CP v2

Tag: Rizikos kapitalas

  • „Forest“ pritraukė dar 31 mln. eurų: kaip plės dalijamų e. dviračių tinklą Londone

    Londone veikianti dalijamų elektrinių dviračių operatorė „Forest“ pritraukė papildomus 31 mln. eurų finansavimo ir iš viso padidino savo Series B raundą iki 46 mln. eurų. Bendrovė skelbia, kad lėšos bus nukreiptos į plėtrą sostinėje, technologijų vystymą ir saugumo bei parkavimo kontrolės sprendimus.

    Pasak įmonės, dalis kapitalo yra nuosavybės investicijos, kurias skyrė „OKAI“ ir keli esami investuotojai, o kita dalis sudaryta iš turtu užtikrinto finansavimo, suteikto esamo skolintojo „Fintex Capital“. Toks derinys leidžia didinti parką ir infrastruktūrą neapsiribojant vien tik rizikos kapitalo injekcijomis.

    Plėtra, infrastruktūra ir kontrolė

    „Forest“ teigia, kad naujas finansavimas pagreitins veiklos mastelio didinimą visame Londone, o kartu leis daugiau investuoti į dviračių infrastruktūrą. Bendrovė akcentuoja parkavimo vietas ir jų atitikties kontrolę, nes tai yra viena jautriausių dalijamos mikromobilumo paslaugos vietų miestų centruose.

    Įmonė nurodo jau investavusi į 2 600 parkavimo vietų ir planuoja šią kryptį tęsti, kad sumažintų netvarkingai paliekamų transporto priemonių problemą. Praktikoje tai reiškia daugiau aiškiai pažymėtų stovėjimo zonų ir griežtesnę skaitmeninę kontrolę programėlėje.

    Augantis naudojimas ir konkurencija mieste

    Bendrovė, įkurta 2020 metais, skelbia aptarnaujanti apie 1,5 mln. naudotojų ir vykdanti maždaug 2 mln. kelionių per mėnesį Londono rajonuose. „Forest“ taip pat teigia, kad jos veikla organizuojama taip, jog paslauga būtų be tiesioginių emisijų, o dviračiai ir aptarnavimo transportas būtų maitinami atsinaujinančia energija.

    Paklausą tokio tipo paslaugoms dažnai padidina viešojo transporto trikdžiai: bendrovė nurodė, kad per neseniai vykusius metro streikus kelionių skaičius buvo išaugęs apie 30 proc. Tai išryškina dalijamų elektrinių dviračių vaidmenį kaip alternatyvos, kai miestas susiduria su mobilumo apkrovomis.

    Partnerystė su gamintoju ir saugumo akcentas

    Finansavimo sandoryje dalyvaujantis „OKAI“, kuris yra „Forest“ elektrinių dviračių gamintojas, įgijo mažumos paketą. Bendrovės teigimu, tai suteiks daugiau įtakos dviračių dizainui ir gamybos sprendimams, kad parkas tarnautų ilgiau, o priežiūra būtų efektyvesnė.

    „Tai buvo išskirtinio augimo laikotarpis, o šis finansavimas rodo akcininkų pasitikėjimą mūsų gebėjimu atsakingai plėstis Londone“, – sakė „Forest“ finansų vadovas Jose Eluchans.

    „Fintex Capital“ vadovas Robertas Stafleris teigė, kad skolintojas plečia turtu užtikrinto finansavimo liniją, mat paslaugos paklausa didėja. Bendrovė pabrėžia, kad papildomi ištekliai bus skirti ir saugumo funkcijoms, ir parkavimo taisyklių laikymuisi gerinti.

  • Masinis talentų bėgimas iš „Google“ ir „Meta“: kuriasi DI startuoliai, renka milijardus eurų

    Masinis talentų bėgimas iš „Google“ ir „Meta“: kuriasi DI startuoliai, renka milijardus eurų

    Didžiosios technologijų bendrovės, tokios kaip „Google“ ir „Meta“, susiduria su ryškiu talentų nutekėjimu: dalis aukščiausio lygio DI tyrėjų palieka korporacijas ir kuria nuosavas įmones. Investuotojai į šiuos ankstyvos stadijos DI laboratorijų projektus pila rekordiškai dideles sumas, o kai kurie startuoliai pinigus pritraukia per kelis mėnesius nuo įkūrimo.

    Viena ryškiausių istorijų – buvusio „Google DeepMind“ tyrėjo Davido Silverio startuolis „Ineffable Intelligence“, kuris paskelbė pritraukęs apie 1,0 mlrd. eurų pradinį finansavimą. Tai išskirtinis atvejis rinkoje, kurioje tradiciškai didžiausios sumos skiriamos jau įrodžiusioms produktą įmonėms, o ne ką tik susikūrusioms komandoms.

    Kodėl tyrėjai išeina?

    Rizikos kapitalo atstovai aiškina, kad didžiosios DI laboratorijos vis labiau spaudžiamos greitai parodyti apčiuopiamą verslo grąžą. Dėl to siaurėja tyrimų kryptys, o eksperimentinėms idėjoms, kurios nepadeda laimėti artimiausios konkurencinės lenktynės, dažniau pristinga laiko ir resursų.

    „Kai dalyvauji lenktynėse, natūraliai susiaurini fokusą. Tai sukuria vakuumą: ištisos tyrimų sritys atsiduria paraštėse ne todėl, kad jos nesvarbios, o todėl, kad nelaimi čia ir dabar“, – sakė rizikos kapitalo valdytoja Elise Stern.

    Milijardai už pažadą ir komandą

    Kartu su „Ineffable Intelligence“ minimi ir kiti projektai, kuriuos steigia buvę pirmaujančių laboratorijų darbuotojai: pavyzdžiui, pranešama, kad Timas Rocktäschelis siekia pritraukti iki 0,9 mlrd. eurų savo kuriamam startuoliui „Recursive Superintelligence“. Kiti pavyzdžiai rodo tą pačią tendenciją: stambūs čekiai vis dažniau keliauja komandų reputacijai ir ambicijai, o ne brandžiam produktui.

    Šis modelis veikia ir todėl, kad investuotojai tokius steigėjus laiko turinčiais unikalų pranašumą: jie jau yra matę, kas veikia dideliu mastu, ir gerai supranta, kokios idėjos viduje lieka neįgyvendintos. Dėl to nauji startuoliai dažnai taikosi į konkrečias nišas, kurias korporacijos laikinai nustumia į šalį.

    Ieško spragų už didžiųjų ribų

    Viena iš krypčių – DI taikymas lustų kūrime, kur pasitikėjimas ir neutralumas tampa strateginiu pranašumu. Pavyzdžiui, „Ricursive Intelligence“ kuria įrankius, skirtus padėti lustų dizainui, o jos steigėjos Anna Goldie ir Azalia Mirhoseini anksčiau dirbo „Google DeepMind“ ir „Anthropic“ aplinkoje, prisidėdamos prie automatizuoto lustų projektavimo iniciatyvų.

    „Kad lustų gamintojai patikėtų mums savo vertingiausia intelektine nuosavybe, turime būti neutrali pusė. To nebūtų įmanoma užtikrinti, jei būtume „Google“ viduje“, – sakė Anna Goldie.

    Kitos komandos kuria autonominių laboratorijų idėjas, o dar kiti startuoliai stengiasi peržengti vyraujančią didžiųjų kalbos modelių paradigmą, ieškodami patikimesnio elgesio realiame pasaulyje. Pabrėžiama, kad DI jau juda už ekranų ribų į pramonę, robotiką ir sveikatos apsaugą, kur svarbūs tokie aspektai kaip priežastingumas, stabilumas ir aiškinamumas.

    Tuo pat metu naujai besikuriančios įmonės aktyviai samdo iš tų pačių talentų baseinų: iš buvusių darbdavių bei kitų rinkos lyderių. Tai dar labiau kaitina atlygių konkurenciją ir didina spaudimą didžiosioms bendrovėms išlaikyti tyrėjus, kurie gali pasirinkti kurti savo verslą su investuotojų užnugariu.

  • Vokietijos robotikos startuolis „Sereact“ pritraukė 102 mln. eurų: ką žada naujas DI modelis

    Vokietijos robotikos startuolis „Sereact“ pritraukė 102 mln. eurų: ką žada naujas DI modelis

    Vokietijos robotikos startuolis „Sereact“ paskelbė užbaigęs B serijos investicijų etapą ir pritraukęs apie 102 mln. eurų. Bendrovė teigia, kad lėšas skirs naujausio DI modelio kūrimui, diegimo mastui didinti ir plėtrai JAV.

    Investicijų etapui vadovavo rizikos kapitalo fondas Headline, o prie jo prisijungė Bullhound Capital, Felix Capital ir Daphni. Taip pat dalyvavo ankstesni investuotojai Air Street Capital, Creandum ir Point Nine.

    „Sereact“ anksčiau buvo pritraukusi apie 26 mln. eurų A serijos finansavimą, o bendrai per kelis etapus – daugiau nei 130 mln. eurų. Tokie skaičiai rodo, kad DI grįsta robotika išlieka viena karščiausių sričių Europoje, ypač ten, kur siekiama automatizuoti sandėlių ir gamybos procesus.

    Štutgarte įsikūrusi bendrovė kuria programinę įrangą robotams, suteikiančią jiems universalesnes regos ir manipuliavimo galimybes. Įmonė teigia, kad jos sprendimai gali būti pritaikomi skirtingose pramonės šakose, o tikslas – kad robotai greičiau suprastų aplinką ir patikimiau atliktų fizines užduotis.

    Didžiausia naujo finansavimo dalis bus skirta modelio „Cortex 2“ vystymui ir diegimui. Pasak „Sereact“, modelis mokomas įvairių fizinių veiksmų scenarijų ir realiu laiku padeda parinkti tikėtiniausiai sėkmingą veiksmų strategiją konkrečioje situacijoje.

    „Tai perkelia „Cortex“ iš paprasto daiktų paėmimo į darbus, kur svarbus kontaktas: įtempimo sąlygomis atliekamas surinkimas, komplektavimas, dėjimas, kai svarbus kiekvienas milimetras“, – sakė vienas iš įkūrėjų ir vadovas Ralf Guide.

    Startuolis pabrėžia, kad pats robotų negamina ir neparduoda paslaugų, o tiekia modelį, kuris gali veikti su skirtinga robotika. Tokia kryptis atitinka rinkos tendenciją, kai įmonės ieško ne vienos paskirties automatizacijos, bet programinės „smegenų“ dalies, kuri leistų tą pačią technologiją pritaikyti skirtingose darbo vietose.

    Plėtros JAV planuose numatytas biuras Bostone, kur ketinama auginti komandas nuo inžinerijos iki komercinių funkcijų. „Sereact“ skelbia turinti klientų Europoje ir JAV, tarp jų – BMW ir Daimler Truck, o taip pat logistikos bendrovių, kurios robotiką naudoja sandėliuose.

    Bendrovė akcentuoja ir realaus pasaulio duomenų svarbą: diegimai pas klientus generuoja grįžtamąjį ryšį, iš kurio sistema mokosi, todėl sprendimai gali sparčiau tobulėti nei vien sintetiniais duomenimis apmokyti modeliai. Tai ypač aktualu robotikoje, kur aplinkos sąlygos ir objektai dažnai skiriasi nuo laboratorinių scenarijų.

  • „Ineffable Intelligence“ išlindo iš šešėlio: 1 mlrd. eurų sėkla ir planas kurti superintelektą

    „Ineffable Intelligence“ išlindo iš šešėlio: 1 mlrd. eurų sėkla ir planas kurti superintelektą

    Startuolis „Ineffable Intelligence“ pranešė baigęs slaptą veiklos etapą ir oficialiai startuojantis rinkoje. Bendrovė teigia pritraukusi apie 1 mlrd. eurų pradinę investiciją, o jos vertė po sandorio siekia maždaug 4,8 mlrd. eurų.

    Toks sėklinis finansavimas Europoje būtų išskirtinis mastu, nes įprastai ankstyviausiose stadijose investicijos skaičiuojamos dešimtimis ar šimtais milijonų eurų. Vis dėlto rinkoje pastaraisiais metais daugėja vadinamųjų mega sandorių DI srityje, kai kapitalas koncentruojasi keliuose itin ambicinguose projektuose.

    Kas slypi už idėjos?

    Bendrovė skelbia siekianti kurti mokymosi sistemą, paremtą sustiprinamuoju mokymusi, kuri galėtų nuolat įgyti naujų įgūdžių ir žinių iš patirties. Skirtingai nei dauguma dabartinių DI sprendimų, čia akcentuojamas mokymasis veikiant aplinkoje, o ne vien iš žmonių sukurtų duomenų.

    Šis požiūris siejamas su plačiau žinomais proveržiais, kai sustiprinamojo mokymosi metodais kuriamos sistemos mokosi spręsti uždavinius per bandymus ir grįžtamąjį ryšį. Praktikoje tai reiškia didelį skaičiavimo resursų poreikį, ilgesnius eksperimentavimo ciklus ir aukštesnę technologinę riziką, bet potencialiai ir didesnę grąžą.

    Kas įkūrė ir kas investavo?

    „Ineffable Intelligence“ įkūrė Davidas Silveris, siejamas su sustiprinamojo mokymosi krypties vystymu ir akademine veikla Londone. Bendrovė pabrėžia, kad komanda kuriama aplink ilgalaikę viziją spręsti fundamentinį klausimą, kaip intelektas gali atrasti naujas žinias.

    „Pasauliui reikia vietos, kur sustiprinamojo mokymosi ambicija galėtų klestėti ir kur būtų tiesiai sprendžiamas klausimas, kaip atrasti naujas žinias“, – sakė Davidas Silveris.

    Investuotojų sąraše minimos rizikos kapitalo įmonės ir strateginiai partneriai, tarp jų „Sequoia“, „Lightspeed“, taip pat technologijų bendrovė „NVIDIA“ ir kiti fondai. Tokia sudėtis rodo ne tik finansinį užnugarį, bet ir galimą prieigą prie skaičiavimo infrastruktūros, kuri DI projektams tampa vienu svarbiausių konkurencinių veiksnių.

    Kodėl tai svarbu rinkai?

    Didelės investicijos ankstyvoje stadijoje dažnai signalizuoja lenktynes dėl talento ir skaičiavimo galios, ypač kai kalbama apie naujos kartos DI sistemas. Rinkoje tai kelia ir klausimų: ar tokios ambicijos pateisins milžiniškas sąnaudas, ir kaip bus valdomos rizikos, susijusios su galingų modelių sauga bei valdymu.

    „Ineffable Intelligence“ taip pat akcentuoja filantropinį įsipareigojimą: įkūrėjas žada paaukoti visą asmeninę finansinę grąžą iš turimos bendrovės dalies per „Founders Pledge“. Jei bendrovės vertė toliau sparčiai augs, tokio pažado vertė teoriškai galėtų siekti milijardus eurų.

  • Buvęs „Google DeepMind“ žvaigždė surinko 1 mlrd. eurų: siekia superintelekto proveržio

    Buvęs „Google DeepMind“ žvaigždė surinko 1 mlrd. eurų: siekia superintelekto proveržio

    Buvęs „Google DeepMind“ tyrėjas Davidas Silveris pranešė, kad jo naujai įkurta bendrovė „Ineffable Intelligence“ pritraukė apie 1 mlrd. eurų sėklinio finansavimo. Toks dydis šiai stadijai Europoje laikomas išskirtiniu ir rodo, kad investuotojai vis agresyviau stato ant dirbtinio intelekto laboratorijų.

    Įmonė įkurta 2025 metų pabaigoje, o jos pagrindinė kryptis – pastiprinamasis mokymas, kai DI mokosi iš patirties, o ne vien iš žmonių sugeneruotų duomenų ar interneto tekstų. Šis metodas siejamas su proveržiais kuriant sistemas, gebančias savarankiškai ieškoti sprendimų ir optimizuoti strategijas.

    Milžiniška investuotojų rikiuotė

    Skelbiama, kad finansavimo raundą bendrai vedė rizikos kapitalo fondai „Sequoia“ ir „Lightspeed“, taip pat prisidėjo „Nvidia“, DST Global, „Index“, „Google“ bei Jungtinės Karalystės Sovereign AI Fund. Tokia sudėtis signalizuoja, kad rinka tikisi ne greito produkto, o ilgalaikės, fundamentalios technologinės lyderystės.

    Po šio sandorio „Ineffable Intelligence“ vertė siekia apie 4,7 mlrd. eurų. Vertinimas pagrįstas ne dabartinėmis pajamomis, o potencialu sukurti naujos kartos DI sistemą ir pritraukti elitinius tyrėjus itin konkurencingoje darbo rinkoje.

    Ką įmonė vadina superintelektu?

    D. Silveris teigia, kad „Ineffable Intelligence“ ambicija – sukurti sistemą, kuri žinias atrastų pati, per bandymus, klaidas ir nuoseklų mokymąsi. Tokios krypties šalininkai argumentuoja, kad ateities DI turėtų ne tik atkartoti žmonių sukauptą informaciją, bet ir generuoti naujas įžvalgas, hipotezes bei sprendimų strategijas.

    „Mūsų misija – užmegzti pirmą kontaktą su superintelektu“, – sakė Davidas Silveris.

    Pastiprinamasis mokymas dažniausiai siejamas su užduotimis, kuriose svarbus veiksmų planavimas, sprendimų priėmimas ir ilgalaikis tikslų siekimas. Būtent čia, anot ekspertų, slypi galimybės kurti DI, kuris geriau supranta pasekmes, greičiau adaptuojasi ir gali mokytis iš realaus pasaulio signalų.

    Didžiųjų technologijų talentų migracija

    Šis sandoris įsilieja į platesnę tendenciją, kai aukščiausio lygio tyrėjai palieka didžiąsias technologijų bendroves ir steigia naujas DI laboratorijas, o investuotojai į jas per trumpą laiką sukoncentruoja milijardines sumas. Rinkoje daugėja atvejų, kai vos kelių mėnesių startuoliai iškart gauna šimtus milijonų ar net daugiau, remiantis komandos reputacija ir pasirinkta tyrimų kryptimi.

    Jungtinės Karalystės atstovai taip pat akcentuoja strateginį tikslą auginti vietinę DI ekosistemą, kad šalis būtų ne tik technologijų vartotoja, bet ir kūrėja. Valstybiniai fondai tokiuose raunduose dažnai vertinami kaip bandymas stiprinti suverenias kompetencijas, ypač kai DI tampa geopolitinės konkurencijos dalimi.

  • Austrijos „Noreja“ pritraukė 1 100 000 eurų: kaip DI grįsta procesų analizė keičia verslo sprendimus

    Austrijos „Noreja“ pritraukė 1 100 000 eurų: kaip DI grįsta procesų analizė keičia verslo sprendimus

    Austrijoje, Forarlbergo regione įsikūręs startuolis „Noreja“ užbaigė 1 100 000 eurų investicijų etapą. Bendrovė teigia, kad lėšos bus skirtos augimui ir komandų plėtrai, daugiausia pardavimų, rinkodaros ir klientų sėkmės srityse.

    Į investuotojų ir partnerių ratą įtraukti tiek esami, tiek nauji rėmėjai, tarp jų Markusas Neumayras, Janas Sprengnetteris, prof. Martinas Kaiseris ir Gordana McNamara. Pasak bendrovės, G. McNamara prisijungs kaip patarėja, orientuota į produkto išvedimo į rinką strategiją, taip pat dirbs kaip dalinė komercijos vadovė.

    „Užbaigę šį investicijų etapą, kuriame tvirtą pagrindą kitai „Noreja“ augimo fazei. Kartu su investuotojais siekiame toliau vystyti produktą ir įtvirtinti platformą tarp lyderių generatyvios procesų žvalgybos srityje“, – sakė „Noreja“ bendraįkūrėjai Lukas Pfahlsberger ir Philippas Waibel.

    Kas yra procesų žvalgyba?

    Procesų žvalgyba paprastai siejama su įmonių veiklos srautų analize, kai iš operacinių sistemų surinkti duomenys padeda matyti, kur atsiranda vėlavimai, nukrypimai ar neefektyvumas. Tokia analizė svarbi organizacijoms, kurios nori greičiau apdoroti užsakymus, mažinti aptarnavimo laiką ar geriau valdyti rizikas.

    „Noreja“ akcentuoja, kad jos sprendimas remiasi žinių grafais, kurie padeda DI geriau suprasti verslo procesų ryšius ir kontekstą. Tokiu būdu, anot bendrovės, lengviau pastebėti ne tik pavienes klaidas, bet ir priežastinius ryšius, kurie dažnai pasimeta tradicinėse ataskaitose.

    Kaip veikia „Noreja“ platforma

    Bendrovė nurodo, kad platformą sudaro keli moduliai, skirti skirtingoms užduotims: informacinių skydelių aplinka, analizės darbo vieta ir DI pagalbininkas, teikiantis kontekstinius atsakymus. Toks modelis leidžia tame pačiame įrankyje matyti rodiklius, gilintis į konkrečius žingsnius ir greičiau susieti procesų duomenis su vidaus taisyklėmis ar paslaugų lygio susitarimais.

    Tarp akcentuojamų elementų yra „Minerva“, apibūdinama kaip kontekstui jautrus DI asistentas, galintis sujungti procesų duomenis su papildomu organizacijos žinojimu. Be to, numatyta aplinka techniniam darbui, kurioje duomenų analitikai gali naudoti „Python“ įrankius, dirbdami tiesiogiai su žinių grafu.

    Kodėl investuotojai domisi DI procesų analize

    Pastaraisiais metais įmonės vis dažniau investuoja į sprendimus, kurie ne tik parodo, kas įvyko, bet ir padeda suprasti, kodėl taip įvyko bei ką daryti toliau. Praktikoje tai reiškia perėjimą nuo retrospektyvinių ataskaitų prie sprendimų, kurie gali siūlyti optimizavimo scenarijus ir automatizuoti dalį analizės.

    „Noreja“ teigia siekianti vystyti generatyvios procesų žvalgybos kryptį, kur DI gali padėti ne tik identifikuoti silpnąsias vietas, bet ir perimti dalį optimizavimo užduočių. Įmonės planuojama komercinė plėtra rodo, kad pagrindinis dėmesys artimiausiu metu bus skiriamas produkto įsitvirtinimui rinkoje ir klientų portfelio auginimui.

    Startuolis įkurtas 2021 metais kaip Vienos ekonomikos ir verslo universiteto atšaka. Jį įsteigė Lukas Pfahlsberger, Philippas Waibel ir prof. Janas Mendlingas, o pagrindinis tikslas įvardijamas kaip tikslesnis procesų „skausmo taškų“ nustatymas ir aiškesnis optimizavimo potencialo išryškinimas.

  • Kopenhagos „Atech“ pritraukė 681 000 eurų: DI žada pagreitinti ir atpiginti aparatinės įrangos prototipus

    Kopenhagoje įsikūręs aparatinės įrangos startuolis „Atech“ pranešė užsitikrinęs 681 000 eurų išankstinio pradinio etapo investiciją. Bendrovė kuria DI paremtą platformą, kuri turi supaprastinti fizinių produktų kūrimą nuo idėjos iki prototipo, naudojant natūralios kalbos užklausas.

    Į raundą investavo „Nordic Makers“, „Emblem“, „Lovable“, „Sequoia Scout Fund“ ir „Andreessen Horowitz Scout Fund“. Nors suma nėra didelė, ankstyvame etape ji skirta suformuoti produktą ir patikrinti, ar DI metodai gali realiai sumažinti aparatūros kūrimo kainą bei laiką.

    „Matau panašius dėsningumus, kokius anksčiau matėme „Lovable“ istorijoje, tik šįkart aparatinėje įrangoje. Labai įdomu stebėti „Atech“ kelionę“, – sakė „Lovable“ vadovas Antonas Osika.

    „Atech“ save pozicionuoja kaip įrankį, mažinantį slenkstį tiems, kurie turi idėją, bet neturi inžinierių komandos, laboratorijos ar ilgo produkto vystymo grafiko. Startuolis teigia, kad tradiciškai prototipų kūrimas reikalavo arba ilgametės specializacijos, arba didelių biudžetų, todėl nemažai sumanymų taip ir likdavo brėžiniuose.

    Bendrovė kalba apie vadinamąją vibe-engineering kryptį aparatinėje įrangoje, kai žmogus aprašo norimą įrenginį paprastais žodžiais, o sistema automatiškai paruošia prototipo sprendinį ir pagrindinius techninius komponentus. Tokia idėja atliepia platesnę rinkos tendenciją, kai DI įrankiai vis dažniau perkelia sudėtingas inžinerines užduotis į aukštesnį, vartotojui suprantamesnį abstrakcijos lygį.

    „Aparatinė įranga ilgai priklausė tiems, kurie turi biudžetus ir laiką. Mes ją grąžiname žmonėms su idėjomis“, – teigė vienas iš „Atech“ įkūrėjų Vladimiras Baranas.

    „Atech“ 2026 metais įkūrė Tomas Erik Harmer, Vladimiras Baranas ir Davidas Stålmarckas. Komanda siekia, kad fizinių produktų prototipų kūrimas būtų panašiai greitas kaip programinės įrangos kūrimas, kur jau susiformavo platus įrankių sluoksnis nuo idėjos iki veikiančio rezultato.

    Rinkos kontekstas bendrovei palankus: investuotojai Europoje ir JAV aktyviai ieško projektų, kurie stiprintų vadinamąją fizinio pasaulio DI kryptį, apimančią robotiką, pramoninę automatizaciją, inžinerinę infrastruktūrą ir programiškai valdomą gamybą. Tokios priemonės vertinamos todėl, kad jos gali sutrumpinti kūrimo ciklus, sumažinti prototipavimo klaidų kainą ir leisti mažesnėms komandoms pasiekti rezultatą, kuriam anksčiau reikėdavo didelių organizacijų resursų.

    Vis dėlto pažadas automatizuoti prototipavimą reiškia ir praktinius iššūkius: nuo komponentų tiekimo realybės iki sertifikavimo reikalavimų ir gamybinio pakartojamumo. „Atech“ sėkmė priklausys nuo to, ar platforma gebės pateikti ne tik gražius koncepcinius modelius, bet ir inžineriškai pagrįstus sprendinius, kuriuos galima patikimai pagaminti ir ištestuoti.

  • Londono „Ineffable Intelligence“ pritraukė 1 mlrd. eurų sėklos investiciją: kuo išsiskiria DI kryptis

    Rekordinė sėklos investicija Europoje

    Londone įsikūrusi „Ineffable Intelligence“ išėjo iš „stealth“ režimo ir paskelbė pritraukusi apie 1 mlrd. eurų sėklos investiciją, įmonę įvertinus maždaug 4,7 mlrd. eurų. Toks sandoris išsiskiria ne tik suma, bet ir tuo, kad ankstyvos stadijos finansavime Europoje tokio masto investicijos yra itin retos.

    Raundą kartu vedė „Sequoia Capital“ ir „Lightspeed Venture Partners“. Prie investuotojų prisidėjo ir „NVIDIA“, taip pat kiti rizikos kapitalo fondai bei institucijos, tarp jų Jungtinės Karalystės valstybės remiamos struktūros.

    Ką kuria „Ineffable Intelligence“?

    Įmonė teigia kurianti vadinamąjį supermokslininką, DI sistemą, kuri gebėtų mokytis iš savo patirties, o ne vien iš žmonių sukurtų duomenų rinkinių. Praktikoje tai reiškia didesnį dėmesį sustiprinimo mokymuisi, kai sistema tobulėja bandydama veiksmus, gaudama grįžtamąjį ryšį ir adaptuodamasi.

    Toks požiūris kontrastuoja su plačiai paplitusia didžiųjų modelių treniravimo logika, kai naudojami milžiniški tekstų, vaizdų ar kodo kiekiai. „Ineffable Intelligence“ tikslas yra pasiekti, kad DI ne tik atkartotų ar apibendrintų žmonių informaciją, bet ir atrastų naujas strategijas bei žinias per sąveiką su aplinka.

    „Mūsų misija yra pasiekti kontaktą su superintelektu. Kuriame sistemą, kuri pati iš savo patirties atrastų žinias, nuo elementarių įgūdžių iki gilių intelektinių proveržių“, – sakė „Ineffable Intelligence“ vadovas Davidas Silveris.

    Davido Silverio svoris ir rinkos signalas

    Davidas Silveris yra University College London profesorius, anksčiau vadovavęs sustiprinimo mokymosi krypčiai „Google DeepMind“. Jo vardas siejamas su tokiais projektais kaip „AlphaGo“, „AlphaZero“, „AlphaStar“ ir „AlphaFold“, kurie tapo svarbiais lūžiais modernioje DI istorijoje.

    Investuotojams tai yra aiškus signalas, kad statoma ne į greitą vartotojišką produktą, o į fundamentalią technologinę kryptį, kuri gali perrašyti, kaip DI sistemos mokosi ir kaip jos gali būti pritaikomos realiose, dinamiškose situacijose. Kartu tai rodo ir ryškėjančią tendenciją, kad vis didesnė kapitalo dalis keliauja į agentines sistemas, vertinimo metodikas ir naujus mokymosi režimus, o ne vien į dar didesnius teksto modelius.

    Sandorį papildo ir Jungtinės Karalystės siekis išlaikyti aukščiausio lygio DI kūrėjus šalyje, stiprinant vietinę ekosistemą bei bendrai finansuojant strategines technologijas. Tokios investicijos dažnai vertinamos kaip ilgalaikis statymas į kompetencijas, talentų pritraukimą ir infrastruktūrą, kuri lemia, kur gimsta kitos kartos proveržiai.

  • Kinijos smūgis „Meta“: liepia atsitraukti nuo 1,8 mlrd. eurų sandorio dėl DI startuolio

    Kinijos smūgis „Meta“: liepia atsitraukti nuo 1,8 mlrd. eurų sandorio dėl DI startuolio

    Kinijos valstybinė planavimo institucija pareikalavo, kad „Meta“ nutrauktų Manus įsigijimo sandorį ir atsisakytų užsienio investicijų į šį DI startuolį. Nacionalinė plėtros ir reformų komisija nurodė, kad sprendimas priimtas vadovaujantis galiojančiais įstatymais ir reglamentais.

    Institucija pranešė paprašiusi sandorio šalis atšaukti susitarimą. „Meta“ viešai detalių nekomentavo, o rinkos reakcija buvo santūri, tačiau sprendimas iš karto atgaivino diskusiją apie griežtėjančią technologijų kontrolę.

    Manus yra Singapūre registruotas startuolis, turintis šaknis Kinijoje. Bendrovė kuria bendros paskirties DI agentus, galinčius atlikti sudėtingas užduotis, tokias kaip rinkos analizė, programavimas ar duomenų apdorojimas.

    Startuolis skelbė, kad 2025 metų pabaigoje pasiekė 90 000 000 eurų metinių pasikartojančių pajamų ribą. Taip pat buvo pranešta apie maždaug 67 000 000 eurų investicijų etapą, kuriam vadovavo JAV rizikos kapitalo fondas Benchmark.

    Sandoris, kurio vertė siekė apie 1 800 000 000 eurų, sulaukė dėmesio ne tik Pekine, bet ir Vašingtone. Pastaraisiais metais JAV įstatymų leidėjai ir reguliuotojai vis griežčiau vertina kapitalo ir technologijų srautus, susijusius su Kinijos DI ekosistema.

    Tuo pat metu Kinija didina spaudimą šalies kilmės technologijų įkūrėjams neperkelti strateginių projektų į užsienį, siekiant išvengti priežiūros. Rizikos kapitalo bendruomenėje tai siejama su bandymais riboti vadinamąjį persiregistravimo modelį, kai įmonė formaliai persikelia į kitą jurisdikciją, bet išlaiko ryšius su Kinijos talentais ir technologijomis.

    „Meta“ anksčiau teigė, kad Manus integracija turėtų paspartinti automatizavimo sprendimų diegimą tiek vartotojams, tiek verslui, įskaitant bendrovės asistentą ir produktyvumo įrankius. Tačiau Kinijos institucijos dar metų pradžioje buvo pradėjusios vertinimą, ar sandoris atitinka eksporto kontrolės, technologijų importo ir eksporto bei užsienio investicijų taisykles.

    „Mums svarbu, kad visos šalys elgtųsi abipusės naudos dvasia“, – sakė APEC aukšto lygio pareigūnų susitikimo pirmininkas Chen Xu.

    Ekspertai pabrėžia, kad DI agentai tampa viena karščiausių pasaulinės technologijų rinkos krypčių, todėl tokie sandoriai vis dažniau atsiduria nacionalinio saugumo, duomenų suverenumo ir technologinio pranašumo diskusijų centre. Dėl to didžiosioms platformoms plečiantis DI srityje, reguliacinė rizika kai kuriose rinkose gali tapti lemiamu veiksniu net ir komerciškai patraukliems įsigijimams.