CP v2

Tag: Rizikos kapitalas

  • Seed Capital uždarė 130 mln. eurų fondą: didesni čekiai ir plėtra į Šiaurės šalis

    Seed Capital uždarė 130 mln. eurų fondą: didesni čekiai ir plėtra į Šiaurės šalis

    Kopenhagoje įsikūręs rizikos kapitalo fondas Seed Capital uždarė penktąjį fondą „Fund V“, kurio dydis siekia 130 mln. eurų. Bendrovė teigia daugiau nei 20 metų investuojanti į ankstyvos stadijos startuolius nuo sėklos etapo iki A serijos.

    Naujasis fondas planuoja investuoti į 15–17 įmonių, o pirmosios investicijos vienai bendrovei sieks 3–6 mln. eurų. Tai rodo rinkoje sustiprėjusį dėmesį didesniems pradinių etapų sandoriams, kai startuoliams dažnai reikia daugiau kapitalo produktui ir pardavimams išvystyti.

    Seed Capital tęs fokusą į finansų technologijas ir verslui skirtus sprendimus, paremtus DI, o kartu prideda naują kryptį – kibernetinį saugumą ir atsparumą. Pastaraisiais metais šios sritys sparčiai auga, nes DI diegimas didina programinės įrangos kūrimo greitį, tačiau kartu kelia ir naujas saugumo rizikas.

    Fondas išskiria ankstesnių investicijų portfelį, kuriame – Trustpilot, VEO, Lunar, Templafy ir kitos bendrovės. Tokie pavyzdžiai sustiprina fondų reputaciją regione, kuriame investuotojai vis dažniau konkuruoja dėl stipriausių ankstyvos stadijos komandų.

    Skelbiama, kad pirmosios investicijos iš „Fund V“ jau padarytos – tarp jų minimos Repodo ir Oplane. Penktasis fondas taip pat žymi strateginį žingsnį geografiškai: Seed Capital ketina investuoti ne tik Danijoje, bet plačiau Šiaurės šalyse, ypatingą dėmesį skirdamas Švedijai.

    Plėtra į Švediją ir komandos pokyčiai

    Pasak fondo, plėtra į Šiaurės šalis yra natūrali ankstesnio veiklos modelio tąsa, leidžianti remtis sukaupta patirtimi visame regione. Kartu svarstoma galimybė atidaryti biurą Švedijoje, kad būtų lengviau palaikyti glaudų ryšį su steigėjais.

    Valdančiuoju partneriu tampa buvęs „Planday“ vadovas Christianas Brøndumas, o generaline partnere prisijungia buvusi „Humio“ vadovė ir bendraįkūrėja Geeta Schmidt. Partnerių komandoje taip pat lieka Larsas Andersenas, turintis daugiau nei 20 metų rizikos kapitalo patirties.

    „Būti arti steigėjų yra esminė mūsų darbo dalis, o Šiaurės šalyse galime būti vietoje per mažiau nei valandą ir padėti komandoms, su kuriomis dirbame“, – sakė Christianas Brøndumas.

    Fondas pabrėžia, kad jo partnerystės modelis sąmoningai jungia buvusius operatorius ir investavimo profesionalus. Toks derinys, anot Seed Capital, leidžia geriau suprasti praktinius steigėjų iššūkius ir tuo pačiu suteikti strateginę investuotojo perspektyvą augimo etapams.

    „Šiuo metu atsiveria didelės galimybės saugumo ir DI sankirtoje: kai įmonės kuria greičiau, remdamosi DI, saugi programinė įranga tampa būtinybe“, – sakė Geeta Schmidt.

  • „Mistral“ pritraukė 3 mlrd. eurų: Europoje daugėja didelių sandorių, bet jaunoms startuolėms darosi sunkiau

    „Mistral“ pritraukė 3 mlrd. eurų: Europoje daugėja didelių sandorių, bet jaunoms startuolėms darosi sunkiau

    Europos technologijų investicijų rinkoje šią savaitę ryškiausiai išsiskyrė Prancūzijos dirbtinio intelekto bendrovė „Mistral“, užsitikrinusi 3 mlrd. eurų D serijos finansavimą. Rinka tuo pačiu siunčia dvejopą signalą: stambūs raundai ir įsigijimai grįžta į antraštes, tačiau ankstyvos stadijos startuoliams kapitalą pritraukti darosi vis sudėtingiau.

    Vien per kelias dienas Europoje fiksuota daugiau nei 70 technologijų finansavimo sandorių, o bendra jų vertė viršijo 3,9 mlrd. eurų. Kartu registruota ir daugiau nei penki išėjimai bei susijungimų ir įsigijimų (M&A) sandoriai, rodantys, kad investuotojai vėl aktyviau renkasi didesnio masto, aiškesnio atsiperkamumo projektus.

    Dideli raundai grįžta į centrą

    „Mistral“ pritrauktas 3 mlrd. eurų raundas laikomas vienu didžiausių Europos dirbtinio intelekto sektoriuje ir dar labiau sustiprina kryptį, kurią dažnai įvardija politikai ir verslo lyderiai: siekį kurti suverenią, Europoje vystomą DI infrastruktūrą ir produktus. Tokie raundai paprastai signalizuoja ne tik apie įmonės ambicijas, bet ir apie investuotojų norą statyti už regiono technologinę nepriklausomybę.

    Tarp didesnių finansavimo naujienų išsiskyrė ir Vokietijos „The Exploration Company“, pritraukusi apie 450 mln. JAV dolerių, tai yra maždaug 415 mln. eurų, C serijos investiciją. Toks mastas rodo, kad rizikos kapitalas Europoje išlieka pasirengęs finansuoti brangius, ilgo ciklo projektus, ypač kai kalbama apie kosmoso ir giliųjų technologijų kryptis.

    Prancūzijoje taip pat fiksuotas „Positive“ (anksčiau žinomos kaip Sarbacane) 106 mln. eurų refinansavimas, skirtas įsigijimams. Tokie sandoriai dažnai reiškia, kad įmonės renkasi augimą per konsolidaciją, o investuotojai labiau vertina prognozuojamus pinigų srautus ir galimybę greičiau didinti rinkos dalį.

    Įsigijimai ir konsolidacija stiprėja

    Šalia finansavimo raundų daugėjo ir įsigijimų. Italijos „Lexroom“ paskelbė apie pirmuosius įsigijimus, o tai atspindi platesnę tendenciją: specializuotos programinės įrangos įmonės vis dažniau perka mažesnius žaidėjus, kad greičiau išplėstų produktų portfelį ir klientų bazę.

    Didelį dėmesį pritraukė ir planuojamas sandoris, kuriame „Bending Spoons“ sutiko įsigyti inovacijų darbo aplinką „Miro“ už 1,7 mlrd. eurų. Tokie sandoriai rodo, kad po atsargesnio laikotarpio grįžta didesnio masto M&A, ypač programinės įrangos segmente, kuriame sinergijos dažniausiai realizuojamos greičiau nei kapitalui imliuose sektoriuose.

    Tuo metu tvarumo srityje pranešta, kad Prancūzijos platforma „Greenly“ įsigijo Švedijos klimato duomenų startuolį „Normative“ už 700 mln. Švedijos kronų, tai yra maždaug 61 mln. eurų. Klimato duomenų ir atskaitomybės sprendimai išlieka paklausūs, nes įmonės vis dažniau ieško būdų patikimai matuoti emisijas, valdyti tiekimo grandinių rizikas ir atitikti griežtėjančius reikalavimus.

    Kur didžiausia įtampa: ankstyvos stadijos finansavimas

    Nors antraštėse dominuoja milijardiniai raundai, tyrimai rodo, kad vienaragių gausa gali maskuoti problemą ankstyvoje grandyje. Pasak investuotojų ekosistemos ataskaitų, rinkoje ryškėja finansavimo „duobė“ pradinėse stadijose, kai idėja jau patikrinta, tačiau dar nepasiektas mastelis, kurį noriai finansuoja didieji fondai.

    Šis disbalansas svarbus ir platesnei ekonomikai: jei mažėja ankstyvos stadijos kapitalas, po kelių metų tai gali reikšti mažiau naujų sparčiai augančių įmonių, mažesnį konkurencingumą ir silpnesnį inovacijų vamzdyną. Todėl vis dažniau girdimi raginimai užtikrinti nuoseklesnes finansavimo grandis Europoje, kad regiono technologijų augimas neapsiribotų tik keliais dideliais vardais.

    Investuotojų pusėje taip pat matyti aktyvumas: pavyzdžiui, „Claret Capital Partners“ pritraukė 575 mln. eurų augimo skolos fondą, o tai rodo, kad dalis įmonių renkasi alternatyvų finansavimą vietoje akcijų dalies pardavimo. Tuo pat metu „Molten Ventures“ paskelbė apie 175 mln. svarų pirmąjį augimo fondo uždarymą, tai yra apie 203 mln. eurų, o „Clean Growth Fund II“ pritraukė 81,5 mln. svarų, arba maždaug 95 mln. eurų, antrajame uždaryme, pabrėžiant didėjantį dėmesį energetikos ir klimato sprendimams.

    Apibendrinant, Europos technologijų rinka šiuo metu juda dviem greičiais. Didieji DI, kosmoso, programinės įrangos ir tvarumo sandoriai rodo atsinaujinusį apetitą, tačiau ankstyvoms komandoms situacija išlieka įtempta, todėl 2026 metais svarbiausias klausimas gali būti ne tai, ar pinigų yra, o kam ir kokiomis sąlygomis jie pasiekiami.

  • Balderton stiprina komandą: Luca Bocchio tampa partneriu po daugiau nei dešimtmečio Europos rizikos kapitalo rinkoje

    Balderton stiprina komandą: Luca Bocchio tampa partneriu po daugiau nei dešimtmečio Europos rizikos kapitalo rinkoje

    Europos rizikos kapitalo fondas Balderton pranešė į komandą priėmęs Luca Bocchio, kuris tampa partneriu ir daugiausia dėmesio skirs ankstyvos stadijos investicijoms. Investuotojas į fondą ateina po daugiau nei dešimtmečio darbo Europos technologijų ekosistemoje ir pastaruoju metu ėjo partnerio pareigas fonde Accel.

    Per karjerą Luca Bocchio dirbo su plačiu sektorių spektru: nuo finansinių technologijų ir vartotojų sprendimų iki naujesnių krypčių, įskaitant DI taikymus, gynybos technologijas ir energetiką. Šios sritys pastaraisiais metais tapo vienomis aktyviausiai finansuojamų Europoje, nes investuotojai ieško atsparesnių verslo modelių ir ilgalaikių infrastruktūrinių pokyčių.

    Balderton nurodo, kad Luca Bocchio yra prisidėjęs prie kelių ryškių Europos technologijų bendrovių augimo, tarp jų Trade Republic, SumUp, Vinted ir Fuse Energy. Tokie sandoriai stiprina investuotojo reputaciją ankstyvose stadijose, kai svarbiausia ne tik kapitalas, bet ir pagalba formuojant strategiją, komandą bei tarptautinę plėtrą.

    Prieš pradėdamas investuotojo kelią, Luca Bocchio konsultavo technologijų ir vartotojų sektoriaus įmones „Bain & Co.“ įvairiose Europos ir Azijos rinkose. Tokia patirtis dažnai laikoma privalumu rizikos kapitalo fonduose, nes leidžia struktūruotai vertinti augimo strategijas, rinkos dydį, konkurencinę aplinką ir verslo vykdymo discipliną.

    Pats investuotojas akcentavo, kad Balderton, jo vertinimu, jau daugiau nei du dešimtmečius yra svarbi Europos technologijų ekosistemos dalis ir aktyviai palaiko steigėjus skirtinguose augimo etapuose. Šis žingsnis vyksta tuo metu, kai Europos fondai vis dažniau bando išsiskirti ne vien kapitalu, bet ir specializacija, tinklu bei pagalba įmonėms ieškant klientų ir talentų.

    „Jau seniai žaviuosi apgalvotu ir praktišku fondo požiūriu, padedančiu verslininkams kiekviename kelionės etape. Man ir toliau svarbiausia remti ambicingiausius Europos kūrėjus, o geresnės vietos tam, nei Balderton, neįsivaizduoju“, – sakė Luca Bocchio.

    Balderton vadovaujantis partneris Bernard Liautaud teigė, kad naujasis partneris yra vienas labiausiai vertinamų ankstyvos stadijos investuotojų Europoje. Pasak jo, Luca Bocchio stiprybė yra ne tik pasiekimai, bet ir gilūs ryšiai su steigėjais, kurie rizikos kapitalo rinkoje dažnai lemia geriausių sandorių srautą.

    „Luca yra vienas gerbiamiausių ankstyvos stadijos investuotojų Europoje. Jo rezultatai kalba patys už save, o ryšių su steigėjais gylis yra tai, ką ypač vertiname. Džiaugiamės galėdami jį priimti į partnerystę“, – sakė Bernard Liautaud.

    Teigiamai apie bendradarbiavimą atsiliepė ir Luca Bocchio remtų įmonių vadovai. Trade Republic bendraįkūrėjas ir vadovas Christian Hecker pabrėžė, kad investuotojas anksti patikėjo jų kryptimi ir tapo svarbiu diskusijų partneriu vadovybei.

    „Luca mus palaikė ir mumis patikėjo anksti, o nuo pat pradžių man buvo apgalvotas diskusijų partneris. Per metus jis sukūrė didelę pridėtinę vertę ir komandai, atnešdamas strateginę perspektyvą bei nuoseklų įsipareigojimą“, – sakė Christian Hecker.

    Vinted bendraįkūrėjas Mantas Mikuckas ir įmonės vadovas Thomas Plantenga taip pat pabrėžė Luca Bocchio įsitraukimą ir asmeninį įsipareigojimą. Jų teigimu, tokio tipo partnerystė yra ypač svarbi sparčiai augančioms bendrovėms, kai sprendimai dėl plėtros, produkto ir finansavimo turi būti priimami greitai, bet atsakingai.

    „Luca yra būtent toks investuotojas ir valdybos narys, kokio tikisi kiekvienas steigėjas. Be aštrios strateginės perspektyvos, jis atsineša retą atvirumo, sąžiningumo ir asmeninio įsipareigojimo lygį ir nuolat stengiasi padėti vadovybei per kiekvieną iššūkį“, – sakė Mantas Mikuckas ir Thomas Plantenga.

    Rizikos kapitalo rinkoje partnerių komandos stiprinimas dažnai signalizuoja fondo planus aktyviau investuoti ir didinti konkurencingumą dėl perspektyviausių sandorių. Ankstyvos stadijos segmentas ypač jautrus pasitikėjimui ir reputacijai, todėl žinomo investuotojo prisijungimas gali tapti svarbiu argumentu steigėjams renkantis, su kuo keliauti per augimo etapus.

  • Kopenhagos „Seed Capital“ uždarė 130 mln. eurų fondą: taikosi į Šiaurės startuolius iki „Series A“

    Kopenhagos „Seed Capital“ uždarė 130 mln. eurų fondą: taikosi į Šiaurės startuolius iki „Series A“

    130 mln. eurų naujam etapui

    Kopenhagoje įsikūręs ankstyvosios stadijos investuotojas „Seed Capital“ pranešė uždaręs penktąjį fondą, kurio dydis siekia 130 mln. eurų. Kapitalas bus skirtas 15–17 Šiaurės šalių startuolių, o pirmosios investicijos, kaip skelbiama, turėtų siekti nuo 3 iki 6 mln. eurų.

    Fondas orientuosis į „FinTech“, kibernetinį saugumą, verslo atsparumą ir DI paremtus B2B sprendimus. Tokia kryptis atspindi pastarųjų metų tendenciją: ankstyvosios stadijos fondai vis dažniau ieško įmonių, galinčių greitai augti tarptautinėse rinkose, tačiau kartu sprendžiančių saugumo ir reguliavimo iššūkius.

    Plėtra už Danijos ribų

    „Seed Capital“ pabrėžia, kad su penktuoju fondu plečia veiklą už Danijos ribų ir aktyviau dirbs visame Šiaurės šalių regione. Strateginis dėmesys bus skiriamas Švedijai, kur, pasak fondo, matoma auganti brandžių technologinių komandų ir eksporto potencialą turinčių B2B produktų koncentracija.

    Įmonė taip pat svarsto galimybę atidaryti biurą Švedijoje, siekdama išlaikyti artimą darbą su steigėjais. Vietinis buvimas regione dažnai tampa konkurenciniu pranašumu, kai fondai varžosi dėl tų pačių komandų ankstyvoje stadijoje.

    Nauji prioritetai ir komanda

    „Seed Capital“ teigia, kad kibernetinis saugumas ir atsparumas tampa nauju investiciniu prioritetu penktajame fonde. Fondo teigimu, pirmosios investicijos jau atliktos, tarp jų minimos „Fortiv“, „Moxso“, „Repodo“ ir „Oplane“.

    „Plėtra į Šiaurės šalis yra natūralus mūsų per 20 metų sukurto fondo modelio tęsinys. Mums svarbiausia išlikti arti steigėjų ir operatyviai padėti komandai, su kuria dirbame“, – sakė „Seed Capital“ valdantysis partneris Christianas Brøndumas.

    Fondas taip pat paskelbė apie partnerių komandos pokyčius: Christianas Brøndumas perėmė valdantį partnerio vaidmenį, o buvusi „Humio“ vadovė ir bendraįkūrėja Geeta Schmidt prisijungė kaip generalinė partnerė. Partnerių komandoje toliau dirba ir Larsas Andersenas, turintis daugiau nei 20 metų rizikos kapitalo patirtį.

    Ką rodo fondo strategija

    „Seed Capital“ akcentuoja hibridinį veiklos modelį, kai investuotojų komandoje derinami buvę verslo operatoriai ir investicijų profesionalai. Tokia struktūra dažnai siejama su praktine pagalba portfelio įmonėms: nuo pardavimų ir produkto strategijos iki organizacijos augimo, finansų ir teisinių klausimų.

    „Šiuo metu matome daug galimybių ten, kur susikerta saugumas ir DI. Įmonėms kuriant greičiau, saugi programinė įranga tampa būtinybe, o būtent tokius pokyčius ir sprendimus norime remti Švedijoje ir visose Šiaurės šalyse“, – sakė Geeta Schmidt.

    Fondas primena, kad veikia nuo 2004 metų gruodžio ir per laikotarpį investavo į ne vieną regione išaugusį vardą, tarp jų „Trustpilot“, „Lunar“ ir „Templafy“. Pasak „Seed Capital“, jo portfelio įmonės iki šiol bendrai pritraukė daugiau nei 2,2 mlrd. eurų papildomo finansavimo, o tai parodo, kad ankstyvosios investicijos čia kuriamos su aiškiu keliu į vėlesnius etapus.

  • 50 vadovų ir investuotojų įspėja Briuselį: nesusilpninkite EU Inc, kitaip planas žlugs

    50 vadovų ir investuotojų įspėja Briuselį: nesusilpninkite EU Inc, kitaip planas žlugs

    Įspėjimas Briuseliui dėl EU Inc

    50 Europos įmonių vadovų ir rizikos kapitalo investuotojų bendru laišku paragino ES teisėkūros institucijas nesusilpninti vadinamojo EU Inc pasiūlymo. Jų teigimu, šiuo metu Briuselyje derinamas modelis turi tapti realiu įrankiu, o ne dar vienu biurokratiniu sluoksniu.

    EU Inc iniciatyvos esmė yra sukurti visoje Europos Sąjungoje atpažįstamą bendrovės formą, kuri leistų pigiau ir greičiau steigti bei valdyti verslą tarpvalstybiniu mastu. Tikimasi, kad galutinis sprendimas galėtų būti priimtas iki metų pabaigos, tačiau derybos rodo riziką, jog bus pasirinktas kompromisas, neatitinkantis rinkos lūkesčių.

    Kodėl startuoliams tai svarbu

    Startuolių ir sparčiai augančių įmonių atstovai pabrėžia, kad Europoje verslui plėstis trukdo teisinis susiskaidymas į 27 nacionalines sistemas. Skirtingos taisyklės dėl registravimo, priežiūros, akcininkų teisių ar darbuotojų dalyvavimo sprendimuose reiškia didesnes administracines išlaidas ir lėtesnį augimą.

    Verslo bendruomenė EU Inc sieja su platesniu ES konkurencingumo paketu, kuriuo siekiama, kad Europos bendrovės lengviau konkuruotų su JAV ir Azijos rinkomis. Pastaraisiais metais politikos darbotvarkėje vis dažniau akcentuojama, kad vieningai rinkai vis dar trūksta vienodų taisyklių ten, kur verslui jos kritiškai reikalingos.

    „Politikai turi užtikrinti, kad galutinis teisės aktas sukurtų tikrai europinę bendrovės formą, o ne papildytų 27 nacionalines sistemas dar viena pakopa“, – rašoma iniciatyvos rėmėjų pozicijoje.

    Pagrindiniai reikalavimai

    Laiško autoriai prašo išlaikyti laisvą registruotos buveinės pasirinkimą, kad steigėjai galėtų pasirinkti įmonės jurisdikciją neprivalėdami visų operacijų perkelti į tą pačią valstybę. Jų vertinimu, tai būtų vienas svarbiausių praktinių žingsnių mažinant išlaidas ir spartinant plėtrą.

    Taip pat siūloma neapriboti EU Inc vien tik inovatyviais startuoliais, nes tai, pasak rėmėjų, dirbtinai susiaurintų naudotojų ratą ir sumažintų iniciatyvos efektą. Kita derybų pusė argumentuoja, kad per platus taikymas galėtų sukelti didesnę administracinę naštą ir apsunkinti kontrolę.

    Dar viena esminė sąlyga yra vienas autoritetingas europinis registras, o ne vien tik techninė sąsaja, sujungianti nacionalines duomenų bazes. Verslo atstovų teigimu, vieningas registras supaprastintų įmonių duomenų patikrą, skaidrumą ir sandorių procesus visoje ES.

    Be to, laiške keliami mokesčių ir darbo teisės klausimai: darbuotojų apmokestinimas, susijęs su įmonės akcijomis, neturėtų atsirasti iki realaus akcijų pardavimo, o darbuotojų apsaugos taisyklės turėtų būti siejamos su faktine darbo vieta. Tai, iniciatyvos rėmėjų vertinimu, mažintų riziką, kad skirtingos sistemos taps kliūtimi darbuotojų pritraukimui ir dalyvavimui akcijų programose.

  • Ispanijos technologijų investicijos 2026 metų pirmą pusmetį: 10 bendrovių susišlavė didžiąją dalį

    Ispanijos technologijų investicijos 2026 metų pirmą pusmetį: 10 bendrovių susišlavė didžiąją dalį

    Kapitalas susitelkė keliuose sandoriuose

    2026 metų pirmą pusmetį Ispanijos technologijų bendrovės pritraukė apie 1 700 000 000 eurų. Didžioji šios sumos dalis atiteko palyginti nedideliam įmonių ratui: dešimt daugiausiai pritraukusių bendrovių sudarė apie 68 proc. viso finansavimo.

    Tokia struktūra rodo aiškią tendenciją: rinkoje dominuoja keli dideli sandoriai, o likusi dalis pasiskirsto tarp gausesnių, bet mažesnių ankstyvos stadijos investicijų. Tai būdinga ir platesniam Europos rizikos kapitalo ciklui, kuriame investuotojai vis dažniau koncentruojasi į sektorius bei projektus, galinčius greičiau pasiekti mastą.

    Kur nukeliavo daugiausia pinigų?

    Daugiausiai lėšų surinko kosmoso technologijų segmentas: apie 354 300 000 eurų. Šioje srityje išsiskyrė tokios bendrovės kaip PLD Space, EOS-X Space, Arkadia Space ir FOSSA Systems, o investuotojų dėmesį kurstė auganti mažųjų palydovų rinka ir infrastruktūros paklausa.

    Antra pagal pritrauktą kapitalą buvo kelionių sritis su maždaug 266 100 000 eurų, kur finansavimo statistiką reikšmingai kilstelėjo „Perk“. Medicinos ir sveikatos priežiūros įmonės kartu pritraukė apie 195 100 000 eurų, o dirbtinio intelekto bendrovės gavo apie 150 900 000 eurų.

    Ryškesnes sumas surinko ir kitos kryptys: darbo ir atrankų sprendimai pritraukė apie 135 000 000 eurų, puslaidininkių įmonės apie 121 000 000 eurų, programinės įrangos kūrėjai apie 85 000 000 eurų, o finansinių technologijų sektorius apie 70 000 000 eurų.

    Sandorių stadijos ir skola

    Finansavimo sandoriai apėmė visą spektrą nuo ankstyvųjų etapų iki augimo stadijų. Ankstyvos investicijos buvo dažnos, tačiau bendrą pinigų sumą labiausiai augino didesni, vėlesnėse stadijose vykę raundai.

    Pastebima ir kita svarbi detalė: skolos finansavimas sudarė apie 19 proc. viso pritraukto kapitalo. Tai signalizuoja, kad dalis brandesnių įmonių, ypač turinčių prognozuojamus pinigų srautus, vis dažniau renkasi alternatyvą nuosavybės praskiedimui, o investuotojai aktyviau siūlo privataus kredito sprendimus.

    Bendra 2026 metų pirmojo pusmečio išvada aiški: Ispanijos technologijų ekosistemoje ryškėja kelių didelių sandorių ir plataus ankstyvos stadijos finansavimo derinys, o daugiausia kapitalo traukia kosmoso technologijos, sveikatos sprendimai, dirbtinis intelektas ir puslaidininkiai.

  • Europos vienaragiai muša rekordus, bet „Antler“ įspėja: ankstyvos stadijos finansavimas ima strigti

    Europos vienaragiai muša rekordus, bet „Antler“ įspėja: ankstyvos stadijos finansavimas ima strigti

    Nauja rizikos kapitalo bendrovės „Antler“ analizė rodo paradoksą Europos startuolių rinkoje: vienaragiai daugėja ir vis greičiau pasiekia milijardo vertę, tačiau ankstyvos stadijos finansavimo grandinė silpsta. Kitaip tariant, ryškiausi vardai užgožia tai, kad vis mažiau jaunų komandų apskritai pasiekia Series A etapą.

    Tyrimas pristatytas Londone vykusioje „Antler“ Europos steigėjų konferencijoje. Jame įvertinti 760 Europos vienaragių steigėjų, 4 129 Series A įkūrėjai ir 81 055 finansavimo raundai nuo 2000 metų, siekiant suprasti, kur rinka auga, o kur pradeda strigti.

    Vienaragiai greitėja, bet ne visi pasiveja

    „Antler“ skaičiuoja, kad Europoje jau yra 33 vadinamieji rocketship vienaragiai, įkurti po 2020 metų ir per trumpą laiką pasiekę vienaragio statusą. Vidutiniškai jiems tam prireikia apie 2 metų, kai iki 2020 metų įkurtiems vienaragiams tai užtrukdavo apie 7,2 metų.

    Anot analizės, naujos kartos vienaragiai anksčiau pritraukia JAV pirmo lygio fondus, turi daugiau investuotojų tarp akcininkų ir surenka didesnes sumas dar ankstyvuose etapuose. Tai padeda greičiau augti, bet kartu kelia kartelę tiems, kurie bando prasimušti be panašaus investuotojų dėmesio.

    Ataskaitoje išskiriami du tipai: efektyvūs, mažiau kapitalo reikalaujantys startuoliai ir kapitalui imlūs deep tech projektai, kuriantys gynybos, energetikos ar pažangių tyrimų srityse. Pastarieji, nors ir gali tapti strateginiais proveržiais, dažnai reikalauja didesnių investicijų ir kantrybės.

    Kodėl Series A tampa siauru kakleliu?

    Pagrindinė rizika, kurią įvardija „Antler“, yra mažėjantis startuolių perėjimas iš Seed į Series A. Jei 2008–2019 metais apie 23,3 proc. Europoje Seed raundą pritraukusių startuolių vėliau pakeldavo Series A, tai 2022 metais rodiklis siekė 13,1 proc., o 2023 metais smuko iki 9,3 proc.

    Taip susiformuoja situacija, kai net ir augant steigėjų skaičiui, mažėja realių galimybių finansuotis kitame žingsnyje. „Antler“ taip pat fiksuoja, kad nuo 2021 metų pre-seed, seed ir Series A sandorių skaičius Europoje mažėjo atitinkamai 38 proc., 41 proc. ir 45 proc.

    Investuotojų mažėjimas keičia žaidimo taisykles

    Ataskaitoje teigiama, kad esminė priežastis yra krentantis aktyvių investuotojų skaičius ankstyviausiuose etapuose. Po 2022 metų investuotojų, kurie daro sandorius pre-seed ir seed stadijoje, skaičius, anot „Antler“, sumažėjo apie 42 proc., o Series A investuotojų skaičius krito apie 44,7 proc.

    Tuo pačiu mažėja ir naujų investuotojų atėjimas į rinką: ankstyvos stadijos naujų investuotojų skaičius nuo 2022 metų esą smuko apie 45,2 proc. Tai reiškia mažesnę konkurenciją dėl sandorių, griežtesnius kriterijus ir ilgiau trunkančius derybų procesus.

    „Nors visi vaikosi antraštes kuriančių milžiniškų raundų, vis mažiau investuotojų remia naujus startuolius. Taip smaugiame naują Europos steigėjų kartą, nors rodikliai rodo, kad jie kaip niekad kvalifikuoti“, – sakė „Antler“ partneris Christophas Klinkas.

    „Antler“ vertinimu, norint grąžinti Seed į Series A perėjimą į iki 2020 metų buvusį lygį, reikėtų apie 2,5 milijardo eurų papildomo finansavimo. Bendrovė pabrėžia, kad tai sudarytų tik dalį sumų, kurias pritraukia sparčiausiai augantys vienaragiai, tačiau padėtų atkurti startuolių „tiekimo grandinę“ ir ilgainiui auginti naujų vienaragių skaičių.

  • „Robutler“ pritraukė 400 tūkst. eurų: kuria programų platformą, veikiančią kaip „Youtube“

    „Robutler“ pritraukė 400 tūkst. eurų: kuria programų platformą, veikiančią kaip „Youtube“

    Investicija ir ambicijos

    Startuolis „Robutler“ pritraukė 400 tūkst. eurų investiciją iš JAV rizikos kapitalo fondo „ZAS Ventures“. Tai pirmasis institucinis čekis įmonės istorijoje, skirtas toliau vystyti platformą, kurioje programos kuriamos ir naudojamos bendruomenės principu.

    „ZAS Ventures“ investuoja į DI, programinės įrangos kaip paslaugos ir robotikos projektus, kuriuos įkūrė ukrainiečių kilmės verslininkai. Investicija buvo atlikta per fondo I ir II fondus, o startuoliui ji suteikia tiek kapitalo, tiek priėjimą prie investuotojo patirties JAV ir Europos rinkose.

    Kaip veikia „programų biblioteka“

    „Robutler“ kuria viešą platformą su bendra profesionalių aplikacijų biblioteka: nuo dokumentų ir prezentacijų iki dizaino, vaizdo, inžinerijos, baltųjų lentų, projektų valdymo, muzikos ir žaidimų. Įmonė pabrėžia, kad realaus laiko bendradarbiavimas integruotas į kiekvieną programą.

    Platformoje programos vartotojams pateikiamos nemokamai, o kūrėjai gali jas publikuoti, leisti kitiems perdaryti ir patobulinti, o vėliau gauti dalį pajamų, kai jų darbas naudojamas. Pajamos dalijamos ir su tais kūrėjais, kurių sprendimai buvo perdirbti ar panaudoti kaip pagrindas.

    „Įsivaizduokite „Robutler“ kaip programinės įrangos „Youtube““, – sakė „Robutler“ įkūrėjas ir vadovas Volodymyr Seliuchenko.

    „Čia kiekviena programa yra nemokama, o „Robutler“ moka kūrėjams, kurių programos naudojamos, taip pat tiems, iš kurių darbų buvo perdirbta. Tai perėjimas nuo programinės įrangos nuomos prie bendruomenės, kuri ją kuria kartu“, – sakė Volodymyr Seliuchenko.

    DI agentai, pasitikėjimas ir atlygio mechanika

    Po vartotojams matomomis programomis kuriamas techninis sluoksnis, kurį „ZAS Ventures“ įvardija kaip esminę investicijos priežastį. „Robutler“ teigia, kad jų Web of Agents architektūra leidžia aplikacijoms ir DI agentams „atrasti“ vieniems kitus ir bendradarbiauti natūralia kalba.

    Platforma taip pat numato integracijas su išoriniais DI asistentais ir programavimo agentais, tokiais kaip „Claude“ ir „Codex“. Tokia kryptis atliepia platesnę rinkos tendenciją, kai įrankiai vis dažniau tampa ne pavienėmis programomis, o tarpusavyje susietomis agentų sistemomis, kurios dalijasi užduotimis, kontekstu ir teisėmis.

    Įmonė nurodo pateikusi tris patentų paraiškas, susijusias su agentų „atradimu“, pasitikėjimo reitingavimu ir programų naudojimo priskyrimu, pagal kurį skaičiuojami išmokėjimai kūrėjams. Taip pat paskelbti „TrustFlow“ tyrimo rezultatai ir sukurti du atviri protokolai: Agent OAuth ir UAMP, skirti tapatybei ir žinučių apsikeitimui tarp agentų per organizacijų ribas.

    „Dauguma DI įmonių kuria geresnį įrankį. Volodymyr kuria vietą, iš kurios atsiranda įrankiai“, – sakė „ZAS Ventures“ įkūrėjas ir valdantysis partneris Andrew Zinchuk.

    „Pirmą čekį „Robutler“ parašėme dėl sluoksnio po programomis: atradimo, pasitikėjimo ir atsiskaitymų tarp agentų. Būtent šios dalies reikia visam agentiniam internetui, o ją kuria beveik niekas“, – sakė Andrew Zinchuk.

    „ZAS Ventures“ skelbia nuo 2023 metais paremtas daugiau nei 25 įmones per du fondus, o 2025 metais Ukrainos startuolių fondas jam suteikė metų investuotojo vardą. Fondas taip pat deklaruoja tikslą iki 2034 metų prisidėti prie 30 ukrainiečių įkurtų vienaragių atsiradimo, o be kapitalo siūlo ir praktinę pagalbą įžengiant į JAV bei ES rinkas.

  • Suomių „Nordic Foodtech VC“ fondas II artėja prie 80 mln. eurų: kas finansuos 30 agroir maisto startuolių

    Suomijoje įsikūręs ankstyvos stadijos investuotojas „Nordic Foodtech VC“ pranešė užsitikrinęs iki 30 mln. eurų įsipareigojimą savo antrajam fondui, kurio tikslinis dydis siekia 80 mln. eurų. Šios lėšos turėtų paspartinti agrotechnologijų ir maisto technologijų įmonių plėtrą bei mokslinių sprendimų komercializavimą.

    Kapitalą skiria Europos investicijų fondas (EIF), veikiantis Europos investicijų banko (EIB) grupėje. Investicija siejama su „InvestEU“ nuosavo kapitalo priemonėmis, orientuotomis į klimato ir aplinkosaugos sprendimus, taip pat su finansavimu, skirtu mėlynajai ekonomikai ir rizikos kapitalo investicijoms.

    „Su EIF parama plečiame veiklą visoje Šiaurės Europoje“, – sakė „Nordic Foodtech VC“ bendraįkūrėjas ir vadovaujantis partneris Mika Kukkurainenas.

    Fondo planas yra investuoti maždaug į 30 įmonių, daugiausia Šiaurės Europoje, o dėmesys bus sutelktas į ikiseed ir seed etapo komandas. Praktikoje tai reiškia dar ankstyvus produktus ar prototipus turinčius startuolius, kuriems svarbiausia ne tik kapitalas, bet ir kompetencija diegiant technologijas rinkoje.

    EIF įsipareigojimas laikomas svarbiu signalu privačiam kapitalui: tokie instituciniai investuotojai dažnai sumažina rizikos suvokimą ir palengvina papildomų įnašų pritraukimą iki tikslinės fondo apimties. Pats fondas buvo pradėjęs formavimą anksčiau ir buvo pasiekęs 40 mln. eurų pirmąjį uždarymą.

    „Nors Europa turi stiprius maisto ir žemės ūkio mokslinius tyrimus, perspektyvioms technologijoms reikia kapitalo ir patirties, kad jos pereitų iš laboratorijos į rinką“, – sakė EIB grupės viceprezidentas Karlas Nehammeris.

    Sandoris vyksta aktyvesnio finansavimo fone: 2026 metais Europoje pastebimas nuoseklus dėmesys sprendimams, susijusiems su tvaresne žemdirbyste, akvakultūra, biologinėmis augalų apsaugos priemonėmis ir maisto tiekimo grandinių efektyvumu. Šios kryptys investuotojams aktualios dėl klimato rizikų, maisto saugumo ir reguliacinių tikslų, susijusių su taršos mažinimu.

    „Nordic Foodtech VC“ įkurta 2019 metais ir pozicionuojama kaip pirmasis Šiaurės šalių rizikos kapitalo fondas, nuosekliai orientuotas į praktinius sprendimus žemės ūkio ir maisto sektoriui. Valdytojas yra sukaupęs patirtį investuodamas nuo naujų baltymų šaltinių ir sveikesnės mitybos iki su žemės ūkiu susijusių gilesnių technologijų, įskaitant mokslinių institucijų atžalas.

    Fondo komanda dirba Helsinkyje ir Kopenhagoje, o geografiškai akcentuoja Šiaurės ir Baltijos šalis. Skelbiama, kad pirmasis fondo portfelis buvo suformuotas investuojant į 18 įmonių, o naujasis fondas ketina tęsti ankstyvos stadijos strategiją ir rezervuoti lėšų vėlesniems portfelio įmonių etapams.

  • Paryžiaus „Implicity“ pritraukė 35 mln. eurų: DI širdies stebėsena siejama su 26 proc. mažesniu mirtingumu

    Paryžiuje įsikūręs širdies pacientų nuotolinio stebėjimo startuolis „Implicity“ pranešė pritraukęs 35 mln. eurų investiciją, kuri bus skirta tarptautinei plėtrai ir DI sprendimų tobulinimui. Bendrovė teigia, kad jos platformos naudojimas klinikinėje praktikoje siejamas su 26 proc. mažesniu mirtingumu ir 4 proc. mažesniu hospitalizacijų skaičiumi.

    Investicijų etapui vadovavo Europos technologijų augimo kapitalo fondas IRIS, prisijungė „Five Arrows“, alternatyvaus turto valdytojas, priklausantis „Rothschild & Co“ grupei. Pasak „Implicity“, naujas finansavimas leis sparčiau didinti komandos pajėgumus, stiprinti produktą ir plėsti veiklą už Europos ribų, pirmiausia Jungtinėse Valstijose.

    Kas yra „Implicity“?

    „Implicity“ įkurta 2016 metais ir kuria skaitmeninę medicinos technologijų platformą, kuri centralizuoja bei analizuoja kardiologinių pacientų duomenis. Pagrindinis tikslas – padėti gydymo įstaigoms efektyviau valdyti nuotolinį pacientų stebėjimą, kai informacija ateina iš širdies implantų ir kitų stebėsenos šaltinių.

    Bendrovė pabrėžia, kad šiuolaikinėje kardiologijoje nuotolinis stebėjimas daugelyje situacijų tampa priežiūros standartu, tačiau kartu smarkiai didina duomenų srautus. Dėl to medicinos personalui vis daugiau laiko tenka skirti perspėjimų rūšiavimui, darbui skirtingose sistemose ir administracinėms užduotims, o ne tiesioginei paciento priežiūrai.

    Ką keičia DI nuotolinėje stebėsenoje?

    „Implicity“ sprendimas pristatomas kaip universali platforma, kuri sujungia, suvienodina ir analizuoja duomenis nepriklausomai nuo įrenginio gamintojo. Tai ypač svarbu didelėms ligoninių sistemoms, kuriose naudojami skirtingų tiekėjų medicinos prietaisai ir informacinės sistemos.

    Bendrovės teigimu, DI padeda atskirti svarbiausius signalus nuo triukšmo, o tai gali sumažinti vėluojančių reakcijų riziką ir kartu sumažinti komandų apkrovą. Nors tokie rezultatai priklauso nuo klinikinio pritaikymo ir organizacinių procesų, sveikatos sistemos vis dažniau investuoja į programinę įrangą, kuri mažina administracinį krūvį ir pagreitina sprendimų priėmimą.

    „Netapau gydytoju tam, kad valdyčiau duomenis, tapau juo tam, kad gydyčiau pacientus“, – sakė gydytojas aritmologas, „Implicity“ vadovas ir vienas iš įkūrėjų Arnaud Rosier.

    Plėtra JAV ir nauji algoritmai

    „Implicity“ nurodo, kad didžiausias dėmesys artimiausiu metu bus skiriamas veiklos mastelio didinimui JAV, kur bendrovė veikia nuo 2022 metų. Investicijos taip pat bus nukreiptos į naujos kartos širdies nepakankamumo prognozavimo algoritmus, kurie turėtų geriau padėti komandoms prižiūrėti nuotoliniu būdu stebimus pacientus.

    Pasak bendrovės, jos platforma kasdien naudojama daugiau nei 250 medicinos centruose, o stebimų pacientų skaičius viršija 120 000. Prancūzijoje sprendimas diegiamas dideliuose viešųjų ligoninių tinkluose, o vienoje iš klinikų minimas atvejis, kai nuotoliniu būdu stebimų pacientų apimtis išaugo nuo 250 iki 5 000, reikšmingai padidinant stebėsenos komandos našumą.

    „Implicity įrodė, kad gali tapti patikimu partneriu sudėtingoms sveikatos sistemoms, nes tiesiogiai sprendžia administracinę ir operacinę krizę, su kuria susiduria ligoninių komandos“, – sakė IRIS atstovas Nicolas Herschtel.

    Skaitmeninės sveikatos ir medicinos technologijų rinkoje toks finansavimas atspindi platesnę tendenciją: investuotojai ieško sprendimų, kurie turi ne tik technologinį pagrindą, bet ir aiškų klinikinį pritaikomumą bei atitiktį reguliavimui. „Implicity“ atveju pagrindinė vertė įvardijama kaip galimybė sujungti fragmentuotą nuotolinės stebėsenos ekosistemą į vieną darbo aplinką, kurioje duomenys greičiau virsta konkrečiais veiksmais.