CP v2

Tag: Rizikos kapitalas

  • Nyderlanduose įsikūręs DI startuolis „Wonderful“ pritraukė 510 mln. eurų: vertė šoktelėjo iki 4,6 mlrd.

    Nyderlanduose įsikūręs DI startuolis „Wonderful“ pritraukė 510 mln. eurų: vertė šoktelėjo iki 4,6 mlrd.

    Nyderlanduose įsikūręs dirbtinio intelekto (DI) paslaugas verslui kuriantis startuolis „Wonderful“ pranešė pritraukęs apie 510 mln. eurų investiciją. Po šio etapo bendrovės vertinimas siekia maždaug 4,6 mlrd. eurų.

    Tai yra C serijos investicijų raundas, kuriam vadovavo esamas investuotojas Insight Partners. Prie finansavimo taip pat prisijungė „Salesforce“ bei keli kiti anksčiau investavę fondai, tarp jų Index Ventures, IVP, Vine Ventures, 9Yards ir Bessemer Venture Partners.

    Naujas finansavimas paskelbtas praėjus maždaug šešiems mėnesiams po ankstesnio etapo, kai bendrovė buvo pritraukusi apie 140 mln. eurų, o jos vertė siekė apie 1,8 mlrd. eurų. Iš viso „Wonderful“ jau yra pritraukusi daugiau nei 740 mln. eurų.

    Startuolis buvo įkurtas Izraelyje, tačiau dabar jo pagrindinė būstinė yra Amsterdame. Bendrovė teigia, kad naują kapitalą planuoja skirti produkto tobulinimui ir intensyviam komandų plėtimui.

    „Per 20 mėnesių nuo starto mūsų sprendimai realiai veikia su šimtais agentų, sistemų ir darbo srautų daugiau nei 30 rinkų“, – sakė „Wonderful“ atstovai.

    „Su nauju kapitalu dar labiau stiprinsime vertę klientams, samdysime šimtus inžinierių ir plėsime produkto galimybes visame įmonių segmente“, – teigė bendrovė.

    „Wonderful“ kuria platformą, kuri padeda įmonėms automatizuoti užduotis pasitelkiant DI, įskaitant DI agentus ir pritaikytas aplikacijas. Bendrovė nurodo veikianti daugiau nei 35 rinkose ir turinti apie 650 darbuotojų.

    Pastaraisiais metais įmonių susidomėjimas DI sprendimais sparčiai auga, ypač ten, kur siekiama sumažinti pasikartojančių procesų kaštus ir paspartinti klientų aptarnavimą. Investuotojai vis dažniau vertina ne tik technologiją, bet ir gebėjimą greitai diegti sprendimus realiuose verslo procesuose bei kurti ilgalaikes pajamas iš prenumeratos ar paslaugų.

  • „Conveo“ pritraukė apie 46 mln. eurų: DI vartotojų įžvalgų platforma taikosi į JAV rinką

    „Conveo“ pritraukė apie 46 mln. eurų: DI vartotojų įžvalgų platforma taikosi į JAV rinką

    Vartotojų tyrimų technologijų bendrovė „Conveo“ pranešė pritraukusi 50 mln. JAV dolerių A serijos investiciją, kurią bendrovė ketina skirti plėtrai JAV ir produktų vystymui. Pagal įprastą apvalintą konversiją tai sudaro apie 46 mln. eurų.

    Investicijų raunde dalyvavo DST Global Partners, Balderton Capital, Visionaries, 6 Degrees Capital ir „Y Combinator“. Po šio raundo „Conveo“ nurodo, kad bendra pritraukto kapitalo suma siekia 55,8 mln. JAV dolerių, arba apie 51 mln. eurų.

    Kas yra „Conveo“ platforma?

    „Conveo“ įkūrė Dieter De Mesmaeker ir Hendrik Van Hove, o pati bendrovė kuria sprendimus, kurie padeda rinkti ir analizuoti vartotojų įžvalgas priimant produktų, rinkodaros ir strategijos sprendimus. Įmonė teigia, kad jos platformą naudoja daugiau nei 400 organizacijų, tarp jų ir didelės tarptautinės bendrovės.

    Pagrindinė idėja yra automatizuoti ir išplėsti kokybinius tyrimus, kurie tradiciškai reikalauja daug laiko bei brangiai kainuoja, ypač jei reikia aprėpti kelias rinkas. Apklausos dažnai suteikia platų vaizdą, tačiau stokoja gylio, o interviu ir fokus grupės sunkiai skaluojamos.

    Nuo atskirų tyrimų prie nuolatinės žvalgybos

    „Conveo“ pradėjo nuo DI paremto interviu sprendimo, kuris gali vesti nuotolinius vaizdo pokalbius su vartotojais ir rinkti detalias įžvalgas. Tai apima ir namų aplinkoje atliekamus tyrimus, kai dalyviai parodo, kaip realiai naudoja produktus.

    Surinkti duomenys kaupiami bendrame vartotojų įžvalgų sluoksnyje, kurį komandos gali naršyti natūralia kalba, matyti suvestinėse ir valdymo skydeliuose, taip pat integruoti su turimomis sistemomis. Tokia kryptis atspindi platesnę rinkos tendenciją: įmonės siekia, kad tyrimų rezultatai neliktų išskaidyti atskiruose projektuose, o taptų nuolat atnaujinama žinių baze.

    Naujas produktas ir planai JAV

    Bendrovė dabar plečia šį modelį produktu „StoryLines“, skirtu nuolatiniams tyrimams temomis, kurios įmonei strategiškai svarbios. Vietoj vienkartinių tyrimų „StoryLines“ principas yra nuosekliai pildyti tą pačią žinių bazę naujais rezultatais, kad ja galėtų remtis skirtingos komandos.

    „Conveo“ teigimu, šis produktas jau padėjo sudaryti kelių milijonų vertės įmonių sutartis. Naujas finansavimas bus naudojamas JAV plėtrai ir platformos vystymui, siekiant DI sprendimus pritaikyti platesniam sprendimų priėmimui, o ne tik pavieniams rinkos tyrimų projektams.

    „Prekių ženklams reikia DI, kuris giliai išmanytų jų rinką ir būtų paremtas realaus pasaulio duomenimis. Sukūrėme infrastruktūrą, leidžiančią precedento neturinčiu mastu rinkti, struktūruoti ir apibendrinti vartotojų duomenis, pasitelkiant geriausias tyrimų metodikas, patikrintus dalyvius ir specialiai tam sukurtą duomenų architektūrą“, – sakė „Conveo“ vadovas ir vienas įkūrėjų Dieter De Mesmaeker.

  • „Uplift Ventures“ startuoja su 100 mln. eurų fondu: taikosi užpildyti Europos DeepTech spragą

    „Uplift Ventures“ startuoja su 100 mln. eurų fondu: taikosi užpildyti Europos DeepTech spragą

    Naujas fondas ir ambicija

    Vokietijoje, Hamburge ir Berlyne veikianti rizikos kapitalo platforma „Uplift Ventures“ pristatė pirmąjį 100 mln. eurų fondą. Jo tikslas – investuoti į naują Europos DeepTech įkūrėjų kartą ir sumažinti finansavimo trūkumą, kuris ypač juntamas vėlyvoje „Seed“ bei „Series A“ stadijose.

    Fondas remiamas Vokietijos intralogistikos grupės Jungheinrich, kuri ir įkūrė „Uplift Ventures“. Skelbiama, kad kapitalas bus paskirstytas iki 20 startuolių ir daliai atrinktų DeepTech fondų, daugiausia Europoje bei JAV.

    Kur dingsta pinigai DeepTech etapams?

    „Uplift Ventures“ teigimu, viena didžiausių Europos technologijų ekosistemos problemų išlieka vadinamasis finansavimo tarpas: kai ankstyvų investicijų dar yra, tačiau didesnėms, rizikingoms ir ilgesnio atsipirkimo DeepTech plėtros stadijoms kapitalo pritrūksta.

    Tai ypač aktualu sektoriams, kuriuose produktų kūrimo ciklai ilgi, reikalingas sudėtingas reguliavimas, prototipai, gamybiniai bandymai ir brangi infrastruktūra. Tokiais atvejais investuotojai dažnai tikisi kantraus kapitalo ir komandos, kuri supranta ne tik programinę įrangą, bet ir pramonės realybę.

    „DeepTech reikalingas kantrus kapitalas ir partneriai, suprantantys pramonės iššūkius bei verslo ambiciją. „Uplift Ventures“ investuoja į būsimus pramonės lyderius, o mums tai svarbu ir dėl finansinės grąžos, ir dėl 2030 metų bei vėlesnės strategijos“, – sakė Jungheinrich vadovas Larsas Brzoska.

    Į ką investuos „Uplift Ventures“

    Fondas planuoja koncentruotis į keturias kryptis: fizinį DI, energetiką, įmonėms skirtą DI ir logistiką. Tokia kombinacija atspindi tiek Europos pramonės stiprybes, tiek rinkos spaudimą greitinti automatizavimą, energijos efektyvumą ir tiekimo grandinių atsparumą.

    Skelbiama, kad „Uplift Ventures“ sandoriuose ketina būti lanksti: priklausomai nuo įmonės poreikių, fondas gali veikti kaip pagrindinis investuotojas, bendrai vadovauti raundui arba prisijungti kaip dalyvaujantis investuotojas.

    Kas vadovaus fondui

    Naujojo fondo vadovu kaip steigėjas ir generalinis partneris tapo Christianas Noske. Jis turi daugiau nei 10 metų DeepTech investavimo patirties, dirbo su Europos investicijomis NGP Capital, taip pat buvo vienas iš BMW i Ventures ir Alliance Ventures steigėjų.

    Prie „Uplift Ventures“ vadovų komandos taip pat minimi Kerkas Wichmannas, Christina Hammes ir Maike Steding. Investicijų komandą papildo Katharina Schild, Lukas Böttcher, Susan Suzart ir Helge Jelinski, turintys patirties fonduose ir organizacijose, kurios investavo į dešimtis startuolių.

    „Per metus investuodami į DeepTech matėme ir daugybę būdų, kaip tokios įmonės žlunga, ir tai, ko reikia išskirtiniams rezultatams. Europa turi turėti specializuotus DeepTech investuotojus, kurie ateina ilgam laikui“, – sakė Christianas Noske.

    „Uplift Ventures“ įkurta 2025 metais ir veikia kaip nepriklausomai valdoma platforma, remiama Jungheinrich. Įmonė jau yra pastačiusi vidinį atitikties automatizavimo startuolį turnus.ai ir anksčiau investavo į kelis Europos DeepTech fondus.

    Artimiausiais mėnesiais platforma planuoja plėsti komandą ir pradėti pirmąsias 2026 metais numatytas investicijas. Fondo strategijoje akcentuojama, kad ryšiai su pramonės žaidėjais ir globalus tinklas turėtų padėti startuoliams ne tik gauti kapitalo, bet ir greičiau rasti partnerystes bei klientus.

  • Britų „British Business Bank“ skiria 53,6 mln. eurų „Zinc“ fondui: taikosi į 80 „DeepTech“ startuolių

    Britų „British Business Bank“ skiria 53,6 mln. eurų „Zinc“ fondui: taikosi į 80 „DeepTech“ startuolių

    Jungtinės Karalystės valstybinis plėtros bankas British Business Bank įsipareigojo skirti iki 53,6 mln. eurų rizikos kapitalo bendrovės „Zinc“ valdomam Science-for-Impact fondui. Investicija daroma per Enterprise Capital Funds programą, kuri skirta didinti ankstyvos stadijos įmonių finansavimo pasiūlą.

    Šis įsipareigojimas tampa svarbia planuojamo 81,5 mln. eurų dydžio fondo dalimi ir turėtų padėti fondui greičiau pasiekti kritinę masę, reikalingą aktyviai investavimo strategijai. Rinkoje tai vertinama kaip signalas, kad valstybės remiami investuotojai ir toliau sieks užpildyti ankstyvo finansavimo spragas, ypač mokslo grįstų startuolių segmente.

    Kam skirtas Science-for-Impact fondas

    „Zinc“ įkūrėja ir vadovaujanti partnerė Ella Goldner pabrėžia, kad fondo tikslas yra paversti aukšto lygio mokslinius atradimus komerciniais sprendimais sveikatos ir aplinkos srityse. Fondo strategija orientuota į pačią ankstyviausią stadiją, kai idėjai dar reikia ne tik pinigų, bet ir kryptingo verslo kūrimo pagalbos.

    „Jungtinė Karalystė turi išskirtinį mokslinį talentą, tačiau per daug proveržių taip ir netampa įmonėmis, kurios gerina gyvenimus ir kuria ilgalaikę ekonominę vertę“, – sakė E. Goldner.

    Fondas numato kurti apie 80 naujų DeepTech įmonių portfelį, todėl bus investuojama plačiai, o ne į kelis didelius statymus. Toks modelis būdingas pre-seed ir seed etapams, kai dalis idėjų neišvengiamai nepasiekia rinkos, tačiau sėkmingi projektai gali sukurti neproporcingai didelę grąžą.

    Kodėl svarbus British Business Bank vaidmuo

    British Business Bank dažnai veikia kaip kertinis investuotojas, leidžiantis fondams greičiau uždaryti pirmąjį finansavimo etapą ir pritraukti privačių lėšų. Tai ypač aktualu mokslo komercializavimo srityje, kur ciklai ilgesni, o rizika didesnė nei įprastų programinės įrangos startuolių atveju.

    „Proveržio įmonėms reikia pagalbos nuo pačios pradžios, kad jos galėtų realizuoti potencialą“, – sakė British Business Bank atstovas Mark Sims.

    Bankas nurodo, kad Enterprise Capital Funds programa ne tik didina kapitalo pasiūlą, bet ir mažina barjerus naujiems fondų valdytojams, nes valstybės dalyvavimas gali padaryti investavimo struktūrą patrauklesnę privatiems investuotojams. Praktikoje tai padeda formuoti platesnę ankstyvos stadijos finansavimo ekosistemą.

    Portfelio kryptys ir DI vaidmuo

    „Zinc“ teigia, kad fondo tematika glaudžiai siejasi su vyriausybės prioritetais, tarp jų pažangi gamyba, švari energija ir gyvybės mokslai, taip pat inžinerijos ir biologijos sprendimai. Tokios sritys pastaraisiais metais tampa patrauklesnės investuotojams, kai vis daugiau dėmesio skiriama atsparumui, energijos transformacijai ir sveikatos sistemų efektyvumui.

    Fondo komanda akcentuoja, kad dalis portfelio bendrovių remiasi ir DI, ypač biomarkerių, klinikinės priežiūros ir energetikos infrastruktūros valdymo sprendimuose. DI šiose srityse dažniausiai vertinamas kaip priemonė pagreitinti tyrimus, gerinti diagnostikos tikslumą ir optimizuoti sudėtingų sistemų veikimą, o ne kaip vien tik vartotojams skirtas produktas.

    „Zinc“ portfelyje minimos bendrovės, kuriančios sprendimus širdies ligų terapijoms, neurodegeneracinių ligų biomarkeriams, paauglių savižalos prevencijos skaitmeninei priežiūrai, tinklo masto baterijų turto valdymui ir ličio jonų baterijų perdirbimui. Tokios kryptys atspindi bendrą tendenciją, kad didžiausia vertė vis dažniau kuriama sankirtoje tarp mokslo, inžinerijos ir realių visuomenės problemų.

    „Zinc“ išskiria ir savo veikimo modelį: be pirmosios investicijos, komanda teikia vadinamąją venture-building pagalbą, padedančią mažinti technologinę ir komercinę riziką. Ankstyvoje stadijoje tai dažnai yra lemiamas skirtumas tarp laboratorinio prototipo ir produkto, galinčio pritraukti kitą finansavimo etapą.

  • „Cummins“ jungiasi prie „Emerald Technology Ventures“: kas keičiasi pramonės inovacijų lenktynėse?

    „Cummins“ jungiasi prie „Emerald Technology Ventures“: kas keičiasi pramonės inovacijų lenktynėse?

    JAV pramonės ir energijos technologijų bendrovė „Cummins“, istoriškai geriausiai žinoma kaip dyzelinių variklių gamintoja sunkiajam transportui ir technikai, prisijungė prie rizikos kapitalo įmonės „Emerald Technology Ventures“ kaip ribotos atsakomybės partnerė (Limited Partner, LP). Toks žingsnis reiškia ne tik finansinį įsipareigojimą, bet ir siekį sistemingiau pasiekti naujas technologijas bei ankstyvos stadijos sprendimus.

    „Emerald Technology Ventures“ įkurta 2000 metais ir valdo bei konsultuoja daugiau nei 1,3 mlrd. eurų vertės turtą, veikdama iš Ciuricho, Toronto ir Singapūro. Įmonė investuoja į startuolius, kurie sprendžia klimato kaitos ir tvarumo iššūkius, o per savo veiklos istoriją dalyvavo šimtuose sandorių ir vykdo kelis trečiųjų šalių investavimo mandatus.

    „Cummins“ partnerystę pristato kaip papildomą kanalą stiprinti inovacijų srautą, ypač srityse, kurios tampa kertinės sunkiajai pramonei: pažangus mobilumas, elektrifikacija, alternatyvūs degalai, energijos efektyvumas ir skaitmeninės technologijos. Praktinis tikslas yra greičiau identifikuoti sprendimus, kuriuos įmanoma pritaikyti mastu, atliepiančiu klientų poreikius.

    Partnerystės tikslas – greitesnis pritaikymas

    Tokio tipo LP dalyvavimas fonde dažnai vertinamas kaip „atviros inovacijos“ strategijos dalis: korporacija siekia ne vien stebėti rinką, bet ir anksčiau už konkurentus pasiekti perspektyvius kūrėjus bei pilotuoti sprendimus realioje veikloje. Energetikos transformacijos kontekste pramonės įmonėms vis svarbiau ne tik kurti viduje, bet ir greitai integruoti išorėje gimstančias technologijas.

    „Cummins“ atveju tai ypač aktualu dėl sparčiai besikeičiančių reguliacinių reikalavimų, tiekimo grandinių rizikų ir klientų lūkesčių dėl mažesnių emisijų. Tokiose rinkose kaip komercinis transportas ar pramoninė energetika dažnai laimi tie, kurie geba per trumpesnį laiką pereiti nuo bandymų prie komercinio masto diegimo.

    Sritys, į kurias taikosi „Emerald“

    „Emerald Technology Ventures“ investicijų kryptys apima programiškai apibrėžtas ir sujungtas transporto priemones, pažangias pavaros sistemas, baterijas ir elektrifikaciją, švarią ir patikimą energiją, energijos valdymą bei efektyvumą. Taip pat akcentuojamos su elektros tinklais ir duomenų centrais susijusios inovacijos, kurių paklausa pastaraisiais metais auga dėl skaitmenizacijos ir DI plėtros.

    Tokios temos dera su platesne pramonės tendencija: investicijų dėmesys slenka nuo vien tik laboratorinių proveržių prie sprendimų, kuriuos galima įdiegti į esamus procesus, sumažinti energijos sąnaudas ir padidinti patikimumą. Fondams tai reiškia prioritetą komercinei brandai, o korporacijoms – galimybę greičiau pasirinkti, ką verta testuoti ir diegti.

    Ką sako abi pusės

    „Inovacijos visada buvo esminė „Cummins“ stiprybė, padedanti klientams pereiti per pramonės transformacijas“, – sakė Jeffas Wiltroutas, „Cummins“ korporatyvinės strategijos viceprezidentas.

    „Mūsų ryšys su „Emerald“ suteikia dar vieną kanalą identifikuoti ir įvertinti technologijas, kurios gali padėti augantiems klientų poreikiams ir stiprinti mūsų augimo strategiją“, – sakė J. Wiltroutas.

    „Didžiuojamės galėdami priimti „Cummins“ į „Emerald“ LP bendruomenę“, – sakė Christophas Frei, „Emerald“ partneris ir energetikos krypties vadovas.

    „„Cummins“ atsineša išskirtinį pramoninio masto, technologinės lyderystės, inžinerinės kompetencijos ir ilgalaikio įsipareigojimo tvarumui derinį. Kartu sieksime drąsias idėjas paversti realiais sprendimais, sujungdami „Cummins“ su aktualiausiais inovatoriais mūsų pasauliniame tinkle“, – sakė C. Frei.

    Abiejų pusių žinutė aiški: partnerystė orientuota į apčiuopiamus rezultatus, o ne vien finansinę grąžą. Praktikoje tai paprastai reiškia daugiau bendrų pilotų, struktūruotą technologijų atranką ir glaudesnį bendradarbiavimą su startuoliais, kurie kuria sprendimus energijos perėjimui ir pramonės efektyvinimui.

  • Berlyno „Auxxo“ užbaigė 33,3 mln. eurų fondą: daugiau investicijų moterų įkūrėjoms ir nauja platforma

    Berlyno „Auxxo“ užbaigė 33,3 mln. eurų fondą: daugiau investicijų moterų įkūrėjoms ir nauja platforma

    Augantis fondas ir platesnis investuotojų ratas

    Berlyne įsikūrusi rizikos kapitalo bendrovė „Auxxo“ pranešė užbaigusi „Female Catalyst Fund II“ fondą, kurio dydis siekia 33,3 mln. eurų. Tai reikšmingas šuolis, palyginti su ankstesniu fondo leidimu, ir signalas, kad įvairovės temą investuotojai vis dažniau vertina kaip grąžą didinantį veiksnį.

    Fonde pagrindiniu investuotoju tapo Europos investicijų fondas, o prie jo prisijungė ir kiti rinkos dalyviai, tarp jų „Aurum Impact“, „EnBW New Ventures“, „Cherry Ventures“ bei „Speedinvest“, taip pat šeimų biurai, verslo angelai ir technologijų įkūrėjai iš visos Europos.

    „Didžiuojamės pasitikėjimu, kurį parodė Europos investicijų fondas ir kiti investuotojai, suprantantys, kad įvairovė kuria grąžą“, – sakė „Auxxo“ bendraįkūrėja ir vadovaujanti partnerė Bettine Schmitz.

    Kam investuoja „Auxxo“ ir kokie pavyzdžiai portfelyje

    „Auxxo“ veikia nuo 2021 metų ir daugiausia dėmesio skiria „pre-seed“ bei „seed“ etapams Europoje. Bendrovė pabrėžia investuojanti į komandas, kuriose yra bent viena moteris įkūrėja, turinti ne mažiau kaip 20 proc. įkūrėjų akcijų.

    Pasak bendrovės, „Female Catalyst Fund II“ jau yra investavęs į 11 įmonių. Tarp anksčiau minėtų pavyzdžių – „Emidat“, kurianti klimato duomenų infrastruktūrą statybų sektoriui, „Resolutiion“, vystanti DI sprendimus komercinių ginčų nuostoliams mažinti, ir „Stanhope.ai“, dirbanti su interpretuojamomis autonominėmis sistemomis robotams ir dronams.

    Vėliau portfelį papildė „Marble Imaging“, kurianti Žemės stebėjimo palydovus ir analitikos įrankius gynybos bei infrastruktūros reikmėms, „Delta Labs“, kuri siūlo DI pagrįstą rinkos žvalgybą per sintetinių klientų simuliacijas, ir „Radiogenesis“, kuri taiko DI naujų radiovaistų kūrimui onkologijoje.

    Nauja platforma įkūrėjų paieškai

    Kartu su fondo uždarymu „Auxxo“ pristatė visai Europai skirtą įkūrėjų sujungimo platformą, skirtą padėti moterims greičiau rasti bendraįkūrėjus ir suburti įvairesnes komandas. Iniciatyvos tikslas – mažinti vadinamąją bendraįkūrėjų spragą, kai stipri idėja stringa dėl techninių ar verslo kompetencijų trūkumo komandoje.

    Platforma orientuota į tris auditorijas: vienišus įkūrėjus, ieškančius techninio ar operacinio partnerio, patyrusius specialistus, svarstančius pereiti į verslumą, ir komandas, ieškančias kapitalo. „Auxxo“ akcentuoja, kad tokiu būdu komandoms atsiveria ir tiesioginis priėjimas prie ankstyvos stadijos investavimo kompetencijos.

    „Mes visada matėme save kaip tiltą. Su šia platforma kuriame to tilto pamatus ir norime, kad daugiau moterų kurtų startuolius ne kada nors, o dabar“, – sakė „Auxxo“ bendraįkūrėja ir vadovaujanti partnerė Dr. Gesa Miczaika.

    „Auxxo“ taip pat atkreipia dėmesį į platesnį rinkos kontekstą: nors lyčių įvairovė viešai deklaruojama vis dažniau, moterų įkurtos įmonės Europoje vis dar gauna neproporcingai mažą rizikos kapitalo dalį. Tokie fondai kaip „Female Catalyst Fund II“ siekia ne tik užpildyti finansavimo spragą, bet ir sukurti tvirtesnį talentų bei bendraįkūrėjų tinklą ankstyviausiose stadijose, kai sprendžiasi startuolio augimo trajektorija.

  • Europos technologijų savaitė: daugiau nei 475 mln. eurų investicijų ir 35+ sandoriai vienoje apžvalgoje

    Europos technologijų savaitė: daugiau nei 475 mln. eurų investicijų ir 35+ sandoriai vienoje apžvalgoje

    Europos technologijų sektoriuje praėjusią savaitę fiksuota daugiau nei 35 finansavimo sandoriai, kurių bendra vertė viršijo 475 mln. eurų. Be investicijų, rinka matė ir daugiau nei penkis įmonių pardavimo, susijungimų bei įsigijimų atvejus ar jų aptarimus.

    Didžiausios sumos keliavo į kosmoso technologijas, dirbtinio intelekto sprendimus ir programinę įrangą. Toks pasiskirstymas atspindi bendrą kryptį Europoje: kapitalas telkiasi ten, kur aiškiausiai matomas praktinis pritaikymas ir ilgalaikė paklausa.

    Daugiausia pritraukę sektoriai

    Pagal investicijų apimtį pirmavo kosmoso industrija, kuri vien per savaitę surinko apie 160,9 mln. eurų. Didelę dalį šios sumos sudarė Ispanijos bendrovės PLD Space finansavimas, susijęs su Europos kosmoso agentūros užsakymu.

    Antroje vietoje buvo dirbtinis intelektas su maždaug 81,2 mln. eurų, o trečioje programinė įranga, pritraukusi apie 69,9 mln. eurų. DI segmentas išlieka vienu patraukliausių, tačiau investuotojai vis dažniau akcentuoja ne pažadus, o aiškius pajamų modelius ir realų produktų pritaikymą.

    Kur investuota daugiausia?

    Pagal šalis daugiausia kapitalo pritraukė Ispanija su maždaug 159 mln. eurų. Tuo metu Jungtinė Karalystė buvo antra su apie 108,6 mln. eurų, o Turkija užėmė trečią vietą su maždaug 67 mln. eurų.

    Šis pasiskirstymas rodo, kad didesni sandoriai dažnai susikaupia ten, kur vienu metu sutampa keli veiksniai: aktyvūs fondai, valstybinės programos ir brandesnės įmonės, galinčios pritraukti didesnius raundus.

    Susijungimai ir įsigijimai: DI stiprina pozicijas

    Tarp ryškesnių rinkos naujienų išsiskyrė pranešimai apie planuojamą „Nvidia“ sandorį dėl „Hugging Face“ įsigijimo už maždaug 12 mlrd. eurų. Tokie masto sandoriai paprastai signalizuoja ne tik konkurencinę kovą, bet ir strateginį siekį užsitikrinti prieigą prie talentų, modelių kūrimo ekosistemų ir kūrėjų bendruomenių.

    Europoje taip pat daugėjo vidutinio dydžio įsigijimų, kai didesnės įmonės perka nišinius sprendimus, kad greičiau patektų į naujas rinkas arba sustiprintų produktų portfelį. Pastaruoju metu ypač aktyvios sritys yra automatizavimas, robotika ir pramoniniai sprendimai, kuriuose DI diegiamas kaip efektyvumo įrankis.

    Bendra kryptis aiški: nors sandorių skaičius išlieka didelis, investuotojai vis dažniau renkasi projektus, kurie turi apčiuopiamą technologinį pranašumą, aiškią klientų bazę ir galimybes plėstis tarptautiniu mastu. Dėl to Europos technologijų finansavimo rinkoje vis labiau išryškėja kokybės, o ne vien augimo bet kokia kaina kriterijus.

  • Buvęs Ukrainos gynybos ministras Fedorovas planuoja gynybos technologijų fondą: ką kurs ir kodėl

    Buvęs Ukrainos gynybos ministras Fedorovas planuoja gynybos technologijų fondą: ką kurs ir kodėl

    Buvęs Ukrainos gynybos ministras Mychailas Fedorovas pranešė planuojantis steigti gynybos technologijų investicinį fondą, kuris būtų orientuotas į realius fronto poreikius. Apie iniciatyvą jis paskelbė socialiniuose tinkluose, pabrėždamas, kad tikslas yra spartinti naujų sprendimų kūrimą ir diegimą.

    Fedorovui yra 35 metai, o Ukrainos politinėje sistemoje jis išgarsėjo kaip vienas jauniausių gynybos ministrų šalies istorijoje. Vis dėlto poste jis išbuvo tik apie pusmetį ir 2026 metų liepos mėnesį buvo atleistas, o tai sukėlė protestų bangą ir papildomą įtampą prezidento Volodymyro Zelenskio komandai.

    Fedorovą pareigose pakeitė Jevhenijus Chmara, anksčiau vadovavęs Ukrainos saugumo tarnybai SBU ir dirbęs SBU specialiųjų operacijų padalinyje „Alfa“. Permainos gynybos vadovybėje buvo vertinamos kaip bandymas pergrupuoti atsakomybę ir sustiprinti sprendimų priėmimą karo sąlygomis.

    Darbinė kelionė Vašingtone

    Apie fondą Fedorovas prabilo darbinės kelionės į Vašingtoną metu, kur, pasak jo, susitinka su rizikos kapitalo fondais, technologijų įmonėmis, verslininkais, ekspertais ir organizacijomis. Šių susitikimų tikslas yra surasti būsimus partnerius bei investuotojus, kurie galėtų prisidėti kapitalu ir kompetencijomis.

    Ši kryptis atitinka platesnę Ukrainos strategiją karo metu telkti tarptautinę paramą ne tik ginkluotei, bet ir technologijų ekosistemai. Pastaraisiais metais gynybos inovacijų srityje ypač išryškėjo greito prototipavimo, dronų ir robotikos reikšmė, kai sprendimai dažnai turi būti pritaikomi per savaites, o ne per metus.

    Ne klasikinis rizikos kapitalo modelis

    Fedorovas teigia, kad fondas nebus tradicinis rizikos kapitalo fondas, nes ketinama ne tik investuoti į jau veikiančius Ukrainos gynybos technologijų startuolius. Kita planuojama kryptis yra pačiam fondui inicijuoti naujų įmonių kūrimą aplink technologijas, kurios, anot jo, šiuo metu yra kritiškai reikalingos mūšio lauke.

    „Tai nebus klasikinis rizikos kapitalo fondas. Planuojame ne tik investuoti į Ukrainos gynybos technologijų bendroves, bet ir patys kurti naujas įmones aplink technologijas, kurių šiandien kritiškai reikia mūšio lauke“, – sakė Mychailas Fedorovas.

    Toks modelis, jei bus įgyvendintas, leistų fondui veikti ir kaip investuotojui, ir kaip vadinamajam venture builder, kai komandos, produktai ir gamybos grandinės kuriamos kryptingai pagal užduotį. Karo technologijų aplinkoje tai gali sumažinti laiką nuo idėjos iki veikiančio sprendimo fronte, tačiau kartu reikalauja aiškių prioritetų, patikimų tiekimo kanalų ir griežto saugumo režimo.

    Trys pradinės kryptys

    Fedorovas įvardijo tris sritis, nuo kurių fondas planuoja pradėti. Pirmoji yra mūšio lauko robotika, skirta sumažinti karių riziką pavojingiausiose fronto vietose, kai logistikos ar žvalgybos užduotis perima nuotoliniai ar autonominiai sprendimai.

    Antroji kryptis yra reaktyviniai perėmėjai dronai, skirti kovai su sparčiai kintančiomis oro grėsmėmis, įskaitant didesnio greičio atakos dronus. Trečioji kryptis apima mažos kainos raketas, kuriose būtų naudojami dirbtinis intelektas pagrįsti sprendimai taikinių aptikimui, navigacijai ar skrydžio korekcijoms.

    Pasak Fedorovo, jau vyksta pokalbiai su potencialiais investuotojais ir partneriais, o kitas žingsnis bus komandos suformavimas, fondo modelio pristatymas ir pirmųjų projektų paleidimas. Kol kas neaišku, kokį formalų vaidmenį jis pats užims fondo struktūroje, tačiau akcentuoja tikslą pritraukti tarptautinį kapitalą ir kompetencijas, kad Ukraina galėtų greičiau kurti naujas technologijas kiekviename kitame technologiniame cikle.

  • „Redstone“ startuoja su 10 mln. eurų fondu Suomijoje: taikosi į gynybą, DeepTech ir energetiką

    Vokietijos rizikos kapitalo bendrovė „Redstone“ pranešė pradedanti 10 mln. eurų dydžio North Karelia Growth Fund II fondą, orientuotą į ankstyvos stadijos įmones Suomijoje. Fondas daugiausia dėmesio skirs DeepTech, gynybos ir dvejopos paskirties sprendimams bei energetikos transformacijai.

    Naujasis fondas tęsia 2020 metais pradėto North Karelia Growth Fund I kryptį, o pradinės investicijos į vieną įmonę sieks nuo 100 000 iki 300 000 eurų. „Redstone“ skaičiuoja, kad per penkerius metus galėtų investuoti į maždaug 15–20 augančių įmonių, veikiančių Šiaurės Karelijoje arba kuriančių reikšmingą buvimą regione.

    Kas finansuoja fondą?

    Tarp investuotojų įvardijami Joensuu miestas, Broman Group, Rytų Suomijos universitetas, LähiTapiola Itä, Šiaurės Karelijos kooperatyvas PKO, OP North Karelia ir Laakkonen Kapital. Toks derinys rodo, kad fondas remiasi ne tik privačiu kapitalu, bet ir regiono institucijų bei vietos ekosistemos suinteresuotumu.

    „Penkeri metai dirbant kartu su išskirtiniais Šiaurės Karelijos įkūrėjais parodė, kokia gili yra regiono kompetencija. Ekosistema stipriai subrendo, o tokie partneriai kaip Business Joensuu atliko svarbų vaidmenį kuriant dar palankesnes sąlygas naujoms augimo įmonėms“, – sakė „Redstone Nordics Oy“ vadovaujantis partneris Kaj Hagros.

    Kryptys: puslaidininkiai, fotonika, gynyba

    Fondas deklaruoja plačią, bet aiškiai apibrėžtą mandatą: puslaidininkiai ir fotonika, gynybos ir dvejopos paskirties technologijos, taip pat sprendimai, padedantys mažinti emisijas ir spartinti energetikos transformaciją. Praktikoje tai dažniausiai reiškia didesnį technologinį neapibrėžtumą, ilgesnius produktų kūrimo ciklus ir didesnį poreikį ankstyvai kapitalo bei kompetencijų injekcijai.

    Regioninis, ankstyvos stadijos fondas tokioje aplinkoje dažnai tampa „pirmuoju pinigu“ įmonėms, kurios dar tik formuoja komandą, prototipą ir pirmuosius pilotus. „Redstone“ pabrėžia, kad būtent ankstyvos investicijos ir vietinis buvimas gali būti lemiami, kai įmonei reikia ne tik kapitalo, bet ir partnerių tinklo.

    Vietinis poveikis ir ankstesnė patirtis

    Joensuu meras Jere Penttilä teigė, kad tęstinės investicijos regione stiprina sąlygas augimui ir naujoms darbo vietoms. Fondo valdymą turėtų užtikrinti portfelio valdytojai Kaj Hagros ir Mikael Myllymäki.

    „Redstone“ įkurta 2014 metais, būstinė yra Berlyne, o bendrovė nurodo valdanti 15 fondų ir turinti apie 650 mln. eurų valdomo turto. Pirmasis North Karelia Growth Fund I fondas investavo į 17 ankstyvos stadijos įmonių, tarp jų buvo ir Joensuu įsikūrusi dirižablių bendrovė Kelluu.

    „Fondas į mūsų bendrovę investavo anksti, kai dar tik įrodinėjome koncepciją Europos pakraštyje. Patyrusio, vietoje esančio investuotojo dalyvavimas nuo pirmojo raundo padėjo sukurti augimo trajektoriją“, – sakė Kelluu vadovas Janne Hietala.

    North Karelia Growth Fund II startas vyksta tuo metu, kai Europoje daugėja specializuotų fondų, ieškančių gynybos, dvejopos paskirties, DeepTech ir energetikos transformacijos projektų. Tai reiškia didesnę konkurenciją dėl geriausių komandų, tačiau kartu ir daugiau galimybių vėlesnėms investicijoms, jei regiono įmonės pasiekia brandesnę stadiją.

  • Pranešimai apie „Nvidia“ derybas dėl „Hugging Face“ ir 445 mln. eurų investicijų savaitė Europoje

    Pranešimai apie „Nvidia“ derybas dėl „Hugging Face“ ir 445 mln. eurų investicijų savaitė Europoje

    Europoje per pastarąją savaitę fiksuota daugiau nei 35 technologijų sektoriaus finansavimo sandoriai, kurių bendra vertė viršijo 475 mln. eurų. Kartu rinkoje skaičiuota ir daugiau nei penki išėjimai bei susiję įsigijimų ar susijungimų pranešimai.

    Tarp labiausiai aptariamų naujienų išsiskyrė pranešimai, kad „Nvidia“ svarsto galimą „Hugging Face“ įsigijimą. Viešumoje minima suma siekia apie 12 mlrd. eurų, tačiau kol kas tai vertinama kaip nepatvirtinta informacija, kurią rinka seka dėl jos galimo poveikio DI ekosistemai.

    Jei toks sandoris įvyktų, jis sustiprintų „Nvidia“ pozicijas ne tik kaip lustų tiekėjos, bet ir kaip visos DI programinės įrangos grandinės dalyvės. „Hugging Face“ bendruomenė ir jos platforma yra tapusios svarbiu kanalu atviriems modeliams, duomenų rinkiniams ir DI diegimui, ypač kūrėjų bei tyrėjų aplinkoje.

    Investicijų fronte dėmesio sulaukė ir „Einride“ įkūrėjų inicijuotas rizikos kapitalo fondas, kuris, kaip skelbiama, siekia pritraukti apie 450 mln. eurų Europos „deep tech“ projektams. Tokie planai atspindi tęsiamą kapitalo persiorientavimą į gilesnes technologijas, kur svarbus ne vien augimas, bet ir mokslinis bei inžinerinis pranašumas.

    Pastebima, kad vis daugiau investuotojų akcentuoja DI pritaikymą ne tik programinėje įrangoje, bet ir fizinėje infrastruktūroje, pramonėje bei sveikatos technologijose. Kartu auga susidomėjimas sprendimais, kurie DI diegia kaip produktyvumo įrankį, pavyzdžiui, automatizuojant rizikos kapitalo patikras ar sutrumpinant analizės laiką.

    Sveikatos inovacijų srityje minima ir lėtinės obstrukcinės plaučių ligos diagnostikos problema, kurią kai kurie startuoliai bando spręsti greitesniais kvėpavimo testais. Rinkoje tai siejama su platesne tendencija: medicinoje ieškoma sprendimų, kurie pagreitintų atranką, sumažintų diagnostikos klaidas ir leistų efektyviau paskirstyti sveikatos sistemos resursus.

    Bendras savaitės paveikslas rodo, kad Europa išlaiko aktyvumą nepaisant griežtesnių kapitalo sąlygų. Didžiausio dėmesio sulaukia sandoriai, kuriuose susikerta DI infrastruktūra, atvirojo kodo ekosistemos, gynybos ir pramonės technologijos bei vis labiau įrodymais grindžiamos sveikatos inovacijos.