CP v2

Tag: Robotaksi

  • „Tesla“ plečia robotaksi: Teksase jau 169 „Cybercab“, kitas iššūkis – plėtra už Ostino ribų

    „Tesla“ toliau stiprina robotaksi kryptį ir Teksase didina komerciniam naudojimui patvirtintų autonominių automobilių parką. Praėjus maždaug mėnesiui po „Cybercab“ paslaugos starto Ostine, valstijoje jau registruota 169 tokio tipo transporto priemonės, skirtos komercinei veiklai.

    Šis pagreitis investuotojams yra svarbus signalas, nes tradicinis bendrovės automobilių verslas patiria vis didesnį spaudimą. Elektromobilių rinkoje auga konkurencija, ypač iš Kinijos gamintojų, kurie agresyviai plečia pasiūlą ir eksporto apimtis Europos bei Azijos rinkose.

    Investuotojų lūkesčiai ir spaudimas rinkoje

    Robotaksi ir autonominio vairavimo sprendimai „Tesla“ yra vienas esminių augimo pasakojimų, kuriais grindžiami lūkesčiai dėl įmonės ateities pajamų. Pastaruoju metu bendrovės akcijų kaina svyravo, o rinkos dalyviai atidžiai stebi, ar „Tesla“ sugebės technologiją paversti masiškai veikiančia paslauga, o ne vien demonstraciniu projektu.

    Tekste minėta, kad per metus „Tesla“ akcijos buvo kritusios 18 proc., o tai atspindi ir didesnį investuotojų jautrumą naujienoms apie pristatymų tempus bei maržų spaudimą. Bendrovė buvo paskelbusi ir geresnius, nei tikėtasi, ketvirčio pristatymo rezultatus, tačiau bendras pristatymų pokytis, lyginant su praėjusiais metais, išliko neigiamas.

    „Cybercab“ patirtis Ostine – ne vien sėkmės istorija

    „Cybercab“ idėja traukia dėmesį ne tik dėl paslaugos formato, bet ir dėl paties automobilio koncepcijos. Aprašoma, kad tai nestandartinės autonominės transporto priemonės, kurios projektuojamos be vairo ir pedalų, o kai kurie tradiciniai elementai, tokie kaip veidrodėliai ar išorinės rankenėlės, taip pat nėra numatyti.

    Vis dėlto pirmųjų keleivių įspūdžiai Ostine – nevienareikšmiai. Kritika siejama su ilgesniu laukimo laiku, keleivių išlaipinimu ne visada patogiose vietose, taip pat pasitaikančiais techniniais nesklandumais, pavyzdžiui, su durų mechanizmu ar bagažinės uždarymu.

    Didžiausia užduotis – plėtra už Ostino

    Ostinas šiuo metu išlieka vienintelis miestas, kuriame „Cybercab“ veikia kaip užsakomo pavežėjimo paslauga be vairuotojo. Viešai skelbiamais Teksaso motorinių transporto priemonių departamento duomenimis, starto metu komercinei veiklai buvo patvirtinta 45 „Cybercab“, o vėliau skaičius išaugo iki 169.

    „Tesla“ robotaksi parką Teksase, be „Cybercab“, dar sudaro ir 420 „Model Y“ automobilių su autonominio vairavimo sistemomis. Vis dėlto esminis klausimas lieka tas pats: ar bendrovė sugebės išlaikyti paslaugos kokybę ir patikimumą, kai reikės plėstis į kitus miestus ir valstybas, kur skiriasi taisyklės, eismo aplinka ir konkurencinė situacija.

    Plėtra už Ostino ribų taps testu ne tik technologijai, bet ir gebėjimui veikti reguliuojamoje rinkoje bei užtikrinti stabilų paslaugos lygį didesniu mastu. Būtent tai artimiausiu metu gali lemti, ar robotaksi išliks pažadu investuotojams, ar taps apčiuopiamu „Tesla“ pajamų šaltiniu.

  • „Lucid“ ir „Bolt“ užmojis stebina: į Europos kelius nori išleisti daugiau nei 25 000 robotaksi

    „Lucid“ ir „Bolt“ užmojis stebina: į Europos kelius nori išleisti daugiau nei 25 000 robotaksi

    JAV elektromobilių gamintoja „Lucid“ ir pavežėjimo platforma „Bolt“ paskelbė apie partnerystę, kurios tikslas – per artimiausius metus Europos miestuose pradėti diegti daugiau nei 25 000 elektrinių autonominių taksi. Šios transporto priemonės būtų integruotos į „Bolt“ programėlę, kuria kasdien naudojasi milijonai keleivių.

    Įmonės teigia, kad planuojamas parkas taptų dalimi platesnės „Bolt“ ambicijos iki 2035 metų įvairiose rinkose turėti 100 000 autonominių automobilių. Vis dėlto realus įgyvendinimo tempas priklausys nuo technologinio pasirengimo, miestų infrastruktūros ir reguliavimo sprendimų kiekvienoje šalyje.

    Planuojamas modelis ir technologijos

    Partnerystei numatytas „Lucid“ kuriamas vidutinio dydžio elektrinis krosoveris, skirtas masiškesnei rinkai. Jis turėtų tapti pagrindu robotaksi paslaugai, todėl akcentuojamas ne tik nuvažiuojamas atstumas ar įkrovimas, bet ir patikimas jutiklių bei programinės įrangos darbas mieste.

    Skelbiama, kad autonominio vairavimo sistemai planuojama taikyti „Nvidia“ „Hyperion“ platformą, apimančią tiek aparatinę, tiek programinę dalį. Tokie sprendimai paprastai kuriami taip, kad būtų galima apdoroti didelius kamerų, radarų ir kitų jutiklių duomenų srautus realiuoju laiku.

    Kas yra ketvirtas autonomijos lygis

    „Lucid“ ir „Bolt“ kalba apie SAE ketvirto lygio autonomiją, kai automobilis gali važiuoti be vairuotojo apibrėžtose zonose ir sąlygose. Skirtumas nuo pažangių pagalbos sistemų yra esminis: ketvirtame lygyje žmogaus įsikišimas nėra būtinas įprastam važiavimui, jei laikomasi veikimo ribų.

    Tai kartu kelia atsakomybės klausimą. Jei avarija ar incidentas įvyksta autonominio režimo metu, didesnė atsakomybės našta paprastai tenka transporto priemonės gamintojui, programinės įrangos tiekėjui ar parko operatoriui, o ne keleiviui.

    Didžiausias barjeras – leidimai ir taisyklės

    Europos rinka robotaksi paslaugoms laikoma sudėtingesne nei kai kurios JAV valstijos dėl skirtingų nacionalinių taisyklių, griežtesnių duomenų apsaugos reikalavimų ir atsargaus požiūrio į eismą be vairuotojo. Dėl to net ir techniškai paruoštos sistemos dažnai pradedamos nuo pilotinių projektų su saugos operatoriais.

    Įmonės tikina ketinančios glaudžiai dirbti su reguliuotojais ir miestų administracijomis, kad būtų suderintos veikimo sąlygos. Praktikoje tai reiškia leidimus konkrečioms teritorijoms, reikalavimus nuotoliniam stebėjimui, incidentų valdymo procedūras ir aiškias taisykles, kas atsako už sprendimus kelyje.

    „Autonominis vairavimas Europoje reikalauja, kad duomenys, programinė įranga, automobiliai ir operacijos veiktų kaip viena sistema, pritaikyta Europos keliams ir reguliavimui“, – sakė „Bolt“ įkūrėjas ir vadovas Markusas Villigas.

    Robotaksi segmentas pastaraisiais metais sparčiai vystosi, tačiau didelio masto plėtrą lemia ne vien technologijos. Kuo daugiau automobilių planuojama išleisti į miestus, tuo svarbesnės tampa saugos įrodymų bazės, draudimo modeliai, infrastruktūra įkrovimui ir aiškus pasitikėjimas, kad sistema veiks stabiliai įvairiomis oro ir eismo sąlygomis.

  • „Tesla“ be vairo ir pedalų į gatves? Reguliuotojai spaudžia dėl „Cybercab“ teisėtumo

    „Tesla“ be vairo ir pedalų į gatves? Reguliuotojai spaudžia dėl „Cybercab“ teisėtumo

    Reguliuotojų klausimai po starto

    „Tesla“ Ostine, Teksase, pradėjo bandymus su „Cybercab“ – specialiai autonominiam pavežėjimui sukurtu automobiliu, kuris neturi vairo ir pedalų. Netrukus po pirmųjų važiavimų JAV Kelių eismo saugos administracija NHTSA pareikalavo detalių paaiškinimų, kaip tokia transporto priemonė gali būti laikoma tinkama viešiesiems keliams.

    NHTSA laiške bendrovei išdėstė konkrečius klausimus apie tai, kaip „Tesla“ pati sertifikavo atitiktį Federaliniams motorinių transporto priemonių saugos standartams. JAV sistema iš esmės leidžia gamintojams patiems deklaruoti atitiktį, tačiau reguliuotojas gali pradėti patikrinimą po fakto, jei kyla abejonių dėl saugos ar teisėtumo.

    Kas kelia daugiausia abejonių?

    Reguliuotojas domisi baziniais „Cybercab“ diegimo duomenimis: kiek tokių automobilių jau eksploatuojama, kokiomis sąlygomis jie važiuoja ir koks deklaruojamas automatizavimo lygis. Tai svarbu vertinant vadinamąją eksploatavimo sritį, kuri apibrėžia, kokiuose keliuose, greičiu, kokiu oru ir kokiomis situacijomis sistema gali veikti.

    Didžiausias dėmesys krypsta į elementarius, tradiciniuose automobiliuose savaime suprantamus sprendimus. NHTSA nori suprasti, kaip „Cybercab“ sprendžia reikalavimus dėl posūkių signalų valdymo, įvairių indikatorių, pavaros režimų rodymo, taip pat dėl galinio vaizdo ir šoninių veidrodėlių, kurie daugelyje standartų vis dar įvardijami kaip būtini.

    Atskiras klausimų blokas skirtas stabdymui. NHTSA primena, kad kai kuriuose saugos standartuose nurodoma, jog darbiniai stabdžiai turi būti aktyvuojami kojiniu valdikliu, o „Cybercab“ pedalų neturi, nes stabdymą atlieka elektronika, valdoma autonominės sistemos ar nuotolinio operatoriaus.

    Teisinė spraga ir galimos pasekmės

    Autonominių transporto priemonių kūrėjai pastaraisiais metais vis dažniau susiduria su tuo pačiu barjeru: taisyklės rašytos automobiliams su žmogumi vairuotoju. Todėl bendrovėms, norinčioms eksploatuoti transporto priemones be vairo ar pedalų, paprastai tenka siekti išimčių, o jos JAV yra ribojamos ir gali priklausyti nuo papildomų saugos įrodymų.

    Ši situacija „Tesla“ gali tapti testu, ar bendrovė iš tiesų rado teisėtą kelią apeiti išimčių procedūrą, ar vis dėlto turės koreguoti projektą, riboti eksploatavimą arba kreiptis dėl specialaus leidimo. NHTSA prašo argumentuotos, detalios pozicijos, kaip „Cybercab“ atitinka galiojančius standartus be jokios išimties.

    Valdžios institucijos JAV pastaraisiais metais pripažįsta, kad autonominių automobilių banga verčia modernizuoti taisykles, ypač kai kalbama apie transporto priemones, kurios nuo pradžių kuriamos be vairavimo vietos. Tačiau kol taisyklės galutinai neatnaujintos, reguliuotojai signalizuoja, kad rinka negalės remtis vien gamintojų pažadais, o kiekvienas sprendimas bus vertinamas pagal realią atitiktį saugos normoms.

  • „Waymo“ su „Lyft“ smogia „Uber“: autonominiai pavežėjimai jau Našvilyje, ką tai keičia?

    „Waymo“ su „Lyft“ smogia „Uber“: autonominiai pavežėjimai jau Našvilyje, ką tai keičia?

    Autonominiai pavežėjimai plečiasi

    „Alphabet“ valdoma „Waymo“ pradėjo siūlyti autonomines keliones Našvilyje per „Lyft“ programėlę. Tai reiškia, kad dalis gyventojų ir turistų kelionę gali užsisakyti įprastu „Lyft“ būdu, o maršrutą vykdys automobilis be žmogaus vairuotojo.

    „Waymo“ šiame mieste veikia ir per savo programėlę, tačiau partnerystė su „Lyft“ išplečia pasiekiamumą ir sumažina barjerą naujiems vartotojams. Bendrovės pabrėžia, kad klientams netaikomas papildomas mokestis vien dėl to, kad atvyksta autonominis automobilis.

    Kaip tai veikia „Lyft“ naudotojams

    „Lyft“ teigimu, keleiviai užsako įprastus kelionės variantus, o sistema parenka automobilį pagal vietą ir prieinamumą „Waymo“ aptarnaujamoje zonoje. Šiuo metu paslauga apima svarbiausias Našvilio teritorijas, įskaitant miesto centrą ir kelis tankiau apgyvendintus rajonus.

    Svarbi detalė ta, kad naudotojai gali atsisakyti autonominės kelionės ir rinktis automobilį su žmogumi vairuotoju. Tokia pasirinkimo galimybė laikoma esmine, nes daliai keleivių pasitikėjimas technologija dar tik formuojasi.

    Užkulisiai: vienas parkas, atskira priežiūra

    Nors užsakymas vyksta skirtingose programėlėse, „Waymo“ automobiliai veiks kaip vienas bendras parkas, aptarnaujantis tiek „Waymo“, tiek „Lyft“ klientus. Kasdienę eksploataciją, įkrovimą, valymą ir parko logistiką Našvilyje prižiūrės „Lyft“ dukterinė įmonė „Flexdrive“.

    Planuojama, kad mieste bus atidaryta apie 7 400 kvadratinių metrų dydžio bazė, skirta autonominių automobilių priežiūrai ir pasirengimui darbui. Tokia infrastruktūra yra kritiškai svarbi, nes autonominių taksi patikimumą lemia ne tik programinė įranga, bet ir operacinė disciplina.

    Įtampa autonominių taksi rinkoje

    Partnerystė su „Lyft“ vyksta tuo metu, kai „Waymo“ santykiai su „Uber“ atrodo vis labiau trapūs. Žiniasklaidoje skelbta, kad „Waymo“ planuoja iki 2028 metų nutraukti išskirtinumą ir kai kuriose rinkose labiau remtis savo programėle, o ne tarpininkais.

    Tuo pat metu „Uber“ aktyviai plečia partnerystes su skirtingais autonominio vairavimo technologijų tiekėjais ir gamintojais, siekdama neužstrigti priklausomybėje nuo vieno žaidėjo. Rinka artėja prie lūžio taško, kai svarbiausia tampa ne pažadai, o stabilus komercinis mastelis, saugumas ir kainodara.

    „Svarbiausia, už ką būsime labiausiai atsakingi, yra aukštas panaudojimas, nesvarbu, kurioje programėlėje vyksta užsakymas“, – sakė „Lyft“ vadovas Jeremy Bird.

    „Waymo“ skelbia, kad visiškai autonomines keliones be saugos vairuotojo jau siūlo keliolikoje JAV miestų. Bendrovė taip pat viešai yra nurodžiusi ambicingus tikslus didinti apmokamų kelionių skaičių, o plėtra į skirtingas klimato ir eismo sąlygas turinčias vietoves tampa svarbiu technologijos brandos testu.

  • „Tesla“ pristatė „Cybercab“: robotaksi startuoja Ostine, bet „Waymo“ ir „Zoox“ jau kvėpuoja į nugarą

    „Tesla“ pristatė „Cybercab“: robotaksi startuoja Ostine, bet „Waymo“ ir „Zoox“ jau kvėpuoja į nugarą

    Praėjus maždaug dvejiems metams nuo pirmųjų užuominų apie futuristinį, dvivietį robotaksi, „Tesla“ Ostine surengė uždarą „Cybercab“ pristatymą. Netrukus po renginio bendrovė pradėjo siūlyti ir pirmuosius važiavimus platesnei auditorijai, papildydama jau eksploatuojamą robotaksi parką.

    „Cybercab“ nuo pradžių projektuotas kaip autonominis automobilis: jame nenumatyti nei vairas, nei pedalai, nei šoniniai veidrodėliai. Toks sprendimas signalizuoja, kad „Tesla“ siekia ne tik programinės įrangos atnaujinimų, o visiškai naujo transporto formato, pritaikyto pavėžėjimo paslaugai.

    „Tai didelis žingsnis „Tesla“ ir Elonui Muskui, kuris jau daugiau nei dešimtmetį žada savavaldžio transporto proveržį“, – teigiama apžvalgoje.

    Vis dėlto rinkos kontekstas „Tesla“ nebėra toks palankus kaip anksčiau: robotaksi segmentas per pastaruosius metus paspartėjo, o keli dideli žaidėjai išplėtė realią komercinę veiklą. „Tesla“ startas vyksta tuo metu, kai konkurentai jau kaupia milijoninius kilometrų duomenų bankus ir plečia miestų geografiją.

    Konkurentai plečiasi JAV miestuose

    „Amazon“ valdoma „Zoox“ pradėjo mokamus važiavimus Las Vegase, o San Fransiske siūlo ir nemokamas autonomines keliones. Bendrovė taip pat paskelbė plečianti bandymus į Hjustoną ir San Diegą, o dar vienu svarbiu žingsniu tapo autonominių maršrutų pradžia į ir iš Las Vegaso oro uosto.

    Oro uostai robotaksi įmonėms laikomi vienu pelningiausių segmentų dėl didelių srautų ir aiškių kelionės tikslų, tačiau jie kelia ir didelių operacinių rizikų. Sudėtingas eismas, intensyvus keleivių išlaipinimas bei griežtos saugumo taisyklės dažnai tampa rimtu išbandymu net pažangiausioms sistemoms.

    Lygiagrečiai autonominio mobilumo kryptį stiprina ir platformų partnerystės. „Uber“ kartu su autonominių technologijų kūrėja „Wayve“ paskelbė apie pirmuosius autonominius važiavimus Jungtinėje Karalystėje, pradžioje su saugos vairuotoju priekyje, stebinčiu sistemos darbą.

    „Waymo“ mastas išlieka etalonas

    JAV rinkoje ryškiausiai išsiskiria „Waymo“, kuri plečia paslaugą į naujus miestus ir didina veiklos apimtį. Bendrovė paskelbė pradedanti važiavimus be vairuotojo dar trijuose miestuose, o tai reiškia, kad autonominės kelionės tampa prieinamos vis didesnei gyventojų daliai.

    Skirtumas matomas ir parko mastu: „Tesla“ Teksase yra registravusi kelis šimtus autonominių transporto priemonių, tarp jų ir kelias dešimtis „Cybercab“, tačiau viešai neatskleidžiama, kiek jų realiai dirba kasdien. Tuo metu „Waymo“ eksploatuoja tūkstančius automobilių ir fiksuoja šimtus tūkstančių kelionių per savaitę.

    „Tesla“ strategija remiasi vertikalia integracija ir kamera paremtu autonominio važiavimo sprendimu, atsisakant dalies jutiklių, kuriuos plačiai naudoja konkurentai. Toks kelias teoriškai gali mažinti automobilio savikainą ir paslaugos kainą, tačiau praktikoje lieka klausimas, ar tokį modelį pavyks patikimai ir saugiai išplėsti skirtinguose miestuose bei sudėtingomis oro sąlygomis.

    Jei „Cybercab“ koncepcija pasiteisins, „Tesla“ galėtų agresyviai konkuruoti kainomis ir pasiūlyti rinkai pigesnį robotaksi modelį, metant iššūkį tiek „Uber“ partneriams, tiek „Waymo“ ir „Zoox“. Tačiau jei plėtra užtruks, bendrovei gresia scenarijus, kai autonominio pavėžėjimo standartus nustatys jau įsibėgėję konkurentai.

  • „Tesla“ taksi be vairo jau veža žmones: pasivažinėjimas Ostine nustebino – bet yra viena bėda

    „Tesla“ taksi be vairo jau veža žmones: pasivažinėjimas Ostine nustebino – bet yra viena bėda

    „Tesla“ pristatomas autonominis „Cybercab“ pradėjo vežti keleivius viešais keliais Ostine, Teksaso valstijoje. Socialiniuose tinkluose pasirodęs maždaug 14 minučių vaizdo įrašas rodo ramią, sklandžią kelionę, kuri, pasak ją filmavusio turinio kūrėjo, buvo beveik nuobodžiai įprasta.

    „Cybercab“ išskirtinumas tas, kad salone nėra tradicinių fizinių valdymo elementų, įskaitant vairą ar pedalus. Kelionė pradedama centriniame ekrane pasirinkus važiavimo pradžią, o durys užsidaro automatiškai.

    Didžioji dalis įrašo skirta keleivių patirčiai: dviem žmonėms skirta sėdynių sistema juda pirmyn ir atgal, atlošai gali būti nuleidžiami, o vietos kojoms, sprendžiant iš vaizdo, netrūksta. Klimato kontrolė, sėdynės, durys ir pramogos valdomos per didelį centrinį ekraną, kuris, teigiama, yra maždaug 21 colio įstrižainės.

    Vis dėlto kelionė neapsiėjo be klaidos: DI balso asistentas „Grok“ neteisingai interpretavo prašymą pakeisti salono temperatūrą ir tai supainiojo su kelionės tikslo keitimu. Nors situacija neatrodo pavojinga, toks epizodas primena, kad net smulkūs programinės įrangos nesusipratimai autonominiame transporte gali virsti rimtesniais naudotojo pasitikėjimo iššūkiais.

    „Jis buvo tylus, minkštas ir tobulai nuobodus, o būtent to ir nori iš taksi be vairuotojo“, – sakė vaizdo įrašo autorius, apibūdindamas kelionę.

    Ekspertai ir reguliuotojai paprastai pabrėžia, kad vienas važiavimas konkrečioje, gerai pažįstamoje aplinkoje neįrodo sistemos brandos. Autonominis transportas turi patikimai veikti esant prastam orui, kelio darbams, sudėtingoms sankryžoms, agresyviam eismui ir nenuspėjamam pėsčiųjų elgesiui, o tai ypač aktualu tankiau apgyvendintose didmiesčių zonose.

    Ostine matomas „Cybercab“ startas vis dėlto žymi svarbų etapą: koncepcija pereina į realų keleivių vežimą viešuose keliuose. Pastaraisiais mėnesiais „Tesla“ signalizavo apie pasirengimą plėsti bandymus, o viešai aptariamas ir didesnis tokių automobilių skaičius, registruotas Teksaso valstijoje.

    Kol kas labiausiai įkvepia tai, kad važiuojant „nieko įdomaus nenutiko“: nebuvo staigių stabdymų, neapibrėžtų manevrų ar akivaizdžių sistemos sutrikimų. Tačiau platesnės išvados bus įmanomos tik tada, kai atsiras daugiau nepriklausomų bandymų, aiškesni duomenys apie saugumą ir veikimą skirtingomis sąlygomis.

  • „Tesla“ pradėjo mokamus „Cybercab“ važiavimus Ostine: be vairo, bet su griežtomis taisyklėmis

    „Tesla“ pradėjo mokamus „Cybercab“ važiavimus Ostine: be vairo, bet su griežtomis taisyklėmis

    „Tesla“ Ostine, Teksase, pradėjo teikti mokamas robotaksi paslaugas su „Cybercab“ – dviem vietomis aprūpintu elektromobiliu, neturinčiu vairo ir pedalų. Šis žingsnis žymi svarbų kompanijos bandymą iš teorinių pažadų pereiti prie realios, keleiviams prieinamos paslaugos.

    Viešas startas įvyko po uždaro pristatymo renginio, į kurį tradicinė žiniasklaida nebuvo kviečiama. Pasak renginyje dalyvavusių asmenų, „Tesla“ vadovas Elonas Muskas jame nepasirodė, nors būtent jis daugelį metų viešai žadėjo masinį autonominių automobilių proveržį.

    Kol kas „Cybercab“ važiavimai prieinami tik Ostine, o autoparko mastas atrodo ribotas. Teksaso Motorinių transporto priemonių departamento duomenys rodo, kad valstijoje registruotos 45 „Cybercab“ transporto priemonės, kai tuo metu didžiausias JAV robotaksi operatorius „Waymo“ skaičiuoja maždaug 4 000 automobilių ir veikia 14 miestų.

    Kas leidžiama, o kas ne

    „Tesla“ savo taisyklėse numato amžiaus ribojimus: jaunesni nei 13 metų vaikai „Cybercab“ važiuoti negali. 13–17 metų nepilnamečiai gali vykti tik su suaugusiuoju, o robotaksi iškviesti leidžiama tik sau, todėl tėvai negali nuotoliniu būdu užsakyti kelionės vaikui.

    Dokumentacijoje nurodoma, kad automobilyje nėra ISOFIX ar LATCH tvirtinimų vaikiškoms kėdutėms, nors viena kėdutė gali būti montuojama naudojant saugos diržą. Praktikoje tai menkai aktualu dabartinei paslaugai, nes vaikams iki 13 metų kelionės apskritai draudžiamos.

    „80 proc. robotaksi kelionių vyksta su dviem keleiviais, todėl „Cybercab“ turi tik dvi sėdynes“, – sakė „Tesla“ atstovas pristatymo metu.

    Patogumai ir sauga salone

    „Cybercab“ bagažinėje, pasak gamintojo, telpa du dideli lagaminai ir du rankiniai krepšiai, o maksimalus leistinas krovinio svoris siekia 100 kilogramų. Bagažinė ir durys valdomos programėle, o priėjus keleiviui durys gali atsidaryti automatiškai.

    Viduje įrengta į saloną nukreipta kamera ir salono radaras, padedantys tikrinti švarą, pamestus daiktus ir nustatyti keleivių buvimą, kad būtų tinkamai parengtos saugos pagalvės. Numatyta plati saugos pagalvių komplektacija, taip pat yra USB-C jungtys įrenginių įkrovimui.

    Kompanija teigia, kad keleivio nustatymai, pavyzdžiui, temperatūra ir paskyros transliacijos paslaugoms, gali būti pritaikomi automatiškai, o kelionei pasibaigus – ištrinami. Taip pat minima „Grok“ integracija, leidžianti salone užduoti klausimus ir gauti atsakymus naudojant dirbtinis intelektas asistentą.

    Kaip „Cybercab“ mato kelią

    „Cybercab“ autonominiam važiavimui remiasi vien kameromis: iš viso naudojamos aštuonios išorinės kameros, išdėstytos priekyje, gale, statramsčiuose, prie priekinio stiklo ir sparnuose. Ši kryptis atspindi „Tesla“ strategiją atsisakyti papildomų jutiklių, tokių kaip lidarai, ir pasikliauti vaizdo duomenimis bei programine įranga.

    Techninėse specifikacijose nurodoma, kad bazinė versija turi priekyje montuojamą 219 arklio galių elektros variklį ir 48 kilovatvalandžių bateriją. Automobilio masė siekia 1 412 kilogramų, o tai, lyginant su „Tesla“ serijiniais modeliais, yra mažiau ir turėtų prisidėti prie efektyvumo mieste.

    „Tesla“ taip pat pasirinko nestandartinius sprendimus, mažinančius gamybos sudėtingumą: minima, kad kėbulas nėra dažomas įprastu būdu, o spalva įterpiama į medžiagą formavimo metu. Tuo pat metu pabrėžiama, kad „Cybercab“ dar nėra siūlomas įsigyti, todėl dabartinis etapas labiau primena bandomąją paslaugą, kurios apimtis ir taisyklės gali keistis.

    Rinkoje konkurencija auga, o JAV miestai vis aktyviau tampa autonominių pavėžėjimo paslaugų bandymų poligonu. „Tesla“ startas Ostine parodo ambiciją įžengti į šią rinką, tačiau realų proveržį lems ne pristatymo šou, o stabilus saugumas, aiškios taisyklės ir galimybė plėsti autoparką bei geografiją.

  • Prancūzija leido bandyti „Tesla“ savavaldes mašinas: po saugumo abejonių – netikėtas posūkis

    Prancūzija leido bandyti „Tesla“ savavaldes mašinas: po saugumo abejonių – netikėtas posūkis

    Prancūzija rugsėjo 2 dieną suteikė leidimą šalies keliuose pradėti „Tesla“ savavaldžių automobilių bandymus. Sprendimas priimtas praėjus maždaug dviem mėnesiams po to, kai Paryžius viešai akcentavo, kad tokio tipo sistemos šiuo etapu kelia pernelyg daug saugumo rizikų.

    Susisiekimo ministras Philippe’as Tabarot teigė, kad po pokalbio su „Tesla“ vadovu Elonu Musku šalies institucijos pereina į naują etapą. Bandymams numatyta skirti du automobilius, o bandymai vyks realiomis eismo sąlygomis.

    „Turėdami du automobilius, pradedame naują etapą – bandymus keliuose“, – sakė Philippe’as Tabarot.

    Nors pats leidimas reiškia praktinį žingsnį į priekį, jis nereiškia, kad Prancūzija atveria kelią masinei savavalde vairavimo funkcijų plėtrai. Europoje tokios technologijos paprastai leidžiamos etapais: iš pradžių riboti bandymai, vėliau griežtos priežiūros režimas, o tik po to svarstoma platesnė komercinė plėtra.

    „Tesla“ bandymuose minima sistema yra FSD Supervised, kuri pagal gamintojo apibrėžimą yra pažangi vairuotojo pagalbos funkcija, reikalaujanti nuolatinės žmogaus priežiūros. Tai reiškia, kad atsakomybė už vairavimą ir pareiga stebėti kelią iš esmės lieka vairuotojui, o technologija nėra prilyginama visiškai autonominiam važiavimui.

    Europa spartina bandymus

    Pranešama, kad nuo metų pradžios penkios Europos valstybės leido „Tesla“ automobiliams su FSD Supervised važiuoti jų keliais pagal nustatytas sąlygas. Tokie leidimai paprastai siejami su reikalavimais dėl vairuotojo budrumo, duomenų fiksavimo, bandymų maršrutų ir incidentų raportavimo.

    Lygiagrečiai autonominio transporto rinka aktyvėja ir Jungtinėje Karalystėje. Pavėžėjimo platforma „Uber“ kartu su britų autonominio vairavimo startuoliu Wayve paskelbė apie komercinės paslaugos startą Londone, kur numatyta eksploatuoti 15 robotaksi.

    Pradiniame etape Londone tokie automobiliai turėtų važiuoti prižiūrimi žmogaus, kol bus pateiktos aiškesnės vietos reguliuotojo gairės. Wayve taip pat planuoja plėtrą Tokijuje ir dar keliuose miestuose, bendradarbiaudama su „Uber“.

    Prancūzijos sprendimas leidžia manyti, kad valstybės Europoje ieško praktinių būdų išbandyti savavaldes sistemas realiame eisme, kartu nepaleidžiant iš rankų rizikų valdymo. Tikėtina, kad artimiausiu metu daugės riboto masto bandymų, o didžiausios diskusijos suksis apie atsakomybę avarijų atveju, duomenų skaidrumą ir realų technologijų patikimumą miesto eisme.

  • „Uber“ su „Wayve“ aplenkė „Waymo“: Londone startavo pirmoji JK robotaksi paslauga

    „Uber“ su „Wayve“ aplenkė „Waymo“: Londone startavo pirmoji JK robotaksi paslauga

    Pirmieji robotaksi Londone

    „Uber“ kartu su Jungtinės Karalystės technologijų bendrove „Wayve“ Londone pradėjo teikti pirmąją šalyje viešai prieinamą robotaksi paslaugą. Pirmieji automobiliai – elektriniai „Ford Mustang Mach-E“, kuriuos galima išsikviesti per „Uber“ programėlę.

    Paslauga veikia didžiojoje sostinės dalyje, tačiau kelionės į oro uostus šiuo etapu neįtrauktos. „Uber“ teigimu, paleidimas žymi svarbų žingsnį autonominio mobilumo plėtroje Europoje, kur reguliavimas ir saugumo reikalavimai paprastai griežtesni.

    Kaip veikia iškvietimas

    Norint padidinti tikimybę gauti autonominį automobilį, vartotojai gali programėlės nustatymuose pasirinkti, kad sutinka su autonominėmis transporto priemonėmis. Vis dėlto tai negarantuoja, kad užsakymą priims robotaksi – sistema gali pasiūlyti ir įprastą pavežėjimą.

    Jeigu programėlė pasiūlo autonominį „Wayve“ automobilį, keleivis gali sutikti arba pasirinkti standartinį važiavimą dar iki automobiliui atvykstant. Atvykus transporto priemonei, durys atrakinamos ir kelionė pradedama telefonu – kaip ir kitose moderniose dalijimosi paslaugose.

    Saugumas ir technologija

    Nors paslauga pristatoma kaip robotaksi, pradiniame etape automobiliuose numatyti licencijuoti vairuotojai, kurie sėdi prie vairo ir veikia kaip saugos prižiūrėtojai. Toks modelis dažnas ankstyvuose autonominio važiavimo diegimo etapuose, kol surenkama daugiau duomenų ir įvertinama reali rizika mieste.

    „Wayve“ akcentuoja, kad jų sprendimas orientuotas į mokymąsi realiomis važiavimo sąlygomis ir gali veikti be iš anksto parengtų didelės raiškos žemėlapių. Bendrovė taip pat pabrėžia, kad sistema projektuota taip, kad būtų lengviau pritaikoma skirtingiems automobilių gamintojų jutiklių ir kompiuterinės įrangos deriniams.

    Konkurencija: kas skuba į Europą

    Robotaksi rinka šiuo metu tampa viena svarbiausių kovos laukų tarp pavežėjimo ir autonominio vairavimo kūrėjų. „Uber“ pastaraisiais metais investavo ir bendradarbiavo su skirtingais partneriais, siekdamas išlikti svarbiu žaidėju net ir tada, kai tradicinį vairuotojo vaidmenį pamažu keičia automatizuotos sistemos.

    Tuo pat metu „Waymo“ yra pranešusi apie planus pradėti savo paslaugą Londone iki metų pabaigos, tad sostinė gali tapti viena ryškiausių Europos autonominio transporto bandymų aikštelių. Tolimesnė plėtra priklausys nuo reguliuotojų sprendimų, saugumo rodiklių ir to, kaip greitai tokias keliones priims keleiviai.

    Londone šių elektrinių automobilių eksploatavimą organizuoja „Uber“ su vietos parko operatoriumi „Otto Car“, o „Wayve“ prižiūri autonominio vairavimo sistemą. Bendrovės teigia, kad pradžioje automobilių skaičius bus nedidelis, tačiau parkas bus didinamas palaipsniui, atsižvelgiant į paklausą ir pasirengimą.

  • „Tesla“ Austine užregistravo 45 „Cybercab“: ką tai reiškia robotaksi startui Teksase

    „Tesla“ Austine užregistravo 45 „Cybercab“: ką tai reiškia robotaksi startui Teksase

    „Tesla“ artėjant oficialiam „Cybercab“ pristatymo renginiui į savo robotaksi parką Teksase įtraukė naują techniką: valstijos registruose atsirado 45 „Cybercab“ transporto priemonės. Pastarosiomis dienomis šie automobiliai vis dažniau pastebimi Ostino gatvėse, kur vyksta intensyvūs bandymai realiomis eismo sąlygomis.

    Vietos gyventojai socialiniuose tinkluose dalijosi vaizdo įrašais, kuriuose matyti keli „Cybercab“ vienu metu važiuojantys per judrias sankryžas ir sustojantys paėmimo bei išlaipinimo vietose. Nors įrašai rodo, kad dalyje automobilių yra vairuotojai ir vairas, tai nebūtinai reiškia pilnai autonominį režimą, nes bandomuoju laikotarpiu dažnai naudojama saugos priežiūra.

    Kas žinoma apie „Cybercab“

    „Cybercab“ yra dvivietis, specialiai pavėžėjimo paslaugai kuriamas modelis, kurį „Tesla“ sieja su platesne autonominio vairavimo strategija. Bendrovė viešai yra kalbėjusi, kad toks automobilis turėtų tapti mastelį pasiekiančio robotaksi tinklo pagrindu, tačiau iki šiol svarbiausias klausimas išlieka praktinis: kaip greitai ir kokiu mastu paslauga bus išplėsta už ribotų bandomųjų teritorijų.

    Autonominio pavėžėjimo rinkoje konkurencija auga, o reguliavimo reikalavimai įvairiose JAV valstijose skiriasi. Dėl to „Tesla“ strategija Teksase laikoma reikšminga: valstija laikoma palankesne bandymams, tačiau net ir čia saugumo, atsakomybės bei eksploatavimo taisyklės gali lemti, kaip greitai robotaksi taps masine paslauga.

    Kodėl registracijos skaičius svarbus

    45 „Cybercab“ registracija rodo pasiruošimą didesnio masto bandymams ir galimam demonstraciniam startui. Iki šiol viešai aptariamuose registruose robotaksi veiklai dažniau figūravo „Model Y“, todėl „Cybercab“ atsiradimas kaip atskira parko dalis signalizuoja aiškesnį perėjimą nuo bandomųjų važiavimų prie struktūruoto parko formavimo.

    Vis dėlto vien registracija dar nereiškia, kad automobiliai nedelsiant pradės vežti mokančius keleivius. Praktikoje tokie projektai paprastai pereina etapais: nuo maršrutų validavimo, paėmimo taškų testavimo ir programinės įrangos atnaujinimų iki operacinės priežiūros, nuotolinės kontrolės ir incidentų valdymo procedūrų.

    Ko tikėtis po pristatymo

    Jei „Tesla“ laikysis ankstesnių renginių tradicijos, pristatymo metu gali būti surengtos demonstracinės kelionės renginio dalyviams, o tai paaiškintų intensyvius bandymus Ostine prieš pat startą. Tokie važiavimai dažniausiai skirti ne tik rinkodarai, bet ir maršrutų, sustojimų bei keleivių įlaipinimo logistikos patikrai.

    Artimiausiu metu svarbiausi signalai bus praktiniai: ar „Cybercab“ bus diegiamas palaipsniui, kiek teritorijų apims paslauga ir kokio lygio autonomija realiai bus naudojama kasdieniuose važiavimuose. Nuo to priklausys, ar Teksasas taps pavyzdžiu spartesnei plėtrai, ar projektas ilgesnį laiką liks riboto masto bandymų fazėje.