CP v2

Tag: Rizikos kapitalas

  • Berlyno startuolis „Kazimi“ pritraukė 2,2 mln. eurų: žada padėti programėlėms atskirti žmones nuo botų

    Berlyno startuolis „Kazimi“ pritraukė 2,2 mln. eurų: žada padėti programėlėms atskirti žmones nuo botų

    Berlyne įsikūręs mobiliojo kibernetinio saugumo startuolis „Kazimi“ uždarė 2,2 mln. eurų priešsėklinės stadijos finansavimo raundą. Įmonė kuria sprendimą, skirtą programėlių kūrėjams apsaugoti ir patikrinti vadinamuosius first-party duomenis, tai yra duomenis, surenkamus tiesiogiai iš savo vartotojų.

    Raundą vedė rizikos kapitalo fondas „Market One Capital“, prisijungė „IBB Ventures“ ir keli mobiliosios industrijos vadovai. Tarp jų minimi buvęs „Rovio“ technologijų vadovas Petri Hyökyranta, buvęs „Supercell“ duomenų mokslininkas Janne Peltola ir Erik Massmann, anksčiau dirbęs „Birkenstock Group“ ir „Sportradar“ finansų vadovu.

    „Iki šiol programėlių kūrėjams techniškai buvo beveik neįmanoma aiškiai matyti, kurie signalai ateina iš tikrų vartotojų, o kurie yra botų. Mūsų saugumo sprendimas padeda uždaryti šią spragą ir apsaugoti svarbiausią resursą – first-party duomenis“, – sakė „Kazimi“ bendraįkūrėjas ir produktų vadovas Andreas Naumann.

    „Kazimi“ įkurta 2024 metais, ją įkūrė August Joseph, Chase Gummer, Ville Mikkola ir Andreas Naumann. Startuolio idėja remiasi tuo, kad mobiliojoje ekosistemoje programėlės, reklamos technologijos ir analitikos įrankiai nuolat keičiasi signalais, tačiau dalis jų gali būti suklastoti arba sugeneruoti ne žmonių.

    Bendrovė teigia, kad fiksuoja ir užtikrina programėlės komunikacijos signalų patikimumą, taip padėdama kūrėjams atpažinti ne žmogišką aktyvumą, botus ir netikras paskyras. Tikslas – atskirti realius vartotojus nuo dirbtinai sukurtų srautų, išlaikant privatumo reikalavimus atitinkančią duomenų tvarkymo logiką.

    Pasak „Kazimi“, problema aštrėja, nes interneto sraute daugėja automatizuoto aktyvumo, o mobiliojoje reklamoje ir analitikoje tai virsta ne tik apgaule, bet ir prastais verslo sprendimais. Pramonėje tai siejama su reklamos sukčiavimu, išpūstais įdiegimų ar registracijų rodikliais, netiksliu atribucijos modeliavimu ir klaidingais vartotojų elgsenos signalais, kurie vėliau naudojami optimizuojant kampanijas.

    „Botų krizė mobiliojoje rinkodaroje yra dramblys kambaryje: visi žino, kad mobilieji kanalai dažnai yra nepermatomi ir stokoja pasitikėjimo. Suprasti, kas tikra, o kas ne, dar niekada nebuvo taip svarbu – tiek efektyviai taikant DI, tiek mažinant sukčiavimą“, – sakė Erik Massmann.

    Technologiškai „Kazimi“ akcentuoja kriptografiją ir nulinės žinios įrodymus, kurie leidžia patikrinti signalų autentiškumą neatskleidžiant perteklinių duomenų. Tokie metodai tampa vis aktualesni, nes tiek reguliavimas, tiek platformų privatumo politika riboja trečiųjų šalių sekimą, o verslai vis labiau remiasi savo surinktais duomenimis ir jų kokybe.

    Įmonė teigia, kad jos sprendimas suderinamas su pagrindinėmis mobiliosiomis platformomis, programėlių kūrimo karkasais, varikliais ir verslo analitikos sistemomis. Tarp klientų minimos mobiliojo žaidimų studijos, atlygio platformos ir finansinių technologijų programėlės.

    „Market One Capital“ partneris Jacek Lubinski pabrėžė, kad didėjant automatizuotam srautui ir DI naudojimui, rinkai reikia bazinio saugumo sluoksnio, kuris užtikrintų tikslius first-party duomenis mastu. „Kazimi“ planuoja pritrauktą kapitalą skirti produkto plėtrai ir augimui, orientuojantis į globalią mobiliosios reklamos išlaidų rinką.

  • Norvegijos „RunwayVC“ uždarė 40 mln. eurų pirmąjį fondų II etapą: dėmesys pramonės DI

    Norvegijos „RunwayVC“ uždarė 40 mln. eurų pirmąjį fondų II etapą: dėmesys pramonės DI

    Norvegijos ankstyvosios stadijos rizikos kapitalo fondas „RunwayVC“ paskelbė pasiekęs 40 mln. eurų pirmąjį Fondo II uždarymo etapą. Naujas fondas orientuosis į pramonės DI ir programinę įrangą, robotiką, automatizavimą bei autonomines sistemas, kurios sparčiai keičia gamybos ir energetikos įmonių veiklą.

    „RunwayVC“ pabrėžia, kad dalis investuotojų yra ir pramonės operatoriai, todėl gali tapti ne tik kapitalo, bet ir realių bandomųjų aikštelių, klientų bei kompetencijų šaltiniu portfelio įmonėms. Toks modelis ypač svarbus pramonės technologijoms, kur produktų diegimas dažnai reikalauja ilgesnių bandymų ir integracijos.

    Kas investuoja į Fondą II

    Fondo I pagrindinis investuotojas buvo „Aker“, o ši bendrovė išlieka kertiniu investuotoju ir Fondo II struktūroje. Prie naujojo fondo taip pat prisijungė „Halliburton“, „Aker BP“, „Aker Solutions“, Norvegijos pensijų bendrovė KLP ir valstybinė investicijų įmonė Investinor, taip pat Norvegijos pramonės šeimos ir privatūs technologijų bei finansų investuotojai.

    Tokio tipo investuotojų grupė fondui suteikia platesnį priėjimą prie pramonės sektorių, kuriuose DI, robotika ir automatizavimas diegiami greičiausiai. Pastaraisiais metais Europoje matomas augantis kapitalo dėmesys vadinamajai industrial tech krypčiai, kai programinė įranga ir DI susijungia su fizinėmis sistemomis, nuo jutiklių iki autonominių mašinų.

    Ką fondas planuoja daryti toliau

    „Esame technologinio lūžio pramonėje viduryje, kuris sukurs naują pasaulinių technologijų bendrovių kartą“, – sakė „RunwayVC“ įkūrėjas ir vadovaujantis partneris Tor Bækkelund.

    Fondas planuoja apie 20 investicijų per 3–5 metus, daugiausia Norvegijoje ir kitose Šiaurės šalyse, tačiau numato pasirinktinai investuoti ir kitur Europoje bei JAV. Įprastos pradinės investicijos, pasak fondo, turėtų siekti 500 000–1 000 000 eurų, o vėlesniems etapams numatomas reikšmingas papildomas kapitalas.

    „RunwayVC“ skelbia, kad nuo 2022 metais veikiančio Fondo I komanda investavo į 24 bendroves, atliko 23 vėlesnio etapo investicijas ir įgyvendino du pasitraukimus. Fondo I portfelio įmonės kartu pritraukė daugiau nei 170 000 000 eurų iš išorinių investuotojų.

    Pirmosios naujo fondo investicijos

    „RunwayVC“ jau atliko dvi pirmąsias Fondo II investicijas. Viena jų – „Minerva Humanoids“, kuri kuria atsparius humanoidinius robotus pavojingoms ir sudėtingoms pramoninėms operacijoms, kai darbai žmonėms būtų per rizikingi.

    Antra investicija – Norvegijos įmonė „HIVE Autonomy“, kuri vysto sprendimus, leidžiančius esamas pramonines mašinas paversti autonominėmis. Fondo teigimu, technologija jau naudojama pramonės objektuose Skandinavijoje, o tai rodo, kad sprendimai orientuoti į realias darbo sąlygas, o ne tik laboratorinius prototipus.

    Fondas veikia iš „Aker Tech House“ netoli Oslo ir priklauso platesnei ekosistemai, kurioje veikia „RunwayFBU“, laboratorija pramonės DI ir robotikai, inkubatorius bei partnerystės su pramonės įmonėmis. Toks „vienoje vietoje“ telkiamas modelis siekia sutrumpinti kelią nuo idėjos iki diegimo pramonėje, kur pagrindinis barjeras dažnai yra ne technologija, o prieiga prie infrastruktūros ir klientų.

  • „PhotonVentures“ pritraukė 60 mln. eurų: investuos į 15 Europos fotonikos lustų startuolių

    Eindhovene įsikūręs nepriklausomas „deeptech“ rizikos kapitalo fondas „PhotonVentures“ per pirmąjį finansavimo etapą pritraukė 60 mln. eurų. Lėšos bus skirtos ankstyvos stadijos fotonikos lustų startuoliams ir augančioms įmonėms Europoje, o pagrindiniu investuotoju tapo PhotonDelta ekosistema.

    „PhotonVentures“ skelbia sieksiantis galutinio 100–150 mln. eurų fondo dydžio, o galutinis uždarymas planuojamas 2024 metų pradžioje. Strategijos centre – A serijos investicijos, numatant tipines 1–2,5 mln. eurų injekcijas vienai įmonei.

    Fondas pirmiausia taikysis į maždaug 15 Europos „deeptech“ bendrovių, kurios kuria integruotos fotonikos sprendimais paremtus produktų prototipus ir yra susietos su regiono ekosistema. Tikslas – padėti tokioms komandoms greičiau pereiti nuo technologinės demonstracijos prie gamybos mastelio ir tarptautinės plėtros.

    Fotonikos lustai laikomi viena svarbiausių krypčių greta tradicinių puslaidininkių, nes leidžia duomenis apdoroti ir perduoti šviesos signalais. Praktikoje tai siejama su didesniu greičiu ir energijos efektyvumu duomenų centruose, taip pat su proveržiais ryšių infrastruktūroje, jutikliuose, robotikoje, autonominėse sistemose ir kvantinėse technologijose.

    „Europoje yra šimtai perspektyvių startuolių ir augančių įmonių, kuriančių fotonikos lustų taikymus, tačiau jiems reikia investicijų ir pagalbos žengiant kitą žingsnį. Mūsų tikslas – prisidėti prie to, kad Europa taptų integruotos fotonikos lydere“, – sakė „PhotonVentures“ generalinis partneris Joachim de Sterke.

    „PhotonVentures“ atsirado kaip PhotonDelta aplinkos tąsa, siekiant užpildyti rinkos spragą – specializuoto kapitalo, galinčio suprasti fotonikos technologijų ciklus ir rizikas. Pasak PhotonDelta, per pastaruosius metus ekosistemoje buvo telkiamos reikšmingos viešosios ir privačios investicijos, skirtos gamybos pajėgumams didinti, infrastruktūrai, talentų ugdymui ir naujoms taikymo sritims kurti.

    „Integruotos fotonikos rinka sparčiai auga, tačiau trūksta investuotojų, turinčių pakankamai žinių ir kapitalo šios srities ambicijoms paremti. Specializuoto fondo sukūrimas yra svarbus etapas, kurį padėjo pasiekti ir ankstesnio portfelio perkėlimas“, – sakė PhotonDelta stebėtojų tarybos pirmininkas René Penning de Vries.

    Analitikai pažymi, kad fotonika Europoje vis dažniau vertinama kaip strateginė grandis platesnėje puslaidininkių ir kritinių technologijų darbotvarkėje. Didesnis ankstyvos stadijos finansavimas gali tapti lemiamu veiksniu, kad laboratorijose gimstančios idėjos greičiau virstų gaminiais, o Europos įmonės išlaikytų konkurencingumą globalioje technologijų rinkoje.

  • Startup Due Dil pristatė DI įrankį: rizikų patikra investuotojams vietoj valandų trunka 10 minučių

    Startup Due Dil pristatė DI įrankį: rizikų patikra investuotojams vietoj valandų trunka 10 minučių

    Rizikos kapitalo fondo SMRK VC partneris Vladas Tislenko pristatė „Startup Due Dil“ – internetinę programą, kuri automatizuoja startuolių due diligence procesą: surenka, patikrina ir susistemina informaciją investuotojams bei patiems įkūrėjams.

    Tokio tipo patikra paprastai reiškia dešimtis dokumentų, teiginių tikrinimą ir daug rankinio darbo, todėl gali užtrukti nuo kelių valandų iki kelių dienų. „Startup Due Dil“ žada pirminę struktūruotą ataskaitą parengti maždaug per 10 minučių.

    Kaip veikia „Startup Due Dil“

    Platforma sukurta kaip kelių agentų sistema: ji koordinuoja dešimt specializuotų DI agentų, kurie analizuoja pateiktą startuolio medžiagą ir viešai prieinamus šaltinius. Tikslas – sumažinti riziką, kad vertinant bus praleisti svarbūs signalai ar pasitikėta nepagrįstais skaičiais.

    Devyni agentai vertina skirtingas sritis: komandą, rinką, konkurentus, produktą ir technologiją, trauką ir finansus, verslo modelį, reguliacinę atitiktį, nuosavybės struktūrą bei teisinius aspektus. Dešimtasis agentas, vadinamas „Oracle“, planuoja procesą, tikrina rezultatų pilnumą ir suformuoja galutinę ataskaitą.

    Norint pradėti analizę, naudotojui pakanka įkelti startuolio pristatymą. Išsamesnei patikrai galima pridėti finansines ataskaitas, kapitalizacijos lentelę, teisinius dokumentus ir kitą duomenų kambario medžiagą, o sistema gretina teiginius su viešais duomenimis.

    Raudonos, geltonos ir žalios vėliavos

    Galutinėje ataskaitoje išvados suskirstomos į raudonas, geltonas ir žalias vėliavas: nuo esminių rizikų ir neatitikimų iki klausimų, kuriuos verta patikslinti, arba patikrintų teigiamų signalų. Tokia struktūra turėtų padėti greičiau suprasti, kur būtinos papildomos įžvalgos ar pokalbiai.

    Pasak V. Tislenko, vienas dažniausių ankstyvos stadijos startuolių „aklųjų taškų“ – pernelyg optimistiškai nurodomas rinkos dydis, kurio ne visada įmanoma pagrįsti patikimais duomenimis. Tokiais atvejais įrankis iškelia riziką, kad skaičiai gali būti nepatikrinti arba netikslūs.

    Ar DI galima patikėti investicinę patikrą?

    V. Tislenko pripažįsta, kad DI sistemos gali užtikrintai pateikti klaidingą informaciją, todėl modelį tenka nuolat tobulinti. Kelių agentų architektūra pasirinkta tam, kad vieno modulio klaidos būtų greičiau pastebimos, o „Oracle“ galėtų pakartotinai paleisti tam tikrą analizės dalį su papildomu kontekstu.

    „Analizuojant startuolius sistemiškai, daugiausiai laiko atima informacijos paieška, patikra ir struktūravimas. Pradėjau kurti „Startup Due Dil“, kad automatizuočiau šią proceso dalį. Tikslas nėra pakeisti investuotoją, o suteikti tvirtesnį pagrindą sprendimams ir sumažinti riziką praleisti svarbų signalą“, – sakė V. Tislenko.

    Ne mažiau svarbi tema – konfidencialumas. Due diligence dažnai apima jautrią finansinę, teisinę, nuosavybės ir investicijų pritraukimo informaciją, todėl platforma akcentuoja duomenų saugumą ir prieigos ribojimą.

    Kūrėjo teigimu, administravimo aplinkose nerodomas privatų turinį apimantis darbas, o kūrėjai neturi prieigos prie naudotojų failų ar ataskaitų. Tuo pačiu dalis apdorojimo atliekama naudojant trečiųjų šalių modelių tiekėjus, o dabartinėje versijoje naudojama „OpenAI“ programavimo sąsaja.

    „Nei aš, nei modelių tiekėjai neturėtų naudoti klientų medžiagos modelių mokymui. Aš neturiu prieigos prie naudotojų įkėlimų ir rezultatų, matau tik techninius žurnalus, reikalingus pagalbai, o sistemą tobulinu tik gavęs tiesioginį klientų grįžtamąjį ryšį“, – sakė V. Tislenko.

    Nors 10 minučių terminas skamba kaip didelis šuolis, pats kūrėjas pabrėžia, kad due diligence išlieka žmonių darbas. Net ir gavus automatizuotą ataskaitą, investuotojams vis tiek reikia pokalbių, rekomendacijų patikrinimo ir svarbiausių punktų aptarimo su įkūrėjais.

    „Startup Due Dil“ pirmiausia orientuota į rizikos kapitalo ir privataus kapitalo fondus, vertinančius technologijų įmones, ypač ankstyvose stadijose. Kartu įrankis gali būti naudingas ir startuoliams prieš pradedant lėšų pritraukimą, kad jie patys įsivertintų pasirengimą investuotojų patikrai.

    Ilgainiui tokie sprendimai gali pakeisti ir tai, kaip kuriami pristatymai bei duomenų kambariai: kuo labiau standartizuoti ir patikrinami bus teiginiai, tuo mažiau laiko liks „rankiniam“ faktų gaudymui. Tačiau, kaip pabrėžia V. Tislenko, santykiai ir pasitikėjimas investicijose vis tiek išliks kertiniai.

    „Galiausiai tai vis tiek bus žmonių žaidimas“, – sakė V. Tislenko.

  • „Neno“ pritraukė 6,6 mln. eurų: DI finansų platforma taikosi į Europos smulkųjį verslą

    „Neno“ pritraukė 6,6 mln. eurų: DI finansų platforma taikosi į Europos smulkųjį verslą

    Amsterdame įsikūręs finansinių paslaugų startuolis „Neno“ pritraukė 6,6 mln. eurų pradinės stadijos investicijų. Bendrovė skelbia, kad lėšos bus skirtos technologijai vystyti, apskaitos ir mokesčių paslaugų apimtims didinti bei pasirengti plėtrai į kitas Europos rinkas.

    Investicijų raundui vadovavo Niujorke veikiantis ankstyvos stadijos fondas „AlleyCorp“, prie jo prisidėjo „Motive Partners“, „Firstminute Capital“ ir grupė verslo angelų. Tarp jų minimi vadovai ir aukščiausio lygio specialistai iš įvairių finansų technologijų ir programinės įrangos bendrovių.

    „Neno“ veiklą pradėjo 2026 metų pirmąjį ketvirtį ir orientuojasi į mažas bei vidutines įmones. Bendrovė siūlo vienoje platformoje sujungtą apskaitą, mokesčius ir finansų administravimą, o nuo starto jau beveik pasiekė 200 klientų ribą.

    Startuolis taikosi į rinką, kurioje, bendrovės vertinimu, daugiau nei pusė iš maždaug 26 mln. Europos smulkių ir vidutinių įmonių bent dalį apskaitos, darbo užmokesčio ar mokestinių prievolių patiki išorės paslaugų teikėjams. Tokios paslaugos Europoje sudaro apie 200 mlrd. eurų vertės industriją per metus.

    „Neno“ teigimu, įmonėms dažnai tenka dirbti su išskaidytais procesais: bankininkystė, apskaita, mokesčiai ir darbo užmokestis valdomi skirtingais įrankiais, todėl kontekstinė finansinė informacija tampa sunkiai pasiekiama. Papildomą spaudimą tradiciniam modeliui, pasak bendrovės, didina apskaitos specialistų trūkumas.

    Šiems iššūkiams spręsti „Neno“ sukūrė DI pagrįstą darbo aplinką, kurios branduolys yra realiuoju laiku veikianti agentinė didžioji knyga. Joje sujungiami duomenys iš įmonės banko sąskaitų, verslo kortelių, mokėjimų tiekėjams ir gautinų sumų, kad apskaitininkai matytų pilnesnį finansinį kontekstą vienoje sistemoje.

    Platforma šiuos duomenis naudoja procesams automatizuoti ir spartinti, įskaitant suderinimą ir pridėtinės vertės mokesčio parengimą. „Neno“ skaičiuoja, kad dalį užduočių pavyksta atlikti iki penkių kartų greičiau, o klientai vidutiniškai sutaupo apie 8 valandas administracinio darbo per mėnesį ir apie 20 proc. metinių apskaitos išlaidų.

    „Vietoje to, kad verslo savininkai koordinuotų veiksmus tarp bankų, buhalterių ir mokesčių konsultantų, mes pateikiame vieną padaryta už jus darbo būseną, kur suderinimas, atitiktis ir ataskaitos automatiškai vyksta fone. Verslo savininko vienintelis prisilietimas yra peržiūrėti, kas jau sutvarkyta“, – sakė „Neno“ įkūrėjas ir vadovas Nickas Knuppe.

    Bendrovė pabrėžia, kad jos tikslas nėra pakeisti apskaitininkus, o padidinti jų pajėgumą. „Neno“ teigimu, tokia infrastruktūra leidžia specialistams aptarnauti daugiau įmonių, nes rutininės administracinės užduotys labiau automatizuojamos, o konsultacinis darbas gali išlikti kokybiškas.

    „Mes nepakeičiame apskaitininkų, mes plečiame jų pajėgumą. Tai leidžia vienam „Neno“ apskaitininkui prižiūrėti šimtus klientų vietoje įprastų trisdešimties, neprarandant konsultavimo kokybės“, – teigė Nickas Knuppe.

    Gautos investicijos taip pat bus naudojamos „Neno Labs“ padaliniui, kuris koncentruosis į tyrimus ir plėtrą, susijusią su vadinamuoju aplinkiniu DI. Lygiagrečiai bendrovė planuoja stiprinti apskaitos, mokesčių paslaugų ir rinkodaros bei pardavimų komandas, o į naujas Europos rinkas ruošiasi žengti 2027 metais.

  • „Boldr“ pritraukė 4,6 mln. eurų: kaip namų šildymo ir vėsinimo sistemos gali tapti elektros tinklo rezervu

    „Boldr“ pritraukė 4,6 mln. eurų: kaip namų šildymo ir vėsinimo sistemos gali tapti elektros tinklo rezervu

    Jungtinės Karalystės energijos valdymo startuolis „Boldr“ pritraukė apie 4,6 mln. eurų ikiserijinio A etapo investiciją. Lėšos bus skirtos plėsti technologiją, kuri sujungia namų energijos įrangą ir paverčia ją lanksčiu pajėgumu elektros tinklui.

    Investicijų raundui vadovavo „Unconventional Ventures“, jame dalyvavo ir kiti fondai bei strateginiai investuotojai iš Šiaurės Amerikos ŠVOK sektoriaus. Finansavimas seka po ankstesnio, pernai vykusio sėklinio etapo, kai įmonė taip pat pritraukė papildomų lėšų plėtrai.

    Kas yra lankstus pajėgumas?

    „Boldr“ kuria platformą, kuri sujungia namuose esančią įrangą ir leidžia ją valdyti koordinuotai. Pagrindinis tikslas yra ne pagaminti daugiau elektros, o prireikus greitai sumažinti ar perkelti vartojimą, kad tinklas išlaikytų stabilumą piko metu.

    Tokį vaidmenį gali atlikti įvairūs įrenginiai, pradedant šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemomis, baigiant baterijomis, elektromobilių įkrovikliais ar saulės elektrinėmis. Praktikoje tai reiškia, kad daugybė namų, veikdami kartu, gali suteikti tinklui valdomą paklausos mažinimą.

    Kodėl startuoja nuo ŠVOK?

    Įmonė pirmiausia orientuojasi į ŠVOK, nes šildymas ir vėsinimas daugelyje rinkų sudaro reikšmingą buitinių energijos sąnaudų dalį. Be to, tai įranga, kuri jau dabar turi aiškius valdymo taškus ir gali būti reguliuojama taip, kad vartotojo komfortas būtų paveiktas minimaliai.

    Vietoje tiesioginio darbo su namų savininkais „Boldr“ renkasi kitą kelią: bendradarbiauja su rangovais, kurie diegia, prižiūri ir keičia šildymo bei vėsinimo įrangą. Tokia strategija leidžia sparčiau pasiekti daugiau namų ūkių per jau egzistuojančius aptarnavimo tinklus.

    „Kita elektrinė nebus vienas pastatas. Tai bus milijonai namų, veikiančių kartu. Tačiau to nepasieksi vien vartotojų programėle: reikia rangovų, kurie jau diegia, prižiūri ir keičia namų energijos įrangą“, – sakė „Boldr“ vadovė ir bendraįkūrėja Madi Ablyazov.

    Ką tiksliai siūlo platforma?

    „Boldr“ sprendimai apima išmaniuosius termostatus ir prijungtus valdiklius, pritaikytus veikti su skirtingomis šildymo ir vėsinimo sistemomis. Platforma rangovams suteikia matomumą į įdiegtą įrangą, padeda anksčiau pastebėti galimus gedimus ir planuoti priežiūrą.

    Toks modelis svarbus ir verslui: rangovai išlaiko ryšį su klientu per visą įrangos eksploatavimo laiką, o namų ūkiai gauna nuoseklesnį aptarnavimą. Tuo pačiu sukuriamas pagrindas energijos paklausos valdymui, kai tinklui reikia greitos reakcijos.

    Įmonė skelbia užsitikrinusi platinimo partnerystes su didesniais ŠVOK prekių ženklais ir tiekimo kanalais, įskaitant „Bosch“ priklausančią „Source 1“ bei „Daikin“. Tai suteikia prieigą prie rangovų tinklų visoje JAV ir padeda sprendimus diegti mastu.

    Gautas finansavimas bus panaudotas plėsti technologiją už bekanačių ŠVOK valdiklių ribų ir pritaikyti ją centriniams namų bei lengvosios komercijos ŠVOK sprendimams. Taip pat planuojama spartinti produktų kūrimą ir auginti partnerių bei platinimo tinklą Šiaurės Amerikoje.

    Ilgesnėje perspektyvoje „Boldr“ siekia apjungti ne tik ŠVOK, bet ir kitus namų energijos išteklius, kad jie galėtų veikti kaip paskirstytas, koordinuojamas tinklas. Toks požiūris atitinka tendenciją, kai elektros sistemai vis svarbiau tampa ne vien gamyba, bet ir lankstumas, leidžiantis suvaldyti paklausos šuolius be brangių infrastruktūros plėtros sprendimų.

  • Europos startuolių sandoriai per savaitę: 630 mln. eurų, „SoftBank“ 200 mln. ir banko „Monzo“ pokyčiai

    Europos startuolių sandoriai per savaitę: 630 mln. eurų, „SoftBank“ 200 mln. ir banko „Monzo“ pokyčiai

    Per pastarąją savaitę Europoje fiksuota daugiau nei 45 technologijų sektoriaus finansavimo sandoriai, kurių bendra vertė siekė apie 684 mln. eurų. Taip pat registruota daugiau nei penki įsigijimai, susijungimai ir kiti reikšmingi rinkos judesiai, rodantys, kad kapitalas ir toliau aktyviai ieško augimo istorijų.

    Didžiausias akcentas – „SoftBank“ sprendimas investuoti apie 200 mln. eurų į Šveicarijos robotikos startuolį „Gravis Robotics“. Tokie vėlyvos stadijos čekiai Europoje išlieka reta išimtimi, todėl sandoris išsiskiria ne tik suma, bet ir signalu, kad robotika bei automatizacija vėl atsiduria investuotojų prioritetuose.

    Kitas ryškus finansavimo epizodas – mokėjimų sprendimų bendrovės „Ingenico“ pritrauktas apie 150 mln. eurų kapitalas. Mokėjimų rinkoje pastaraisiais metais spaudimą didino konkurencija ir reguliaciniai reikalavimai, todėl papildomos lėšos dažnai siejamos su restruktūrizavimu, produktų atnaujinimu ir atsparumo stiprinimu.

    Kur krypsta investuotojų dėmesys?

    Tarp dėmesio vertų raundų išsiskyrė ir JAV bei Europos rinkose veikiantys projektai, siejami su didelio masto programinės įrangos plėtra, duomenų valdymu ir produktyvumo sprendimais. Nors dalis raundų viešai pristatomi kaip augimo finansavimas, rinkoje vis labiau akcentuojamas aiškus pajamų modelis ir kelias į pelningumą.

    Ši tendencija ypač ryški DI sprendimų segmentuose: investuotojai nori ne tik technologijos pažado, bet ir apčiuopiamos grąžos, matuojamos klientų išlaikymu, prenumeratų augimu ir sąnaudų kontrole. Dėl to startuoliai dažniau kalba apie konkrečius naudojimo scenarijus versle, o ne vien apie produktų viziją.

    Įsigijimai ir susijungimai grįžta į darbotvarkę

    Savaitės apžvalgoje matyti ir keli įsigijimai: investuotojai bei strateginiai pirkėjai ieško technologijų, kurios greitai papildytų portfelį, ypač energetikos kaupimo, skaitmeninės sveikatos ir infrastruktūrinės programinės įrangos srityse. Tokie sandoriai dažnai tampa alternatyva lėtesniam organiniam augimui, kai rinkoje atsargiau vertinamos naujos investicijos.

    Vokietijoje dėmesio sulaukė sandoriai, susiję su baterijų kaupimo sprendimais ir programinės įrangos bendrovėmis, o Šveicarijoje – skaitmeninės sveikatos kryptis. Bendra kryptis aiški: pirkėjai dažniau renkasi įmones, kurios turi aiškiai suformuotą produktą ir įrodytą paklausą, o ne vien ankstyvą idėją.

    Personalo pokyčiai ir nauji projektai

    Be finansavimo ir M ir A naujienų, išsiskyrė ir banko „Monzo“ valdymo pokytis: ilgametis pirmininkas Gary Hoffmanas traukiasi po beveik aštuonerių metų. Tokie pokyčiai paprastai signalizuoja naują strateginį etapą – nuo augimo fazės iki didesnio dėmesio efektyvumui, reguliacinei brandai ar pasirengimui platesniam kapitalo pritraukimui.

    Taip pat išryškėjo socialinės krypties platformų idėjos, įskaitant saugesnės smulkių darbų rinkos paaugliams koncepciją. Pastaruoju metu tokie projektai dažniau vertinami per pasitikėjimo, tapatybės patikros ir rizikų valdymo prizmę, nes vartotojų saugumas tampa esmine produkto dalimi, o ne papildoma funkcija.

    Visa savaitės statistika rodo, kad Europos technologijų ekosistema išlaiko tempą, tačiau investuotojai išlieka selektyvūs. Didesnius šansus pritraukti kapitalą turi tie, kurie gali aiškiai parodyti, kaip produktas kuria vertę ir kaip augimas bus pasiektas neaukojant finansinės drausmės.

  • Prancūzijos technologijų rinką H1 2026 tempė DI ir kosmosas: kas pritraukė daugiausia lėšų?

    Prancūzijos technologijų rinką H1 2026 tempė DI ir kosmosas: kas pritraukė daugiausia lėšų?

    Prancūzija 2026 metų pirmąjį pusmetį išliko viena aktyviausių Europos technologijų investicijų rinkų, o didžiausi pinigų srautai krypo į dirbtinis intelektas, kosmoso infrastruktūrą, finansines technologijas ir sveikatos sprendimus. Bendrą vaizdą smarkiai suformavo keli itin stambūs sandoriai, todėl rinka atrodė koncentruota, nors aktyvumas buvo platus.

    Didžiausią sumą pritraukė palydovinio ryšio grupė „Eutelsat“, kuri užsitikrino apie 975 mln. eurų finansavimą skolintomis lėšomis. Pinigai siejami su 340 naujų žemos orbitos palydovų įsigijimu ir „OneWeb“ tinklo plėtra bei atnaujinimu, stiprinant europinę alternatyvą globaliems palydoviniams tinklams.

    Dirbtinis intelektas tapo vienu svarbiausių kapitalo traukos centrų, ypač ten, kur investuojama ne tik į produktą, bet ir į skaičiavimo infrastruktūrą. Prancūzijoje tai ryškiai matėsi tiek ankstyvos stadijos milžiniškuose raunduose, tiek skolos finansavime, kai lėšos nukreipiamos į grafikos procesorių ir duomenų centrų pajėgumus.

    Vienas iš išskirtinių sandorių buvo „Advanced Machine Intelligence“ sėklinis raundas, siekęs maždaug 1 mlrd. eurų. Bendrovė kuria vadinamuosius pasaulio modelius, kurie skirti geriau suprasti ir prognozuoti fizinio pasaulio dėsningumus, o tai investuotojams signalizuoja apie bandymą išeiti už vien didžiųjų kalbos modelių logikos ribų.

    Tuo metu „Mistral AI“ pasitelkė apie 830 mln. eurų skolos finansavimą, siekdama įsigyti 13 800 „Nvidia“ grafikos procesorių ir vystyti pirmąjį savo duomenų centrą Prancūzijoje. Tokie sprendimai atspindi platesnę tendenciją: DI rinkoje konkurencinis pranašumas vis dažniau remiasi ne vien modelių idėjomis, bet ir prieiga prie skaičiavimo galios bei duomenų kontrolės.

    Sveikatos technologijų segmente ryškiausiai išsiskyrė „Alan“, kuri per du raundus pritraukė apie 580 mln. eurų, o tai pabrėžė investuotojų apetitą skaitmeninėms draudimo ir paslaugų platformoms. Tarp sandorių buvo ir su vertinimu siejamas 480 mln. eurų etapas, kuriame bendrovė buvo vertinama maždaug 5,5 mlrd. eurų.

    Greta DI ir sveikatos sprendimų didelį dėmesį išlaikė kosmoso ir giliųjų technologijų kryptys, įskaitant aviaciją bei kvantinę kompiuteriją. Pavyzdžiui, „AURA AERO“ pritraukė apie 340 mln. eurų mažesnės taršos orlaiviams, o „Quobly“ gavo 115 mln. eurų silicio kvantinių kompiuterių komercializavimui ir diegimui debesijos bei didelio našumo skaičiavimo aplinkose.

    Finansinių technologijų ir skaitmeninių finansų kryptys taip pat išliko reikšmingos, nors jų sandoriai buvo mažesni už didžiuosius DI ir infrastruktūros raundus. „Pennylane“ pritraukė apie 200 mln. eurų, siekdama plėstis Europoje ir stiprinti mokėjimų bei pinigų srautų valdymo sprendimus, o decentralizuotų finansų protokolas „Morpho“ gavo apie 160 mln. eurų plėtrai ir integracijoms.

    Pastebima ir gynybos bei saugumo technologijų krypties stiprėjimo tendencija, kurią skatina geopolitinė aplinka ir auganti paklausa suvereniosioms technologijoms. „Harmattan AI“ pritraukė apie 185 mln. eurų autonominėms sistemoms bei su karinėmis operacijomis susijusiems sprendimams plėtoti.

    Apskritai 2026 metų pirmojo pusmečio Prancūzijos technologijų finansavimas parodė dvi paralelines realybes: kelios itin stambios transakcijos smarkiai kilstelėjo bendrą sumą, tačiau kartu išliko platus vidutinio dydžio sandorių vamzdynas. Rinkos kryptį aiškiai žymi DI infrastruktūra, kosmoso ryšys, sveikatos platformos ir suverenios saugumo technologijos.

  • „Flip“ pritraukė 25 mln. eurų: DI platforma plečiama gamybos, prekybos ir slaugos darbuotojams

    „Flip“ pritraukė 25 mln. eurų: DI platforma plečiama gamybos, prekybos ir slaugos darbuotojams

    Darbuotojų patirties platformą kurianti bendrovė „Flip“ pritraukė 25 mln. eurų investicijų, kurias skirs DI sprendimų plėtrai ir diegimui tarp pirmosios linijos darbuotojų. Finansavimo raunde dalyvavo esami investuotojai Notion Capital ir HV Capital, taip pat prisijungė Badeno-Viurtembergo plėtros bankas L-Bank bei verslo angelų ir institucinių investuotojų grupė.

    „Flip“ įkurta 2018 metais ir kuria skaitmeninę darbuotojų platformą gamybos, mažmeninės prekybos, logistikos, slaugos ir svetingumo sektoriams. Tai sritys, kuriose nemaža dalis darbuotojų kasdien neturi prieigos prie įmonės kompiuterio ar vidinio el. pašto, todėl tradiciniai biuro įrankiai jiems veikia prasčiau.

    Platformoje sujungiami vidinės komunikacijos kanalai, darbo procesai, skaitmeninė tapatybė ir DI įrankiai vienoje programėlėje. Bendrovė teigia, kad taip sprendžia vieną ryškiausių darbo rinkos skaitmenizacijos problemų: biuruose DI sprendimai diegiami greitai, o „be darbo stalo“ dirbantys žmonės dažnai lieka už borto dėl infrastruktūros ir prieigų trūkumo.

    „DI jau seniai tapo kasdienybe biure, tačiau prie konvejerio, parduotuvėse ar slaugos įstaigose jis dar tik skinasi kelią“, – sakė „Flip“ bendraįkūrėjas ir vadovas Benedikt Brand.

    Plėtros centre yra „Flip“ produktas Fusion, kuris padeda generuoti konkrečiai komandai ar padaliniui pritaikytas programėles pagal parduotuvės, pamainos ar veiklos proceso poreikius. Idėja paprasta: vietoj kelių atskirai perkamo ir ilgai diegiamo programinio sprendimo vienai užduočiai, įmonė gali greičiau sukurti tikslinę funkciją vienoje aplinkoje.

    Kitas svarbus elementas yra Frontline Identity funkcija, leidžianti darbuotojams naudotis įmonės sistemomis neturint korporatyvinio el. pašto. Tai sukuria tapatybės sluoksnį, per kurį paprasčiau valdyti prisijungimus, teises ir prieigą prie vidinių programų, o kartu atveria kelią DI įrankių naudojimui kasdieniuose procesuose.

    Bendrovės teigimu, šios dalys kartu sudaro bazę DI diegimui tarp pirmosios linijos darbuotojų: nuo patikimos skaitmeninės tapatybės iki DI agentų ir konkrečioms užduotims pritaikytų programėlių. Naujos lėšos bus naudojamos šiai infrastruktūrai toliau vystyti ir „Flip“ platformos plėtrai.

  • „Astute“ pritraukė 1,1 mln. eurų ir startuoja su B2B platforma, skirta kūrėjų partnerystėms

    „Astute“ pritraukė 1,1 mln. eurų ir startuoja su B2B platforma, skirta kūrėjų partnerystėms

    Partnerystes tarp B2B bendrovių ir naujosios medijos kūrėjų valdyti padedanti platforma „Astute“ paskelbė pritraukusi 1,1 mln. eurų iš ankstyvosios (pre-seed) investicijų serijos. Kartu įmonė pranešė pradedanti veikti su nauja B2B platformos versija, skirta kūrėjų kanalų atrankai, bendradarbiavimo organizavimui ir rezultatų matavimui.

    Finansavimo raundą, kaip skelbiama, parėmė keli rizikos kapitalo fondai ir strateginiai privatūs investuotojai. Bendrovę įkūrė Vida Stanić ir Abhishek Manikandan, o „Astute“ tikslas yra supaprastinti procesą, kuris B2B rinkoje dažnai būna lėtas ir išskaidytas per daugybę skirtingų kanalų.

    Kodėl B2B marketingas keičiasi?

    „Astute“ savo sprendimą pozicionuoja platesniame rinkos poslinkyje: auditorijos vis daugiau dėmesio skiria naujosios medijos formatams, tokiems kaip naujienlaiškiai, tinklalaidės ir socialiniai tinklai, o ne vien tradicinei reklamai, ryšiams su visuomene ar paieškos sistemų optimizavimui. B2B bendrovėms tai reiškia augantį poreikį atsirasti ten, kur sprendimų priėmėjai realiai vartoja turinį ir kur formuojasi nuomonė.

    Tokioje aplinkoje svarbus tampa ne tik pasiekiamumas, bet ir patikimumas, todėl kūrėjų rekomendacijos, interviu, tinklalaidžių epizodai ar redakciniai paminėjimai gali veikti kaip reputacijos kapitalas. Kartu daugėja nepriklausomų kanalų, o jų paieška ir įvertinimas reikalauja vis daugiau laiko ir duomenų.

    Kaip veikia platforma ir kuo čia DI?

    Bendrovė teigia, kad platformoje naudojami du DI agentai, automatizuojantys abi partnerystės puses. Vienas agentas orientuotas į kūrėjus ir padeda su administracinėmis užduotimis, susijusiomis su prekės ženklais bei kampanijomis, o kitas skirtas B2B įmonėms, kad šios greičiau rastų tinkamus kūrėjus ir valdytų kampanijas.

    „Astute“ nurodo, kad technologija stebi daugiau nei 1 000 000 kūrėjų įrašų per minutę ir fiksuoja, kur ir kaip minimos konkrečios bendrovės bei jų konkurentai. Remiantis šiais signalais siūlomos potencialios partnerystės kryptys, o pati platforma pritaikyta įvairiems formatams, įskaitant interviu, tinklalaidžių pasirodymus, reklamos integracijas ar bendrus renginius.

    Matavimas ir ateities planai

    Platforma taip pat orientuota į rezultatų matavimą: nuo parodymų ir konversijų iki prekės ženklo matomumo. Bendrovė pabrėžia, kad atskiras dėmesys skiriamas matomumui DI pagrįstose paieškos ir rekomendacijų sistemose, nes jos vis dažniau daro įtaką tam, kaip atrandami produktai ir paslaugos.

    „Daugelį metų B2B marketingas rėmėsi reklama, ryšiais su visuomene ir paieškos sistemų optimizavimu, tačiau auditorijos persikėlė į naujosios medijos kanalus, tokius kaip naujienlaiškiai, tinklalaidės ir socialiniai tinklai. B2B rinka šiame pokytyje yra kita eilėje“, – sakė „Astute“ įkūrėja ir vadovė Vida Stanić.

    Ilgesnėje perspektyvoje „Astute“ planuoja plėstis nuo pavienių partnerystės sandorių prie platesnio B2B prekės ženklų auginimo, patikimumo stiprinimo ir nuosavų auditorijų kūrimo. Įmonė tikisi, kad didėjant konkurencijai ir mažėjant produktų kūrimo barjerams, būtent distribucija ir matomumas taps vienu svarbiausių veiksnių technologijų rinkoje.