Tag: Robotaksi

  • „Waymo“ po Kalifornijos draudimo stabdo robotaksi važiavimus visais JAV greitkeliais

    „Waymo“ po Kalifornijos draudimo stabdo robotaksi važiavimus visais JAV greitkeliais

    „Alphabet“ valdoma „Waymo“ laikinai sustabdė visus robotaksi važiavimus JAV greitkeliais. Sprendimas priimtas po to, kai Kalifornijos transporto priemonių departamentas uždraudė bendrovės be vairuotojo veikiančioms transporto priemonėms važiuoti valstijos greitkeliais.

    Nors Kalifornijos draudimas galioja tik šios valstijos ribose, „Waymo“ nusprendė nuo greitkelių patraukti robotaksi visoje šalyje, kad galėtų įvertinti jų veikimą. Kaip rašo „InsideEVs“, tuo metu pavežėjimo paslauga miesto gatvėmis ir toliau veikia.

    Kalifornijos institucija teigia, kad sprendimas priimtas po kelių incidentų, kai „Waymo“ automobiliai įvažiavo į aktyvias kelių remonto zonas. Departamento pareiškime nurodoma, jog toks be vairuotojo vykdomas važiavimas greitkeliais kelia neišvengiamą pavojų visuomenės saugumui.

    Tai jau antras kartas šiais metais, kai „Waymo“ riboja robotaksi važiavimą greitkeliais. Anksčiau bendrovė atšaukė 3 871 elektromobilį, kuriame naudojama penktos kartos automatizuoto vairavimo sistema, dėl nuogąstavimų, kad automobiliai greitkelio greičiu gali įvažiuoti į dėl remonto uždarytas eismo juostas.

    Kas nutiko Kalifornijoje

    Šią situaciją dar labiau paaštrino ir pastarasis atvejis, kai buvo užfiksuota, jog „Waymo“ robotaksi bandė apvažiuoti Kalifornijos greitkelių policijos (CHP) surengtą eismo stabdymą. Policija tuo metu lėtino srautą, kad nuo kelio būtų pašalintos nuolaužos.

    Nors šis epizodas tiesiogiai nesiejamas su draudimu, jis tapo dar vienu reputaciniu smūgiu bendrovei, kuri JAV aktyviai plečia autonominių pavežėjimų tinklą. „Waymo“ teigia bendradarbiaujanti su Kalifornijos institucijomis ir kitų valstijų pareigūnais, kad atsakingai atnaujintų važiavimą greitkeliais.

    Kur „Waymo“ teikia paslaugas

    Bendrovė šiuo metu veikia 15-oje JAV miestų, o be vairuotojo vykdomus važiavimus Kalifornijos greitkeliais siūlė nuo praėjusių metų lapkričio.

    Be to, šį mėnesį JAV Nacionalinė greitkelių eismo saugumo administracija (NHTSA) pradėjo tyrimą dėl vieno „Waymo“ programinės įrangos pataisymo, kuris buvo įdiegtas siekiant užkirsti kelią robotaksi bandymams aplenkti sustojusius mokyklinius autobusus.

    „Waymo“ penktos ir šeštos kartos autonominio vairavimo įranga naudoja kelis jutiklius, įskaitant lidarą, kameras ir radarus, ir veikia iš anksto sudarytuose žemėlapiuose. Bendrovė taip pat teigia, kad jos sistema turi atsarginių sprendimų ir, kompanijos vertinimu, rimtų sužalojimų ar dar sunkesnių avarijų atveju yra 95 proc. saugesnė nei žmogus vairuotojas.

  • „Tesla“ už 3 mlrd. eurų plės gamyklą Vokietijoje: „Cybercab“ gamybą planuoja nuo 2029-ųjų

    „Tesla“ už 3 mlrd. eurų plės gamyklą Vokietijoje: „Cybercab“ gamybą planuoja nuo 2029-ųjų

    „Tesla“ planuoja maždaug 3 mlrd. eurų investiciją į gamyklos netoli Berlyno plėtrą, kad joje nuo 2029 metų pradėtų gaminti autonominiams pavežėjimo paslaugų automobiliams pritaikytus „Cybercab“.

    Kaip praneša „Reuters“, bendrovė leidimų plėtrai ketina prašyti dar iki šių metų pabaigos, o statybas planuoja pradėti 2027 metų pirmoje pusėje. Skelbiama, kad tikslas – Vokietijoje pagaminti iki 1 mln. „Cybercab“ automobilių.

    Šie planai pasirodo tuo metu, kai „Tesla“ mažina įprastų, žmogaus vairuojamų modelių pasirinkimą ir vis daugiau resursų nukreipia į robotaksi bei autonominio vairavimo kryptį.

    Tokį poslinkį sustiprina pastarųjų metų sprendimai atsisakyti dalies modelių ar jų versijų, o gamybos pajėgumus perskirstyti naujiems projektams. Tai leidžia manyti, kad „Cybercab“ ambicijos bendrovei gali tapti ne tik papildomu produktu, bet ir svarbia strategijos ašimi.

    Mažėjantis modelių sąrašas

    Vienas ryškiausių pokyčių šiemet – sprendimas nutraukti „Model S“ ir „Model X“ modelių linijas. Tai buvo mažesnės apimties, senstantys produktai, tačiau jie padėdavo „Tesla“ atrodyti panašiau į tradicinį automobilių gamintoją.

    Tuo pat metu dalis gamybos erdvių, kurios anksčiau buvo siejamos su šiais modeliais, planuojamos panaudoti kitoms kryptims – įskaitant humanoidinio roboto „Optimus“ projektą.

    Artimiausiuose planuose minimas ir „Cybertruck“ pasitraukimas, nors jo sustabdymo terminas kito. Iš pradžių buvo skelbta apie gamybos uždarymą 2027 metų viduryje, vėliau gamybą nuspręsta pratęsti iki vasaros pabaigos, kad būtų įvykdyti užsakymų įsipareigojimai, bet modelio „pensija“ vis tiek numatoma.

    Pokyčių neišvengė ir itin populiarus „Model Y“: bendrovė atsisakė pigiausios visų varančiųjų ratų versijos. Norintiems dviejų variklių dabar tenka rinktis brangesnę „Premium AWD“ komplektaciją, o bazinė galinių varančiųjų ratų versija išlieka.

    Autonomijos pažadas ir reguliuotojų ribos Europoje

    „Cybercab“ idėja stipriai remiasi autonominio vairavimo galimybėmis, nes šis automobilis numatytas be įprastų rankinių valdymo priemonių. Tai reiškia, kad jo realus panaudojimas priklausys ne tik nuo technologijų, bet ir nuo leidimų jas taikyti.

    JAV reguliuotojai jau yra pradėję tyrimą, kaip „Cybercab“ atitinka federalinius saugos reikalavimus. Vien tai, kad gamyba vyktų Vokietijoje, automatiškai neišsprendžia klausimo, kur ir kokiomis sąlygomis tokie automobiliai galėtų važinėti.

    Europoje „Tesla“ autonominio vairavimo sistemos diegimas juda lėčiau. Nyderlandų reguliuotojai balandį patvirtino prižiūrimą (kai vairuotojas privalo stebėti kelią) sistemos naudojimą po daugiau nei 18 mėnesių bandymų, tačiau tolesnis diegimas priklauso nuo atskirų šalių sprendimų.

    EU masto patvirtinimas vis dar laukiamas, o „Tesla“ Europoje pervadino FSD į „Tesla Assisted Driving“ ir sugriežtino greičio nustatymus, siekdama atliepti reguliuotojų lūkesčius. Vis dėlto leidimas automobiliui be vairo ir pedalų būtų atskiras, dar sudėtingesnis žingsnis.

    Ką tai reiškia „Tesla“ strategijai

    Nors „Tesla“ tebeplanuoja ir žmogaus vairuojamus modelius – pavyzdžiui, pernai pristatytas atnaujintas „Roadster“ dabar žadamas 2028 metais – toks sportinis automobilis neišsprendžia praktinių spragų, kurias paliko prabangesnio sedano, didelio SUV ar pikapo kryptys.

    Įmonė vis dar turi stiprius ramsčius: „Model 3“ ir „Model Y“ išlieka populiarūs daugelyje rinkų, o „Semi“ gali suteikti pozicijas elektrinių vilkikų segmente. Tačiau mažėjant lengvųjų automobilių portfeliui ir kartu investuojant milijardus į robotaksi, bendrovė palieka sau mažiau atsarginių scenarijų, jei vairuotojo nereikalaujanti ateitis pasirodytų vėlesnė ar mažiau pelninga, nei tikimasi.

  • „Tesla“ kviečia išrinktus pirkėjus užsisakyti „Cybercab“ už 29 990 dolerių, bet yra sąlygų

    „Tesla“ kviečia išrinktus pirkėjus užsisakyti „Cybercab“ už 29 990 dolerių, bet yra sąlygų

    „Tesla“ pranešė pradedanti kviesti „išrinktus klientus“ užsisakyti savarankiškai važiuojantį „Cybercab“ – dvivietį automobilį be vairo ir pedalų.

    Bazinė kaina siekia 29 990 JAV dolerių, o pristatymai, anot bendrovės pateiktos užsakymo puslapio informacijos, turėtų prasidėti jau kitą mėnesį, rašo „InsideEVs“.

    Vis dėlto pirkimas turės svarbių apribojimų: „Cybercab“ veiks ne visur, o tik „palaikomose paslaugų zonose“ (supported service areas). Tai reiškia, kad reali automobilio nauda priklausys nuo to, ar savininkas gyvena teritorijoje, kur „Tesla“ leidžia šį modelį eksploatuoti autonominiu režimu.

    Dar viena sąlyga – norint, kad automobilis apskritai galėtų veikti, reikės įsigyti autonominio vairavimo prenumeratą, kuri kainuos 299 JAV dolerius per mėnesį (pirmas mėnuo įtrauktas nemokamai).

    Kas žinoma apie „Cybercab“ pardavimą

    „Tesla“ skelbia, kad pradžioje „Cybercab“ bus parduodamas ribotam pirkėjų ratui – bendrovė pati pasirenka, ką kvies pateikti užsakymą. Kol kas neaišku, kada (ir ar) prekyba bus išplėsta plačiajai visuomenei.

    Pats automobilis – dvivietis, be vairo, pedalų ir šoninių veidrodėlių. Toks dizainas yra viena iš priežasčių, kodėl „Cybercab“ startas kelia klausimų ir dėl reguliavimo.

    Bendrovė taip pat teigia, kad savininkai galės stebėti automobilį ir valdyti keliones per „Tesla“ programėlę. Vis dėlto detalės, kaip konkrečiai tai veiks skirtingose teritorijose, kol kas nėra aiškiai išdėstytos.

    Prenumerata ir ribotos zonos – ką tai reiškia pirkėjui

    299 JAV dolerių mėnesinis mokestis reiškia, kad vien už galimybę naudotis autonominiu režimu per metus tektų sumokėti apie 3 600 JAV dolerių – neskaičiuojant draudimo ar priežiūros išlaidų.

    Be to, „palaikomos zonos“ gali apriboti automobilio naudojimą tik tam tikruose miestuose ar jų dalyse. Jei „Tesla“ teritorijų neplės pakankamai sparčiai, daliai pirkėjų tokio automobilio įsigijimas gali būti mažiau prasmingas.

    Kol kas nėra aišku ir tai, ar savininkai galės savo „Cybercab“ prijungti prie „Tesla“ robotaksi parko. Toks scenarijus anksčiau buvo minėtas tarp ilgalaikių Elono Musko pažadų, tačiau šiame pranešime jis nebuvo patvirtintas.

    Reguliavimo klausimai ir neišspręstos detalės

    Prie „Cybercab“ įvedimo prisideda ir reguliaciniai neapibrėžtumai. JAV Nacionalinė kelių eismo saugumo administracija (NHTSA) yra atkreipusi dėmesį į neįprastą modelio konstrukciją ir kelia klausimų, kaip „Tesla“ nustatė atitiktį transporto priemonių saugos standartams.

    JAV federalinė valdžia leidžia įmonėms prašyti išimčių diegti reikalavimų neatitinkančias transporto priemones, tačiau tokios išimtys yra ribojamos – iki 2 500 automobilių per metus. Tekste minimas ir „Zoox“ pavyzdys, kai bendrovei suteikta išimtis komerciškai diegti 5 000 autonominių kapsulių per dvejus metus.

    „Tesla“ atveju lieka atviras klausimas, kaip greitai bus išspręsti techniniai, teisiniai ir teritorijų plėtros aspektai. Nors bendrovė autonominio vairavimo pažadus kartoja jau maždaug dešimtmetį, jų įgyvendinimo terminai ne kartą buvo nukelti.

  • „Volkswagen ID. Buzz“ ruošiamas robotaksi: „May Mobility“ tikisi 10 000 autonominių busikų iki 2031-ųjų

    „Volkswagen ID. Buzz“ ruošiamas robotaksi: „May Mobility“ tikisi 10 000 autonominių busikų iki 2031-ųjų

    Elektrinis „Volkswagen ID. Buzz“ gali gauti netikėtą vaidmenį – tapti robotaksi. Autonominio vairavimo bendrovė „May Mobility“ paskelbė planuojanti integruoti savo savavaldžio vairavimo sistemą į šį modelį ir formuoti didelį elektrinių mikroautobusų parką.

    Kaip rašo „InsideEVs“, bendrovė siekia per penkerius metus pradėti 10 000 vairuotojo nereikalaujančių „ID. Buzz“ eksploatavimą. Pirmiausia numatomi bandymai keliuose, o vėliau – pirmųjų automobilių perdavimas parkų klientams.

    „May Mobility“ teigia norinti pritaikyti esamą technologijų paketą, kuris, pasitelkęs prognozavimo modelius, padėtų automobiliui numatyti situacijas kelyje. Bendrovė tai apibūdina kaip gebėjimą „matyti“ įvykių raidą į priekį – praktiškai tai reiškia aplinkos dalyvių judėjimo scenarijų skaičiavimą ir sprendimo pasirinkimą.

    Svarbi dalis – vadinamasis „partner-first“ (partnerių pirmumo) modelis. Planuojama, kad tokios platformos kaip „Uber“, „Lyft“ ir kitos pavežėjimo paslaugas teikiančios įmonės galėtų būti vienos pirmųjų, kurios šiuos elektromobilius pradėtų naudoti nuo 2028 metų.

    Kas numatyta ir kada

    „May Mobility“ nurodo, kad iki šiol yra įvykdžiusi apie 600 000 komercinių autonominių kelionių JAV ir Japonijoje. Tikslaus šiuo metu eksploatuojamų automobilių skaičiaus bendrovė neįvardija, tačiau ilgalaikis tikslas dėl „ID. Buzz“ jau sukonkretintas.

    Planą sudaro keli etapai: bandymai keliuose turėtų prasidėti kitų metų pradžioje, o pirmųjų parko automobilių pristatymas klientams numatomas 2028 metais. Galutinis siekis – kad iki 2031 metų keliuose važinėtų 10 000 autonominių „Volkswagen ID. Buzz“.

    Kodėl robotaksi formatas „Buzz“ tinka

    Straipsnyje pažymima, kad „ID. Buzz“ JAV rinkoje nebuvo didelis hitas, o viena iš vartotojų pusėje minėtų kliūčių – kaina. Tačiau komerciniams klientams elektrinis mikroautobusas gali būti patrauklus dėl pagrindinės savybės: jis sukurtas patogiai vežti žmones.

    „ID. Buzz“ robotaksi scenarijui svarbus erdvumas, patogus įlipimas ir išlipimas, taip pat galimybė vežti ne tik keleivius, bet ir jų bagažą. Todėl, nors privačių pirkėjų segmentas gali dvejoti, dideliems parkams toks modelis gali tapti racionalesniu pasirinkimu.

    Autonominio „Buzz“ kryptį yra bandžiusi ir pati „Volkswagen“ grupė – minima, kad koncerno padalinys MOIA jau testavo autonominę šio modelio versiją Los Andžele. Tai rodo, kad mikroautobusų formatas robotaksi rinkai vertinamas ne vienos bendrovės.

  • „Lucid“ artėja prie „Cosmos“ gamybos: „Tesla Model Y“ varžovas planuojamas 2027-aisiais

    „Lucid“ artėja prie „Cosmos“ gamybos: „Tesla Model Y“ varžovas planuojamas 2027-aisiais

    Elektromobilių gamintoja „Lucid“ teigia, kad jos vidutinio dydžio elektrinis krosoveris „Cosmos“ artėja prie gamybos starto, numatyto 2027 metų antrajai pusei. Šis modelis turėtų varžytis su „Tesla Model Y“ ir „Rivian R2“, o naujasis bendrovės vadovas Silvio Napoli projektą vadina privalomu laimėti.

    Apie naujausią progreso etapą bendrovė kalbėjo per trečiojo ketvirčio rezultatų pristatymą, kurį apžvelgė „InsideEVs“. Pasak „Lucid“, svarbiausi darbai susiję ne tik su pačiu automobiliu, bet ir su gamybos infrastruktūra.

    „Cosmos“ bus gaminamas Saudo Arabijoje, King Abdullah Economic City (prie Džedos) esančioje AMP-2 gamykloje – tai antrasis „Lucid“ gamybos padalinys ir pirmasis už JAV ribų. Šioje vietoje jau surenkamas ir „Lucid Air“ sedanas, kuris gaminamas ir Arizonoje esančioje AMP-1 gamykloje.

    Bendrovė primena, kad „Cosmos“ startas anksčiau buvo numatytas greičiau, tačiau terminas nukeltas iki 2027-ųjų. „Lucid“ aiškina neskubėsianti, kad išvengtų kokybės problemų, su kuriomis teko susidurti pristatant „Gravity“ ir „Air“.

    AMP-2 gamykla artėja prie parengties

    S. Napoli teigimu, AMP-2 juda link atidarymo ir gamybos parengties, o vidutinio dydžio platformos projektas šiuo metu yra „pagal planą“. Jis taip pat įvardijo kelis konkrečius darbus, kurie jau pasiekė svarbias stadijas.

    Anot vadovo, štampavimo linijos įrengimas jau baigtas ir vyksta jos paleidimo darbai. Kėbulų cecho įrengimas spartėja, o pavaros agregatų diegimas progresuoja.

    Dažymo cechas, pasak jo, yra baigiamojoje stadijoje – įranga toliau atgabenama į gamyklą. Tokie etapai rodo, kad AMP-2 ruošiamasi realiai serijinei gamybai.

    „Cosmos“ prototipai – jau galutinėje stadijoje

    „Lucid“ teigia, kad pats „Cosmos“ taip pat artėja prie galutinės serijinės formos. Bendrovė pradėjo paskutinį prototipavimo etapą, į kurį įeina homologacija ir avarijų bandymai.

    Pilotinė gamyba Coolidge mieste (JAV) artėja prie paskutinio surinkimo etapo, o kartu vyksta ir praktinių žinių perdavimas AMP-2 gamyklai. Straipsnyje minima, kad „Cosmos“ prototipai buvo pastebėti netoli „Lucid“ padalinių.

    Kada bus daugiau detalių ir ką planuoja „Lucid“

    Bendrovė skelbia, kad tikslesnius „Cosmos“ pristatymo ir gamybos starto grafikus ketina paskelbti kitų metų pirmąjį ketvirtį. Kol kas žinoma, kad modelio kaina turėtų prasidėti maždaug nuo 50 000 JAV dolerių.

    S. Napoli rugpjūtį CNN sakė, kad „Cosmos“ turėtų įveikti daugiau nei 400 mylių vienu įkrovimu. „Lucid“ taip pat yra sakiusi, kad automobilyje planuojamos dviejų tipų baterijos – nikelio, mangano ir kobalto (NMC) bei ličio geležies fosfato (LFP).

    Be krosoverio projekto, „Lucid“ turi ir robotaksi planų: bendrovė kalba apie dešimtis tūkstančių tokių automobilių, kuriuos JAV ketina diegti kartu su „Uber“ ir „Nuro“, o Europoje – su „Bolt“. Robotaksi planuose minimi ir „Gravity“ (JAV), ir vidutinio dydžio platformos elektromobilis (JAV ir Europai).

    „Lucid“ taip pat pranešė gavusi papildomą 1,75 mlrd. JAV dolerių paskolą iš Saudo Arabijos viešojo investicijų fondo (Public Investment Fund), kuris yra pagrindinis bendrovės savininkas. Šis finansavimas turėtų padėti įgyvendinti gamybos ir plėtros planus.

  • „Tesla“ nuo 2027-ųjų vidurio planuoja mažinti „Cybertruck“ gamybą – vietą užleis „Cybercab“

    „Tesla“ nuo 2027-ųjų vidurio planuoja mažinti „Cybertruck“ gamybą – vietą užleis „Cybercab“

    „Tesla“ nuo 2027 metų vidurio ketina pradėti mažinti „Cybertruck“ gamybos apimtis, pranešė bendrovės vadovas Elonas Muskas. Pasak jo, gamybos pajėgumai bus perorientuojami į autonominiams automobiliams skirtus projektus.

    Kaip skelbia „Euronews“, E. Muskas apie sprendimą penktadienį paskelbė savo socialiniame tinkle „X“. Jis aiškino, kad šis žingsnis reikalingas norint padidinti „Cybercab“ robotaksi gamybą.

    Šis sprendimas žymi reikšmingą posūkį „Tesla“ elektrinių pikapų programoje: „Cybertruck“ ilgą laiką nepasiekė tokių pardavimo apimčių, kokių tikėjosi pats E. Muskas. Kartu bendrovė vis labiau pabrėžia autonominio vairavimo ir dirbtinio intelekto kryptį.

    E. Muskas nepatikslino, ar „Cybertruck“ gamyba būtų perkeliama į kitą gamyklą, ar modelis apskritai būtų nutrauktas. Taip pat nebuvo atsakyta, kas bus su jau pateiktais užsakymais.

    Kas žinoma apie „Cybertruck“ ateitį

    „Cybertruck“ vyriausiasis inžinierius Wesas Morrillas pikapą pavadino „neįtikėtina technologijų vystymo platforma“, kuri, jo teigimu, toliau „gyvuos“ per „Cybercab“. Vėliau E. Muskas savininkams taip pat žadėjo, kad esami automobiliai keliuose liks dar ilgai.

    „Cybertruck“ buvo pristatytas 2019 metų lapkritį kaip radikaliai kitoks pikapas – su kampuotu dizainu ir nerūdijančio plieno kėbulu. Vis dėlto gamybos pradžia ne kartą vėlavo, o pirmieji pristatymai klientams prasidėjo tik 2023 metų pabaigoje.

    Remiantis „Associated Press“ cituojamais „Kelley Blue Book“ vertinimais, JAV „Cybertruck“ pardavimai 2025 metais, palyginti su metais prieš tai, krito 48 proc. – iki 20 237 automobilių. „Tesla“ atskirai „Cybertruck“ pardavimų paprastai neskelbia.

    Publikacijoje taip pat primenama, kad modelis sulaukė kelių atšaukimų ir susidūrė su kokybės kontrolės problemomis, o jo išvaizda ir koncepcija visuomenę padalijo į šalininkus ir skeptikus.

    Kodėl „Cybertruck“ nepasiekė Europos

    Nors „Cybertruck“ pristatymas buvo itin garsus, į Europos rinką jis taip ir neatėjo. Viena priežasčių – klausimai dėl atitikties Europos transporto saugumo reikalavimams, ypač taisyklėms, skirtoms pėsčiųjų ir kitų pažeidžiamų eismo dalyvių apsaugai.

    Diskusijas kurstė ir aštrių briaunų nerūdijančio plieno kėbulas bei didelis svoris – būtent šie aspektai dažnai minimi vertinant, ar tokio tipo transporto priemonė dera su Europos kelių saugos standartais. Dėl to „Cybertruck“ iš esmės liko Šiaurės Amerikos reiškiniu, susiaurinusiu modelio tarptautinį potencialą.

    „Tesla“ dėmesys krypsta į robotaksi

    „Cybertruck“ gamybos mažinimas, pasak E. Musko, susijęs su poreikiu atlaisvinti vietos „Cybercab“ – dviviečiam robotaksi modeliui. Jis buvo pristatytas 2024 metais ir kuriamas taip, kad galėtų veikti be vairo ir pedalų.

    Bendrovė jau yra pradėjusi siūlyti ribotus robotaksi važiavimus JAV, tačiau technologija vis dar atidžiai stebima reguliuotojų. „Tesla“ šį projektą laiko vienu svarbiausių kuriant ateities be vairuotojų transporto tinklą.

    Kol kas neaišku, ar „Cybertruck“ visiškai dings iš „Tesla“ modelių gamos, tačiau jau dabar aišku, kad bendrovė keičia prioritetus – nuo elektrinių automobilių plėtros vis labiau link autonominio transporto, dirbtinio intelekto ir robotikos sprendimų.

  • „Uber“ iki 2027-ųjų į robotaksi nori investuoti 10 mlrd. dolerių, bet „Waymo“ jau lenkia

    „Uber“ iki 2027-ųjų į robotaksi nori investuoti 10 mlrd. dolerių, bet „Waymo“ jau lenkia

    „Uber“ planuoja iki 2027 metų pabaigos į savo pasaulinį parką įtraukti 2 000 robotaksi ir tam skirti 10 mlrd. JAV dolerių. Bendrovė siekia tapti pagrindine platforma, per kurią būtų užsakomos kelionės autonominiais automobiliais.

    Kaip rašo „InsideEVs“, apie šiuos planus „Uber“ paskelbė kartu su ketvirčio finansinių rezultatų komunikacija. Generalinis direktorius Dara Khosrowshahi teigė, kad bendrovės autonominio transporto strategija pereina į naują etapą, kai partneriai iš bandymų pereina į komercines paslaugas be vairuotojo.

    „Uber“ nurodo, kad maždaug pusė iš planuojamų 2 000 robotaksi būtų skirta JAV rinkai, o likusi dalis pasidalintų tarp Europos, Azijos ir Artimųjų Rytų. Iki 2027 metų pabaigos toks autonominių automobilių tinklas, bendrovės teigimu, apimtų 20 miestų.

    Tačiau net jei „Uber“ pasiektų savo tikslą, ji vis tiek būtų gerokai atsilikusi nuo „Waymo“ – vienos žinomiausių robotaksi bendrovių pasaulyje. „Waymo“ jau turi apie 4 000 automobilių keliuose ir veikia 15 skirtingų JAV miestų.

    „Waymo“ ambicijos ir konkurencijos dinamika

    Pranešime minima, kad „Waymo“ planuoja iki metų pabaigos padvigubinti robotaksi skaičių iki 8 000. Taip pat skelbiama apie tikslą iki 2027 metų pabaigos pasiekti 20 000 automobilių parką.

    Toks mastelis reiškia, kad „Uber“ planuojami 2 000 robotaksi būtų tik dalis to, ką rinkoje jau dabar demonstruoja pagrindinis konkurentas. Įdomu tai, kad „Waymo“ šiuo metu yra ne tik konkurentas, bet ir partneris – bent dalyje miestų robotaksi galima išsikviesti per „Uber“ programėlę.

    Kas keisis „Uber“ vartotojams JAV miestuose

    Tekste išskiriama, kad kai kuriuose miestuose, pavyzdžiui, Atlantoje, kelionėms „Waymo“ robotaksi šiuo metu naudojama „Uber“ programėlė. Vis dėlto tai gali keistis.

    „Waymo“ bendra vadovė Tekedra Mawakana „Bloomberg“ sakė, kad bendrovė planuoja nutraukti išskirtinumo susitarimą su „Uber“ Ostine ir Atlantoje 2028 metų sausį. Ji teigė, kad dabartinis modelis keleiviams buvo tarsi loterija, nes užsakant per „Uber“ ne visada aišku, ar atvyks robotaksi, ar automobilis su vairuotoju.

    Partnerystės ir finansavimas: dideli skaičiai, bet ne visi terminai aiškūs

    „Uber“ taip pat skelbia, kad partneriai yra įsipareigoję per ateinančius metus į platformą atvesti 120 000 robotaksi, tačiau konkretaus termino tam nenurodo. Bendrovė tikina šį plėtimą ketinanti finansuoti iš savo uždirbamų lėšų.

    Kartu užsimenama, kad autonominių automobilių parkui perkopus 10 000 vienetų ribą, gali prireikti ir trečiųjų šalių kapitalo. „Uber“ teigia, jog bendrovės bendras užsakymų (gross bookings) augimas siekė 20 proc., o suma – 59,8 mlrd. JAV dolerių, tačiau augančios ambicijos reiškia ir augančius kaštus bei didesnį spaudimą partnerystėms greitai virsti realiomis paslaugomis.

  • Waymo nuo 2028-ųjų baigs partnerystę su „Uber“ Ostine ir Atlantoje – robotaksi persikels į savo programėlę

    Waymo nuo 2028-ųjų baigs partnerystę su „Uber“ Ostine ir Atlantoje – robotaksi persikels į savo programėlę

    „Waymo“ ir „Uber“ partnerystė, leidžianti Ostine ir Atlantoje užsisakyti „Waymo“ robotaksi per „Uber“ programėlę, turės aiškią pabaigos datą – ji baigsis 2028 metais.

    Kaip „Bloomberg“ sakė „Waymo“ vadovė Tekedra Mawakana, nuo 2028 metų sausio bendrovė šiuose dviejuose miestuose trauksis iš darbo per „Uber“ ir pereis prie užsakymų per savo, „Waymo“, programėlę.

    Pagrindinė priežastis – užsakymas per „Uber“ esą neužtikrina, kad keleiviui tikrai bus paskirtas autonominis automobilis. Nors programėlės nustatymuose galima įjungti robotaksi pasirinkimą, realybėje daug kas priklauso nuo to, kiek „Waymo“ automobilių tuo metu yra netoliese.

    „Waymo“ teigimu, klientai nori pastovesnės ir labiau prognozuojamos patirties, todėl bendrovė siekia, kad užsakymo procesas ir paslauga būtų valdoma tiesiogiai per jos platformą – kaip ir daugiau nei dviejose dešimtyse kitų JAV miestų.

    Nuo partnerių iki konkurentų

    Pasikeitimas reiškia, kad nuo 2028 metų „Uber“ Ostine ir Atlantoje taps nebe „Waymo“ partneriu, o tiesioginiu konkurentu.

    Tekedra Mawakana pabrėžė, kad ankstesniais etapais bendrovė partnerystes rinkosi dėl masto – „Waymo“ dar neturėjo pakankamai didelio autoparko ir aprėpties. Tačiau augant paslaugai, prioritetu tapo nuoseklumas.

    Pranešama, kad „Uber“ siūlė sukurti atskirą robotaksi važiavimo pasirinkimą, kuris keleivius su „Waymo“ automobiliais suporuotų paprasčiau, tačiau „Waymo“ tokio sprendimo atsisakė.

    „Waymo“ plėtra ir kitos partnerystės

    „Waymo“ – „Alphabet“ (įmonių grupės, kuriai priklauso ir „Google“) dukterinė bendrovė – pastaruoju metu sparčiai plečia autonominių kelionių paslaugas. Straipsnyje nurodoma, kad „Waymo“ per savaitę atlieka daugiau nei 500 000 mokamų kelionių be vairuotojo.

    Taip pat teigiama, kad paslauga jau veikia 15 JAV miestų, o artimiausiais mėnesiais planuojama plėtra į dar daugiau vietovių.

    Nors Ostine ir Atlantoje partnerystė su „Uber“ baigsis, „Waymo“ ir toliau bendradarbiauja su „Lyft“ Nešvilyje. Vis dėlto ši partnerystė nėra išskirtinė – tame pačiame mieste „Waymo“ paslaugas siūlo ir per savo programėlę.

  • „Tesla“ „Cybercab“ paruoštas LFP baterijoms: daugiau vietos ir mažesnė robotaksi kaina

    „Tesla“ „Cybercab“ paruoštas LFP baterijoms: daugiau vietos ir mažesnė robotaksi kaina

    „Tesla“ kuriamas robotaksi „Cybercab“ nuo pat pradžių suprojektuotas taip, kad ateityje galėtų naudoti ličio geležies fosfato (LFP) baterijas. Apie tai kalbėdamas „Munro Live“ „YouTube“ kanale užsiminė bendrovės baterijų modulių ir pakuočių mechaninės konstrukcijos inžinerijos direktorius Robertas Sumpfas.

    Pasak jo, automobilio baterijų bloke palikta nemažai laisvos vietos – tiek šalia modulių, tiek po jais. Tai leistų prisitaikyti prie mažesnio energijos tankio chemijos, kai platformai prireiks pereiti prie LFP.

    Papildomos erdvės priežastį yra komentavęs ir „Tesla“ transporto priemonių inžinerijos viceprezidentas Larsas Moravy: jo teigimu, paaiškėjo, kad „Cybercab“ gali nereikėti tiek daug baterijų, kiek iš pradžių manyta.

    Šiuo metu „Cybercab“ naudoja nikelio, mangano ir kobalto (NMC) chemiją „Tesla“ pačios kurtose 4680 tipo celėse, tačiau perėjimas prie LFP įmonei nebūtų visiškai naujas žingsnis – anksčiau bendrovė buvo pardavinėjusi ir LFP pagrindu sukurtus „Model 3“.

    Kuo skiriasi LFP ir NMC

    LFP baterijos paprastai yra pigesnės, tačiau jų energijos tankis mažesnis nei aukšto nikelio sudėčių. Tai reiškia, kad naudojant tokias baterijas to paties dydžio pakete teoriškai gali sumažėti nuvažiuojamas atstumas, jei liktų tas pats celių kiekis.

    Vis dėlto „Cybercab“ atveju palikta papildoma vieta baterijų bloke galėtų leisti sutalpinti daugiau celių ir taip bent iš dalies kompensuoti galimą nuotolio sumažėjimą. Be to, pats modelis nėra pristatomas kaip automobilis, skirtas ilgoms kelionėms.

    Robotaksi svarbiausia – patvarumas ir aptarnavimas

    LFP baterijos dažnai vertinamos dėl didesnio atsparumo šilumai ir ilgaamžiškumo per daugybę įkrovimo bei iškrovimo ciklų. Tokios savybės ypač svarbios robotaksi darbui, kai automobilis nuolat važinėja, kaupia ridą ir dažnai stoja įkrovimui.

    Vaizdo įraše „Tesla“ inžinieriai taip pat pabrėžė, kad „Cybercab“ projektuotas galvoti apie ilgaamžiškumą, remontuojamumą ir mažesnes eksploatacijos sąnaudas. Tarp minimų sprendimų – baterijų pakavimo konstrukcija, kuri, kaip teigiama, gali palengvinti modulių išėmimą ir potencialiai mažinti keitimo kaštus.

    Kodėl „Tesla“ tai gali būti svarbiausia

    Didžiausias argumentas „Tesla“ pusėje gali būti kaina: LFP baterijos yra pigesnės, todėl teoriškai galėtų sumažinti „Cybercab“ savikainą. Jei bendrovė išties sieks gaminti didelį robotaksi parką, gamybos kaštų mažinimas taps vienu kertinių veiksnių.

    Nors LFP nėra „egzotiška“ ar revoliucinė technologija, ji laikoma patikimu pasirinkimu darbo arkliukui, kuriam svarbiausia ištvermingumas ir ekonomiškumas, o ne maksimalus nuotolis.

  • „Toyota“ su „Waymo“ ruošia robotaksi: bZ elektromobiliai į Japonijos gatves nuo 2027-ųjų

    „Toyota“ su „Waymo“ ruošia robotaksi: bZ elektromobiliai į Japonijos gatves nuo 2027-ųjų

    Naujas etapas robotaksi rinkoje

    „Toyota“ ir „Waymo“ gilina partnerystę: nuo 2027 metų Japonijoje planuojama pradėti bandymus ir parengtį komerciniam robotaksi, paremtam „Toyota“ bZ elektrinių modelių platforma. Automobiliai bus gaminami Japonijoje, o autonominio vairavimo įranga integruojama gamykloje.

    Pagal skelbiamą planą, specialiai pritaikyti elektromobiliai riedės nuo tos pačios surinkimo linijos kaip ir įprasti bZ šeimos modeliai. Projektas laikomas reikšmingu žingsniu siekiant plėsti autonominio pavežėjimo paslaugas už JAV ribų.

    Kur ir kaip bus gaminami automobiliai

    Numatoma, kad autonominei eksploatacijai pritaikyti automobiliai bus komplektuojami „Toyota“ Takaokos gamykloje Toyota City, Aičio prefektūroje. Čia planuojama diegti „Waymo“ aparatinę įrangą, reikalingą „Waymo Driver“ sistemai.

    Gamintojai kol kas neatskleidžia, kiek Japonijoje pagamintų robotaksi pasirodys keliuose ir kada galėtų prasidėti platesnis diegimas. Aiškesnis grafikas turėtų paaiškėti po testavimo ir patvirtinimo etapų, kurie planuojami nuo 2027 metų.

    Ką tai keičia „Waymo“ strategijoje

    Iki šiol „Waymo“ autonominius automobilius komplektavo, be kita ko, pritaikydama „Jaguar I-Pace“ modelius, o dalį parkų plėtros siejo ir su kitų gamintojų projektais. „Toyota“ gamybinė bazė Japonijoje suteikia galimybę robotaksi diegimą labiau susieti su vietine gamyba ir tiekimo grandinėmis.

    Planuojama, kad po įvedimo Japonijoje projektas galėtų plėstis į dešiniavairio eismo rinkas, įskaitant Jungtinę Karalystę, o vėliau ir į kitas šalis, kuriose veikia „Waymo“ pavežėjimo paslauga. Vis dėlto papildomų valstybių ir tikslių terminų kompanija kol kas neįvardija.

    „Pradėsime nuo dešiniavairio eismo rinkų Japonijoje ir Jungtinėje Karalystėje, o toliau norime plėstis, tačiau kol kas negalime įvardyti kitų šalių ar terminų“, – sakė „Waymo“ bendra vadovas Dmitri Dolgov.

    Patogumai keleiviams ir saugumo klausimai

    Teigiama, kad robotaksi versija bus orientuota į keleivių patogumą: numatomi automatiniai durų sprendimai, elektra valdoma bagažinės dangčio sistema ir papildomas salono apšvietimas. Tokie elementai robotaksi segmente laikomi svarbiais, nes mažina trintį įlipant, išlipant ir kraunant daiktus.

    Autonominių automobilių plėtra išlieka glaudžiai susijusi su saugumo reikalavimais, reguliavimu ir viešuoju pasitikėjimu. Dėl to testavimo ir validavimo fazė, planuojama 2027 metais, tampa kritiniu etapu prieš masinį komercinį naudojimą be saugos operatoriaus.

    „Pasirinkome „Toyota“ dėl pagarbos legendiniam jų automobilių saugumui, patikimumui ir kokybei, ir tikimės dar labiau pagilinti bendradarbiavimą, kai pasauliniu mastu plėsime visiškai autonominę technologiją“, – sakė Dmitri Dolgov.

    Partnerystės kontekstas

    „Toyota“ ir „Waymo“ bendradarbiavimas buvo įtvirtintas 2025 metais, kai įmonės paskelbė apie darbą kuriant autonominių transporto priemonių platformą ir galimą technologijų integraciją į ateities „Toyota“ lengvuosius automobilius. Dabartinis planas dėl bZ pagrindu kuriamo robotaksi laikomas šios krypties tęsiniu.

    Robotaksi rinka pastaraisiais metais sparčiai vystosi, nes gamintojai ir technologijų bendrovės siekia sumažinti paslaugos savikainą, padidinti parkų mastą ir užtikrinti saugų veikimą realiomis miesto sąlygomis. Japonija šiuo požiūriu yra strategiškai svarbi, nes turi dideles urbanistines zonas ir aukštus kokybės standartus.