Tag: Pusryčiai

  • 12 būdų, kaip kiaušinienę praturtinti skaidulomis: nuo ankštinių iki sėklų

    Kiaušinienė yra vienas greičiausių ir sočiausių pusryčių pasirinkimų, tačiau joje beveik nėra skaidulų. Jei norite, kad lėkštėje jų būtų daugiau, pakanka kelių paprastų priedų, kurie nekeičia paties gaminimo principo.

    Kaip rašo „Tasting Table“, dauguma suaugusiųjų nesurenka rekomenduojamo skaidulų kiekio, o kiaušiniai tam nėra geriausias pagrindas. Vis dėlto kiaušinienė lengvai „priima“ skonius, todėl ją patogu papildyti produktais, turinčiais daugiau skaidulų.

    Skaidulos svarbios ne tik virškinimui – jos padeda ilgiau jaustis sotiems, o jų gausiau turintys patiekalai dažnai būna subalansuotesni. Todėl idėja paprasta: kiaušinienę palikti kaip bazę, o šalia ar į ją įmaišyti skaidulų šaltinį.

    Dalis priedų tinka tiems, kurie mėgsta sūresnius pusryčius, kiti – norintiems švelnesnio ar net kiek netikėto derinio. Žemiau – keli praktiški variantai, kurie dažniausiai nereikalauja daug papildomo laiko.

    Ankštiniai: greitas kelias į daugiau skaidulų

    Vienas paprasčiausių sprendimų – į keptuvę įmaišyti nuplautų konservuotų juodųjų pupelių. Tai patogu, nes pakanka jas nusunkti, trumpai pašildyti ir tuomet kartu su kiaušiniais iškepti kiaušinienę.

    Jei norisi sodresnės tekstūros, pupeles galima šiek tiek patrinti šakute – jos išskirs krakmolą ir masė taps vientisesnė. Prie tokio derinio tinka prieskoniai, pavyzdžiui, kmynai, taip pat žalumynai ar aštresnis padažas.

    Kitas variantas – avinžirniai. Kad kiaušinienė netaptų vandeninga, avinžirnius verta nusausinti ir prieš dedant prie kiaušinių trumpai paskrudinti keptuvėje, kol jie taps traškesni.

    Jeigu norisi dar paprasčiau, tinka ir raudonieji lęšiai: jie greitai išverda ir suminkštėja. Iš jų galima įmaišyti kelis šaukštus į plaktus kiaušinius arba net suformuoti masę į paplotėlį pusryčių sumuštiniui.

    Sėklos, kruopos ir daržovės: skaidulos be didelių pastangų

    Malti linų sėmenys ar čija sėklos – dar vienas būdas padidinti skaidulų kiekį. Esminė detalė – sėklas sumalti ir įmaišius į kiaušinius leisti masei trumpai pastovėti, kad ji sutirštėtų.

    Jei turite virtos bolivinės balandos, ją galima pašildyti keptuvėje, kelias minutes paskrudinti ir tik tuomet supilti kiaušinius. Taip gaunama soti, bet ne per sunki kiaušinienė, tinkanti ir ne tik pusryčiams.

    Iš daržovių dažnai siūlomas žiedinis kopūstas: jis „dingsta“ patiekale, bet suteikia daugiau skaidulų. Svarbu jį prieš kiaušinius termiškai apdoroti ir sumažinti drėgmę, kad keptuvėje nesusidarytų skysčio.

    Greitas priedas gali būti ir gražgarstė – ją siūloma ne kepti, o dėti į lėkštę kaip „pagrindą“ ir ant viršaus užpilti karštą kiaušinienę, kad lapai tik lengvai suvyltų.

    Netikėti deriniai: avokadas, obuolys ir kimči

    Avokadas yra dar vienas būdas pridėti skaidulų, tačiau čia svarbus laikas: jį geriau įmaišyti pačioje pabaigoje, kai kiaušiniai jau beveik iškepę. Taip avokadas nesuirs į vientisą „košę“.

    Mėgstantiems netradicinius skonius siūlomas obuolio ir čederio derinys. Obuolį supjausčius plonai, jį galima trumpai pakepinti svieste, o tuomet supilti kiaušinius ir pabaigoje įmaišyti tarkuoto sūrio.

    Dar vienas ryškesnio skonio priedas – kimči. Jį galima smulkinti ir trumpai pakepinti, kad skonis taptų švelnesnis, arba naudoti tiesiog kaip užbarstą ant paruoštos kiaušinienės.

    Norint įtraukti daugiau daržovių, siūlomas ir trintas špinatų, kiaušinių bei varškės sūrio mišinys: išplakus iki vientisumo, masė kepama kaip įprasta kiaušinienė. Taip špinatai patiekale beveik „pasislepia“, bet prideda daugiau maistinių medžiagų.

    Galiausiai, prie kiaušinienės tinka ir paprasti pabarstai, pavyzdžiui, moliūgų sėklos: jas verta trumpai paskrudinti sausoje keptuvėje, kad sustiprėtų skonis ir atsirastų traškumas.

  • Valgote tuščiu skrandžiu? Šie pusryčių produktai gali skatinti persivalgymą

    Valgote tuščiu skrandžiu? Šie pusryčių produktai gali skatinti persivalgymą

    Pusryčiai dažnai vadinami svarbiausiu dienos patiekalu, tačiau ne kiekvienas rytinis pasirinkimas vienodai palankus savijautai ir apetitui. Kai kurie produktai, suvalgyti tuščiu skrandžiu, gali trumpam suteikti energijos, bet greitai vėl sukelti alkį.

    Didžiausia problema – maistas, kuriame daug pridėtinio cukraus, o mažai baltymų ir skaidulų. Tokie produktai gali turėti nemažai kalorijų, bet nesuteikti sotumo, todėl po kelių valandų ranka vėl tiesiasi užkandžiams.

    Mitybos specialistai pabrėžia, kad pilno grūdo produktai dėl skaidulų padeda ilgiau jaustis sotiems, o energija iš jų į kraują patenka tolygiau. Tuo metu saldūs kepiniai neretai paskatina greitesnį norą vėl kažką suvalgyti.

    Vis dėlto svarbu nepainioti priežasties ir pasekmės: joks produktas „storina“ vien dėl to, kad valgomas ryte ar tuščiu skrandžiu. Svorio augimą lemia ilgalaikis kalorijų perteklius, o pusryčiai yra tik viena bendro vaizdo dalis.

    Apelsinų sultys: sveika, bet ne visada soti

    Vienas dažniausiai nuvertinamų pasirinkimų – apelsinų sultys. Jos siejamos su vitaminais ir „geru startu“, tačiau net ir šviežiai spaustos sultys turi natūralių cukrų ir gerokai mažiau skaidulų nei visas vaisius.

    Stiklinę sulčių išgerti paprasta ir greita, tačiau sotumas dažnai neprilygsta apelsinui, kurį reikia suvalgyti. Jei sultys tampa atskiru pusryčiu, alkis gali sugrįžti netrukus.

    Be to, jautresnį skrandį turintiems žmonėms rūgštus gėrimas ryte gali sustiprinti nemalonius pojūčius.

    Saldūs kepiniai ir saldinti dribsniai – klasikinės „spąstų“ poros

    Dar viena dažna ryto klaida – kruasanai, bandelės, spurgos ar kiti saldūs kepiniai. Rafinųotų miltų, cukraus ir riebalų derinys reiškia, kad net nedidelė porcija gali būti labai kaloringa.

    Kartu tai dažniausiai būna maistas, kuriame trūksta baltymų ir skaidulų, todėl sotumas būna trumpalaikis, o noras užkąsti vėl atsiranda greičiau.

    Panašiai veikia ir saldinti pusryčių dribsniai: pakuotės dažnai žada „puikų dienos startą“, tačiau dalis tokių produktų turi daug cukraus ir mažai skaidulų. Kaip geresnė alternatyva dažniau minimi pilno grūdo dribsniai be pridėtinio cukraus.

    Balta duona nėra „kaltininkė“ – svarbu, kas ant jos

    Balto batonėlio ar bandelės nereikia automatiškai išbraukti iš raciono. Viena riekė pati savaime nėra antsvorio priežastis – daug lemia porcija, viso patiekalo sudėtis ir priedai.

    Pavyzdžiui, bandelė su kiaušiniu ir daržovėmis paprastai bus sotesnė nei ta pati bandelė su saldžiu kremu. Kitaip tariant, svarbiau ne vien „duona“, o viso pusryčio balansas.

    Praktiškai geriausiai pasiteisina pusryčiai, kuriuose yra baltymų, skaidulų ir sveikųjų riebalų – toks derinys dažniau padeda išlaikyti sotumą ilgesniam laikui ir suvaldyti apetitą.

    Tyrimų apžvalgos, nagrinėjusios pusryčių įtaką, rodo, kad didesnis baltymų kiekis maiste gali būti susijęs su stipresniu sotumo jausmu. Tačiau svarbiausia išlieka pats patiekalas ir jo kiekis, o ne vien faktas, kad valgoma ryte.

    Jei trūksta idėjų, geru pasirinkimu gali būti kiaušinienė su daržovėmis ir pilno grūdo duona, avižinė košė su natūraliu jogurtu ir riešutais arba sumuštiniai su humusu ir pomidoru. Mėgstantiems saldžiau gali tikti „skyr“ tipo jogurtas su vaisiais ir avižiniais dribsniais.

    Galiausiai, mėgstamų produktų nereikia demonizuoti: kruasanas retkarčiais ar stiklinė sulčių prie pilnaverčių pusryčių dietos nesugriaus. Esminis dalykas – bendra dienos mityba ir tai, kaip dažnai tokie pasirinkimai kartojasi.

    Be to, nėra įtikinamų įrodymų, kad vien reguliarus pusryčių valgymas automatiškai garantuoja svorio kritimą. Todėl svarbiausia lieka ne pirmo valgymo laikas, o kas atsiduria lėkštėje ir kiek kalorijų susidaro per visą dieną.

  • Traškesnės ir sodresnio skonio prancūziškos skrebučių lazdelės: „Burger King“ būdas namuose

    Jei įprasti prancūziški skrebučiai jau pabodo, yra paprastas būdas jiems suteikti daugiau skonio ir traškumo: supjaustykite juos lazdelėmis ir kepkite aliejuje, kaip tai daro „Burger King“.

    Tokios giliai keptos prancūziškų skrebučių lazdelės daugeliui primena mokyklų valgyklas, o „Burger King“ jas taip ruošia dar nuo 1986 metų. Nors tai greitojo maisto tinklo klasika, panašų rezultatą galima pasiekti ir namų virtuvėje.

    Esminis skirtumas nuo įprasto paruošimo keptuvėje – skrebučiai ne apkepinami nedideliame riebalų kiekyje, o trumpai kepami įkaitintame aliejuje. Taip išorė tampa traškesnė, o vidus išlieka minkštas ir „kremiškas“.

    Metodas patogus ir tuo, kad tinka įvairiai duonai, tačiau geriausiai pasiteisina storesnės riekės – jos geriau atlaiko mirkymą ir kepimą, todėl lazdelės mažiau linkusios suirti.

    Duona ir kepimas: kas svarbiausia

    Tokio tipo skrebučių lazdelėms galima rinktis bet kokią duoną, bet ypač tinka storesni variantai, pavyzdžiui, „Texas toast“, brioche ar chala. Jos geriau išlaiko formą, kai duona mirkoma kiaušinių ir pieno (ar panašaus) plakinio mišinyje.

    Supjausčius duoną lazdelėmis, jos merkiamos į plakinį ir kepamos 350 laipsnių pagal Farenheitą (apie 175 laipsnių Celsijaus) įkaitintame aliejuje po kelias minutes iš kiekvienos pusės, kol gražiai paruduoja.

    Iškeptas lazdeles verta perkelti ant popierinio rankšluosčio, kad susigertų riebalų perteklius. Kol dar šiltos, jas galima apvolioti cukraus pudroje arba cinamono cukruje.

    Kaip išvengti byrėjimo: praverčia šaldiklis

    Kartais duona, ypač minkštesnė, po mirkymo plakinyje tampa pernelyg gležna – lazdeles sunkiau tvarkingai paimti, jos gali pradėti irti ar lūžti.

    Vienas paprastas sprendimas – paruoštas lazdeles prieš kepant 30–60 minučių palaikyti šaldiklyje. Taip jos sutvirtėja, lengviau išlaiko formą, o supjaustymas tampa paprastesnis.

    Šis triukas ypač praverčia ruošiant įdarytas prancūziškų skrebučių versijas, nes kambario temperatūroje įdaras pjaustant gali pradėti tekėti. Atšaldymas leidžia viskam „susistovėti“ ir supjaustyti tolygiau.

    Su kuo patiekti: ne vien sirupas

    Klasikinis pasirinkimas, kaip ir „Burger King“ atveju, – sirupas mirkymui. Tačiau galima išbandyti ir riebesnį variantą, pavyzdžiui, klevų sviestą.

    Jei norisi įvairovės, prie lazdelų tinka ir klevų jogurtas, aštrus medus, obuolienė ar „Nutella“. O mėgstantiems eksperimentus – galima tą patį pagrindą pritaikyti skirtingiems tešlos mišiniams ar įdarams, kad šeimos pusryčiai virstų „ragavimo linija“.

    Beje, tokių lazdelių galima pasiruošti iš anksto ir užšaldyti – tuomet greitiems pusryčiams tereikės jas išsikepti, kai prireiks.

  • Paprastus vaflius paverskite rudeniškais: į tešlą įdėkite obuolių pyrago įdaro

    Jei norisi obuolių pyrago skonio, bet ryte desertui dar „per anksti“, išeitis – vafliai su obuolių pyrago įdaru. Tai paprastas būdas įprastus vaflius paversti puriais, traškiais ir vaisiškai kvepiančiais pusryčiais.

    Šiam variantui pakanka vaflinės, įprastos vaflių tešlos ir obuolių pyrago įdaro. Abu komponentai gali būti pirktiniai arba ruošiami namuose – priklausomai nuo to, kiek turite laiko ir noro.

    Obuolių įdarą galima pasigaminti greitai: smulkintus obuolius patroškinkite su šildančiais prieskoniais, pavyzdžiui, cinamonu, ir saldikliu, tokiu kaip rudasis cukrus ar klevų sirupas. Jei norite tirštesnės konsistencijos, galima įmaišyti šiek tiek krakmolo, kad sutirštėtų išsiskyrusios sultys.

    Gaminimo principas paprastas: įkaitinkite vaflinę, įpilkite maždaug pusę įprasto tešlos kiekio, ant viršaus greitai dėkite obuolių įdarą ir užpilkite likusią tešlą, kad vaisiai pasislėptų viduje. Užspauskite, kepkite iki auksinės spalvos ir atsargiai išimkite.

    Kaip iškepti vaflius su įdaru

    Įdarą svarbu dėti greitai, kad tešla nespėtų per daug apkepti dar prieš uždarant vaflinę. Taip obuoliai liks viduje, o vaflis iškeps tolygiai.

    Iškepus skonis primena kompromisą tarp pusryčių ir deserto: minkšti, sirupiški, prieskoniais kvepiantys obuoliai „užrakinti“ tešloje, o išorė išlieka traški.

    Kuo pagardinti, kad būtų dar skaniau

    Tokie vafliai gardūs ir visai paprastai – su sviestu bei sirupu. Tačiau jei norisi prabangesnių vėlyvų pusryčių, juos galima paversti tikru „brunch“ patiekalu.

    Prie obuolių dera įvairūs priedai: vaniliniai ledai, plakta grietinėlė ar švelnus kremas. Norint saldumo ir sūrumo derinio, galima pabandyti šiek tiek šoninės trupinių ar čederio sūrio – aštresnis skonis subalansuoja saldžius obuolius.

    Rudenišką nuotaiką dar labiau sustiprins sūdytos karamelės užpilas, pekano riešutai ar obuolių (taip pat ir moliūgų) sviestas. O jei norisi sodresnio įdaro, šalia obuolių galima įdėti ir šiek tiek pasaldinto minkšto kreminio sūrio – gausite saldžiai rūgštų, kremišką akcentą.

    Jei labiau mėgstate blynus

    Panašią idėją galima pritaikyti ir blynams: obuoliai, cinamonas ir cukrus ar kitas saldiklis padės sukurti tą patį rudenišką skonį. Beveik visi priedai, tinkantys vafliams su obuoliais, puikiai tiks ir blynams.

  • Baltymų daugiau be vargo: 5 parduotuvėje perkami pusryčiai, padedantys siekti dienos normos

    Baltymingi pusryčiai gali padėti ilgiau jaustis sotiems ir lengviau išlaikyti energiją ryte, o tai ypač aktualu skubantiems. Vis dėlto kasdien gaminti sudėtingus patiekalus pavyksta ne visiems – todėl gelbsti parduotuvėje randami, greitai paruošiami variantai.

    Kaip rašoma „EatingWell“, autorė po dviejų savaičių baltymingų pusryčių bandymo šį įprotį išlaikė ir vėliau – nors kartais grįžta prie arbatos ir skrebučio. Ji teigia pastebėjusi tokios dienos pradžios privalumų, pavyzdžiui, didesnį susikaupimą ir daugiau energijos.

    Registruota dietologė Marissa Perrotta pabrėžia, kad universalaus vieno skaičiaus nėra – baltymų poreikis priklauso nuo amžiaus, aktyvumo ir sveikatos būklės. Vis dėlto ji siūlo orientacinį tikslą: maždaug 20–30 gramų baltymų vienam valgymui, atsižvelgiant į individualius poreikius.

    Taip pat primenama, kad kai kuriems žmonėms (pavyzdžiui, sergantiems inkstų ligomis) baltymų kiekį gali reikėti derinti su sveikatos priežiūros specialistu. O jei tikslą pasiekti sunku, galima rinktis „pusfabrikačius“ pusryčiams ir juos papildyti kitais baltymų šaltiniais.

    Penkios idėjos iš parduotuvės

    Vienas iš siūlomų variantų – „Kodiak Protein-Packed Power Waffles“. Nurodoma, kad dvi vaflių porcijos suteikia 16 gramų baltymų, o pati autorė juos papildo migdolų sviestu ir uogomis.

    Kitas pasirinkimas – natūralus „Icelandic Provisions“ skyras. Skyras apibūdinamas kaip tradicinis islandiškas pieno produktas, kurio konsistencija primena graikišką jogurtą, o vienoje porcijoje esą yra 17 gramų baltymų.

    Skubantiems rytams minimas ir „Amy’s Tofu Scramble Breakfast Wrap“ – teigiama, kad mikrobangų krosnelėje jis paruošiamas per mažiau nei dvi minutes ir turi 10 gramų baltymų. Autorė rašo, kad kartais jį valgo kartu su varške, taip dar padidindama baltymų kiekį.

    Tarp idėjų – ir „Blue Zones Kitchen Burrito Bowl“: dubenėlis su bolivine balanda, tofu ir juodosiomis pupelėmis. Nurodoma, kad vienoje porcijoje yra 11 gramų baltymų bei 7 gramai skaidulų, o sotumą padeda sustiprinti baltymų ir skaidulų derinys.

    Galiausiai siūlomi augaliniai baltymų milteliai „Kos Chocolate Plant Protein Powder“. Teigiama, kad viename samtelyje yra 20 gramų baltymų ir 2 gramai cukraus, o autorė juos plaka su šaldytu bananu.

    Kaip dar lengviau padidinti baltymų kiekį

    Be konkrečių produktų, pateikiamos ir bendros strategijos, kurios gali padėti baltymų gauti daugiau per dieną. Viena jų – paprasti keitimai, pavyzdžiui, įprastą jogurtą pakeisti skyru ar graikiško tipo jogurtu.

    Kitas būdas – „pridurti“ baltymų prie to, ką jau valgote: į sriubas ar salotas įmaišyti pupelių, lęšių ar tofu, o į košes ar kokteilius – baltymų miltelių. Taip pat siūloma turėti patogių atsargų, pavyzdžiui, konservuoto tuno ar lašišos, kad greiti užkandžiai ar pusryčiai nereikalautų ilgo gaminimo.

  • Dietologai įvardijo geriausią šaldytą pusryčių pasirinkimą, padedantį mažinti trigliceridus

    Padidėję trigliceridai kraujyje siejami su didesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika, todėl mityba tampa vienu svarbiausių kasdienių įrankių jiems valdyti. Dietologai išskiria netikėtai patogų pasirinkimą iš šaldiklio – viso grūdo šaldytus baltyminius vaflius.

    Kaip rašoma „EatingWell“, tokie vafliai gali būti patogus kompromisas tiems, kurie rytais neturi laiko gaminti, bet nori rinktis palankesnį širdžiai maistą. Esmė – didesnis baltymų kiekis ir mažesnis pridėtinio cukraus kiekis, palyginti su daugeliu įprastų „griebk ir bėk“ pusryčių.

    Trigliceridai dažnai painiojami su cholesteroliu, tačiau tai – kita riebalų forma kraujyje. Organizmui jie reikalingi kaip energijos atsargos: dalis jų gaunama su maistu, dalį pagamina kepenys.

    Vis dėlto, kai trigliceridų per daug, didėja rizika, kad arterijų sienelės kietės ar storės, o tai siejama su didesne insulto ir infarkto tikimybe. Dėl to svarbu ne tik ką valgome, bet ir kaip dažnai renkamės cukringus ar daug sočiųjų riebalų turinčius produktus.

    Daugiau baltymų ryte

    Įprasti pusryčiai – skrebučiai, dribsniai ar klasikiniai vafliai – neretai turi mažai baltymų. Tuo metu baltymai lėtina virškinimą, padeda ilgiau jaustis sotiems ir palaiko stabilesnį cukraus kiekį kraujyje.

    Stabilesnis gliukozės lygis svarbus ir todėl, kad sumažėja noras vėliau dieną užkandžiauti saldžiais ar itin perdirbtais produktais. O tai aktualu, nes aukštesni trigliceridai siejami ir su padidėjusiu gliukozės kiekiu.

    Straipsnyje nurodoma, kad šaldytų baltyminių vaflių porcijoje dažnai būna apie 12–16 gramų baltymų – daugiau nei daugelyje pusryčių dribsnių ar įprastame javainių batonėlyje. Dar geriau, jei pasirinktas variantas turi ir kelis gramus skaidulų.

    Mažiau pridėtinio cukraus

    Daugelis greitų pusryčių – bandelės, saldūs dribsniai, skrudintuvo pyragėliai ar saldinti kavos gėrimai – paprastai turi daug pridėtinio cukraus. Perteklinis cukrus organizme gali būti „paverčiamas“ riebalų rūgštimis ir trigliceridais, todėl jo perteklius laikomas vienu rizikos veiksnių.

    Amerikos kardiologų koledžas rekomenduoja riboti pridėtinį cukrų iki mažiau nei 6 proc. paros kalorijų. Straipsnyje taip pat patariama, renkantis baltyminius vaflius, dairytis tokių, kuriuose pridėtinio cukraus būtų kuo mažiau – idealu, jei mažiau nei 5 gramai porcijoje.

    Svarbu ir kuo vaflius gardinate: vietoje sirupo siūloma rinktis atitirpintas šaldytas uogas. Taip lengviau sumažinti cukraus kiekį, bet išlaikyti saldumą.

    Su kuo derinti baltyminius vaflius

    Dietologai siūlo į šaldytą baltyminį vaflį žiūrėti kaip į bazę pilnaverčiams pusryčiams. Greiti priedai gali padėti padidinti baltymų ir skaidulų kiekį, o kartu – ir sotumą.

    Vienas paprastesnių variantų – natūralus (nesaldintas) jogurtas, kuris papildomai suteikia baltymų. Kitas kelias – šaldytos uogos ir įmaišytos čija sėklos, o vietoje sviesto galima rinktis riešutų sviestą.

    Jei saldūs pusryčiai nevilioja, siūlomas ir sūrus derinys: avokadas ir kiaušinis. Avokadas vertinamas dėl palankesnio riebalų profilio ir skaidulų, kurios mityboje laikomos svarbiomis, kai siekiama mažinti trigliceridų kiekį.

    Kokie šaldyti pusryčiai gali būti prastesnis pasirinkimas

    Ne visi šaldyti pusryčiai yra vienodai palankūs širdžiai. Straipsnyje kaip prastesnius pasirinkimus išskiriami šaldyti pusryčių sumuštiniai ar burritai su dešrelėmis, šonine ir sūriu – juose dažnai daugiau sočiųjų riebalų.

    Taip pat minimi šaldyti skrudintuvo pyragėliai, ypač su glajumi, kurie paprastai turi daug cukraus. Dar viena kategorija – šaldyti pusryčių dubenėliai, kuriuose neretai būna mėsos produktų ir sūrio, todėl sočiųjų riebalų kiekis gali būti didesnis.

    Specialistai pabrėžia: patogumas ryte dažnai lemia, ar sveikesni įpročiai „prilips“, todėl šaldytuve turėti greitą, bet palankesnį variantą gali būti praktiška strategija. Vis dėlto verta atidžiai skaityti etiketes – ieškoti viso grūdo sudėties, kuo mažiau pridėtinio cukraus ir kuo daugiau skaidulų.

  • Neurologai išskyrė rudeninius „overnight oats“: moliūgas ir datulės gali būti naudingi smegenims

    Pusryčiai gali turėti daugiau reikšmės nei vien sotumas – ypač smegenų darbui po nakties miego. Neurologai išskiria vieną rudenišką pasirinkimą: per naktį brinkintas avižas su moliūgu ir datulėmis („overnight oats“).

    Kaip rašo „EatingWell“, toks derinys vertinamas dėl ingredientų, kuriuose gausu maistinių medžiagų, siejamų su kognityvine sveikata: moliūgo, avižų, datulių, jogurto ir linų sėmenų.

    Gydytojai primena, kad smegenys yra itin daug energijos naudojantis organas, o pusryčiai – pirmas šansas ją papildyti po naktinio pasninko. Tyrimai taip pat rodo, kad pusryčiavimas suaugusiesiems gali suteikti nedidelį atminties pagerėjimą, ypač gebėjimą prisiminti informaciją vėliau dieną.

    Svarbu tai, kad kalbama ne apie stebuklingą produktą, o apie subalansuotą pusryčių sudėtį, kuri gali prisidėti prie ilgalaikės smegenų sveikatos kartu su kitais įpročiais.

    Kuo naudingas moliūgas ir avižos?

    Moliūgo oranžinė spalva siejama su karotenoidais, tokiais kaip beta karotenas. Neurologų teigimu, šios medžiagos pasižymi antioksidacinėmis savybėmis ir gali padėti neutralizuoti laisvuosius radikalus, o tai svarbu ir smegenims.

    Viename ilgalaikiame tyrime, kuriame buvo stebėta beveik 50 000 moterų ilgiau nei du dešimtmečius, didesnis karotenoidų vartojimas buvo siejamas su mažesne tikimybe vėliau gyvenime pranešti apie atminties ir mąstymo sunkumus.

    Avižos, ypač viso grūdo, vertinamos dėl jų ryšio su širdies ir kraujagyslių rizikos mažinimu – tai svarbu ir smegenims. Neurologai pabrėžia, kad tokie veiksniai kaip cholesterolio lygis, kraujospūdis ar stabilesnė gliukozė gali būti susiję su kognityvinių funkcijų silpnėjimu.

    Taip pat išskiriamas avižose esantis beta gliukanas – tirpioji skaidula, siejama su LDL („blogojo“) cholesterolio mažinimu. Aukštas LDL minimas kaip vienas iš koreguojamų demencijos rizikos veiksnių.

    Datulės, jogurtas ir linų sėmenys: kuo jie siejami su kognityvine sveikata?

    Datulės dažnai vadinamos natūralesne alternatyva rafinuotam cukrui, nes saldumą suteikia kartu su skaidulomis ir kitomis medžiagomis. Neurologai atkreipia dėmesį į datulėse esančius polifenolius, kurie siejami su oksidacinio streso mažinimu smegenyse.

    Jogurtas šiame recepte minimas dėl fermentuotų produktų ryšio su vadinamąja žarnyno ir smegenų ašimi – dvikrypte komunikacijos sistema tarp virškinamojo trakto ir smegenų. Nors tyrimų dar reikia daugiau, pabrėžiama, kad fermentuoti produktai gali prisidėti prie palankesnių procesų, susijusių su uždegimu ir metabolizmu.

    Renkantis jogurtą, siūloma ieškoti tokio, kuriame nurodytos „gyvosios ir aktyviosios kultūros“.

    Linų sėmenys vertinami dėl alfa linoleno rūgšties (ALA) – augalinės omega-3 riebalų rūgšties. Omega-3 siejamos su smegenų funkcija, o tyrimuose jos aptariamos kaip galinčios palaikyti mokymąsi ir atmintį.

    Be to, linų sėmenys yra tirpiųjų skaidulų šaltinis, galintis palaikyti virškinimą ir žarnyno mikrobiotą, kuri taip pat siejama su kognityvine sveikata.

    Kas dar svarbu smegenų sveikatai?

    Neurologai pabrėžia, kad vien pusryčių nepakanka – svarbūs ir kasdieniai įpročiai. Pirmoje vietoje dažniausiai minimas reguliarus fizinis aktyvumas: rekomenduojama siekti bent 150 minučių vidutinio ar didesnio intensyvumo veiklos per savaitę.

    Taip pat akcentuojamas kokybiškas miegas (dažniausiai įvardijama 7–9 val. riba), socialiniai ryšiai ir reguliarus klausos bei regėjimo tikrinimas – ypač jei pastebimi pokyčiai.

    Šie veiksniai kartu su subalansuota mityba laikomi svarbiausiomis ilgalaikės smegenų sveikatos atramomis.

  • Naktinė avižinė košė ar kokteilis: dietologai pasakė, kas geriau baltymingiems pusryčiams

    Greiti pusryčiai dažnai tampa iššūkiu, todėl daugelis renkasi dvi populiarias išeitis – per naktį brinkintą avižinę košę arba vaisių ir daržovių kokteilį. Abu variantai patogūs, lengvai pritaikomi ir gali tikti valgantiems skubant.

    Vis dėlto vien „sveiko pasirinkimo“ etiketės nepakanka: nei naktinė avižinė košė, nei kokteiliai savaime nereiškia, kad pusryčiai bus baltymingi. Kaip pabrėžia „EatingWell“ kalbinti registruoti dietologai, lemiamas veiksnys – kokius ingredientus įtraukiate.

    Ekspertai lygino abiejų pusryčių privalumus ir trūkumus: kuo naudinga košė, kuo patogūs kokteiliai ir kada vienas pasirinkimas gali būti praktiškesnis už kitą. Išvada paprasta – abu gali būti geri, jei sudėtis apgalvota.

    Jei tikslas – sotesni, baltymų turintys pusryčiai, dietologai siūlo orientuotis į aiškų baltymų kiekį porcijoje ir rinktis produktus, kurie kartu suteikia skaidulų bei sveikųjų riebalų.

    Kuo naudinga naktinė avižinė košė

    Naktinė avižinė košė dažnai vertinama dėl skaidulų: avižose gausu beta gliukano – tirpiųjų skaidulų, siejamų su mažesniu MTL („blogojo“) cholesterolio kiekiu ir širdies sveikata. Dėl šios priežasties avižos neretai minimos tarp širdžiai palankių produktų.

    Košės maistinę vertę galima sustiprinti priedais. Pavyzdžiui, įdėjus chia ar maltų linų sėmenų, padidėja skaidulų ir baltymų kiekis – chia sėklų porcija gali reikšmingai prisidėti prie dienos skaidulų normos.

    Dar vienas privalumas – sotumas. Skaidulos lėtina virškinimą, o derinant su baltymais pusryčiai ilgiau palaiko sotumo jausmą, todėl kai kuriems žmonėms tai padeda lengviau išsilaikyti iki pietų.

    Avižinė košė taip pat laikoma draugiška cukraus kiekiui kraujyje: skaidulos lėtina angliavandenių įsisavinimą, todėl cukraus kreivė kyla ir leidžiasi tolygiau. Apžvalgoje, kurioje įvertinti 59 atsitiktinių imčių tyrimai, avižų papildymas mityboje siejosi su nedideliais gliukozės rodiklių, MTL cholesterolio, kūno svorio ir liemens apimties pagerėjimais.

    Praktiškas pliusas – pasiruošimas iš vakaro. Košę galima pasigaminti kelioms dienoms į priekį ir laikyti šaldytuve, o vaisius ar uogas įmaišyti prieš valgant, kad išliktų šviežumas.

    Kodėl kokteiliai patogūs rytais

    Kokteiliai laikomi vienu paprasčiausių būdų padidinti vaisių ir daržovių kiekį racione. Į vieną stiklinę lengva sudėti uogas, lapines daržoves ar šaldytus priedus, o paruošimas paprastai trunka vos kelias minutes.

    Skirtingai nei spaudžiant sultis, plakant kokteilį skaidulos lieka gėrime. Tai svarbu, nes skaidulos padeda lėtinti cukraus įsisavinimą. Nedidelis tyrimas yra parodęs, kad kai kurių skaidulų turinčių vaisių plakimas gali paveikti glikemijos piką, tačiau patys autoriai pabrėžia, kad reikalingi papildomi tyrimai.

    Kita stiprybė – lankstumas: galima naudoti tai, ką turite šaldytuve ar šaldiklyje. Patogu ir tai, kad ingredientus galima iš anksto susidėti porcijomis ir užšaldyti, o ryte tereikia įpilti skysčio ir suplakti.

    Vis dėlto dietologai atkreipia dėmesį į dažną klaidą: kokteilis, sumaišytas tik iš vaisių ir sulčių, gali būti skanus, bet trumpam sotus. Be to, kai kurie kavinėse ar parduotuvėse parduodami kokteiliai būna su daug pridėtinio cukraus ir mažai baltymų – tokiais atvejais tai labiau desertas nei pusryčiai.

    Kas geriau baltymingiems pusryčiams?

    Aiškaus vieno nugalėtojo dietologai neišskiria: tiek „teisingai sukomplektuota“ naktinė avižinė košė, tiek apgalvotas kokteilis gali būti baltymingi ir sotūs pusryčiai. Pasak specialistų, daugiausia kokybiškų baltymų abiem atvejais paprastai ateina ne iš avižų ar vaisių, o iš tokių produktų kaip graikiškas jogurtas, pienas, sojų gėrimas, varškė ar tofu.

    Vienas iš ekspertų naktinei avižinei košei suteikė nedidelį pranašumą sotumo prasme – ji dažniau valgoma kaip pilnavertis patiekalas, o ne „pusryčiai kelyje“. Kita vertus, kokteilis gali būti praktiškesnis tiems, kuriems reikia ypač greito ir lengvai išsinešamo pasirinkimo.

    Kad pusryčiai iš tiesų būtų baltymingi, siūloma siekti bent 15 gramų baltymų vienoje porcijoje. Tai aktualu ir košei, ir kokteiliui – galutinis rezultatas priklauso nuo sudėties.

    Kaip padidinti baltymų kiekį košėje ir kokteilyje

    Dietologų patarimas – pradėti nuo baltymingo pagrindo: vietoj vandens rinktis pieną arba sojų gėrimą, o jei norisi dar daugiau baltymų – naudoti ypač filtruotą pieną. Baltymų kiekį taip pat didina graikiškas jogurtas.

    Į košę ir kokteilį verta įtraukti sėklas (chia ar linų), riešutų ar sėklų sviestą – jie prideda ir baltymų, ir sveikųjų riebalų. Kokteiliuose, o prireikus ir košėje, galima naudoti varškę arba šilkinį tofu.

    Jei nepavyksta surinkti pakankamai baltymų vien maistu, kai kurie žmonės renkasi baltymų miltelius. Papildomas žingsnis – užbarstyti riešutų ar sėklų ant viršaus: nedidelis kiekis gali prisidėti prie sotumo ir maistinės vertės.

  • Plakta kiaušinienė su žiupsneliu „Old Bay“: paprastas prieskonis, suteikiantis daugiau skonio

    Jei plakta kiaušinienė pastaruoju metu atrodo kiek nuobodi, ją pagyvinti galima labai paprastai – įmušant kiaušinius į dubenį įberti žiupsnelį „Old Bay“ prieskonių mišinio. Tai JAV, ypač Naujosios Anglijos regione, gerai žinomas prieskonis, dažniausiai siejamas su jūrų gėrybėmis, tačiau puikiai „suveikia“ ir pusryčių klasikoje.

    Kaip rašo „Tasting Table“, šio prieskonių mišinio pakanka visai nedaug – jis turi ryškų, sūrų ir pikantišką skonį, todėl lengva persistengti. Paprasčiausias būdas: kiaušinius išplakti ir kartu įmaišyti nedidelį kiekį „Old Bay“.

    „Old Bay“ sudėtyje yra salierų druskos ir daugiau nei tuzinas prieskonių, tarp jų – paprika, pipirai, garstyčios. Dėl tokio derinio prieskonis kiaušiniams suteikia sodrumo, o patys kiaušiniai, būdami švelnaus skonio, tampa puikia „platforma“ ryškesnėms natoms.

    Praktinė nauda paprasta: pagardinę kiaušinienę „Old Bay“, galite nebedėti papildomai druskos ir pipirų – mišinį verta vertinti kaip aromatingą druską, kuri kartu priduoda ir papildomų skonių.

    Kaip dar pagardinti patiekalą

    Kai kiaušinienė jau iškepta, ją galima greitai „pakelti“ žaluma – tinka smulkinti svogūnų laiškai arba česnakų laiškai. Jei norisi kitokio aromato, galima rinktis kalendrą ar petražoles.

    Norint daugiau tekstūros, ant viršaus siūloma pabarstyti paskrudintų sezamų, taip pat tinka kepti česnako ar svogūno dribsniai. Tai paprasti priedai, kurie nekeičia patiekalo esmės, bet suteikia traškumo.

    Mėgstantiems aštriau gali tikti čili traškučiai aliejuje – užtenka kelių lašų ar šaukštelio ant paruoštos kiaušinienės. Jei pasirinktas variantas su riešutais, papildomai atsiranda ir malonus kramtomumas.

    Sūrio ir jūrų gėrybių variantai

    Jei mėgstate sūrią kiaušinienę, prieš kepdami į išplaktus kiaušinius galite įmaišyti tarkuoto sūrio, pavyzdžiui, čederio ar mocarelos. Taip patiekalas bus sodresnis ir kremiškesnis.

    O norint išlaikyti prieskonio ryšį su jūrų gėrybėmis, galima pagalvoti apie papildymą krabų mėsa ar virtomis krevetėmis – jos turėtų natūraliai derėti su „Old Bay“ skoniu.

  • Purūs kiaušinienės suktinukai „rolex“: kaip ugandietiškas gatvės maistas keičia pusryčius

    Kiaušinienė – vienas patikimiausių pusryčių pasirinkimų, tačiau ją paversti sočiu patiekalu ne visada paprasta. Vienas įdomiausių sprendimų – Ugandoje populiarus „rolex“: kiaušiniai susukami į šiltą čapati paplotį su daržovių įdaru.

    Kaip rašo „Food Republic“, šis gatvės maistas primena pusryčių taką, tik su ryškiu Rytų Afrikos skoniu ir visai kitu pateikimu. Pavadinimas – žodžių žaismas tarp „rolled eggs“ ir laikrodžio apyrankės.

    „Rolex“ esmė paprasta: plakti kiaušiniai kepami kartu su daržovėmis, o tuomet viskas tvirtai susukama į jau pašildytą paplotį. Toks formatas patogus valgyti rankomis, todėl ir tapo itin populiarus gatvėje.

    Dar vienas šio patiekalo privalumas – jis lengvai pritaikomas pagal tai, ką turite šaldytuve: galima keisti daržoves, pridėti aromatinių priedų ar sūrio, svarbiausia – kad suktinukas laikytų formą.

    Kaip gaminamas „rolex“ suktinukas

    Gaminimas prasideda kaip dauguma kiaušinių patiekalų: kiaušiniai išplakami dubenyje (arba, jei norite kitokios tekstūros, maišomi jau keptuvėje). Tuo pat metu keptuvėje minkštinamas daržovių mišinys.

    Įprastai naudojami svogūnai, pomidorai, aštresnės paprikos ar čiliai, kopūstai, kartais – česnakas. Kai daržovės suminkštėja, į jas supilami kiaušiniai, leidžiama masei sutvirtėti, o tuomet viskas keliauja ant pašildyto čapati.

    Suktinukas gali būti formuojamas tiesiai keptuvėje arba jau lėkštėje. Svarbiausia – susukti labai tvirtai, net standžiau nei įprastą pusryčių tortiliją, perlenkiant ir prispaudžiant suktinuką 2–3 kartus, kad įdaras neišbyrėtų.

    Kuo pagardinti, kad būtų sotesnė versija

    Ugandoje, ypač sostinėje Kampaloje, „rolex“ ruošia daugybė pardavėjų, todėl vieno „teisingo“ recepto nėra. Dėl to namuose drąsiai galima eksperimentuoti tiek su daržovių mišiniu, tiek su priedais ant viršaus.

    Dažniausias pagrindas – pomidorai, pipirai, kopūstai ir svogūnai, tačiau tekstūrai galima įmaišyti ir tarkuotų morkų. Skonį sustiprinti padeda česnakas, imbieras, svogūnų laiškai, taip pat šviežios žolelės, pavyzdžiui, kalendra ar petražolės.

    Jei norisi dar sotesnio kąsnio, prieš susukant galima pridėti sūrio – tinka, pavyzdžiui, šveicariškas sūris arba feta. Norint „amerikietiškesnės“ versijos, prie įdaro galima derinti ir šoninės juosteles – tik verta nepersistengti, kad suktinukas neprarastų formos.

    Tradicinis „rolex“ dažniausiai valgomas laikant rankose, tad papildomi ingredientai turėtų būti tokie, kurie tvirtai „susiriša“ su kiaušiniais ir papločiu. Tuomet pusryčiai tampa ne tik įvairesni, bet ir patogūs pasiimti su savimi.