Tag: Rusija

  • Ukraina ir Rusija vėl sėdo prie derybų stalo, bet karo ekonominių nuostolių tai neištrins

    Ukraina ir Rusija po pertraukos vėl grįžo prie derybų stalo, tačiau net ir galimas progresas pokalbiuose nepanaikins milžiniškų karo ekonominių nuostolių abiem šalims. Karo poveikis jau seniai matomas ne tik fronto linijoje, bet ir biudžetuose, darbo rinkoje bei infrastruktūroje.

    Pirmą kartą nuo šių metų vasario pokalbiai vyksta trišaliu formatu su JAV, tačiau be Europos partnerių dalyvavimo. Taikos darbotvarkėje minimos keturios kryptys – karo veiksmų nutraukimas, tvirtos pokario saugumo garantijos, Ukrainos ekonomikos atsigavimo planas ir humanitariniai klausimai.

    Kol kas derybų baigtis išlieka sunkiai prognozuojama. Vis dėlto aišku, kad abi valstybės demonstravo tam tikrą atsparumą: Kyjivas išlaikė valstybės funkcionavimą net intensyvių atakų sąlygomis, o Maskva pirmuoju sankcijų etapu pasirodė atsparesnė, nei dalis analitikų tikėjosi.

    Tačiau atsparumas nereiškia, kad ekonomika nenukenčia. Karo išlaidos, prarasta infrastruktūra, sumažėjęs užimtumas ir pasikeitę prekybos srautai abiejose pusėse paliko didelę, skaičiais išmatuojamą žalą.

    Ukrainai brangsta kiekviena karo diena

    „Reuters“ duomenimis, Ukrainos karo kaštai auga: prieš dvejus metus viena kovų diena kainavo apie 140 mln. JAV dolerių, o dabar – apie 190 mln. JAV dolerių. Per pirmuosius devynis šių metų mėnesius gynybai šalis išleido daugiau kaip 44 mlrd. JAV dolerių, kai mokesčių pajamos siekė apie 42 mlrd. JAV dolerių.

    Didžiausia našta tenka pačiai Ukrainai – nuo Rusijos antskrydžių nukenčia energetikos infrastruktūra, mokyklos, ligoninės, kiti viešieji pastatai ir gyvenamieji namai. Šie nuostoliai tiesiogiai paliečia civilius gyventojus ir savivaldybių galimybes užtikrinti paslaugas.

    Tekste cituojami „The New Voice of Ukraine“ duomenys rodo ir darbo rinkos susitraukimą: 2021 metais dirbančių ukrainiečių buvo 17,4 mln., o 2026 metais šalies ekonomiką esą kuria mažiau nei 12 mln. žmonių.

    Tuo pat metu šalis perėjo į karo ekonomikos režimą. Jei 2021 metais išlaidos kariuomenei siekė apie 10 proc. BVP, tai 2026 metais gynybai skiriama jau 60 proc. BVP.

    Vienas ryškiausių pokyčių – vietinės karinės gamybos augimas. Kaip liepą teigė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, dabar šalies pramonė pagamina apie 10 mln. dronų per metus, kai 2021–2022 metais didelė jų dalis buvo importuojama.

    Tekste taip pat pažymima, kad bankų sistema Ukrainoje veikia be didesnių sutrikimų net karo sąlygomis, o vienos didesnių finansų institucijų atstovė yra nurodžiusi, jog vos vienas klientas nutraukė bendradarbiavimą dėl karo rizikos.

    Rusijai smogia atakos ir augantis sankcijų svoris

    Rusijos ekonomikai papildomą spaudimą kelia pastaraisiais mėnesiais suintensyvėję Ukrainos smūgiai kuro infrastruktūrai. „Reuters“ nurodo, kad dėl to Rusijos naftos perdirbimo sektoriaus pajėgumai sumažėjo maždaug 30 proc., o per savaitę sutrikdyta devynių iš 35 didžiausių šalies naftos perdirbimo gamyklų veikla.

    Dalis Rusijos regionų dėl šių sutrikimų įvedė degalų pardavimo ribojimus. Tekste remiamasi „Novaja Gazeta“ informacija, kad kai kuriose vietovėse „Rosneft“ degalinėse galima įsipilti tik ribotą kiekį – 30 litrų mieste ir 50 litrų kelionėje.

    Didėjant sankcijų poveikiui, išryškėja ir struktūrinės problemos. Tekste cituojamas rusų ekonomikos analitikas Viačeslavas Širajevs teigia, kad importo pakeitimo politika pasirodė nesėkminga, o vienas esminių Rusijos iššūkių – prarasta Europos rinka.

    Pasak jo, Rusijos eksporto stuburą sudaro dujos, nafta, metalurgija, mediena ir anglis, o kai kurios šių sričių jau balansuoja ties bankroto riba. Taip pat pabrėžiama disproporcija dujų prekyboje: Europa anksčiau pirkdavo apie 200 mlrd. kubinių metrų per metus, o į Kiniją esą keliauja ne daugiau kaip 30 mlrd. kubinių metrų per metus.

    Net jei derybos duotų rezultatų, karo metu patirti ekonominiai nuostoliai neatsistatys greitai. Ukrainai tai reiškia ilgą infrastruktūros atstatymo ir biudžeto stabilizavimo kelią, o Rusijai – besikeičiančią eksporto geografiją ir didėjančias sankcijų bei karo veiksmų pasekmes vidaus rinkoje.

  • Rusija „nedraugiškų šalių“ sąrašą pritaiko ir teismuose: paliečia turtą, skolas bei vaikų globą

    Rusija „nedraugiškų šalių“ sąrašą pritaiko ir teismuose: paliečia turtą, skolas bei vaikų globą

    Rusijos „nedraugiškų šalių“ sąrašas, pradėtas taikyti kaip atsakas į Vakarų veiksmus po plataus masto invazijos į Ukrainą, vis dažniau naudojamas ne tik užsienio ekonominėje politikoje. Pastaruoju metu jis persikelia ir į vidaus sritis – nuo teismų sprendimų iki nuosavybės bei finansinių įsipareigojimų.

    Kaip praneša „Euronews“, virtinė Rusijos dekretų ir teismų nutarčių šią kategoriją išplečia taip, kad ji ima turėti tiesioginių pasekmių ir pavieniams asmenims. Tai reiškia, kad šalių politinis statusas Maskvos akyse gali tapti argumentu sprendžiant įvairius ginčus.

    „Nedraugiškų“ valstybių sąrašas oficialiai įtvirtintas 2022 metų kovą – praėjus kelioms savaitėms nuo Rusijos pradėto plataus masto karo prieš Ukrainą. Į jį įtrauktos Jungtinės Valstijos, Jungtinė Karalystė, Kanada, Japonija, Pietų Korėja, Šveicarija, Ukraina, Australija, Naujoji Zelandija ir Europos Sąjungos valstybės narės.

    Iki šiol sąrašas dažniausiai sietas su ekonominiais sprendimais, tačiau dabar jis naudojamas ir kaip teisinis filtras sprendžiant klausimus, kurie įprastai turėtų būti vertinami pagal konkrečias bylos aplinkybes, o ne šalių tarpusavio santykių būklę.

    Teismų sprendimai ir vaikų globa

    Vienas ryškesnių pavyzdžių – Rusijos Aukščiausiojo Teismo sprendimas vaiko globos byloje, kuriame „nedraugiškų šalių“ kriterijus panaudotas kaip argumentas. Teismas nurodė, kad vaiko grąžinimas į Prancūziją galėtų prieštarauti jos interesams, be kita ko, dėl to, kad Prancūzija yra šiame sąraše.

    Byloje minimas Rusijos pilietis Aleksejus Jermakovas, kuris 2025 metų kovą su motinos sutikimu dukrą išsivežė dviejų savaičių atostogų į Turkiją ir Slovakiją, o balandį ją atgabeno į Rusiją. Vėliau mergina gavo Rusijos pilietybę, tačiau teismas atsisakė įpareigoti ją grąžinti į Prancūziją.

    Tekste pabrėžiama, kad tarptautinė praktika tokiose situacijose remiasi sutartimis dėl vaikų grąžinimo į įprastinę gyvenamąją vietą, tačiau Rusijos sprendimuose matyti nukrypimų nuo įprastų principų.

    Turtas, automobiliai ir skolos

    „Nedraugiškų šalių“ sąrašas vis dažniau minimas ir nuosavybės klausimuose. Valstybės Dūmoje remiamas įstatymo projektas numatytų galimybę Rusijoje registruoti automobilius, kurie iš „nedraugiškų“ šalių būtų pavogti arba neteisėtai išgabenti.

    Šio sumanymo šalininkai aiškina, kad taip užpildomos teisės spragos, atsiradusios nutrūkus bendradarbiavimui su Vakarų valstybėmis. Kritikai įspėja, jog tai silpnintų savininkų teisių apsaugą tose šalyse, iš kurių turtas būtų atsidūręs Rusijoje.

    Atskira byla parodė ir praktinę šios krypties reikšmę: Aukščiausiasis Teismas nurodė Vidaus reikalų ministerijai registruoti automobilį, kuris tarptautinėje duomenų bazėje buvo pažymėtas Kanados prašymu. Teismas konstatavo, kad vien įrašas tarptautiniame pavogtų transporto priemonių registre nėra pakankamas pagrindas atsisakyti registracijos Rusijoje.

    Tuo pačiu metu Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas yra sakęs, kad sprendimai dėl užsienio bendrovių turto Rusijoje perdavimo laikinam administravimui siejami su jų kilmės šalių buvimu „nedraugiškų“ sąraše. Tekste nurodoma, kad tokia priemonė palietė kelių tarptautinių bendrovių veiklą Rusijoje.

    Dar vienas pokytis – dekretas, pagal kurį asmenys, negalintys įrodyti Rusijos ar „draugiškos“ valstybės pilietybės arba pateikti leidimo gyventi, automatiškai priskiriami „nedraugiškų“ šalių asmenims. Tai gali turėti įtakos jų teisiniam statusui sprendžiant skirtingus klausimus.

    Be to, minima, kad kitas dekretas sudaro galimybes Rusijos skolininkams sulaikyti mokėjimus kreditoriams iš „nedraugiškų“ šalių. Tokiu būdu nukrypstama nuo įprasto sutartinių santykių šalių lygybės principo.

    Straipsnyje primenama, kad privatinės tarptautinės teisės standartai įprastai reikalauja ginčus spręsti pagal teisinius argumentus, o ne pagal šalių politinę priklausomybę. Taip pat pabrėžiama, kad kai kurios naujos praktikos kertasi su tarptautinėmis konvencijomis, kurias Rusija yra ratifikavusi, įskaitant 1980 metų Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų.

  • Iš Rusijos masiškai išvyksta gyventojai: į Gruziją, Armėniją ir Serbiją – rekordai per 17 metų

    Trečiąjį šių metų ketvirtį rusai itin gausiai vyko į Gruziją, Armėniją ir Serbiją – šios šalys fiksavo didžiausią atvykėlių iš Rusijos skaičių per 17 metų.

    Kaip skelbia nepriklausomas portalas „Wiorstka“, duomenys paremti Rusijos Federalinės saugumo tarnybos (FSB) pasienio tarnybos statistika. Joje registruojami visi iš šalies išvykstantys piliečiai, tačiau nenurodoma, kokiam laikui jie planuoja išvykti.

    Vien per liepą–rugsėjį į Gruziją išvyko 660 tūkst. Rusijos piliečių – tai 43 tūkst. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu metais anksčiau, kai buvo pasiektas ankstesnis rekordas.

    Į Armėniją trečiąjį ketvirtį atvyko 402 tūkst. rusų (metais anksčiau – 344 tūkst.). Tuo pat metu į Serbiją vyko daugiau nei 64 tūkst. rusų – maždaug 14 tūkst. daugiau nei pernai.

    Galima priežastis – kalbos apie mobilizaciją

    Portalo „Moscow Times“ vertinimu, vasarą išvykimų banga galėjo sutapti su Rusijoje plitusiomis kalbomis apie galimą naują mobilizacijos etapą. Teigiama, kad liepą su išvykimu iš šalies susijusių paieškų „Yandex“ sistemoje buvo daugiausia nuo 2023 metų pradžios.

    Daugiausia dėmesio, pasak publikacijos, žmonės skyrė galimybėms persikelti į šalis, į kurias galima nuvykti be vizos.

    Tekste taip pat primenama, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis liepos pabaigoje viešai kalbėjo apie galimus Kremliaus planus vykdyti antrą mobilizacijos bangą. Jo teigimu, Maskva esą galėtų siekti į kariuomenę pritraukti nuo 300 iki 500 tūkst. karių.

    Šie skaičiai ir paaiškinimai kol kas neatsako į esminį klausimą – kiek iš išvykusiųjų ketina grįžti, o kiek planuoja ilgesnį laiką gyventi užsienyje. Vis dėlto pati statistika rodo išskirtinį judėjimo mastą, kokio regione nematyta beveik du dešimtmečius.

  • Ukraina smogė antrai pagal dydį Rusijos naftos perdirbyklai, plečiasi degalų normavimas

    Ukraina smogė antrai pagal dydį Rusijos naftos perdirbyklai, plečiasi degalų normavimas

    Ukrainos dronai pirmadienį smogė Kirišių naftos perdirbimo gamyklai KINEF Leningrado srityje Rusijoje – kilo dideli gaisrai, apgadinti trys pagrindiniai naftos perdirbimo įrenginiai.

    Apie tai praneša „Euronews“. Leningrado srities gubernatorius Aleksandras Drozdenka teigė, kad oro gynyba regione numušė 113 dronų, tačiau vieno nuolaužos pataikė į daugiabučio stogą Vsevoložske ir pražudė vieną gyventoją.

    KINEF yra didžiausia naftos perdirbykla šiaurės vakarų Rusijoje ir antra pagal dydį šalyje po Omsko įmonės. Ji priklauso „Surgutneftegaz“ grupei ir per metus perdirba apie 18 mln. tonų naftos – maždaug 7 proc. visų Rusijos perdirbimo pajėgumų.

    Gamykla gamina benziną, dyzeliną, aviacinį žibalą, mazutą, bitumą ir kitus naftos chemijos produktus, taip pat tiekia aviacinį kurą Sankt Peterburgo Pulkovo oro uostui.

    Degalų pardavimai ribojami regionuose

    Tuo pat metu Rusijos valstybinė naftos bendrovė „Rosneft“ paskelbė apribojanti benzino ir dyzelino pardavimus savo degalinėse. Rusijos žiniasklaida nurodo, kad ribojimai įsigaliojo Karelijoje, Buriatijoje, Užbaikalės krašte, taip pat Novosibirsko, Archangelsko ir Penzos srityse.

    Miestuose vieno apsipirkimo metu pirkėjams leidžiama įsigyti iki 30 litrų benzino, o magistralėse nustatyta 50 litrų riba. Krasnojarsko krašte taikomi atskiri limitai: iki 30 litrų AI-95, iki 50 litrų AI-92 ir iki 100 litrų dyzelino vienam klientui.

    Leningrado srities valdžia taip pat rekomendavo degalinėms riboti benzino pardavimą iki 30 litrų, o dyzelino – iki 50 litrų per vieną operaciją.

    KINEF, kaip ir kiti strateginiai objektai, ne kartą buvo atakuota nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios 2022 metų vasarį. „Surgutneftegaz“ 2025 metais buvo įtraukta į Europos Sąjungos, JAV ir Jungtinės Karalystės sankcijų sąrašus.

    Abi pusės skelbia apie naujas atakas

    Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad per naktį virš 14 regionų ir okupuoto Krymo numušė 430 Ukrainos dronų. Šių teiginių nepriklausomai patikrinti nepavyko.

    Ukrainos karinės oro pajėgos tuo metu skelbė, kad nuo pirmadienio vakaro Rusija paleido 317 „Shahed“ tipo dronų, įskaitant 105 reaktyvinius variantus, taip pat „Banderol/Dan-T“, „Gerbera“ ir imitacinius dronus. Pasak Ukrainos, 276 jų buvo numušti.

    Ukrainos duomenimis, smūgių padariniai fiksuoti 31 vietoje, dar devyniose vietose žalą sukėlė krentančios nuolaužos. Odesoje drono smūgis į maisto sandėlį pirmadienio rytą nusinešė trijų žmonių gyvybes, vienas žmogus buvo sunkiai sužeistas.

    Dar du žmonės žuvo ir septyni buvo sužeisti per atakas Dnipropetrovsko srityje, o Charkivo srityje per naktines atakas sužeisti devyni žmonės, tarp jų ir vaikai. Zaporižios mieste ir apylinkėse sužeisti šeši asmenys, tarp jų – vienas vaikas.

    Poltavos srityje, Kremenčuke, per drono ataką sužeisti septyni žmonės, tarp jų – 16-metis, o atakoje sunaikintas vaikų su negalia reabilitacijos centras. Sumuose per smūgį, pataikiusį į jų automobilį, sužeisti trys energetikai.

    Taip pat pranešta, kad Kamyšivachoje gelbėtojų komandos dronais buvo atakuotos tris kartus, kai tvarkė lapkričio 2 dieną įvykusio smūgio padarinius. Šiame incidente žuvo 55 žmonės, o po griuvėsiais dar gali būti įstrigę iki 19 asmenų.

  • Trumpas: karo Ukrainoje pabaiga arti, bet šalis turės „kiek pasikeitusį kontūrą“

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė manantis, kad karas Ukrainoje gali baigtis netrukus, tačiau pati Ukraina po to esą turės „kiek pasikeitusį kontūrą“.

    Apie tai jis kalbėjo sekmadienį duotame interviu televizijai CBS laidoje „60 Minutes“. Trumpas taip pat sakė nemanantis, jog Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas jį klaidina.

    Paklaustas, kuo labiau pasitiki – V. Putinu ar Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, – Trumpas vengė rinktis vieną pusę. Jis teigė sutariantis su abiem lyderiais.

    Konkretų, ką turėtų reikšti jo minima Ukrainos „kontūro“ kaita, Trumpas neįvardijo. Vis dėlto jis pabrėžė tikįs, kad susitarimas dėl karo užbaigimo yra „arti“.

    Trumpas: „Ukraina pakeis kontūrą“

    Interviu metu Trumpas sakė, kad „niekas nebuvo toks griežtas Rusijai kaip jis“ ir dar kartą pakartojo nuomonę, jog V. Putinas jo neapgaudinėja.

    Jis taip pat užsiminė apie ankstesnį susitikimą, kuriame, anot jo, Rusijai buvo parodyta „didelė nepagarba“, tačiau plačiau nepaaiškino, ką turėjo omenyje.

    Derybos Abu Dabyje ir Europos vaidmuo

    Tuo metu pranešama, kad lapkričio 10 ir 11 dienomis Rusija ir Ukraina turėtų surengti derybas Abu Dabyje, dalyvaujant JAV delegacijai.

    Trumpas yra sakęs, jog tikisi „labai didelio susitarimo“, kuris galėtų paliesti ne tik Ukrainą, bet ir visą Europą. Vis dėlto Kremlius nurodo, kad pačios derybos būtų trišalės – Rusijos ir Ukrainos, tarpininkaujant Jungtinėms Valstijoms.

    Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas teigė, kad europiečiai galėtų derinti pozicijas su amerikiečiais ir ukrainiečiais kitais kanalais, tačiau prie pagrindinio derybų stalo jie nebūtų kviečiami.

  • Rusija Baltijoje testuoja NATO ribas: „pamesti“ dronai ir smūgiai kritinei infrastruktūrai

    Rusija Baltijos jūroje jau dabar vykdo hibridinį karą, kuriuo tikrina NATO valstybių atsparumo ribas. Tam pasitelkiami ne tik dronai, bet ir oro erdvės pažeidimai, veiksmai prieš kritinę infrastruktūrą ar vadinamoji „šešėlinė flotilė“.

    Apie tai rašo Lenkijos „Gazeta Wyborcza“, primindama, kad Maskva hibridines priemones naudoja prieš Vakarų šalis, remiančias Ukrainą, o Baltija tam tapo viena patogiausių erdvių.

    Kaip galimų veiksmų pavyzdžiai minimi „pamesti“ dronai, povandeninės infrastruktūros trikdymas ar jūros dugno žvalgyba. Tokie incidentai dažnai atsiduria pilkojoje zonoje – jie nėra atvira karinė ataka, bet gali kelti riziką laivybai ir strateginiams objektams.

    Reaguodamos į šią grėsmę, NATO šalys stiprina patruliavimą ir teisinį reguliavimą. Lenkijos atvejis išskiriamas kaip vienas griežčiausių aljanse, nes numato aiškesnes galimybes panaudoti jėgą, kai kyla tiesioginis pavojus objektams jūroje.

    Hibridinės priemonės Baltijos jūroje

    Tekste primenama, kad Rusija gali veikti įvairiomis priemonėmis, kurios formaliai ne visada prilygsta karo veiksmams. Tarp jų įvardijami kasdieniai hibridiniai incidentai, oro erdvės pažeidimai, „pamesti“ dronai, kritinės infrastruktūros pažeidimai ir „šešėlinės flotilės“ naudojimas.

    Tokie veiksmai aljansui sukuria dilemą: demokratinės valstybės laikosi teisės normų ir procedūrų, o tai riboja greitą ir griežtą atsaką į provokacijas, kurios specialiai vykdomos ties teisinių apibrėžimų riba.

    Kaip platesnio konteksto detalė minimas ir NATO paviešintas naktinio matymo priemonėmis darytas vaizdas, kuriame matyti sovietinės konstrukcijos Kilo tipo povandeninio laivo fragmentas. Panašūs epizodai naudojami pabrėžti, kad Rusijos karinis aktyvumas stebimas ne tik Baltijoje.

    Lenkija išsiskiria griežtesnėmis taisyklėmis

    Ośrodek Studiów Wschodnich (OSW) analitikai teigia, kad iš NATO šalių Lenkija yra įtvirtinusi toliausiai siekiančias nuostatas, leidžiančias panaudoti jėgą. Tai siejama su pernai priimtu teisės aktu „Bezpieczny Bałtyk“.

    Šios nuostatos numato galimybę atidengti ugnį, jei išskirtinėje ekonominėje zonoje kyla tiesioginis pavojus kritinei infrastruktūrai. Pabrėžiama, kad kitos Baltijos regiono valstybės neturi tokio plataus reguliavimo.

    NATO misija ir planai Gdynėje

    OSW ekspertas Piotras Szymańskis nurodo, kad įgyvendinus NATO misiją „Baltic Sentry“ 2025 metais, hibridiniai išpuoliai Baltijos jūroje pastebimai aprimo. Misija apima nuolatinį akvatorijos patruliavimą aljanso laivais.

    Taip pat pažymima, kad 2028 metais CTF bazė dvejiems metams turėtų būti perkelta į Gdynę. Lenkijos pusė tai sieja su poreikiu stiprinti svarbių jūrinių investicijų ir infrastruktūros apsaugą.

    Tarp objektų, kuriems reikalinga nuolatinė apsauga, minimi „Baltic Pipe“, jūrinio vėjo energetikos projektai, povandeninis kabelis į Švediją ir Naftoportas Gdanske.

  • NATO keičia strategiją: svarstoma galimybė smogti Rusijos Karaliaučiaus sričiai

    Karaliaučiaus sritis, Rusijos eksklavas Baltijos regione, NATO rytiniame flange laikoma vienu iš didžiausių karinių rizikos židinių – grėsmė siejama ne tik su Lenkijos ir Lietuvos, bet ir su platesniu Europos saugumu.

    Kaip skelbia portalas WNP, pastaraisiais metais Aljansas peržiūrėjo požiūrį į šį regioną ir planavime vis aiškiau numato scenarijų, kuriame konflikto atveju galėtų būti vykdomi intensyvūs konvenciniai smūgiai į Karaliaučiaus srityje esančius taikinius.

    Tekste pabrėžiama, kad įtampa didėja ne vien dėl pačios militarizacijos: aptariami ir galimi sabotažo bei diversijų pavojai prie sienos, taip pat elektroninės kovos priemonių keliamas poveikis regione.

    Karaliaučiaus sritis vadinama itin stipriai įtvirtintu Rusijos kariniu placdarmu, iš kurio, pasitelkiant oro gynybą, raketines sistemas ir Baltijos laivyną, būtų siekiama riboti NATO veiksmus Baltijos jūros regione.

    Įtampa prie sienos ir pranešimai apie galimas provokacijas

    Publikacijoje rašoma, kad Lenkijos ir sąjungininkų tarnybos yra perspėjusios apie galimus sabotažo, diversijų ir atakų prieš kritinę infrastruktūrą scenarijus, siejamus su veikėjais iš Karaliaučiaus srities.

    Tarp minimų pastarųjų savaičių epizodų – situacijos prie sienos, kai fiksuoti įtartini asmenys, tačiau jie sienos nekirto ir niekas nebuvo sulaikytas. Tai pristatoma kaip vienas iš signalų, kodėl pasienis tapo sustiprintos stebėsenos zona.

    Lenkijos pusė, anot teksto, į pasienį siuntė papildomas pajėgas – policijos pareigūnus, kontrteroristinius vienetus ir specialiųjų operacijų karius. Operacijų tikslas įvardijamas kaip grėsmių identifikavimas ir prevencija.

    Radarai, elektroninė kova ir GPS trikdžiai Baltijoje

    Vienu iš labiausiai nerimą keliančių faktorių įvardijami Karaliaučiaus srityje dislokuojami radarai ir radioelektroninės kovos infrastruktūra. Tekste minima, kad netoli Lenkijos sienos įrengtos didelės antenų sistemos, skirtos aptikti taikinius dideliais atstumais.

    Taip pat teigiama, jog regiono elektroninės kovos priemonės ne kartą buvo siejamos su GPS signalų trikdymu Baltijos jūros erdvėje ir aplinkinėse šalyse, įskaitant Baltijos valstybes ir Lenkiją.

    Be to, aprašomos priemonės, skirtos žvalgybai ir ryšių trikdymui – jos, anot straipsnio, sudaro svarbią platesnės Rusijos karinės sistemos dalį šiame eksclave.

    Raketos, oro gynyba ir Baltijos laivynas

    Karaliaučiaus sritis pristatoma kaip vienas labiausiai militarizuotų Rusijos regionų. Jo oro gynybos branduolį, kaip nurodoma tekste, sudaro kelių sluoksnių sistema su S-400 ir „Pancyr-S1“ kompleksais, taip pat tolimojo nuotolio radarais.

    Publikacijoje rašoma, kad čia dislokuoti ir raketiniai pajėgumai, įskaitant „Iskander“ sistemas, kurios, priklausomai nuo versijos, gali turėti skirtingą nuotolį ir būti pritaikytos branduolinėms galvutėms gabenti.

    Taip pat minimas Baltijos laivynas: pagrindinė jūrų bazė yra Baltijske, o vadovybė – Karaliaučiuje. Tarp pajėgumų įvardijami laivai su sparnuotosiomis raketomis „Kalibr“.

    NATO strategijos posūkis: smūgiai į agresoriaus gilumą

    Esminiu pokyčiu tekste įvardijama NATO viešai pristatyta „pergalės teorija“, kuri numato ne tik priešo puolimo stabdymą, bet ir galimybę, prireikus, smogti į taikinius, kurie palaiko, valdo ar užtikrina agresoriaus veiksmus.

    Tai reiškia, kad Rusijos atakos prieš NATO šalį atveju Karaliaučiaus srityje esantys raketiniai daliniai, oro gynyba ir karinis jūrų komponentas galėtų tapti vienais pirmųjų konvencinių smūgių taikinių.

    Kartu primenama ir Maskvos reakcija: tekste cituojama, kad Kremlius šią koncepciją traktuoja kaip grėsmę, o Rusijos vadovas yra pareiškęs, kad esą puolimo prieš Karaliaučiaus sritį atveju būtų atsakyta visomis turimomis priemonėmis, įskaitant branduolines.

    Straipsnyje pažymima, kad kai kurios idėjos, pavyzdžiui, leidimas smogti pirmiems, NATO lygiu nėra priimtos, tačiau bendra kryptis apibūdinama kaip tolstanti nuo vien tik gynybinės logikos: konflikto atveju siekiama greitai perkelti spaudimą į agresoriaus pajėgumus ir jų užnugarį.

    Teksto pabaigoje akcentuojama, kad Karaliaučiaus klausimas neapsiriboja vien Suvalkų koridoriumi – regionas vertinamas kaip platforma, galinti projektuoti grėsmę gerokai toliau į Europą, o tai didina spaudimą ieškoti priemonių rizikai mažinti.

  • Putino įtaka Afrikoje auga, o Lenkija taikosi į milijardinius projektus: ką planuoja KUKE

    Rusija aktyviai stiprina savo įtaką Afrikoje, derindama politiką, prieigą prie žaliavų ir karinį bendradarbiavimą. Tuo pat metu ir Lenkija siekia didesnio vaidmens žemyne – projektų, kuriuose ji derasi dėl dalyvavimo per eksporto kreditų draudiką KUKE, vertė per artimiausius dvejus metus gali siekti bent 10 mlrd. JAV dolerių.

    Apie tai rašo Lenkijos portalas WNP, apžvelgdamas Maskvoje vykusį trečiąjį Rusijos ir Afrikos šalių viršūnių susitikimą. Jame dalyvavo 48 Afrikos valstybių delegacijos, o renginio metu pasirašyta 146 dokumentai – 92 susitarimai ir 54 memorandumai.

    Susitikime priimta baigiamoji deklaracija, dokumentas dėl bendradarbiavimo civilinėse dirbtinio intelekto taikymo srityse ir 2027–2029 metų veiksmų planas. Susitarimų paketas apėmė prekybą, investicijas, energetiką, infrastruktūrą, švietimą ir saugumą.

    Nors politinis mobilizavimas atrodo įspūdingai, ekonominėje konkurencijoje Rusija Afrikoje gerokai atsilieka nuo Europos Sąjungos ir Kinijos. Vis dėlto Maskva bando atsiremti į istorinius ryšius bei dalies Afrikos šalių skeptišką požiūrį į buvusias kolonijines valstybes.

    Maskvos kortos: žaliavos, energetika ir balsai JT

    Rusijos strategijoje ryškiai matomas žaliavų ir energetikos komponentas, įskaitant branduolinės energetikos kryptį. Maskva siekia įsitvirtinti sektoriuose, kurie Afrikos valstybėms laikomi strateginiais, o tai kartu reiškia ir didesnę politinę įtaką.

    Vienas iš konkrečių susitikimo padarinių – susitarimai su Mali dėl mineralinių išteklių žvalgybos. Rusijos valstybinė įmonė „Rosgeologija“ per dukterinę bendrovę pasirašė sutartis dėl dviejų teritorijų skaitmeninių geologinių žemėlapių parengimo ir sistemos, skirtos geologiniams duomenims, licencijoms bei kasybos sektoriaus priežiūrai valdyti.

    Mali yra tarp svarbiausių Afrikos aukso gamintojų, taip pat plėtoja su ličio gavyba susijusius projektus – šis metalas svarbus baterijų gamybai. Nors minėti susitarimai dar nesuteikia tiesioginių teisių eksploatuoti telkinių, jie gali palengvinti kelią vėlesniems dalyvavimo kasybos projektuose žingsniams.

    Rusija akcentuoja ir geopolitinę Afrikos svarbą: tai 54 Jungtinių Tautų narės, kurių balsai reikšmingi tarptautinėse institucijose. Be to, Afrikos Sąjunga, vienijanti visas žemyno valstybes, neseniai tapo G20 nare.

    Lenkijos ambicijos: KUKE vaidmuo ir 10 mlrd. dolerių riba

    Augant Afrikos investiciniams poreikiams, ypač transporto, energetikos, sveikatos apsaugos ir švietimo infrastruktūros srityse, šansų mato ir Lenkijos įmonės. Jų plėtroje vis didesnę reikšmę įgauna Eksporto kreditų draudimo korporacija KUKE.

    Tekste nurodoma, kad 2026 metų pirmąjį pusmetį pagal programą „Shop in Poland“ KUKE padidino įsitraukimą Afrikoje beveik 7 mlrd. zlotų. Dabar institucija derasi dėl keliolikos sandorių, kurių bendra vertė per artimiausius dvejus metus gali siekti mažiausiai 10 mlrd. JAV dolerių.

    Programos mechanizmas grindžiamas užsienio investicijų finansavimo grąžinimo draudimu, kartu keliant sąlygą, kad projektus įgyvendinant dalyvautų ir Lenkijos įmonės – kaip tiekėjai ar subrangovai. Tokiu būdu firmoms paprasčiau įsitraukti į didelius tarptautinius projektus, kuriuos vienoms pasiekti būtų gerokai sudėtingiau.

    Tarp KUKE remiamų iniciatyvų minimi Tanzanijoje statoma geležinkelio linija ir Lagos uostų modernizacija Nigerijoje. Taip pat įvardijami projektai medicinos infrastruktūrai Dramblio Kaulo Krante ir švietimo infrastruktūrai Angoloje.

    Ką lemia kolonijinės praeities nebuvimas ir valstybės parama

    Tarptautinių santykių ekspertė dr. Małgorzata Bonikowska pabrėžia, kad Rusijos aktyvumas Afrikoje turi istorinių paralelių – dar Šaltojo karo laikais Sovietų Sąjunga žemyne buvo itin aktyvi, ypač dekolonizacijos laikotarpiu. Pasak jos, tuomet, kaip ir dabar, už veiksmų pirmiausia stovėjo geopolitinis interesas.

    Lenkijai vienu iš privalumų įvardijamas kolonijinės praeities nebuvimas, kuris kai kuriose Afrikos valstybėse vis dar apsunkina Vakarų Europos šalių įvaizdį. Tačiau, anot ekspertės, to nepakanka – Vakarų konkurentai turi gilias istorines ekonomines jungtis, stiprius prekės ženklus, nuolatinį vietinį buvimą ir gerai veikiančius kontaktų kanalus.

    Dar viena kliūtis, kurią akcentuoja pašnekovė, – nepakankamai stiprus valstybės paramos „paketas“ dideliems kontraktams. Jos vertinimu, vien finansinių instrumentų neužtenka: reikalinga aktyvi ekonominė diplomatija ir politinė parama tiek valstybinėms, tiek privačioms įmonėms.

    Ekspertė atkreipia dėmesį, kad didžiosiose Europos ekonomikose valstybės institucijų įsitraukimas į įmonių užsienio plėtrą yra įprasta praktika. O Lenkijos atveju KUKE augantis aktyvumas Afrikoje rodo, jog įrankių daugėja, bet sėkmę, jos teigimu, nulems ir platesnė strategija.

  • Putino aplinka taikosi į „Coca-Cola“ turtą Rusijoje: aktyvai vertinami 12 mlrd. zl.

    Rusijoje esantis „Coca-Cola“ turtas gali atsidurti Kremliaus rankose – įmonės aktyvai šalyje vertinami 12 mlrd. Lenkijos zlotų. Dėl jų perėmimo į Vladimirą Putiną kreipėsi Altajaus krašto deputatas ir verslininkas Vadimas Smaginas.

    Kaip teigiama, tai būtų dar vienas žingsnis platesniame procese, kai Rusija perima užsienio bendrovių turtą, jei jos po invazijos į Ukrainą liko veikti šalies rinkoje. Minima, kad prašymas susijęs su „Coca-Cola“ verslu Rusijoje – bendrovėmis „Multon JSC“ ir „Multon Partners LLC“.

    Pasak publikacijos, V. Smaginas nėra atsitiktinis veikėjas: jis siejamas su vietiniu alaus ir gaiviųjų gėrimų gamintoju „Boczkari“ ir anksčiau jau dalyvavo panašiuose perėmimuose. Rusijos žiniasklaidoje skelbiama, kad jo iniciatyva gali turėti realių šansų sulaukti palankaus sprendimo.

    Istorija išryškina ir kitą problemą: nors po 2022 metų invazijos „Coca-Cola“ skelbė pasitraukianti iš Rusijos, realybėje jos buvimas rinkoje, kaip aprašoma, galėjo tęstis per struktūrinius ir prekės ženklų pokyčius.

    Kas ir kodėl siekia perimti „Coca-Cola“ turtą

    Kalbama apie „Coca-Cola“ verslą Rusijoje, kuris iki 2022 metų buvo susijęs su gėrimų išpilstymu ir platinimu šalyje. Šių aktyvų vertė, kaip nurodoma, siekia apie 250 mlrd. rublių, tai yra maždaug 12 mlrd. zlotų.

    Publikacijoje teigiama, kad V. Smaginas finansiškai remia Rusijos invaziją į Ukrainą, o perimamuose versluose uždirbtos lėšos esą gali būti nukreipiamos šiai veiklai. Tai pateikiama kaip viena priežasčių, kodėl jo prašymas gali būti vertinamas palankiai.

    Kaip atrodė „pasitraukimas“ iš Rusijos rinkos

    Oficialiai teigiama, kad „Coca-Cola“ iš Rusijos pasitraukė netrukus po 2022 metų invazijos į Ukrainą. Tačiau aprašoma schema rodo, kad veikla galėjo būti tęsiama pasikeitus organizacinei struktūrai ir produktų portfeliui.

    Pasak teksto, iš parduotuvių lentynų dingo tarptautiniai prekių ženklai „Coca-Cola“, „Fanta“ ir „Sprite“, o jų vietoje atsirado vietiniai analogai. Gamyba, kaip rašoma, vyko tose pačiose gamyklose, tik jau po kitos įmonės pavadinimu – Rusijos padalinys buvo pervadintas į „Multon Partners“.

    Taip pat minima, kad Rusijos valdžia vėliau apribojo galimybes išvežti lėšas į užsienį. Dėl to, kaip nurodoma, Rusijos sąskaitose yra įšaldyta 1 mlrd. eurų.

    Tekste teigiama, kad originalūs gėrimai į Rusiją gali patekti ir per vadinamąjį paralelinį importą – iš kaimyninių šalių, pavyzdžiui, Kazachstano. Be to, minima, jog Rusijos patentų tarnyboje esą teikiamos paraiškos dėl prekių ženklų apsaugos.

    Kremliaus perėmimų schema: minimas ir CanPack pavyzdys

    Publikacijoje situacija su „Coca-Cola“ lyginama su kitu atveju – CanPack aktyvų perėmimu Rusijoje. Teigiama, kad ši istorija esą atskleidžia jau išbandytą mechanizmą, kaip užsienio bendrovių turtas gali būti perrašomas vietiniams subjektams.

    Minima, kad CanPack atveju pagrindu tapo dekretas, kurį V. Putinas pasirašė 2025 metų gruodžio 31 dieną, o 2026 metų rugsėjį perėmimas jau buvo įvykęs. Oficialiai tai aiškinta vartotojų politikos ir spekuliacijos argumentais, tačiau tekste teigiama, kad tikroji priežastis siejama su įmonės kritika Rusijos agresijai Ukrainoje.

    Pasak publikacijos, CanPack akcijos buvo perkeltos į įmonę „StalElement“, o vėliau paskelbta apie tariamą pardavimą už 122 mln. JAV dolerių. Taip pat nurodoma, kad dalis lėšų buvo pervesta fondui „Front Ludowy. Wszystko dla Zwycięstwa!“, kuris, kaip rašoma, tiesiogiai remia karo veiksmus.

    Autoriai daro išvadą, kad galimas „Coca-Cola“ aktyvų perėmimas atitiktų tą pačią logiką: užsienio kapitalo turtas tampa įrankiu finansuoti valstybės prioritetus, įskaitant karo tęsimą.

  • Maskva pratęsė dyzelino eksporto draudimą iki 2027 metų sausio pabaigos

    Rusijos vyriausybė pratęsė laikiną dyzelino eksporto draudimą iki 2027 metų sausio 31 dienos. Sprendimas apima ir laivų kurą bei kai kuriuos iš Rusijos eksportuojamus dyzelinius tepalus.

    Kaip skelbiama vyriausybės pranešime, šis žingsnis priimtas siekiant „išlaikyti stabilumą vidaus degalų rinkoje“. Tai rodo, kad Maskvai vis sunkiau suvaldyti degalų pasiūlą šalies viduje.

    Tekste pažymima, kad Rusijos degalų rinką spaudžia Ukrainos smūgiai naftos perdirbimo gamykloms, dėl kurių mažėja kuro gamybos pajėgumai. Vertinimai rodo, kad dyzelino gamyba galėjo sumažėti net 30–50 proc.

    Dėl to Rusija iš degalų eksportuotojos kai kuriais atvejais tapo importuotoja, o eksporto ribojimai tampa priemone apsaugoti vidaus rinką nuo trūkumo ir kainų šuolių.

    Ką apima draudimas ir iki kada jis galios

    Bendras degalų eksporto ribojimas Rusijoje galioja iki kitų metų sausio pabaigos. Tačiau tiesioginiams dyzelino, laivų kuro ir dyzelinių tepalų gamintojams apribojimas anksčiau buvo nustatytas iki 2026 metų spalio 31 dienos.

    Dabar būtent ši tvarka pratęsta iki 2027 metų sausio 31 dienos, taip išplečiant laikotarpį, kurį Rusija stengsis kontroliuoti dyzelino išvežimą į užsienio rinkas.

    Propagandinis kontekstas ir eksportas į JAV

    Rusijos vicepremjero Aleksandro Novako buvo klausiama, ar dyzelinas bus tiekiamas Jungtinėms Valstijoms. Tekste minima, kad tai buvo siejama ir su propagandiniu siekiu parodyti, jog Rusija neturi problemų su degalais.

    A. Novakas teigė, kad dyzelinas į Ameriką gabenamas pagal sutarties sąlygas ir tokios tiekimo apimtys nepažeidžia teisės aktų.

    Pagal Rusijos pateiktus duomenis, spalį dyzelino eksportas į pasaulio rinkas iš viso siekė 510 tūkst. tonų. Tolimesnis eksporto lygis, kaip nurodoma, priklausys nuo einamosios situacijos.