CP v2

Tag: Puslaidininkiai

  • „Apple“ derybos su „Intel“ dėl lustų supurtė rinką: akcijos šovė 13 proc. į rekordą

    „Apple“ derybos su „Intel“ dėl lustų supurtė rinką: akcijos šovė 13 proc. į rekordą

    „Intel“ akcijos antradienį pabrango apie 13 proc. ir pasiekė naują visų laikų rekordą, investuotojams sureagavus į pranešimus, kad „Apple“ svarsto alternatyvas pagrindinių įrenginių procesorių gamybai. Rinkoje tai vertinama kaip galimas lūžis, nes „Apple“ ilgus metus rėmėsi Taivano TSMC pajėgumais.

    Žiniasklaidos duomenimis, „Apple“ tariasi su „Intel“ ir „Samsung“ dėl galimybės dalį pagrindinių lustų gamybos perkelti į Jungtines Valstijas. Oficialiai „Intel“ ir „Samsung“ šios informacijos nekomentavo, o „Apple“ į užklausas viešai neatsakė.

    „Intel“ ralį sustiprino ir platesnis bendrovės atsigavimo naratyvas: balandį akcijos buvo pašokusios daugiau nei dvigubai, o rinkos vertė perkopė maždaug 440 mlrd. eurų ribą. Tokius šuolius paprastai maitina lūkesčiai dėl naujų užsakymų, gamybos plėtros ir gerėjančių maržų.

    Pastaraisiais mėnesiais „Intel“ taip pat skelbė apie strategines partnerystes ir investicijas, kurios investuotojams signalizuoja ambiciją stiprinti pozicijas tiek klasikinių procesorių, tiek pažangių gamybos paslaugų rinkose. Vienas ryškesnių žingsnių – sprendimas atpirkti 49 proc. dalį Airijoje esančioje „Fab 34“ gamykloje už maždaug 13 mlrd. eurų.

    Rinkos dėmesio centre išlieka ir dirbtinis intelektas, skatinantis paklausą duomenų centrams ir skaičiavimo infrastruktūrai. „Intel“ vadovas Lip-Bu Tanas rezultatus aptariančioje konferencijoje akcentavo, kad centriniai procesoriai išlieka kritiška DI eros bazė, o tai leidžia bendrovei išnaudoti paklausos bangą ne tik GPU, bet ir CPU segmente.

    Vis dėlto analitikai pabrėžia, kad galimi „Apple“ sprendimai dar nereiškia garantuotų kontraktų: lustų tiekimo grandinė priklauso nuo technologinių procesų, pajėgumų, kainodaros ir kokybės reikalavimų. Jei „Apple“ iš tiesų diversifikuotų gamybą, tai galėtų sumažinti geopolitines ir logistikos rizikas, tačiau kartu reikštų didžiulį spaudimą tiekėjams laikytis griežtų terminų.

    „Intel“ akcijų dinamika pastaruoju metu tampa ir politinių diskusijų objektu JAV, ypač kalbant apie strategines technologijas ir vietinę gamybą. Rinkai tai svarbu, nes valstybės parama, reguliavimas ir investicijų kryptys gali lemti, kaip greitai įmonė sugebės pasivyti pažangiausių technologinių procesų lyderius.

    Investuotojams dabar svarbiausia, ar derybos virs realiais užsakymais, ir ar „Intel“ pavyks stabiliai didinti gamybos konkurencingumą DI bei pažangių lustų paklausos cikle. Artimiausi ketvirčių rezultatai ir užsakymų portfelio signalai gali tapti lemiamu testu, kiek dabartinis optimizmas pagrįstas.

  • „Samsung“ akcijos šovė daugiau nei 15 proc.: DI bumas įvertinimą pakėlė virš 1 trln. dolerių ribos

    „Samsung“ akcijos šovė daugiau nei 15 proc.: DI bumas įvertinimą pakėlė virš 1 trln. dolerių ribos

    „Samsung Electronics“ akcijos trečiadienį šoktelėjo daugiau nei 15 proc., o bendrovės rinkos vertė peržengė 1 trilijono JAV dolerių ribą. Investuotojų optimizmą kursto DI paklausa susijusiems puslaidininkių segmentams, ypač atminties lustams.

    1 trilijono JAV dolerių vertė sudaro maždaug 930 mlrd. eurų, todėl „Samsung“ įsitvirtino tarp brangiausių pasaulio technologijų bendrovių. Ji tapo viena iš nedaugelio Azijos įmonių, pasiekusių tokį įvertinimą, greta „TSMC“.

    Ralis prasidėjo po itin stiprių pirmojo ketvirčio rezultatų, kai „Samsung“ paskelbė rekordines pajamas ir ryškiai išaugusį veiklos pelną. Bendrovė akcentavo, kad pagrindinis variklis yra atsigavęs atminties lustų ciklas ir augantys užsakymai, susiję su duomenų centrais.

    Atminties lustai tapo nauju aukso standartu

    Didžiausią postūmį pelningumui suteikė didelio pralaidumo atmintis, vadinama HBM, kurios reikia DI skaičiavimams ir modernioms vaizdo plokštėms. Tokia atmintis naudojama didelės galios serveriuose, kur vienam mokymui ar užklausų apdorojimui reikia ypač didelio pralaidumo ir energinio efektyvumo.

    Rinkoje stipriai išaugo lūkesčiai, kad HBM ir tradicinių DRAM bei NAND segmentų kainos išliks palankios gamintojams. Analitikai pabrėžia, kad naujos puslaidininkių gamybos apimtys paprastai atsiranda tik po 2–3 metų, todėl pasiūlos trūkumas gali tęstis ir artimiausiais ketvirčiais.

    „Šiuo metu atminties rinkoje jaučiamas deficitas, nes DI sprendimai yra itin imlūs atminčiai ir duomenų saugojimui“, – sakė rinkos analitikai, vertinantys atminties ciklo atsigavimą.

    Konkurencija aštrėja, bet investuotojai perka

    Nors „Samsung“ stiprina pozicijas, HBM segmente ji konkuruoja su „SK Hynix“, kuri pastaraisiais metais perėmė lyderystę ir, rinkos vertinimu, turi didesnę dalį. Vis dėlto investuotojai vis dažniau vertina ne tik HBM, bet ir bendrą atminties rinkos maržų atsigavimą, kuris gali kelti viso sektoriaus pelningumą.

    Papildomą dėmesį pritraukė žinios, kad „Apple“ svarsto galimybes diversifikuoti pagrindinių lustų gamybą ir vedė išankstines diskusijas su „Samsung“ bei „Intel“ dėl gamybos JAV. Nors tai kol kas tik ankstyva stadija, tokios kalbos rinkoje interpretuojamos kaip signalas, kad tiekimo grandinės gali dar labiau persiskirstyti.

    Kartu kilo ir kitų Pietų Korėjos puslaidininkių bendrovių akcijos, o vietos rinkos indeksai fiksavo ryškų šuolį. Investuotojai toliau stato už scenarijų, kad DI infrastruktūros plėtra palaikys atminties paklausą, o tai reikštų stipresnius rezultatus bent artimiausius 1–2 metus.

  • „AMD“ šovė 15 proc.: pajamos ir prognozės nustebino, o duomenų centrai tapo varikliu

    „AMD“ šovė 15 proc.: pajamos ir prognozės nustebino, o duomenų centrai tapo varikliu

    JAV lustų gamintoja „Advanced Micro Devices“ (AMD) paskelbė 2026 metų pirmojo ketvirčio rezultatus, kurie pranoko analitikų lūkesčius, o bendrovės akcijų kaina po prekybos šoktelėjo apie 15 proc. Rinką ypač įtikino duomenų centrų segmento šuolis ir aukštesnė nei tikėtasi pajamų prognozė.

    Bendrovė nurodė, kad per ketvirtį gavo 10,25 mlrd. JAV dolerių pajamų, kai rinka tikėjosi apie 9,89 mlrd. JAV dolerių. Perskaičiavus, tai yra maždaug 9,5 mlrd. eurų pajamų, kai lūkesčiai siekė apie 9,2 mlrd. eurų.

    Duomenų centrų pardavimai, anot bendrovės, augo 57 proc. iki 5,8 mlrd. JAV dolerių, arba maždaug 5,3 mlrd. eurų. Grynas pelnas taip pat didėjo: iki 1,38 mlrd. JAV dolerių, tai yra apie 1,3 mlrd. eurų, palyginti su 709 mln. JAV dolerių prieš metus.

    AMD prognozuoja, kad 2026 metų antrojo ketvirčio pajamos sieks apie 11,2 mlrd. JAV dolerių, arba maždaug 10,3 mlrd. eurų. Tai viršija rinkos prognozes, kurios buvo apie 10,52 mlrd. JAV dolerių, arba maždaug 9,7 mlrd. eurų.

    Bendrovės vadovė Lisa Su pabrėžė, kad duomenų centrų padalinys tapo pagrindiniu AMD pajamų ir pelno augimo varikliu. Pasak jos, serverių segmento plėtra turėtų dar paspartėti, kai įmonė didins pasiūlą, kad patenkintų paklausą.

    Šis rezultatas atspindi platesnę rinkos tendenciją: DI skaičiavimų bumas kelia tiek GPU, tiek CPU paklausą, o investuotojai vis dažniau ieško alternatyvų rinkos lyderei „Nvidia“. AMD jau seniai stipri centrinių procesorių rinkoje, tačiau dabar agresyviau plečia ir sprendimus, skirtus DI apkrovoms duomenų centruose.

    Vis dėlto sektoriui išlieka rizikų: lustų pramonė susiduria su gamybos ir pažangaus pakavimo pajėgumų įtampa, o tiekimo grandines veikia geopolitiniai veiksniai. Tokios aplinkybės gali daryti įtaką komponentų prieinamumui ir pristatymų terminams, todėl prognozių įgyvendinimas rinkoje bus stebimas itin atidžiai.

    AMD taip pat signalizuoja, kad neapsiribos atskirais lustais ir sieks didesnės vertės infrastruktūros pardavimų, siūlydama pilnus sprendimus duomenų centrams. Tokia kryptis leidžia tikėtis didesnių kontraktų su didžiosiomis technologijų įmonėmis, tačiau kartu didina konkurencinį spaudimą, nes varžovai investuoja į panašias pilno „rack“ lygio sistemas.

    Rinkai svarbu ir tai, kad bendrovė kalba apie didėjančią pasitikėjimo atsargų ir tiekimo mastelio didinimu trajektoriją. Jei AMD pavyks stabiliai auginti duomenų centrų pajamas ir išlaikyti maržas, tai gali reikšti tvirtesnį pagrindą akcijos kainos augimui, net ir esant dideliems sektoriaus ciklams.

  • JAE po žingsnio OPEC ribos link: sandoris su Pietų Korėja atveria naują prekybos koridorių

    JAE po žingsnio OPEC ribos link: sandoris su Pietų Korėja atveria naują prekybos koridorių

    Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE) pasirašė plataus masto prekybos susitarimą su Pietų Korėja, kuriuo siekiama mažinti muitus ir didinti abipusę prekybą. Žingsnis sutapo su nauja Abu Dabio ekonomine kryptimi po sprendimo pasitraukti iš OPEC, todėl regiono planai Azijoje įgauna dar daugiau svorio.

    Susitarimas, vadinamas Visapusišku ekonominės partnerystės susitarimu, numato panaikinti arba sumažinti tarifus didžiajai daliai tarpusavio prekyboje cirkuliuojančių prekių. JAE teigia, kad tai palengvins eksportuotojų patekimą į rinkas ir paskatins investicijas į technologijas, gamybą bei logistiką.

    Kas keičiasi verslui?

    Pagal paskelbtas sąlygas, tarifų lengvatos apima apie 91,2 proc. prekių, kuriomis prekiauja abi šalys. 2025 metais JAE ir Pietų Korėjos ne naftos prekyba siekė apie 6,3 mlrd. eurų, o pareigūnai prognozuoja tolesnį augimą, ypač aukštos pridėtinės vertės sektoriuose.

    JAE užsienio prekybos ministras Thani bin Ahmed Al Zeyoudi pabrėžė, kad susitarimas turėtų sukurti daugiau galimybių eksportuotojams ir pagilinti pramoninį bendradarbiavimą. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad šis modelis tampa įrankiu greičiau užsitikrinti tiekimo grandinių stabilumą, kai pasaulinę prekybą vis labiau veikia geopolitinė įtampa.

    „Šis susitarimas atveria naujų galimybių eksportuotojams ir stiprina bendradarbiavimą technologijų, gamybos ir logistikos srityse“, – sakė Thani bin Ahmed Al Zeyoudi.

    Kataras taip pat skuba į Seulą

    Lygiagrečiai Kataras intensyvina kontaktus su Pietų Korėja ir signalizuoja, kad Persijos įlankos valstybės siekia struktūrinio prekybos koridoriaus su Azija. Pastarosiomis dienomis Kataro valstybinis užsienio prekybos ministras Ahmed bin Mohammed Al Sayed Seule vedė verslo delegacijos susitikimus dėl prekybos ir investicijų.

    Diskusijose akcentuotos sritys, kuriose Pietų Korėja turi globalų konkurencinį pranašumą: puslaidininkiai, pažangioji gamyba, biotechnologijos ir dirbtinis intelektas. Tokia darbotvarkė rodo, kad Kataras, kaip ir JAE, nori plėsti ekonomikos struktūrą už energetikos ribų ir pritraukti technologinį kapitalą.

    Kodėl tai svarbu dabar?

    Šis susitarimas laikomas pirmuoju Pietų Korėjos prekybos paktu su šalimi iš Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos, todėl Seulo ekonominė diplomatija regione įgauna naują pagreitį. Tiek JAE, tiek Kataro veiksmai išryškina platesnę tendenciją: Persijos įlankos šalys, diversifikuodamos ekonomiką, vis aktyviau jungia kapitalą su Azijos technologijų ir pramonės pajėgumais.

    Verslui tai gali reikšti mažesnes sąnaudas, greitesnį prekių judėjimą ir platesnes galimybes dalyvauti bendruose projektuose, ypač logistikos, pažangių komponentų, skaitmenizavimo ir pramonės modernizavimo srityse. Tuo pat metu muitų mažinimas didina konkurenciją vietos rinkose, todėl kai kurioms įmonėms gali tekti greičiau prisitaikyti prie naujų kainodaros ir tiekimo realijų.

  • „Anthropic“ ieško alternatyvos „Nvidia“: akys krypsta į Londono „Fractile“ lustus

    „Anthropic“ ieško alternatyvos „Nvidia“: akys krypsta į Londono „Fractile“ lustus

    JAV dirbtinio intelekto bendrovė „Anthropic“ derasi su Londone įsikūrusiu puslaidininkių startuoliu „Fractile“ dėl didelio našumo lustų tiekimo. Skelbiama, kad tikslas – mažinti priklausomybę nuo „Nvidia“ ir atpiginti modelių paleidimą bei aptarnavimą.

    Rinkoje generatyviojo DI skaičiavimo pajėgumų paklausa auga greičiau nei spėja plėstis duomenų centrų infrastruktūra. Dėl to „Nvidia“ H100 ir panašūs sprendimai išlieka brangūs, o jų prieinamumas tampa verslo planus ribojančiu veiksniu net didžiausiems žaidėjams.

    „Anthropic“, kurianti „Claude“ modelių šeimą, šiandien remiasi „Nvidia“ greitintuvais ir debesijos partnerių siūlomais individualizuotais procesoriais. Įmonė yra sulaukusi kelių milijardų investicijų iš „Amazon“ ir „Google“, o tai leidžia agresyviai plėsti skaičiavimo resursus, tačiau kartu didina spaudimą efektyvumui.

    Analitikai pabrėžia, kad perėjimas nuo universalių lustų prie labiau specializuotų sprendimų tampa platesne tendencija. Panašia kryptimi juda ir kitos technologijų bendrovės, siekiančios geriau kontroliuoti infrastruktūros kainą, energijos sąnaudas ir tiekimo grandinės rizikas.

    Kas išskiria „Fractile“ architektūrą?

    „Fractile“ įkurta 2022 metais, o vienas ryškiausių startuolio vardų siejamas su Oksforde daktaro laipsnį įgijusiu Walteriu Goodwinu. Įmonė siūlo vadinamąją atminties ir skaičiavimo sujungimo kryptį, kai duomenys laikomi kuo arčiau skaičiavimo branduolių.

    Startuolio teigimu, ši koncepcija remiasi statine operatyviąja atmintimi SRAM, kuri, skirtingai nei DRAM, nereikalauja nuolatinio atnaujinimo. Tai teoriškai gali sumažinti duomenų judėjimo kaštus, kurie dideliuose kalbos modeliuose dažnai tampa našumo „butelio kakleliu“.

    „Fractile“ viešai mini, kad tam tikrais scenarijais didelių kalbos modelių vykdymas galėtų būti iki 100 kartų spartesnis, o eksploatacinės sąnaudos – mažesnės iki 90 proc. Vis dėlto šiuos skaičius rinka vertina atsargiai, nes masinei duomenų centrų eksploatacijai svarbūs ne tik testų rezultatai, bet ir patikimumas, programinės įrangos ekosistema bei gamybos apimtys.

    Kada lustai galėtų pasiekti duomenų centrus?

    Šiuo metu „Fractile“ technologija dar vystoma, o komercinis produktas nėra plačiai prieinamas. Skelbiama, kad pilno masto diegimas duomenų centruose galėtų būti realistiškesnis tik apie 2027 metus, todėl bet koks susitarimas su „Anthropic“ būtų labiau strateginis nei greitas sprendimas „čia ir dabar“.

    Taip pat pranešama, kad „Fractile“ derasi dėl maždaug 170 500 000 eurų investicijos, o įmonės vertė galėtų viršyti 853 000 000 eurų. Tokie skaičiai atspindi investuotojų lūkestį, kad naujos architektūros gali pakeisti DI skaičiavimo ekonomiką, ypač modelių vykdymo, o ne mokymo etape.

    Derybos su „Anthropic“, kaip teigiama, kol kas yra ankstyvoje stadijoje ir įpareigojantis kontraktas nėra pasirašytas. Vis dėlto pats didelės rinkos dalyvės dėmesys rodo, kad kova dėl greitesnio ir pigesnio skaičiavimo pajėgumo tampa vienu svarbiausių veiksnių, lemsiančių, kas laimės DI lenktynes.

  • Jimas Crameris šokiruoja: „Amazon“ dar šaus 15 proc. ir ties tuo nesustos

    Jimas Crameris šokiruoja: „Amazon“ dar šaus 15 proc. ir ties tuo nesustos

    Finansų komentatorius Jimas Crameris teigia, kad „Amazon“ akcijoms dar yra daug erdvės kilti, o pastarojo ketvirčio rezultatai, jo vertinimu, buvo vieni įspūdingiausių, kokius jis yra matęs. Anot jo, rinka dar iki galo neįkainavo, kaip sparčiai stiprėja bendrovės pelno variklis.

    J. Crameris viešai svarstė, kad „Amazon“ akcijų kaina gali kilti dar apie 15 proc., o judėjimas aukštyn esą neturėtų tuo pasibaigti. Jis taip pat akcentavo, kad po rekordinėmis kainomis pasibaigusio laikotarpio pasitaikęs trumpalaikis kritimas gali būti proga investuotojams.

    „Amazon“ paskelbė geresnius nei tikėtasi finansinius rodiklius, o didžiausias dėmesys teko debesijos padaliniui „Amazon Web Services“. Būtent AWS augimo pagreitėjimas tapo centrine istorija, nes paklausą vis labiau kelia dirbtinis intelektas ir su juo susijusi skaičiavimo infrastruktūra.

    Pasak J. Cramerio, AWS reikšmė „Amazon“ finansams didėja dėl didesnio masto ir pelningumo, o bendrovė vis aktyviau investuoja į specializuotus lustus, skirtus DI užduotims. Tokie sprendimai leidžia mažinti priklausomybę nuo bendros paskirties grafinių procesorių ir optimizuoti kaštus dideliems skaičiavimo krūviams.

    „Jie dabar uždirba milžiniškus pinigus iš Amazon Web Services, tai tikros fortūnos“, – sakė Jimas Crameris.

    „Amazon“ vadovas Andy Jassy per rezultatų pristatymą pabrėžė, kad naujesnės kartos „Trainium“ lustai jau turi didelę paklausą, o kainos ir našumo santykis, bendrovės teigimu, gerėja. Tai svarbu platesniame kontekste, nes didžiosios technologijų įmonės toliau didina išlaidas DI infrastruktūrai, siekdamos neprarasti tempo konkurencinėje kovoje.

    Rinkoje ši tema vertinama kaip viena pagrindinių artimiausių metų tendencijų: debesijos paslaugų teikėjai stengiasi ne tik parduoti skaičiavimo galią, bet ir pasiūlyti efektyvesnius komponentus, kurie mažintų klientų sąnaudas. Dėl to investuotojai vis dažniau vertina ne vien pajamų augimą, bet ir tai, kaip greitai įmonė geba paversti DI paklausą tvariu pelningumu.

  • Lustas nutrūko: lustų akcijos šovė rekordiškai, bet rinką temdo Irano karo rizikos

    Lustas nutrūko: lustų akcijos šovė rekordiškai, bet rinką temdo Irano karo rizikos

    Po kelių savaičių įtampos dėl dirbtinio intelekto infrastruktūros kaštų puslaidininkių sektorius balandį vėl tapo vienu karščiausių Volstryte. „Nasdaq“ PHLX puslaidininkių indeksas po kritimo kovą balandį šoktelėjo dešimtimis procentų, investuotojams grįžtant į rizikingesnes pozicijas.

    Rinkos nuotaikas labiausiai pakurstė geresni nei tikėtasi ketvirčio rezultatai ir optimistiškesnės prognozės. Tarp ryškiausių šuolių minimas „Intel“, kurio akcijos po rezultatų paskelbimo fiksavo vieną geriausių dienų per kelis dešimtmečius.

    Augimas palietė ne vieną bendrovę, siejamą su DI skaičiavimo pajėgumais ir duomenų centrų plėtra. Investuotojai šįkart akcentuoja, kad paklausa plečiasi ir apima daugiau grandžių nei vien kelis akivaizdžiausius DI laimėtojus.

    Kas stumia kainas aukštyn

    Analitikai pabrėžia tris veiksnius: didžiųjų debesijos paslaugų teikėjų investicijų atsparumą, kylančius pelno lūkesčius ir didėjantį tikėjimą, kad DI projektai generuoja apčiuopiamas pajamas. Po anksčiau išaugusio skepticizmo rinkai prireikė kelių stipresnių ataskaitų, kad sugrįžtų pasitikėjimas.

    Kartu mažėjo baimė, jog milžiniškos kapitalo išlaidos duomenų centrams taps per didele našta įmonių pinigų srautams. Dalis investuotojų dabar vertina, kad DI infrastruktūros ciklas pereina iš pažadų į realius užsakymus, o tai matoma ir puslaidininkių tiekimo grandinėje.

    Geopolitika gali įkąsti

    Vis dėlto optimistinį scenarijų temdo geopolitinė rizika ir tiekimo grandinės pažeidžiamumas. Rinkoje aptariama, kad Irano karo kontekstas didina trikdžių tikimybę logistikoje, o įmonės ir pirkėjai gali skubėti didinti atsargas, kad apsidraustų nuo vėlavimų.

    Ypač jautri tema yra helis, kuris naudojamas įvairiuose puslaidininkių gamybos procesuose. Sutrikus žaliavų ir transporto srautams, brangsta ne tik komponentai, bet ir didėja rizika, kad gamintojams teks perplanuoti pristatymus, o užsakovams atidėti projektus.

    Įtampą kelia ir pati duomenų centrų plėtra: vis dažniau kalbama apie ribotą fizinę infrastruktūros talpą, pavyzdžiui, elektros tinklų prijungimų, transformatorių ir kitos įrangos trūkumą. Tai reiškia, kad noras investuoti nedingsta, tačiau realūs pajėgumai ne visuomet spėja paskui planus.

    Ko lauks rinka toliau

    Artimiausiais mėnesiais sektoriaus kryptį lems tai, ar didžiosios technologijų grupės išlaikys investicijų tempą, o įmonių prognozės bus keliamos, o ne karpomos. Ne mažiau svarbu, ar geopolitiniai veiksniai nepavers tiekimo grandinės dar labiau nepastovia, nes būtent čia puslaidininkių rinka tradiciškai jautriausia.

    Jei užsakymų augimas išliks platus, o DI infrastruktūros išlaidos bus pateisinamos pajamomis, ralio potencialas gali tęstis. Tačiau bet koks ženklas, kad projektai vėluoja, o žaliavos ar logistika stringa, gali greitai sugrąžinti didesnį kintamumą.

  • Jimas Crameris perspėja: rinka atlaikė pelnų audrą, bet kita savaitė gali nemaloniai nustebinti

    Jimas Crameris perspėja: rinka atlaikė pelnų audrą, bet kita savaitė gali nemaloniai nustebinti

    JAV rinkos, pasak „CNBC“ laidos vedėjo Jimo Cramerio, sėkmingai perėjo vieną įtempčiausių įmonių rezultatų savaičių, tačiau investuotojams jis siūlo neprarasti budrumo. Jo vertinimu, artėjantis laikotarpis gali būti dar labiau nenuspėjamas, o kai kuriomis dienomis net ir linkęs nuvilti.

    Crameris pabrėžė, kad pastaruoju metu ypač išsiskyrė didžiosios technologijų bendrovės, o viskas, kas susiję su duomenų centrais, sulaukė itin didelio investuotojų dėmesio. Šią tendenciją sustiprina DI infrastruktūros plėtra, kuri kelia paklausą ne tik lustams, bet ir elektros tiekimo bei aušinimo sprendimams.

    Duomenų centrų bumas neslūgsta

    Analitikas akcentuoja, kad duomenų centrai tapo viena svarbiausių temų šiame rezultatų sezone, nes įmonės didina investicijas į skaičiavimo galią, tinklus ir energijos efektyvumą. Dėl to geresnių lūkesčių sulaukia tiek lustų gamintojai, tiek įrangos tiekėjai, kurių produktai būtini DI plėtrai.

    Tarp minimų pavyzdžių jis išskyrė bendroves, kurių veikla glaudžiai susijusi su energijos valdymu, aušinimu ir serverių infrastruktūra. Cramerio logika paprasta: jei DI diegimas spartėja, auga ir realaus fizinio pajėgumo poreikis, o tai reiškia papildomas pajamas tiekėjams.

    Investuotojams svarbiausi signalai

    Crameris taip pat atkreipė dėmesį į mėnesinę JAV darbo rinkos statistiką, kuri dažnai tampa kertiniu signalu palūkanų normų lūkesčiams. Silpnesni duomenys gali greitai sustiprinti viltis dėl palūkanų mažinimo, o tai paprastai palanku akcijų rinkoms.

    Kartu jis primena, kad darbo rinka keičiasi struktūriškai: įmonės samdo atsargiau, daugiau dėmesio skiria našumui, o dalį procesų perima DI. Tokia dinamika gali trumpuoju laikotarpiu palaikyti įmonių pelningumą, tačiau kartu didina jautrumą nusivylimams, jei lūkesčiai pasirodo per aukšti.

    „Tai, kad rinka atlaikė sunkią rezultatų savaitę, nereiškia, jog jau esame saugūs“, – sakė Jimas Crameris.

    Jo teigimu, šis rezultatų sezonas išsiskiria tuo, kad vis dažniau matomi apčiuopiami DI poveikio verslui ženklai. Dėl to jis įspėja neskubėti atsitraukti nuo sektorių, kurie pastaruoju metu ir yra pagrindiniai augimo varikliai, tačiau kartu ragina vertinti riziką, nes nepastovumo potencialas išlieka.

  • „Intel“ akcijos balandį šovė 114 proc.: geriausias mėnuo per 55 metus ir DI bumo efektas

    „Intel“ akcijos balandį šovė 114 proc.: geriausias mėnuo per 55 metus ir DI bumo efektas

    „Intel“ akcijos balandį pabrango 114 proc. ir užfiksavo geriausią mėnesį bendrovės istorijoje nuo debiuto „Nasdaq“ biržoje. Ralis išsiskiria tuo, kad įvyko po kelių metų nusivylimo dėl vėluojančių produktų ir gamybos problemų.

    Didžiausias šuolis fiksuotas balandžio 24 dieną, kai po ketvirčio rezultatų akcijos pašoko apie 24 proc. Tą dieną kaina pasiekė aukščiausią lygį nuo 2000 metų, o kilimas tęsėsi ir vėliau.

    Kas įtikino Volstritą?

    Investuotojai pervertina rizikas, bet rinką užkūrė keli aiškūs signalai: atsigaunančios pajamos, stiprėjanti duomenų centrų procesorių paklausa ir optimizmas dėl naujų technologinių procesų. Bendrovės pajamos pastarąjį ketvirtį augo daugiau nei 7 proc., nors prieš tai penkiais iš septynių ketvirčių fiksuoti kritimai.

    Rinkoje ypač daug dėmesio sulaukė „Intel“ 18A technologija ir gamybos plėtra JAV, įskaitant Arizonos projektus. Tuo pat metu DI sukurta skaičiavimo resursų paklausa didina spaudimą visai infrastruktūrai, o centriniai procesoriai vėl tampa kritine grandimi šalia grafikos procesorių ir specializuotų akceleratorių.

    „Centrinis procesorius vėl tampa nepakeičiamu DI eros pagrindu“, – sakė „Intel“ generalinis direktorius Lip-Bu Tanas, kalbėdamas apie augančią duomenų centrų procesorių paklausą ir tiekimo ribas.

    Vadovų kaita ir valstybės veiksnys

    Lip-Bu Tanas „Intel“ vadovu tapo 2025 metų kovą, po to kai iš pareigų pasitraukė Patas Gelsingeris. Pastarojo laikotarpį lydėjo didelės investicijos ir pertvarkos, o 2024 metais „Intel“ akcijos buvo kritusios apie 60 proc.

    Rinkos nuotaikas sustiprino ir JAV vyriausybės sprendimai didinti vietinę pažangių lustų gamybą bei mažinti priklausomybę nuo Azijos tiekimo grandinių. „Intel“ laikoma viena iš nedaugelio JAV bendrovių, galinčių gaminti pažangiausius lustus, nors realioje rinkos konkurencijoje stipriai dominuoja TSMC ir „Samsung“.

    Gamyba pagal užsakymą ir naujas „siaurasis“ taškas

    „Intel“ siekia tapti ne tik lustų kūrėja, bet ir gamintoja kitiems užsakovams, tačiau šis kelias iki šiol kelia abejonių: klientai atsargiai vertina pereinamojo laikotarpio riziką. Bendrovė jau koregavo ankstesnius planus, mažino darbuotojų skaičių ir atidėjo kai kuriuos didelius projektus.

    Kita kryptis, į kurią vis dažniau žiūri rinka, yra pažangus lustų „pakavimas“, kai atskiri komponentai sujungiami į vieną didelio našumo sistemą. DI paklausa didina šios grandies svarbą, nes „pakavimas“ tampa dar vienu gamybos „butelio kakleliu“, o pajėgumai pasaulyje riboti.

    Analitikai pažymi, kad toks spartus akcijos šuolis gali lenkti fundamentalius rodiklius, todėl svyravimai išliks dideli. Vis dėlto balandžio ralis parodė, kad rinka vėl tiki „Intel“ apsisukimo scenarijumi, o pagrindinis katalizatorius – atsinaujinusi DI infrastruktūros investicijų banga.

  • Šveicarų lustų startuolis „Mosaic SoC“ pritraukė 3,2 mln. eurų erdviniam intelektui taupiuose įrenginiuose

    Šveicarų lustų startuolis „Mosaic SoC“ pritraukė 3,2 mln. eurų erdviniam intelektui taupiuose įrenginiuose

    Šveicarijoje įsikūręs puslaidininkių startuolis „Mosaic SoC“ pranešė pritraukęs 3,2 mln. eurų išankstinės pradinės investicijos etapą. Bendrovė kuria specializuotus suvokimo lustus, skirtus tam, kad mažai energijos naudojantys įrenginiai galėtų realiu laiku „matyti“ aplinką ir suprasti erdvę.

    Investicijų etapui vadovavo „Founderful“, prisidėjo „Kick Foundation“. Anksčiau, 2024 metais, įmonė taip pat buvo gavusi apie 162 000 eurų finansavimą iš „Venture Kick“, kuris padėjo paspartinti ankstyvą produktų vystymą ir partnerystes.

    „Erdvinis intelektas neturėtų reikalauti programų klasės procesoriaus ir vaizdo plokštės. „Mosaic SoC“ sukūrėme tam, kad realaus laiko suvokimas veiktų sunaudojant tik dalį energijos, o baterijomis maitinami įrenginiai galėtų suprasti aplinką neaukodami formos“, – sakė „Mosaic SoC“ vadovas ir vienas įkūrėjų Alfio Di Mauro.

    „Mosaic SoC“ įkurta 2024 metais, o jos tikslas – integruotos mikroschemos, kurios apdoroja vaizdo ir padėties jutiklių duomenis. Tai leidžia įrenginiams susidaryti vietinį aplinkos žemėlapį, atpažinti objektus ir stebėti judėjimą beveik neapkraunant baterijos.

    Bendrovė sprendžia problemą, kuri šiandien riboja daugelį nuolat veikiančių kompiuterinės regos ir DI funkcijų: realaus laiko suvokimas dažnai remiasi daug energijos naudojančiais procesoriais ir grafikos spartintuvais. Dėl to tokios funkcijos tampa per brangios energijos biudžetui, ypač nešiojamuose įrenginiuose.

    Kur tokie lustai praverstų?

    Startuolis akcentuoja išmaniųjų akinių ir kitų dėvimų įrenginių scenarijus, kur erdvinis suvokimas yra esminis, tačiau vietos ir energijos resursai riboti. Idėja paprasta: padaryti taip, kad įrenginys išliktų plonas, lengvas ir vizualiai panašus į įprastą aksesuarą, bet kartu turėtų pastovų aplinkos „supratimą“.

    Išmaniųjų telefonų atveju bendrovė mini koprocesoriaus vaidmenį, pavyzdžiui, priekinei kamerai: nuolatinis objektų ar įvykių stebėjimas galėtų leisti pradėti filmavimą ar kitas funkcijas tik tada, kai aptinkamas konkretus signalas. Tai suteiktų „visada pasirengusio“ įrenginio efektą, tačiau mažiau iškrautų bateriją.

    Verslo modelis ir architektūra

    „Mosaic SoC“ verslo modelį įvardija tiesmukai: parduodami integriniai grandynai. Kartu bendrovė teigia, kad siūlo ne vien fizinį lustą, bet ir programinį „taikymo sluoksnį“, kurį gamintojai galėtų integruoti ir naudoti kaip pagrindą, o ne kurti suvokimo funkcijas nuo nulio.

    Technologiškai įmonė išskiria savo daugiabranduolę architektūrą, kurią optimizuoja našumui vienam vatui. Toks požiūris atitinka rinkos kryptį, kai dalis DI ir kompiuterinės regos užduočių vis dažniau perkeliama arčiau įrenginio krašto, kad sumažėtų energijos sąnaudos, delsos laikas ir priklausomybė nuo debesijos.

    Bendrovė taip pat užsimena apie įrankių grandinę diegimui: kompiliatorius ir priemones, kurios leistų programuotojams efektyviai išnaudoti architektūrą. Pasak įmonės, ilgainiui tikslas – evoliucionuoti nuo lusto tiekėjo link platformos, kurioje programos kuriamos ir optimizuojamos konkrečiam siliciui.

    „Mosaic SoC“ nurodo, kad jau pirmaisiais veiklos metais generavo pajamas iš NRE, tai yra nepasikartojančių inžinerinių darbų sutarčių su gamintojais partneriais. Įmonei artėjant prie produktinės stadijos, pajamos, tikėtina, labiau priklausys nuo mastelio, kurį suteikia serijinė lustų prekyba.