumo partnerė, plėsdama ryšius Pietryčių Azijoje, Persijos įlankos šalyse, Afrikoje bei Lotynų Amerikoje. JAV tuo pat metu stiprina pozicijas Vakarų pusrutulyje, siekdamos mažinti Kinijos įtaką strateginėse infrastruktūrose ir žaliavų maršrutuose.

    JAV turtingesnės, bet Kinija vejasi

    Tarptautinio valiutos fondo prognozės rodo, kad 2026 metais JAV nominalusis bendrasis vidaus produktas turėtų viršyti 25,5 trilijono eurų, o Kinijos siekti apie 17 trilijonų eurų. Tai atitinkamai sudarytų maždaug 25 proc. ir 17 proc. pasaulio ekonomikos, tačiau Kinija pastaraisiais metais augo greičiau.

    Pagal TVF skaičiavimus, nuo 2017 metų Kinijos realusis BVP vidutiniškai augo apie 5,48 proc. per metus, o JAV – apie 2,5 proc. Šiemet Kinijai prognozuojamas 4,4 proc. augimas, JAV – 2,3 proc., o pasaulio ekonomikai – apie 3,1 proc.

    Vis dėlto pragyvenimo lygio skirtumai išlieka ryškūs: TVF vertinimu, 2026 metais JAV BVP vienam gyventojui gali viršyti 79 850 eurų, Kinijoje jis siektų apie 12 750 eurų. Kinijai papildomų iššūkių kelia silpnesnis vidaus vartojimas, nekilnojamojo turto sektoriaus lėtėjimas ir demografinis senėjimas.

    Tiekimo grandinės, lustai ir eksportas

    Prekybos įtampa išlieka centrine JAV ir Kinijos santykių ašimi, net jei per pastaruosius metus vyko ne viena derybų banga. Nesutarimai tęsiasi dėl puslaidininkių, elektromobilių, DI ir kritinių mineralų, o technologijų kontrolė vis dažniau siejama su nacionaliniu saugumu.

    Kartu su Trumpu į Kiniją atvyko ir dalis ryškiausių JAV verslo lyderių, o tai signalizuoja, kad darbotvarkėje dominuos investicijos, eksporto ribojimai ir aukštųjų technologijų tiekimas. JAV riboja pažangių lustų eksportą į Kiniją, argumentuodamos galimomis karinėmis taikymo rizikomis, o Kinija šiuos ribojimus vertina kaip bandymą stabdyti jos technologinę pažangą.

    Įtampa kyla ir dėl strateginių logistikos mazgų, įskaitant uostus ir jūrų koridorius, kurie svarbūs globaliai prekybai. Tai didina riziką, kad ekonominė konkurencija vis dažniau persikels į infrastruktūros ir reguliavimo kovas.

    Aukso atsargos, gynyba ir DI varžybos

    Kinija turi didžiausias pasaulyje užsienio valiutos atsargas, kurios viršija 2,8 trilijono eurų, ir tai suteikia didelę erdvę stabilizuoti finansų sistemą bei valdyti svyravimus. JAV valiutos atsargos mažesnės, tačiau Vašingtonui išlieka itin svarbus dolerio vaidmuo tarptautinėje prekyboje ir centrinių bankų rezervuose.

    Gynybos srityje konkurencija taip pat aštrėja. Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto duomenimis, didžiausios karinės išlaidos pasaulyje tenka JAV, Kinijai ir Rusijai, o šios trys valstybės kartu sudaro apie 51 proc. pasaulio karinių išlaidų.

    Technologijų fronte DI tampa vienu svarbiausių konkurencijos laukų, glaudžiai susietu su puslaidininkių gamyba, debesijos infrastruktūra ir duomenų centrais. Kinija tuo pat metu išlaiko didelę įtaką atsinaujinančios energetikos ir baterijų tiekimo grandinėse: analitikai pažymi, kad Kinijos įmonėms tenka daugiau nei 90 proc. pasaulinės saulės fotovoltinių modulių gamybos pajėgumų ir per 70 proc. elektromobilių baterijų rinkos.

    Taivanas išlieka jautriausias politinis klausimas, nes sala yra kritiškai svarbi pažangių lustų gamybai ir globaliai elektronikos pramonei. Dėl to bet kokie įtampos šuoliai regione gali tiesiogiai paveikti technologijų tiekimą ir kainas visame pasaulyje.

    Šis Trumpo vizitas greičiausiai bus vertinamas ne tiek pagal pasirašytus susitarimus, kiek pagal tai, ar pavyks pristabdyti santykių blogėjimą. JAV išlaiko finansinį ir karinį pranašumą, tačiau Kinija toliau stiprina pramoninį mastą, eksporto galią ir įtaką pasaulinėms tiekimo grandinėms.