CP v2

Tag: Rusija

  • Kaja Kallas ragina Airiją išsiaiškinti: ar aliuminio oksidas iš Europos pasiekia Rusijos ginkluotę?

    Kaja Kallas ragina Airiją išsiaiškinti: ar aliuminio oksidas iš Europos pasiekia Rusijos ginkluotę?

    Europos Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams Kaja Kallas Dubline paragino Airiją „tiksliai išsiaiškinti faktus“ dėl aliuminio oksido eksporto į Rusiją. Pasak jos, ES turi užverti spragas, kad europietiškos žaliavos nepatektų į ginklų tiekimo grandines.

    Diskusija kilo dėl įtarimų, kad Airijoje pagamintas aliuminio oksidas gali būti naudojamas Rusijos kariniame pramonės komplekse, o galutinis metalas atsidurti ten, kur gaminami dronai ir raketos. Aliuminio oksidas, dažnai parduodamas kaip balti milteliai, yra pagrindinė žaliava aliuminiui gaminti.

    „Europa turi užverti visas spragas, sugriežtinti sankcijų įgyvendinimą ir užtikrinti, kad įsipareigojimus lydėtų veiksmai“, – sakė Kaja Kallas.

    „Jokie europietiški produktai neturi atsidurti dronuose ir raketose, kurie žudo Ukrainos civilius“, – pridūrė ji.

    Airijos užsienio reikalų ministrė Helen McEntee po susitikimų patvirtino, kad pradėtas tyrimas dėl „Aughinish Alumina“ veiklos ir žadėjo tyrimo išvadas pateikti Europos Komisijai, kai tik jis bus baigtas. Ministrė pabrėžė, kad Airijos parama Ukrainai nesikeičia.

    „Labai aiškiai pasakiau, kad mūsų parama Ukrainai išlieka tvirta“, – sakė Helen McEntee.

    „Užtikrinsime, kad sprendimai, kurių reikės spaudžiant Rusiją, turės visą Airijos paramą“, – teigė ji.

    K. Kallas taip pat išreiškė pasitikėjimą Airijos pradėtu tyrimu, tačiau akcentavo, kad tokie atvejai parodo, kur sankcijų režime gali likti ne iki galo suvaldytų rizikų. Jos teigimu, ES tikslas yra užbaigti karą, o tai pasiekiama mažinant agresoriaus galimybes gauti lėšų ir medžiagų karui tęsti.

    Sankcijų paketas ir spragos

    Šis klausimas iškilo tą pačią dieną, kai Europos Komisija pristatė naują ekonominių sankcijų Rusijai pasiūlymą, apimantį, be kita ko, naftos prekybą, finansų sektorių, kriptoturto įmones ir kitus elementus. Vis dėlto aliuminio oksidas į paketą nepateko.

    Pasak K. Kallas, kai kurios valstybės narės palankiai vertintų draudimą eksportuoti aliuminio oksidą, tačiau bendro sutarimo tam dar nėra, nes sankcijoms ES lygiu būtinas vienbalsiškumas. Ukraina taip pat yra raginusi Bendriją greičiau spręsti dėl šios žaliavos.

    Situaciją Airijai apsunkina ir politinis laikas: šalis netrukus turi perimti ES Tarybos pirmininkavimą šešiems mėnesiams. Tai reiškia, kad bet kokie klausimai dėl sankcijų spragų, eksporto kontrolės ar galimo sankcijų apėjimo gali tapti ir reputaciniu išbandymu.

    Kas žinoma apie „Aughinish Alumina“

    Airijos institucijos tyrimą pradėjo po tarptautinių žurnalistinių tyrimų, kuriuose nagrinėtos verslo sąsajos tarp „Aughinish Alumina“ ir Rusijos aliuminio sektoriaus. Tyrimuose teigta, kad Airijoje pagaminta žaliava gali patekti į Rusijos lydymo įmones, o toliau – per prekybos grandines – į rinkas, kuriose veikia ir sankcionuoti gynybos pramonės gamintojai.

    Pažymima, kad žurnalistai siejo Airijos aliuminio oksidą su Rusijos prekybos grandine, tačiau ne su konkrečiu galutiniu produktu. Pati bendrovė viešai tvirtino, kad veikia teisėtai, nes ES sankcijos iki šiol draudė dalį aliuminio produktų, tačiau aliuminio oksidas nebuvo įtrauktas į draudžiamų prekių sąrašą.

    Įmonė yra nurodžiusi, kad eksportas į Rusiją sudarė apie 45 proc. jos pardavimų 2025 metais, o 2026 metais dalis gali išlikti panaši. Airijos vyriausybė savo ruožtu yra pabrėžusi, kad gamykla yra svarbi tiekimo grandinės dalis, o galimi apribojimai galėtų paveikti darbo vietas ir kainų lygį.

    Šis atvejis išryškina platesnę ES dilemą: net ir plečiant sankcijų sąrašus, žaliavos ir tarpiniai produktai gali keliauti sudėtingomis grandinėmis, todėl vis daugiau dėmesio skiriama ne tik draudimams, bet ir įgyvendinimo kontrolei, atsekamumui bei rizikų vertinimui tiekimo grandinėse.

  • Armėnijoje skaičiuojami balsai po lemiamų rinkimų: prognozės skiriasi, įtampa auga

    Armėnijoje skaičiuojami balsai po lemiamų rinkimų: prognozės skiriasi, įtampa auga

    Balsų skaičiavimas prasidėjo

    Armėnijoje prasidėjo oficialus balsų skaičiavimas po parlamento rinkimų, kurie laikomi lemiančiais šalies kryptį Pietų Kaukaze. Rinkimų apylinkėms užsidarius vakare, socialiniuose tinkluose ėmė plisti skirtingos ir tarpusavyje prieštaraujančios neoficialios apklausų po balsavimo prognozės.

    Rinkimų administracija ir stebėtojai ragino vertinti informaciją atsargiai ir laukti oficialių rezultatų, nes ankstyvos prognozės šalyje dažnai tampa politinės kovos įrankiu. Galutiniai skaičiai turėtų paaiškėti tik susumavus apylinkių protokolus ir išsprendus galimus ginčus.

    Akys krypsta į Pašinianą

    Ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas po balsavimo pabaigos socialiniuose tinkluose paskelbė vaizdo įrašą, kuriame demonstravo pasitikėjimą savo vadovaujamos provakarietiškos Jėga ir sutartis partijos perspektyvomis. Jo žinutė rinkėjams buvo interpretuojama kaip signalas, kad valdančioji stovykla tikisi pergalės.

    „Gero vakaro, myliu jus visus“, – sakė Nikolas Pašinianas.

    Opozicija kalba apie lūžį

    Prorusiškai laikoma opozicija taip pat skelbė optimistines žinutes ir bandė rinkėjų aktyvumą pateikti kaip argumentą prieš valdžią. Vienas opozicijos lyderių Narekas Karapetianas teigė, kad neva didelis aktyvumas rodo prastėjančias valdančiųjų pozicijas, nors šių teiginių nepatvirtino oficialūs duomenys.

    Šalies institucijos primena, kad vien aktyvumo rodiklis pats savaime neleidžia daryti patikimų išvadų apie rezultatą: jis gali reikšti tiek valdančiųjų mobilizaciją, tiek protesto balsą. Skaičiuojant balsus dėmesys krypsta į galimus pažeidimų skundus ir tai, kaip greitai bus patvirtinti galutiniai protokolai.

    Rinkimų fonas: Rusija, Vakarai ir regiono saugumas

    Šie rinkimai vyksta įtemptame geopolitiniame kontekste, kai Armėnija balansuoja tarp tradicinės priklausomybės nuo Rusijos ir atsargesnio suartėjimo su Europos Sąjunga bei Jungtinėmis Valstijomis. Maskva viešai perspėjo Jerevaną dėl galimo „Ukrainos scenarijaus“, o tai Armėnijoje vertinama kaip spaudimo priemonė dėl užsienio politikos krypties.

    Tuo pat metu Armėnijos politinėje darbotvarkėje svarbus išlieka santykių su Azerbaidžanu klausimas ir saugumo architektūra po pastarųjų metų sukrėtimų regione. Rinkimų baigtis gali nulemti, ar Jerevanas toliau stiprins ryšius su Vakarais ir diversifikuos saugumo partnerystes, ar bandys grįžti prie glaudesnio koordinavimo su Rusija.

    Rinkėjų aktyvumas, remiantis pranešimais, buvo didesnis nei per 2021 metais vykusius rinkimus, tačiau mažesnis nei 2012 ir 2017 metais. Analitikai pabrėžia, kad galutinis vaizdas priklausys ne tik nuo mandatų pasiskirstymo, bet ir nuo to, ar abi stovyklos pripažins rezultatus bei kaip bus valdoma įtampa po rinkimų.

  • Ar Europa bejėgė kosmose? Ekspertas įspėja: rusų palydovai gali klausytis ir trikdyti ryšį

    Ar Europa bejėgė kosmose? Ekspertas įspėja: rusų palydovai gali klausytis ir trikdyti ryšį

    Rusijos manevrai orbitoje

    Vakarų žiniasklaidoje vis dažniau aptariami Rusijos palydovų manevrai, kai šie priartėja prie Europos ryšių infrastruktūrai svarbių aparatų. Toks elgesys kelia įtarimų dėl galimo signalų perėmimo, trikdymo ar bandymų rinkti jautrią informaciją.

    Kosmoso saugumas šiandien nebėra vien techninis klausimas. Ryšių palydovai aptarnauja kritines sritis, pradedant aviacijos ir jūrų navigacija, baigiant valstybinių institucijų ryšiu bei dalimi gynybos poreikių.

    Interviu apie šias rizikas kalbėjęs kibernetinio saugumo ekspertas, „EY“ partneris Piotras Ciepiela atkreipė dėmesį, kad dalis sistemų vis dar pažeidžiamos dėl istorinių sprendimų. Palydovai kuriami ilgam, o galimybės juos modernizuoti orbitoje yra labai ribotos.

    Kodėl šifravimas ne visur

    Viena iš labiausiai nerimą keliančių temų yra tai, kad ne visi palydoviniai sprendimai ar jų ekosistemos elementai turi vienodą duomenų apsaugos lygį. Net jei pats palydovas suprojektuotas patikimai, silpnoji grandis gali būti antžeminė infrastruktūra arba duomenų perdavimo grandinė.

    Ekspertai pabrėžia, kad dalis palydovinių sprendimų buvo kuriami, kai grėsmių modelis buvo kitoks, o šiuolaikinės kibernetinės atakos sparčiai evoliucionuoja. Dėl ilgo palydovų gyvavimo ciklo atsiranda situacijų, kai naudojami sprendimai, kuriuos šiandien būtų sunku laikyti pakankamais.

    „Palydovas yra tarsi kompiuteris kosmose, kuris turi veikti ir išlikti saugus daugelį metų, o saugumo aplinka per tą laiką pasikeičia iš esmės“, – sakė Piotras Ciepiela.

    Kaip atakuojami palydovai

    Grėsmės palydovams apima ne tik pasiklausymą. Vienas dažnų scenarijų yra signalų trikdymas arba signalų klastojimas, kai užpuolikas bando priversti sistemą priimti netikrus duomenis ir taip sutrikdyti paslaugą.

    Kitas kelias yra bandymai paveikti valdymo kanalus, per kuriuos palydovui siunčiamos komandos. Dar platesniame vaizde rizika apima antžemines stotis, tinklus, telemetriją ir su palydovų paleidimu bei eksploatacija susijusią tiekimo grandinę.

    Tokiose sistemose labai svarbus principas yra saugumas nuo pat projektavimo pradžios. Vėliau bandyti „užlopyti“ nesaugiai suprojektuotą sprendimą dažnai yra brangiau ir techniškai sudėtingiau, ypač kai dalis įrangos jau veikia orbitoje.

    Europa ieško bendrų taisyklių

    Augant komercinių technologijų vaidmeniui gynyboje, ryšių ir duomenų infrastruktūra vis dažniau įgauna dvejopos paskirties statusą. Tai reiškia, kad civiliniai sprendimai gali tapti karinių operacijų dalimi, o kartu išauga ir reikalavimai jų kibernetiniam atsparumui.

    Europos Sąjungoje vis aktyviau kalbama apie bendrų standartų ir vieningesnio požiūrio poreikį, nes skirtingų valstybių narių saugumo lygis gali būti nevienodas. Bendras standartas mažintų riziką, kad silpniausia grandis nulems visos sistemos pažeidžiamumą.

    „Jei viena šalis turi aukštą saugumo lygį, o kita neturi, bendram ryšiui tai tampa problema visai Bendrijai“, – sakė Piotras Ciepiela.

    Lietuvos kontekste diskusija dažnai siejasi su tuo, kokią nišą šalis gali užimti kosmoso ekonomikoje: kurti komponentus, programinę įrangą ar specializuotis kibernetinio saugumo sprendimuose. Ekspertai pažymi, kad kylančių grėsmių akivaizdoje būtent saugumo kompetencijos tampa vienu svarbiausių konkurencinių pranašumų.

  • UEFA pratęsė rusų komandų diskvalifikaciją iki 2026–2027 sezono: ką tai keičia futbole

    UEFA pratęsė rusų komandų diskvalifikaciją iki 2026–2027 sezono: ką tai keičia futbole

    Sprendimas galios dar sezoną

    UEFA patvirtino, kad Rusijos nacionalinės rinktinės ir klubai nedalyvaus UEFA rengiamuose tarptautiniuose turnyruose ir 2026–2027 sezono varžybose. Tai reiškia, kad Rusijos atstovai ir toliau bus eliminuoti iš pagrindinių Europos klubinių ir rinktinių ciklų, kuriuos administruoja UEFA.

    Sprendimas įtvirtintas UEFA Vykdomojo komiteto dokumentuose, atnaujinus 2026–2027 sezono dalyvių sąrašus. UEFA nurodo, kad sąrašai koreguojami taip, jog atitiktų galiojančią Rusijos komandų suspendavimo tvarką bei įprastus vietų perskirstymo principus.

    Kontekstas nuo 2022 metų

    Rusijos pašalinimas iš tarptautinių varžybų tęsiasi nuo 2022 metų pabaigos žiemos, kai po plataus masto invazijos į Ukrainą FIFA ir UEFA priėmė sprendimą suspenduoti Rusijos futbolo atstovus. Dėl to Rusijos rinktinė neteko galimybės kovoti dėl vietos pasaulio čempionate, o Rusijos klubai buvo pašalinti iš Europos turnyrų.

    Nuo tada Rusijos vyrų rinktinė daugiausia žaidžia tik draugiškas rungtynes, kurios neturi įtakos patekimui į oficialius UEFA ciklus. Toks režimas riboja sportinę konkurenciją, mažina aukšto lygio rungtynių skaičių ir, pasak pačių Rusijos sporto komentatorių, ilgainiui prisideda prie futbolo kokybės kritimo.

    Kaip keičiasi vietos ir reitingai

    UEFA savo dokumentuose pabrėžia, kad dalyvių sąrašai taip pat derinami prie sportinių rezultatų, įskaitant čempionų vietų perskirstymą ir patekimą pagal Europos pasiekimais grįstas kvotas. Praktikoje tai reiškia, kad vietos, kurios įprastai atitektų Rusijos klubams ar rinktinėms, perskirstomos kitoms asociacijoms pagal galiojančias turnyrų taisykles.

    Nors Rusijos klubai nedalyvauja turnyruose, UEFA koeficientų sistemoje šalis nėra išbraukta visiškai. Vietoje to Rusijai taikomi minimalūs koeficiento taškai kiekvienam sezonui, o tai ilgainiui stumia šalį žemyn reitinguose ir mažina teorines kvotas ateities turnyrams, jei suspendavimas kada nors būtų panaikintas.

    Tarptautinis spaudimas išlaikyti sankcijas

    Prieš šį UEFA patvirtinimą Ukrainos futbolo asociacija kartu su Ukrainos nacionaliniu olimpiniu komitetu ir atsakinga ministerija kreipėsi į FIFA ir UEFA, ragindami nekeisti esamų ribojimų Rusijai. Kreipimesi taip pat akcentuota, kad analogiškos priemonės turėtų būti svarstomos ir Baltarusijai.

    2023 metais UEFA buvo bandžiusi svarstyti ribotą Rusijos jaunimo rinktinių sugrįžimą, tačiau sprendimas sukėlė platų pasipriešinimą ir netrukus buvo atšauktas. Tai parodė, kad net ir dalinis grįžimas į varžybas išlieka politiškai ir reputaciškai itin jautrus klausimas.

  • Rusija žada „revoliucinį“ viršgarsinį lėktuvą: ar sankcijos nepavers projekto popieriumi?

    Rusija žada „revoliucinį“ viršgarsinį lėktuvą: ar sankcijos nepavers projekto popieriumi?

    Rusijos valstybinė aviacijos pramonė paskelbė apie planus kurti viršgarsinį keleivinį lėktuvą, galintį skristi maždaug 1 Macho greičiu. Apie projektą viešai kalbėjo Jungtinės orlaivių korporacijos vadovybė, tačiau konkrečių terminų, biudžeto ar būsimo orlaivio parametrų kol kas nepateikta.

    Pasak bendrovės, darbai esą vyksta Žukovskio aviacijos tyrimų centre, o projektas jau peržengė vien dokumentacijos etapą ir juda link prototipo. Vis dėlto viešai neatskleidžiama, kiek realiai pažengta, kokios technologijos pasirenkamos ir ar yra užtikrintos tiekimo grandinės kritiniams komponentams.

    „Darbas nėra vien popieriuje, judame prototipo link“, – sakė Jungtinės orlaivių korporacijos vadovas, cituojamas Rusijos naujienų agentūros.

    Viršgarsiniai keleiviniai skrydžiai istorijoje iki šiol siejami su „Concorde“, kurio eksploatacija baigėsi 2003 metais. Šiandien pagrindiniai iššūkiai išlieka tie patys: didelis degalų sunaudojimas, triukšmas, ypač smūginė banga virš žemės, taip pat griežti saugos ir sertifikavimo reikalavimai, kurie civilinėje aviacijoje yra ypač aukšti.

    Rusijos pramonės ambicijas riboja ir geopolitinė realybė. Po invazijos į Ukrainą šaliai pritaikytos plataus masto sankcijos, o civilinei aviacijai tai reiškia apsunkintą prieigą prie vakarietiškų avionikos, variklių komponentų, medžiagų bei gamybos įrangos, taip pat sudėtingesnį tarptautinį sertifikavimą.

    Tuo pat metu viršgarsinių skrydžių idėja grįžta ir kitur: JAV kuriamas eksperimentinis „X-59“ lėktuvas, kurio tikslas yra sumažinti smūginės bangos keliamą triukšmą. Jei bandymai parodys, kad garsinis poveikis gali būti priimtinas, tai galėtų atverti kelią naujoms taisyklėms ir ateities komerciniams projektams, tačiau iki reguliarių keleivinių reisų dar lieka nemažai technologinių ir ekonominių klausimų.

  • Ukraina siunčia signalą Maskvai: „Fire Point“ teigia, kad branduolinė bomba būtų politinės valios klausimas

    Ukraina siunčia signalą Maskvai: „Fire Point“ teigia, kad branduolinė bomba būtų politinės valios klausimas

    Ukrainoje kilusi diskusija dėl galimo branduolinio ginklo atkūrimo įsiliepsnojo po ginkluotės kūrėjo Denyso Štilermano pasisakymų. Jis teigė, kad šalis turėtų pakankamai išteklių ir technologinių kompetencijų, jei būtų priimtas politinis sprendimas.

    D. Štilermanas, siejamas su privačia gynybos pramonės bendrove „Fire Point“, interviu metu pabrėžė, kad Ukraina šiuo metu tokio projekto nevykdo. Pasak jo, Kijevas laikosi tarptautinių įsipareigojimų, nors saugumo garantijos, kurias Ukraina gavo praeityje, realybėje neapsaugojo nuo agresijos.

    Budapešto memorandumas ir neištesėtos garantijos

    1994 metais pasirašytu Budapešto memorandumu Ukraina atsisakė didžiulio Sovietų Sąjungos palikto branduolinio arsenalo. Mainais ji gavo politinio pobūdžio saugumo užtikrinimus iš Rusijos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Jungtinės Karalystės.

    Vėlesni įvykiai, įskaitant Rusijos veiksmus 2014 metais ir plataus masto invaziją 2022 metais, Ukrainoje dažnai įvardijami kaip esminė priežastis, kodėl visuomenėje grįžta klausimas apie realias atgrasymo priemones. Vis dėlto oficiali Ukrainos pozicija tarptautinėje arenoje iš esmės išlieka susieta su nebranduolinio statuso laikymusi.

    Ką reiškia tokie pareiškimai dabar

    Ukrainos gynybos sektorius nuo karo pradžios sparčiai plečia gamybą ir technologinę bazę, o privačios bendrovės vis dažniau pristatomos kaip inovacijų variklis. Tačiau vieši svarstymai apie branduolinį ginklą vertinami jautriai, nes susiję su Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties logika ir Vakarų paramos politiniais rėmais.

    Ekspertai tokius pasisakymus dažnai traktuoja kaip informacinį signalą apie didėjantį poreikį tvirtesnėms saugumo garantijoms, o ne kaip artimiausio meto planą. Svarbu ir tai, kad tai nėra Ukrainos valdžios pareiškimas, o privataus sektoriaus atstovo nuomonė, kuri nebūtinai atspindi valstybės sprendimus.

    Rusijos naratyvas ir faktinė padėtis

    Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas anksčiau yra kaltinęs Ukrainą tariamomis ambicijomis kurti branduolinį ginklą, šį argumentą bandydamas pateikti kaip vieną invazijos pateisinimų. Tačiau iki šiol viešai nepateikta patikimų įrodymų, kad Ukraina būtų vykdžiusi branduolinio ginklo kūrimo programą.

    D. Štilermano teiginiai socialiniuose tinkluose ir dalyje žiniasklaidos sukėlė audringą reakciją būtent todėl, kad paliečia esminį klausimą: kokios priemonės realiai gali atgrasyti nuo agresijos. Kol kas nėra žinoma apie oficialią Ukrainos institucijų reakciją į šiuos pasisakymus.

    „Jei Kremlius mano, kad Ukraina negalėtų sukurti branduolinio ginklo, tai nėra neįmanoma, bet mes to nedarome, nes laikomės įsipareigojimų“, – sakė Denys Štilermanas.

  • Zelenskis sekmadienį Londone susitiks su Macronu, Merzu ir Starmeriu: ko tikimasi iš derybų

    Zelenskis sekmadienį Londone susitiks su Macronu, Merzu ir Starmeriu: ko tikimasi iš derybų

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį Londone planuoja susitikti su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu ir Jungtinės Karalystės ministru pirmininku Keiru Starmeriu. Prancūzijos prezidentūra nurodė, kad pokalbių centre bus tolesnis spaudimas Rusijai ir bendri žingsniai siekiant tvarios taikos.

    Susitikimas numatytas Dauningo gatvėje, o lyderiai ketina aptarti, kaip koordinuoti karinę, politinę ir ekonominę paramą Kyjivui, taip pat kokių signalų galima tikėtis Maskvai. Pasak Paryžiaus, darbotvarkėje bus ir iki šiol atliktų darbų apžvalga, orientuota į „teisingą ir ilgalaikę taiką“ Ukrainoje bei Europos žemyne.

    Koalicija ir taikos scenarijai

    Macronas taip pat pranešė, kad kitas vadinamosios Norinčiųjų koalicijos susitikimas turėtų vykti Paryžiuje liepos 13–14 dienomis. Ši iniciatyva, kurią pastaraisiais metais aktyviai stūmė Prancūzija ir Jungtinė Karalystė, vienija apie 25 valstybes, svarstančias galimą daugianacionalinių pajėgų modelį po taikos susitarimo.

    Pastarosiomis dienomis dėmesį patraukė ir Zelenskio siūlymas dėl tiesioginio susitikimo su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu, kartu pabrėžiant pasirengimą visapusiškoms paliauboms. Vakarų sostinėse toks signalas vertinamas kaip bandymas perkelti iniciatyvą į diplomatinį lygmenį, tačiau pabrėžiama, kad bet kokios derybos priklausys nuo realių veiksmų fronte.

    Smūgiai Ukrainoje ir fronto dinamika

    Kol vyksta diplomatinės pastangos, Rusijos atakos prieš Ukrainą neslūgsta. Per naktį į penktadienį, pagal Ukrainos institucijų skelbiamą informaciją, žuvo mažiausiai septyni žmonės, o dalis jų buvo civiliai objektai ir darbuotojai.

    Tarp taikinių minima maisto pramonės įmonė netoli Kyjivo, kur žuvo keturi žmonės, taip pat pranešta apie aukas Zaporižios ir Dnipropetrovsko srityse. Ukrainos vertinimu, per naktį Rusija panaudojo 216 tolimojo nuotolio dronų ir dvi raketas, o kariuomenė skelbė numušusi 198 taikinius.

    Analizuojant Institute for the Study of War duomenis, kuriuos apibendrino AFP, teigiama, kad Ukraina gegužę antrą mėnesį iš eilės susigrąžino daugiau teritorijos, nei jos prarado. Tuo pat metu Rusijos ekonominė padėtis, Vakarų vertinimu, sudėtingėja dėl augančių kainų, didesnių mokesčių, brangaus skolinimosi, darbo jėgos trūkumo ir verslų užsidarymo, o tai didina spaudimą Kremliui tęsiant karą.

    Londono susitikimas laikomas bandymu suvienodinti pagrindinių Europos sostinių pozicijas dėl tolesnės paramos Ukrainai ir galimų derybinių rėmų. Sprendimų dėl konkrečių įsipareigojimų tikimasi ne iš karto, tačiau pats formatas rodo siekį išlaikyti iniciatyvą ir aiškią koordinaciją artėjant naujiems politiniams sprendimams vasarą.

  • Naktinis pragaras virš Kyjivo: rusai smogė „Iskander“ raketomis, veikė „Patriot“

    Naktinis pragaras virš Kyjivo: rusai smogė „Iskander“ raketomis, veikė „Patriot“

    Naktį iš birželio 1 į birželio 2 dieną Rusija surengė masinę raketų ataką prieš Ukrainą. Pranešta, kad smūgiai kliudė Kyjivą, Charkivą, Zaporižią, Dnipro ir Kamianskę, o pirmieji duomenys rodė dešimt žuvusiųjų ir per 100 sužeistųjų.

    Socialiniuose tinkluose išplito vaizdo įrašai iš Kyjivo, kuriuose matyti oro gynybos darbas ir naktinį dangų nušviečiantys sprogimai. Analitikai viešojoje erdvėje teigė, kad viename įraše gali būti užfiksuotas balistinės raketos perėmimas, kai Ukrainos oro gynyba bandė numušti į miestą skridusius taikinius.

    „Po perėmimo danguje matomas ryškus blyksnis ir išsisklaidantys fragmentai, primenantys meteorų lietų“, – sakė atvirojo šaltinio analitikai, vertinę naktinius vaizdus.

    Kas yra „Iskander“

    „Iskander“ yra mobilus trumpojo nuotolio balistinių raketų kompleksas, Rusijos kariuomenėje naudojamas smūgiams į svarbius taikinius. Šio tipo raketos gali skristi dideliu greičiu, manevruoti ir naudoti trukdymo priemones, todėl jų perėmimas laikomas vienu sudėtingiausių oro gynybos uždavinių.

    Įvairiuose pranešimuose apie ataką minėta, kad galėjo būti panaudotos ir kitos smogiamosios priemonės, tačiau daugiausia dėmesio sulaukė būtent balistinių raketų grėsmė. Tokiais atvejais ypač svarbūs tampa aukštesnio lygio oro gynybos sprendimai, galintys veikti prieš balistinius taikinius.

    Kodėl minimas „Patriot“

    Viešai aptarinėjant Kyjivo gynybą dažnai minimas „Patriot“ kaip sistema, galinti perimti balistines raketas. Būtent todėl dalis analitikų susiejo naktinius vaizdus su tikėtinu „Iskander“ perėmimu, nors operatyvinės detalės ne visada patvirtinamos iš karto.

    Karo sąlygomis informacija apie numuštus taikinius, panaudotus ginklus ir pataikymų mastą dažnai tikslinama vėliau, kai baigiamas nuolaužų tyrimas ir suvedami duomenys iš skirtingų regionų. Dėl to pirminiai skaičiai apie aukas ir žalą gali keistis.

    Gamybos tempai ir platesnis kontekstas

    Ukrainos karinė žvalgyba anksčiau yra skelbusi vertinimus, kad Rusija gali palaikyti reikšmingą „Iskander“ raketų gamybos tempą, siejamą su galimybe reguliariai rengti atakas. Tokie skaičiavimai dažniausiai remiasi stebima pramonės veikla, tiekimo grandinių požymiais ir panaudojimo intensyvumu fronte.

    „Iskander“ tema svarbi ne tik Ukrainai: šios sistemos dislokavimas Karaliaučiaus srityje ne kartą kėlė įtampą regione, nes teoriškai didina spaudimą kaimyninėms valstybėms. Vis dėlto dabartinės atakos kontekste pagrindinis akcentas tenka Ukrainos miestams ir oro gynybos pajėgumui atremti balistinių raketų smūgius.

  • Eurazijos ekonominės sąjungos prekybos apyvarta perkopė 80 mlrd. eurų: kas ją augina?

    Eurazijos ekonominės sąjungos prekybos apyvarta perkopė 80 mlrd. eurų: kas ją augina?

    Eurazijos ekonominės sąjungos (EES) šalių vadovai Astanoje surengė dviejų dienų susitikimą, kuriame pagrindinis dėmesys skirtas skaitmeninimui, dirbtiniam intelektui ir prekybos koridoriams. Ši darbotvarkė siejama su sparčiai augančia prekybos apyvarta, kuri pernai, pasak Kazachstano prezidento Kassymo-Jomarto Tokajevo, viršijo 80 mlrd. eurų.

    EES jungia penkias valstybes: Rusiją, Baltarusiją, Kazachstaną, Kirgiziją ir Armėniją. Blokas veikia kaip bendroji rinka ir laisvosios prekybos zona, o pareigūnai pabrėžia siekį mažinti taisyklių ir procesų fragmentaciją, kad verslui būtų paprasčiau prekiauti visoje erdvėje.

    Skaitmeninė integracija ir DI

    Susitikime akcentuota idėja kurti vieningą skaitmeninę aplinką, kuri leistų greičiau keistis duomenimis, supaprastintų muitinės ir logistikos procedūras bei padėtų įmonėms lengviau pasiekti partnerius kitose EES šalyse. Kartu aptartos ir bendros skaitmeninės priemonės, kurios turėtų sumažinti administracinę naštą bei pagreitinti tarpvalstybines operacijas.

    K. J. Tokajevas teigė, kad EES prekybos apyvarta šiemet galėtų augti maždaug 6 proc. ir viršyti 85 mlrd. eurų. Taip pat, jo žodžiais, EES šalių bendrasis vidaus produktas 2026–2027 metais galėtų didėti apie 2,5 proc.

    EES lygiu kalbėta ir apie bendrus atsakingo DI naudojimo principus, bendros skaičiavimo infrastruktūros poreikį bei galimą bendrą modelių kūrimą. Šios iniciatyvos pristatomos kaip būdas didinti valstybių konkurencingumą ir greitinti sprendimų priėmimą tiek viešajame sektoriuje, tiek versle.

    „Praktinis dirbtinio intelekto pritaikymas gali padėti sustiprinti bendrą rinką ir padidinti mūsų šalių konkurencingumą“, – sakė Kazachstano prezidentas Kassymas-Jomart Tokajevas.

    Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas savo ruožtu kalbėjo apie planus kitais metais surengti aukšto lygio susitikimą, skirtą bendradarbiavimui DI srityje. Šalia to paminėta ir IT bei energetikos infrastruktūros sąsajų svarba, nes didesniems skaitmeniniams projektams reikia patikimų pajėgumų ir stabilaus energijos tiekimo.

    Kazachstane jau bandomi pilotiniai sprendimai, įskaitant DI paremtus skaitmeninius pagalbininkus, kurių tikslas paprasčiau paaiškinti teisės aktus ir sumažinti biurokratines kliūtis. Teigiama, kad tokie įrankiai ilgainiui galėtų būti pritaikomi ir tarpvalstybiniu mastu, kad panašūs procesai būtų vykdomi vienodais principais visose EES šalyse.

    Prekybos koridoriai ir logistika

    Dar vienas susitikimo akcentas buvo transporto ir tranzito sistemos modernizavimas. Pareigūnai pabrėžė, kad prekybos augimui reikalingi greitesni ir labiau prognozuojami krovinių srautai, todėl didelis dėmesys skiriamas skaitmeniniams transporto sprendimams ir duomenų mainams.

    Taip pat akcentuotas Vidurio koridorius ir kiti regioniniai maršrutai, kurie laikomi svarbiais logistikos grandinės elementais tarp Azijos ir Europos. Kazachstanas deklaruoja siekį stiprinti savo, kaip regioninio transporto mazgo, vaidmenį ir iki 2030 metų sukurti pilnai veikiančią logistikos ekosistemą, kurioje krovinių apimtys galėtų siekti apie 10 mln. tonų.

    Skaitmeniniai sprendimai, įskaitant DI, šiame kontekste pristatomi kaip priemonė geriau planuoti srautus, mažinti prastovas pasienyje ir efektyviau išnaudoti infrastruktūrą. Kartu pabrėžiama, kad modernizacija apima ir fizinius projektus, pavyzdžiui, geležinkelių atnaujinimą bei naują infrastruktūrą.

    Dvišaliai susitarimai ir investicijos

    Viršūnių susitikimas vyko po Vladimiro Putino valstybinio vizito į Kazachstaną, kurio metu, pasak pranešimų, pasirašytas dvišalio bendradarbiavimo susitarimų paketas energetikos, transporto, finansų, švietimo ir pramonės srityse. Tokie susitarimai EES kontekste dažnai vertinami kaip papildomas impulsas bendriems projektams ir prekybos apimčių augimui.

    Rusija įvardijama kaip didžiausia Kazachstano investuotoja, o sukauptos investicijos siekia beveik 25 mlrd. eurų. Tarp didžiausių projektų minimas ir pirmosios Kazachstano atominės elektrinės statybos planas, kurio vertė siejama su maždaug 14 mlrd. eurų suma.

    V. Putinas teigė, kad elektrinė galėtų patenkinti apie 20 proc. Kazachstano elektros vartojimo, o projekto finansavimo sąlygos esą atitinka tarptautinę praktiką. Kazachstano pareigūnai projektą sieja su energetiniu saugumu ir bandymu pereiti nuo žaliavų eksporto prie didesnės pridėtinės vertės technologinio bendradarbiavimo.

    Nors EES lyderiai kalba apie tolesnį prekybos augimą, galutinis rezultatas priklausys nuo kelių veiksnių: realaus skaitmeninių sprendimų įgyvendinimo, infrastruktūros plėtros tempo ir gebėjimo suderinti bendras taisykles tarp skirtingų ekonominių interesų turinčių narių. Vis dėlto Astanoje nuskambėjusi žinutė aiški: skaitmeninimas ir DI tampa kertiniais instrumentais, kuriais blokas tikisi išlaikyti augimo pagreitį.

  • Britai buria Šiaurės laivynų aljansą: ar Lenkija prisijungs saugant Baltiją nuo Rusijos?

    Britai buria Šiaurės laivynų aljansą: ar Lenkija prisijungs saugant Baltiją nuo Rusijos?

    Jungtinė Karalystė siūlo kurti naują Šiaurės Europos jūrinių pajėgų bendradarbiavimo formatą, skirtą didesniam saugumui Baltijos, Šiaurės ir Norvegijos jūrose. Iniciatyvos tikslas – greičiau keistis žvalgybine informacija, derinti patruliavimą ir stiprinti atgrasymą, reaguojant į augantį Rusijos karinių jūrų pajėgų aktyvumą.

    Projektas įvardijamas kaip Northern Navies Initiative – Šiaurės laivynų iniciatyva. Ją pristatydami britų kariuomenės jūrų pajėgų vadovybės atstovai akcentuoja, kad NATO šalims būtina geriau saugoti jūrų transporto koridorius, uostų prieigas ir komunikacines jungtis, nuo kurių priklauso tiek ekonomika, tiek karinė logistika.

    Po vandeniu – didžiausia įtampa

    Didžiausias nerimas siejamas su Rusijos povandeniniais laivais ir veikla po vandeniu, kuri tradiciškai laikoma viena stipriausių Rusijos karinio laivyno sričių. Šaltajame kare tokie pajėgumai buvo orientuoti į galimybę sutrikdyti pastiprinimo srautus iš Šiaurės Amerikos į Europą, o dabartiniame kontekste rizikos persikelia ir į infrastruktūros apsaugą.

    Pastaraisiais metais Europos valstybės vis daugiau dėmesio skiria povandeninei kritinei infrastruktūrai: energetikos kabeliams, telekomunikacijų linijoms, dujotiekiams ir kitoms jungtims. Net ir pavieniai incidentai gali turėti plataus masto pasekmes, nes gedimų šalinimas jūroje užtrunka, o alternatyvūs maršrutai ne visada užtikrina reikiamus pajėgumus.

    Kam tai svarbu Baltijos regionui?

    Baltijos jūroje susikerta svarbios energijos ir duomenų jungtys, o regione didėja karinės pratybos ir patruliavimas. Dėl to iniciatyva matoma kaip būdas geriau koordinuoti sąjungininkų veiksmus ir greičiau identifikuoti galimas grėsmes, ypač ten, kur reikalinga nuolatinė stebėsena ir reagavimo parengtis.

    Britai taip pat atvirai pripažįsta, kad jų pačių Karališkasis laivynas ilgą laiką susidūrė su pajėgumų trūkumu, todėl didesnė atsakomybės dalis perkeliama į sąjungininkų koordinavimą ir bendras užduotis. Tokia logika atitinka ir platesnę NATO kryptį – daugiau dėmesio skirti atgrasymui, parengčiai bei sąveikumui tarp skirtingų valstybių jūrų pajėgų.

    Ar Lenkija galėtų prisijungti?

    Nors pristatant iniciatyvą Lenkija nėra minima kaip pagrindinė dalyvė, Varšuva gali tapti partneriu, ypač stiprėjant gynybos ryšiams su Londonu. Papildomą pagrindą bendradarbiavimui suteikia ir tai, kad Lenkija įgyvendina laivyno modernizaciją, įskaitant naujų fregatų programą, kurioje naudojami su Jungtine Karalyste siejami technologiniai sprendimai.

    Lenkijos ir Jungtinės Karalystės gynybinė darbotvarkė pastaruoju metu akivaizdžiai intensyvėja. 2026 metų gegužės 27 dieną Londone Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas ir Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris pasirašė partnerystės sutartį saugumo ir gynybos srityje, signalizuojančią apie artimesnį koordinavimą artimiausiais metais.