Tag: Rusija

  • Europa znów zwiększa import rosyjskiego dujų: per TurkStream srautai šoktelėjo iki 92 proc.

    Po Rusijos plataus masto karo prieš Ukrainą Europos Sąjunga per kelerius metus ryškiai sumažino priklausomybę nuo rusiškų energijos išteklių, tačiau rusiškos dujos iš Europos rinkos nedingo. Dalį poreikio vis dar dengia vamzdynais tiekiami srautai į Pietryčių Europą, o šį rudenį jie pastebimai išaugo.

    Skaičiuojama, kad per spalio mėnesį TurkStream dujotiekiu į Europą buvo perduota daugiau kaip 1,6 milijardo kubinių metrų rusiškų gamtinių dujų. Palyginti su rugsėjį fiksuotais srautais, perdavimas išaugo, o dujotiekio pajėgumų panaudojimas spalį pasiekė 92 proc., kai rugsėjį siekė 79 proc.

    Kas keičiasi šildymo sezoną?

    Šildymo sezonui įsibėgėjant didėja momentinis dujų poreikis, todėl šalys aktyviau pildo saugyklas ir ieško papildomų kiekių trumpuoju laikotarpiu. Tokiais mėnesiais net ir brangesni ar politiškai jautrūs srautai tampa patrauklesni, ypač jei alternatyvos regione ribotos.

    TurkStream yra eksporto dujotiekis iš Rusijos į Turkiją per Juodąją jūrą, iš kurio dujos toliau nukreipiamos į dalį Pietryčių Europos rinkų. Projektinis viso sistemos pralaidumas siekia 31,5 milijardo kubinių metrų per metus.

    Sistema sudaryta iš dviejų gijų, kurių kiekvienos pralaidumas gali siekti iki 15,75 milijardo kubinių metrų per metus. Nuo metų pradžios šiuo maršrutu tiekiamų dujų apimtys buvo vertinamos kaip reikšmingos, o šių metų rudenį akivaizdžiai matomas srautų šuolis.

    Kodėl dalis ES šalių neatsisako?

    Europos energetikos politika formaliai orientuota į rusiškų išteklių atsisakymą, tačiau praktikoje situacija skiriasi tarp regionų. Tokios šalys kaip Vengrija ir Slovakija viešai aiškina, kad alternatyvūs tiekimo keliai ir infrastruktūra ne visada leidžia greitai pakeisti rusiškas dujas.

    Ekspertai pabrėžia, kad būtent infrastruktūriniai apribojimai, kainų svyravimai bei trumpalaikės tiekimo rizikos lemia, kodėl kai kurios rinkos renkasi tęsti pirkimus. Tuo pat metu ES kryptis išlieka ta pati: daugiau suskystintų gamtinių dujų, didesnės tarpsisteminės jungtys ir spartesnis atsinaujinančių išteklių diegimas, kad priklausomybė nuo vieno tiekėjo nebegrįžtų.

  • Netikėta pauzė kare: Oleshkų gyventojai evakuoti į Baltarusiją, Ukraina skaičiuoja žalą

    Netikėta pauzė kare: Oleshkų gyventojai evakuoti į Baltarusiją, Ukraina skaičiuoja žalą

    Iš Rusijos okupuoto Oleshkų miesto pietų Ukrainoje į Baltarusiją šeštadienį atvyko evakuoti gyventojai. Perkėlimas vyko tuo metu, kai Kyjivas ir Maskva buvo sutarę dėl lokalios humanitarinės paliaubų pertraukos, skirtos civiliams išgabenti.

    Ukrainos Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių įgaliotinis Dmytro Lubinecas socialiniuose tinkluose paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti į Baltarusiją nusileidusiu lėktuvu atskraidinti žmonės. Pasak jo, dalis evakuotųjų keliavo kartu su augintiniais, o operaciją lydėjo Ukrainos delegacija.

    „Netrukus grįšime namo. Kol kas esame Baltarusijos Respublikos teritorijoje kartu su savo žmonėmis ir net jų mylimais augintiniais“, – rašė Dmytro Lubinecas.

    Apie skrydžių pabaigą pranešė ir Ukrainos politikas Davydas Arachamija, teigęs, kad paskutinis, ketvirtasis, orlaivis nusileido Gomelyje. Jo teigimu, per kelias valandas evakuoti Ukrainos piliečiai turėjo grįžti į Ukrainos teritoriją.

    Rusijos gynybos ministerija taip pat patvirtino, kad Oleshkų gyventojai, pareiškę norą išvykti, buvo nuskraidinti į Gomelį. Skelbta, kad žmonės buvo atvežti autobusais ir įlaipinti į lėktuvą.

    Kas žinoma apie paliaubas?

    Skelbta, kad ši lokali paliaubų pertrauka turėjo galioti iki sekmadienio vakaro. Tokios ribotos humanitarinės pauzės dažniausiai siejamos su bandymais sukurti saugesnes sąlygas civilių evakuacijai, tačiau jų trukmė ir apimtis paprastai būna griežtai ribojama.

    JAV pirmoji ponia Melania Trump buvo pristatyta kaip tarpininkė, prisidėjusi prie susitarimo. Ji penktadienį teigė, kad konvojus buvo parengtas evakuoti daugiau kaip 750 žmonių, o operacijoje turėjo dalyvauti dešimtys medikų ir greitosios pagalbos ekipažai.

    Smūgiai energetikai: be elektros liko šimtai tūkstančių

    Ši žinia pasirodė fone, kai Ukraina skaičiuoja naujų Rusijos smūgių padarinius. Prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad po naktinių atakų be elektros liko apie 280 000 namų ūkių skirtinguose regionuose.

    Pasak V. Zelenskio, apie 200 000 namų ūkių elektros tiekimas nutrūko Dnipro mieste ir platesniame regione, dar daugiau nei 80 000 namų ūkių problemos fiksuotos Kyjivo srityje. Jis pridūrė, kad remonto brigados dirba, siekdamos kuo greičiau atkurti tiekimą.

    Ukrainos vadovas teigė, kad smūgių metu taikiniu tapo ir Kyjive esanti kombinuoto šilumos ir elektros gamybos elektrinė, taip pat keturios elektros pastotės Dnipro regione. Energetikos infrastruktūra Ukrainoje išlieka vienu pagrindinių atakų taikinių, ypač artėjant šaltajam sezonui.

    Tuo pat metu evakuacijos operacijos, vykdomos net ir trumpų paliaubų metu, laikomos vienomis sudėtingiausių, nes reikalauja koordinacijos, saugių koridorių ir aiškių garantijų civiliams. Ukrainos institucijos ragina gyventojus sekti oficialią informaciją ir vengti nepatikrintų pranešimų, ypač karo zonoje.

  • Sikorskis G20 JAV akis į akį siunčia žinią Lavrovui: Maskva turi baigti karą Ukrainoje

    Lenkijos užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis G20 užsienio reikalų ministrų susitikime JAV ketina tiesiogiai kelti Rusijos karo Ukrainoje klausimą ir kreiptis į Sergejų Lavrovą. Varšuva pabrėžia, kad tarptautinė bendruomenė negali normalizuoti santykių su Maskva, kol tęsiasi agresija.

    G20 formate, kuriame susitinka didžiausių pasaulio ekonomikų atstovai, Ukrainos tema dažnai tampa viena aštriausių, nes dalis valstybių siekia išlaikyti dialogą su Rusija. Europos šalys, tarp jų ir Lenkija, akcentuoja, kad bet kokios derybos turi remtis tarptautine teise, Ukrainos suverenitetu ir teritoriniu vientisumu.

    „Maskva turi baigti karą, o ne ieškoti būdų jį pateisinti ar užtempti“, – sakė Radosławas Sikorskis.

    Diplomatinėse derybose pastaraisiais mėnesiais ryškėja kelios kryptys: spaudimas Rusijai per sankcijas, karinės paramos Ukrainai tęstinumas ir bandymai mobilizuoti globalių Pietų šalis aiškesnei pozicijai. G20 susitikimai šiuo požiūriu laikomi svarbia platforma, nes čia sprendžiami ir energetikos, maisto saugumo bei logistikos klausimai, kuriuos tiesiogiai paveikė karas.

    Lenkija yra viena aktyviausių Ukrainos rėmėjų Europoje, o Sikorskio žinutės tonas rodo siekį išlaikyti politinį spaudimą Rusijai tarptautiniuose formatuose. Ekspertai pabrėžia, kad tokie tiesioginiai kontaktai su Rusijos diplomatijos vadovu dažnai naudojami ne kompromisams ieškoti, o aiškiai pozicijai įvardyti ir sąjungininkų vienybei demonstruoti.

  • Ukraina prabilo: Rusijos raketas gamina užsienio staklės – įvardijo Kinijos ir Vokietijos techniką

    Ukraina prabilo: Rusijos raketas gamina užsienio staklės – įvardijo Kinijos ir Vokietijos techniką

    Ukrainos karinės žvalgybos (HUR) platformoje War&Sanctions paskelbta informacija rodo, kad Rusijos gynybos pramonė, nepaisant pastangų keisti importą vietiniais analogais, tebėra priklausoma nuo užsienio technologijų. Skelbiama, kad tai apima precizines metalo apdirbimo stakles ir matavimo įrangą, reikalingą raketų komponentams gaminti.

    Pasak HUR, viena iš identifikuotų sistemų yra penkiaašis apdirbimo centras GX-650, siejamas su Kinijos gamintoju „Hyper Machine Tool“. Teigiama, kad tokio tipo įranga naudojama Votkinsko gamykloje, kuri gamina balistines raketas 9M723 Iskander-M ir komponentus orlaiviais leidžiamoms raketoms Ch-47M2 Kindžal.

    Žvalgybos vertinimu, penkiaašės CNC staklės yra kritiškai svarbios, kai reikia itin tiksliai apdirbti sudėtingos geometrijos detales. Ginkluotės gamyboje tokio tikslumo stoka gali turėti tiesioginę įtaką patikimumui ir deklaruojamiems parametrams.

    War&Sanctions medžiagoje taip pat minimi Kinijos prekės ženklo Shtral tekinimo ir frezavimo centrai, kurie, HUR teigimu, naudojami įmonės PEMZ Molot gamybos procesuose. Skelbiama, kad šis fabrikas susijęs su elektroninių mazgų, skirtų Iskander-M raketoms, tiekimu.

    HUR atkreipia dėmesį, kad užsienio kilmės įranga, anot jų, pasitelkiama ne tik mechaninių dalių apdirbime, bet ir platesnėje tiekimo grandinėje, apimančioje elektronikos gamybą. Tokia praktika, pasak žvalgybos, rodo, kad sankcijų apėjimas gali vykti per tarpininkus, distributorius ir reeksporto kanalus.

    Ukrainos žvalgyba taip pat mini Vokietijos gamintojo „Rohde & Schwarz“ matavimo įrangą, kuri, kaip teigiama, įdiegta konstravimo biure UPKB Detal. HUR nurodo, kad ši įmonė siejama su aukščiametriais, naudojamais hipergarsinėse raketose 3M22 Zircon, kurių gamybai esą reikalinga specializuota testavimo ir matavimo bazė.

    HUR pabrėžia, kad galutinės staklės kilmės šalis nebūtinai sutampa su visų komponentų kilme. Žvalgybos vertinimu, net ir Kinijoje surinktos staklės gali turėti dalių iš Europos, Japonijos ar Taivano, įskaitant CNC valdymo sistemas, servopavaras, precizinius velenus, guolius, matavimo sistemas ir linijines kreipiančiąsias.

    Pasak HUR, ši situacija parodo, jog vien sankcijų nepakanka, jei jų nepapildo griežtesnė galutinių naudotojų kontrolė ir realaus įrangos panaudojimo tikrinimas. Žvalgyba siūlo tikrinti, ar įranga įrengiama deklaruotais adresais, kruopščiau vertinti tarpininkus ir sekti reeksporto atvejus.

    Skelbiama, kad kontrolė, HUR vertinimu, turėtų apimti ne tik pačias stakles ar prietaisus, bet ir atsargines dalis, eksploatacines medžiagas, programinę įrangą, atnaujinimus bei servisą. Taip pat keliama idėja riboti CNC sistemų ir kitų kritinių komponentų tiekimą tiems gamintojams, kurių įranga, anot Ukrainos institucijų, patenka į Rusijos gynybos sektorių.

  • Trumpo signalas dėl verslo su Rusija po karo: ką tai reikštų Lenkijos saugumui ir dujoms Europoje

    Trumpo pareiškimas ir jo kontekstas

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas viešai leido suprasti, kad pasibaigus karui Ukrainoje JAV siektų atnaujinti ekonominius ryšius ir su Ukraina, ir su Rusija. Jis kalbėjo apie laikotarpį, kai abi pusės pasiektų susitarimą, o tuomet esą atsirastų erdvės verslui.

    Pareiškimas nuskambėjo aptariant ir pranešimus apie galimas rusiško kapitalo sąsajas su suskystintųjų gamtinių dujų projektu Aliaskoje. Trumpas konkrečių detalių nekomentavo, tačiau pabrėžė bendrą kryptį dėl verslo santykių po karo.

    „Tikrai vykdysime verslą su Ukraina ir su Rusija po to, kai šis karas pasibaigs“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Kodėl tai jautru Lenkijai

    Lenkijai tokia retorika kelia nerimą pirmiausia dėl saugumo ir energetikos. Varšuva dar iki plataus masto invazijos nuosekliai tvirtino, kad Europos priklausomybė nuo rusiškų dujų didina politinį pažeidžiamumą, o energetika naudojama kaip spaudimo priemonė.

    Jei po karo tarptautinėje arenoje išryškėtų politinė valia greičiau normalizuoti prekybą su Maskva, kiltų spaudimas peržiūrėti sankcijų režimą. Lenkijos požiūriu, sankcijų švelninimas nepasiekus tvaraus sprendimo Ukrainoje reikštų papildomus finansinius srautus Rusijai ir didesnes jos galimybes atkurti karinį potencialą.

    Dujos, sankcijos ir Nord Stream šešėlis

    Energetikos tema šioje diskusijoje ypač jautri dėl ankstesnių debatų apie rusiškų dujų grįžimą į Europos rinką. Nors Europos Sąjunga po 2022 metų siekė mažinti priklausomybę nuo rusiško iškastinio kuro, dalis rinkos vis dar jautriai reaguoja į kainų svyravimus ir tiekimo rizikas.

    Lenkijoje nuogąstaujama, kad politinis posūkis Vašingtone galėtų sustiprinti argumentus tiems Europos veikėjams, kurie ragintų pragmatiškai grįžti prie didesnio rusiškų energijos išteklių importo. Toks scenarijus Varšuvai reikštų išaugusią geopolitinę riziką ir silpnesnį atgrasymą regione.

    Ką tai reikštų toliau

    Trumpas savo pasisakymuose akcentavo galimą ekonominio bendradarbiavimo atnaujinimą po karo, tačiau lieka neaišku, kokiomis sąlygomis tai būtų daroma ir kaip būtų suderinta su sąjungininkų politika Europoje. Praktikoje bet koks sankcijų švelninimas reikalautų politinių sprendimų ir sudėtingų derybų tiek JAV, tiek su partneriais.

    Lenkijai ir kitoms rytinio NATO flango valstybėms tai signalas atidžiau vertinti, kaip ateityje gali kisti Vakarų vienybė Rusijos atžvilgiu. Tokie pareiškimai taip pat didina spaudimą spartinti energetinės nepriklausomybės priemones ir mažinti riziką, kad energetika vėl taptų politinio šantažo įrankiu.

  • Auksas perskirstomas: Rusija ir Kazachstanas parduoda, Kinija bei Lenkija superka

    Auksas perskirstomas: Rusija ir Kazachstanas parduoda, Kinija bei Lenkija superka

    2026 metais centrinių bankų aukso rinkoje ryškėja priešingos kryptys: Rusija ir Kazachstanas mažina atsargas, o Kinija ir Lenkija jas didina. Toks persiskirstymas kelia klausimų, ar tai reiškia platesnį posūkį rinkoje, ar tik atskirų šalių taktinius sprendimus.

    Rusijos centrinis bankas šiemet nuosekliai pardavinėjo auksą, o vien rugsėjo mėnesį atsargos, skaičiuojama, sumažėjo apie 6,2 tonos. Nuo metų pradžios bendras mažėjimas siekia apie 62 tonas, o tokio tempo šiuolaikinėje šalies istorijoje beveik nebuvo, išskyrus 1998 metų epizodą.

    Kas stumia Rusiją parduoti?

    Rinkos dalyviai tokį žingsnį sieja su Rusijos biudžeto įtampa ir poreikiu didinti finansavimą gynybos sektoriui dėl karo Ukrainoje. Akcentuojama ir tai, kad dalis sandorių, tikėtina, vyksta ne Londono tauriųjų metalų rinkoje, todėl poveikis pasaulinei kainai gali būti ribotas.

    Pagal Honkongo prekybos statistiką, nuo sausio iki liepos į Honkongą pateko apie 100 tonų rusiško aukso, beveik tris kartus daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Tai stiprina prielaidą, kad dalis srautų nukreipiama į Azijos prekybos centrus, o pirkėjų grandinėje gali dalyvauti ir Kinijos centrinis bankas.

    Kazachstanas fiksuoja pelną

    Prie parduodančiųjų jungiasi ir Kazachstanas, pranešęs apie ketinimus iki metų pabaigos sumažinti aukso dalį rezervuose iki 75 proc. Pirmuosius 2026 metų mėnesius šalis buvo tarp aktyviausių pirkėjų, todėl sprendimas mažinti dalį rinkai pasirodė netikėtas.

    Paaiškinimas dažniausiai siejamas su pragmatiškais motyvais: biudžeto deficitų dengimu arba pelno fiksavimu po ilgo pirkimų laikotarpio. Kadangi planuojamas pokytis yra santykinai nedidelis ir pardavimai būtų išdėstyti laike, tikėtina, kad poveikis pasaulinei paklausos ir pasiūlos pusiausvyrai bus ribotas.

    Lenkija ir Kinija renkasi priešingą kryptį

    Kol vieni mažina atsargas, Lenkijos centrinis bankas toliau didina aukso rezervus ir priartėjo prie viešai aptariamo 700 tonų tikslo. Argumentas paprastas: didesnės atsargos gali gerinti šalies kredito vertinimą, didinti pasitikėjimą nacionaline valiuta ir veikti kaip finansinė „pagalvė“ krizėse.

    Kinijos atveju aukso pirkimai dažnai aiškinami siekiu diversifikuoti tarptautines atsargas ir sumažinti priklausomybę nuo atskirų rezervinių valiutų. Dėl to net ir Rusijos ar Kazachstano pardavimai nebūtinai reiškia bendrą centrinių bankų atsitraukimą nuo aukso kaip strateginio turto.

    Investuotojams toks centrinių bankų elgesio išsiskyrimas siunčia dviprasmį signalą. Viena vertus, dalis šalių fiksuoja pelną, kita vertus, ilgalaikė paklausa iš institucinių pirkėjų išlieka, o auksas ir toliau vertinamas kaip apsidraudimo priemonė geopolitinių ir infliacinių rizikų laikotarpiais.

  • Rusų reaktyvinis dronas iki 600 km per valandą: ukrainiečiai numušė ZU-23-2, vadinamą artilerijos senoliu

    Rusų reaktyvinis dronas iki 600 km per valandą: ukrainiečiai numušė ZU-23-2, vadinamą artilerijos senoliu

    Ukrainos Lvivui priskiriama priešlėktuvinių raketų brigada pranešė apie ankstyvą rytą fiksuotą incidentą, kai į pozicijas sparčiai artėjo rusų bepiločis orlaivis. Mobiliosios grupės vairuotojas, pasivadinęs Hunter, teigė, kad dronas priartėjo maždaug iki 600 metrų, todėl sprendimus teko priimti per akimirką.

    Karių teigimu, variklio garsas leido įtarti reaktyvinę trauką, o paskutinėje skrydžio fazėje aparatas dar ir staigiai mažino aukštį. Tokia trajektorija apsunkina perėmimą, nes taikinys trumpam išnyra matymo lauke ir palieka itin mažai laiko taikymuisi.

    Tuomet įgula atidengė ugnį iš ZU-23-2 dvivamzdės 23 milimetrų priešlėktuvinės artilerijos sistemos. Pasak karių pasakojimo, tikslui apgadinti prireikė apie 60 šūvių, po kurių dronas nukrito ir sprogo.

    Greitis palieka sekundes reakcijai

    Ukrainos kariškiai nurodo, kad „Geraň-4“ tipo dronas gali pasiekti maždaug 500–600 kilometrų per valandą greitį. Toks tempas reiškia, kad nuo aptikimo iki ugnies atidarymo lieka sekundės, ypač kai taikinys skrenda žemai ir greitai keičia aukštį.

    Palyginti su lėtesniais, stūmokliniais varikliais varomais bepiločiais, greitesni aparatai gali itin sparčiai įveikti paskutinį skrydžio ruožą. Dėl to lemiamu veiksniu tampa ankstyvas perspėjimas, stebėjimo sąlygos ir įgulos treniruotė, o ne vien ginklo kalibras.

    Kodėl vis dar naudojama ZU-23-2

    ZU-23-2 yra Sovietų Sąjungoje 20 amžiaus šeštajame dešimtmetyje sukurta ir 20 amžiaus septintajame dešimtmetyje į ginkluotę įtraukta sistema. Ji turi dvi greitašaudes 23 milimetrų automatines patrankas ant lengvos, tempiamos platformos, todėl gali būti palyginti greitai perdislokuojama.

    Remiantis viešai skelbiamais techniniais duomenimis, teorinis abiejų vamzdžių šaudymo tempas siekia apie 1 600–2 000 šūvių per minutę, o praktinis yra mažesnis ir priklauso nuo šaudymo režimo bei taikymosi. Kadangi sistema valdoma tiesiogiai įgulos, efektyvumą prieš greitus taikinius lemia matomumas, reakcijos laikas ir šaulio patirtis.

    Karas Ukrainoje parodė, kad pigesnės ir senesnės oro gynybos priemonės tebėra aktualios, kai jas tenka derinti su mobilumu ir nuolatine stebėsena. Didėjant skirtingų tipų dronų įvairovei, oro gynyba vis dažniau remiasi kelių sluoksnių principu, kur vienoje grandyje svarbus ir paprastas, bet greitai panaudojamas ginklas.

  • ES siekia vietos Ukrainos ir Rusijos taikos derybose: Briuselis nori plėsti formatą ir įtaką JAV

    ES siekia vietos Ukrainos ir Rusijos taikos derybose: Briuselis nori plėsti formatą ir įtaką JAV

    ES nori būti prie derybų stalo

    Europos Sąjunga siekia didesnio vaidmens derybose dėl Rusijos karo prieš Ukrainą pabaigos ir neatmeta galimybės turėti tiesioginį kontaktą su Maskva. Briuselis tikisi, kad artimiausias susitikimų etapas galėtų būti išplėstas iš trišalio į platesnį, daugiašalį formatą.

    Šiuo metu svarstoma, kad techninio lygmens derybos galėtų atsinaujinti lapkritį, o viena iš aptariamų vietų minima Abu Dabis. Ukraina teigia esanti pasirengusi dalyvauti bet kuriuo metu ir bet kokiu formatu, o Rusija viešai signalizuoja esanti „iš principo“ pasirengusi.

    „Dabar tikimasi, kad vyks daugiašalio lygmens diskusija su aukšto rango pareigūnų atstovais, ir ES šiose derybose dalyvaus“, – sakė Europos Komisijos atstovės pavaduotoja Arianna Podestà.

    Europos Komisijos pozicija grindžiama argumentu, kad Europa negali likti nuošalyje, kai sprendžiami klausimai dėl sankcijų, saugumo garantijų Ukrainai ir galimo pokarinio atstatymo. ES institucijos ne kartą pabrėžė siekį, kad bet koks susitarimas būtų „teisingas ir tvarus“, o Ukraina derybose išlaikytų kuo stipresnes pozicijas.

    Kodėl Briuseliui tai svarbu dabar?

    Europos sostinės pastaraisiais mėnesiais jautriau reaguoja į ženklus, kad Vašingtono tonas Maskvos atžvilgiu gali kisti, o tai didina ES norą turėti tiesioginį balsą derybų architektūroje. Briuselis tikisi, kad dalyvavimas prie stalo leistų ne tik gauti informaciją realiu laiku, bet ir daryti įtaką prioritetams, ypač dėl sankcijų ir ilgalaikių saugumo įsipareigojimų.

    Kita priežastis yra ankstesnė patirtis: europiečiai ne kartą skundėsi, kad svarbiuose procesuose buvo nustumiami į antrą planą arba apie sprendimus sužinodavo jau po fakto. Todėl ES siekia, kad atstovavimas būtų aiškiai įtvirtintas pačiame formate, o ne priklausytų nuo ad hoc kvietimų.

    Kas atstovaus ES ir ar bus tiesioginių kontaktų?

    Europos Komisija nurodo, kad ES galėtų atstovauti bendrai Europos Komisija ir Europos Vadovų Taryba. Vis dėlto kol kas nėra aišku, ar abi institucijos turės vietą prie stalo, nes ankstesniuose susitikimuose Europos atstovavimas buvo nevienodas.

    Paklausta, ar tai galėtų reikšti europiečių ir Rusijos atstovų susitikimus akis į akį, A. Podestà detalių nepateikė, tačiau galimybės kategoriškai neatmetė. Maskva tuo metu pabrėžia, kad artimiausio etapo planas išlieka trišalis, nors viešoje retorikoje durų iš anksto neuždaro.

    „Nieko negalima iš anksto atmesti“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

    Diplomatinė dinamika rodo, kad klausimas dėl formato gali tapti vienu pagrindinių artėjančių kontaktų ginčų. ES sieks įtvirtinti savo dalyvavimą kaip būtinybę, tuo metu Rusija gali bandyti išlaikyti siauresnį formatą, kuriame lengviau kontroliuoti darbotvarkę ir derybų eigą.

    Tuo pat metu Ukrainos vadovybė ragina Europą turėti savo diplomatinį kanalą su Maskva, kad sprendimai nebūtų priimami be tiesioginio žemyno interesų atstovavimo. Ar šis siekis virs nuolatiniu ES vaidmeniu derybose, paaiškės artėjant lapkričio kontaktams ir sprendžiant, kas tiksliai sės prie stalo.

  • Pirmas rusiško dyzelino tanklaivis į Niujorką: D. Trumpo sandoris su Maskva kelia audrą

    Pirmas rusiško dyzelino tanklaivis į Niujorką: D. Trumpo sandoris su Maskva kelia audrą

    Į Niujorką plaukia tanklaivis su rusišku dyzelinu, o tai siejama su JAV prezidento Donaldo Trumpo spalio pradžioje paskelbtu susitarimu su Maskva. Laivybos sekimo duomenys rodo, kad krovinys gali tapti pirmuoju tokiu tiekimu į JAV per daugiau nei trejus metus.

    Remiantis jūrų transporto stebėsenos bendrovės Kpler informacija, tanklaivis, plaukiojantis su Maltos vėliava, iš Rusijos Baltijos uosto Primorsko pakrovė apie 40 000 tonų itin mažo sieringumo dyzelino. Signalizuojamas kelionės tikslas yra Niujorkas, o numatomas atvykimas siejamas su lapkričio pradžia.

    Jei krovinys bus pristatytas pagal skelbiamą maršrutą, tai būtų pirmas Kpler fiksuotas rusiško dyzelino arba gazolio siuntinys į JAV nuo 2023 metų liepos. Taip pat tai būtų pirmas dyzelino reisas iš Primorsko į Niujorką nuo 2022 metų pradžios.

    Laikinas sankcijų švelninimas

    Rusijos žiniasklaida citavo energetikos politiką kuruojantį vicepremjerą Aleksandrą Novaką, kuris teigė, kad pirmoji siunta į JAV turėtų išvykti artimiausiomis dienomis. Pasak jo, daugiau krovinių galėtų sekti vėliau, kai Rusijos ir JAV įmonės suderins komercines sutartis.

    Spalio 9 dieną D. Trumpas paskelbė susitarimą, pagal kurį Rusijos dyzelinas būtų tiekiamas JAV ir pasaulio rinkoms, o JAV laikinai sušvelnintų dalį su šiuo produktu susijusių ribojimų. Tuo pat metu Rusija, kaip skelbta, sutiko atšaukti ir savo taikytą draudimą dyzelino eksportui.

    „Mes siekiame sumažinti degalų kainas vartotojams, o rinka turi gauti daugiau pasiūlos“, – sakė D. Trumpas.

    Kodėl tai svarbu rinkai

    Apie sandorį paskelbta itin jautriu metu, nes degalų kainos JAV tradiciškai yra politinis veiksnys prieš rinkimus, o dyzelinas daro tiesioginę įtaką krovinių gabenimo ir logistikos kaštams. Dėl to sprendimas sulaukė kritikos tiek iš Ukrainos, tiek iš dalies Vakarų sąjungininkų ir pačioje JAV.

    Neaišku, kas šiuo konkrečiu atveju yra krovinio pirkėjas ir pardavėjas, o tai apsunkina vertinimą, kaip praktiškai bus taikomos laikinos išimtys. Tuo pačiu rinkoje akylai stebima, ar tai bus vienkartinis sandoris, ar naujos prekybos krypties pradžia.

    Iki šiol, po Europos Sąjungos embargo rusiškiems naftos produktams, įsigaliojusio 2023 metais, Rusijos dyzelino srautai buvo persiorientavę į kitas kryptis. Daugiausia dyzelinas keliavo į Braziliją, Turkiją ir Afrikos šalis, todėl bet koks grįžimas į JAV rinką gali keisti logistiką ir kainodarą.

  • Ukrainos dronai smogė „Yandex“ ir „Sber“ duomenų centrams: sutrikimai ir smūgis DI

    Ukrainos dronai smogė „Yandex“ ir „Sber“ duomenų centrams: sutrikimai ir smūgis DI

    Spalį Ukrainos dronai atakavo kelis Rusijos didžiųjų technologijų bendrovių duomenų centrus, po kurių šalyje fiksuoti plataus masto skaitmeninių paslaugų sutrikimai. Pranešama apie nesklandumus debesijos, mokėjimų apdorojimo, navigacijos ir kitose kasdienėse paslaugose.

    Pasak viešai skelbiamų duomenų, smūgiai suduoti objektams, siejamiems su „Yandex“, „Sber“ ir „VKontakte“ infrastruktūra skirtinguose Rusijos regionuose. Šios įmonės valdo reikšmingą vartotojų interneto ekosistemų dalį, todėl net laikini gedimai gali paveikti milijonus naudotojų ir verslų.

    Bendrovės oficialiai neatskleidė nei tikslaus žalos masto, nei atkūrimo terminų. Vis dėlto gyventojai ir verslo klientai skundėsi pasikartojančiomis problemomis atsiskaitant už pirkinius, kviečiant pavežėjus, naudojant žemėlapius ir pasiekiant debesijos saugyklas.

    Ekspertai pabrėžia, kad duomenų centrai yra itin jautrūs net ribotam fiziniam poveikiui: serverių salėse svarbiausi yra elektros tiekimas, aušinimas ir ryšio kanalai, o gaisras ar dūmai gali sugadinti brangią elektroniką. Dėl to infrastruktūros atstatymas dažnai priklauso ne tik nuo pastatų remonto, bet ir nuo specifinės įrangos, kurią greitai pakeisti sudėtinga.

    Smūgis Rusijos DI ambicijoms

    Analitikų vertinimu, atakos galėjo paliesti ir skaičiavimo išteklius, reikalingus dirbtinis intelektas modeliams kurti ir apmokyti. Šiuolaikiniai DI sprendimai remiasi didžiuliais duomenų srautais ir specializuotais procesoriais, todėl net kelių centrų prastovos gali sulėtinti vystymą bei padidinti kaštus.

    Papildoma rizika siejama su sankcijų aplinka: ribojamas pažangios įrangos ir komponentų tiekimas, o alternatyvų paieška gali užtrukti. Jei pažeidimai palietė serverių aparatinę dalį ar tinklo infrastruktūrą, atkūrimas gali trukti mėnesius, ypač kai reikalingos nestandartinės dalys ir kvalifikuotos komandos.

    Kartu ekspertai atkreipia dėmesį, kad DI plėtrai būtina ne tik įranga, bet ir stabilus debesijos bei duomenų platformų veikimas. Ilgiau trunkantys sutrikimai mažina konkurencingumą, nes DI produktai kuriami nuolatiniu iteracijų principu, o pauzės tiesiogiai stabdo eksperimentus ir diegimus.

    Abipusė atakų dinamika IT sektoriuje

    Šios atakos vyksta platesniame kontekste, kai Rusija taip pat taikosi į Ukrainos skaitmeninę infrastruktūrą. Pastaraisiais metais Ukrainai teko perkelti dalį kritinių duomenų ir paslaugų į užsienio serverius, kad būtų sumažintas poveikis smūgiams šalies viduje.

    Tuo metu Rusijoje reikšminga dalis duomenų privalo būti laikoma šalies teritorijoje, todėl infrastruktūra tampa labiau koncentruota ir pažeidžiama. Tokia centralizacija padidina riziką, kad atskirų objektų veiklos sutrikdymas gali sukelti grandininį efektą kelioms paslaugoms vienu metu.

    Analitikai taip pat primena, kad duomenų centrai nėra vien komerciniai objektai: jie gali aptarnauti ir valstybei svarbias sistemas, ryšio bei duomenų apdorojimo pajėgumus. Dėl to kibernetinė ir fizinė infrastruktūra kare vis dažniau vertinama kaip strateginis taikinys.

    Kodėl duomenų centrai taip greitai sutrikdo kasdienybę

    Duomenų centrai yra skaitmeninės ekonomikos stuburas, nes per juos keliauja mokėjimų autorizacijos, programėlių užklausos, žemėlapių skaičiavimai ir debesijos failų pasiekimas. Kai sutrinka elektros tiekimas ar ryšio kanalai, paslaugos dažnai pradeda strigti ne lokaliai, o visoje šalyje.

    Prie to prisideda ir tai, kad didelės platformos dažnai naudoja bendras vidines paslaugas: identifikavimą, pranešimų sistemas, duomenų bazes. Todėl vienos grandies gedimas gali paveikti kelias skirtingas vartotojams matomas funkcijas, net jei jos atrodo nesusijusios.

    Kol nėra nepriklausomai patvirtintų duomenų apie realią žalą ir atkūrimo eigą, tikslus poveikis Rusijos technologijų sektoriui išlieka neaiškus. Tačiau pats sutrikimų mastas rodo, kad fiziniai smūgiai duomenų centrams gali turėti ilgalaikių pasekmių tiek vartotojų paslaugoms, tiek DI plėtrai.