CP v2

Tag: Pusryčiai

  • Pusryčių laikas gali lemti cholesterolį: kardiologai įvardijo, kada valgyti pirmą kartą

    Pusryčiai dažnai vadinami vienu svarbiausių dienos valgymų, o jų laikas gali turėti apčiuopiamą reikšmę širdies ir kraujagyslių sveikatai. Tyrimai rodo, kad reguliariai praleidžiant pusryčius dažniau fiksuojami nepalankūs kraujo riebalų rodikliai ir blogesnė bendra metabolinė savijauta.

    Medikai pabrėžia, kad ryte suvalgytas subalansuotas maistas padeda stabilizuoti alkį ir sumažina tikimybę vėliau persivalgyti ar rinktis saldžius, stipriai perdirbtus užkandžius. Ilgainiui tokie įpročiai siejami su didesne antsvorio, padidėjusio cholesterolio ir 2 tipo diabeto rizika.

    Kada geriausia pusryčiauti?

    Dietologai dažniausiai pataria pirmą kartą pavalgyti kuo anksčiau, kai tik organizmas pabunda ir atsiranda natūralus apetitas. Praktikoje tai dažnai reiškia pusryčius per pirmąsias 1–2 valandas po atsikėlimo, ypač jei diena aktyvi ir laukia ilgesni tarpai be maisto.

    Vis dėlto akcentuojama ne tik valanda laikrodyje, bet ir reguliarumas: pastovus režimas padeda kūnui lengviau reguliuoti gliukozę, o kai kuriems žmonėms pagerina savijautą ir dėmesio koncentraciją. Jei ryte nesinori valgyti, rekomenduojama pradėti nuo mažesnės porcijos ir įvertinti, kaip tai veikia energiją dienos eigoje.

    Kokie produktai palankiausi širdžiai?

    Širdžiai palankus pusryčių pasirinkimas paprastai remiasi skaidulomis ir nesočiaisiais riebalais. Daug dėmesio skiriama tirpiai ląstelienai, kuri padeda mažinti mažo tankio lipoproteinų cholesterolį, nes dalis cholesterolio ir tulžies rūgščių žarnyne pasišalina kartu su skaidulomis.

    Geras pagrindas pusryčiams gali būti avižos ar kiti pilno grūdo produktai, vaisiai ir uogos, taip pat riešutai bei sėklos. Prie jų tinka natūralus jogurtas ar kiti baltymų šaltiniai, kurie padeda ilgiau jaustis sotiems ir sumažina norą užkandžiauti saldumynais.

    Ko ryte geriau vengti?

    Specialistai dažniausiai ragina atsargiau vertinti saldžius kepinius, spurgas, glazūruotus bandeles ir kitus itin perdirbtus pusryčių variantus. Tokie produktai neretai turi daug sočiųjų riebalų, druskos ir pridėtinio cukraus, o tai gali neigiamai veikti lipidų profilį ir skatinti staigius gliukozės svyravimus.

    Jei norisi greito sprendimo, geriau rinktis paprastesnį derinį, pavyzdžiui, pilno grūdo skrebutį su avokadu ar riešutų sviestu be pridėtinio cukraus, arba dubenėlį avižų košės su vaisiais. Svarbiausia, kad pusryčiai būtų ne vien saldūs, o turėtų ir skaidulų, ir baltymų.

    Gydytojai taip pat primena, kad vien pusryčių neužtenka: širdies riziką mažina ir reguliarus fizinis aktyvumas. Dažniausiai suaugusiesiems rekomenduojama siekti bent 150 minučių vidutinio intensyvumo aktyvumo per savaitę arba 75 minučių intensyvesnių treniruočių, o kasdienė rutina ir miegas išlieka ne mažiau svarbūs.

  • Kiaušinius visi valgo neteisingai: 4 produktai, kurie padarys pusryčius naudingesnius

    Kiaušiniai yra vienas populiariausių pusryčių pasirinkimų, tačiau tai, su kuo juos valgome, gali smarkiai pakeisti patiekalo maistinę vertę. Dažnas derinys su riebiais perdirbtais mėsos gaminiais, pavyzdžiui, dešrelėmis ar šonine, padidina sočiųjų riebalų ir druskos kiekį.

    Mitybos specialistai pabrėžia, kad sveikatai palankesnis kelias yra kiaušinius derinti su skaidulomis ir nesočiaisiais riebalais. Tokie deriniai padeda ilgiau jaustis sotiems, stabiliau palaiko energiją ir gali palankiau veikti širdies bei kraujagyslių sistemos rodiklius.

    Avižos vietoj riebios mėsos

    Kiaušiniai ir avižinė košė ar avižų dribsniai dažnai vadinami itin sotu pusryčių duetu. Avižose esančios skaidulos padeda mažinti nepageidaujamą perdirbtų, riebių priedų poveikį, kai kiaušiniai įprastai patiekiami su daugiau sočiųjų riebalų turinčiais produktais.

    Ypač vertingi avižose esantys beta gliukanai, tirpios skaidulos, siejamos su bendrojo cholesterolio ir mažo tankio lipoproteinų cholesterolio mažėjimu, kai jų vartojama reguliariai. Dėl to avižos išsiskiria iš daugelio kitų grūdinių produktų kaip širdžiai palankesnis pasirinkimas prie kiaušinių.

    Avokadas: sotumas ir gerieji riebalai

    Avokadas su kiaušiniais yra paprastas būdas į pusryčius įtraukti daugiau nesočiųjų riebalų ir skaidulų. Maždaug pusė avokado, apie 100 gramų, suteikia apie 6 gramus skaidulų, taip pat yra kalio, vitaminų C ir E bei B grupės vitaminų šaltinis.

    Riebalų ir skaidulų derinys padeda ilgiau išlaikyti sotumą, o kartu su kiaušiniais sudaro subalansuotą patiekalą. Be to, riebalai iš kiaušinio trynio ir avokado gali padėti geriau įsisavinti riebaluose tirpius vitaminus.

    Obuolys ir migdolų sviestas

    Jei norisi kiaušinius papildyti ne tik sūriu ar duona, verta pagalvoti apie vaisių ir riešutų derinį. Obuolys suteikia natūralių angliavandenių, skaidulų ir augalinių biologiškai aktyvių medžiagų, o migdolų sviestas prideda nesočiųjų riebalų.

    Vidutinis obuolys turi apie 25 gramus angliavandenių ir apie 4 gramus skaidulų. Kartu su kiaušiniu ir migdolų sviestu gaunamas derinys, kuris gali lėtinti natūralių cukrų pasisavinimą ir padėti išvengti staigių alkio bangų.

    Špinatai: daugiau maistinių medžiagų

    Į kiaušinius įmaišyti špinatų ar kitų lapinių daržovių yra vienas lengviausių būdų padidinti patiekalo maistinę vertę. Špinatai suteikia skaidulų, folio rūgšties, kalio, vitamino C, taip pat antioksidantų, tokių kaip liuteinas ir zeaksantinas.

    Kiaušinio trynio riebalai padeda įsisavinti dalį riebaluose tirpių junginių ir karotinoidų iš žalumynų. Dėl to kiaušiniai su špinatais dažnai laikomi praktišku pasirinkimu tiems, kurie nori daugiau naudos akims ir bendrai mitybos kokybei.

  • Pamirškite įprastą šoninę: ši kanadietiška alternatyva turi gerokai daugiau baltymų

    Šoninė daugeliui yra neatsiejama pusryčių dalis, tačiau mitybos požiūriu ji nėra vienoda. Vis dažniau ieškoma sotesnių ir mažiau riebalų turinčių pasirinkimų, todėl dėmesio sulaukia vadinamoji kanadietiška šoninė, gaminama iš liesesnės kiaulienos nugarinės dalies.

    Skirtingai nei įprasta šoninė, kuri dažniausiai pjaunama iš riebesnės pilvo dalies, kanadietiška šoninė yra liesesnė ir dėl to turi kitokią tekstūrą bei skonį. Ji kepant paprastai neišskiria tiek daug riebalų, todėl yra patogesnė greitiems pusryčiams, kai maistą norisi pasiimti su savimi.

    JAV Žemės ūkio departamento duomenimis, 100 gramų kanadietiškos šoninės yra apie 20,3 gramo baltymų ir apie 110 kilokalorijų. Tuo pačiu kiekiu vytintos kiaulienos šoninės vidutiniškai gaunama apie 13,7 gramo baltymų, tačiau kaloringumas siekia apie 393 kilokalorijas.

    Toks skirtumas dažniausiai susijęs su tuo, kad įprastoje šoninėje yra gerokai daugiau riebalų, įskaitant sočiuosius. Nors nėra vieno universalaus draudžiamų produktų sąrašo, dažnesniam vartojimui paprastai renkamasi tai, kas suteikia daugiau baltymų ir mažiau perteklinės energijos.

    Kanadietiška šoninė dažnai siejama su klasikiniais pusryčių patiekalais, pavyzdžiui, kiaušiniais Benediktas, o greito maisto kontekste ji plačiai žinoma dėl „McDonald’s“ sumuštinio „Egg McMuffin“. Dėl standesnės, mėsos primenančios struktūros ji gali būti sotesnė alternatyva, kai siekiama ilgiau išlikti sotiems iki pietų.

    Virtuvėje ją galima naudoti paprastai: kepti keptuvėje ir patiekti vietoje įprastos šoninės, dėti į omletus, maišytus kiaušinius ar bulvių apkepus. Ji tinka ir greitiems sumuštiniams, o supjausčius kubeliais lengvai praturtina pusryčių dubenėlius ar karštus užkandžius.

  • Gydytojas įspėja: 5 rytiniai įpročiai, kurie tyliai sekina organizmą kasdien

    Rytas daugeliui prasideda automatiškai, tačiau būtent pirmosios valandos po pabudimo gali turėti didelę įtaką savijautai, energijai ir net sprendimams dienos eigoje. Šeimos gydytojas Davidas Weinsteinas atkreipia dėmesį į kelis dažnus įpročius, kurie ilgainiui gali didinti nuovargį, skatinti persivalgymą ir trikdyti hidrataciją.

    Pasak gydytojo, viena dažniausių klaidų yra rytą pradėti nuo kavos, neatsigėrus vandens. Po nakties organizmas natūraliai būna praradęs skysčių, todėl pirmiausia rekomenduojama išgerti iki 0,5 litro vandens, o tik tada rinktis kofeiną.

    „Kofeinas tuščiu skrandžiu kai kuriems žmonėms gali sustiprinti galvos skausmą ir prisidėti prie dehidratacijos dienos metu“, – sakė Davidas Weinsteinas.

    Kita dažna praktika yra pusryčiams rinktis saldintus dribsnius ar panašius greitus angliavandenius. Nors jie neretai pristatomi kaip patogus sprendimas, toks pasirinkimas gali lemti staigius cukraus kiekio kraujyje svyravimus, po kurių alkis sugrįžta greičiau ir didėja noras užkandžiauti.

    Gydytojas siūlo alternatyvą, kuri ilgiau palaiko sotumą: daugiau baltymų ir gerųjų riebalų turintį maistą, pavyzdžiui, graikišką jogurtą su uogomis ir riešutais. Toks derinys gali padėti išvengti energijos kritimo ir sumažinti poreikį saldumynams vėliau.

    Ne mažiau svarbus įprotis yra visiškai praleisti pusryčius, ypač jei dieną planuojamas intensyvesnis darbas. Tokiu atveju alkis dažnai sustiprėja vėlyvą rytą, o tuomet lengviau renkamasi greiti ir mažiau maistingi užkandžiai.

    „Kai ryte ilgai nevalgoma, apie 10 ar 11 valandą dažnai atsiranda stiprus noras greitai užkąsti, o tuomet pirmiausia pasirenkami saldūs ar stipriai perdirbti produktai“, – sakė Davidas Weinsteinas.

    Dar vienas aspektas, kurį gydytojas įvardija kaip žalingą, yra stresas iškart po pabudimo, kai pirmas veiksmas būna naujienų ar žinučių tikrinimas telefone. Rekomenduojama bent 15 minučių po atsikėlimo vengti ekranų, o telefoną laikyti ne prie lovos, kad rytas prasidėtų ramiau.

    Galiausiai, skubėjimas iškart sėsti prie darbo ar į automobilį taip pat gali pabloginti savijautą. Trumpa 15 minučių mankšta, tempimo pratimai ar pasivaikščiojimas gryname ore padeda suaktyvinti kraujotaką, sumažinti sustingimą po miego ir aiškiau susidėlioti dienos ritmą.

  • Ukrainiečių dainininkas atskleidė mamos varškėčių paslaptį: viena detalė keičia viską

    Ukrainiečių dainininkas Igoris Celypas socialiniuose tinkluose pasidalijo naminio pusryčių stalo akimirka: auksaspalviais varškėčiais su uogomis, mėgstama uogiene, grietine ir kava. Įrašas greitai sulaukė reakcijų, nes šalia nuotraukos jis atskleidė šeimos receptą, perduodamą jau ne vienerius metus.

    Pasak atlikėjo, geriausi varškėčiai gimsta ne iš brangių ingredientų, o iš kantrybės. Esą svarbiausia detalė, kuri nulemia švelnią tekstūrą ir tvirtą formą kepant, yra laikas, skirtas tešlai pastovėti, kad kruopos spėtų sugerti drėgmę.

    „Mamos varškėčiai yra kai kas ypatingo“, – sakė Igoris Celypas.

    Recepto pagrindą sudaro varškė, cukrus pagal skonį, manų kruopos, vanilinis cukrus, kiaušiniai ir miltai. Pirmiausia varškė sumaišoma su cukrumi, manais, vaniliniu cukrumi ir kiaušiniais, o gauta masė paliekama kelioms valandoms, kad manų kruopos išbrinktų ir tešla sutirštėtų.

    Tuomet įmaišomi miltai, masė dar kartą gerai išminkoma, formuojami varškėčiai ir kepama ant nedidelės kaitros, kol abi pusės gražiai paruduoja. Tokie varškėčiai dažniausiai patiekiami su grietine, uogiene, medumi ar šviežiomis uogomis, o lėtesnis kepimas leidžia išgauti tolygią plutelę ir minkštą vidų.

    Maisto technologai primena, kad varškėčių rezultatas daug priklauso nuo varškės drėgnumo ir rupumo. Jei varškė itin drėgna, tešla gali išskysti, todėl rekomenduojama ją nusausinti arba miltus berti po truputį, kad masė netaptų kieta, o varškėčiai neišeitų sausi.

    Pastaraisiais metais populiarėja ir lengvesnės šio patiekalo versijos, kai dalis miltų keičiama avižiniais ar ryžių miltais, o kepimas keptuvėje derinamas su trumpu užbaigimu orkaitėje. Visgi šiuo atveju pagrindinis akcentas išlieka tas pats: neskubėti ir leisti tešlai subręsti, kad varškėčiai išlaikytų formą ir būtų švelnūs.

  • Gydytojas įspėja: 5 ryto įpročiai, tyliai alinantys organizmą ir gadinantys visą dieną

    Rytas dažnai nulemia ne tik nuotaiką, bet ir tai, kaip laikysis organizmas visą dieną. Šeimos gydytojai ir miego bei mitybos specialistai pabrėžia, kad kai kurie įprasti rytiniai veiksmai gali didinti streso hormonų šuolius, bloginti energijos lygį ir skatinti persivalgymą vėliau.

    Šeimos gydytojas Davidas Weinstein atkreipia dėmesį į penkis ypač dažnus įpročius, kurių verta atsisakyti arba bent koreguoti. Dalis jų atrodo nekalti, tačiau ilgainiui gali prisidėti prie prastesnės savijautos, galvos skausmų, mieguistumo ir sutrikusio apetito.

    Kava iškart pabudus

    Vienas dažniausių scenarijų ryte yra kava dar neatsigėrus vandens ir net nepavalgius. Po nakties organizmas būna netekęs skysčių, todėl pirmiausia rekomenduojama atkurti skysčių balansą ir tik tuomet rinktis kofeiną.

    „Prieš kavą verta išgerti iki pusės litro vandens, kad organizmas atsigautų po nakties“, – sakė D. Weinstein.

    Kofeinas tuščiu skrandžiu kai kuriems žmonėms gali sustiprinti nerimą, išprovokuoti skrandžio dirginimą ar galvos skausmus. Jei rytais kamuoja širdies permušimai ar drebulys, verta pabandyti kavą atidėti vėlesniam laikui ir ją derinti su pusryčiais.

    Saldūs dribsniai vietoj pusryčių

    Nors dribsniai neretai pristatomi kaip patogus pusryčių variantas, daug jų turi nemažai pridėtinio cukraus, o sotumas trunka trumpai. Staigus gliukozės šuolis gali greitai baigtis energijos kritimu ir noru užkandžiauti dar iki pietų.

    Gydytojo teigimu, praktiškesnis pasirinkimas yra baltymų ir gerųjų riebalų turintys pusryčiai, pavyzdžiui, graikiškas jogurtas su uogomis ir riešutais. Tokie pusryčiai dažniau padeda stabilizuoti apetitą ir palaikyti tolygesnį energijos lygį.

    Pusryčių praleidimas

    Kai kuriems žmonėms pusryčių atsisakymas tinka, tačiau nemažai atvejų tai baigiasi stipriu alkiu vėliau ryte. Tuomet dažniau pasirenkami greiti užkandžiai, saldumynai ar itin kaloringi produktai, kurie trumpam pakelia energiją, bet nepadeda išlaikyti stabilios savijautos.

    „Praleidus pusryčius, dažnai apie 10 ar 11 valandą atsiranda stiprus noras nesveikai užkandžiauti“, – sakė D. Weinstein.

    Jei ryte nesinori valgyti, gali padėti mažesnė porcija ir aiški struktūra, pavyzdžiui, varškė, kiaušiniai ar sumuštinis su baltyminiu produktu. Svarbiausia, kad maistas suteiktų sotumo, o ne tik trumpą cukraus impulsą.

    Stresas vos atsimerkus

    Įprotis iškart tikrinti naujienas, socialinius tinklus ar darbinius pranešimus ryte gali staigiai pakelti įtampą. Toks startas dažnai formuoja skubos jausmą ir išblaško, o vėliau tampa sunkiau susitelkti į prioritetus.

    Specialistai dažnai siūlo pirmas 10–15 minučių skirti kūnui ir rutinai be ekrano: atsistoti, atitraukti užuolaidas, kelias minutes ramiai pakvėpuoti, nusiprausti. Dar geriau, jei telefonas naktį laikomas ne prie lovos, kad rytas neprasidėtų nuo pranešimų.

    Skubus perėjimas prie sėdėjimo

    Daugelis iškart po pabudimo sėda prie kompiuterio arba skuba į automobilį, nors kūnui reikia švelnaus įsijungimo. Net trumpas judesys ryte gali padėti sumažinti sustingimą, pagerinti kraujotaką ir subalansuoti energiją.

    Gydytojas pataria po pabudimo skirti bent 15 minučių lengvam judėjimui, pavyzdžiui, tempimo pratimams ar trumpam pasivaikščiojimui lauke. Tokia rutina dažnai padeda aiškiau mąstyti, gerina nuotaiką ir lengvina perėjimą į darbinį režimą.

    Ilgalaikėje perspektyvoje svarbiausia ne tobuli ritualai, o nuoseklūs, realiai įgyvendinami pokyčiai. Jei rytais dažnai trūksta energijos, kamuoja dirglumas ar nuolatinis noras saldumynų, verta peržiūrėti būtent pirmąsias valandas po pabudimo.

  • Paragonai iš atostogų šokiravo: Zakopanėje kiaušinienė brangi, Juodkalnijoje – kalnas už eurus

    Socialiniuose tinkluose vis dažniau plinta atostogautojų nuotraukos su čekiais, leidžiančios palyginti kainas skirtinguose kurortuose. Šį kartą daug dėmesio sulaukė palyginimas tarp Zakopanės ir Juodkalnijos: vienur už paprastą pusryčių patiekalą prašoma gerokai daugiau, kitur už panašią sumą gaunamos didelės porcijos.

    Pagal pateiktus čekius, Zakopanėje už kiaušinienę prašyta apie 15 eurų. Tuo metu Juodkalnijoje už maždaug 5 eurus buvo siūlomas itin sotus maistas, apibūdinamas kaip kalnas užkandžių ar pusryčių patiekalų, kurio užtenka ne vienam žmogui.

    Pusryčiai Juodkalnijoje – sotumo kultas

    Juodkalnijoje pusryčiai dažnai nėra lengvas užkandis, o ilgesnis ritualas, paremtas kaloringais ir sočiais produktais. Vietiniai rytais neretai užsuka į kepyklėles, kur populiarūs sluoksniuotos tešlos gaminiai, dažnai valgomi su tirštu jogurtu.

    Pakrantės kavinėse meniu taip pat linksta į paprastus, bet sunkius derinius: kiaušiniai, dešrelės ar šoninė, pomidorai ir duona. Turistams tai gali atrodyti kaip neįmantrus pasirinkimas, tačiau porcijos paprastai būna didelės, o kainos, palyginti su kai kuriais kalnų kurortais Lenkijoje, gali pasirodyti mažesnės.

    Ką turistai dažniausiai pamiršta, lygindami čekius

    Kainų skirtumus lemia ne tik šalis, bet ir vieta, sezonas bei nuomos ir darbo jėgos kaštai. Zakopanė yra vienas populiariausių Lenkijos kurortų, kuriame piko metu kainas augina didelė paklausa, o Juodkalnijoje kainos labai priklauso nuo konkretaus miesto, atstumo nuo jūros ir restorano tipo.

    Kelionių tendencijos rodo, kad turistai vis dažniau renkasi vietas, kuriose galima suderinti paplūdimį ir santykinai prieinamas maitinimo kainas. Vis dėlto patyrę keliautojai pataria čekius vertinti su kontekstu: ar į kainą įskaičiuota kava, gėrimai, aptarnavimas, taip pat kokio dydžio yra porcija ir kur tiksliai buvo valgyta.

    Ne tik kainos: aptarnavimas ir rūkymas

    Keliautojai, lankęsi Balkanuose, dažnai mini, kad patirtis gali skirtis ne tik dėl meniu ar sąskaitos dydžio. Kai kuriuose kurortuose aptarnavimo kultūra turistams pasirodo griežtesnė ar mažiau paslaugi, ypač jei įstaiga dirba dideliu tempu sezono metu.

    Dar vienas dažnai įvardijamas dalykas – rūkymas viešose erdvėse. Net jei ribojimai formaliai egzistuoja, praktikoje kai kuriose vietose jų laikymasis gali būti nenuoseklus, todėl jautresniems keliautojams tai tampa svarbiu komforto klausimu.

    Galutinis vaizdas paprastas: Juodkalnijoje galima rasti labai sočių ir palyginti nebrangių pusryčių, tačiau kelionės kokybę lemia ne vien čekis. Renkantis vietą verta įsivertinti, ko tikitės iš aptarnavimo, aplinkos ir bendros kurorto atmosferos.

  • Omletas su kumpiu ir žolelėmis iš orkaitės: pusvalgyčiai per 30 minučių su keliais ingredientais

    Omletas, keptas orkaitėje, yra vienas greičiausių būdų paruošti šiltus pusryčius be stovėjimo prie keptuvės. Šis variantas su kumpiu, svogūnų laiškais ir raudonėliu tinka dienoms, kai norisi sotumo, bet laiko mažai.

    Kepant orkaitėje omletas kyla tolygiau, o tekstūra tampa puri ir švelni. Patogu ir tai, kad masę galima supilti į mažus karščiui atsparius indelius, todėl porcijos iškart būna tvarkingos ir lengvai patiekiamos.

    Ko prireiks omletui?

    Pagrindas paprastas: kiaušiniai, grietinėlė, druska ir pipirai, o skonį sustiprina raudonėlis. Prie jų dera kumpis ar šoninė, o patiekiant verta nepamiršti smulkintų svogūnų laiškų ir mėgstamos duonos.

    Jei norisi lengvesnio varianto, kumpį galima keisti daržovėmis, pavyzdžiui, paprikomis ar špinatais, o grietinėlę rinktis liesesnę. Svarbiausia neperkrauti priedais, kad omletas iškeptų tolygiai.

    Gaminimas orkaitėje

    Orkaitę įkaitinkite iki 220 laipsnių. Kepimo indelius plonai ištepkite sviestu, kad omletas nepriliptų ir lengvai išsiimtų.

    Į dubenį įmuškite 3 kiaušinius, įpilkite 4 šaukštus 18 proc. riebumo grietinėlės, įdėkite raudonėlio, pagardinkite druska ir pipirais. Masę gerai išplakite šluotele, kad ji būtų vientisa.

    Supilkite masę į du mažus karščiui atsparius indelius ir įdėkite 2–4 riekeles kumpio ar šoninės. Kepkite, kol omletas sutvirtės ir pakils, tuomet patiekite su smulkintais svogūnų laiškais ir mėgstama duona.

  • Kada geriausia valgyti pusryčius: 14 valandų pertrauka po vakarienės gali padėti mažinti svorį

    Pusryčiai ilgą laiką buvo laikomi dienos valgymu, kurio nevalia praleisti ar nukelti. Tačiau mokslininkai vis dažniau pabrėžia, kad svarbiausia ne konkreti valanda, o bendras valgymo ritmas ir laikas, kurį organizmas praleidžia be maisto. Dėl vėlyvų vakarienių daliai žmonių ankstyvi pusryčiai gali būti ne pats palankiausias sprendimas.

    King’s College London profesorius, genetinės epidemiologijos specialistas Timas Spectoras atkreipia dėmesį į paprastą taisyklę: verta siekti maždaug 14 valandų pertraukos tarp vakarienės ir pirmo kitos dienos valgymo. Tokia pauzė, pasak jo, gali padėti suvaldyti užkandžiavimą ir ilgainiui prisidėti prie kūno svorio mažėjimo, jei kartu išlieka subalansuota mityba.

    Kodėl pusryčiai apie 11?

    Šiuolaikiniame gyvenimo ritme vakarienė dažnai nusikelia į vėlyvą laiką, neretai apie 21 valandą. Jei po tokios vakarienės pusryčiai suvalgomi 7 valandą ryto, bendra naktinė pertrauka nuo maisto trunka tik apie 10 valandų. Profesoriaus Timo Spectoro teigimu, ilgesnė, maždaug 14 valandų pertrauka kai kuriems žmonėms gali būti palankesnė.

    Praktikoje tai reikštų, kad pavalgus vakarienę apie 21 valandą, pirmas kitos dienos valgymas būtų apie 11 valandą. Ši idėja dažnai siejama su laiko ribojamu valgymu, kai dėmesys sutelkiamas į valgymo langą, o ne į „stebuklingą“ vieną paros momentą.

    Kas vyksta per ilgesnę pertrauką?

    T. Spectoras viešai yra akcentavęs, kad žarnynui ir jame gyvenančiai mikrobiotai gali būti naudinga nuosekli poilsio fazė, kai nevyksta virškinimas. Mokslinėje literatūroje vis dažniau aptariamas ryšys tarp mitybos režimo, cirkadinio ritmo ir medžiagų apykaitos rodiklių, nors rezultatai priklauso nuo žmogaus įpročių ir bendros sveikatos.

    „Svarbiausia ne konkreti pusryčių valanda, o pakankamai ilga pertrauka tarp paskutinio ir pirmo dienos valgymo“, – sakė Timas Spectoras.

    Ekspertas taip pat remiasi stebėjimais bendruomenių, kurių gyvenimo būdas labai skiriasi nuo vakarietiško. Pavyzdžiui, Hadza medžiotojų rinkėjų bendruomenėse pirmas valgymas neretai būna vėlyvesnis, o nutukimas ir 2 tipo diabetas pasitaiko retai. Vis dėlto tai nereiškia, kad lemia tik pusryčių laikas, nes skiriasi ir fizinis aktyvumas, ir mitybos pobūdis.

    Ką valgyti, kad sotumas laikytųsi?

    Net jei pusryčius renkatės vėliau, jų sudėtis išlieka labai svarbi. Sotesni dažniausiai būna valgiai, kuriuose derinami baltymai, skaidulos ir gerieji riebalai, nes energija pasisavinama lėčiau, o noras užkandžiauti atsiranda vėliau.

    Praktiški pavyzdžiai galėtų būti avižinė košė su natūraliu jogurtu ar kitu baltymų šaltiniu, riešutais ir uogomis, taip pat kiaušiniai su daržovėmis ir pilno grūdo duona. Tinka ir varškė su daržovėmis, arba sumuštiniai iš ruginės ar pilno grūdo duonos su žuvimi, avokadu ar liesesne mėsa.

    Tuo metu saldūs pusryčiai, paremti balta bandele, uogiene ar saldžiais dribsniais, dažniau sukelia staigesnius cukraus kiekio kraujyje svyravimus, todėl alkis gali grįžti greičiau. Dėl to vėlesni pusryčiai nebūtinai padės, jei bendras racionas liks menkai sotus.

    Vien pusryčių nukėlimas savaime „nedegina“ pilvo riebalų, tačiau kai kuriems žmonėms jis padeda sutrumpinti valgymo laiką per dieną ir sumažinti spontanišką užkandžiavimą. Jei dėl vėlesnių pusryčių išauga alkis ir vakare prasideda persivalgymas, toks režimas greičiausiai nebus tinkamas.

  • Pusryčiai be mitų: kada valgyti ryte ir ką rinktis, kad energijos užtektų iki pietų

    Pusryčiai dažnai vadinami svarbiausiu dienos valgymu, tačiau jų nauda labiausiai priklauso nuo to, ką ir kada suvalgome. Mitybos specialistai pabrėžia, kad reguliarus valgymo ritmas padeda palaikyti stabilesnį energijos lygį ir lengviau suvaldyti alkį dienos pabaigoje.

    Dažniausiai rekomenduojama valgyti 4–5 kartus per dieną, išlaikant maždaug 3–5 valandų tarpus tarp valgymų. Pusryčiams neretai siūloma skirti apie 25–30 proc. dienos energinės vertės, o pirmą valgį suvalgyti per maždaug 2 valandas nuo pabudimo.

    Ryte organizmui svarbu gauti ne tik kalorijų, bet ir maistinių medžiagų, kurios palaiko darbingumą. Tyrimais siejama, kad pusryčiaujantys žmonės dažniau pasiekia geresnį dėmesio išlaikymą ir lengviau laikosi dienos režimo, ypač mokymosi ir protinio darbo metu.

    Pusryčiai svarbūs ir tiems, kurie siekia kontroliuoti kūno svorį, nes praleidus rytinį valgį daliai žmonių vakare padidėja persivalgymo rizika. Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad svarbiausias kriterijus yra bendras dienos racionas ir individualus žmogaus režimas.

    Ką verta įtraukti į pusryčius?

    Subalansuoti pusryčiai dažniausiai reiškia derinį iš sudėtinių angliavandenių, baltymų ir gerųjų riebalų. Toks komplektas padeda ilgiau išlikti sotiems ir išvengti staigių energijos svyravimų, kurie dažnai pasireiškia po labai saldžių užkandžių.

    Sudėtinių angliavandenių galima gauti iš pilno grūdo duonos, avižų ar sėlenų, o baltymų šaltiniai gali būti kiaušiniai, natūralus jogurtas ar ankštiniai. Prie pusryčių verta pridėti daržovių ar vaisių, kad netrūktų skaidulų ir mikroelementų.

    Gerųjų nesočiųjų riebalų šaltiniai yra riešutai, sėklos, žuvis ir augaliniai aliejai, tačiau jų kiekį svarbu derinti prie bendro dienos kalorijų poreikio. Praktinis patarimas paprastas: jei pusryčiai susideda vien iš bandelės ar saldainio tipo užkandžio, sotumas dažniausiai trunka trumpai, o maistinių medžiagų gaunama mažai.

    Kada pusryčiai tampa spąstais?

    Problema dažniausiai kyla tada, kai pusryčiai virsta greitu desertu: saldi bandele, batonėliu ar stipriai cukrumi pasaldintu gėrimu. Tokie pasirinkimai gali trumpam suteikti energijos, bet dažnai nepadeda palaikyti sotumo ir neaprūpina organizmo pakankamu baltymų bei skaidulų kiekiu.

    Jei rytais trūksta laiko, mitybos specialistai siūlo rinktis paprastus, greitai paruošiamus variantus, kurie išlieka maistingi. Pavyzdžiui, avižinė košė su vaisiais ir riešutais arba pilno grūdo sumuštinis su baltymų šaltiniu ir daržovėmis dažnai yra geresnis pasirinkimas nei atsitiktinis saldumynas pakeliui.