CP v2

Tag: Pusryčiai

  • Trys šefų triukai, kurie paprastą omletą pavers restorano lygio patiekalu per kelias minutes

    Net ir iš kelių kiaušinių galima pagaminti restorano vertą omletą, jei laikysitės kelių techninių taisyklių. Šefai pabrėžia, kad dažniausia klaida yra per aukšta kaitra, dėl kurios kiaušiniai greitai perdžiūsta ir praranda švelnumą.

    Profesionalai pataria kepti ant vidutinės ar mažos ugnies ir nuolat kontroliuoti procesą, o ne laukti, kol paviršius visiškai sustings. Taip omletas išlieka purus, sultingas ir tolygios tekstūros be apskrudusių kraštų.

    Žemesnė temperatūra ir laikas

    Šefas Ryanas Gallagheris akcentuoja, kad mažesnė kaitra suteikia daugiau kontrolės ir padeda išvengti apskrudimo. Omletą verta nukelti nuo kaitros dar tada, kai jis atrodo šiek tiek ne iki galo iškepęs.

    Kiaušiniai toliau kepa nuo likutinės keptuvės šilumos, todėl per ilgai laikant ant viryklės lengva juos perdžiovinti. Praktinis orientyras paprastas: viršus dar gali būti truputį drėgnas, bet apačia jau turi būti stabili.

    Keptuvė gali viską sugadinti

    Šefė Siti Jonas pabrėžia, kad kiaušiniai greitai sukreša ir lengvai limpa prie įprastų paviršių, todėl tinkama keptuvė yra kritiškai svarbi. Nelimpanti danga leidžia kepti švelniai, naudojant mažiau riebalų, ir lengviau suformuoti lygų, neplyštantį omletą.

    Kai omletas nelimpa, patogiau mentele kilstelėti kraštus ir stebėti, kaip stingsta skystesnė dalis, todėl mažėja rizika perkepti. Tokia kontrolė ypač svarbi, jei siekiate minkšto, kreminio vidurio.

    Įdarą dėkite tik į centrą

    Nors norisi omletą gausiai užpildyti sūriu, daržovėmis ar mėsa, šefai pataria įdarą dėti tik į vidurį. Taip omletą lengviau tvarkingai perlenkti per pusę arba susukti, o įdaras lieka viduje.

    Jei įdaras atsiduria prie kraštų, jis dažnai išbyra, o pats omletas gali suplyšti ar susilankstyti netolygiai. Centrinis išdėstymas padeda išlaikyti formą ir tvarkingą pateikimą lėkštėje.

  • Šeši šefai sutaria dėl vieno: omletą kepkite ant mažesnės kaitros ir nuimkite dar minkštą

    Omletas atrodo vienas paprasčiausių pusryčių patiekalų, tačiau būtent čia dažniausiai pasimato technikos klaidos. Šefai pabrėžia, kad svarbiausia yra temperatūros kontrolė: per didelė kaitra greitai išsausina kiaušinius ir sugadina tekstūrą.

    Keli restoranų virtuvėse dirbantys šefai, kalbėdami apie omletą, išskiria tą pačią taisyklę: kepkite ant vidutinės arba vidutiniškai mažos kaitros ir naudokite nedidelę keptuvę. Taip kiaušiniai kaista tolygiau, o paviršius nespėja paruduoti, kol vidus dar nepasiekė norimos konsistencijos.

    „Idealus omletas turi būti švelnus, purus ir sodraus skonio, bet ne sunkus – kiaušiniai privalo išlikti minkšti“, – sakė šefas Ryanas Gallagheris.

    Ne mažiau svarbus principas yra vadinamasis „kaitinimas likutine šiluma“: net išjungus viryklę, keptuvė dar kurį laiką perduoda šilumą. Dėl to šefai pataria omletą nuimti nuo ugnies šiek tiek anksčiau, kai jis dar atrodo vos per minkštas, nes per kelias akimirkas galutinai „susistovės“.

    „Keptuvė išlieka karšta ir toliau šildo patiekalo centrą, todėl ugnį verta išjungti dar iki omletui visiškai sustingstant“, – sakė šefas Trey Williamsas.

    Šefai praktiškai vienbalsiai rekomenduoja nepridegančią keptuvę, ypač jei omletą kepate namuose. Tokia keptuvė padeda išlaikyti vientisą paviršių, leidžia lengviau formuoti omletą ir sumažina riziką, kad kiaušiniai prilips ar ims skilinėti.

    Dar viena detalė – mentelė. Minkšta silikoninė ar guminė mentelė leidžia švelniai stumdyti kiaušinių masę, nebraižant dangos ir neplėšant dar trapios struktūros, todėl omletas išlieka glotnus ir vienalytis.

    Nors norisi į omletą sudėti daržovių, sūrio ar mėsos, šefai pataria nepersistengti. Per daug priedų atšaldo kiaušinių masę, apsunkina tolygų iškepimą ir neretai paverčia omletą sunkiai sulankstomu, praradusiu klasikinę formą.

    Praktiškas kompromisas – įdarą dėti į centrą, kai omletas jau beveik iškepęs, o tuomet jį užlenkti. Taip įdaras pašyla, bet kiaušiniai išlieka švelnūs, neperkepti, o patiekalas nepraranda struktūros.

    Norint švelnesnės, kremiškesnės tekstūros, kai kurie šefai siūlo į plaktus kiaušinius įmaišyti nedidelį kiekį pieno produktų, pavyzdžiui, grietinės. Tai suteikia sodresnį skonį, tačiau svarbu saikas, kad omletas netaptų per skystas ir pradėtų kepti per ilgai.

  • „Weber“ kepsninės triukas: vienas įdėklas per akimirką paverčia ją skarda ir keičia grilinimą

    I fell in love with flat-top grills the summer I helped review them during our tests in Birmingham, Alabama. Sure, it was near 90°F and a spirit-dampening level of humid—a true Alabama summer—but the glorious utility of these massive griddles charmed the socks off me. (Okay, it might have also been the heat.) 

    A propane-powered griddle is a beautiful thing: It’s spacious, heats up fast, and any smoke or steam is released into the great outdoors rather than inside your kitchen. In our tests, smash burgers seared up lickety-split, and bacon reached a state of crispiness I didn’t know existed. I fell, and I fell hard. 

    When I returned home, I tried to get my husband to see that a flat-top grill was not a want but a need—and a perfectly logical addition to our collection of backyard cooking gear (which at this point, consisted of two pizza ovens, a smoker, and a grill). He was skeptical. 

    Fast-forward some eight months, and I convinced my wary husband that we could dip our toes into outdoor griddle-dom with the Weber Rust-Resistant Griddle Insert. This turned out to be a glorious gambit: It slots right into my Weber gas grill, transforming it from a lean, mean, grilling machine into a griddle for all of my short order needs. And it’s awesome. 

    Why I Love the Weber Griddle Insert 

    Weber Rust-Resistant Griddle Insert

    Weber Rust-Resistant Griddle Insert

    Weber Rust-Resistant Griddle Insert

    Credit: Amazon

    $270 at Amazon

    $300

    $220 at Wayfair


    $270 at Home Depot

    While we are blessed to have a decent-sized backyard, my husband rightly pointed out that our lawn was slowly turning into an outdoor gear showroom. Adding a flat-top grill to the mix seemed excessive. 

    Instead, the Weber griddle insert is a small, albeit heavy, slab of carbon steel that you can tuck away in the garage or basement when you’re not using it. Setting it up is as easy as removing the grates from the grill and popping that puppy in—just make sure the grease vent is aligned with the drip tray, or “brunch” will stand for “burnt lunch.” Fire up the grill, grab some tongs and an offset turner spatula, and get ready to cook. 

    I have the Weber Genesis E-325, which has 513 square inches of cooking space, and the griddle insert matches that, so it’s quite roomy. I can easily prepare a full brunch lineup of bacon, sausages, and over-easy eggs, then dial down the heat and toast some bread. I also love using it to make smash burgers, which is a hallelujah-evoking experience—no smoky kitchen! I feel like a short order cook, smashing multiple patties at once and scraping them off the hot griddle, their edges all lacy and browned. The first time I tucked two perfectly crispy burger patties into a soft potato bun and handed the plate to my husband, let’s just say he fell in love with flat-top grills, too. 

    • cooking bacon and breakfast sausage on the weber griddle insert

      cooking bacon and breakfast sausage on the weber griddle insert

      Credit: Serious Eats / Grace Kelly
    • two fried eggs on the griddle

      two fried eggs on the griddle

      Credit: Serious Eats / Grace Kelly
    • flipping bacon on the griddle

      flipping bacon on the griddle

      Credit: Serious Eats / Grace Kelly
    • flipping a piece of steak on the griddle

      flipping a piece of steak on the griddle

      Credit: Serious Eats / Grace Kelly
    • weber griddle insert in a weber grill

      weber griddle insert in a weber grill

      Credit: Serious Eats / Grace Kelly
    • cooking bacon and breakfast sausage on the weber griddle insert

      cooking bacon and breakfast sausage on the weber griddle insert

    • two fried eggs on the griddle

      two fried eggs on the griddle

    • flipping bacon on the griddle

      flipping bacon on the griddle

    • flipping a piece of steak on the griddle

      flipping a piece of steak on the griddle

    • weber griddle insert in a weber grill

      weber griddle insert in a weber grill

    FAQs

    What grills does the Weber griddle work with? 

    Weber sells full-size inserts that are compatible with a variety of the brand’s grills, including the new Spirit series, Searwood pellet series, Genesis line, Summit line, and even charcoal grills. 

    How do you clean the Weber griddle insert?

    Once the griddle has cooled, scrape off any cooking debris—an offset turner spatula works well for this. Then, use a damp paper towel to wipe down the surface. Give it a rub with food-safe oil and you’re good to go. 

    Why We’re the Experts

    • Grace Kelly is a senior editor at Serious Eats, where she specializes in testing kitchen gear. 

    • She worked in restaurants and reviewed equipment for America’s Test Kitchen. 

    • She loves her Weber grill—and now loves it even more with the option to turn it into a griddle. 

    type=”bulletList”>

    To Find the Best Gas Grills, We Spent More Than a Month Testing 24 of Them
    Read More:
    Was this page helpful?


  • Šefai kiaušinį suskaldo viena ranka per sekundę: triukas, kuris išgelbės pusryčius

    Profesionaliose virtuvėse greitis dažnai lemia viską, todėl šefai kiaušinius moka skaldyti viena ranka beveik be sustojimo. Toks įgūdis praverčia ne tik restoranuose, bet ir namuose, kai reikia greitai pamaitinti didesnę kompaniją.

    Technikos esmė paprasta: kiaušinis laikomas delne taip, kad vienoje pusėje liktų atvira vieta smūgiui. Tą atvirą kraštą trumpai ir tvirtai trinkteli į dubens kraštą ar stalviršį, o tuomet pirštais vienu judesiu praplėšia lukštą ir turinį išleidžia į indą.

    Skirtingi kiaušiniai skyla nevienodai, nes lukšto tvirtumas priklauso nuo laikymo, transportavimo ir pačių vištų mitybos. Dėl to pirmus kartus verta rinktis tvirtesnį dubenį ir treniruotis su keliais kiaušiniais, kol judesys taps stabilus.

    Net ir patyrusiems virtuvės darbuotojams kartais į dubenį patenka lukšto gabalėlių, todėl įprasta praktika yra kiaušinius skelti į atskirą indą. Taip lengviau išimti lukštą ir išvengti situacijos, kai vienas sugedęs kiaušinis sugadina visą masę omletui ar plaktinukui.

    Greitam darbui dažnai naudojami du variantai: viena ranka skelia, kita tuo pat metu paima kitą kiaušinį, arba vienu metu skeliami du kiaušiniai, po vieną kiekvienoje rankoje. Namų virtuvėje saugiausia pradėti nuo pirmojo būdo, nes jis reikalauja mažiau koordinacijos.

    Higienos požiūriu svarbu nepamiršti, kad žali kiaušiniai gali pernešti bakterijas, todėl po skėlimo reikia nusiplauti rankas ir nepalikti žalio kiaušinio ant stalviršio. Kiaušinius patiekaluose reikėtų kaitinti taip, kad masė būtų pakankamai termiškai apdorota, ypač jei gaminama vaikams, vyresniems žmonėms ar nėščiosioms.

    Šefų vienos rankos technika dažniausiai skirta plaktinukui, omletui ar fritatai, kai kiaušiniai vis tiek bus išplakti. Jei tikslas yra keptas kiaušinis su nepažeistu tryniu, rizika jį pradurti didesnė, todėl tokiais atvejais patikimiau skelti įprastai.

    Virtuvės profesionalai pabrėžia, kad šis triukas nėra būtinybė, tačiau jis taupo laiką ir mažina chaoso jausmą, kai vienu metu reikia paruošti daug porcijų. O namuose tai gali tapti patogiu įgūdžiu, kai pusryčiai planuojami ne vienam žmogui.

  • Šiuos 5 vaisius perku tik šaldytus: kodėl kokteiliai skanesni, o pusryčiai greitesni

    Šaldyti vaisiai daugeliui tampa kasdieniu pasirinkimu ne tik kokteiliams, bet ir pusryčiams bei desertams. Pagrindinė priežastis paprasta: jie dažniausiai užšaldomi piko brandos metu, todėl skonis ir maistinės medžiagos išlieka stabilios, o sezoniškumas nebe toks svarbus.

    Praktiškai tai reiškia ir mažiau maisto švaistymo, nes vaisiai nesugenda per kelias dienas šaldytuve. Be to, kokteiliuose šaldyti vaisiai dažnai veikia geriau nei švieži, nes suteikia tirštumo ir atvėsina gėrimą be papildomų ledo kubelių.

    Vyšnios ir uogų mišiniai

    Šaldytos saldžiosios vyšnios gerai išlaiko tekstūrą, todėl tinka tiek košėms, tiek jogurtui ar musliui. Jas patogu naudoti ir kompotams bei padažams, o rūgštesnės vyšnios dažnai pasirenkamos kepiniams, kai norisi ryškesnio skonio.

    Šaldyti uogų mišiniai padeda lengvai suvalgyti įvairesnių vaisių ištisus metus, ypač kai šviežios uogos brangios arba greitai genda. Tokie mišiniai tinka avižinei košei, varškei, kokteiliams ir naminiams šaldytiems desertams, pavyzdžiui, ledinukams.

    Açaí, granatų sėklos ir pasifloros

    Açaí tyrės paketai dažnai pasirenkami glotnučiams ir vadinamiesiems dubenėliams, kai norisi tirštesnės konsistencijos. Dažniausiai açaí plakamas su bananu, o viršuje dedami riešutai, sėklos ar riešutų sviestas, taip gaunamas sotus pusryčių variantas.

    Granatų sėklos patogios tiems, kurie mėgsta jų skonį, bet nenori kaskart valyti vaisiaus. Šaldytos sėklos ypač tinka salotoms, keptoms daržovėms ar pusryčių dubenėliams, kai reikia rūgštelės ir traškumo.

    Pasifloros šaldymas leidžia išvengti laukimo, kol vaisius pasieks tinkamą sunokimo stadiją. Jos aromatinga, rūgštoka masė tinka kokteiliams, jogurtui, ledams, taip pat desertų padažams, kai norisi tropinės natos.

    Kaip išsirinkti ir naudoti

    Renkantis šaldytus vaisius verta atkreipti dėmesį, kad sudėtyje nebūtų pridėtinio cukraus, o vaisiai būtų nesulipę į vieną gabalą, nes tai gali rodyti atitirpinimą ir pakartotinį užšaldymą. Patogu turėti kelis skirtingus variantus: vienus pusryčiams, kitus desertams ar kepiniams.

    Kasdienėje virtuvėje šaldyti vaisiai labiausiai pasiteisina tada, kai reikia greičio ir pastovaus rezultato. Jie leidžia lengviau planuoti mitybą, išlaikyti vaisius racione visus metus ir rečiau išmesti sugedusius produktus.

  • Avižinė košė šaldytuve gali tapti rizika: kiek dienų saugu laikyti ir kada mesti lauk?

    Virtos avižos daugeliui yra kasdienis pusryčių pasirinkimas, tačiau būtent likučiai dažnai kelia daugiausia klausimų. Maisto saugos specialistai primena, kad išvirta košė laikoma greitai gendančiu patiekalu, todėl svarbu žinoti, kiek laiko ji gali stovėti šaldytuve.

    Praktinė taisyklė paprasta: virtą avižinę košę šaldytuve saugiausia suvartoti per 3–4 dienas. Jei nežinote, kada tiksliai ją virėte, saugiausia sprendimą priimti konservatyviai ir senesnę porciją išmesti.

    Kaip teisingai laikyti košę?

    Didžiausia klaida yra palikti košę kambario temperatūroje ilgesniam laikui, o vėliau tikėtis, kad šaldytuvas viską išspręs. Išvirus košę, ją reikėtų kuo greičiau atvėsinti ir perkelti į sandarų indą, kad mažėtų užteršimo rizika ir ji neprisigertų šaldytuvo kvapų.

    Jei į košę dedate šviežių vaisių ar uogų, praktiškiau juos laikyti atskirai ir įmaišyti tik prieš valgant. Taip likučiai mažiau pažliugs, o tekstūra išliks malonesnė, ypač jei košę planuojate pasišildyti.

    Ar galima užšaldyti ilgesniam laikui?

    Jei prisivirėte didesnį puodą, užšaldymas yra saugus būdas pratęsti laikymą. Virtą avižinę košę šaldiklyje paprastai galima laikyti iki 3 mėnesių, o atitirpinus svarbu ją gerai pakaitinti ir suvalgyti tą pačią dieną.

    Pakartotinis užšaldymas nerekomenduojamas, nes blogėja kokybė ir didėja netvarkingo laikymo tikimybė. Geriausia košę užšaldyti porcijomis, kad atitirpintumėte tik tiek, kiek suvalgysite.

    Overnight oats ir bakterijų rizika

    Populiarėjančios naktį brinkintos avižos taip pat turėtų būti vertinamos kaip paruoštas, drėgnas patiekalas, todėl jų laikymo taisyklės iš esmės tokios pačios. Jas būtina laikyti šaldytuve, sandariame inde, ir nepalikti ant stalo, net jei atrodo, kad produktas nekaltas.

    Maisto saugos kontekste dažnai minima bakterija Bacillus cereus, galinti sukelti apsinuodijimo simptomus net ir tada, kai patiekalas vėliau pašildomas. Rizika išauga, jei virti grūdai ilgai stovi šilumoje, todėl svarbiausia yra greitas atšaldymas, šaltis ir aiškus laikymo terminas.

    Jei košė įgavo rūgštoką kvapą, pasikeitė skonis, atsirado pelėsio požymių ar ji ilgai stovėjo ne šaldytuve, geriau nerizikuoti. Tokiais atvejais saugiausias sprendimas yra ją išmesti, net jei gaila maisto.

  • Dietologė perspėja: ne kiekvienas varškės sūrelis toks pats – štai ką išduoda etiketė

    Dietologė perspėja: ne kiekvienas varškės sūrelis toks pats – štai ką išduoda etiketė

    Varškės sūrelis daugeliui atrodo paprastas ir patikimas pasirinkimas, ypač kai norisi greitų, sotesnių pusryčių ar užkandžio. Vis dėlto skirtingų gamintojų produktai gali smarkiai skirtis ne tik skoniu, bet ir maistine verte, todėl verta atidžiau perskaityti etiketę.

    Dietologai primena, kad svarbiausias rodiklis renkantis tokį produktą dažnai yra baltymų kiekis. Pavyzdžiui, kai kuriuose natūraliuose grūdėtos varškės gaminiuose 200 gramų pakuotėje gali būti apie 22 gramai baltymų, o tai prilygsta visaverčiam užkandžiui ir padeda ilgiau išlaikyti sotumą.

    Kas pasikeitė parduotuvių lentynose

    Pastaraisiais metais išaugo aukšto baltymingumo produktų paklausa, todėl parduotuvėse vis dažniau atsiranda užrašai apie didesnį baltymų kiekį. Tačiau praktikoje skirtumai ne visada būna dideli: neretai tai tėra keli papildomi gramai baltymų 100 gramų, o didžiausią reikšmę vis tiek turi bendras dienos racionas.

    Baltymai svarbūs ne tik sportuojantiems. Jie prisideda prie raumenų masės palaikymo, audinių atsinaujinimo ir gali padėti išvengti staigių alkio bangų, nes virškinant baltymus organizmas paprastai sunaudoja daugiau energijos nei virškindamas angliavandenius ar riebalus.

    Nauda ir dažniausia klaida

    Grūdėta varškė vertinama ir dėl kitų maistinių medžiagų: joje yra B grupės vitaminų, taip pat mineralų, tokių kaip fosforas, cinkas ir selenas. Dėl santykinai palankaus maistinių medžiagų profilio ją dažnai renkasi žmonės, siekiantys stabilesnio cukraus kiekio kraujyje ir ilgesnio sotumo.

    Vis dėlto viena dažniausių klaidų yra neįvertinti druskos kiekio. Klasikinės grūdėtos varškės versijos gali būti gana sūrios, todėl žmonėms, turintiems padidėjusį kraujospūdį ar inkstų sutrikimų, rekomenduojama atidžiau sekti, kiek druskos gaunama per dieną.

    Kaip vartoti, kad būtų sočiau

    Varškės sūrelis nėra vien tik pusryčių produktas. Jį galima derinti su uogomis ar vaisiais, pagardinti cinamonu ir gauti desertą be papildomo cukraus, o neutralus skonis leidžia jį naudoti ir sūriems patiekalams.

    Norint dar labiau sustiprinti sotumą, verta galvoti apie visą patiekalo sudėtį: pridėjus skaidulų šaltinių ir sveikųjų riebalų, sotumo jausmas paprastai išlieka ilgiau. Taip pat naudinga rinktis produktus su trumpesne sudėtimi ir aiškiai nurodyta maistine verte.

    Iš kur atsirado grūdėta varškė

    Grūdėtos varškės ištakos siejamos su cottage cheese tradicija, išpopuliarėjusia XIX amžiuje Jungtinėse Valstijose. Šis produktas ilgainiui tapo kasdieniu pasirinkimu dėl paprastos gamybos ir universalaus panaudojimo virtuvėje.

    Lietuvoje grūdėta varškė plačiau išpopuliarėjo nuo XX amžiaus pabaigos, o dabar ją siūlo dauguma pieno perdirbėjų. Dėl to vartotojams svarbiausia išmokti atsirinkti ne pagal pakuotės pažadus, o pagal etiketėje nurodytą baltymų, druskos ir bendrą maistinę vertę.

  • Ksenija Mišina parodė, ką valgo pusryčiams: paprastas racionas, kuris padeda išlikti formoje

    Ukrainos aktorė Ksenija Mišina socialiniuose tinkluose pasidalijo tuo, ką renkasi pusryčiams grįžusi namo po kelionių. Ji parodė lėkštę ir užsiminė, kad tai jos mėgstamas, paprastas, bet sotus pasirinkimas.

    Pasak aktorės, tai jos „ukrainietiški pusryčiai“. Iš nuotraukoje matomų produktų sprendžiama, kad pagrindą sudarė avižų patiekalas su papildomu baltymu, o viršuje atsidūrė tunas savo sultyse ir tahini padažas.

    Šalia ji pasirinko daržoves ir žalumynus: agurkus, vyšninius pomidorus bei šviežius žalumynus. Toks derinys dažnai vertinamas kaip patogus būdas vienu metu gauti baltymų, skaidulų ir riebalų.

    Kodėl toks derinys sotina?

    Mitybos specialistai dažnai pabrėžia, kad sotumą labiausiai lemia subalansuotas baltymų, riebalų ir skaidulų kiekis. Kai pusryčiuose yra visų šių dalių, paprastai lengviau išvengti staigių alkio šuolių ir užkandžiavimo dienos eigoje.

    Avižos suteikia sudėtinių angliavandenių, kurie energiją išskiria lėčiau, o daržovės prisideda skaidulomis ir mikroelementais. Pridėtas baltymų šaltinis ir tunas gali padėti ilgiau išlikti sotiems, ypač jei dienotvarkė aktyvi.

    Tunas ir tahini: ką verta žinoti

    Tunas dažnai pasirenkamas dėl didelio baltymų kiekio ir patogumo, tačiau svarbi detalė yra produkto rūšis ir sudėtis. Renkantis tuną savo sultyse paprastai gaunama mažiau pridėtinių riebalų nei aliejuje, tačiau vis tiek verta atkreipti dėmesį į druskos kiekį.

    Tahini, gaminamas iš sezamų, suteikia nesočiųjų riebalų ir dalį augalinių baltymų. Kartu tai kaloringas produktas, todėl porcijos dydis tampa svarbus, jei siekiama išlaikyti energijos balansą.

    Mišina ne kartą yra rodžiusi, kad daug dėmesio skiria aktyviam gyvenimo būdui ir mitybos įpročiams. Jos pusryčių pavyzdys atspindi šiandien vyraujančią tendenciją rinktis paprastą, iš kelių aiškių produktų sudarytą patiekalą, kuris padeda jaustis energingai ir kontroliuoti apetitą.

  • Šefas atskleidė triuką: į kiaušinienę įmaišykite tai ir ji niekada nebebus sausa

    Daugeliui pažįstama situacija: kiaušinienė iš pradžių atrodo puri, bet po minutės keptuvėje tampa sausa ir kieta. Virtuvės profesionalai pabrėžia, kad dažniausia klaida yra per aukšta kaitra ir per ilgas kepimas, nes kiaušinių baltymai greitai sukreša ir išstumia drėgmę.

    Restoranų virtuvėse, be įprasto pieno ar grietinėlės šlakelio, kartais pasitelkiamas dar vienas ingredientas – bulvių krakmolas. Nedidelis jo kiekis, sumaišytas su pienu, padeda kiaušinių masei kaitinant išlikti švelnesnei, o galutinei tekstūrai tapti kremiškesnei.

    Šio triuko esmė paprasta: krakmolas sugeria dalį skysčio ir, šildomas, tirštėja, todėl kiaušinienė lėčiau praranda drėgmę. Dėl to ji ne taip greitai perkepta, o konsistencija išlieka minkšta net ir tada, kai kiaušiniai jau vizualiai atrodo iškepę.

    Kaip tai pritaikyti namuose

    Prie keturių kiaušinių paprastai pakanka įmaišyti apie vieną šaukštą pieno ir maždaug pusę arbatinio šaukštelio bulvių krakmolo. Krakmolą patogiausia pirmiausia išmaišyti piene, kad neliktų gumulėlių, o tik tada supilti į lengvai išplaktus kiaušinius.

    Kepant svarbiausia neskubėti: rinkitės mažą arba vidutinę kaitrą ir nuolat lėtai maišykite, stumdydami masę nuo kraštų į vidurį. Kiaušinienę verta nukelti nuo ugnies dar tada, kai ji atrodo vos vos per skysta, nes nuo likusios šilumos ji sutvirtės pati.

    Dažniausios klaidos

    Net ir su šiuo priedu kiaušinienę lengva sugadinti, jei keptuvė per karšta arba kiaušiniai kepami iki visiško sukietėjimo. Taip pat svarbu druską berti saikingai: per didelis jos kiekis gali paskatinti skysčių išsiskyrimą ir tekstūra taps vandeninga.

    Jei norisi dar švelnesnio rezultato, kiaušinienę patariama iš karto perkelti į lėkštę, o ne palikti keptuvėje. Patiekiant tinka šviežiai malti pipirai ir smulkintas svogūnų laiškas, kurie sustiprina skonį neužgoždami kiaušinių.

  • Nereguliarus valgymas siejamas su didesne depresijos rizika: ką parodė 21 568 žmonių tyrimas

    Nereguliarus valgymas siejamas su didesne depresijos rizika: ką parodė 21 568 žmonių tyrimas

    Nereguliarus valgymo režimas, kai pagrindiniai valgiai vyksta skirtingu metu arba dažnai praleidžiami, gali būti susijęs su didesne depresijos simptomų rizika. Tokias sąsajas nustatė Pietų Korėjos mokslininkų analizė, publikuota Journal of Affective Disorders.

    Tyrėjai rėmėsi 21 568 suaugusiųjų duomenimis iš 2014–2022 metais vykdytos Korėjos nacionalinės sveikatos ir mitybos apklausos. Vertinta, kaip nuosekliai žmonės laikėsi pagrindinių valgymų ir kaip tai siejosi su savijauta bei depresijos simptomais.

    Rezultatai parodė, kad asmenys, kurių pagrindiniai valgiai buvo mažiau reguliarūs, turėjo apie 55 proc. didesnę tikimybę patirti depresijos simptomus nei tie, kurie valgė pastovesniu grafiku. Autoriai pabrėžė, kad ryšys išliko reikšmingas įvertinus ir kitus mitybos bei gyvenimo būdo veiksnius.

    „Šie rezultatai rodo, kad mažesnis pagrindinių valgymų reguliarumas gali būti nepriklausomas depresijos simptomų rizikos veiksnys, nepaisant kitų mitybos ar gyvenimo būdo veiksnių“, – rašė tyrimo autoriai.

    Mokslininkai aiškina, kad netvarkingi valgymo laikai gali trikdyti cirkadinius ritmus, dar vadinamus vidiniu organizmo laikrodžiu. Sutrikus dienos ritmui, gali keistis nuotaikos reguliavimui svarbūs biologiniai procesai, įskaitant melatonino ir kortizolio išsiskyrimo dinamiką.

    Be biologinių mechanizmų, nereguliarus valgymas dažnai reiškia ir prastesnę mitybos kokybę. Tyrėjai atkreipė dėmesį, kad tokiu atveju žmonės neretai gauna mažiau medžiagų, siejamų su emocine pusiausvyra, pavyzdžiui, B grupės vitaminų, skaidulų ir antioksidantų.

    Analizėje taip pat pastebėta, kad didesnė mitybos įvairovė gali silpninti neigiamas nereguliaraus valgymo sąsajas su savijauta. Tuo metu pusryčių praleidimas, priešingai, buvo siejamas su stipresniais nepalankiais ryšiais.

    Ryškiausios sąsajos nustatytos tarp vyrų, rūkančiųjų ir tų, kurie dažniau valgo vėlai vakare. Tai nereiškia, kad šios grupės neišvengiamai susidurs su depresija, tačiau gali rodyti, kad tam tikri įpročių deriniai sustiprina riziką.

    Tyrimo autoriai pabrėžė svarbų apribojimą: tai momentinė, vienu laikotarpiu atlikta analizė, todėl ji neleidžia tvirtai pasakyti, kas yra priežastis, o kas pasekmė. Gali būti, kad nereguliarus valgymas didina depresijos simptomų tikimybę, bet taip pat įmanoma, kad prastėjanti emocinė būklė pati išbalansuoja dienotvarkę ir apetitą.

    Vis dėlto išvados papildo augantį tyrimų lauką, kuriame vis daugiau dėmesio skiriama keičiamiems gyvenimo būdo veiksniams. Tyrėjų teigimu, nuoseklesnis valgymo grafikas, įvairesnė mityba ir įprotis neatsisakyti pusryčių gali tapti praktiška, nefarmakologine kryptimi, padedančia mažinti depresijos simptomų riziką populiacijos mastu.