CP v2

Tag: Regionų plėtra

  • Kupiškis 2035 vizija: bibliotekoje vyks forumas apie investicijas, turizmą ir rajono proveržį

    Kupiškis 2035 vizija: bibliotekoje vyks forumas apie investicijas, turizmą ir rajono proveržį

    2026 metų gegužės 6 dieną 14 valandą Kupiškio rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje vyks forumas-diskusija Kupiškis – 2035: svajonė drąsiems. Renginys organizuojamas įgyvendinant projektą Lėta. Karšta. Tikra.

    Forume numatyta diskusija su verslo, viešojo sektoriaus, visuomenės ir nevyriausybinių organizacijų atstovais. Pagrindinis tikslas – įvardyti realistiškus sprendimus, kurie galėtų sustiprinti Kupiškio rajono konkurencingumą ir gyvenimo kokybę artimiausio dešimtmečio perspektyvoje.

    Kas bus aptariama forume?

    Renginio organizatoriai skelbia, kad didelė dėmesio dalis bus skiriama turizmo srautų didinimo galimybėms ir investicijų pritraukimui. Taip pat bus kalbama apie ekonomikos plėtrą, regioninės politikos kryptis bei tai, kaip Kupiškis galėtų aiškiau išsigryninti savo identitetą ir pritraukti naujų iniciatyvų.

    Ne mažiau svarbi diskusijos dalis bus visuomenės įtraukties stiprinimas kultūriniame ir ekonominiame miesto gyvenime. Planuojama aptarti ir socialinės atskirties mažinimo priemones, kurios regionuose dažnai tiesiogiai susijusios su užimtumo galimybėmis, paslaugų prieinamumu ir bendruomenės aktyvumu.

    Kodėl tai aktualu dabar?

    Pastaraisiais metais regionų savivaldybės vis dažniau konkuruoja dėl investicijų, darbo vietų ir jaunų gyventojų, todėl ilgalaikės strategijos tampa ne tik formalumu, bet ir praktiniu įrankiu. Kupiškiui, kaip ir daugeliui Lietuvos rajonų, aktualūs klausimai susiję su ekonominės bazės stiprinimu, turizmo potencialo panaudojimu bei bendruomenės įtraukimu į sprendimų priėmimą.

    Organizatoriai pabrėžia, kad forumas kviečia ne tik institucijų atstovus, bet ir vietos bendruomenę aktyviai dalyvauti ir teikti idėjas. Tikimasi, kad vieša diskusija padės išgryninti prioritetus ir sustiprins partnerystes tarp skirtingų sektorių.

    Registracija į renginį vykdoma telefonu +370 628 53034. Organizatoriai kviečia dalyvauti visus, kuriems aktuali Kupiškio rajono ateitis ir konkretūs žingsniai link 2035 metų tikslų.

  • Prie Žaltyčio ežero – nauja poilsio zona: ką Marijampolės savivaldybė planuoja įrengti iki 2027 metų?

    Prie Žaltyčio ežero – nauja poilsio zona: ką Marijampolės savivaldybė planuoja įrengti iki 2027 metų?

    Marijampolės savivaldybėje startuoja projektas, kuriuo prie Žaltyčio ežero planuojama įrengti lankytojams pritaikytą viešąją turizmo infrastruktūrą. Savivaldybė tikisi, kad iki šiol mažiau atrasta ežero pakrantė taps patrauklesnė tiek vietos gyventojams, tiek atvykstantiems svečiams.

    Žaltyčio ežeras yra didžiausias vandens telkinys savivaldybės teritorijoje, tačiau iki šiol šalia jo trūko patogaus privažiavimo ir aiškiai suformuotų erdvių poilsiui. Planuojama, kad investicijos leis suderinti gamtos išsaugojimą su saugiu ir tvarkingu lankymu, kad teritorija būtų patogi skirtingoms amžiaus grupėms.

    Kas bus įrengta pakrantėje

    Projekte numatyta sutvarkyti privažiavimo kelią ir įrengti pažintinį taką, kuris padėtų lankytojams patogiai judėti pakrantėje. Taip pat planuojama pastatyti pavėsinę, kuri veiktų kaip ornitologinė stebėjimo platforma, skirta gamtos pažinimui ir ramesniam poilsiui.

    Teritorijoje turėtų atsirasti ir mažosios architektūros elementai: suoliukai, šiukšliadėžės, persirengimo kabina bei informacinis stendas. Numatyta įrengti ir edukacinį lauko aukurą, kuris galėtų būti naudojamas bendruomenės veikloms ir edukacijoms, laikantis saugos bei aplinkosaugos reikalavimų.

    Kiek kainuos ir kas finansuoja

    Bendra projekto vertė siekia 191 866,64 eurų. Iš jų 163 086,64 eurų skiriama Europos Sąjungos fondų lėšomis, o 28 780,00 eurų prisideda Marijampolės savivaldybė.

    Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis, įgyvendinant regioninę pažangos priemonę, orientuotą į regionų ekonominį augimą pasitelkiant vietos išteklius. Savivaldybės teigimu, tvarkinga infrastruktūra prie vandens telkinių dažniausiai didina lankytojų srautus ir sudaro daugiau prielaidų atsirasti vietos paslaugoms.

    Terminai ir tikslas

    Projektą įgyvendina Marijampolės savivaldybės administracija, o darbai planuojami nuo 2026 metų balandžio iki 2027 metų lapkričio. Tikimasi, kad sutvarkyta teritorija taps vieta, kur galima ne tik trumpam sustoti, bet ir praleisti daugiau laiko.

    Savivaldybė pabrėžia, kad iniciatyva skirta plačiam lankytojų ratui ir turėtų prisidėti prie regiono patrauklumo didinimo. Kartu siekiama, kad Žaltyčio ežero pakrantė būtų pritaikyta poilsiui, pažinimui ir bendruomeniškam buvimui, išlaikant gamtos erdvės vertę.

  • Šiaulių regiono funkcinė zona: paviešinta 2025 metų pažanga įgyvendinant 2024–2029 strategiją

    Šiaulių regiono funkcinė zona: paviešinta 2025 metų pažanga įgyvendinant 2024–2029 strategiją

    Šiaulių regiono plėtros tarybos administracija paskelbė informaciją apie 2024–2029 metų Šiaulių regiono funkcinės zonos strategijos įgyvendinimo pažangą 2025 metais. Dokumente apžvelgiama, kaip juda suplanuotos priemonės ir kokie rezultatai fiksuojami įgyvendinant strateginius regiono tikslus.

    Funkcinės zonos strategija orientuota į savivaldybių bendradarbiavimą ir projektus, kurie duoda naudą platesnei teritorijai nei viena savivaldybė. Tokie sprendimai paprastai apima viešąsias paslaugas, susisiekimą, investicinės aplinkos gerinimą ir regiono patrauklumą gyventojams.

    Paskelbta 2025 metų pažangos informacija leidžia vienoje vietoje įvertinti, kuriose srityse darbai vyksta sparčiau, o kur būtina daugiau koordinavimo ar sprendimų. Tai svarbu ir planuojant kitus etapus, nes pažangos vertinimas padeda tikslinti prioritetus, terminus bei rodiklius.

    Tokie pažangos dokumentai aktualūs savivaldybėms, verslui ir bendruomenėms, nes parodo, kaip realiai įgyvendinami regiono plėtros planai ir kokių pokyčių galima tikėtis artimiausiais metais. Jie taip pat padeda užtikrinti atskaitomybę ir skaidrumą, kai viešai pristatoma, kas padaryta, o kas dar liko suplanuota.

    Šiaulių regiono plėtros tarybos administracija nurodo, kad su pažangos dokumentu ir pačia 2024–2029 metų strategija galima susipažinti viešai. Tai leidžia suinteresuotoms pusėms įsigilinti į numatytas priemones, jų apimtį bei planuojamus rezultatus.

  • Šiaulių regionas pirmauja pagal ES projektų tempą: 87 proc. lėšų procese, bet didžiausi darbai dar laukia

    Šiaulių regionas pirmauja pagal ES projektų tempą: 87 proc. lėšų procese, bet didžiausi darbai dar laukia

    Šiaulių regione ES investicinių projektų įgyvendinimas įgauna pagreitį: šiuo metu 87 proc. regionui suplanuotų lėšų jau yra procese, tai yra paraiškos pateiktos, vertinamos arba projektai vykdomi. Tačiau susitikimuose su ministerijų atstovais pabrėžiama, kad didžiausias darbymetis dar priešakyje, nes esminė investicijų dalis turės būti realizuota artimiausiais metais.

    Šiaulių miesto meras Artūras Visockas akcentavo, kad regiono plėtros tarybos startas ir projektų vadyba tapo pavyzdžiu kitoms savivaldybėms. Jo teigimu, sėkmę lemia ne vien miesto sprendimai, o viso regiono gebėjimas susitarti ir laiku spręsti kliūtis, kurios dažnai kyla dėl sudėtingų reikalavimų bei procedūrų.

    „Kad Šiauliams sekasi, tai čia jau žino visa Lietuva. Bet čia svarbu ne tik miestas, bet visas regionas: norime, kad visame krašte ES finansuojami projektai judėtų kuo sparčiau“, – sakė Artūras Visockas.

    Mažesnės investicijos vienam gyventojui

    Finansų ministerijos viceministrė Neringa Rinkevičiūtė-Laurinaitienė atkreipė dėmesį į sanglaudos politikos logiką: ES investicijos pirmiausia skirtos mažinti regioninius skirtumus. Dėl to faktas, kad Šiaulių regionui tenkančios investicijos vienam gyventojui nėra didžiausios, gali būti vertinamas kaip santykinai stipresnės regiono padėties signalas.

    „Sanglaudos politikos esmė yra ta, kad būtų išlyginti skirtumai tarp regionų. Mažesnis investicijų skaičius rodo, kad jau dabar gyvenate geriau už kitus“, – sakė Neringa Rinkevičiūtė-Laurinaitienė.

    Didžioji dalis darbų 2026–2027 metais

    Nors rodikliai rodo aktyvų procesą, posėdžio metu pažymėta, kad iki 2025 metų pabaigos priskirta tik apie 7 proc. visos numatytos investicijų apimties. Tai reiškia, kad likusi maždaug 93 proc. dalis realiai turės būti įgyvendinta per 2026–2027 metus, kai vienu metu sutaps rangų pirkimai, statybų grafikai, atsiskaitymai ir projektų užbaigimo terminai.

    Vidaus reikalų ministerijos viceministras Vaidotas Jakštas pabrėžė, kad ministerijos kryptis yra stiprinti regionų savarankiškumą ir sprendimų priėmimą pagal principą iš apačios į viršų. Pasak jo, tai leistų regionams greičiau reaguoti į vietos poreikius ir tiksliau nukreipti investicijas ten, kur jos duoda didžiausią naudą gyventojams.

    „Mūsų tikslas pilnai įgyvendinti principą iš apačios į viršų ir kad sprendimus priimtų regionai, kur reikia ir kaip reikia investuoti“, – sakė Vaidotas Jakštas.

    Žvilgsnis į 2028–2034 metų etapą

    Lygiagrečiai su dabartinių projektų įsibėgėjimu Šiaulių regionas rengiasi ir kitam ES finansavimo laikotarpiui, kuris numatytas 2028–2034 metais. Diskusijose akcentuojamos kryptys, kurios tampa vis svarbesnės visoje Europoje: klimato kaitos mažinimas ir prisitaikymas, socialinės atskirties mažinimas, didesnis bendruomenių įtraukimas bei efektyvesnis skirtingų fondų derinimas.

    Viceministrai taip pat ragino regioną planuojant ateities investicijas aktyviau įtraukti socialinius ir ekonominius partnerius, ypač verslą ir nevyriausybines organizacijas. Tikimasi, kad ankstyvas susitarimas dėl prioritetų padės išvengti vėlavimų ir sustiprins projektų poveikį, kai prasidės intensyviausias įgyvendinimo etapas.

  • Kupiškyje renkasi lyderiai: forume-diskusijoje ieškos drąsių idėjų krašto plėtrai

    Kupiškyje renkasi lyderiai: forume-diskusijoje ieškos drąsių idėjų krašto plėtrai

    2026 metais gegužės 6 dieną 14.00 valandą Kupiškyje vyks forumas-diskusija Kupiškis – svajonė drąsiems. Renginys suburs skirtingų sričių atstovus aptarti, kokių sprendimų ir partnerystių reikia naujam Kupiškio krašto plėtros etapui.

    Organizatoriai kviečia dalyvauti verslo įmonių, viešojo sektoriaus, kultūros, jaunimo, bendruomenių ir kitų visuomenės grupių atstovus, taip pat aktyvius gyventojus. Tikslas – ne tik išgirsti nuomones, bet ir išgryninti kryptis, kurios galėtų virsti konkrečiais darbais savivaldybėje.

    Tokio formato diskusijos regionuose pastaraisiais metais vis dažniau tampa erdve, kur susitinka investicijų pritraukimo, viešųjų paslaugų kokybės, jaunų žmonių išlaikymo ir bendruomenių įsitraukimo temos. Praktikoje tai dažnai reiškia dialogą apie darbo vietas, infrastruktūrą, kultūros gyvybingumą ir patrauklią aplinką gyvenimui.

    Forumas yra nemokamas, tačiau būtina išankstinė registracija. Dalyvių registracija vykdoma internetu, o vietų skaičius gali būti ribotas, todėl organizatoriai ragina neatidėlioti.

    Renginio programa ir organizacinė informacija paprastai pateikiama registracijos metu arba artėjant renginiui. Organizatoriai tikisi, kad diskusija padės sutelkti iniciatyvas ir sustiprins bendradarbiavimą tarp skirtingų sektorių Kupiškio krašte.

  • Koleginės studijos Šiaurės Lietuvoje: forume ieškota sprendimų regiono specialistų trūkumui

    Koleginės studijos Šiaurės Lietuvoje: forume ieškota sprendimų regiono specialistų trūkumui

    Joniškio rajono savivaldybės vicemerė Indrė Stalnionienė dalyvavo forume Koleginės studijos Šiaurės Lietuvoje: ilgalaikiai sprendimai aukštajam mokslui regione. Renginyje daug dėmesio skirta tam, kaip aukštasis mokslas gali prisidėti prie regiono konkurencingumo ir gyvybingumo.

    Forumo tikslas buvo suburti regiono lyderius ir sutelkti dėmesį į praktinius sprendimus: nuo studijų pasiūlos iki absolventų įsidarbinimo vietos įmonėse ir viešajame sektoriuje. Diskusijose dalyvavo savivaldybių vadovai, Seimo nariai, verslo atstovai ir akademinė bendruomenė.

    Kodėl kolegijos svarbios regionui

    Forume pabrėžta, kad koleginės studijos yra viena greičiausių grandžių, leidžiančių darbo rinkai parengti praktinių kompetencijų turinčius specialistus. Regionuose tai ypač aktualu dėl demografinių pokyčių ir jaunimo migracijos į didmiesčius ar užsienį.

    Kalbėta, kad aukštosios mokyklos gali tapti vietos ekonomikos „inkaru“, jei studijų kryptys atliepia realius darbdavių poreikius. Tam būtina reguliariai atnaujinti programas, stiprinti praktikas ir didinti studijų patrauklumą abiturientams.

    Ko tikisi verslas ir viešasis sektorius

    Renginyje akcentuota glaudesnio mokslo, verslo ir viešojo sektoriaus bendradarbiavimo svarba, kad absolventai greičiau įsilietų į darbo rinką. Vienas iš dažniausiai įvardytų poreikių – aiškesnės ir ilgalaikės partnerystės dėl praktikų, stipendijų bei tikslinių vietų.

    Taip pat aptarta, kad regiono savivaldybės gali aktyviau prisidėti prie jaunų specialistų pritraukimo, taikydamos priemones, susijusias su būsto prieinamumu, karjeros galimybėmis ir paslaugų kokybe. Forume sutarta, jog vien studijų pasiūlos nepakanka, jei neatsiranda patrauklių darbo vietų ir aiškios karjeros perspektyvos vietoje.

    Ilgalaikiai sprendimai, o ne vienkartinės iniciatyvos

    Diskusijose dėmesys krypo į tai, kad regionų plėtrai svarbūs ne pavieniai projektai, o nuosekli ekosistema: nuo mokyklų karjeros ugdymo iki aukštojo mokslo ir darbdavių bendrų planų. Pabrėžta, kad inovacijų diegimas regione priklauso ne tik nuo investicijų, bet ir nuo žmonių, gebančių jas įgyvendinti.

    Forumo dalyviai kėlė ir platesnius klausimus apie regionų ekonominio potencialo išnaudojimą, produktyvumo augimą ir paslaugų prieinamumą. Išsakytas lūkestis, kad sprendimai dėl aukštojo mokslo regionuose būtų grindžiami ilgalaikėmis prognozėmis ir darbo rinkos duomenimis.

    Renginyje akcentuota, kad kolegijų vaidmuo Šiaurės Lietuvoje gali būti dar stipresnis, jei kartu bus kuriamos aiškios paskatos jaunimui likti regione. Tokiu atveju koleginės studijos tampa ne tik švietimo, bet ir regioninės politikos priemone, darančia apčiuopiamą įtaką vietos bendruomenių ateičiai.

  • Penki Lietuvos kaimai varžysis dėl geriausių turizmo kaimų vardo: ką suteikia šis PTO įvertinimas?

    Penki Lietuvos kaimai varžysis dėl geriausių turizmo kaimų vardo: ką suteikia šis PTO įvertinimas?

    Ekonomikos ir inovacijų ministerija atrinko penkias Lietuvos vietoves, kurios atstovaus šaliai Pasaulio turizmo organizacijos konkurse „Geriausi turizmo kaimai“. Tarp kandidatų yra ir Švenčionių rajone esantys Kaltanėnai, kuriuos nacionalinei atrankai pasiūlė savivaldybė kartu su Švenčionių verslo ir turizmo informacijos centru.

    Ši iniciatyva pasauliniu mastu skirta išskirti mažas gyvenvietes, kurios turizmą vysto taip, kad jis stiprintų vietos bendruomenę, saugotų kraštovaizdį ir padėtų išlaikyti tradicijas. Konkurse vertinama ne vien lankytinų objektų gausa, bet ir tai, kaip vietovė tvarkosi su augančiais srautais, ar turi aiškią plėtros kryptį.

    Kokie reikalavimai keliami kaimams?

    Dalyvauti gali nedidelės gyvenvietės, kuriose gyvena iki 15 000 žmonių. Vertinant kandidatūras, dėmesys skiriamas turizmo infrastruktūrai, paslaugų kokybei, kultūros ir gamtos paveldo apsaugai, taip pat tam, ar turizmas kuriamas kartu su vietos gyventojais.

    Svarbi konkurso dalis yra tvarumas: kaip skatinamas vietinis verslas, ar saugomi jautrūs gamtos objektai, kaip sprendžiami sezoniškumo ir transporto klausimai. Tokie kriterijai padeda atsijoti vietoves, kurios į turizmą žiūri ne kaip į trumpalaikę kampaniją, o kaip į ilgalaikę regiono stiprinimo priemonę.

    Ką realiai duoda tarptautinis įvertinimas?

    Konkurso rezultatai paprastai skelbiami rudenį, o laureatai tampa tarptautinio tinklo dalimi. Tai reiškia ne tik didesnį matomumą keliautojams, bet ir praktines galimybes keistis patirtimi, gauti ekspertines rekomendacijas, kelti vietos kompetencijas ir gerinti turizmo valdymą.

    Tokie pripažinimai dažnai veikia kaip kokybės ženklas, kuris palengvina komunikaciją užsienio rinkose ir padeda vietos paslaugų teikėjams pasiekti platesnę auditoriją. Kartu tai skatina savivaldybes ir bendruomenes tiksliau planuoti, kad turizmo augimas nekonfliktuotų su kasdieniu gyvenimu ir vietos identitetu.

    Ministerija pabrėžia, kad atranka yra galimybė mažoms vietovėms parodyti išskirtinumą ir sustiprinti regionų patrauklumą. Lietuvos kandidatų sėkmė konkurse prisidėtų prie šalies, kaip tvaraus ir autentiško turizmo krypties, įvaizdžio.

  • Tauragės regiono vadovai Nyderlanduose: kaip vizitas gali nulemti pasirengimą naujam ES investicijų etapui

    Tauragės regiono vadovai Nyderlanduose: kaip vizitas gali nulemti pasirengimą naujam ES investicijų etapui

    2026 metų balandžio 13–16 dienomis Tauragės regiono savivaldybių merai ir administracijų direktoriai dalyvauja darbinėje strateginėje sesijoje Nyderlandų Karalystėje. Vizitą organizuoja Tauragės regiono plėtros taryba, o jo tikslas – sutelkti regiono savivaldybes bendram planavimui prieš naują Europos Sąjungos finansavimo laikotarpį.

    Tokio pobūdžio išvykos paprastai orientuotos ne į reprezentaciją, o į praktinių modelių perėmimą: kaip kelios savivaldybės gali koordinuoti investicijas, suderinti prioritetus ir greičiau parengti brandžius projektus. Pastaraisiais metais ES vis daugiau dėmesio skiria poveikiui, rodikliams ir tarpsektoriniam bendradarbiavimui, todėl ankstyvas pasirengimas tampa lemiamas.

    Ko ieškoma Nyderlandų patirtyje?

    Darbotvarkėje numatytas susitikimas Nyderlandų savivaldybių asociacijoje, kur aptariami teisiniai ir organizaciniai instrumentai, leidžiantys savivaldybėms veikti kaip funkciniam regionui. Praktikoje tai reiškia aiškias taisykles, atsakomybių pasidalijimą ir mechanizmus, kurie padeda išvengti situacijų, kai projektai stringa dėl skirtingų interesų.

    Vizito metu planuojama nagrinėti ir žaliosios transformacijos kryptį, įskaitant miestų klimato neutralumo tikslus. Ši tema aktuali dėl griežtėjančių ES reikalavimų tvarumui, energijos vartojimo efektyvumui ir atsparumui, o savivaldybėms tai virsta konkrečiais sprendimais transporto, šildymo, viešųjų pastatų modernizavimo ir infrastruktūros planavime.

    Darnus judumas ir kasdieniai sprendimai

    Utrechte numatytos sesijos apie darnaus judumo planavimą, akcentuojant dviračių infrastruktūrą ir miesto erdvių projektavimą. Nyderlandų pavyzdys dažnai siejamas su nuosekliomis investicijomis ir ilgalaikiu planavimu, kai mobilumo sprendimai derinami su saugumu, viešuoju transportu ir patogiu pasiekiamumu kasdienėms paslaugoms.

    Tauragės regionui tai gali būti svarbu planuojant ne tik miestų, bet ir priemiesčių bei tarpmiestinius srautus, ypač ten, kur gyventojų mobilumas priklauso nuo kelių alternatyvų. Praktiniai modeliai gali padėti tiksliau pasirinkti, kur dviračių takai, viešojo transporto jungtys ar saugaus eismo sprendimai duoda didžiausią grąžą.

    Ryšys su diaspora ir grįžimo klausimai

    Vizito Hagoje ir Utrechte dalis skirta susitikimams su vietos lietuvių bendruomenėmis. Tokie pokalbiai leidžia savivaldybėms geriau suprasti, kas realiai stabdo šeimų grįžimą, kokių paslaugų trūksta ir kokios priemonės padeda sklandžiai integruotis grįžus.

    Savivaldybėms tai gali virsti konkrečiomis iniciatyvomis: nuo informavimo ir konsultavimo „vieno langelio“ principu iki švietimo, būsto ar įsidarbinimo pagalbos. Diasporos įžvalgos dažnai padeda formuoti tikslines priemones, kurios yra veiksmingesnės nei bendro pobūdžio skatinimo kampanijos.

    Kiekvieną vizito dieną numatyti vidiniai strateginiai pasitarimai, skirti regiono situacijos analizei ir prioritetų susitarimui prieš rengiant investicijų planus. Organizatoriai nurodo, kad transporto ir apgyvendinimo išlaidas dengia Tauragės regiono plėtros taryba.

    Regionui tai yra proga susiderinti bendrą kryptį, kad naujo finansavimo etapo pradžioje būtų galima pateikti labiau pasirengusius projektus ir greičiau pereiti prie įgyvendinimo. Praktinis Nyderlandų pavyzdžių pritaikymas gali tapti vienu iš veiksnių, lemiančių, ar investicijos virs pavienėmis iniciatyvomis, ar nuoseklia regiono transformacija.