CP v2

Tag: Rusija

  • Iranas priminė skolą Rusijai: prašo naujų dronų Gieran-5, kuriuos sunkiau numušti

    Iranas priminė skolą Rusijai: prašo naujų dronų Gieran-5, kuriuos sunkiau numušti

    Iranas, ilgą laiką tiekęs Rusijai „Shahed“ tipo smogiamuosius dronus, dabar, kaip skelbiama, siekia atsiskaitymo kita forma – prašo naujausių modernizuotų rusiškų versijų. Vakarų žiniasklaida praneša, kad Teheranas kelia klausimą dėl savotiškos „skolos“ ir nori gauti pažangesnių Gieran serijos dronų.

    Ankstesniais etapais Maskva už Irano dronus daugiausia mokėjo tiesiogiai, tačiau vėliau perėjo prie licencijos ir gamybos perkėlimo į Rusijos teritoriją. Nutekėję duomenys apie sandorį leido daryti išvadą, kad į paketą galėjo įeiti technologijų perdavimas, įranga, tūkstančiai komplektų bei programinė įranga.

    Nutekintuose dokumentuose minėta bendra 108,5 mlrd. rublių vertė, kuri pagal tuo metu plačiai cituotą vertinimą siekė apie 1,75 mlrd. JAV dolerių, tai yra maždaug 1,6 mlrd. eurų. Ekspertai atkreipė dėmesį, kad bazinė „Shahed-136“ konstrukcija laikoma palyginti paprasta, tačiau Rusijai svarbiausia buvo mastas ir galimybė sparčiai plėsti gamybą.

    Vėlesniais vertinimais, kuriuos viešino Ukrainos šaltiniai, vieno rusiškai gaminamo „Shahed“ tipo drono kaina, lyginant su pirmosiomis siuntomis iš Irano, galėjo reikšmingai kristi. Kartu Rusija gavo erdvės modifikuoti platformą pagal savo poreikius: gerinti ryšio sprendimus, didinti nuotolį, keliamą naudingąją apkrovą ir atsparumą trukdymui.

    Ko iš Rusijos nori Iranas

    Viešojoje erdvėje jau anksčiau pasirodė pranešimų, kad Iranas galėjo naudoti Gieran-2 versiją, o tai susieta su dronų žymėjimais po atakų regione. Dabar teigiama, kad Teheranas taikosi į dar naujesnę modifikaciją – Gieran-5, kuri siejama su reaktyviniu varikliu.

    Remiantis žiniasklaidoje cituojamais duomenimis, Gieran-5 gali pasiekti apie 600 kilometrų per valandą greitį, gabenti maždaug 90 kilogramų kovinę galvutę ir smogti taikiniams iki 1 000 kilometrų atstumu. Palyginimui, ankstesnės kartos dronai buvo ženkliai lėtesni ir paprastai turėjo mažesnę kovinę galvutę.

    Kodėl tai keičia oro gynybos taisykles

    Didesnis greitis ir kitokia skrydžio dinamika apsunkina perėmimą, todėl reaktyviniai smogiamieji dronai tampa rimtesniu iššūkiu oro gynybai. Ukrainos oro pajėgų atstovų viešai aptartuose vertinimuose nurodyta, kad tokių greitesnių taikinių numušimo rodikliai gali būti mažesni nei lėtesnių, senesnių modelių.

    Skelbiama, kad naujesnės modifikacijos savo koncepcija vis labiau artėja prie pigaus sparnuotojo ginklo, o ne prie lėto kamikadzės drono. Taip pat minimos papildomos technologijos – termovizija, didesnį atsparumą trukdymui suteikiančios antenos, tinklinio ryšio sprendimai ir vis dažniau aptariamas DI taikymas taikinių paieškai bei navigacijai.

    Regioninė rizika ir platesnis kontekstas

    Jei Iranas iš tiesų gautų pažangesnių Gieran-5, tai galėtų pakeisti grėsmių balansą Artimuosiuose Rytuose, ypač didesnės įtampos su Izraeliu ar JAV scenarijuose. Tokios sistemos didina spaudimą oro gynybos sistemoms, priverčia investuoti į radarų atnaujinimą, elektroninę kovą ir pigesnes perėmimo priemones.

    Kartu tai rodo ir platesnę tendenciją: smogieji dronai sparčiai evoliucionuoja, o technologijų perdavimo grandinės tampa vis sudėtingesnės. Net ir palyginti nebrangios platformos, pritaikius naujus ryšio, navigacijos ir DI sprendimus, gali tapti gerokai sunkiau sustabdomos nei ankstesnės kartos analogai.

  • Netikėtas radinys prie Rusinowo: įtaria rusišką medinį droną, skirtą apgauti oro gynybą

    Netikėtas radinys prie Rusinowo: įtaria rusišką medinį droną, skirtą apgauti oro gynybą

    Lenkijoje, netoli Rusinowo, rastas bepilotis orlaivis sukėlė klausimų dėl jo kilmės ir paskirties. Apie radinį socialiniame tinkle X pranešė Lenkijos vicepremjeras ir gynybos ministras Władysław Kosiniak-Kamysz, nurodęs, kad pirminė apžiūra leidžia įtarti rusišką karinį droną.

    Vėliau viešojoje erdvėje pasirodė kadras, kuris, žiniasklaidos vertinimu, gali rodyti vadinamąjį „Gerbera“ tipo aparatą. Tai kol kas nėra galutinis patvirtinimas, tačiau aptariami konstrukcijos bruožai dera su anksčiau fiksuotais tokio tipo dronais.

    Kas yra „Gerbera“ dronai?

    „Gerbera“ dažniausiai apibūdinamas kaip rusiškas dronas-masalas, Ukrainoje pastebėtas 2024 metais. Jo esmė ne smūgio galia, o siekis imituoti kovinių bepiločių ar sparnuotųjų taikinių požymius ir taip apkrauti oro gynybos sistemas.

    Tokie aparatai paprastai gaminami iš pigių medžiagų, tarp jų gali būti medienos, putplasčio ar faneros elementų. Dėl to jie pigesni, greičiau pagaminami ir tinkami masiškam naudojimui, kai tikslas yra priversti gynybą švaistyti resursus į netikrus taikinius.

    Kuo svarbus galimas nuotolis?

    Viešai aptariama, kad bazinis „Gerbera“ nuotolis gali siekti apie 600 kilometrų, tačiau analitikai yra kėlę prielaidų apie modifikacijas ilgesniems skrydžiams. Viena iš versijų siejama su didesniais ar pakeistais degalų bakais, kurie teoriškai galėtų reikšmingai padidinti pasiekiamą atstumą.

    Tokios diskusijos ypač aktualios regionui, nes dronų naudojimo taktika pastaraisiais metais kinta: vis dažniau derinami smogiamieji ir masaliniai aparatai, siekiant prisotinti radarus, priversti įjungti oro gynybą ir išryškinti jos pozicijas.

    Kaip dronas galėjo atsidurti prie kranto?

    Lenkijos kariuomenės atstovai viešai svarstė, kad rastas aparatas galėjo atplaukti iš tarptautinių vandenų. Tai reikštų, kad jis galėjo nukristi ar nusileisti kitur, o vėliau būti atneštas srovių, tačiau tikslios aplinkybės kol kas neaiškios.

    Kol vyksta vertinimas, svarbiausi klausimai lieka du: ar tai iš tiesų „Gerbera“ tipo dronas ir ar jo atsiradimas susijęs su platesniais karinės žvalgybos ar taktinio spaudimo scenarijais. Oficialūs tyrimo rezultatai turėtų atsakyti, ar radinys buvo atsitiktinis incidentas, ar platesnės veiklos požymis.

  • Trumpas teigia: Ukraina ir Rusija sutiko pristabdyti smūgius energetikos taikiniams

    Trumpas teigia: Ukraina ir Rusija sutiko pristabdyti smūgius energetikos taikiniams

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas 2026 metų rugsėjo 14 dieną pareiškė, kad Kyjivas ir Maskva esą susitarė pristabdyti smūgius energetikos objektams. Pasak jo, toks žingsnis turėtų sumažinti spaudimą degalų kainoms, kurios pastaruoju metu kilo.

    Trumpas šį teiginį paskelbė socialiniame tinkle „Truth Social“, akcentuodamas, kad abi pusės neva įsipareigojo nesiimti atakų prieš energetikos taikinius. Kartu jis bandė susieti dyzelino brangimą pirmiausia su karu Ukrainoje, o ne su įtampa Artimuosiuose Rytuose.

    Kyjivo reakcija ir sąlygos

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis viešai leido suprasti, kad oficialiai patvirtinto susitarimo kol kas nėra. Jis pabrėžė, jog Ukraina siūlė partneriams siekti susitarimo su Rusija, kad būtų sustabdytas kritinės infrastruktūros naikinimas.

    Kyjivas taip pat akcentuoja principą, kad bet koks abipusis „pauzės“ režimas realiai veiktų tik tada, jei Rusija iš tiesų liautųsi smogusi Ukrainos elektros sistemai, energetikos objektams, kitai kritinei infrastruktūrai ir pagrindinėms tiekimo grandinėms. Ukraina teigia esanti pasirengusi simetriškai elgtis tik esant patikrinamoms, o ne deklaratyvioms sąlygoms.

    Energetikos smūgiai tapo karo dalimi

    Energetikos infrastruktūra šiame kare seniai tapo ne tik kariniu, bet ir ekonominiu taikiniu. Rusija nuo plataus masto invazijos pradžios 2022 metais nuosekliai atakuoja Ukrainos energetikos sistemą, ypač žiemos laikotarpiais, siekdama sutrikdyti tiekimą ir daryti spaudimą visuomenei.

    Tuo metu Ukraina pastaraisiais mėnesiais intensyvino smūgius Rusijos energetikos objektams, siekdama silpninti Rusijos ekonominius pajėgumus ir apsunkinti karo mašinos aprūpinimą. Kyjive tokie veiksmai neretai įvardijami kaip ilgalaikis spaudimo instrumentas, turintis priversti agresorių mokėti kainą už tęsiamą karą.

    Kainų šuolis ir politinis fonas JAV

    Tekste, kuriuo rėmėsi Trumpo argumentai, ekspertai nurodo, kad didesnę įtaką pasaulinei naftos pasiūlai ir kainoms gali turėti sukrėtimai Artimuosiuose Rytuose, ypač susiję su laivyba svarbiuose tranzito taškuose. Pabrėžiama, kad įtampa regione kelia riziką tiekimo grandinėms, o tai tiesiogiai atsispindi naftos ir degalų kainose.

    Trumpo pareiškimai skamba JAV vidaus politikos kontekste, nes degalų kainos tradiciškai yra jautri tema rinkėjams. Straipsnyje taip pat minima, kad Kalifornijos gubernatorius Gavinas Newsomas kritikavo administraciją dėl, jo teigimu, nuspėjamų pasekmių energetikos rinkoms.

    „Zelenskis turi padaryti vieną dalyką. Jis turi nustoti išmušinėti dyzelino tiekimą Rusijoje“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Kol kas nėra nepriklausomai patvirtintos informacijos, kad Kyjivas ir Maskva būtų pasirašę ar oficialiai įtvirtinę tokį susitarimą. Artimiausiomis dienomis svarbiausia bus, ar pareiškimus lydės realūs veiksmai fronte ir ar bus sukurtas mechanizmas, leidžiantis patikrinti, ar smūgiai energetikai iš tiesų sustabdyti.

  • 12 šalių spaudžia ES veikti Arkties fronte: įvardijo Rusiją, Kiniją ir Trumpo riziką

    12 šalių spaudžia ES veikti Arkties fronte: įvardijo Rusiją, Kiniją ir Trumpo riziką

    Dvylika Europos valstybių ragina Europos Sąjungą ryžtingiau stiprinti politinę ir saugumo laikyseną Arkties regione. Kreipimesi po Europos Arkties viršūnių susitikimo Rovaniemyje pabrėžiama, kad ES turi imtis strategiškesnio ir aktyvesnio vaidmens Europos Arktyje.

    Susitikime dalyvavo kelių šalių lyderiai ir aukšti pareigūnai, o ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas žurnalistams akcentavo būtinybę išlikti budriems. Pasak jos, Arktyje didėja Rusijos karinė veikla, o Kinija demonstruoja augantį susidomėjimą regionu.

    „Akivaizdu, kad tai yra Europos saugumo architektūros dalis“, – sakė Kaja Kallas.

    Kaja Kallas taip pat pranešė, kad spalį ES ketina pristatyti atnaujintą Arkties strategiją, kurioje svarbiausias akcentas bus saugumas. Pastaraisiais metais Arktis vis dažniau vertinama ne tik kaip klimato kaitos židinys, bet ir kaip geopolitinių varžybų erdvė, kur persipina gynybos, energijos, išteklių ir infrastruktūros interesai.

    Kas kelia didžiausią nerimą?

    NATO vertinimu, Maskva „reikšmingai“ didino karinį aktyvumą Arktyje, investuodama į bazes, vadavietes ir ginkluotės bandymus. Šis regionas laikomas strategiškai svarbiu, nes jungia Šiaurės Ameriką ir Europą, o jo erdvė svarbi transporto maršrutams, ryšio kabeliams, stebėjimo ir oro gynybos sistemoms.

    Kinijos interesai, kaip pažymi NATO, siejami su prieiga prie kritinių mineralų, energetikos projektų ir naujų komunikacijų linijų. Šiauriniai maršrutai, ilgėjant laikotarpiams be ledo, teoriškai gali trumpinti krovinių gabenimo laiką tarp Azijos ir Europos, tačiau kartu auga konkurencija dėl taisyklių, priežiūros ir infrastruktūros kontrolės.

    Grenlandija ir Trumpo faktorius

    Rovaniemyje aptarta dar viena jautri tema – JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimai apie Grenlandiją. Pastarosiomis savaitėmis Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen lankėsi Grenlandijoje, taip signalizuodama ES politinę paramą autonominei Danijos teritorijai.

    Vizito metu buvo paskelbta apie maždaug 200 000 000 eurų vertės partnerystę ir planuojamas investicijas šiais ir kitais metais. ES tokiu būdu siekia stiprinti ekonominį ir politinį ryšį su Grenlandija, kuri tampa vis svarbesnė tiek dėl Arkties saugumo, tiek dėl žaliavų, reikalingų energetikos pertvarkai ir pramonei.

    Donaldas Trumpas ne kartą teigė, kad Jungtinėms Valstijoms esą reikėtų perimti Grenlandijos kontrolę dėl nacionalinio saugumo, argumentuodamas grėsme, kad salą gali bandyti įtvirtinti Rusija ar Kinija. Tokie pareiškimai Europoje sutinkami kritiškai, nes paliečia Danijos suverenitetą ir kelia papildomą įtampą transatlantiniuose santykiuose.

    Istoriškai JAV karinis buvimas Grenlandijoje Šaltojo karo metu buvo itin didelis, o dabar veikia viena pagrindinė bazė – Pitufiko kosminė bazė. JAV karinių struktūrų teigimu, ji naudojama perspėjimo apie raketas, priešraketinės gynybos ir kosmoso stebėjimo užduotims, kurios Arktyje įgauna vis didesnę reikšmę.

  • Ukrainiečiai smogė Rusijos šešėliniam tanklaiviui: dronas praslydo pro sraigtasparnį

    Ukrainiečiai smogė Rusijos šešėliniam tanklaiviui: dronas praslydo pro sraigtasparnį

    Po Vakarų sankcijų rusiškai naftai Maskva pradėjo remtis vadinamąja šešėline flotile: senais, dažnai daugiau nei 20 metų amžiaus tanklaiviais, kurie padeda apeiti ribojimus ir išlaikyti eksportą. Tokie laivai neretai plaukioja su abejotinais dokumentais, keičia vėliavas, o jų draudimas ir techninė priežiūra kelia klausimų, todėl didėja avarijų ir taršos rizika jūrose.

    Ukrainos pusė skelbia, kad vienas iš tokių tanklaivių Juodojoje jūroje buvo atakuotas jūriniu dronu. Viešai paskelbtoje vaizdo medžiagoje matyti, kaip bepilotis aparatas artėja prie laivo, kuris, kaip teigiama, jau buvo apgadintas ankstesnio smūgio metu.

    Prie tanklaivio, anot įrašo, pasirodo Rusijos sraigtasparnis ir bando numušti droną, atidengdamas ugnį iš borto ginkluotės. Vis dėlto drono operatorius atlieka manevrus, išvengia apšaudymo ir tęsia skrydį, o galiausiai bepilotis aparatas smogia laivui netoli antstato.

    Nepriklausomai patikrinti tikslių sugadinimų masto iš viešos medžiagos neįmanoma, taip pat neaišku, kokia buvo tolimesnė laivo būklė ir ar jis galėjo tęsti reisą. Tačiau tokio pobūdžio smūgiai atitinka platesnę Ukrainos taktiką mažinti Rusijos pajamas iš naftos, kurios, Kyjivo teigimu, tiesiogiai prisideda prie karo finansavimo.

    Ukrainos kariškiai yra ne kartą pabrėžę, kad jūriniai dronai tampa vis svarbesne priemone kovoje su laivais, nes santykinai nedidelė ir palyginti pigi platforma gali sukelti didelių nuostolių daug didesniam taikiniui. Kartu tai išryškina ir gynybos iššūkius: net turint sraigtasparnį, drono perėmimui reikia labai greito aptikimo, tikslaus taikymo ir palankių sąlygų, kurios realiose operacijose ne visuomet susiklosto.

    Šešėlinės flotilės tema pastaraisiais metais tapo svarbi ir Europos saugumui, nes be sankcijų apėjimo rizikų didėja ir incidentų jūroje tikimybė. Valstybės ir tarptautinės organizacijos vis aktyviau ieško būdų griežtinti kontrolę, o bet kokie smūgiai laivams Juodojoje jūroje iškart atsiliepia ir regiono laivybos, ir draudimo rinkų nervingumui.

  • Trumpas ragina Ukrainą nutraukti smūgius Rusijos kuro ir energetikos objektams: ką tai reiškia frontui?

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Ukraina turėtų nustoti atakuoti Rusijos dyzelino atsargas bei su kuro tiekimu susijusią infrastruktūrą. Jis sakė šią temą aptaręs ir su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

    Tokie pareiškimai skamba tuo metu, kai Kyjivas vis dažniau taikosi į Rusijos energetikos grandinę, siekdamas silpninti agresoriaus finansines galimybes ir apsunkinti kariuomenės logistiką. Kuro, naftos perdirbimo ir dujų objektai yra jautrūs taikiniai, nes tiesiogiai veikia tiek eksportą, tiek aprūpinimą fronte.

    Energetinės paliaubos idėja

    Volodymyras Zelenskis pastarosiomis dienomis kalbėjo apie vadinamąsias energetines paliaubas, kurios reikštų abipusį įsipareigojimą nesmogti energetikos infrastruktūrai. Toks modelis teoriškai mažintų riziką civiliams ir stabilizuotų tiekimą, tačiau praktikoje priklausytų nuo kontrolės mechanizmų ir abiejų pusių motyvų laikytis susitarimo.

    Be to, Zelenskis akcentavo poreikį užtikrinti saugesnį komercinių laivų judėjimą Juodojoje jūroje. Prekybos koridoriai yra kritiški Ukrainos eksportui, o bet koks saugumo režimo pakeitimas tiesiogiai veikia draudimo kainas, logistikos kaštus ir grūdų bei kitų žaliavų srautus.

    Smūgiai už tūkstančių kilometrų

    Ukrainos specialiųjų operacijų pajėgos pranešė apie smūgius Rusijos dujų infrastruktūrai dviejuose dideliuose objektuose Jamalo Nencų autonominėje apygardoje. Skelbta, kad taikiniai buvo maždaug už 3 000 kilometrų nuo Ukrainos teritorijos.

    Tokio nuotolio atakos, jei jos patvirtinamos nepriklausomais duomenimis, signalizuoja augančias Ukrainos galimybes pasiekti strateginius taikinius giliai Rusijos užnugaryje. Kartu jos didina spaudimą Rusijai saugoti infrastruktūrą, perskirstyti oro gynybos pajėgumus ir patirti papildomų ekonominių nuostolių.

    Politinis signalas ir derybų fonas

    Trumpui raginant riboti smūgius energetikai, kyla klausimas, ar siekiama sukurti erdvę deryboms ir sumažinti riziką pasaulinėms energijos rinkoms. Energetikos infrastruktūra yra vienas iš veiksnių, galinčių paveikti naftos produktų kainas, tiekimo stabilumą Europoje ir platesnį geopolitinį spaudimą.

    Ukrainai tai reiškia sudėtingą pasirinkimą: smūgiai kuro ir energetikos grandinei gali silpninti Rusijos karo ekonomiką, tačiau kartu didina eskalacijos ir politinių nesutarimų su sąjungininkais riziką. Artimiausiu metu daug lems tai, ar bus atsiradę aiškūs, patikrinami įsipareigojimai dėl infrastruktūros neliečiamumo ir kaip jie būtų įgyvendinami praktikoje.

  • Trumpas Airijoje ragina Ukrainą nebesmūgiuoti Rusijos dyzelio objektų: ką tai reikštų kainoms

    Trumpas Airijoje ragina Ukrainą nebesmūgiuoti Rusijos dyzelio objektų: ką tai reikštų kainoms

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas per dviejų dienų vizitą Airijoje pareiškė, kad Ukraina turėtų nustoti smūgiuoti Rusijos dyzelino gamybos ir perdirbimo objektams. Jo teigimu, tokie Ukrainos veiksmai esą prisideda prie dyzelino trūkumo ir augančių energijos kainų pasaulyje.

    Trumpas sakė, kad Kyjivas turi daug kitų taikinių, tačiau degalų infrastruktūros atakos, jo vertinimu, turi platesnį ekonominį poveikį. Ukraina pastaraisiais metais vis dažniau smogia Rusijos energetikos grandinei, siekdama mažinti Kremliaus pajamas ir komplikuoti kariuomenės aprūpinimą.

    „Zelenskis turi padaryti vieną dalyką: nustoti išmušinėti dyzelino degalus Rusijoje“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Šie komentarai nuskambėjo Trumpo kelionės į Airiją fone, kuri buvo derinama su susitikimais su aukščiausiais šalies pareigūnais ir asmenine darbotvarke. Trumpas susitiko su Airijos ministru pirmininku Micheálu Martinu, o vizito programa siejama ir su golfo turnyru, vykusiu jo valdomame komplekse Dūnbego apylinkėse Klėro grafystėje.

    Energetikos kainų dinamiką lemia ne vienas veiksnys, todėl politiniai pareiškimai apie vieną priežastį dažnai neatspindi viso vaizdo. Rinkose kainas paprastai veikia tiekimo grandinių saugumas, perdirbimo pajėgumų prieinamumas, logistikos rizikos ir geopolitinė įtampa, ypač kai kalbama apie naftos srautus per strategiškai svarbius maršrutus.

    Tame pačiame vizite Trumpas ne kartą užsiminė ir apie Airijos susivienijimo temą, sakydamas, kad šiaurės ir pietų sujungimas jam atrodo „natūralus“. Jis teigė, kad susivienijusi Airija būtų „fantastiška“ ir „vieną dieną įvyks“.

    Ši diskusija jautri dėl 1998 metais pasirašyto Didžiojo penktadienio susitarimo, kuris numato galimybę surengti referendumą dėl Airijos susivienijimo, jei tam būtų aiškus daugumos palaikymas. Jungtinės Karalystės pusėje tuo metu viešai akcentuojama, kad referendumo klausimas šiuo metu nėra darbotvarkėje, kol nėra pakankamai tvirtų prielaidų, jog visuomenės nuomonė tam subrendusi.

    Politiniu požiūriu Trumpo pasisakymai vienu metu paliečia dvi jautrias temas: karą Ukrainoje ir energetikos saugumą, taip pat Airijos ir Jungtinės Karalystės santykių ateitį. Abi sritys glaudžiai susijusios su regioniniu stabilumu ir ekonominėmis rizikomis, kurios, rinkoms reaguojant į neapibrėžtumą, greitai persikelia į kainas.

  • Rusijos dronas smogė keleiviniam traukiniui netoli Lenkijos sienos: ką tai reiškia NATO?

    Rusijos dronas smogė keleiviniam traukiniui netoli Lenkijos sienos: ką tai reiškia NATO?

    Ukrainos valstybinė geležinkelių bendrovė „Ukrzaliznytsia“ pranešė, kad Rusijos dronas smogė keleivinio traukinio lokomotyvui Voluinės srityje, maždaug 2 kilometrų atstumu nuo Lenkijos sienos. Pirminiais duomenimis, per incidentą žmonės nenukentėjo, o keleivių saugumas buvo užtikrintas.

    Pasak bendrovės, grėsmę laiku pastebėjo už oro pavojų stebėseną atsakinga komanda, todėl traukinio įgula spėjo imtis apsaugos priemonių. „Ukrzaliznytsia“ nurodė, kad ir toliau stebi situaciją bei siekia palaikyti sklandų traukinių eismą, kiek įmanoma mažinant rizikas keleiviams ir darbuotojams.

    Smūgis prie Lenkijos sienos įvyko platesnio masto Rusijos oro atakų fone. Ukrainos karinės oro pajėgos skelbė, kad per naktį buvo panaudota daugiau nei 450 įvairių tipų dronų, tarp jų ir reaktyvinių, taip pat vadinamųjų raketinių dronų.

    Ukrainos institucijų duomenimis, per naktines atakas žuvo mažiausiai 3 žmonės, dar 36 buvo sužeisti. Smūgiai fiksuoti ir vakarų Ukrainos regionuose, besiribojančiuose su Lenkija, todėl trumpam buvo ribojamas eismas kai kuriuose Lenkijos ir Ukrainos pasienio kontrolės punktuose.

    Lenkijos pasieniečiai pranešė, kad dėl saugumo priežasčių naktį buvo laikinai sustabdyti patikrinimai, tačiau vėliau veikla atnaujinta ir judėjimas grįžo į įprastą ritmą. Lenkijos pareigūnai taip pat nurodė, kad tiesioginės grėsmės pačiuose kontrolės punktuose neužfiksuota.

    Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pareiškė, kad tokie smūgiai yra signalas ne tik Ukrainai, bet ir jos partneriams Europoje.

    „Tai yra teroras, kuris beldžiasi tiesiai į Europos Sąjungos ir NATO duris“, – sakė Andrijus Sybiha.

    Ministras ragino partnerius griežtinti spaudimą Maskvai ir imtis ryžtingesnių priemonių, įskaitant papildomas sankcijas Rusijos karinei pramonei. Ukrainos diplomatai ne kartą pabrėžė, kad dronų ir raketų atakos prieš civilinę infrastruktūrą, įskaitant energetiką ir transportą, yra sisteminė karo taktika.

    Reaguodamos į smūgius vakarų Ukrainoje, Lenkijos ginkluotosios pajėgos ėmėsi priemonių oro erdvės saugumui užtikrinti. Buvo aktyvuoti budintys naikintuvai F-16, taip pat kitos stebėsenos ir prevencinės priemonės, o gyventojams prie rytinės šalies sienos išplatintas perspėjimas apie padidintą karinį aktyvumą.

    Lenkijos operacinė vadovybė vėliau pranešė, kad Lenkijos oro erdvė nebuvo pažeista, o papildomos priemonės buvo atšauktos. Lenkijos gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas teigė, kad anksti ryte aptiktos atakos vakarų Ukrainoje, tačiau pasienyje užtikrintas sustiprintas budrumas.

    Analitikai pažymi, kad smūgiai vis arčiau NATO sienos didina eskalacijos ir incidentų riziką, net jei tiesioginio sienos pažeidimo nėra. Dronų karo mastas rodo, kad oro gynybos klausimas išlieka vienu svarbiausių tiek Ukrainos, tiek kaimyninių šalių saugumo darbotvarkėje.

    Ukrainos geležinkeliai nuo plataus masto invazijos pradžios tapo kritiškai svarbia logistikos ir evakuacijos grandimi, todėl jų infrastruktūra yra nuolatinis taikinys. Kiekvienas smūgis transportui gali turėti poveikį ne tik vidaus susisiekimui, bet ir humanitarinių bei karinių krovinių judėjimui.

  • Šiaurės Korėjos ginklai vėl fronte: ukrainiečiai sunaikino retą „Type 75“ raketų paleidėją

    Šiaurės Korėjos ginklai vėl fronte: ukrainiečiai sunaikino retą „Type 75“ raketų paleidėją

    Ukrainos kariuomenė pranešė aptikusi ir sunaikinusi retą Šiaurės Korėjos daugkartinio raketų paleidimo sistemą „Type 75“, kuri, kaip manoma, pateko į Rusijos pajėgų arsenalo papildymą. Šis epizodas dar kartą atkreipia dėmesį į Pchenjano ir Maskvos karinio bendradarbiavimo mastą, kuris pastaraisiais metais nuosekliai auga.

    Kyjivas ir Vakarų partneriai ne kartą yra viešinę informaciją apie Šiaurės Korėjos tiekiamą amuniciją bei ginkluotės komponentus, o tarptautinės institucijos pabrėžia, kad tokie sandoriai pažeidžia Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos sankcijų režimą. Nors tikslūs kiekiai dažnai lieka neatskleisti, fiksuojami vis nauji ginklų pėdsakai mūšio lauke rodo, kad tiekimas nėra pavienis.

    Kas yra „Type 75“?

    „Type 75“ laikoma Šiaurės Korėjos sukurta kinų „Type 63“ 107 milimetrų sistemos kopija. Šio tipo paleidėjai paprastai vertinami kaip paprasti, pigūs ir greitai dislokuojami, todėl tinka intensyviam apšaudymui artimesnėse fronto zonose.

    Skirtingos konstrukcijos versijos gali turėti 12 kreipiančiųjų velkamoje platformoje, o savaeigės ar ant laivų montuojamos modifikacijos gali būti su 16, 24 ar 27 kreipiančiosiomis. Tokia įvairovė leidžia pritaikyti sistemą skirtingiems taktinės ugnies scenarijams, tačiau kartu apsunkina tikslią identifikaciją iš fragmentiškos vaizdo medžiagos.

    Šaudmenys ir ribotas nuotolis

    Skelbiama, kad šiai sistemai naudojami bent keli 107 milimetrų raketų tipai, įskaitant skeveldrines–sprogstamąsias ir kasetines. Kasetinės amunicijos tema yra ypač jautri, nes dalis valstybių yra įsipareigojusios jos nenaudoti, tačiau Rusija ir Ukraina prie šios konvencijos nėra prisijungusios.

    Maksimalus veikimo nuotolis siekia apie 8,6 kilometro, todėl „Type 75“ laikoma trumpo nuotolio priemone. Vis dėlto tokios sistemos pavojingos dėl galimybės per trumpą laiką paleisti intensyvias salves, o tai kelia grėsmę pozicijoms, logistikai ir gyvenvietėms netoli kontakto linijos.

    Kodėl tai svarbu frontui?

    Trumpesnio nuotolio raketinė artilerija dažnai naudojama spaudimui fronto ruožuose didinti, trikdyti rotaciją ir priversti gynėjus nuolat keisti pozicijas. Dėl to Ukrainos žvalgybos ir artilerijos padaliniai daug dėmesio skiria paleidėjų paieškai, siekdami juos neutralizuoti dar prieš pakartotines salves.

    Šis atvejis taip pat sustiprina platesnį signalą: Rusija, ieškodama amunicijos ir ginklų papildymo, remiasi ne tik vidaus gamyba, bet ir partneriais, galinčiais tiekti sovietinio ar kiniško standarto sistemas bei šaudmenis. Tai reiškia, kad net ir technologiniu požiūriu paprastesnė ginkluotė gali tapti reikšmingu veiksniu, jei jos tiekiama dideliais kiekiais.

    Ukrainos pusė viešina vis daugiau įrodymų, kad mūšio lauke atsiranda nestandartinių, anksčiau nematytų sistemų. Analitikai pabrėžia, kad tokie radiniai padeda geriau suprasti tiekimo grandines, o kartu suteikia Vakarų šalims papildomų argumentų sankcijų vykdymo kontrolei griežtinti.

  • Putinas apie Europos karius Ukrainoje: perspėja, kad toks žingsnis reikštų tiesioginį karą su Rusija

    Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Europos valstybių karių dislokavimas Ukrainoje, jo teigimu, reikštų tiesioginį karą su Rusija. Šią žinutę jis išsakė viešai tarptautinio susitikimo kontekste, tęsdamas Maskvos retoriką, kuria siekiama atgrasyti Vakarus nuo aktyvesnio įsitraukimo.

    Putinas taip pat kartojo, esą Rusija nekelia grėsmės Europos šalims ir neketina jų pulti. Tokią poziciją Kremlius nuolat akcentuoja nuo 2022 metais pradėtos plataus masto invazijos į Ukrainą, nors dauguma Europos sostinių būtent Rusijos veiksmus laiko pagrindiniu ilgalaikiu saugumo rizikos veiksniu.

    „Europos karių dislokavimas Ukrainoje reikštų karą su Rusija“, – sakė Vladimiras Putinas.

    Kremlius savo argumentą grindžia teiginiu, kad Vakarai esą siekia „pavergti“ arba susilpninti Rusiją ir tam naudoja Ukrainą. Tokia naratyvo linija dažnai lydima kaltinimų dėl tariamo Vakarų kišimosi į Rusijos vidaus reikalus ir regioninius konfliktus, nors šie teiginiai tarptautinėje erdvėje vertinami kaip propagandiniai.

    Kalbėdamas apie Europos vidaus politiką, Putinas bandė susieti paramą Ukrainai su radikalių politinių jėgų populiarumu atskirose šalyse. Jis tvirtino, kad visuomenės esą supranta, jog Europos lyderiai stumia žemyną į konfliktą, ir tai, anot jo, atsispindi rinkimų rezultatuose.

    Ši retorika sustiprėjo tuo metu, kai Europoje periodiškai diskutuojama apie įvairias saugumo garantijas Ukrainai po karo ir apie galimas tarptautines misijas. Praktikoje dauguma svarstymų koncentruojasi į ginkluotės tiekimą, Ukrainos karių mokymą, oro gynybos stiprinimą bei ilgalaikę paramą, o ne į kovinių pajėgų siuntimą į fronto zoną.

    Putino pareiškimai skambėjo ir BRICS formato fone, kuris per pastaruosius metus plečiamas ir siekia didesnės įtakos globalioje ekonomikoje bei tarptautinėje politikoje. Ši grupė, sukurta Brazilijos, Rusijos, Indijos, Kinijos ir vėliau prisijungusios Pietų Afrikos Respublikos, išaugo iki 11 narių, prisijungus Saudo Arabijai, Egiptui, Jungtiniams Arabų Emyratams, Etiopijai, Iranui ir Indonezijai.