CP v2

Tag: Rizikos kapitalas

  • „OpenAI“ pardavimų vadovas traukiasi: keliasi į „Thrive Capital“, o pasitraukimų virtinė tęsiasi

    „OpenAI“ pardavimų vadovas traukiasi: keliasi į „Thrive Capital“, o pasitraukimų virtinė tęsiasi

    „OpenAI“ pardavimų komandos vadovas Jamesas Dyettas pranešė paliekantis pareigas. Tai dar vienas aukšto lygio pasitraukimas bendrovėje, kuri pastaraisiais metais tapo viena ryškiausių dirbtinio intelekto rinkoje.

    J. Dyettas prie „OpenAI“ prisijungė 2023 metais, kai po „ChatGPT“ starto bendrovė sparčiai augo ir plėtė komercinius pardavimus. Jo darbas apėmė tiek įmonių klientų pritraukimą, tiek „OpenAI“ programavimo sąsajos sprendimų pardavimus.

    „Atrodo, kad laikas tam tinkamas. Mane vėl traukia ankstyva įmonių kūrimo stadija, o „OpenAI“ dabar yra stiprioje pozicijoje“, – sakė J. Dyettas.

    Jis pereina į rizikos kapitalo fondą „Thrive Capital“, kur dirbs operatoriumi rezidentu. Šis vaidmuo paprastai reiškia praktinę pagalbą fondo portfelio įmonėms: nuo pardavimų strategijos ir produktų komercializavimo iki komandų formavimo.

    „Thrive Capital“ yra vienas iš ilgalaikių „OpenAI“ rėmėjų, todėl šis perėjimas laikomas natūraliu žingsniu žmogui, turinčiam patirties sparčiai augančiuose technologijų versluose. Pats J. Dyettas pabrėžė, kad per pastarąjį dešimtmetį dirbo su fondo remiamomis įmonėmis ir nori sukauptą patirtį perduoti kitiems.

    Vadovų kaita „OpenAI“ viduje

    J. Dyetto pasitraukimas vyksta platesnių pokyčių fone. Pastaraisiais mėnesiais viešai skelbta apie kelis reikšmingus vadovų vaidmenų pasikeitimus, įskaitant laikinas pertraukas dėl sveikatos ir pareigų perskirstymą.

    Tokie pokyčiai DI sektoriuje nėra išimtis: rinkai bręstant, bendrovėms tenka vienu metu spręsti produkto plėtros, sąnaudų kontrolės, saugumo ir reguliavimo klausimus. Kartu didėja spaudimas greitai paversti technologijas tvariu verslu, ypač augant konkurencijai.

    Ką tai signalizuoja rinkai

    „OpenAI“ pastaraisiais metais aktyviai stiprino komercinę kryptį, nes įmonių klientai tapo vienu svarbiausių pajamų šaltinių. Pardavimų lyderių kaita tokiame etape gali reikšti ir natūralią brandos fazę, kai startuoliškas augimas pereina į labiau struktūruotą veiklos modelį.

    Tuo pat metu investuotojai visame DI sektoriuje vis labiau vertina ne tik technologinį pranašumą, bet ir gebėjimą patikimai aptarnauti stambius klientus, užtikrinti duomenų apsaugą bei aiškiai valdyti rizikas. Dėl to patyrusių komercializavimo vadovų paklausa rinkoje išlieka itin didelė.

  • Europos startuolių savaitė: 1 mlrd. eurų startas DI srityje ir 595 mln. eurų „Nebius“ sandoris

    Europos startuolių savaitė: 1 mlrd. eurų startas DI srityje ir 595 mln. eurų „Nebius“ sandoris

    Dideli pinigai DI rinkoje

    Europos technologijų rinkoje per savaitę fiksuota daugiau nei 65 investicinių sandorių, kurių bendra vertė viršijo 2 200 000 000 eurų. Be finansavimo raundų, matyti ir ryškesni išėjimai, susijungimai bei įsigijimai, rodantys, kad kapitalas į technologijas grįžta selektyviai, bet ryžtingai.

    Didžiausią dėmesį traukė DI krypties projektai ir infrastruktūra, nes įmonės vis dažniau investuoja ne tik į programinę įrangą, bet ir į skaičiavimo pajėgumus. Tai atspindi platesnę tendenciją Europoje: DI sprendimai tampa nebe eksperimentu, o strategine veiklos dalimi.

    Vienas ryškiausių pranešimų buvo „Ineffable Intelligence“ startas su 1 100 000 000 eurų siekiančia pradinio etapo investicija. Toks ankstyvos stadijos finansavimas yra išskirtinis net pasauliniame kontekste ir signalizuoja apie didelius lūkesčius DI produktams bei komandoms, galinčioms greitai pereiti nuo prototipo prie komercinio mastelio.

    Kitas didelis finansavimo atvejis susijęs su „Ebury“, kuri pritraukė daugiau nei 645 000 000 eurų. Nors įmonė veikia finansinių paslaugų srityje, tokio dydžio sandoriai rodo, kad investuotojai ir toliau renkasi verslus, kurie generuoja apčiuopiamas pajamas ir turi aiškų augimo modelį.

    Įsigijimai ir fondai: kas perka ir kas renka kapitalą

    Įsigijimų fronte išsiskyrė „Nebius“ sprendimas įsigyti JAV DI išvedimo sprendimų startuolį „Eigen AI“ maždaug už 595 000 000 eurų. Šis sandoris rodo, kad konkurencija dėl DI infrastruktūros kompetencijų aštrėja, o įmonės siekia įsigyti ne tik produktą, bet ir inžinerinį pajėgumą.

    Investuotojų pusėje matyti aktyvumas pramoninių technologijų ir giliosios technologijos segmentuose. „KOMPAS VC“ uždarė 160 000 000 eurų fondą, o „Earlybird“ pritraukė 360 000 000 eurų, pabrėždama ilgalaikio savininkavimo ir giliosios technologijos kryptį.

    Dar vienas reikšmingas signalas logistikos ir infrastruktūros rinkai: „EQT“ užsitikrino 3 100 000 000 eurų finansavimą Europos logistikos fondui. Tai rodo, kad dalis kapitalo technologijų ekosistemoje juda per platesnes, su skaitmenizacija susijusias grandines, kur svarbios tiekimo, sandėliavimo ir duomenų valdymo kompetencijos.

    Politika, infrastruktūra ir nauja Europos kryptis

    Be finansavimo ir įsigijimų, matyti ir viešojo sektoriaus iniciatyvos, susijusios su DI plėtra. Vokietijos agentūra SPRIND paskelbė 125 000 000 eurų programą, orientuotą į naujas DI kryptis, taip stiprindama Europos ambiciją kurti ne tik produktus, bet ir alternatyvius technologinius metodus.

    Jungtinėje Karalystėje taip pat ryškėja politinė DI darbotvarkė: viešojoje erdvėje aptariami planai dėl DI aparatinės įrangos ir infrastruktūros. Tuo pat metu startuoliai aktyviau įsitraukia į politinius procesus, siekdami aiškesnių žaidimo taisyklių, prieigos prie duomenų ir greitesnių inovacijų testavimo mechanizmų.

    Ši savaitė išryškino ir bendrą kryptį: DI tampant baziniu verslo sluoksniu, rinkoje daugėja didelių sandorių, kurie jungia programinę įrangą, duomenų centrus ir skaičiavimo resursus. Investuotojai, savo ruožtu, vis dažniau kelia klausimą ne tik apie idėją, bet ir apie tai, kaip greitai įmonė gali pasiekti mastą, efektyvumą ir reguliacinį atitikimą Europoje.

  • „Earlybird“ uždarė 360 mln. eurų fondą: daugiau lėšų DI ir giliajai technologijai Europoje

    „Earlybird“ uždarė 360 mln. eurų fondą: daugiau lėšų DI ir giliajai technologijai Europoje

    Rizikos kapitalo bendrovė „Earlybird“ pranešė užbaigusi aštuntąjį ankstyvosios stadijos fondą, kurio dydis siekia 360 mln. eurų. Tai didžiausias bendrovės pritrauktas fondas per jos istoriją ir signalas, kad investuotojų apetitas DI bei giliajai technologijai Europoje išlieka net ir svyruojant rinkoms.

    Fondas finansuojamas institucinių investuotojų ir šeimos biurų lėšomis. „Earlybird“ pabrėžia, kad naują kapitalą kelia reguliariai kas kelis metus, o dabar visose strategijose valdo apie 2 500 000 000 eurų vertės turtą.

    Kur šiandien daugiausia vertės?

    „Earlybird“ partneris dr. Andre Retterath, atsakingas už DI ir infrastruktūros investicijas, sako, kad pastaraisiais metais DI rinkoje pasikeitė vertės kūrimo logika. Jo teigimu, programų sluoksnyje konkurencija milžiniška, o maržos dažnai būna labai plonos ar net neigiamos, nes produktą sukurti tapo lengva.

    „Bazinių modelių maržos dažnai sukasi apie 30–50 proc., tačiau infrastruktūroje ir aparatinėje įrangoje jos gerokai didesnės, o įėjimo barjerai aukštesni“, – sakė dr. Andre Retterath.

    Pasak jo, kuo giliau DI „krūvoje“ nuo galutinės programos judama link infrastruktūros, duomenų sluoksnio ir specializuotos aparatinės įrangos, tuo stipresnė gynyba nuo konkurentų. Tai viena priežasčių, kodėl fondas nori daugiau dėmesio skirti technologijoms, kurias sunku greitai atkartoti.

    Ankstyvos investicijos ir „gili“ Europa

    Pirmosios fondo investicijos rodo kryptį į DI infrastruktūrą, vertikalius sprendimus ir fundamentines technologijas. „Earlybird“ mini, kad jau rėmė kelias Europoje augančias komandas, o dalis naujų sandorių dar bus paskelbti.

    Bendrovė išskiria ir ankstesnius pavyzdžius, kai investavo į giliąją technologiją dar prieš jai tampant „madinga“: nuo kosmoso pramonės iki branduolinės sintezės sprendimų. Tokie sektoriai paprastai reikalauja daugiau laiko, kapitalo ir kompetencijos, bet sėkmės atveju sukuria sunkiai nukopijuojamą pranašumą.

    Modelis, orientuotas į dešimtmečius

    Kartu su fondo uždarymu „Earlybird“ paskelbė pertvarką, kurią vadina nuolatine aktyvia nuosavybe. Jos esmė – bendrovės kontrolė lieka tik aktyviems partneriams ir perduodama kitai kartai, o išorinių akcininkų ar pardavimo scenarijus nenumatomas.

    „Norime, kad geriausi investuotojai, nepriklausomai nuo jų kilmės ar finansinių galimybių, turėtų kelią tapti bendrovės savininkais“, – sakė dr. Andre Retterath.

    Rizikos kapitalo rinkoje tai reikšminga detalė, nes dalyje fondų partnerio statusas siejamas su didele asmenine finansine įmoka. „Earlybird“ teigia, kad pasirinktas modelis turėtų padėti išlaikyti talentus ir aiškiau suvaldyti tęstinumą, kai steigėjai pamažu traukiasi iš kasdienės veiklos.

    Platesniame kontekste Europoje vis garsiau kalbama apie technologinį suverenitetą, kritinę infrastruktūrą ir vietinių inovacijų finansavimą. „Earlybird“ statymas aiškus: DI ir gilioji technologija bus ta kryptis, kurioje per artimiausius metus formuosis didžiausi, ilgalaikę vertę kuriantys verslai.

  • „DeepMind“ alumnai kuria startuolius: per 18 mėnesių – 112 naujų komandų, daug jų dirba su DI

    „DeepMind“ alumnai kuria startuolius: per 18 mėnesių – 112 naujų komandų, daug jų dirba su DI

    Nauji duomenys rodo, kad buvę „Google DeepMind“ darbuotojai ir tyrėjai per pastaruosius 18 mėnesių Europoje ir už jos ribų įkūrė arba ruošiasi įkurti dešimtis startuolių. Iš viso identifikuoti 112 žmonių, kurie jau paleido naujas įmones arba viešai nurodo dirbantys vadinamuoju stealth režimu.

    Šiuos skaičius surinko investuotojams ir rizikos kapitalo fondams duomenis teikianti bendrovė „Evertrace“. Informacija rinkta iš viešų šaltinių, įskaitant įmonių registrus, patentus ir mokslinių tyrimų finansavimo duomenis.

    Pastaruoju metu daug dėmesio sulaukė buvusio „DeepMind“ tyrėjo Davido Silverio kuriama Jungtinės Karalystės DI laboratorija „Ineffable Intelligence“, kuri pritraukė apie 1 milijardą eurų pradinio finansavimo. Tačiau „Evertrace“ teigimu, tai tik labiausiai matomas pavyzdys platesnėje tendencijoje, kai „DeepMind“ patirtį turintys specialistai kuria naują startuolių bangą.

    Startuolių geografija ir stealth banga

    Iš 112 identifikuotų atvejų didžiausia dalis fiksuota JAV, reikšminga dalis tenka Jungtinei Karalystei, o likusieji pasiskirstę po įvairias Europos šalis. Duomenyse išskiriama, kad 38 žmonės jau įkūrė naują bendrovę, o 74 pasirinko stealth statusą.

    Stealth dažniausiai reiškia ankstyvą startuolio stadiją, kai komanda dar neviešina produkto ar detalių, tačiau rinkoje jau aktyviai telkia žmones, kapitalą ir partnerius. Vis dėlto ne kiekvienas toks įrašas būtinai baigiasi naujos įmonės registracija, todėl dalis atvejų gali būti tik pasirengimas ar darbinis etapas.

    Kas kuria naujas komandas

    Tarp ryškesnių vardų minimas buvęs „DeepMind“ mokslininkas ir Niujorko universiteto profesorius Saining Xie, siejamas su reikšmingais darbais generatyvinių modelių srityje. Jis prisidėjo prie projekto, kuris paskatino diffusion transformer kryptį, o dabar eina vieno iš DI startuolių vadovaujančias mokslo pareigas.

    JAV rinkoje taip pat išskiriamas startuolis „Humans&“, kurį bendraįkūrė buvęs „DeepMind“ mokslininkas ir Stanfordo universiteto profesorius Noah Goodman. Ši įmonė pozicionuoja savo produktus kaip orientuotus į žmogaus darbo stiprinimą, o ne pakeitimą, ir skelbė apie maždaug 440 milijonų eurų pradinį finansavimą.

    Jungtinėje Karalystėje tarp pavyzdžių įvardijamas buvęs „DeepMind“ mokslininkas Olivier Henaff, bendraįkūręs „Cursive“, kuri kuria bazinių DI modelių sprendimus. Taip pat minima, kad dalis buvusių praktikantų pasirinko startuolių kelią, kurdami produktus nuo vizijos ir kalbos modelių iki sveikatos duomenų infrastruktūros.

    Europoje startuolių kryptys apima ne tik bendrus DI platformų projektus, bet ir nišinius sprendimus, pavyzdžiui, teisinių technologijų ar gynybos technologijų segmentuose. Viena iš tendencijų, atsispindinčių pavyzdžiuose, yra DI agentų ir įrankių kūrimas, kai programinė įranga ne tik generuoja turinį, bet ir vykdo užduotis, integruojasi su verslo sistemomis bei automatizuoja procesus.

    Kodėl „DeepMind“ tampa steigėjų kalve

    „Evertrace“ bendraįkūrėjas Jacobas Houlbergas šią dinamiką lygina su ankstesnėmis Europos technologijų bangomis, kai tokios bendrovės kaip „Klarna“ ar „Spotify“ tapo talentų ir naujų įmonių šaltiniu. Logika paprasta: kai vienoje vietoje sukaupiama daug aukšto lygio kompetencijos, vėliau ji natūraliai „išsisklaido“ į rinką per naujus projektus.

    Ši banga svarbi ir investuotojams, nes „DeepMind“ patirtis rinkoje dažnai veikia kaip kokybės signalas: tai rodo darbą su pažangiais modeliais, griežtomis tyrimų praktikomis ir didelio masto sistemomis. Kartu tai didina konkurenciją, nes vis daugiau komandų taikosi į tas pačias sritis, ypač į bazinius modelius, agentus ir pritaikomąją infrastruktūrą.

    Nors dalis startuolių dar veikia tyliai, pats skaičius leidžia daryti išvadą, kad DI verslų kūrimo tempas, paremtas buvusių „DeepMind“ darbuotojų kompetencijomis, išlieka aukštas. Artimiausiais mėnesiais rinkoje tikėtina daugiau viešų pristatymų, finansavimo raundų ir komandų, kurios iš stealth pereis į atvirą veiklos fazę.

    „Matome, kad „DeepMind“ DI srityje daro tai, ką „Klarna“ ir „Spotify“ kadaise padarė Europos technologijoms“, – sakė Jacobas Houlbergas.

    „Davidas Silveris yra antraščių herojus, tačiau tikroji istorija yra tai, kas ateina po jo“, – pridūrė jis.

  • Kriptovaliutų įmokų infrastruktūra „Fun“ pritraukė 67 mln. eurų: plėtra į Aziją ir nauji pirkimai

    Kriptovaliutų įmokų ir išmokų infrastruktūrą kurianti bendrovė „Fun“ pritraukė apie 67 mln. eurų A serijos investiciją. Raundui kartu vadovavo rizikos kapitalo fondai Multicoin Capital ir SignalFire, o pritrauktos lėšos bus skirtos produkto plėtrai ir komandos stiprinimui.

    „Fun“ veikia kaip vadinamoji onramp ir backend infrastruktūra, leidžianti programėlėms patogiau priimti vartotojų įnašus, vykdyti išmokėjimus ir atsiskaitymus per blokų grandinės tinklus. Tokios paslaugos ypač svarbios, kai kriptovaliutų produktai siekia pasiūlyti vartotojams patirtį, artimą įprastiems mokėjimams.

    Plėtra į Azijos ir Ramiojo vandenyno regioną

    Bendrovė nurodo, kad dalis investicijų bus nukreipta į Azijos ir Ramiojo vandenyno rinkas, įskaitant naują biurą Singapūre. Šis regionas laikomas vienu aktyviausių kriptovaliutų vartojimo ir finansinių technologijų diegimo požiūriu, todėl infrastruktūros tiekėjams tai yra strategiškai svarbi kryptis.

    „Fun“ taip pat akcentuoja, kad išliks sąmoningai nedidele, inžinerijos kompetencijomis grįsta komanda. Tokia kryptis dažnai pasirenkama infrastruktūros kūrėjų, kai prioritetas teikiamas saugumui, patikimumui ir integracijų kokybei.

    Kas yra „Fun“ ir ką ji daro?

    Bendrovė įkurta 2022 metais ir kuria technologinį sluoksnį, kuris padeda programėlėms valdyti pinigų judėjimą per skirtingus tinklus bei užtikrinti atsiskaitymų srautus. Įmonė teigia aptarnaujanti kai kuriuos rinkos produktus, kuriems reikalingi stabilūs įnašų, išėmimų ir atsiskaitymų mechanizmai.

    „Fun“ įkūrėjas ir vadovas Alexas Fine pabrėžė, kad tikslas yra pašalinti technologines kliūtis vertės mainams. „Mes sprendžiame paprastą, bet fundamentalų uždavinį: sumažinti technologinį barjerą vertės mainams“, – sakė Alexas Fine.

    Kodėl investuotojai vis dar renkasi infrastruktūrą?

    Nors bendras kriptovaliutų srities rizikos kapitalo sandorių aktyvumas pastaraisiais laikotarpiais buvo mažesnis, infrastruktūros ir finansinių paslaugų segmentai išlieka patrauklūs. Investuotojams tai dažnai yra stabilesnė, nuo vienos programėlės sėkmės mažiau priklausoma grandis, nes infrastruktūra gali aptarnauti daug skirtingų produktų vienu metu.

    „Fun“ atveju investicijos istoriją papildo ir anksčiau neviešinta pradinė investicija 2022 metais, kuri, viešai skelbtais duomenimis, siekė apie 3,6 mln. eurų. Naujas A serijos raundas rodo, kad rinkoje išlieka paklausa sprendimams, kurie supaprastina perėjimą tarp tradicinių finansų ir kriptovaliutų paslaugų.

  • Investuotojas įspėja: Artimųjų Rytų pinigai gali sustabdyti DI bumą ir duomenų centrų plėtrą

    Investuotojas įspėja: Artimųjų Rytų pinigai gali sustabdyti DI bumą ir duomenų centrų plėtrą

    Technologijų investuotojas Jackas Selby perspėja, kad Artimųjų Rytų valstybiniai turto fondai, pasikeitus geopolitinei situacijai, gali pristabdyti investicijas į dirbtinio intelekto projektus. Pasak jo, tai reikštų mažesnį kapitalo srautą į duomenų centrus ir jų infrastruktūrą, o poveikis gali pasiekti tiek biržines, tiek privačias technologijų bendroves.

    J. Selby vadovauja Peterio Thielio šeimos biuro „Thiel Capital“ investicijoms. Jo teigimu, Artimųjų Rytų investuotojai sudaro reikšmingą dalį pasaulinių įsipareigojimų finansuoti DI plėtrą per artimiausius penkerius metus, todėl bet koks prioritetų pasikeitimas galėtų greitai išbalansuoti rinką.

    „Rinka neįvertino, kokia svarbi Artimųjų Rytų dalis DI investicijoms ir infrastruktūrai“, – sakė Jackas Selby.

    Jis pabrėžia, kad dalis regiono kapitalo nukreipiama į vietinius duomenų centrus, o kita dalis finansuoja projektus už regiono ribų. Jei dėl užsitęsusių konfliktų šalys daugiau lėšų skirtų vidaus atstatymui ar saugumo išlaidoms, tai galėtų reikšti atidėtas ar atšauktas didelio masto infrastruktūros sutartis.

    Tekste minimi ir konkretūs planai, siejami su Jungtiniais Arabų Emyratais: numatomi didelės galios duomenų centrų projektai ir įsipareigojimai dėl ilgalaikių investicijų. Tokie projektai paprastai remiasi ne tik technologijų tiekėjais, bet ir itin didelėmis išankstinėmis kapitalo sąnaudomis, todėl finansavimo pauzės gali greitai persikelti į tiekimo grandines.

    „Jei šie projektai bus išjungti ar atšaukti, poveikis rinkai gali būti daug didesnis, nei dabar rodo kainos“, – sakė Jackas Selby.

    Investuotojas taip pat akcentuoja platesnę riziką: DI infrastruktūra reikalauja vis daugiau lėšų, o rinkoje daugėja spekuliacinių lūkesčių. Jo vertinimu, ši situacija kai kuriais aspektais primena dotkomų burbulą, kai dalis bendrovių buvo vertinamos ne pagal realius pinigų srautus, o pagal augimo pažadą ir konkurencinį triukšmą.

    J. Selby teigia, kad didžiosios technologijų bendrovės ir debesijos paslaugų teikėjai šiemet gali skirti itin dideles sumas DI susijusioms investicijoms, o tai didina jautrumą bet kokiam kapitalo brangimui ar finansuotojų atsitraukimui. Tokiu atveju labiausiai nukentėtų projektai, kurių ekonomika paremta pigiomis paskolomis, ilgais atsipirkimo terminais ir nuolat augančia paklausa.

    Kalbėdamas apie strategiją, jis pabrėžia siekį ieškoti mažiau „perpildytų“ investavimo krypčių. Pasak jo, didelė dalis rizikos kapitalo JAV koncentruojasi keliose valstijose, todėl kitose rinkose galima rasti pigiau įvertintų technologijų įmonių, kurioms nereikia konkuruoti dėl dėmesio su populiariausiais DI vardais.

    Galiausiai J. Selby kritikuoja tendenciją, kai šeimos biurai vis dažniau investuoja tiesiogiai, apeidami fondus. Jo vertinimu, dalis investuotojų tai daro dėl nusivylimo lėtu grąžos grįžimu, tačiau ne visi turi pakankamai kompetencijos vertinti privačių įmonių riziką, kainodarą ir galimą restruktūrizavimą.

  • „Earlybird VC“ uždarė 360 mln. eurų fondą: didžiausias iki šiol ir naujas nuolatinės partnerystės modelis

    „Earlybird VC“ uždarė 360 mln. eurų fondą: didžiausias iki šiol ir naujas nuolatinės partnerystės modelis

    Berlyne įsikūrusi rizikos kapitalo bendrovė „Earlybird VC“ uždarė aštuntą ankstyvos stadijos technologijų fondą, kurio dydis siekia 360 mln. eurų. Tai didžiausias įmonės pritrauktas fondas per visą jos istoriją ir signalas, kad investuotojų apetitas Europos startuoliams pamažu atsigauna net ir išliekant atsargiam vertinimui.

    Bendrovė pabrėžia, kad naujus fondus nuosekliai kelia kas trejus–ketverius metus, nepriklausomai nuo rinkos ciklų. Šįkart tarp investuotojų yra stambios institucijos ir šeimos biurai, kurie rizikos kapitalo rinkoje dažnai vertinami kaip ilgalaikio pasitikėjimo ir stabilumo indikatorius.

    Kur bus investuojami pinigai?

    „Earlybird VC“ skelbia, kad Fondas VIII jau pradėjo investuoti į DI taikymus, programinės įrangos infrastruktūrą ir vadinamuosius pagrindinius modelius, taip pat į „DeepTech“ bei techninę įrangą. Pastaraisiais metais būtent šios sritys tapo vienomis konkurencingiausių Europoje, nes investuotojai ieško projektų, kurie gali kurti ilgalaikį pranašumą, o ne vien greitą augimą.

    Iš naujojo fondo jau finansuotos kelios įmonės, tarp jų „Black Forest Labs“, „SpAItial AI“, „Sintra AI“, „Arago“, „Porters“ ir „Rivia“. Bendrovė taip pat užsimena apie kelias dar neatskleidžiamas investicijas, kurios turėtų būti pristatytos artimiausiu metu.

    Naujas nuolatinės partnerystės modelis

    Fondo uždarymas sutapo su struktūriniu pokyčiu pačioje bendrovėje. „Earlybird VC“ įdiegė partnerystės modelį, kurį vadina nuolatine aktyvia nuosavybe, kai bendrovę valdo tik aktyvūs partneriai, o nuosavybė nuosekliai perduodama kitai partnerių kartai.

    Toks sprendimas išskiria „Earlybird VC“ iš dalies Europos rinkos žaidėjų, kurie pastaraisiais metais svarstė dalinį pardavimą, išorinius akcininkus ar kitus nuosavybės modelius. Pasak bendrovės, pasirinktas kelias turi užtikrinti nepriklausomumą ir tai, kad sprendimus priimantys žmonės patys tiesiogiai prisiimtų riziką bei atsakomybę.

    „Šiame fonde remiamės dešimtmečių patirtimi ir DI gimtąja komanda, dirbančia didžiuosiuose Europos centruose. Mūsų misija toliau keistis, neprarandant principų, kurie mus atvedė iki čia“, – sakė „Earlybird VC“ generalinis partneris dr. Andre Retterath.

    „Earlybird VC“ teigimu, perėjimas vykdomas be išorinio pardavimo ir be išorinių investuotojų, o pasitraukdami partneriai įsipareigoja perduoti turimas dalis kitai aktyviai kartai. Praktikoje tai reiškia, kad įmonės kontrolė neturėtų išsiskaidyti ir liks susieta su tais, kurie kasdien atsako už fondo strategiją ir portfelio rezultatus.

    Vienas įkūrėjų dr. Hendrik Brandis akcentavo, kad naujoji partnerių karta bendrovę formuoja jau ne vienerius metus. Jo teigimu, struktūra sukurta taip, kad atsakomybė ir nuosavybė būtų tokia pati, kokią turėjo pirmieji partneriai – pilna ir tiesiogiai susieta su rezultatais.

    DI keičia fondo darbo principus

    „Earlybird VC“ taip pat pranešė, kad vis plačiau taiko DI savo veikloje: nuo sandorių paieškos ir įmonių vertinimo iki pagalbos portfelio bendrovėms po investicijos. Tokia kryptis atitinka bendrą rinkos tendenciją, kai fondai siekia greičiau atrinkti projektus, sumažinti analizės sąnaudas ir padėti startuoliams efektyviau augti.

    Bendrovė nurodo, kad tikslas išlieka tas pats: rasti perspektyviausius ankstyvos stadijos Europos kūrėjus ir padėti jiems augti, tačiau tai siekiama daryti sparčiau ir užtikrinčiau, pasitelkiant nuosavą technologinę platformą. Tokiomis sąlygomis konkurencija dėl geriausių komandų tampa ne tik kapitalo, bet ir gebėjimo suteikti pridėtinę vertę klausimu.

  • „Rocsys“ pritraukė 11,1 mln. eurų ir pristatė daugiavietį bekontaktį robotaksių įkrovimą

    „Rocsys“ pritraukė 11,1 mln. eurų ir pristatė daugiavietį bekontaktį robotaksių įkrovimą

    Nyderlandų Rijsveike įsikūręs startuolis „Rocsys“ pranešė pritraukęs 11,1 mln. eurų investiciją ir pristatė „Rocsys M1“ – sprendimą, kurį įmonė vadina pirmuoju pasaulyje daugiaviečiu bekontakčiu įkrovimu robotaksių parkams. Technologija skirta autonominių elektromobilių depams, kur net trumpi sustojimai ar žmonių įsikišimas gali tapti kliūtimi mastui augti.

    Investicijos raundui vadovavo „Capricorn Partners“, dalyvavo „Scania Invest“, „Forward.One“, „SEB Greentech Venture Capital“ ir „Graduate Ventures“. „Rocsys“ nurodo, kad bendra iki šiol pritraukta suma siekia apie 47,9 mln. eurų.

    „Autonominių automobilių skaičius sparčiai auga, o infrastruktūra turi spėti. Jei depe vis dar reikia rankinio darbo, autonomija ten ir baigiasi“, – sakė „Rocsys“ vadovas ir vienas įkūrėjų Crijn Bouman.

    Pasak įmonės, robotaksių rinka skatina parkų plėtrą, todėl depuose didėja operacijų intensyvumas, o rankinis įkrovimas tampa struktūriniu ribojimu. Tas pats procesas kartojamas tūkstančius kartų per dieną, sukuria kaštus, „trintį“ veikloje ir papildomas saugos rizikas.

    „Rocsys M1“ sukurta moduliniu principu ir gali aptarnauti kelias įkrovimo vietas vienu metu, o vienas sprendimas esą pritaikomas iki 10 stovėjimo vietų. Įmonė teigia, kad tokia architektūra didina pralaidumą ir mažina operacinius kaštus, ypač mišriuose parkuose, kur skirtingų modelių įkrovimo lizdai gali būti skirtingose vietose.

    Sprendimas diegiamas su viršutiniu tvirtinimu ir ilgo siekio robotine ranka, todėl galima išsaugoti daugiau depo erdvės ir lygiagrečiai atlikti kitas užduotis, pavyzdžiui, valymą ar patikrą, kol automobilis kraunamas. „Rocsys“ taip pat pabrėžia, kad sistema sukurta taip, jog ją būtų galima integruoti su įvairiais įkrovikliais ir jungtimis be brangių transporto priemonių perdirbimų.

    Įmonės skaičiavimu, depe su 50 stovėjimo vietų „Rocsys M1“ gali padidinti efektyvumą iki 75 proc. ir potencialiai sutaupyti iki 1,4 mln. eurų per metus, naudojant tą patį darbuotojų skaičių. Tokie vertinimai priklauso nuo parko naudojimo intensyvumo, įkrovimo grafiko ir darbo organizavimo, tačiau kryptis aiški – automatizuoti pasikartojančias operacijas, kurios stabdo robotaksių paslaugų plėtrą.

    „Rocsys“ teigia, kad sistema išbandyta didelio intensyvumo aplinkose ir remiasi daugiau nei šešerių metų realių veikimo scenarijų duomenimis. Įmonės pateikiamais duomenimis, gyvuose bandymuose pasiekta daugiau nei 99,9 proc. sėkmingo prijungimo rodiklis, o sprendimas prisitaiko prie apšvietimo, oro sąlygų ir automobilio pastatymo variacijų.

    Technologijos pagrindą sudaro kompiuterinė rega ir judesio valdymas, kad prijungimas vyktų tiksliai ir saugiai. „Rocsys“ taip pat nurodo turinti daugiau nei 130 patentų ir paraiškų, susijusių su sprendimo komponentais ir veikimu.

    „Robotaksių rinka pereina į spartaus augimo fazę, o lemiamu veiksniu tampa galimybė mastelį užtikrinti sklandžiai. Infrastruktūra nulems, kaip greitai įvyks šis perėjimas“, – sakė „Capricorn Partners“ atstovas Steven Lambert.

    „Rocsys“ skelbia, kad „M1“ šiuo metu diegiamas bandomuosiuose projektuose, o didesnio masto diegimas planuojamas nuo 2027 metų. Per artimiausius penkerius metus įmonė siekia aptarnauti tūkstančius įkrovimo vietų Šiaurės Amerikoje ir Europoje.

  • Europos startuolių finansavimas balandžio pabaigoje: didžiausi savaitės sandoriai ir tendencijos

    Balandžio 27–gegužės 1 dienomis Europos startuolių rinkoje buvo fiksuojamas įprastas savaitinis kapitalo pritraukimo ritmas: dalis įmonių užsitikrino ankstyvos stadijos investicijas, o brandesni žaidėjai stiprino plėtrą didesniais raundais. Investuotojai ir toliau ieškojo aiškaus pajamų augimo, tvaraus verslo modelio ir matomo kelio į pelningumą.

    Pastaraisiais mėnesiais Europoje ryškėja kelios kryptys, kurios darė įtaką ir šios savaitės sandoriams. Didesnio dėmesio sulaukia kibernetinis saugumas, DI pritaikymas verslo procesuose, energijos ir pramonės efektyvumo sprendimai, taip pat gynybos ir dvigubos paskirties technologijos, kurių svarba regione auga.

    Kas lemia investuotojų sprendimus?

    Rizikos kapitalo fondai dažniau kelia reikalavimus dėl augimo kokybės: vertinamas ne tik vartotojų skaičius, bet ir pasikartojančios pajamos, klientų išlaikymas bei vieneto ekonomika. Ankstyvoje stadijoje svarbus ir komandos gebėjimas greitai iteruoti produktą bei pardavimus tarptautinėse rinkose.

    Kita ryški tendencija – atsargesnis požiūris į įmonių vertinimus ir didesnis dėmesys sandorio struktūrai. Dažnėja etapinis finansavimas, aiškesni tikslai iki kitos investicijų fazės ir didesnis investuotojų noras matyti, kaip kapitalas tiesiogiai virsta pajamomis.

    Kur krypsta kapitalas Europoje?

    Nors atskirų sandorių detalės priklauso nuo sektoriaus, bendra kryptis išlieka panaši: kapitalas koncentruojasi ten, kur matomas aiškus poreikis ir greita grąža. Tai apima sprendimus, mažinančius kaštus įmonėms, automatizuojančius procesus ir didinančius atsparumą rizikoms, ypač tiekimo grandinėse ir IT infrastruktūroje.

    DI tema išlieka viena dominuojančių, tačiau investuotojai vis dažniau tikisi ne bendrų pažadų, o aiškiai išmatuojamų rezultatų: našumo augimo, klientų aptarnavimo kaštų mažėjimo ar greitesnio produkto diegimo. Dėl to DI diegimas dažnai vertinamas kaip priemonė, o ne tikslas.

    Ką tai reiškia startuoliams artimiausiu metu?

    Startuoliams tai signalas, kad finansavimo pritraukimas vis dar įmanomas, tačiau laimi tie, kurie gali pagrįsti augimą skaičiais ir turi realų planą, kaip pasiekti tvarią veiklą. Rinkoje mažiau tolerancijos ilgam eksperimentavimui be aiškių pardavimų, todėl išauga profesionalaus pardavimų proceso ir finansinės drausmės svarba.

    Tuo pat metu Europos ekosistema išlieka patraukli komandoms, kuriančioms sprendimus reguliuojamose srityse ir turinčioms stiprią technologinę kompetenciją. Artimiausiais mėnesiais konkurencija dėl kapitalo išliks intensyvi, o sandorių sėkmę dažnai lems ne vien idėja, bet ir gebėjimas įrodyti jos komercinį gyvybingumą.

  • „Nvidia“ metė milijonus į DI teisės startuolį „Legora“: visur mirga Jude Law reklamos

    „Nvidia“ metė milijonus į DI teisės startuolį „Legora“: visur mirga Jude Law reklamos

    JAV lustų milžinės „Nvidia“ rizikos kapitalo padalinys NVentures investavo į Švedijos DI teisės technologijų startuolį „Legora“. Sandoris įvyko bendrovei pasiekus apie 5,2 mlrd. eurų vertinimą, o tai rodo, kad investuotojų dėmesys DI sprendimams teisinėse paslaugose sparčiai auga.

    „Legora“ pranešė, kad „Nvidia“ prisijungė prie 46 mln. eurų dydžio D serijos finansavimo pratęsimo, o bendra per visus etapus pritraukta suma pasiekė apie 552 mln. eurų. Pratęsime dalyvavo ir kiti investuotojai, tačiau „Nvidia“ investicijos dydis nebuvo atskleistas.

    Startuolis kuria DI agentus ir įrankius, skirtus automatizuoti bei standartizuoti teisininkų kasdienius procesus, nuo dokumentų analizės iki užduočių paruošimo ir bylų valdymo. Tokie sprendimai tampa ypač paklausūs didelėse įmonėse ir advokatų kontorose, kur svarbu mažinti laiką rutinai, bet išlaikyti žmogaus kontrolę.

    „Įmonių DI dabar pereina į naują fazę: proveržis vyksta tada, kai DI ne tik padeda, bet ir savarankiškai vykdo užduotis su tinkamu žmogaus prižiūrėjimu“, – sakė „Legora“ vadovas ir vienas iš įkūrėjų Maxas Junestrandas.

    Viešumo „Legora“ suteikė ir agresyvesnė rinkodara: šį mėnesį startuolis pristatė reklamos kampaniją su aktoriumi Jude Law. Tokie ėjimai neįprasti teisinėms technologijoms, tačiau padeda greičiau įsitvirtinti itin konkurencingoje DI rinkoje.

    Teisės technologijų segmentas pastaraisiais metais tapo viena karščiausių nišų: įmonės ieško įrankių, kurie sumažintų dokumentų peržiūros kaštus, paspartintų sutarčių ciklus ir padėtų valdyti rizikas. Kartu auga ir reguliacinis spaudimas, todėl tiekėjai vis dažniau akcentuoja audituojamumą, duomenų saugą ir aiškias žmogaus priežiūros ribas.

    Rinkos tempą rodo ir tai, kad Europoje DI startuoliai šiemet jau pritraukė apie 13,9 mlrd. eurų, o dinamika leidžia tikėtis dar vienų rekordinių metų. Tuo pat metu „Nvidia“ stiprina savo ryšius su perspektyviais startuoliais ne tik kapitalu, bet ir technologine kompetencija, taip plėsdama DI ekosistemą už tradicinių sričių ribų.

    „Legora“ teigia sparčiai išaugusi nuo maždaug 40 iki 400 darbuotojų įvairiuose pasaulio miestuose, o jos paslaugomis naudojasi dešimtys tūkstančių teisės profesionalų. Bendrovė taip pat skelbia perkopusi 92 mln. eurų metinių pasikartojančių pajamų ribą, kas DI startuolių rinkoje yra vienas svarbiausių tvaraus augimo rodiklių.