CP v2

Tag: Robotaksi

  • Nevada atvėrė kelią 7 000 robotaksi: „Tesla“ gauna didžiausią leidimą, bet skuba atsargiai

    Nevada atvėrė kelią 7 000 robotaksi: „Tesla“ gauna didžiausią leidimą, bet skuba atsargiai

    Nevados transporto institucija suteikė leidimus trims bendrovėms pradėti komercines robotaksi paslaugas Klarko apygardoje, kurioje yra Las Vegasas. Leidimai numato galimybę per artimiausius 12 mėnesių į gatves išleisti iki 7 000 autonominių automobilių, tačiau realūs mastai gali būti mažesni.

    Didžiausią kvotą gavo „Tesla“: dokumentuose numatyta iki 5 000 transporto priemonių. „Waymo“ ir „Uber“ atskirai gali diegti po 1 000 robotaksi, o „Uber“ atveju paslaugai turėtų būti pasitelkti partneriai, tarp jų „Zoox“ ir „Motional“.

    Klarko apygardoje gyvena apie 2,5 mln. žmonių, o dideli turistų srautai Las Vegase šią rinką paverčia ypač patrauklia. Dėl to leidimų paketas laikomas vienu ambicingiausių JAV bandymų per trumpą laiką smarkiai išplėsti mokamas autonomines keliones viename regione.

    „Tesla“ atstovai teigė, kad pradžioje planuojama naudoti „Model Y“ automobilius. Vis dėlto bendrovė viešai pripažįsta, kad 5 000 yra viršutinė riba, o realistiškesnis tikslas per metus galėtų siekti iki 2 500 automobilių, priklausomai nuo pasirengimo ir operacinių pajėgumų.

    „Penki tūkstančiai mums visada buvo riba“, – sakė „Tesla“ robotaksi projekto vyriausiasis inžinierius Ericas Early.

    Tuo metu „Waymo“ toliau plečia mokamas paslaugas kituose JAV miestuose ir yra įvardijusi Las Vegasą tarp būsimų krypčių. Skirtingai nei dalis konkurentų, „Waymo“ jau turi ilgesnę komercinių važiavimų patirtį, o tai gali tapti svarbiu pranašumu įsibėgėjant konkurencijai Nevadoje.

    „Uber“ modelis išsiskiria tuo, kad pati platforma dažniau veikia kaip užsakymų ir kelionių valdymo infrastruktūra, o autonominių automobilių parką užtikrina partneriai. Toks kelias leidžia greičiau didinti mastą, tačiau stipriai priklauso nuo partnerių technologinės brandos, saugos ataskaitų ir leidimų derinimo.

    Las Vegasas robotaksi bandymams nėra naujiena: įvairios įmonės šiame regione jau testavo autonominius automobilius ribotose teritorijose. Skirtumas tas, kad dabar kalbama nebe apie pilotinius projektus, o apie mokamas paslaugas ir tūkstantinius parkus, kurie gali pakeisti pavežėjimo rinkos kainodarą, darbo struktūrą ir miesto mobilumo įpročius.

    Ekspertai pabrėžia, kad didžiausia rizika šiame etape paprastai būna ne vien programinė įranga, bet ir operaciniai procesai: nuotolinis stebėjimas, incidentų valdymas, techninė priežiūra, automobilių švara, draudimas ir aiški atsakomybė. Būtent šie veiksniai neretai apsprendžia, ar ambicingos kvotos virsta realiai į gatves išriedančiais automobiliais.

    Leidimų sprendimas Nevadoje taip pat rodo platesnę tendenciją JAV: valstijos ir savivaldybės, siekdamos pritraukti inovacijas, vis dažniau kuria aiškesnes taisykles komerciniams autonominio transporto modeliams. Vis dėlto rinkos sėkmę lems ne tik leidimai, bet ir realūs saugos rezultatai bei gyventojų pasitikėjimas technologija.

  • „Waymo“ paleido naujus robotaksi mikroautobusus: mokantys keleiviai jau vežami 3 miestuose

    „Waymo“ paleido naujus robotaksi mikroautobusus: mokantys keleiviai jau vežami 3 miestuose

    Naujas „Waymo“ etapas

    Autonominio pavežėjimo bendrovė „Waymo“ pradėjo vežti mokančius keleivius naujos kartos elektriniais robotaksi mikroautobusais, pavadintais „Ojai“. Paslauga atverta San Franciske, Los Andžele ir Finikse, o daliai užsakymų sistema šiuos automobilius parenka automatiškai.

    Iki šiol dalis keleivių „Ojai“ bandė ribotame bandomajame režime, kai kelionės buvo siūlomos nemokamai. Dabar bendrovė perėjo prie įprasto, komercinio veikimo modelio, todėl „Ojai“ tampa realia kasdienio transporto alternatyva.

    Kas keičiasi keleiviams

    Naujieji mikroautobusai turi slankiojančias duris ir vietos iki keturių keleivių, todėl labiau pritaikyti šeimoms ar keliaujantiems su daugiau daiktų. Tai ryškus pokytis, palyginti su anksčiau dažniausiai naudotais „Jaguar I-Pace“ elektromobiliais.

    „Waymo“ nurodo, kad vėliau, didėjant „Ojai“ parkui, klientams gali būti pasiūlyta galimybė programėlėje pasirinkti norimą automobilio tipą. Kol kas užsakymas gali būti įvykdytas tiek „Ojai“, tiek „I-Pace“, priklausomai nuo prieinamumo.

    Technologijos ir gamyba

    „Ojai“ platformą gamina „Zeekr“, o vėliau transporto priemonės paruošiamos JAV, kur „Waymo“ įdiegia savo autonominio vairavimo sistemą. Bendrovė skelbia, kad komplekte naudojamos 13 kamerų, keturi lidarai ir šeši radarai.

    Taip pat atnaujinta programinė įranga, kuri turėtų geriau susidoroti su sudėtingomis oro sąlygomis, įskaitant sniegą ir rūką. Tai svarbu plečiantis į naujus miestus, kuriuose klimatas skiriasi nuo Kalifornijos ar Arizonos sąlygų.

    Kiek jų jau važinėja ir kas toliau

    Remiantis viešai cituojama „Waymo“ informacija, šiuo metu kelyje yra apie 300 „Ojai“ robotaksi. Bendrovė planuoja vėliau šiais metais pasiekti ir kitus miestus, tarp jų Denverį, Las Vegasą bei San Diegą.

    Iki 2026 metų pabaigos tikimasi, kad JAV keliuose važinės tūkstančiai tokių autonominių mikroautobusų. Toks mastelis rodo, kad „Waymo“ siekia mažinti vienos kelionės savikainą ir didinti paslaugos prieinamumą, kartu išlaikant lyderystę sparčiai kaistančioje robotaksi rinkoje.

    Konkurencija JAV ryškėja ir dėl kitų žaidėjų ambicijų, įskaitant „Tesla“ bei „Amazon“ valdomą „Zoox“. Vis dėlto „Waymo“ pranašumas kol kas siejamas su ilgamete eksploatacine patirtimi realiose miesto gatvėse ir nuosekliu geografijos plėtimu.

  • „Uber“ plečia robotaksi planus Europoje: su „Pony.ai“ žada 2 000 savavaldžių taksi keturiuose miestuose

    „Uber“ plečia robotaksi planus Europoje: su „Pony.ai“ žada 2 000 savavaldžių taksi keturiuose miestuose

    „Uber“ stiprina robotaksi plėtrą Europoje ir plečia partnerystę su Kinijos autonominio vairavimo bendrove „Pony.ai“. Įmonės skelbia planuojančios į „Uber“ platformą integruoti daugiau nei 2 000 „Pony.ai“ savavaldžių taksi, kurie turėtų atsirasti keturiuose Europos miestuose.

    Šis žingsnis rodo, kad autonominių transporto priemonių komercializacija Europoje spartėja, o konkurencija tarp technologijų ir mobilumo bendrovių aštrėja. „Uber“ tikslas akivaizdus: užimti pozicijas dar prieš tai, kai robotaksi paslaugos taps kasdienybe didžiuosiuose miestuose.

    Partnerystės pradžia siekia 2025 metų gegužę, kai „Uber“ ir „Pony.ai“ pirmą kartą pranešė apie ketinimus perkelti robotaksi paslaugas į tarptautines rinkas. Vėliau bendrovės bendradarbiavo su Kroatijos mobilumo įmone Verne, pristatydamos komercinių robotaksi startą Zagrebe.

    Kol kas nei „Uber“, nei „Pony.ai“ neįvardija, kuriuose konkrečiai Europos miestuose bus diegiami naujieji automobiliai ir koks tikslus grafikas. Toks informacijos ribojimas rinkoje dažnai siejamas su derinimais su savivaldybėmis, vietos partneriais ir reguliuotojais, nes kiekvienas miestas turi skirtingus reikalavimus bandymams ir komerciniam veikimui.

    Kas yra „Pony.ai“ ir kuo ji stipri?

    „Pony.ai“ kuria autonominio vairavimo sistemas ir eksploatuoja savavaldžius taksi bei sunkvežimių sprendimus Kinijoje, įskaitant Pekiną, Šanchajų ir Šendženą. Tokia patirtis svarbi „Uber“, nes leidžia greičiau perkelti techninius ir operacinius sprendimus į naujas rinkas.

    Vis dėlto Europa išlieka sudėtingesnė dėl skirtingų kelių infrastruktūros scenarijų, griežtesnių saugos ir atsakomybės taisyklių bei didelio visuomenės jautrumo eismo saugai. Dėl to robotaksi plėtra dažniausiai vyksta etapais: nuo ribotų pilotų iki palaipsnio paslaugos išplėtimo.

    Europos robotaksi lenktynės įsibėgėja

    Autonominio vairavimo varžybos Europoje intensyvėja ne tik tarp JAV ir Kinijos įmonių, bet ir tarp tradicinių automobilių gamintojų. Rinkoje aptarinėjama, kad „Waymo“ kuria teisinį ir organizacinį pagrindą veiklai keliose Europos šalyse, siekdama pasirengti ateities plėtrai.

    Tuo pat metu „Uber“ yra paskelbusi ir apie planus kartu su „WeRide“ šiemet pradėti robotaksi pilotą Madride, o „Lyft“ taip pat yra viešai minėjusi siekį robotaksi paslaugas atvežti į Europą kitais metais. Kinijos „Baidu“ nurodė, kad jos autonominio vairavimo padalinys atliko bandomuosius važiavimus Šveicarijoje, o tokie gamintojai kaip BMW ir „Volkswagen“ jau kurį laiką investuoja į autonominio vairavimo technologijas.

    „Šis išplėstas susitarimas žymi svarbų naują partnerystės etapą tarp „Pony.ai“ ir „Uber“. Jis atspindi mūsų bendrą įsipareigojimą saugias ir patikimas robotaksi paslaugas atnešti į daugiau Europos miestų“, – sakė „Pony.ai“ įkūrėjas ir vadovas Jamesas Pengas.

    Pasak jo, derindamos „Pony.ai“ autonominio vairavimo technologiją ir operacinę patirtį su „Uber“ pasauline mobilumo platforma bei rinkos pasiekiamumu, bendrovės siekia sukurti ilgalaikę, didelio masto komercinę veiklą Europoje ir už jos ribų.

  • „Zoox“ robotaksi be vairo jau ima pinigus: paviešino, kaip iš tiesų tikrins saugumą

    „Zoox“ robotaksi be vairo jau ima pinigus: paviešino, kaip iš tiesų tikrins saugumą

    JAV autonominių automobilių bendrovė „Zoox“, priklausanti „Amazon“, žengė dar vieną žingsnį link komercinių robotaksi paslaugų. Gavusi federalinį leidimą ir išimtį, įmonė gali imti mokestį už keliones ten, kur tai leidžia vietos taisyklės, o kartu pristatė išsamų saugos testavimo ir vertinimo modelį.

    Šiuo metu mokamos kelionės realiai galimos Las Vegase, nes Nevada yra vienintelė valstija, kurioje „Zoox“ nurodo turinti leidimą teikti paslaugą su keleiviais už atlygį. Bendrovė pabrėžia, kad tikslas yra ne tik pradėti komerciją, bet ir užtikrinti skaidrumą, kaip vertinama rizika bei priimami sprendimai dėl transporto priemonių parengties.

    Robotaksi be vairo ir pedalų

    „Zoox“ kuriami automobiliai nuo įprastų skiriasi iš esmės: tai specialiai robotaksi paslaugai sukurti autonominiai „kapsulės“ tipo automobiliai be vairo, pedalų ir vairuotojo vietos. Tokia koncepcija reiškia, kad visa atsakomybė už vairavimo funkcijas perkeliama sistemai, o keleiviui nereikia prižiūrėti važiavimo.

    Dėl šios priežasties didžiausias dėmesys krypsta į tai, kaip patikrinama, ar sistema sugeba saugiai reaguoti į netikėtas situacijas. Kelių eismas yra chaotiškas, o net ir pažangiausi sprendimai susiduria su „kraštutiniais“ atvejais, kurių sunku numatyti iš anksto.

    Trys saugos ramsčiai

    „Zoox“ paskelbtas saugos atvejis remiasi trimis tarpusavyje susietais ramsčiais: technine įranga, programine įranga ir operacijomis. Įmonė aiškina, kad vien incidentų fiksavimo nepakanka, svarbiausia yra rasti priežastis ir sistemingai šalinti spragas.

    Techninė įranga apima jutiklius, skaičiavimo sistemas ir pačios transporto priemonės konstrukciją, programinė įranga atsakinga už sprendimų priėmimą realiuoju laiku, o operacijų dalis apima stebėseną, procedūras ir reagavimą į nesklandumus. Toks modelis atitinka vis dažniau autonominio transporto industrijoje taikomą praktiką, kai vertinamas ne vien algoritmas, bet visa paslaugos ekosistema.

    Kodėl skaidrumas tampa būtinybe

    Robotaksi rinka JAV pastaraisiais metais patiria stiprų reguliuotojų ir visuomenės spaudimą: iš vienos pusės, miestai siekia inovacijų, iš kitos, po incidentų ir ribojimų įvairiose jurisdikcijose auga reikalavimai aiškiai parodyti, kaip užtikrinamas saugumas. Tokiame kontekste viešai skelbiamas saugos vertinimo pagrindas tampa nebe konkurenciniu privalumu, o būtinybe.

    „Zoox“ kol kas neįsipareigojo reguliariai viešinti visų testavimo rezultatų, tačiau pats metodikos paskelbimas leidžia geriau suprasti, kokiais principais įmonė vertina rizikas prieš plėsdama paslaugą. Tai ypač svarbu, kai kalbama apie transporto priemones be tradicinių valdymo priemonių, kur keleivis neturi galimybės perimti kontrolės.

  • „Uber“ su Kinijos „Pony.ai“ į Europą atveža 2 000 robotaksi: štai kur startuos pirmiausia

    „Uber“ su Kinijos „Pony.ai“ į Europą atveža 2 000 robotaksi: štai kur startuos pirmiausia

    „Uber“ pranešė plečianti partnerystę su Kinijos autonominio vairavimo bendrove „Pony.ai“ ir planuojanti Europoje paleisti daugiau nei 2 000 robotaksi. Paslauga turėtų būti pasiekiama per „Uber“ programėlę, o plėtra numatyta etapais, pradedant nuo pirmųjų miestų.

    Pagal paskelbtą planą, vienas iš komercinio starto taškų turėtų būti Zagrebas Kroatijoje, kur jau anksčiau buvo įvardyti ketinimai pradėti robotaksi veiklą. Vėliau paslaugą ketinama išplėsti dar į keturis Europos miestus, tačiau konkretūs terminai ir vietovės kol kas nedetalizuojami.

    Partnerystė paremta modeliu, kuriame sujungiami trys būtini komponentai: keleivių vežimo platforma, automobilių parko valdymas ir autonominio vairavimo technologija. „Pony.ai“ į projektą atsineša ketvirto lygio autonominio vairavimo sprendimus, o „Uber“ suteikia užsakymo, apmokėjimo ir klientų aptarnavimo infrastruktūrą.

    „Šis susitarimas žymi naują mūsų partnerystės etapą ir atspindi bendrą įsipareigojimą plėsti saugias ir patikimas robotaksi paslaugas Europos miestuose“, – sakė „Pony.ai“ įkūrėjas ir vadovas Jamesas Pengas.

    „Sujungę „Pony.ai“ autonominio vairavimo technologiją ir operacinę patirtį su „Uber“ platforma bei rinkos pasiekiamumu, siekiame kurti tvarų komercinį veiklos mastą Europoje ir už jos ribų“, – teigė jis.

    Šalys taip pat nurodė vertinančios galimybes ateityje dirbti Artimuosiuose Rytuose, tačiau konkrečių žingsnių dar neįvardijo. Tokia kryptis atspindi platesnę rinkos tendenciją, kai autonominio transporto projektai vis dažniau planuojami kaip kelių regionų komercinės ekosistemos, o ne pavieniai bandymai.

    „Uber“ savo ruožtu pabrėžė, kad autonominio judumo rinka pereina į kitą brandos etapą, kuriame svarbiausia tampa ne vien technologijos demonstravimas, o pakartojamas veiklos modelis skirtinguose miestuose. Praktikoje tai reiškia standartizuotas saugos procedūras, nuotolinės priežiūros procesus, techninės priežiūros grandinę ir aiškią atsakomybę tarp platformos, technologijos tiekėjo bei vietinio parko operatoriaus.

    „Kitas autonominio judumo etapas – perėjimas nuo pavienių startų prie pakartojamo komercinio masto“, – sakė „Uber“ autonominio judumo ir pristatymo padalinio vadovas Sarfrazas Maredia.

    Autonominių automobilių plėtra Europoje vyksta atsargiai, nes ją riboja griežtesni saugos reikalavimai, skirtingos valstybių taisyklės ir lėtesnis leidimų išdavimas realiam eismui. Vis dėlto Europos Sąjungoje vis aktyviau kuriama vieningesnė sistema, kuri turėtų palengvinti pažangių automatizuotų funkcijų bandymus ir komercinį diegimą, ypač miestuose, kur svarbūs viešojo transporto apkrovų mažinimo sprendimai.

    „Pony.ai“ nurodo jau turinti mokamų, visiškai be vairuotojo veikiančių robotaksi paslaugų patirties keliuose Kinijos didmiesčiuose, tarp jų Pekine, Guangdžou, Šanchajuje ir Šendžene. Tokia praktika laikoma vienu svarbiausių argumentų siekiant įtikinti reguliuotojus ir miestų administracijas, kad technologija gali būti valdoma ne tik bandomųjų projektų, bet ir kasdienės paslaugos režimu.

  • „Amazon“ valdoma „Zoox“ startuoja Las Vegase: robotaksi be vairo jau greitai ims mokestį

    „Amazon“ valdoma „Zoox“ startuoja Las Vegase: robotaksi be vairo jau greitai ims mokestį

    Komercinis startas Las Vegase

    „Amazon“ valdoma autonominių automobilių bendrovė „Zoox“ pranešė, kad rugpjūčio 10 dieną pradės komercines robotaksi keliones Las Vegase. Tai būtų vienas pirmųjų atvejų, kai keleiviai už kelionę mokės važiuodami specialiai sukurtu autonominiu automobiliu, neturinčiu įprastų vairuotojo valdymo priemonių.

    Iki šiol „Zoox“ savo stačiakampio formos autonominiuose automobiliuose keleivius vežiojo bandomuoju režimu, o kelionės buvo nemokamos. Bendrovė sako, kad pereinant prie mokamo modelio kainos bus aiškiai pateikiamos prieš užsakant kelionę.

    Išimtis iš saugos standartų

    JAV Nacionalinė greitkelių eismo saugumo administracija (NHTSA) „Zoox“ suteikė komercinę išimtį iš dalies motorinių transporto priemonių standartų. Ji leidžia mokamai eksploatuoti robotaksi, nors ši transporto priemonė neturi vairo, pedalų, šoninių veidrodėlių ir kitų tradiciškai reikalaujamų elementų.

    Išimtis yra laikina ir galios dvejus metus, o per metus leidžiama eksploatuoti iki 2 500 tokių transporto priemonių. NHTSA nurodė, kad eksploatavimui bus taikoma sustiprinta ir prireikus koreguojama priežiūros sistema, kuri galės keistis technologijai tobulėjant.

    Kiek kainuos ir kaip skaičiuos?

    Konkrečių tarifų „Zoox“ kol kas neskelbia, tačiau patvirtino, kad kaina bus sudaroma iš bazinio mokesčio bei atstumo ir kelionės trukmės. Bendrovė taip pat neatmeta papildomų mokesčių už keliones į specifines vietas, pavyzdžiui, į oro uostą ar iš jo.

    „Pradžioje kainą sudarys bazinis mokestis, atstumas ir kelionės laikas, o galimi ir paskirties vietos mokesčiai, pavyzdžiui, vykstant į oro uostą“, – sakė „Zoox“ atstovas.

    Bendrovė pabrėžia, kad keleiviui kaina bus matoma iš anksto ir apims visus taikomus mokesčius. Taip pat žadama, kad klientas nemokės papildomai, jei robotaksi dėl maršruto parinkimo ar eismo situacijos nuvažiuos toliau, nei buvo planuota užsakymo metu.

    Kodėl tai svarbu visai rinkai

    Robotaksi rinka pastaraisiais metais juda nuo ribotų bandymų prie atsargaus komercinio diegimo, tačiau ją stipriai formuoja reguliavimas ir saugos reikalavimai. „Zoox“ atvejis išsiskiria tuo, kad tai ne perdarytas serijinis automobilis, o nuo nulio suprojektuota autonominė transporto priemonė keleivių vežimui.

    Vis dėlto vien federalinis leidimas nereiškia automatinės plėtros visoje šalyje. „Zoox“ dar turi derinti veiklą su valstijų ir vietos taisyklėmis: šiuo metu mokamoms kelionėms bendrovė turi leidimus Nevadoje, o dėl platesnės veiklos, įskaitant Kaliforniją, procedūros tęsiamos.

    Ekspertai pabrėžia, kad komercinės paslaugos sėkmę lems ne tik technologijos patikimumas, bet ir aiškios atsakomybės taisyklės, incidentų valdymas bei keleivių pasitikėjimas. „Zoox“ startas Las Vegase taps svarbiu testu, ar autonominės kelionės gali tapti įprasta, kasdiene paslauga mieste.

  • „Waymo“ robotaksi revoliucija: į gatves rieda naujas mikroautobusas ir DI, keičiantis taisykles

    „Waymo“ robotaksi revoliucija: į gatves rieda naujas mikroautobusas ir DI, keičiantis taisykles

    Nauja karta jau kelyje

    „Waymo“ paskelbė, kad naujausios, šeštos kartos „Waymo Driver“ aparatinė įranga parengta realiai komercinei eksploatacijai. Bendrovė teigia, jog naujasis komplektas yra mažesnis, pigesnis ir lengviau pritaikomas skirtingiems automobiliams nei ankstesnis.

    Iki šiol „Waymo“ autonominio vairavimo sistema daugiausia buvo diegiama „Jaguar I-Pace“ elektromobiliuose. Dabar pirmuoju modeliu su nauja įranga taps „Zeekr“ pagamintas elektrinis mikroautobusas „Ojai“, o vėliau prie parko turėtų prisijungti ir „Hyundai Ioniq 5“.

    Startas Los Andžele ir San Franciske

    „Waymo“ artimiausiu metu planuoja pradėti visiškai autonomines keliones savo darbuotojams Los Andžele ir San Franciske, o vėliau paslaugą ketinama atverti ir visiems keleiviams. Iki šiol dalis bandymų su „Zeekr“ ir „Hyundai“ automobiliais viešuose keliuose vyko su saugos vairuotojais.

    Šis žingsnis rodo bendrą robotaksi rinkos kryptį: įmonės pereina nuo ribotų pilotų prie didesnės apimties paslaugų, kur svarbiausia tampa ne vien technologinis įspūdis, bet ir kaštai, patikimumas bei gebėjimas greitai plėstis miestuose.

    Kuo skiriasi „Waymo“ požiūris

    Naujoji „Waymo Driver“ įrangos architektūra remiasi kelių tipų jutiklių deriniu: aukštos raiškos kameromis, lidaru ir radarais, taip pat papildomais sprendimais atsarginiams veikimo scenarijams. Toks daugiajutiklis principas laikomas vienu iš būdų padidinti sistemos atsparumą prastesnėms oro ir apšvietimo sąlygoms.

    „Waymo“ nurodo, kad šeštos kartos sistema naudoja 16 kamerų po 17 megapikselių, o jų dinaminis diapazonas pagerintas taip, kad automobilis geriau „matytų“ naktį. Taip pat integruoti trumpojo nuotolio lidaro moduliai, skirti tiksliau atpažinti pėsčiuosius ir dviratininkus.

    Įrangoje numatytas ir jutiklių valymo sprendimas, kuris turėtų padėti išlaikyti veikimą, kai sensoriai apsineša purvu ar apsninga. Tokios detalės robotaksi paslaugose tampa kritinės, nes kiekvienas prastovos atvejis tiesiogiai mažina parko efektyvumą.

    Plėtra ir parko didinimas

    „Waymo“ tikslas šiais metais yra veiklą išplėsti dar maždaug 20 miestų, todėl vien technologijos nepakanka, reikia ir gamybinių pajėgumų. Bendrovė skelbia, kad didina gamybos apimtis Arizonos regione, kur siekia surinkti dešimtis tūkstančių autonominio vairavimo įrangos komplektų per metus.

    Įmonė taip pat viešai įvardija ambicingus parko rodiklius: šiuo metu jis siekia apie 1 500 automobilių, o artimiausiu tikslu įvardijamas augimas iki 3 500. Ilgalaikėje perspektyvoje „Waymo“ kalba apie dešimtis tūkstančių robotaksi, kurie galėtų aptarnauti didesnes teritorijas ir daugiau kelionių per dieną.

    Robotaksi sektoriuje tai esminė takoskyra: pereinama nuo pavienių automobilių demonstracijų prie logistikos ir ekonomikos uždavinio, kai laimi tas, kas gali užtikrinti saugų veikimą, greitą remontą, aukštą parko panaudojimą ir prognozuojamas sąnaudas.

  • „Tesla“ pradėjo „Cybercab“ gamybą: prasideda sunkiausia dalis – be vairo ir pedalų

    „Tesla“ pradėjo „Cybercab“ gamybą: prasideda sunkiausia dalis – be vairo ir pedalų

    „Tesla“ pranešė pasiekusi svarbų etapą autonominio transporto planuose: pirmasis specialiai be vairuotojo sukurtas „Cybercab“ nuriedėjo nuo „Gigafactory Texas“ gamybos linijos. Žinia paskelbta socialiniuose tinkluose, tačiau kol kas bendrovė nepateikė išsamesnių techninių ar gamybos apimčių detalių.

    „Cybercab“ pozicionuojamas kaip atsakas į „Alphabet“ valdomą „Waymo“ ir „Amazon“ remiamą „Zoox“, kurie jau bando ar vykdo robotaksi paslaugas JAV miestuose. „Tesla“ koncepcija skiriasi tuo, kad automobilis, kaip skelbiama, kuriamas be vairo ir pedalų, todėl teoriškai turėtų veikti tik visiškai autonominiu režimu.

    Ką reiškia automobilis be vairo

    Iki šiol „Tesla“ „Full Self-Driving“ sistema keleiviniuose modeliuose reikalavo nuolatinės vairuotojo priežiūros, o rinkodarinis pavadinimas ne kartą kėlė diskusijų dėl vartotojų lūkesčių. Tuo tarpu „Cybercab“ be fizinių valdymo priemonių reikštų, kad bet koks sistemos neapibrėžtumas taptų ne komforto, o saugos klausimu.

    Robotaksi srityje svarbiausia tampa ne tik technologija, bet ir teisinė bei reguliacinė aplinka: leidimai bandymams, veiklos taisyklės, atsakomybė avarijų atveju. Praktikoje tai dažnai lemia, kad komercinis startas priklauso ne vien nuo to, ar automobilis pagamintas, o nuo to, ar jis gali teisėtai vežti keleivius konkrečiame mieste.

    Gamyba prasideda, bet tempas gali būti lėtas

    Elonas Muskas anksčiau teigė, kad „Cybercab“ gamyba turėtų startuoti balandį, o masinis diegimas galėtų vykti antrąjį metų ketvirtį. Vis dėlto jis taip pat yra pripažinęs, kad pradinis gamybos etapas paprastai vyksta lėtai, o šiuo atveju naujų komponentų ir procesų esą yra itin daug.

    „Pradinė gamyba visada būna labai lėta ir kyla pagal S formos kreivę“, – sakė Elonas Muskas.

    „Tesla“ taip pat sieja projektą su nauju „Unboxed“ surinkimo metodu, kai skirtingos automobilio dalys surenkamos atskirose zonose, o vėliau sujungiamos pabaigoje. Bendrovė tvirtina, kad tai galėtų mažinti sąnaudas, mažinti reikalingą gamyklos plotą ir spartinti gamybą, tačiau tokio proceso įvaldymas pramonėje laikomas sudėtingu.

    Didžiausias išbandymas – sauga ir pasitikėjimas

    Autonominių sistemų patikimumas „Tesla“ atveju išlieka jautri tema, nes „Autopilot“ ir „Full Self-Driving“ funkcijos yra sulaukusios reguliuotojų dėmesio JAV. Kai kuriuose tyrimuose vertinama, ar sistemos naudojimas ir vairuotojų elgsena galėjo prisidėti prie eismo įvykių, įskaitant mirtinas avarijas.

    Tuo pat metu bendrovė jau bando robotaksi koncepciją su „Model Y“ pagrindu veikiančiais automobiliais San Fransisko įlankoje ir Ostine, tačiau šiuose bandymuose minimi žmonės saugos stebėtojai. Tai rodo, kad perėjimas prie visiškai savarankiško „Cybercab“ veikimo be vairo gali tapti ne techniniu, o reputaciniu ir reguliaciniu lūžio tašku.

    JAV robotaksi rinka artimiausiu metu gali tapti viena konkurencingiausių mobilumo sričių: ją formuoja ne tik technologijų pažanga, bet ir miestų politika, draudimo modeliai, keleivių pasitikėjimas bei incidentų viešumas. „Tesla“ pradėta „Cybercab“ gamyba yra tik pradžia, o sunkiausia dalis – įrodyti, kad sistema gali saugiai ir teisėtai veikti realiose gatvėse.

  • „Uber“ meta 90 mln. eurų į įkrovimą: 1 000 stotelių planas slepia kur kas didesnį tikslą

    „Uber“ meta 90 mln. eurų į įkrovimą: 1 000 stotelių planas slepia kur kas didesnį tikslą

    Investicija, kuri keičia žaidimą

    „Uber“ pranešė investuosianti apie 90 mln. eurų į viešų greitojo įkrovimo stotelių plėtrą JAV ir Europoje. Bendrovė teigia, kad tai nėra vien dar vienas žingsnis elektromobilių link, o ilgalaikė infrastruktūra jos mobilumo strategijai.

    Planuojama įrengti maždaug 1 000 nuolatinės srovės greitojo įkrovimo taškų. Projektas bus įgyvendinamas per regionines partnerystes su jau veikiančiais įkrovimo tinklais ir operatoriais.

    Kur atsiras naujos stotelės

    JAV „Uber“ bendradarbiauja su EVgo ir pirmuosius objektus numato didžiausiuose srautuose gyvenančiuose regionuose, įskaitant Niujorką, Los Andželą, Bostoną ir San Franciską. Pirmieji „Uber“ valdomi sklypai turėtų startuoti Bay Area regione, Los Andžele ir Dalase.

    Europoje diegimas taip pat bus fragmentuotas pagal miestus: Londone numatyti sprendimai su „Ionity“ ir „Hubber“, o Paryžiuje ir Madride plėtrą koordinuos „Electra“. Dalis infrastruktūros bus įrengiama ne tik viešose vietose, bet ir „Uber“ robotaksi depo teritorijose.

    Ne tik vairuotojams, bet ir robotaksi

    Įmonė investiciją sieja su sparčiai plečiamais autonominio vairavimo projektais, kurių partnerių portfelis, anot bendrovės, jau perkopė 20. Didžioji dalis tokių projektų remiasi elektra varomais automobiliais, kuriems būtinas patikimas ir greitas įkrovimas, kad parkai galėtų dirbti beveik be prastovų.

    „Miestai galės atskleisti visą autonomijos ir elektrifikacijos pažadą tik tada, kai bus sukurta tinkama mastelio įkrovimo infrastruktūra“, – sakė „Uber“ pasaulinis mobilumo vadovas Pradeepas Parameswaranas.

    Šiuo metu „Uber“ platformoje autonominės kelionės JAV yra ribotos ir vyksta tokiose rinkose kaip Ostinas, Atlanta ir Finiksas, kur paslaugą teikia „Waymo“ robotaksi. Už JAV ribų bendrovė dirba su „WeRide“ ir siūlo autonomines keliones Abu Dabyje, Dubajuje ir Rijade.

    „Uber“ modelis remiasi partnerių tinklais, tačiau bendrovė žada suteikti minimalaus panaudojimo garantijas, kad operatoriams būtų lengviau pateisinti dideles pradines greitojo įkrovimo investicijas. Tokios stotelės kainuoja brangiai, o jų ekonomika dažniausiai priklauso nuo pastovaus srauto ir didelio užimtumo.

    Rinka tokioms investicijoms bręsta: net ir atvėsus elektromobilių pardavimams kai kuriose rinkose, viešo įkrovimo plėtra nesustojo. JAV pernai, remiantis įkrovimo duomenų platformos „Paren“ informacija, buvo pridėta apie 18 000 naujų viešų greitojo įkrovimo vietų, tai sudarė maždaug 30 proc. metinį augimą.

    Ekspertai pažymi, kad įkrovimo tinklai dažnai plečiami avansu, tikintis naujos elektromobilių bangos, kurią skatina pigesni modeliai ir didėjanti konkurencija. „Uber“ sprendimas šį ciklą išnaudoja pragmatiškai: daugiau įkrovimo reiškia daugiau elektra varomų automobilių platformoje, o tai tiesiogiai mažina veiklos sąnaudas ir didina paslaugų patikimumą.

    Galiausiai ši investicija signalizuoja, kad „Uber“ įkrovimą ima vertinti kaip kritinę savo infrastruktūros dalį, o ne vien papildomą vairuotojų patogumą. Jei robotaksi plėtra spartės, įkrovimo prieinamumas taps vienu svarbiausių veiksnių, lemiančių, kuri platforma sugebės užtikrinti nepertraukiamą paslaugą didmiesčiuose.

  • „Waymo“ plečiasi žaibiškai: robotaksi miestuose daugėja, o „Tesla“ pažadai vis labiau stringa

    „Waymo“ plečiasi žaibiškai: robotaksi miestuose daugėja, o „Tesla“ pažadai vis labiau stringa

    „Waymo“ pletra įgauna pagreitį

    „Waymo“, priklausanti „Alphabet“, plečia be vairuotojo veikiančių robotaksi paslaugą ir praneša apie viešų kelionių startą dar keturiuose JAV miestuose. Nuo šiol ribotam keleivių skaičiui paslauga atveriama Dalase, Hiustone, San Antonijuje ir Orlande.

    Bendrovė nurodo, kad pradžioje prieiga bus etapinė: pirmiausia kvietimai bus siunčiami daliai gyventojų, o vėliau vartotojų skaičius bus didinamas. Toks modelis įprastas autonominio transporto rinkoje, nes leidžia palaipsniui plėsti parką ir stebėti saugos rodiklius realiomis sąlygomis.

    Skaičiai, rodantys mastą

    Robotaksi rinka išlieka viena konkurencingiausių mobilumo sričių, tačiau „Waymo“ čia pastaruoju metu demonstruoja ryškiausią augimą. Bendrovė viešai yra teigusi, kad jos parke jau yra apie 3 000 automobilių, o paslauga vystoma remiantis ilgamete patirtimi, kuri prasidėjo dar 2009 metais.

    Įmonė planuoja 2026 metais robotaksi paslaugas plėsti į gerokai daugiau vietovių ir yra minėjusi tikslą artimiausiu metu veikti mažiausiai 20 miestų. Vis dėlto didžiausias iššūkis dažniausiai yra ne pirmieji automobiliai naujame mieste, o gebėjimas parką išauginti iki šimtų ar tūkstančių transporto priemonių.

    „Tesla“ tempas kelia klausimų

    „Tesla“ autonominio vairavimo srityje dažnai pristatoma kaip viena lyderių, ypač dėl end-to-end principu apmokytų sprendimų ir kameromis paremtos strategijos. Tačiau robotaksi paslaugos mastelio didinimas, lyginant su „Waymo“, kol kas atrodo lėtas.

    Nepriklausomi robotaksi stebėsenos duomenys rodo, kad Ostine aktyviai veikė 44 „Tesla“ robotaksi automobiliai. Elonas Muskas anksčiau yra prognozavęs, kad iki 2025 metų pabaigos vien šiame Teksaso mieste jų turėtų būti apie 500, tačiau realybėje augimas vyksta gerokai kukliau.

    Reguliavimas ir sauga – lemiami veiksniai

    Autonominių automobilių plėtra priklauso ne tik nuo technologijos, bet ir nuo reguliavimo, savivaldybių reikalavimų bei operacinės infrastruktūros. Kiekviename mieste būtina užtikrinti automobilių priežiūrą, įkrovimą, nuotolinės pagalbos procesus ir aiškias saugos procedūras.

    „Waymo“ taip pat susiduria su reguliuotojų dėmesiu dėl atskirų incidentų ir elgsenos kelyje, pavyzdžiui, situacijų prie mokyklinių autobusų. Dėl to bendrovė, kaip ir kiti rinkos žaidėjai, privalo įrodyti, kad plėtra nevyksta saugos sąskaita.

    Rinka vis aiškiau rodo, kad pergalę autonominio mobilumo lenktynėse lems ne vien ambicingi pažadai ar pažangi programinė įranga. Lemiamas kriterijus bus gebėjimas stabiliai ir saugiai didinti paslaugos mastą įvairiuose miestuose, prisitaikant prie skirtingų taisyklių ir eismo realijų.