CP v2

Tag: Robert Duchnevič

  • Vilniaus rajonas skiria 111 400 eurų kultūrai: 57 projektai kviečia į 2026 metų renginius

    Vilniaus rajonas skiria 111 400 eurų kultūrai: 57 projektai kviečia į 2026 metų renginius

    Vilniaus rajono savivaldybė paskelbė 2026 metais remiamų kultūros projektų sąrašą: iš biudžeto paskirstoma 111 400 eurų 57 iniciatyvoms. Savivaldybė teigia, kad finansavimas leis gyventojams ir rajono svečiams pasiūlyti daugiau renginių, edukacijų ir bendruomeninių veiklų skirtingose seniūnijose.

    Pasak savivaldybės, programa orientuota į tradicijų puoselėjimą ir šiuolaikinių formų plėtrą: nuo amatų ir paveldo pristatymo iki profesionaliojo meno renginių bei jaunimui skirtų patirčių. Taip pat akcentuojama, kad siekiama didesnio kultūros prieinamumo, kai veiklos vyksta ne tik didžiuosiuose centruose, bet ir mažesnėse gyvenvietėse.

    „Vilniaus rajono kultūrinis gyvenimas sparčiai skleidžiasi, tampa gyvybingesnis, įvairesnis ir, svarbiausia, prieinamas kiekvienam“, – sakė Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič.

    Vertinant paraiškas daugiausia dėmesio skirta jų aktualumui vietos bendruomenei, numatomam kultūriniam poveikiui, tęstinumui, finansiniam pagrįstumui ir potencialui garsinti Vilniaus rajoną. Savivaldybės teigimu, toks kriterijų rinkinys leidžia atrinkti projektus, kurie turi aiškų turinį, auditoriją ir realų įgyvendinimo planą.

    „Šiemet savivaldybė palaikys net 57 iš 60 sulauktų iniciatyvų, kad Vilniaus rajonas garsiai skambėtų įdomiais, kokybiškais ir prasmingais kultūros akordais“, – teigė Vilniaus rajono savivaldybės vicemerė Edita Tamošiūnaitė.

    Savivaldybė pabrėžia, kad paraiškų skaičius ir finansavimas per pastaruosius metus didėjo. 2024 metais gautos 38 paraiškos ir finansuota 30 projektų, kuriems skirta 68 000 eurų, o 2025 metais iš 50 paraiškų finansuotos 44 iniciatyvos, paskirstant 80 000 eurų.

    Projektų vykdytojams primenama apie administracinius terminus: per 5 darbo dienas nuo sąrašo paskelbimo reikia pateikti užpildytą išlaidų sąmatą, suderintą su skirta suma. Savivaldybė nurodo, kad su atrinktų projektų autoriais bus sudaromos biudžeto lėšų naudojimo sutartys, o pasirašymas vyks tik kvalifikuotu elektroniniu parašu.

    Taip pat pažymima, kad veiklas galima pradėti dar iki sutarties sudarymo dienos, o savivaldybės lėšomis gali būti kompensuojamos tiesioginės projekto išlaidos, patirtos nuo 2026 metų pradžios. Kartu akcentuojama, jog parama negali būti naudojama darbuotojų atlyginimams, patalpų nuomai, komunaliniams mokesčiams, labdarai, patalpų remontui ar kitoms su projektu nesusijusioms reikmėms.

    Jeigu dėl objektyvių priežasčių projektas negali būti įgyvendintas, lėšų gavėjas turi ne vėliau kaip per 20 darbo dienų raštu informuoti projekto administratorių ir grąžinti paskirtas lėšas. Dėl praktinių įgyvendinimo ir atskaitomybės klausimų konsultuoja savivaldybės Kultūros ir turizmo skyriaus atstovai.

  • Didžiųjų Kabiškių kultūros centro modernizacija: 3,5 mln. eurų projektas su sportu ir biblioteka

    Didžiųjų Kabiškių kultūros centro modernizacija: 3,5 mln. eurų projektas su sportu ir biblioteka

    Vilniaus rajono savivaldybė planuoja atnaujinti ir išplėsti daugiafunkcį kultūros centrą Didžiosiose Kabiškėse, Nemenčinės gatvėje. Projektas numatytas pastate, kuris anksčiau veikė kaip pradinė mokykla, o vėliau buvo pritaikytas kultūros veikloms ir šiandien yra Nemenčinės kultūros centro padalinys.

    Modernizacijos tikslas – sukurti šiuolaikišką, patogiai pasiekiamą ir įvairioms veikloms pritaikytą erdvę, kurioje būtų derinamos kultūros, švietimo, sporto ir bendruomeninės iniciatyvos. Savivaldybė pabrėžia, kad atnaujinta infrastruktūra turėtų sustiprinti vietos bendruomenės traukos centro vaidmenį ir didinti paslaugų prieinamumą.

    „Didžiosiose Kabiškėse kuriame universalią erdvę, kuri sujungs kultūrą, švietimą ir sportą. Šiuo projektu ne tik atnaujiname infrastruktūrą, bet ir norime suteikti Nemenčinės seniūnijos gyventojams patogią vietą susitikti, bendrauti bei kurti bendras iniciatyvas“, – sakė Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič.

    Pagal numatytus sprendinius, esamas pastatas būtų rekonstruojamas į kultūros paskirties objektą, kartu išlaikant vietos identitetą ir pritaikant jį dabartiniams poreikiams. Be vidaus atnaujinimo darbų, planuojama priestato statyba, teritorijos sutvarkymas bei inžinerinių sistemų modernizavimas.

    Kas keisis po rekonstrukcijos?

    Planuojama atnaujinti koncertų salę, numatyti akustiniai sprendiniai ir mobilios žiūrovų tribūnos, kad erdvė būtų lengviau pritaikoma skirtingiems renginiams. Taip pat būtų modernizuojama biblioteka ir kuriamos papildomos edukacinės bei bendruomenės erdvės.

    Pastate numatytos repeticijų patalpos, kūrybinės dirbtuvės, administracinės ir pagalbinės zonos, skirtos kasdienei veiklai bei renginių organizavimui. Projektu siekiama, kad centre galėtų vykti koncertai, spektakliai, parodos, mokymai ir vietos bendruomenės susitikimai.

    Sporto erdvės ir prieinamumas

    Vienas ryškesnių projekto akcentų – sporto infrastruktūros plėtra: planuojama bokso salė bei treniruoklių erdvė rūsyje. Pastato sprendiniuose taip pat numatytas pritaikymas žmonėms su negalia ir funkcinių srautų gerinimas, kad skirtingos veiklos galėtų vykti sklandžiai.

    Ant stogo planuojama įrengti saulės elektrinę, kuri galėtų prisidėti prie pastato energijos sąnaudų mažinimo. Toks sprendimas atitinka pastaraisiais metais savivaldybėse ryškėjančią kryptį viešuosiuose objektuose diegti atsinaujinančios energijos sprendimus ir efektyvinti eksploataciją.

    Terminai ir kaina

    Artimiausiuose etapuose numatomi projektavimo ir leidimų procesai, po kurių sektų rangos darbų viešasis pirkimas. Skelbiama, kad statybos leidimą planuojama gauti 2026 metų IV ketvirtį, techninį projektą parengti 2027 metų II ketvirtį, o rangos darbų pirkimą vykdyti 2027 metų III ketvirtį.

    Preliminari projekto vertė siekia 3,5 mln. eurų, o darbus planuojama užbaigti 2029 metų II ketvirtį. Projekto vizualizacijas ir projektinius pasiūlymus rengė UAB „Synergy Solution“.

  • Vilniaus rajono savivaldybė tarp šeimai draugiškiausių: įvertino viešąsias erdves ir želdynus

    Vilniaus rajono savivaldybė tarp šeimai draugiškiausių: įvertino viešąsias erdves ir želdynus

    Įvertinimas Seime

    Seime gegužės 15 dieną pirmą kartą Lietuvos istorijoje apdovanota 10 savivaldybių, išskirtinai daug dėmesio skiriančių šeimų poreikiams. Tarp jų atsidūrė ir Vilniaus rajono savivaldybė, sulaukusi įvertinimo už viešųjų erdvių pritaikymą šeimoms.

    Savivaldybė apdovanota Aplinkos ministerijos nominacijoje, akcentuojant žaliųjų erdvių ir želdynų tinklo plėtrą bei kuriamas saugias, visoms amžiaus grupėms prieinamas viešąsias vietas. Tokie kriterijai dažniausiai siejami ne vien su estetika, bet ir su kasdiene gyvenimo kokybe bei saugumu.

    Kodėl Vilniaus rajonui tai svarbu

    Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič pabrėžė, kad apdovanojimas atspindi nuoseklų savivaldos darbą ir gebėjimą prisitaikyti prie sparčiai augančio rajono infrastruktūros poreikių. Pasak jo, savivalda yra arčiausiai gyventojų, todėl greičiausiai pamato, kur labiausiai trūksta patogių ir saugių sprendimų šeimoms.

    „Savivalda veikia arčiausiai gyventojų, kasdien sprendžia jų problemas ir geriausiai žino, kas žmogui yra aktualiausia“, – sakė Robert Duchnevič.

    Meras taip pat akcentavo, kad žiedinei savivaldybei tenka papildomi iššūkiai: paslaugas ir viešąsias erdves reikia užtikrinti ne viename centre, o dešimtyse skirtingų gyvenviečių. Be to, Vilniaus rajonas išsiskiria jauna gyventojų struktūra, todėl vaikų žaidimų aikštelės, parkai, apšvietimas, saugios pėsčiųjų jungtys ir poilsio zonos tampa ne prabanga, o būtinybe.

    Naujos erdvės ir gyventojų įsitraukimas

    Savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Vansavičius atkreipė dėmesį į simbolinį sutapimą: tą pačią dieną Kalvelių seniūnijoje atidaryta nauja bendruomenės erdvė. Tai, anot jo, parodo, kad pripažinimas nėra vien formalumas, o siejasi su realiais darbais vietoje.

    „Labai simboliška, kad būtent tą dieną, kai Seime buvome apdovanoti, Kalveliuose oficialiai atvėrėme naują ir jaukų skverą, skirtą visai bendruomenei“, – sakė Vytautas Vansavičius.

    Renginys Šeimai draugiškiausia savivaldybė yra Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iniciatyva, vykdoma kartu su Aplinkos, Kultūros, Sveikatos apsaugos, Švietimo, mokslo ir sporto bei Vidaus reikalų ministerijomis. Šių institucijų įsitraukimas rodo, kad šeimai palanki aplinka apima ne tik socialines paslaugas, bet ir viešąsias erdves, sveikatą, ugdymą, kultūrą bei saugumą.

    Vilniaus rajono savivaldybė teigia, kad viešųjų erdvių modernizavimas vyksta derinant skirtingus poreikius: nuo vaikų žaidimų ir sporto zonų iki ramesnių poilsio vietų senjorams. Svarbi dalis – gyventojų įsitraukimas, kai sprendimai planuojami atsiklausiant bendruomenių ir seniūnijų.

  • Kalveliuose atidarytas naujas skveras: „Bendrystės aidų“ erdvė poilsiui ir renginiams

    Kalveliuose atidarytas naujas skveras: „Bendrystės aidų“ erdvė poilsiui ir renginiams

    Kalveliuose gegužės 15 dieną oficialiai atidarytas naujas skveras, skirtas bendruomenės poilsiui, laisvalaikiui ir vietos renginiams. Gyventojai tikisi, kad sutvarkyta teritorija taps kasdieniu susitikimų tašku ir patrauklesne erdve šeimoms su vaikais.

    Atidarymo renginyje dalyvavęs Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič pabrėžė, kad tokios viešosios erdvės prisideda prie gyvenviečių stiprėjimo ir bendruomeniškumo. Pasak jo, skveras atsirado sujungus projektavimo, rangos darbus ir pačių gyventojų išsakytus poreikius.

    „Kalveliai – vieta, kuri keičiasi ir stiprėja. Todėl tokios erdvės kaip ši tampa itin svarbios: jos telkia žmones, suteikia vietą poilsiui, pokalbiams, vaikų žaidimams ir bendriems susitikimams“, – sakė Robert Duchnevič.

    Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Vansavičius akcentavo, kad infrastruktūros plėtra turi pasiekti ne tik didesnes, bet ir atokesnes gyvenvietes. Jo teigimu, investicijos į viešąsias erdves kuria realią kasdienę naudą, nes gerina aplinką ir sudaro sąlygas aktyvesniam bendruomenės gyvenimui.

    Vicemeras Algis Vaitkevičius atkreipė dėmesį į funkcinius sprendimus: patogius takus, saugesnę aplinką ir pritaikymą įvairaus amžiaus žmonėms. Anot jo, tokie projektai vertingi tuo, kad jie matuojami ne tik estetika, bet ir tuo, kaip patogiai erdvę gali naudoti skirtingi gyventojai.

    Naujasis skveras Sodų gatvėje 26 pavadintas „Bendrystės aidų skveru“ – šį pavadinimą pasirinko pati Kalvelių bendruomenė. Šalia esančio kultūros centro išplėsta automobilių stovėjimo aikštelė, kad renginių metu būtų lengviau suvaldyti transporto srautus ir apsaugoti aplinkines žaliąsias zonas.

    Skvere įrengta moderni automatinė laistymo sistema, skirta vejos ir želdinių priežiūrai šiltuoju sezonu. Per atidarymą šventinę nuotaiką kūrė vietos gimnazijų ir kultūros centro jaunieji atlikėjai, o gyventojai raginti skverą naudoti ne tik šventėms, bet ir ramiam kasdieniam poilsiui.

    Skvero atnaujinimo ir aplinkos sutvarkymo darbų biudžetas siekė daugiau nei 361 000 eurų. Savivaldybė pažymi, kad sutvarkyta erdvė turi tapti ilgalaike investicija į gyvenvietės patrauklumą ir bendruomenės ryšių stiprinimą.

  • Vilniaus rajono „KK-VRSC“ triumfas RKL B: meras pasveikino čempionus ir palinkėjo sėkmės A divizione

    Vilniaus rajono „KK-VRSC“ triumfas RKL B: meras pasveikino čempionus ir palinkėjo sėkmės A divizione

    Vilniaus rajono savivaldybėje įvyko susitikimas, kuriame meras Robert Duchnevič pasveikino Vilniaus rajono krepšinio klubo „KK-VRSC“ komandą su istoriniu pasiekimu. Komanda tapo „Nostra.lt“ Regionų krepšinio lygos (RKL) B diviziono čempione ir iškovojo teisę kitą sezoną varžytis aukštesniame divizione.

    Čempionų titulas įtvirtintas balandžio 26 dieną Pakruojyje vykusiame didžiajame finale. Lemiamose rungtynėse Vilniaus rajono krepšininkai rezultatu 87:72 nugalėjo KK Trakai-Trakų SC ir į viršų kėlė čempionų taurę.

    Kelialapis į RKL A divizioną

    Pasak savivaldybės, šis laimėjimas komandai reiškia ne tik trofėjų, bet ir naują sportinį etapą. RKL A divizione laukia aukštesnio lygio varžovai, didesnė konkurencija ir reiklesnis sezono ritmas, todėl klubo pasirengimas vasarą taps ypač svarbus.

    Meras pabrėžė, kad tokie pasiekimai stiprina rajono sporto identitetą ir skatina jaunimą rinktis aktyvų gyvenimo būdą. Jis taip pat akcentavo, kad sėkmę lemia ne vien rezultatai aikštėje, bet ir nuoseklus darbas viso sezono metu.

    „Šis laimėjimas – reikšmingas pasiekimas Vilniaus rajonui, žymintis naują etapą. Mūsų komanda pelnytai kyla į RKL A divizioną, kur kitąmet laukia nauji iššūkiai ir dar stipresni varžovai. Dėkoju visai komandai už meistriškumą, krepšinio kultūros puoselėjimą ir garbingą Vilniaus rajono vardo garsinimą“, – sakė Robert Duchnevič.

    Sezonas su dar vienu ryškiu finišu

    Susitikime aptarti komandos sezono įspūdžiai ir artimiausi planai, taip pat kalbėta apie krepšinio plėtros galimybes Vilniaus rajone. Savivaldybė akcentuoja, kad komandų sėkmė dažnai tampa impulsu didesniam bendruomenės įsitraukimui ir sporto infrastruktūros stiprinimui.

    „KK-VRSC“ šį sezoną pasižymėjo ir kitu reikšmingu rezultatu. „Nostra.lt-RKL KTU“ taurėje, kur varžėsi 32 komandos iš Lietuvos ir Latvijos, Vilniaus rajono ekipa iškovojo antrąją vietą, finale po atkaklios kovos nusileidusi Latvijos klubui „Gulbenes Buki/BJSS“.

  • Vilniaus rajone startavo registracija į 2026 metų jaunimo vasaros užimtumo programą: ką svarbu žinoti

    Vilniaus rajone startavo registracija į 2026 metų jaunimo vasaros užimtumo programą: ką svarbu žinoti

    Kas skelbiama ir kam skirta

    Vilniaus rajono savivaldybė pradėjo registraciją į 2026 metais vyksiančią jaunimo užimtumo vasarą ir integracijos į darbo rinką programą. Ji skirta 14–19 metų jaunuoliams, kurie vasaros atostogų metu nori įgyti pirmosios darbo patirties ir legaliai užsidirbti.

    Programa orientuota į liepos ir rugpjūčio mėnesius, kai moksleiviai dažniausiai ieško trumpalaikio darbo. Savivaldybė pabrėžia, kad tokios iniciatyvos padeda jaunimui anksčiau susipažinti su darbo rinkos taisyklėmis, atsakomybėmis ir darbdavių lūkesčiais.

    „Pirmasis darbas jaunam žmogui yra kur kas daugiau nei tik uždarbis – tai svarbus laiptelis į savarankiškumą, ugdantis atsakomybę ir pasitikėjimą savo jėgomis“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič.

    Kaip veiks programa ir kas gali dalyvauti

    Dalyvauti gali jaunuoliai, deklaravę gyvenamąją vietą Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje ir besimokantys pagal pagrindinio, vidurinio arba profesinio ugdymo programas. Taip pat numatyta galimybė prisijungti specialiųjų ugdymo poreikių turintiems mokiniams, besimokantiems bendrojo ugdymo mokyklose.

    Svarbi sąlyga – darbo sutartyje nurodytą pirmąją darbo dieną dalyvis turi būti ne jaunesnis nei 14 metų ir ne vyresnis nei 19 metų. Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad registracija ir realus įsidarbinimas nėra tas pats: užsiregistravus dar reikia susisiekti su pasirinktu darbdaviu ir suderinti konkrečias sąlygas.

    Kompensacijos darbdaviams ir ankstesnių metų patirtis

    Programoje dalyvaujantiems darbdaviams savivaldybė numato mėnesines kompensacijas už įdarbintą jaunuolį. Nurodoma, kad kompensacija siekia 500 eurų, kai dirbama pilnu etatu, arba 250 eurų, kai dirbama puse etato, o dirbant mažiau ji mažinama proporcingai.

    Ankstesniais metais Vilniaus rajone pagal šią iniciatyvą įsidarbino 30 jaunuolių, juos priėmė 12 skirtingų darbdavių. Praktikoje jaunuoliai dirbo skirtingose srityse – nuo gamybos ir prekybos iki klientų aptarnavimo bei pagalbos organizuojant kultūrinius renginius.

    Registracija: terminai ir svarbios detalės

    Registracija vyksta nuo gegužės 13 dienos iki birželio 1 dienos imtinai. Pasirinkęs darbdavį registracijos anketoje, jaunuolis turi pats asmeniškai susisiekti su darbdaviu nurodytais kontaktais ir suderinti darbo laikotarpį bei darbo pobūdį.

    Taip pat nurodoma, kad subsidijuojamų vietų skaičius yra ribotas, todėl pasiekus numatytą paraiškų skaičių registracija gali būti sustabdyta anksčiau. Su programos įgyvendinimu susijusią informaciją ir konsultacijas teikia savivaldybės atsakingi specialistai.

  • Gegužę Vilniaus rajone netrūks renginių: miestelių šventės, koncertai ir herbų pristatymai

    Gegužę Vilniaus rajone netrūks renginių: miestelių šventės, koncertai ir herbų pristatymai

    Gegužės antroji pusė Vilniaus rajone žada intensyvų renginių kalendorių: bendruomenių šventes, šeimoms skirtas popietes, koncertus ir tradicinius susibūrimus skirtinguose miesteliuose bei kaimuose. Savivaldybė kviečia gyventojus ir svečius rinktis į renginius, kurie apima tiek laisvalaikį, tiek vietos tradicijų puoselėjimą.

    Šį mėnesį ypač ryškėja bendruomeniškumo kryptis, kuri pastaraisiais metais tapo viena svarbiausių regioninių renginių tendencijų Lietuvoje. Mažesnių vietovių šventės dažnai sujungia kelias kartas: nuo vaikų veiklų ir sporto iki muzikos programų bei vietos kūrėjų pasirodymų.

    „Gegužės antroji pusė Vilniaus rajone bus ypač turtinga renginių, bendruomenių susitikimų ir gražių tradicijų. Kviečiu šeimas, jaunimą, senjorus ir svečius atvykti į mūsų miestelių ir kaimų šventes, koncertus bei bendruomeninius renginius ir prasmingai praleisti laiką“, – sakė Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič.

    Skveras Kalveliuose ir šeimų šventės

    Renginių maratoną pradeda Kalveliai, kur planuojama naujos laisvalaikio erdvės atidarymo šventė. Tokios viešosios erdvės regionuose tampa ne tik poilsio vieta, bet ir praktiniu sprendimu bendruomenės susitikimams, sportui bei kultūriniams užsiėmimams.

    Šeimoms skirtų renginių numatyta ir Pagiriuose bei Rudaminoje. Šios šventės paprastai orientuotos į vaikų užimtumą, edukacinius užsiėmimus ir bendras veiklas, kurios leidžia vienoje vietoje susitikti vietos bendruomenėms bei atvykstantiems svečiams.

    Herbų pristatymai ir vietos tapatybė

    Gegužę Vilniaus rajone išsiskiria ir heraldikai skirti renginiai: Rukainiuose, Bezdonyse ir Šumske planuojamos herbų pristatymo bei pašventinimo šventės. Tokie įvykiai dažnai tampa reikšmingu vietos istorijos akcentu, sutelkiančiu gyventojus ir primenančiu apie bendruomenės identitetą.

    Bezdonyse numatyta dienos programa su šv. mišiomis ir koncertu, o Rukainiuose renginys siejamas ir su Tarptautinės šeimos dienos minėjimu. Tokie deriniai leidžia sujungti tradicijas su šiuolaikinėmis bendruomenės iniciatyvomis.

    Koncertai ir miestų šventės mėnesio pabaigoje

    Muzikos gerbėjams suplanuoti koncertai Sužionyse, Sudervėje ir Dūkštose. Vietos kultūros centrų ir jų skyrių renginiai dažnai tampa proga išgirsti mėgėjų kolektyvus, bendruomenių ansamblius bei svečius atlikėjus, o kartu ir palaikyti vietos kultūrinį gyvenimą.

    Mėnesio pabaigoje numatytos didesnės šventės, tarp jų Nemenčinės miesto šventė, taip pat tradiciniai susibūrimai Buivydžiuose, Marijampolyje ir Juodšiliuose. Tokie renginiai paprastai apima platesnę programą ir pritraukia daugiau dalyvių iš aplinkinių vietovių.

    Norintieji suplanuoti apsilankymus iš anksto, papildomos informacijos apie laiką ir vietą paprastai ieško savivaldybės renginių kalendoriuje ir vietos kultūros įstaigų skelbimuose. Organizatoriai primena, kad kai kurių renginių programos gali būti tikslinamos, todėl verta pasitikrinti aktualią informaciją prieš vykstant.

  • Vilniaus rajonas fiksuoja statybų šuolį: per metus leidimų skaičius daugiau nei padvigubėjo

    Vilniaus rajonas fiksuoja statybų šuolį: per metus leidimų skaičius daugiau nei padvigubėjo

    Leidimų bumas Vilniaus rajone

    Vilniaus rajonas pastaraisiais mėnesiais išsiskiria vienu ryškiausių statybų aktyvumo šuolių Lietuvoje. Naujausi VšĮ Statybos sektoriaus vystymo agentūros duomenys rodo, kad savivaldybėje išduodamų statybą leidžiančių dokumentų skaičius per metus išaugo daugiau nei dvigubai.

    2026 metų balandį Vilniaus rajono savivaldybėje patvirtinti 182 statybą leidžiantys dokumentai, kai 2025 metais balandį jų buvo 81, o 2024 metais balandį – 71. Tuo pačiu laikotarpiu visoje Lietuvoje išduoti 1 224 statybą leidžiantys dokumentai.

    Pagal balandžio rodiklį Vilniaus rajonas aplenkė ir didžiuosius šalies miestus bei kitus sparčiai augančius rajonus. Vilniaus mieste išduoti 128 statybą leidžiantys dokumentai, Kauno rajone – 121, Klaipėdos rajone – 103.

    Ką rodo skaičiai ir kodėl tai svarbu

    Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad vienas statybą leidžiantis dokumentas ne visada reiškia vieną statinį. 2026 metų balandį patvirtintuose dokumentuose Vilniaus rajone iš viso numatyti 187 statiniai, todėl realus planuojamų projektų mastas yra didesnis nei vien leidimų skaičius.

    Didelę dalį leidimų sudaro vienbučių gyvenamųjų namų projektai, o tai signalizuoja išliekantį individualaus būsto poreikį šalia sostinės. Tendencija atitinka pastarųjų metų kryptį, kai naujakuriai aktyviai renkasi arčiausiai Vilniaus esančias teritorijas, kur naujų kvartalų plėtra vyksta sparčiausiai.

    2025 metais Vilniaus rajonas, savivaldybės pateikiamais duomenimis, buvo šalies lyderis pagal vienbučių namų statybos leidimus. Per metus išduoti 1 063 tokie leidimai, kai Kauno rajone – 783, o Vilniaus mieste – 718.

    Gyventojų augimas ir infrastruktūros spaudimas

    Statybų pagreitį palaiko ir demografinė dinamika: Vilniaus rajone gyventojų skaičius pastaraisiais metais nuosekliai didėja, vidutiniškai apie 2 000 gyventojų per metus, tai sudaro maždaug 1,6–2 proc. Šių metų pradžioje deklaruotų gyventojų skaičius siekė apie 120,8 tūkst.

    Sparčiausias augimas fiksuojamas arčiausiai sostinės esančiose seniūnijose, kur intensyviausiai vystomi nauji gyvenamieji kvartalai. Savivaldybė taip pat pabrėžia palyginti jauną demografinę struktūrą – 37 proc. gyventojų sudaro 18–44 metų amžiaus grupė.

    Augant projektų apimtims, didėja ir savivaldybės administracijai tenkantis derinimo bei patikrų krūvis, tačiau teigiama, kad balandžio mėnesio leidimai buvo išduoti neviršijant nustatytų terminų. Kartu su plėtra savivaldybė akcentuoja poreikį, kad švietimo, kelių, socialinių paslaugų ir viešųjų erdvių infrastruktūra neatsiliktų nuo būsto statybų tempo.

    „Sparčiai augantis rajonas mums reiškia ne tik galimybes, bet ir atsakomybę. Siekiame, kad infrastruktūros plėtra ne vytųsi augimą, o vyktų kartu su juo“, – teigia Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič.

    „Kartu su augančiu rajonu didėja ir specialistams tenkantis darbo krūvis, tačiau balandžio mėnesį išduoti dokumentai buvo patvirtinti neviršijant nustatytų terminų“, – sako Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Vansavičius.

    Ekspertai rinkoje paprastai pabrėžia, kad tokie leidimų šuoliai dažniausiai reiškia ne vien didėjantį gyventojų poreikį, bet ir vystotojų lūkesčius dėl paklausos artimiausiais ketvirčiais. Vilniaus rajono atvejis išsiskiria tuo, kad plėtra koncentruojasi aplink sostinę, todėl kartu aktualėja ir susisiekimo sprendimai bei viešųjų paslaugų prieinamumas.

  • Vilniaus rajonas plečia stipendijų prioritetus: į sąrašą siūloma įtraukti dvi sveikatos specialybes

    Vilniaus rajonas plečia stipendijų prioritetus: į sąrašą siūloma įtraukti dvi sveikatos specialybes

    Vilniaus rajono savivaldybė atnaujina prioritetinių specialybių sąrašą, pagal kurį studentai gali pretenduoti į mėnesines stipendijas. Šiemet siūloma jį papildyti dviem naujomis sveikatos mokslų kryptimis, kad rajonui netrūktų reikalingų specialistų.

    Pasak savivaldybės, sparčiai augant gyventojų skaičiui didėja ir švietimo, socialinių bei sveikatos paslaugų poreikis. Todėl stipendijų modelis siejamas su aiškiu tikslu: pritraukti jaunuolius studijuoti paklausias kryptis ir vėliau juos motyvuoti grįžti dirbti į rajono įstaigas.

    „Sparčiai augant Vilniaus rajonui, didėja ir paslaugų poreikis, todėl savivaldybė investuoja į jaunuolius, pasirengusius tapti rytojaus specialistais ten, kur jų reikia labiausiai“, – sakė Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič.

    Įvertinus savivaldybės įstaigų apklausas ir realias įdarbinimo galimybes, į prioritetinių specialybių sąrašą siūloma papildomai įtraukti išplėstinės praktikos slaugą ir sveikos gyvensenos studijas. Savivaldybė pabrėžia, kad būtent šiose srityse matomas augantis poreikis, susijęs su prevencija, sveikatos stiprinimu ir platesnėmis slaugos kompetencijomis.

    „Savivaldybės stipendija – tai ne tik finansinis palengvinimas studijų metais, bet ir atviros galimybės sėkmingai karjerai Vilniaus rajone“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės vicemerė Edita Tamošiūnaitė.

    Stipendija siekia 250 eurų per mėnesį, o ją gaunantys studentai pasirašo dvišalę sutartį. Joje numatoma, kad baigę studijas jie įsidarbins Vilniaus rajono švietimo, socialinių paslaugų, kultūros, sporto ar visuomenės sveikatos priežiūros įstaigose ir jose dirbs ne trumpiau kaip 3 metus.

    Šiuo metu savivaldybė yra pasirašiusi 53 sutartis su studentais, pasirinkusiais prioritetines studijų sritis. Didžiausią stipendininkų dalį sudaro būsimieji pedagogai, taip pat socialinio darbo ir slaugos studijų krypties studentai.

    Savivaldybės duomenimis, 2025 metais stipendijos buvo išmokėtos 58 studentams, o tam skirta 110 000 eurų iš biudžeto. Galutinį sprendimą dėl atnaujinto prioritetinių specialybių sąrašo Vilniaus rajono savivaldybės taryba ketina priimti artimiausiame posėdyje gegužės 22 dieną.

  • Vilniaus rajone su Užimtumo tarnyba ieškota sprendimų: kas keisis pagalboje bedarbiams ir jaunimui?

    Vilniaus rajone su Užimtumo tarnyba ieškota sprendimų: kas keisis pagalboje bedarbiams ir jaunimui?

    Vilniaus rajono savivaldybėje įvyko susitikimas su Užimtumo tarnybos atstovais, kuriame aptartos užimtumo politikos aktualijos ir darbo rinkos situacija rajone. Dėmesys skirtas tam, kaip glaudesnis institucijų darbas galėtų greičiau padėti žmonėms grįžti į darbo rinką.

    Susitikime dalyvavęs Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič pabrėžė atsakomybių balanso svarbą ir tai, kad sprendimai turi būti orientuoti į realų žmogaus įsidarbinimą. Pasak savivaldybės, vien tik pasyvi parama problemų neišsprendžia, jei nėra aiškių kelių į darbo vietas ir kompetencijų stiprinimą.

    „Siekiame, kad sistema būtų orientuota į žmogaus įsitraukimą į darbo rinką, o ne vien į pasyvią paramą. Tai jautrus klausimas, tačiau būtina apie jį kalbėti atvirai ir ieškoti sprendimų nacionaliniu lygiu“, – sakė Robert Duchnevič.

    Susitikime akcentuota, kad viena iš praktinių kliūčių yra duomenų apsikeitimo spragos tarp institucijų. Savivaldybė ir Užimtumo tarnyba sutarė, kad tikslesnė informacija apie vietos poreikius ir gyventojų situaciją leistų greičiau parinkti tinkamas priemones: nuo konsultacijų iki mokymų ar tarpininkavimo su darbdaviais.

    Taip pat aptartas Užimtumo tarnybos veiklos organizavimo modelis, kai didesnis dėmesys skiriamas vietos situacijai ir padaliniams suteikiama daugiau galimybių dirbti pagal konkrečios teritorijos poreikius. Savivaldybė pabrėžė, kad skirtingose seniūnijose iššūkiai gali skirtis, todėl sprendimai turi būti lankstūs, o pagalba labiau pritaikyta vietos darbo rinkai.

    Susitikimo metu pristatytas Vilniuje veikiantis Karjeros centras, kuriame teikiamos individualios ir grupinės karjeros konsultacijos, organizuojami profesinio orientavimo renginiai. Tokios paslaugos dažnai tampa svarbiu žingsniu žmonėms, keičiantiems kvalifikaciją arba grįžtantiems į darbo rinką po pertraukos.

    Aptartos ir savivaldybės iniciatyvos, susijusios su jaunimo užimtumu. Trečius metus vykdoma vasaros užimtumo programa, o šiais metais joje dalyvauja 18 darbdavių, todėl savivaldybė planuoja stiprinti informacijos sklaidą ir ieškoti būdų, kaip pritraukti daugiau įmonių bei įstaigų.

    Susitikimo pabaigoje sutarta tęsti tarpinstitucinį bendradarbiavimą, gerinti keitimąsi duomenimis ir nuosekliai stebėti darbo rinkos pokyčius. Savivaldybė teigia, kad tikslas išlieka aiškus: daugiau žmonių, realiai įsidarbinusių ir gavusių pagalbą, kuri veikia praktiškai.