CP v2

Tag: Rizikos kapitalas

  • „Lansdowne Partners“ pristatė VC fondą JK universitetų idėjoms: pirmasis uždarymas – 128,9 mln. eurų

    „Lansdowne Partners“ pristatė VC fondą JK universitetų idėjoms: pirmasis uždarymas – 128,9 mln. eurų

    Londonuose įsikūrusi investicijų bendrovė „Lansdowne Partners“ pristatė naują rizikos kapitalo (VC) fondą, skirtą Jungtinės Karalystės universitetuose gimstančioms technologijoms ir intelektinei nuosavybei paversti tarptautinėmis įmonėmis. Bendrovė skelbia, kad fondas bus orientuotas į augimo etapą, kai startuoliams dažniausiai prireikia gerokai didesnio kapitalo ir griežtesnės strateginės pagalbos.

    Pirmasis fondo uždarymas siekia 128,9 mln. eurų, o galutinis uždarymas planuojamas metų pabaigoje. Skelbiama, kad investuotojų susidomėjimas viršija fondo numatytą 171,9 mln. eurų ribą, todėl rinka signalizuoja apie stiprią paklausą investicijoms į universitetų kuriamas inovacijas.

    „Lansdowne Partners“ nurodo, kad fondo kertiniai investuotojai yra British Business Bank, Aviva Investors ir Lloyds Banking Group, taip pat prisideda „Lansdowne Partners“ investuotojai bei pačios komandos kapitalas. Toks institucinių investuotojų derinys, pasak rinkos dalyvių, tampa vis svarbesnis siekiant užpildyti finansavimo spragas, su kuriomis JK susiduria plečiant technologines įmones.

    Kas stabdo universiteto idėjų augimą?

    Jungtinė Karalystė turi stiprų mokslinių tyrimų pagrindą ir gausų patentų bei licencijuojamos intelektinės nuosavybės srautą, tačiau komercializavimo kelias dažnai stringa augimo etape. Praktikoje tai reiškia, kad ankstyvosios stadijos finansavimą gauti palyginti lengviau, o vėliau, kai reikia didesnių investicijų, tarptautinės plėtros ir komandos stiprinimo, konkurencija dėl kapitalo smarkiai išauga.

    „JK sukuria bent tiek pat intelektinės nuosavybės vienam gyventojui kaip ir bet kuri kita šalis pasaulyje, tačiau pernelyg dažnai įmonėms pritrūksta kapitalo, reikalingo plėtrai globaliai“, – sakė „Lansdowne Partners“ partneris ir išsivysčiusių rinkų vadovas Peteris Daviesas.

    Fondo strategija grindžiama idėja koncentruotai remti mažesnį skaičių išskirtinių bendrovių, suteikiant joms didesnį kapitalą ir disciplinuotą strateginį palaikymą. Tai turėtų padėti spręsti vadinamąją „scale-up“ problemą, kai perspektyvios įmonės lieka per mažos, kad galėtų konkuruoti su JAV ar kai kurių Azijos šalių gigantais.

    Kur bus nukreiptos investicijos?

    „Lansdowne Partners“ teigia, kad fondas orientuosis į sritis, kuriose universitetų tyrimai dažnai tampa pramonės proveržiais: sveikatos duomenys, kvantinė kompiuterija, pažangios medžiagos, puslaidininkiai, gynybos technologijos ir vadinamasis natūralus kapitalas. Taip pat akcentuojamos sritys, kur kritiškai svarbios saugios tiekimo grandinės ir vietiniai pajėgumai, ypač geopolitinio neapibrėžtumo laikotarpiu.

    Institucinių investuotojų vaidmuo šiame segmente pastaraisiais metais vertinamas kaip vienas lemiamų: pensijų fondai ir draudikai ieško ilgalaikės grąžos, o valstybės skatinimo priemonės siekia, kad daugiau kapitalo liktų vietos inovacijų ekonomikoje. British Business Bank atstovai pabrėžia, kad JK rizikos kapitalo rinka yra viena didžiausių pasaulyje, tačiau vis dar yra erdvės aktyvesniam vietinių institucijų dalyvavimui.

    „Matome apčiuopiamą pagreitį, kai pensijų fondai ir draudikai vis aktyviau svarsto, kaip pasinaudoti JK įmonių augimo potencialu“, – sakė British Business Bank fondų valdymo direktorė ir bendra vadovė Christine Hockley.

    Kodėl tai svarbu JK inovacijų ekosistemai?

    Tokio tipo fondai paprastai atlieka dvi funkcijas: suteikia kapitalą didesniems plėtros raundams ir padeda sukurti aiškesnį „tiltą“ nuo universiteto laboratorijos iki pasaulinės rinkos. Investuotojai tikisi, kad geriau finansuojamos įmonės rečiau bus priverstos anksti parduoti technologiją ar persikelti į kitas rinkas vien dėl kapitalo stygiaus.

    „Lansdowne Partners“, įkurta 1998 metais, skelbia valdanti investicijas kai kurių didžiausių pasaulio investuotojų vardu ir anksčiau investavusi į inovacijų platformas, susijusias su Oksfordo ir Kembridžo ekosistemomis. Bendrovė taip pat mini patirtį remiant sparčiai augančias technologijų įmones, kurios vėliau pasiekė vadinamojo vienaragio statusą.

  • Europos startuolių finansavimo savaitė: kokius sandorius ir sumas fiksavo rinka gegužės 11–15 dienomis

    Gegužės 11–15 dienomis Europos startuolių finansavimo rinkoje dėmesį traukė įprastas reiškinys: aktyviausi sandoriai telkėsi aplink dirbtinio intelekto, „fintech“ ir klimato technologijų kryptis, o investuotojai išliko selektyvūs. Viešai skelbiamuose pranešimuose dažniau akcentuojami aiškūs pajamų šaltiniai, tvari augimo dinamika ir galimybė greitai plėstis už vienos šalies ribų.

    Tokiose savaitinėse apžvalgose paprastai matyti, kad dalis raundų viešinami su aiškia suma, tačiau nemažai sandorių nurodomi be konkrečių skaičių. Tai atspindi rinkos praktiką: bendrovės neretai skelbia apie investiciją, bet detalę palieka neviešą dėl derybinių sąlygų, konkurencinių priežasčių ar investuotojų pageidavimų.

    Šių metų kontekste Europos rizikos kapitalo rinka išlieka atsargesnė nei itin aktyviais 2021–2022 metais, o vertinimai dažniau grindžiami esamais rezultatais, o ne vien pažadais. Investuotojai daugiau dėmesio skiria grynųjų pinigų srautams, efektyviam klientų pritraukimui ir tam, kaip komandos valdo kaštus bei rizikas.

    Dirbtinio intelekto tema išlieka viena ryškiausių, tačiau finansavimą lengviau pritraukia ne bendros paskirties sprendimai, o konkretūs produktai, turintys aiškų pritaikymą versle. Dažniausiai tai būna įrankiai, automatizuojantys procesus, mažinantys veiklos sąnaudas, gerinantys klientų aptarnavimą ar didinantys komandos produktyvumą, kai rezultatas pamatuojamas skaičiais.

    Kita aiški kryptis yra gynybos, kibernetinio saugumo ir kritinės infrastruktūros sprendimai, kuriuos skatina geopolitinė įtampa ir augantys reguliaciniai reikalavimai. Šioje srityje dažnai svarbus ne tik produkto inovatyvumas, bet ir atitiktis saugumo standartams, sertifikavimas bei gebėjimas dirbti su viešuoju sektoriumi.

    Nors šaltinio pateiktas tekstas yra neprieinamas dėl prenumeratos, bendra tokio formato apžvalgų vertė slypi rinkos pulso fiksavime: kokios sritys dažniau pritraukia kapitalą, kokio tipo investuotojai dalyvauja, ar vyrauja ankstyvos, ar vėlyvesnės stadijos sandoriai. Tokie signalai padeda suprasti, ar rinka grįžta į augimo režimą, ar išlieka gynybinė, kai prioritetas teikiamas atsparumui ir pelningumo perspektyvai.

    Jei turite visą apžvalgos turinį arba bent pagrindinius sandorių punktus, galima parengti tikslią suvestinę su sumomis eurais, stadijomis, sektoriais ir investuotojais, išlaikant aiškų ir patikimą naujienų portalo stilių.

  • Gynybai ir saugumui kurianti „Twin Prime“ pritraukė 10 mln. eurų: ką žada nauji DI modeliai

    Gynybai ir saugumui kurianti „Twin Prime“ pritraukė 10 mln. eurų: ką žada nauji DI modeliai

    Gynybos ir nacionalinio saugumo sričiai orientuota dirbtinio intelekto laboratorija „Twin Prime“ pritraukė apie 10 mln. eurų prieš pradinį finansavimo etapą. Investicijai vadovavo fondas „Expeditions“, prisidėjo JAV ir Europos rizikos kapitalo investuotojai, „Theon“, šeimos biurai bei privatūs investuotojai.

    Bendrovė teigia kurianti vadinamuosius pažangiuosius DI modelius, kurie gebėtų natūraliai apdoroti duomenis iš daugelio skirtingų jutiklių ir signalų šaltinių. Tikslas yra sutrumpinti kelią nuo situacijos suvokimo iki sprendimo, kad realiuoju laiku būtų galima greičiau reaguoti į grėsmes.

    Kas kuriama ir kam tai skirta?

    „Twin Prime“ akcentuoja darbą su fizinio pasaulio duomenimis, kai informacija atkeliauja ne iš vieno kanalo, o iš skirtingų „modalumų“, pavyzdžiui, optinių kamerų, termovizorių, radarų ar kitų sensorių. Tokiose sistemose svarbiausia ne tik tikslumas, bet ir sparta, patikimumas bei gebėjimas veikti ribotų resursų aplinkoje.

    Gynybos technologijų rinkoje tai siejama su poreikiu apdoroti didelį srautą duomenų vietoje, arčiau įvykių zonos, kai sprendimus reikia priimti per sekundes. Tokie sprendimai gali būti taikomi situacijos supratimui, objektų atpažinimui, grėsmių prioritetizavimui ir operacinei analitikai.

    Komanda ir investuotojų argumentai

    Bendrovė įkurta 2025 metais, ją įsteigė George Lentzas, Stephane Sezer, Drew Calcagno ir Michael Leite-Garcia. „Twin Prime“ pabrėžia, kad komanda turi patirties pažangių DI tyrimų, kiekybinių finansų ir nacionalinio saugumo srityse.

    Investuotojai taip pat išskiria praktinę problemą: daug dabartinių DI modelių nėra pakankamai specializuoti sudėtingoms modernios gynybos užduotims, ypač kai reikia sujungti įvairius jutiklių srautus ir veikti „krašte“, ribotame ryšio ar skaičiavimo resursų kontekste.

    „Dabartiniai DI modeliai dažnai nėra pakankamai specializuoti, kad aprėptų šiuolaikinio karo ir platesnius saugumo iššūkius“, – sakė Mikolaj Firlej.

    „Twin Prime“ teigimu, kuriami modeliai būtų pritaikyti didelės rizikos aplinkoms, kur kritiški yra dydžio, duomenų sujungimo ir greičio kompromisai. Tokiose srityse sprendimų diegimas paprastai reikalauja ne tik programinės įrangos, bet ir griežtų testavimo, patikros bei integracijos procesų.

    Bendras projektas su „Theon“

    Be finansavimo, „Twin Prime“ ir Europos gynybos pramonės bendrovė „Theon“ ketina kurti bendrą įmonę, kuri vystytų, komercializuotų ir diegtų individualiai pritaikytus DI sprendimus, paremtus „Twin Prime“ modeliais. Tokia partnerystė gali pagreitinti kelią nuo laboratorinių prototipų iki produktų, integruotų į realias sistemas.

    Skelbiama, kad bendra įmonė turėtų papildyti „Theon“ jutiklių diegimo patirtį ir esamą produktų portfelį, o iniciatyva siejama su „Theon Next“ kryptimi. Gynybos sektoriuje tai dažnai reiškia orientaciją į ilgalaikį sprendimų gyvavimo ciklą, atsparumą ir suderinamumą su jau veikiančia infrastruktūra.

  • „Nvidia“ stato už 1 mlrd. eurų: ką žada britų „Ineffable Intelligence“ ir Davidas Silveris?

    „Nvidia“ stato už 1 mlrd. eurų: ką žada britų „Ineffable Intelligence“ ir Davidas Silveris?

    „Nvidia“ paskelbė pradedanti inžinerinio lygmens partnerystę su Londone įsikūrusia dirbtinio intelekto laboratorija „Ineffable Intelligence“. Įmonė įkurta vos prieš kelis mėnesius, o ją subūrė buvęs „Google“ „DeepMind“ sustiprinamojo mokymosi komandos vadovas ir UCL profesorius Davidas Silveris.

    Partnerystės esmė – kurti DI sistemas, kurios mokosi bandymų ir klaidų metodu, kitaip tariant, iš patirties. „Nvidia“ tokį kelią pristato kaip vieną svarbiausių kitų metų krypčių, kai vien tekstais ir vaizdais paremti modeliai ima susidurti su ribomis.

    Kodėl statoma ant patirties

    „Ineffable Intelligence“ akcentuoja sustiprinamąjį mokymąsi, kai modelis tobulėja atlikdamas veiksmus aplinkoje ir gaudamas grįžtamąjį ryšį, o ne tik analizuodamas žmonių sukurtus duomenis. Toks metodas išgarsėjo kuriant sistemas, gebėjusias pranokti žmogų sudėtinguose žaidimuose, tačiau dabar jis vis dažniau siejamas su robotika, optimizavimu ir autonominėmis sistemomis.

    Įmonė teigia, kad mokymas iš patirties reikalauja kitokių architektūrų ir treniravimo algoritmų, nes patirtis nėra tokia struktūruota kaip kalba ar vaizdai. Praktikoje tai reiškia didesnius skaičiavimo poreikius ir sudėtingesnį duomenų paruošimo vamzdyną, ypač kai mokoma dideliu mastu.

    Kas konkrečiai bus kuriama

    Abi pusės skelbia dirbsiančios kartu, kad sukurtų infrastruktūrą, galinčią nuolat maitinti sustiprinamojo mokymosi sistemas dideliais patirties srautais. Tam numatoma naudoti „Nvidia“ „Grace Blackwell“ lustus, taip pat „Vera Rubin“ platformą, orientuotą į naujos kartos skaičiavimą DI užduotims.

    Tokie projektai paprastai apima ne tik spartesnę aparatinę įrangą, bet ir efektyvesnį duomenų generavimą, simuliacijų paleidimą, eksperimentų valdymą bei mokymo stabilumą. Būtent šiose vietose sustiprinamasis mokymasis dažnai atsiremia į sąnaudų ir mastelio ribas.

    „Kita DI riba yra supermokiniai, tai yra sistemos, kurios nuolat mokosi iš patirties“, – sakė „Nvidia“ vadovas Jensenas Huangas.

    „Tyrėjai daugmaž išsprendė lengvesnę DI problemą, kaip sukurti sistemas, kurios žino tai, ką žmonės jau žino. Dabar reikia išspręsti sunkesnę problemą, kaip sukurti sistemas, kurios pačios atranda naujas žinias“, – sakė Davidas Silveris.

    Milijardai į naujas laboratorijas

    „Ineffable Intelligence“ balandį pranešė pritraukusi rekordinę pradinę investiciją – apie 1,0 mlrd. eurų. Raundui bendrai vadovavo rizikos kapitalo fondai „Sequoia“ ir „Lightspeed“, dalyvavo ir pati „Nvidia“, taip pat DST Global, „Index“, „Google“ bei Jungtinės Karalystės suverenus DI fondas.

    Šis sandoris išryškina platesnę tendenciją: buvę didžiųjų technologijų įmonių tyrėjai vis dažniau kuria atskiras DI laboratorijas, o investuotojai jas finansuoja dar labai ankstyvame etape. Rinkoje formuojasi lenktynės ne tik dėl talentų, bet ir dėl skaičiavimo resursų bei prieigos prie pažangiausių lustų.

    „Nvidia“ partnerystė su „Ineffable Intelligence“ taip pat parodo, kaip lustų gamintojas stiprina ryšius su laboratorijomis, kurios gali tapti ilgalaikiais didžiulės infrastruktūros pirkėjais. Tuo pat metu tokios laboratorijos tikisi, kad glaudus darbas su aparatūros kūrėjais suteiks pranašumą kuriant efektyvesnius ir stabilesnius mokymo procesus.

  • Gynybos technologijų bumas: „Anduril“ pritraukė 4,6 mlrd. eurų ir pašoko iki 56 mlrd.

    Gynybos technologijų bumas: „Anduril“ pritraukė 4,6 mlrd. eurų ir pašoko iki 56 mlrd.

    JAV gynybos technologijų startuolis „Anduril“ paskelbė pritraukęs apie 4,6 mlrd. eurų investicijų ir per vieną sandorį beveik padvigubinęs įmonės vertę iki maždaug 56 mlrd. eurų. Raundui vadovavo investuotojai „Thrive Capital“ ir „Andreessen Horowitz“.

    Įmonės vadovas Brianas Schimpfas teigė, kad naujas kapitalas bus agresyviai nukreiptas į gamybos apimčių didinimą, mokslinius tyrimus ir infrastruktūrą. Pagrindinis tikslas – greičiau diegti mastelio reikalaujančias gynybos sistemas JAV, augant geopolitinėms rizikoms.

    „Kai 2017 metais įkūrėme „Anduril“, gynyba nebuvo sritis, kuri pritrauktų reikšmingas rizikos kapitalo investicijas. Per pastaruosius kelerius metus tai iš esmės pasikeitė“, – sakė Brianas Schimpfas.

    Šis sandoris išryškina platesnę tendenciją: gynybos technologijų sektorius vis dažniau konkuruoja dėl kapitalo su tradicine programinės įrangos rinka, o investuotojai ieško projektų, galinčių greitai pereiti nuo prototipo prie serijinės gamybos. Praktikoje tai reiškia didesnį dėmesį autonominėms sistemoms, jutikliams, programinei įrangai ir DI sprendimams, kurie trumpina ciklą nuo kūrimo iki panaudojimo.

    „Anduril“ investuotojų dėmesį kursto ir lūkesčiai dėl galimo įmonės akcijų platinimo biržoje. Įmonės įkūrėjas Palmeris Luckey anksčiau yra viešai sakęs, kad bendrovę tikrai mato viešojoje rinkoje, nors tikslaus termino nenurodė.

    Tuo pat metu „Anduril“ siekia įsitvirtinti kaip vienas svarbiausių JAV gynybos modernizavimo ir reindustrializacijos naudos gavėjų. Bendrovė pastaraisiais metais aktyviai plečia kontraktų portfelį, o gynybos užsakymai vis dažniau nukreipiami į įmones, kurios gali pasiūlyti ne tik technologiją, bet ir patikimą gamybinę bazę.

    Gynybos technologijų rinkoje ryškėja konkurencija su tradiciniais rangovais, tokiais kaip „Lockheed Martin“, „Northrop Grumman“ ar „RTX“. Vis dėlto naujos kartos įmonės bando laimėti greičiu, lankstesniu produktų kūrimu ir moderniais tiekimo bei gamybos procesais.

  • JK DI lustų startuolis „Fractile“ pritraukė 200 mln. eurų: taikosi į didėjantį inferencijos kamštį

    JK DI lustų startuolis „Fractile“ pritraukė 200 mln. eurų: taikosi į didėjantį inferencijos kamštį

    Jungtinės Karalystės puslaidininkių startuolis „Fractile“ pritraukė apie 200 mln. eurų B serijos investiciją, siekdamas kurti naujos kartos aparatinę įrangą dirbtinio intelekto inferencijai. Bendrovė teigia, kad augant didelių kalbos modelių panaudojimui, pagrindiniu ribojimu tampa ne vien mokymas, o laikas ir kaina, reikalingi rezultatams generuoti dideliu mastu.

    Investicijų raundui vadovavo keli rizikos kapitalo fondai, o gautos lėšos bus nukreiptos DI lustų ir sistemų kūrimui bei komandų plėtrai. Įmonė įkurta 2022 metais ir veikia su ambicija spręsti problemą, kurią technologijų rinkoje vis dažniau įvardija kaip inferencijos „butelio kaklelį“.

    Kas yra inferencijos problema?

    Inferencija – tai etapas, kai jau išmokytas DI modelis realiu laiku generuoja atsakymus: apdoroja užklausą, atlieka skaičiavimus ir pateikia rezultatą. Šis procesas tiesiogiai lemia naudotojo patirtį, paslaugos kainą ir tai, ar DI sprendimas apskritai ekonomiškai apsimoka dideliems srautams.

    Pastaruoju metu modeliai vis dažniau taikomi sudėtingesnėms užduotims, kurioms reikia ilgesnių generuojamų atsakymų ir didesnių kontekstų. Kuo daugiau teksto modelis turi „išlaikyti galvoje“ ir sugeneruoti, tuo labiau didėja skaičiavimų, atminties ir energijos sąnaudos.

    „Fractile“ teigia, kad riba jau čia

    Bendrovės vadovas ir įkūrėjas Walteris Goodwinas akcentuoja, kad pažangiausi DI modeliai jau pasiekė tašką, kai lemiamu veiksniu tampa laikas nuo užklausos iki galutinio atsakymo. Jo teigimu, ilgėjant generuojamoms sekoms ir didėjant užduočių sudėtingumui, dabartinė aparatinė įranga vis dažniau neleidžia išlaikyti reikiamo greičio už priimtiną kainą.

    „Mes viską pastatėme ant išvados, kad norint realiai atverti šią paslėptą vertę ir padaryti greitį įmanomą dideliu mastu, reikia iš esmės perkurti aparatinę įrangą, ant kurios veikiame su pažangiausiais DI modeliais“, – sakė Walteris Goodwinas.

    „Inferencija yra ir DI industrijos pajamų variklis, ir veiksnys, ribojantis jos plėtrą“, – sakė Walteris Goodwinas.

    „Techninės ir ekonominės inferencijos greičio ribos, ypač atminties pralaidumas, kuris dabartinėse architektūrose nespėja augti, yra tai, kas stabdo progresą“, – sakė Walteris Goodwinas.

    Ką keičia specializuoti DI lustai

    DI rinkoje pastaraisiais metais ryškėja tendencija kurti vis labiau specializuotą aparatinę įrangą konkrečioms užduotims, ypač inferencijai. Praktikoje tai reiškia bandymą sumažinti energijos sąnaudas vienam atsakymui, padidinti našumą ir geriau išnaudoti atminties pralaidumą, nes būtent duomenų judėjimas tarp atminties ir skaičiavimo blokų dažnai tampa brangiausia dalimi.

    „Fractile“ nurodo dirbanti ties lustų mikroarchitektūra, sistemų kūrimu ir gamybos procesų inovacijomis. Bendrovė taip pat pabrėžia, kad tikslas nėra vien pagreitinti dabartinius scenarijus, o atverti naujus: ilgesnes užduočių grandines, sudėtingesnį planavimą, didesnės apimties analizę ir kitus DI pritaikymus, kuriuos šiandien riboja kaina ir trukmė.

    Įmonė skelbia plečianti komandas Londone, Bristolyje, San Fransiske ir Taipėjuje. Tokia geografija atspindi puslaidininkių sektoriaus realybę, kur pažangių lustų kūrimas remiasi tarptautinėmis talentų, projektavimo ir gamybos grandinėmis.

  • Bukarešto „DesignVerse“ pritraukė apie 4,3 mln. eurų: DI žada greičiau atnaujinti aviacijos sistemas

    Bukarešto „DesignVerse“ pritraukė apie 4,3 mln. eurų: DI žada greičiau atnaujinti aviacijos sistemas

    Bukarešte įsikūręs verslo programinės įrangos startuolis „DesignVerse“ pritraukė apie 4,3 mln. eurų ankstyvosios stadijos investicijų. Bendrovė kuria DI pagrįstą platformą, skirtą greitinti didelių organizacijų programinės įrangos modernizavimą, ypač ten, kur vis dar veikia seni, kritinės svarbos sprendimai.

    Investicijų raunde dalyvavo rizikos kapitalo fondai Begin Capital, Gapminder VC, Underline Ventures, taip pat keli strateginiai verslo angelai. „DesignVerse“ teigia, kad gautos lėšos bus skirtos inžinerinei komandai plėsti ir augimui Europoje bei JAV.

    Įmonę 2024 metais įkūrė Andrei Manolache ir Robert Dragutoiu. Startuolis orientuojasi į organizacijas, kurios turi sudėtingas architektūras, vidines taisykles, saugumo reikalavimus ir daug techninės dokumentacijos, tačiau nori greičiau atnaujinti veiklos sistemas.

    Kaip veikia platforma

    „DesignVerse“ platforma remiasi principu, kad didelėse įmonėse daug laiko prarandama verčiant dizaino sprendimus į gamybinį kodą. Dizaineriai apibrėžia vartotojo sąsajas ir logiką, o inžinieriams tenka tai iš naujo interpretuoti, kas dažnai baigiasi neatitikimais, vėlavimais ir papildomomis iteracijomis.

    Startuolis teigia, kad jo DI sprendimas „įžemina“ generavimą organizacijos kontekste: naudoja dizaino sistemas, komponentų bibliotekas, architektūros šablonus ir techninę dokumentaciją. Tikslas yra generuoti programų dalis taip, kad jos atitiktų esamus ar planuojamus technologinius standartus bei inžinerines praktikas.

    „Didelės organizacijos vis dar praranda milžinišką kiekį laiko versdamos dizaino darbą į gamybinę programinę įrangą. Dizaineriai sukuria sumanymą, bet inžinieriai privalo jį rankiniu būdu perinterpretuoti ir perstatyti, o tai sukelia neatitikimus ir vėlavimus“, – sakė „DesignVerse“ vadovas Andrei Manolache.

    „DesignVerse“ sprendimas, pasak įmonės, siekia pašalinti šią trintį, kad komandos galėtų greičiau patikrinti elgseną su verslo atstovais ir mažinti atotrūkį tarp dizaino ir kūrimo. Tai ypač aktualu įmonėms, kuriose dirba daug komandų, o produktai vystomi ilgus metus.

    EUROCONTROL atvejis ir saugumo kontekstas

    „DesignVerse“ nurodo, kad platformą jau naudoja kritinės svarbos organizacijos, tarp jų ir EUROCONTROL, koordinuojanti oro eismą Europoje. Startuolio teigimu, per kiek daugiau nei mėnesį buvo modernizuota apie 15 metų senumo aplikacija, kai įprastais metodais tai galėjo užtrukti apie pusmetį.

    Tokio pobūdžio projektuose svarbiausia ne vien greitis, bet ir patikimumas, sauga bei kibernetinis atsparumas. Aviacijos sektoriuje programinės įrangos pakeitimai dažnai tikrinami griežčiau ir diegiami atsargiau, todėl įrankiams, kurie spartina kūrimą, tenka atitikti aukštesnę kartelę nei prototipavimo aplinkoje.

    „Aviacija yra pramonė, kurioje inovacijų ciklas paprastai lėtesnis nei kitose srityse. EUROCONTROL vykdome didžiausią iki šiol skaitmeninės transformacijos programą ir siekiame spartinti modernizaciją, neaukodami patikimumo, saugos ir saugumo“, – teigiama EUROCONTROL komentare.

    Pajamos ir artimiausi planai

    „DesignVerse“ skelbia, kad per mažiau nei penkis mėnesius pasiekė apie 820 000 eurų metinių pasikartojančių pajamų rodiklį, o augimą lėmė įmonių klientai iš jautrių sektorių. Tokie skaičiai ankstyvoje stadijoje rodo, kad rinka noriai perka sprendimus, kurie mažina modernizavimo sąnaudas ir riziką.

    Bendrovė pabrėžia, kad daug DI kodavimo įrankių sukurti eksperimentams, tačiau didelėms organizacijoms svarbiausia integracija su esama architektūra ir saugus veikimas gamybinėje aplinkoje. Todėl „DesignVerse“ prioritetas yra konteksto sluoksnis, leidžiantis išlaikyti nuoseklumą tarp komandų ir mažinti fragmentaciją.

    Gavusi naują finansavimą įmonė planuoja didinti inžinerinius pajėgumus, tobulinti produktą ir plėsti diegimus. Anksčiau „DesignVerse“ buvo pritraukusi apie 660 000 eurų priešankstyvųjų investicijų, kurios leido sukurti platformos branduolį ir pradėti darbus su pirmaisiais dizaino partneriais.

  • Barselonos „Dolfin“ pritraukė 2,1 mln. eurų: DI platforma žada greitesnį pardavimų komisinių skaičiavimą

    Barselonos „Dolfin“ pritraukė 2,1 mln. eurų: DI platforma žada greitesnį pardavimų komisinių skaičiavimą

    Barselonoje įsikūręs startuolis „Dolfin“ uždarė 2,1 mln. eurų „Seed“ investicijų etapą, skirtą produkto plėtrai ir augimui Europoje bei JAV. Bendrovė kuria DI gimtą platformą, padedančią įmonėms valdyti pardavimų komisinių ir paskatų planus.

    Finansavimo etapui vadovavo rizikos kapitalo fondas Swanlaab, taip pat prisidėjo Archipelago Next, Inveready ir Dozen. Startuolis teigia, kad naujos lėšos bus nukreiptos į produkto tobulinimą ir komandos, atsakingos už plėtrą rinkoje, stiprinimą.

    Problema, kurią pažįsta daug įmonių

    „Dolfin“ taikosi į situaciją, kuri daugelyje organizacijų tapusi kasdienybe: komisinių skaičiavimas vis dar remiasi skaičiuoklėmis, rankinėmis patikromis ir nuolatiniu duomenų taisymu. Kai pardavimų taisyklės keičiasi ketvirčio viduryje, o klientų priskyrimai ar planų struktūra koreguojami, procesas neretai virsta kelių savaičių derinimu tarp pardavimų operacijų, finansų ir personalo komandų.

    Tokiose grandinėse atsiranda ir kita rizika: pardavėjams trūksta aiškumo, kaip konkretūs sandoriai paveiks jų uždarbį, o vadovams sudėtinga greitai įvertinti, ar paskatų sistema iš tiesų skatina norimą elgesį. Praktikoje tai reiškia daugiau ginčų dėl skaičių, daugiau laiko aiškinimams ir mažiau pasitikėjimo pačia motyvavimo sistema.

    Kaip veikia „Dolfin“ platforma

    Startuolis teigia, kad platforma leidžia kurti, valdyti ir keisti komisinių planus be sudėtingų diegimų ir be išorinių konsultantų. Sprendimas orientuotas į RevOps, finansų ir kompensacijų komandas, kurios dažniausiai prisiima atsakomybę už taisyklių administravimą ir atsiskaitymų tikslumą.

    Įrankis integruojamas su pagrindinėmis įmonių sistemomis, įskaitant CRM, ERP ir HRIS, todėl komisinių skaičiavimams reikalingi duomenys gali būti sujungti į vieną procesą. „Dolfin“ teigimu, diegimas, kuris anksčiau galėdavo trukti iki pusmečio, dabar sutrumpėja iki kelių savaičių, o komisinių ciklai, reikalavę kelių dienų rankinių patikrų, gali būti uždaromi per kelias valandas.

    „Daugelis komandų mano, kad jų kompensacijų sistema nesugedusi. Tačiau kiekvieną ketvirtį jos praleidžia savaites ją taisydamos, aiškindamos ir ieškodamos būdų apeiti problemas. „Dolfin“ sukūrėme, nes žinojome, kad yra geresnis būdas suderinti žmonių ambicijas su verslo tikslais“, – sakė „Dolfin“ generalinis direktorius ir vienas įkūrėjų Daniel Seror.

    Platforma taip pat skirta pačiai pardavimų komandai: darbuotojai realiu laiku gali matyti, kaip jų veiksmai ir sandoriai keičia uždarbį, ar jie juda link tikslo ir kokie žingsniai galėtų padėti pasiekti kitą lygį. Tokia skaidrumo logika pastaraisiais metais tampa vis svarbesnė, nes įmonės siekia mažinti laiką, skirtą ginčams dėl komisinių, ir didinti pasitikėjimą atlygį lemiančiomis taisyklėmis.

    Kodėl DI čia svarbus

    „Dolfin“ pabrėžia, kad DI buvo integruotas į produktą nuo pirmos dienos, o tai, anot bendrovės, suteikia pranašumą prieš tradicinius sprendimus, kuriems taisyklių pakeitimams dažnai reikia brangių diegimo projektų. Startuolis tikina, kad naujas paskatų planas gali būti paleidžiamas per valandas, o trumpalaikės, iki 48 valandų trunkančios motyvacinės kampanijos gali būti įgyvendinamos be atskiros diegimo komandos.

    Įmonė įkurta 2023 metais ir nurodo turinti SOC 2 atitiktį, kuri dažnai laikoma svarbia saugumo ir procesų kontrolės žyme dirbant su jautriais verslo duomenimis. „Dolfin“ taip pat teigia dirbanti su organizacijomis, kurių metinės pajamos viršija 851 mln. eurų.

    „Paskatų kompensacijos visada buvo sudėtingos. Pasikeitė tai, kad pagaliau galime padaryti jas paprastas žmonėms, kurie jomis naudojasi. Mūsų tikslas padėti įmonėms kurti paskatas, kurios iš tiesų skatina rezultatus, ir suteikti visoms komandoms aiškumą, kaip generuojamos pajamos ir kaip galima maksimaliai padidinti uždarbį“, – sakė „Dolfin“ produkto vadovas ir vienas įkūrėjų Antoni Bardina.

    Po investicijų „Dolfin“ planuoja spartinti produkto vystymą ir plėsti pardavimų bei rinkodaros funkcijas pagrindinėse Europos ir JAV rinkose. Tokia kryptis atspindi platesnę tendenciją: įmonės vis aktyviau ieško sprendimų, kurie sumažintų rankinį darbą, pagreitintų komisinių uždarymą ir realiu laiku sujungtų paskatas su strateginiais pardavimų tikslais.

  • Skaitmeninė transformacija Lenkijoje iš naujo: Sebastianas Kulczykas įvardijo, ko labiausiai trūksta

    Europos ekonomikos kongrese Katovicuose investuotojas Sebastianas Kulczykas teigė, kad Lenkija skaitmeninę transformaciją iš esmės pradeda iš naujo. Jo mintis paprasta: technologijos šiandien pasiekiamos visur, todėl konkurencinį pranašumą lemia ne įrankiai, o gebėjimas juos paversti pelningu verslu.

    Kulczykas pabrėžė, kad vadinamasis „nulinis taškas“ nėra apie išradimų stoką ar talentų trūkumą. Pasak jo, lūžis vyksta todėl, kad debesija, duomenų infrastruktūra ir DI įrankiai tapo globalia norma, o skirtumą kuria kapitalas, sprendimų greitis ir organizacijų kultūra.

    Technologija tapo infrastruktūra

    Anot investuotojo, šiandien „tas pats“ technologijų rinkinys yra prieinamas Varšuvoje, Katovicuose ar San Fransiske. Tai reiškia, kad vien prieiga prie modernių sprendimų nebėra strateginis pranašumas, o svarbiausiu veiksniu tampa diegimas, produktizacija ir rinkos mastelio pasiekimas.

    Ši tendencija ypač ryški DI srityje, kur bendros paskirties modeliai ir platformos leidžia greitai kurti prototipus, automatizuoti procesus ar gerinti klientų aptarnavimą. Tačiau norint uždirbti, reikia ne tik technologų, bet ir aiškaus verslo modelio, duomenų disciplinos, saugumo bei gebėjimo greitai priimti sprendimus.

    Pagrindinė spraga – drąsaus vietinio kapitalo stoka

    Didžiausią problemą Kulczykas įvardijo kaip vietinio, drąsaus ir didesnę riziką prisiimančio kapitalo trūkumą. Jo teigimu, idėjų ir kompetencijų netrūksta, tačiau per dažnai pritrūkstama finansavimo, leidžiančio įmonei augti neprarandant kontrolės ir svarbiausios vertės kūrimo grandies šalyje.

    Ši problema aktuali daugeliui Vidurio ir Rytų Europos rinkų: ankstyvoje stadijoje startuoliai randa finansavimą, bet vėlesniam augimui reikalingos didesnės investicijos neretai ateina kartu su sprendimų centru persikėlimu į užsienį. Dėl to dalis pelno, intelektinės nuosavybės ir aukštos pridėtinės vertės darbo vietų galiausiai kuriama ne vietoje.

    „Idėjų yra, tačiau dar nesame sukūrę pakankamai stipraus vietinio kapitalo“, – sakė Sebastianas Kulczykas.

    Talentų netrūksta, bet sistema juos išstumia

    Kalbėdamas apie žmones, Kulczykas akcentavo, kad talentų bazė egzistuoja, tačiau jai reikia sąlygų kurti įmones ir išlaikyti augimą vietoje. Pasak jo, problema dažnai slypi ne specialistų skaičiuje, o ryšiuose tarp mokslo, verslo ir investuotojų bei gebėjime greitai pereiti nuo prototipo prie produkto.

    Investuotojo vertinimu, inovacijos procesas nėra tiesus, todėl reikia tolerancijos nesėkmėms ir gebėjimo mokytis iš bandymų. Jei kapitalas ir organizacijos kultūra vengia rizikos, įmonės įstringa demonstracijų ir pilotų etape, o proveržis taip ir neįvyksta.

    Kulczykas reziumavo, kad „nulinis taškas“ yra ir galimybė, ir atsakomybė: skaitmeninėje ekonomikoje laimi tie, kurie sugeba greitai komercinti, išlaikyti talentus ir užtikrinti, kad vertės grandinė, pelnas bei kompetencijos liktų šalyje.

  • Italijos startuolis „Pillar“ pritraukė 12 mln. eurų: DI platforma žada supaprastinti statybų valdymą

    Italijos startuolis „Pillar“ pritraukė 12 mln. eurų: DI platforma žada supaprastinti statybų valdymą

    Italijos statybų technologijų startuolis „Pillar“ pritraukė 12 mln. eurų pradinio etapo investiciją, kurią vedė fondai Earlybird Venture Capital ir Base10 Partners. Prie raundo prisidėjo ir Italian Founders Fund, o bendra įmonės pritraukta suma pasiekė 15,2 mln. eurų.

    Investicija gauta praėjus mažiau nei aštuoniems mėnesiams po viešo produkto starto, todėl rinka signalizuoja aiškų poreikį: statybų sektoriuje vis dar trūksta vieningos, realiu laiku veikiančios valdymo sistemos. „Pillar“ teigia kurianti DI paremtą operacinę platformą rangovams, kuri automatizuoja administracines ir „back office“ užduotis.

    Ką daro platforma rangovams?

    „Pillar“ sprendimas orientuotas į kasdienius procesus, kurie statybose dažnai vyksta per atskiras skaičiuokles, skirtingas programas ir rankinius veiksmus. Platforma siekia automatizuoti sąmatų ir pasiūlymų rengimą, maržos sekimą, darbo jėgos valdymą bei ataskaitų parengimą vykstant projektams.

    Įmonės tikslas yra suteikti rangovui operacinį matomumą vienoje vietoje, kad sprendimai būtų priimami remiantis nuolat atsinaujinančiais duomenimis. Tokia logika ypač svarbi projektiniame versle, kur pinigų srautai, terminai ir pakeitimai objekte tiesiogiai veikia pelningumą.

    Statybos dar atsilieka nuo skaitmenizacijos

    Statybos išlieka viena didžiausių pasaulio industrijų, tačiau skaitmenizacijos tempas joje dažnai lėtesnis nei gamyboje ar logistikoje. Praktikoje tai reiškia fragmentuotus duomenis, skirtingas sistemas ir ribotą kontrolę tarp biuro ir statybvietės, o klaidos kainuoja brangiai.

    „Pillar“ akcentuoja, kad dalis informacijos statybų komandose vis dar keliauja per susirašinėjimo kanalus, todėl bendrovė kuria integracijas, leidžiančias sujungti duomenis iš apskaitos sistemų, banko išrašų ir komunikacijos su statybviete į vieną sąsają. Tokiu būdu rangovui neturėtų reikėti kardinaliai keisti įpročių, kad gautų aiškesnį projekto vaizdą.

    „Kiekvienas projektas remiasi fragmentuotais duomenimis, rankiniais procesais ir beveik nulinio lygio matomumu nuo rangovo biuro iki komandos objekte. Mes kuriame numatytąją operacinę sistemą, nuo kurios ši industrija priklausys Italijoje, Europoje ir visur, kur statybos vis dar vyksta chaotiškai“, – sakė „Pillar“ vadovas ir vienas įkūrėjų Gabrielis Guinea Montalvo.

    Kam bus panaudoti 12 mln. eurų?

    Pasak bendrovės, naujas kapitalas bus skirtas sustiprinti pozicijas Italijoje, plėtrai į tarptautines rinkas ir produkto ekosistemos vystymui. „Pillar“ planuoja plėsti platformą papildomais moduliais, apimančiais pirkimus, konkursų ir pasiūlymų valdymą, subrangovų koordinavimą, bankinius procesus bei susijusias statybų paslaugas.

    Ilgalaikė kryptis yra tapti centrine statybų sektoriaus operacine platforma, apimančia projektų valdymą, atsiskaitymus ir darbo jėgos operacijas. Jei tokios sistemos bus sėkmingai pritaikytos rinkoje, jos gali sumažinti administracinę naštą ir pagerinti finansinę kontrolę, kuri statybose dažnai tampa silpniausia grandimi.