CP v2

Tag: Rusija

  • Ukraina įspėja: Rusija ruošiasi vienu metu paleisti iki 200 balistinių raketų

    Ukraina įspėja: Rusija ruošiasi vienu metu paleisti iki 200 balistinių raketų

    Įspėjimas dėl masinių smūgių

    Ukrainos bepiločių pajėgoms vadovaujantis karininkas Robertas Brovdi, žinomas šaukiniu Magyar, teigia, kad Rusija didina balistinių raketų smūgių pajėgumus. Pasak jo, Maskva esą siekia galėti vienu metu paleisti iki 200 balistinių raketų.

    Šiuo metu, anot R. Brovdi, Rusijos kariuomenė pajėgi surengti apie 77 balistinių raketų vienalaikę salvę. Jis pabrėžė, kad net ir nepasiekus pilno plano masto, didelė dalis raketų vis tiek skrietų į Ukrainos miestus ir infrastruktūrą.

    „Net jei jiems pavyktų pasiekti tik pusę šio skaičiaus, visa tai vis tiek skristų į mus“, – sakė Robertas Brovdi.

    Silpnoji grandis – perėmėjų trūkumas

    Šis perspėjimas dar kartą išryškina vieną skaudžiausių Ukrainos oro gynybos problemų – ribotą modernių perėmėjų kiekį. Balistines raketas numušti yra gerokai sunkiau nei sparnuotąsias raketas ar atakos dronus, nes jų skrydžio greitis ir trajektorijos sukuria trumpą reakcijos laiką.

    R. Brovdi akcentavo, kad Ukrainai ypač svarbūs „Patriot“ kompleksai, nes tai vienas iš nedaugelio sprendimų, galinčių perimti balistines raketas. Tačiau, pasak jo, perėmėjų trūkumas reiškia, kad per masines atakas dalis taikinių neišvengiamai prasprūsta ir pasiekia objektus.

    Smūgiai gamybai ir Krymo izoliavimas

    Ukrainos pareigūnas tvirtino, kad efektyviausias būdas mažinti balistinių raketų grėsmę yra smogti visai jų gamybos ir tiekimo grandinei. Toks argumentas siejamas su Ukrainos tolimaisiais smūgiais į taikinius Rusijos gilumoje, kai siekiama trikdyti logistiką ir pramonę.

    Kalbėdamas apie Krymą, R. Brovdi teigė, kad Ukraina nuosekliai bando silpninti Rusijos galimybes naudoti pusiasalį kaip karinę bazę ir logistikos mazgą. Jo vertinimu, intensyvesnėms operacijoms trukdo finansavimo ir tiekimo tempas, o ne Ukrainos gamintojų pajėgumai.

    „Problema nėra ta, kad Ukrainos gamintojai negalėtų pagaminti reikiamų kiekių. Problema banali – ne laiku gaunamas finansavimas, kuris juda gerokai lėčiau nei mūsų planai“, – sakė Robertas Brovdi.

    Kova dėl ryšio ir elektroninės kovos

    Pasak R. Brovdi, Rusija taip pat mėgina prisitaikyti ir plėsti elektroninės kovos pajėgumus, ypač Kryme. Jo teigimu, diegiamos trukdymo sistemos gali dalinai pabloginti palydovinio ryšio veikimą, todėl Ukrainos pajėgoms tenka ieškoti alternatyvių sprendimų ryšiui ir valdymui užtikrinti.

    Jis taip pat kalbėjo apie Rusijos pastangas kurti savo palydovinio ryšio infrastruktūrą. Ukrainos pareigūno vertinimu, tai kelia platesnių saugumo rizikų, nes modernios ryšio technologijos tampa strateginiu veiksniu ne tik fronte, bet ir platesniame geopolitiniame kontekste.

  • Sirija susitarė su Maskva dėl rusų bazių: Tartusas ir Humaimimas taps bendrų pratybų centrais

    Sirijos užsienio reikalų ministerija pranešė pasiekusi susitarimą su Rusija dėl tolesnio jos karinio buvimo šalyje pertvarkymo. Pagal susitarimą dvi ilgus metus Rusijos naudotos bazės bus iš dalies perorientuotos į bendrų Sirijos ir Rusijos mokymų bei pratybų centrus.

    Kalbama apie Humaimimo oro bazę ir Tartuso uostą, kurie Maskvai buvo svarbiausi logistiniai ir strateginiai taškai Viduržemio jūros regione. Sirijos pusė nurodo, kad susitarimui pasiekti prireikė maždaug pusantrų metų derybų.

    Kas keisis bazėse?

    Sirijos institucijų pateikta informacija rodo, kad bazės nebus uždaromos, tačiau bus keičiama jų funkcija ir valdymo principai. Teigiama, kad pertvarkymo procesas turėtų užtrukti ne ilgiau kaip tris mėnesius.

    Taip pat skelbiama, kad dalis civilinės infrastruktūros aplink bazes bus perduota Sirijos valdžiai. Tai reiškia, kad Damaskas tikisi didesnės kontrolės ne tik pačiuose objektuose, bet ir gretimose teritorijose, kurios buvo susijusios su bazėmis bei jų aprūpinimu.

    Kodėl Tartusas Rusijai toks svarbus?

    Tartuso uostas dešimtmečius buvo vienas svarbiausių Rusijos karinių atramos taškų už posovietinės erdvės ribų. Dar nuo 1971 metų čia veikė sovietų karinio jūrų laivyno infrastruktūra, o Rusija vėliau siekė išlaikyti nuolatinę prieigą prie Viduržemio jūros.

    Po 2012 metais suintensyvėjusios Maskvos įtakos Sirijoje Tartusas tapo centrine grandimi aprūpinant operacijas regione. Pranešimuose akcentuojama, kad prieš plataus masto karą Ukrainoje Rusija buvo sustiprinusi šio objekto pajėgumus, vertindama NATO aktyvumą Viduržemio jūroje.

    Nauja valdžia Damaske ir santykiai su Maskva

    Situacija Sirijoje per pastaruosius metus pasikeitė iš esmės po valdžios pasikeitimo Damaske: ankstesnį autoritarinį Bašaro al Asado režimą nuvertusios jėgos suformavo naują politinę darbotvarkę. Nepaisant to, Maskva siekė išlaikyti ryšius su naująja Sirijos vadovybe, kad neprarastų bazinių atramos taškų.

    Sirijos laikinasis vadovavimas deklaruoja tikslą suvienyti karo nualintą šalį ir perorientuoti užsienio politiką. Vietoje ankstesnių glaudžių ryšių su Iranu ir Rusija naujoji valdžia aktyviau mezga kontaktus su Turkija ir Persijos įlankos valstybėmis bei ieško kelių normalizuoti santykius su Vakarais.

    Sirijos prezidentas Ahmedas al Šara, pasak viešai skelbtos informacijos, po valdžios pasikeitimo du kartus susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Šie kontaktai rodo, kad Damaskas, net ir keisdamas geopolitinį kursą, stengiasi išlaikyti pragmatišką dialogą su Maskva dėl saugumo ir regioninės pusiausvyros klausimų.

    Analitikų vertinimu, bazų pertvarkymas į bendrų pratybų centrus gali tapti kompromisu, leidžiančiu Rusijai išlaikyti fizinį buvimą Sirijoje, o Sirijai – labiau akcentuoti suverenitetą ir riboti vienos užsienio valstybės dominavimą. Ar šis modelis bus stabilus, priklausys nuo vidaus saugumo situacijos Sirijoje ir platesnių Rusijos santykių su regiono valstybėmis bei Vakarais.

  • Rusijos naktinė atakų banga Ukrainoje: 13 žuvusių, apie 90 sužeistų, Kyjivas prašo daugiau „Patriot“

    Rusijos naktinė atakų banga Ukrainoje: 13 žuvusių, apie 90 sužeistų, Kyjivas prašo daugiau „Patriot“

    Per pastarąsias 24 valandas Rusija surengė naują intensyvių naktinių smūgių seriją prieš Ukrainos miestus, praneša vietos institucijos. Ukrainos pareigūnų duomenimis, per atakas žuvo 13 žmonių, o apie 90 buvo sužeisti.

    Smūgiai fiksuoti keliuose regionuose, tarp jų Kyjivo apylinkėse, Charkive ir Odesos srityje. Dalis taikinių buvo civilinė infrastruktūra, o gelbėtojai visą naktį gesino gaisrus ir ieškojo žmonių apgadintuose pastatuose.

    Charkive raketos pataikė į daugiabutį Saltivskio rajone, pranešė srities vadovybė. Skelbta apie kelias žūtis ir dešimtis sužeistųjų, o nukentėjusiųjų skaičius didėjo, kai į ligonines kreipėsi daugiau žmonių.

    Odesoje ir aplinkiniuose rajonuose, anot vietos administracijos, miestą atakavo dešimtys raketų ir dronų. Pranešta apie sužeistuosius, taip pat apgadintus gyvenamuosius pastatus ir infrastruktūros objektus.

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad didėjant smūgių intensyvumui šaliai būtina sustiprinti oro gynybą. Jo vertinimu, didžiausia problema yra balistinių raketų grėsmė, kuriai atremti reikia pažangių priešraketinių sistemų ir perėmėjų.

    „Reikia didesnio spaudimo ir naujų sankcijų, kurios neleistų Rusijai gaminti balistinių raketų. O mūsų žmonėms būtina daugiau apsaugos – priešbalistinių sistemų ir perėmėjų“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Tekste akcentuojama, kad Ukrainos partnerių dėmesio centre išlieka „Patriot“ sistemos, kurios laikomos vienu iš nedaugelio realių įrankių numušti balistines raketas. Ukrainos pusė ne kartą yra pabrėžusi, kad svarbus ne tik pačių sistemų skaičius, bet ir pastovus perėmėjų tiekimas.

    Tuo pat metu smūgiai vyko ir Rusijos teritorijoje. Belgorodo srities administracija pranešė, kad Ukrainos dronų atakos esą nusinešė penkių žmonių gyvybes ir sužeidė kelias dešimtis, tarp jų ir vaiką.

    Rusijos gynybos ministerija savo ruožtu paskelbė apie per naktį numuštus Ukrainos dronus, įskaitant virš okupuoto Krymo ir virš Juodosios bei Azovo jūrų. Taip pat teigta, kad Rusijos smūgiai Ukrainoje buvo nukreipti į karinius objektus, tačiau Ukrainos pranešimuose akcentuojama civilių aukų ir gyvenamųjų rajonų apgadinimų statistika.

    Pastarosiomis savaitėmis masinės raketų ir dronų atakos tapo beveik kasdienybe, o jų pobūdis rodo bandymą nuosekliai spausti Ukrainos oro gynybą. Karo dinamika vis labiau siejama su perėmėjų atsargomis ir gebėjimu apsaugoti didžiuosius miestus nuo mišrių atakų, kai vienu metu naudojamos raketos ir smogiamieji dronai.

  • Vučić sutiko Zelenskį Belgrade: signalas Briuseliui ir Maskvai, kai Serbija ieško savo kelio

    Vučić sutiko Zelenskį Belgrade: signalas Briuseliui ir Maskvai, kai Serbija ieško savo kelio

    Vizitas, kurį stebi Europa

    Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučić Belgrade priėmė Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, pabrėždamas norą kuo greičiau užbaigti karą, tačiau pripažindamas, kad artimiausiu metu proveržio nesitiki. Abiejų lyderių susitikimas surengtas tuo metu, kai Rusijos smūgiai Ukrainai vėl intensyvėja, o Europos sostinės ieško būdų didinti spaudimą Maskvai.

    Zelenskio atvykimas tapo išskirtiniu įvykiu Serbijos užsienio politikos kontekste, nes Belgradas tradiciškai palaiko glaudžius ryšius su Rusija. Tuo pat metu Serbija siekia judėti pirmyn dėl narystės Europos Sąjungoje, o būtent užsienio politikos suderinamumas su ES linija yra vienas jautriausių derybinių klausimų.

    „Jei klausiate manęs, kaip politinio veterano, nesu tuo tikras ir labai bijau, kad mūsų laukia dar viena sunki žiema“, – sakė Aleksandaras Vučić.

    „Tačiau tikiuosi, nors ir neturiu realių faktų, kad tai baigsis rytoj“, – pridūrė jis.

    Ukrainos vadovui Belgrade surengta iškilminga priėmimo ceremonija su garbės sargyba, po kurios vyko derybos Prezidento rūmuose. Susitikimo metu taip pat pasirašytas memorandumas, susijęs su žemės ūkio bendradarbiavimu, o Vučić pranešė, kad abi šalys artimiausiu metu sieks suderinti laisvosios prekybos susitarimą.

    Serbijos balansas tarp Maskvos ir ES

    Priimdamas Zelenskį, Vučić siunčia žinutę ne tik Briuseliui, bet ir Maskvai: Serbija nori išlaikyti manevro laisvę, tačiau kartu rodyti, kad dialogas su Ukraina jai nėra tabu. Tai ypač reikšminga, nes po plataus masto Rusijos invazijos Serbija išliko viena iš nedaugelio Europos valstybių, kurios neįvedė platesnių sankcijų Rusijai.

    Belgradas viešai argumentuoja, kad sankcijos nėra jo pasirinktas instrumentas, tačiau tuo pat metu Serbija teikė Ukrainai finansinę ir humanitarinę paramą. Energetikos srityje šalis tebėra labai priklausoma nuo rusiškų išteklių, todėl kiekvienas žingsnis užsienio politikoje vertinamas per vidaus politikos ir ekonominio saugumo prizmę.

    Zelenskis: ginklų susitarimai yra, bet to neužtenka

    Zelenskis Belgrade daug dėmesio skyrė oro gynybos ir raketinių sistemų temai, pabrėždamas, kad susitarimai dėl tiekimo egzistuoja, tačiau realūs kiekiai vis dar neleidžia patikimai apsaugoti infrastruktūros. Pasak jo, Rusija vis dažniau naudoja balistines raketas, kurias numušti sudėtingiau, todėl Ukrainai būtina nuosekli ir didesnė partnerių parama.

    „Vakar naktį vėl buvo raketų smūgis: balistinės raketos taikėsi į mūsų infrastruktūrą. Buvo ir atakos dronais, o ypač reaktyviais „Shahed“ dronais vėl smogta energetikos objektams ir geležinkeliams“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Ukrainos prezidentas teigė, kad dalis oro gynybos sistemų tiekimo šiemet sumažėjo, palyginti su praėjusiais metais, o licencijų ir gamybos grandinių procesai Europoje neretai užtrunka. Jo teigimu, Ukrainai svarbu, kad parama būtų prognozuojama, o sprendimai dėl amunicijos ir oro gynybos nebūtų atidėliojami dėl vidaus politinių debatų partnerių šalyse.

    Belgrado susitikimas šiame fone tampa daugiau nei dvišaliu vizitu: jis atskleidžia, kaip regiono valstybės mėgina perskirstyti rizikas ir formuoti santykius su ES bei Rusija, kai karo dinamika ir saugumo poreikiai Europoje aštrėja.

  • Baltarusija užblokavo „Euronews“ ir pavadino ekstremizmu: ekspertai įžvelgia Kremliaus scenarijų

    Baltarusija užblokavo „Euronews“ ir pavadino ekstremizmu: ekspertai įžvelgia Kremliaus scenarijų

    Baltarusijos valdžia uždraudė „Euronews“ interneto svetainę, priskirdama ją „ekstremistinei“ medžiagai ir įtraukdama į vadinamąjį Respublikinį ekstremistinių medžiagų sąrašą. Po šio sprendimo prieiga prie „Euronews“ skaitmeninių platformų Baltarusijos teritorijoje buvo apribota, ką fiksavo ir paties transliuotojo srautų stebėsenos duomenys.

    Apie sprendimą viešai pranešta per Baltarusijoje veikiančias žiniasklaidos priemones, tačiau iki šiol nebuvo pateikta detalesnio pagrindimo, kodėl būtent šis kanalas pripažintas „ekstremistiniu“. Taip pat nurodoma, kad „Euronews“ oficialaus pranešimo iš Baltarusijos institucijų iš karto negavo, nors sprendimas, kaip skelbiama, priimtas rugpjūčio 4 dieną.

    Buvę ribojimai jau kartojasi

    Tai ne pirmas kartas, kai Baltarusija riboja „Euronews“ veiklą. 2021 metų balandį šalyje buvo sustabdytos „Euronews“ televizijos transliacijos, o tuometiniai argumentai siejosi su licencijos galiojimu ir reklamos pateikimo kalba.

    Žiniasklaidos laisvės organizacijos tokias priemones vertina kaip dalį platesnės nepriklausomos žiniasklaidos spaudimo politikos, kuri suaktyvėjo po masinių protestų Baltarusijoje. Praktikoje „ekstremizmo“ etiketė dažnai tampa teisiniu pagrindu blokuoti turinį, riboti auditorijų pasiekiamumą ir didinti riziką vartotojams, kurie dalijasi ar platina draudžiamą medžiagą.

    Rusijos pavyzdys ir informacinio lauko kontrolė

    „Euronews“ primena, kad Rusija dar 2022 metų kovą uždraudė šio kanalo televizijos transliacijas ir skaitmenines platformas. Sprendimas priimtas netrukus po plataus masto karo Ukrainoje pradžios, kai Kremlius sugriežtino taisykles žiniasklaidai ir pradėjo kriminalizuoti informaciją, kurią valdžia laiko kariuomenę „diskredituojančia“.

    Tuomet „Euronews“ atmetė kaltinimus dėl tariamai melagingos informacijos ir pabrėžė, kad ribojimai smogia auditorijoms, kurios ieško faktinės, ne propagandinės informacijos. Toks modelis, kai pasitelkiami reguliuotojai, prokuratūros ir baudžiamosios atsakomybės grėsmė, yra vienas dažniausiai minimų šiuolaikinės cenzūros instrumentų autoritarinėse valstybėse.

    „Mes griežtai smerkiame netoleruotiną ribojimą žmonėms, kurie labiau nei bet kada turi teisę gauti nešališkas, faktais paremtas naujienas“, – sakė „Euronews“ atstovai.

    Nauja tendencija: blokavimai ir kova su VPN

    Pastaraisiais metais informacijos ribojimai vis dažniau apima ne tik atskiras žiniasklaidos priemones, bet ir priemones, kurios leidžia apeiti blokavimus. Rusijoje fiksuojamos plataus masto VPN paslaugų ribojimo bangos, o tai rodo siekį uždaryti alternatyvius informacijos kanalus ir sumažinti galimybes pasiekti užblokuotas svetaines.

    Lygiagrečiai daugėja ir dezinformacijos kampanijų, kai socialiniuose tinkluose platinami klastoti reportažai, imituojantys žinomų redakcijų vizualinį stilių ir pateikimo manierą. Ekspertai pabrėžia, kad tokios operacijos gali būti nukreiptos ne tik į konkrečių žiniasklaidos priemonių reputaciją, bet ir į visuomenių pasitikėjimo pačia informacija ardymą.

    Autokratiški režimai, siekdami kontroliuoti informacinę erdvę, dažniausiai derina kelias priemones vienu metu: teisinius draudimus, techninius blokavimus, spaudimą platformoms, o kartu ir propaganda grįstas naratyvų kampanijas. „Euronews“ blokavimas Baltarusijoje šį modelį dar kartą išryškino, o platesnės pasekmės gali būti jaučiamos tiek pačioje šalyje, tiek regione.

  • Ukrainoje dronų kova keičia taisykles: ukrainiečiai rusų dronus medžioja šaudydami tinklais

    Ukrainoje dronų kova keičia taisykles: ukrainiečiai rusų dronus medžioja šaudydami tinklais

    Ukrainos kariuomenė pripažįsta, kad vienas sunkiausių iššūkių fronte tapo masiškai naudojami nedideli dronai, kurie vis dažniau veikia spiečiais ir nuolat žvalgo bei atakuoja pozicijas. Ypač daug problemų kelia vadinamieji šviesolaidžiu valdomi dronai, nes jų ryšio grandinę sunkiau paveikti įprastomis elektroninės kovos priemonėmis.

    Ieškodami greitų ir pigių sprendimų, ukrainiečiai ėmė bandyti netikėtą taktiką: kitais dronais gaudyti priešo bepilotes skraidykles, į jas paleidžiant tinklą. Tokia priemonė iš esmės sukuria „oro medžioklę“, kai vienas kvadrokopteris prisiartina prie taikinio ir bando jį apvynioti ar užkabinti tinklu.

    „Kova ore vis dažniau vyksta tarp dronų, o ne tik tarp drono ir žemės taikinio“, – sakė Ukrainos kariškių atstovai, komentuodami augantį bepiločių vaidmenį mūšio lauke.

    Tinklų sprendimas turi ir ribojimų: reikia priartėti prie taikinio, tiksliai pataikyti, o visa operacija vyksta sąlygomis, kai erdvėje gali būti keli taikiniai, o operatorius patiria trikdymą ir laiko spaudimą. Vis dėlto tokia taktika vertinama kaip praktiška tada, kai reikia greitai neutralizuoti pigų, bet pavojingą droną ir kartu sumažinti sprogmenų ar šaudmenų naudojimą.

    Panašūs „dronų gaudytojų“ konceptai buvo pristatomi dar iki plataus masto karo Ukrainoje. Anksčiau rinkoje buvo demonstruoti sprendimai, kai dronas numeta ar iššauna tinklą, o vėliau taikinį nutempia žemyn, tačiau plačiai neprigijo dėl sudėtingumo ir riboto efektyvumo prieš greitai besikeičiančias grėsmes.

    Ukrainoje papildomą postūmį tokiems bandymams suteikia ir turimų priemonių prieinamumas. Tinklai fronte naudojami ne tik gaudymui ore, bet ir kaip papildomas fizinis barjeras virš pozicijų ar ant pastatų, kad įsirėžęs dronas būtų sustabdytas arba prarastų galimybę tiksliai smogti taikiniui.

    Analitikai pabrėžia, kad dronų karas Ukrainoje sparčiai evoliucionuoja: derinamos elektroninės kovos sistemos, fizinės užtvaros, perėmimo dronai ir improvizuotos priemonės. Kuo daugiau atsiranda sunkiai slopinamų ryšio technologijų ir autonominių funkcijų, tuo labiau auga poreikis paprastiems, greitai pritaikomiems sprendimams, kurie veiktų net tada, kai trikdymas tampa neveiksmingas.

  • JAV atsargos senka, bet Ukraina vis dar smogia ATACMS: naktinis HIMARS startas užfiksuotas vaizdo įraše

    JAV atsargos senka, bet Ukraina vis dar smogia ATACMS: naktinis HIMARS startas užfiksuotas vaizdo įraše

    Ukrainos ginkluotųjų pajėgų 19-oji raketų brigada rugpjūčio 5 dieną paviešino vaizdo įrašą, kuriame matyti naktinis trijų raketų paleidimas. Įrašas pirmiausia pasirodė brigados paskyroje socialiniuose tinkluose, o netrukus išplito ir tarptautinėje žiniasklaidoje.

    Vaizduose užfiksuoti beveik vertikalūs startai su ilgomis dūmų ir ugnies juostomis, būdingomis balistinio tipo raketoms. Pagal paleidimo platformą ir vizualinius požymius analitikai sieja šį epizodą su M142 HIMARS sistemomis.

    Brigada oficialiai nenurodė nei tiksliai panaudotos raketos tipo, nei smūgio taikinio. Vis dėlto atvirojo šaltinio žvalgybos bendruomenės vertinimu, tai greičiausiai ATACMS taktinės balistinės raketos, kurių maksimalus nuotolis, priklausomai nuo modifikacijos, siekia apie 300 kilometrų ir kurios gali būti leidžiamos iš HIMARS bei M270.

    Šis įrašas pasirodė tuo metu, kai Ukraina toliau patiria intensyvius Rusijos smūgius, įskaitant atakas balistinėmis raketomis prieš Kyjivą ir jo apylinkes. Vaizdo medžiaga siunčia aiškią žinutę, kad net ir ribojant ilgojo nuotolio amunicijos tiekimą, Ukraina išlaiko galimybę smogti gilyn į priešininko užnugarį.

    Diskusijas pakurstė ir pranešimai JAV žiniasklaidoje, jog Jungtinių Valstijų kariuomenės ATACMS atsargos yra smarkiai sumažėjusios. Tokios žinutės paprastai siejamos su įtemptu aukšto intensyvumo konflikto tempu ir tuo, kad ilgojo nuotolio raketų gamybos apimtys nėra lengvai didinamos per trumpą laiką.

    ATACMS tema išlieka jautri ir dėl politinių bei operacinių apribojimų, susijusių su taikinių parinkimu ir smūgių geografija. Tuo pat metu Ukrainos praktika rodo, kad preciziniai smūgiai ilguoju nuotoliu laikomi vienu svarbiausių būdų mažinti Rusijos logistikos, amunicijos sandėlių ir vadaviečių pajėgumus.

    Nors vienas vaizdo įrašas neatskleidžia nei realių turimų atsargų, nei smūgio rezultatų, jis papildo bendrą vaizdą apie Ukrainos gebėjimą panaudoti vakarietiškas sistemas sudėtingomis sąlygomis. Kartu tai primena, kad ilgojo nuotolio raketos tapo vienu svarbiausių karo elementų, lemiančių ne tik mūšio lauką, bet ir strateginį spaudimą už fronto linijų.

  • Rusija parodė dvivietį Su-57D: kam jis skirtas ir ar taps atsaku Lenkijos F-35?

    Rusija parodė dvivietį Su-57D: kam jis skirtas ir ar taps atsaku Lenkijos F-35?

    Internete pasirodžius naujoms rusų naikintuvo Su-57 nuotraukoms, dėmesį patraukė neįprasta detalė: matoma kitokios formos kabina leidžia manyti, kad tai dvivietė versija, dažniausiai įvardijama Su-57D. Rusija pastaruoju metu vis dažniau viešina šios platformos bandymus, siekdama parodyti, jog penktos kartos programa juda į priekį.

    Apie Su-57D viešai prabilta 2026 metais, kai Rusijos gynybos pramonės konglomeratas „Rostec“ paskelbė pirmuosius kadrus iš bandymų. Dvivietė konfigūracija kelia klausimų, nes šiuolaikiniai penktos kartos naikintuvai paprastai kuriami vienviečiai, o papildoma įgula reiškia didesnę masę, sudėtingesnę avioniką ir potencialiai prastesnes slaptumo charakteristikas.

    Rusijos valstybinei agentūrai TASS bandymų pilotas teigė, kad nauja modifikacija gali būti skirta vadinamojo oro vadavietės vaidmeniui. Tokia koncepcija numato, kad vienas orlaivis realiu laiku renka, apdoroja ir paskirsto duomenis, koordinuoja kitų platformų veiksmus, įskaitant bepiločius orlaivius.

    Lenkijos F-35 ir tinklaveika

    Ši idėja tiesiogiai siejasi su Vakarų doktrina, kurioje „Lockheed Martin“ F-35 laikomas ne tik naikintuvu, bet ir jutiklių bei duomenų sklaidos mazgu. Lenkija įsigyja F-35A, o regiono gynybos planavime vis svarbesnė tampa tinklaveika, kai oro, žemės ir jūros sistemos veikia vienoje informacinėje erdvėje.

    Vis dėlto vien deklaracijos dar nereiškia lygiaverčių pajėgumų. Vakarų analitikai nuolat pabrėžia, kad F-35 pranašumas remiasi brandžia programine įranga, jutiklių sinteze, ryšių kanalais ir plataus masto logistikos ekosistema, o šiuos elementus greitai atkartoti sudėtinga net turint pažangią aerodinaminę platformą.

    Ką žinoma apie Su-57 galimybes

    Su-57 yra didesnis už daugumą kitų penktos kartos naikintuvų: jo sparnų mojis siekia apie 14,1 metro, tuščio orlaivio masė yra apie 18 000 kilogramų, o maksimali kilimo masė – apie 35 000 kilogramų. Naikintuvas varomas dviem Saturn AL-41F1 varikliais, deklaruojamas maksimalus greitis su forsavimu siekia apie 2 machus, o lubos – iki 18 kilometrų.

    Ginkluotė numatyta daugiausia vidinėse ginkluotės skyriuose: tarp variklių yra dvi pagrindinės talpos, taip pat dvi mažesnės šoninės nišos greitam paleidimui. Rusija teigia, kad konstrukcijoje taikyti mažesnio radarinio matomumo sprendimai, tačiau realus slaptumo lygis ir jutiklių efektyvumas lieka sunkiai patikrinami nepriklausomais duomenimis.

    Kodėl kuriama dvivietė versija

    Dvivietis Su-57D gali turėti kelias paskirtis: nuo sudėtingesnių misijų valdymo ir bepiločių koordinavimo iki mokymo ir bandymų, kai antras įgulos narys perima dalį užduočių. Pastaraisiais metais spartėja tendencija, kai naikintuvai integruojami su vadinamaisiais lojaliaisiais sparno draugais, o DI ir automatizavimo įrankiai naudojami informacijos apdorojimui bei sprendimų paramai.

    Klausimas, ar tai taps „kontra“ Lenkijos F-35, priklausys ne vien nuo Su-57D pasirodymo, bet ir nuo realios gamybos apimties, patikimų ryšių bei jutiklių tinklo, integracijos su bepiločiais ir eksploatacinio patikimumo. Kol kas viešinami vaizdai rodo ambiciją, tačiau atsakymą pateiks tik praktiniai rezultatai ir tai, kiek tokių orlaivių Rusija sugebės parengti kovinei tarnybai.

  • FPRI: Rusijos „branduolinės“ pratybos Baltarusijoje galėjo būti blefas – ką išdavė Su-25

    FPRI: Rusijos „branduolinės“ pratybos Baltarusijoje galėjo būti blefas – ką išdavė Su-25

    Gegužę surengtos Rusijos ir Baltarusijos pratybos, viešai pristatytos kaip branduolinės, galėjo būti labiau psichologinio spaudimo demonstravimas nei realus taktinio panaudojimo scenarijus. Tokią išvadą pateikė Foreign Policy Research Institute (FPRI) analitikai, įvertinę Baltarusijos Su-25 vaidmenį mokymuose.

    Pasak ekspertų, pratybose buvo minimi įvairūs Rusijos pajėgumai, tarp jų strateginiai bombonešiai Tu-95, balistinės raketos „Yars“, raketų sistema „Kinžal“ ir povandeniniai laivai. Vis dėlto daugiausia klausimų sukėlė būtent Baltarusijos puolamieji lėktuvai Su-25, kurie nuo 2022 metų oficialiai įvardijami kaip ruošiami taktinės branduolinės ginkluotės nešimui.

    Kur vyko pratybos ir ką rodė palydovai

    FPRI teigimu, šių metų veikla, skirtingai nei 2024 metais, nebuvo koncentruojama pagrindinėje Su-25 bazėje Lidoje. Geolokacijos duomenys ir vaizdo įrašų analizė leido daryti prielaidą, kad dalis epizodų perkelta į atsarginį aerodromą Bobruiske, o tai atitinka sklaidos į rezervines aikšteles taktiką.

    Palydoviniai vaizdai, anot analitikų, rodė tris Su-25 Bobruisko aerodrome maždaug nuo gegužės 16 iki gegužės 23 dienos. Įdomu tai, kad lėktuvų pasirodymo ir dingimo laikas sutapo su objektų, įvardytų kaip muliažai, judėjimu, todėl keliamas klausimas dėl sąmoningos klaidinimo operacijos.

    Didžiausia intriga – po sparnais

    Esminė ataskaitos dalis susijusi su Su-25 ginkluote. FPRI primena, kad 2024 metais pratybų metu po šių lėktuvų sparnais buvo fiksuoti objektai, primenantys mokomuosius taktinės branduolinės bombos maketus.

    Tačiau gegužės pratybose, pasak analitikų, matyti gerokai mažesni pakabinti elementai, kurie neatitinka nė vieno žinomo Rusijos taktinio branduolinio ginklo ar jo treniruoklių. Dėl to daroma išvada, kad Su-25 komponentas šiose pratybose galėjo būti branduolinis tik pagal pavadinimą.

    Vietoje to, anot FPRI, lėktuvai buvo aprūpinti Baltarusijoje sukurtais elektroninės kovos konteineriais „Talisman“. Tai rodo akcentą į išgyvenamumą intensyvios priešlėktuvinės gynybos sąlygomis, o ne į realų branduolinės užduoties vykdymą.

    Ką tai reiškia NATO ir Ukrainai

    Ekspertų vertinimu, pratybų žinutė labiau nukreipta į įspūdžio kūrimą: pademonstruoti, kad Baltarusijos aviacija gali išsisklaidyti į atsarginius aerodromus, naudoti muliažus ir elektroninę kovą. Vis dėlto jie pabrėžia, kad keturis dešimtmečius skaičiuojančių Su-25 efektyvumas mažoje teritorijoje, kur taikiniai greitai identifikuojami, išlieka abejotinas.

    FPRI daro išvadą, kad Maskva ir Minskas vis labiau remiasi simboliniais gestais ir informaciniu efektu, siekdami išlaikyti politinę bei psichologinę įtampą. NATO ir Ukrainai tai signalas, kad taktinės branduolinės grėsmės iš Baltarusijos oro komponento patikimumas gali būti ribotas techniškai ir operaciškai, nors retorinis spaudimas niekur nedingsta.

    „Šių pratybų Su-25 dalis greičiausiai buvo branduolinė tik pavadinimu“, – teigiama FPRI analitikų vertinime.

  • Pirmoji tokia pasaulyje: virš Amūro upės kils lyninis keltas, sujungsiantis Kiniją ir Rusiją

    Pirmoji tokia pasaulyje: virš Amūro upės kils lyninis keltas, sujungsiantis Kiniją ir Rusiją

    Virš Amūro upės, kuri sudaro natūralią sieną tarp Kinijos ir Rusijos, baigiama statyti tarptautinė lyninio keltuvo linija. Ji sujungs Kinijos Heihę ir Rusijos Blagoveščenską, o projektas įvardijamas kaip pirmasis tokio tipo keleivinis keltuvas, kertantis valstybių sieną.

    Maršruto ilgis sieks apie 970 metrų, o kelionė turėtų trukti 6–8 minutes. Projektuotojų teigimu, kabinos maksimaliai važiuos iki maždaug 43 kilometrų per valandą greičiu, todėl perėjimas per upę bus gerokai greitesnis nei tradicinės sezoninės perkėlos.

    Numatytos dvi kabinos, kiekvienoje galės keliauti iki 110 keleivių. Skelbiama, kad sistemos pralaidumas gali pasiekti iki 2 600 000 kelionių viena kryptimi per metus, tad infrastruktūra orientuota ir į turizmą, ir į verslo srautus.

    Kas jau padaryta ir kas liko

    Darbai pradėti 2019 metų liepą, o šiuo metu Kinijos pusė praneša užbaigusi pagrindinės konstrukcijos statybą. Toliau laukia įrangos montavimas, sistemų integracija ir privalomi saugos bandymai prieš pradedant eksploataciją.

    Lyninis keltuvas yra platesnės transporto jungčių programos dalis. 2022 metais atidarytas pirmasis automobilių eismui skirtas tiltas tarp Kinijos ir Rusijos šiame regione, o iki šiol veikia ir keltų bei kitų perkėlų maršrutai, priklausantys nuo sezoniškumo ir ledo sąlygų.

    Augantys srautai ir pasienio logistika

    Heihė ir Blagoveščenskas jau seniai palaiko aktyvius ekonominius ryšius, todėl projektas pristatomas kaip būdas palengvinti kasdienį judėjimą ir sutrumpinti kelionės laiką. Tikimasi, kad nauja jungtis prisidės prie prekybos, turizmo ir paslaugų sektoriaus plėtros abiejose pusėse.

    Judėjimą skatina ir suaktyvėjusios kelionės tarp šalių: skelbta, kad per pirmąjį šių metų pusmetį per Heihės pasienio punktus praėjo daugiau kaip 568 000 žmonių, tai yra per 60 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu metais anksčiau. Dėl to transporto sprendimai, kurie mažina spūstis ir priklausomybę nuo oro ar sezono, regione tampa strategiškai svarbūs.

    Po atidarymo abu miestai turės išskirtinę tarptautinio susisiekimo kombinaciją: automobilių tiltą, perkėlas ir lyninį keltuvą. Tokia schema gali tapti pavyzdžiu kitoms pasienio vietovėms, kur upės ir kitos gamtinės kliūtys riboja greitą žmonių judėjimą.