Tag: Rusija

  • Rusija nebesusitvarko su dronais? Į kovą metami net eksperimentiniai naikintuvai MiG-35

    Rusija nebesusitvarko su dronais? Į kovą metami net eksperimentiniai naikintuvai MiG-35

    Pranešimai, kad Rusija prieš Ukrainos bepiločius orlaivius pradėjo naudoti net ir riboto skaičiaus naikintuvus MiG-35, rodo didėjantį spaudimą oro gynybai toli nuo fronto. Apie tokių orlaivių įtraukimą į perėmimo užduotis viešai skelbė su Ukrainos aviacija siejamos stebėsenos bendruomenės, tačiau nepriklausomo patvirtinimo, kiek dažnai tai vyksta, kol kas nėra.

    Skelbiama, kad perėmimo misijose dalyvauja ir MiG-29, o MiG-35 minimas kaip papildomas resursas, naudojamas atremti masines atakas prieš objektus dideliu atstumu nuo kontaktinės linijos. Viešojoje erdvėje pasirodė ir nuotraukų, kuriose matomas pilotas MiG-35 kabinoje, tačiau jų kontekstas ir misijų detalės nėra patikrinamos iš atvirų duomenų.

    Kas yra MiG-35?

    MiG-35 yra daugiafunkcis Rusijos naikintuvas, pristatytas 2017 metais kaip MiG-29 evoliucija. 2018 metais Rusijos gynybos ministerija paskelbė pasirašiusi sutartį dėl tiekimo, o gamintojas akcentavo didesnį nuotolį, modernesnę avioniką ir platesnes kovines galimybes.

    Pagal gamintojo deklaracijas, MiG-35 nuotolis, palyginti su MiG-29, gali būti maždaug 50 proc. didesnis, o ginkluotės apkrova siekia iki 6 500 kilogramų devyniuose išorinės pakabos taškuose. Orlaivyje įdiegti modernizuoti RD-33MK varikliai, kurie turėtų gerinti patikimumą ir eksploatacines savybes.

    Kodėl naikintuvas gali būti naudojamas prieš dronus?

    Vienas svarbiausių MiG-35 elementų yra aktyvios elektroninės fazuotos gardelės AESA radaras, kurio galimybės teoriškai tinka oro erdvės paieškai ir taikinių sekimui. Gamintojo teigimu, radaras gali vienu metu sekti iki 30 oro taikinių maždaug iki 160 kilometrų atstumu ir leisti atakuoti šešis prioritetinius.

    Vis dėlto reali dronų aptikimo ir perėmimo sėkmė priklauso nuo daugelio aplinkybių: taikinio dydžio, skrydžio aukščio, greičio, maršruto, meteorologinių sąlygų ir radioelektroninės kovos fono. Mažų, lėtai skrendančių ir žemai skrendančių bepiločių aptikimas dažnai yra sudėtingesnis nei didesnių orlaivių, todėl vien deklaruojamų radaro parametrų nepakanka įvertinti efektyvumui.

    Ribota gamyba ir neaiškus panaudojimo mastas

    Nors projektas buvo pristatomas ambicingai, MiG-35 taip ir netapo masiškai gaminamu orlaiviu. Remiantis gynybos temomis rašančių leidinių vertinimais, viešai identifikuojamų egzempliorių skaičius yra labai nedidelis, o dalis jų siejama su bandomąja ar eksperimentine serija.

    Jei MiG-35 iš tiesų naudojami dronų perėmimui, tai gali reikšti, kad Rusija ieško papildomų būdų užlopyti oro gynybos spragas, kai atakos vykdomos dideliu mastu ir skirtingais maršrutais. Tačiau be patikimų duomenų apie skrydžių skaičių, dislokacijos vietas ir numuštų taikinių statistiką, tokias išvadas reikia vertinti atsargiai.

    MiG-35 gali nešti įvairią ginkluotę oro taikiniams ir antžeminiams objektams, įskaitant artimojo nuotolio R-73, vidutinio nuotolio R-27 ir radariniu būdu valdomas R-77 raketas, taip pat „oras–žemė“ šeimos šaudmenis. Toks universalumas teoriškai leidžia orlaivį naudoti skirtingoms užduotims, tačiau dronų medžioklė naikintuvais paprastai laikoma brangiu sprendimu, lyginant su specializuotomis oro gynybos priemonėmis.

  • Kwaśniewskis be užuolankų sukritikavo Nawrockį: Rusijos grėsmė auga, o mėnesiai bus kritiniai

    Buvęs Lenkijos prezidentas Aleksanderis Kwaśniewskis sukritikavo Karolo Nawrockio teiginius, esą valdžia „platina baimę“ dėl galimo Rusijos puolimo. Jo vertinimu, tokia pozicija klaidina, nes saugumo aplinka regione pastaraisiais metais nuosekliai prastėja, o Rusija sąmoningai kelia įtampą.

    Nawrockis viešai tvirtino nematantis „drastiško“ Rusijos grėsmės pokyčio ir akcentavo, kad vertinimai esą iš esmės nesikeitė. Kwaśniewskis šiai minčiai nepritarė ir pabrėžė, jog grėsmės lygis nėra toks pats kaip prieš metus ar dvejus.

    Grėsmė, pasak jo, didėja

    Kwaśniewskio teigimu, Rusijos keliama rizika Lenkijai ir visam NATO rytiniam sparnui auga palaipsniui, bet kryptingai. Jis siejo tai su besitęsiančiu karu Ukrainoje, didesniu kariniu spaudimu regione ir vis dažnesniais hibridinio poveikio elementais.

    „Karolas Nawrockis klysta, nes Rusijos grėsmė sistemingai didėja ir yra sąmoningai eskaluojama“, – sakė Aleksanderis Kwaśniewskis.

    Buvęs prezidentas taip pat atkreipė dėmesį, kad apie didesnį budrumą viešai kalba ir Lenkijos sąjungininkai. Jo teigimu, žvalgybos bei gynybos institucijų vertinimai vis dažniau akcentuoja ilgalaikę, o ne trumpalaikę riziką.

    Karas Ukrainoje gali pasiekti lūžį

    Komentuodamas padėtį fronte, Kwaśniewskis pabrėžė, kad artimiausi mėnesiai gali tapti ypač svarbūs Rusijos karo prieš Ukrainą eigai. Jo vertinimu, Rusija didina spaudimą, o Ukrainos oro gynybos ir amunicijos poreikis išlieka vienas jautriausių veiksnių.

    „Artimiausi mėnesiai bus kritiniai, nes Rusija naudoja daugiau balistinių raketų, o Ukraina ne visada turi pakankamai priemonių joms numušti“, – sakė Aleksanderis Kwaśniewskis.

    Tiesioginė ataka prieš NATO mažai tikėtina

    Vis dėlto buvęs Lenkijos vadovas atskyrė augančią įtampą nuo tiesioginio karo scenarijaus Lenkijoje. Jo nuomone, tikimybė, kad Rusija imtų atvirai pulti NATO valstybes tankais, lėktuvais ar dronais, šiuo metu išlieka maža.

    Kwaśniewskis pabrėžė, kad būtent dėl to svarbiausia išlaikyti blaivų vertinimą: nepanikuoti, bet ir nenurašyti grėsmės kaip neva nepasikeitusios. Pasak jo, karas Ukrainoje rodo, kaip greitai situacija gali kisti, kai agresorius nuosekliai didina spaudimą.

  • NATO sunerimo Rusijos „atostogų namai“: įtartini pirkiniai prie bazių ir Lietuvoje

    NATO sunerimo Rusijos „atostogų namai“: įtartini pirkiniai prie bazių ir Lietuvoje

    Įtartinas pirkinys Švedijoje

    Šiaurės Europoje vis dažniau keliami klausimai, ar Rusijos piliečiams ir su Kremliumi siejamiems asmenims priklausantys būstai strategiškai jautriose vietose nėra naudojami kaip priedanga. Apie tokius atvejus rašė „The Telegraph“, remdamasis pareigūnų ir politikų vertinimais.

    Vienas labiausiai aptariamų pavyzdžių – septynių kambarių namas Muskö saloje Švedijoje, netoli įėjimo į karinių jūrų pajėgų bazę. Pasak publikacijos, būstas siejamas su Tatjana Sazonova, minima kaip Rusijos oligarcho Stanislavo Aleščenko žmona.

    Nekilnojamasis turtas, kaip nurodoma, įsigytas 2017 metų rugpjūčio 14 dieną už 18,6 mln. Švedijos kronų, tai yra maždaug 1 600 000 eurų. Švedijos gynybos ministras Pål Jonson pabrėžė, kad tai vienintelė nuosavybė artimiausioje bazės aplinkoje, nepriklausanti kariuomenei, todėl gali atsirasti saugumo spraga.

    Kodėl nekilnojamasis turtas kelia rizikų?

    Apžvalgininkai ir saugumo ekspertai pabrėžia, kad grėsmė nebūtinai reiškia tiesioginį karinės atakos planavimą. Strategiškai parinktas būstas gali sudaryti sąlygas stebėti infrastruktūrą, rinkti informaciją, daryti įtaką vietos bendruomenėms ar kurti prielaidas sabotažui.

    „Pagrindinė rizika gali būti žvalgybinė veikla, o ne tiesioginis puolimas“, – sakė buvęs Lietuvos ambasadorius Eitvydas Bajarūnas, komentuodamas tokio pobūdžio atvejus.

    Švedijoje papildomo dėmesio sulaukė ir pranešimai apie darbus prie rūsio, kuriems, kaip teigta, galėjo būti naudojamas dinamitas. Kai žurnalistai apsilankė vietoje, namas, kaip rašyta, buvo apkaltas lentomis ir apsuptas pastoliais, o atsakymai į dalį klausimų taip ir nepateikti.

    Situacija aktuali ir Lietuvai bei Norvegijai

    Pasak „The Telegraph“, panašios diskusijos vyksta ir Lietuvoje, kur vertinami objektai šalia strategiškai reikšmingos infrastruktūros. Minimos teritorijos prie Šiaulių ir Panevėžio oro bazių, Gaižiūnų poligono bei Vilniaus ir Palangos oro uostų.

    Šiaulių bazė ypač svarbi NATO, nes joje nuolat dislokuojami Baltijos oro policijos misijoje dalyvaujantys sąjungininkų orlaiviai. Tokiose vietose net ir iš pirmo žvilgsnio civilinis nekilnojamasis turtas gali tapti patogia stebėjimo ar techninės veiklos platforma.

    „Tokie pastatai teoriškai gali būti pritaikyti stebėjimui, įrangos slėpimui ar net dronų paleidimo taškams, tačiau tai yra galimi scenarijai, o ne įrodymai“, – sakė Seimo narys Mindaugas Lingė, pabrėžęs poreikį vertinti rizikas.

    Norvegijoje TV 2 skelbė apie Rusijos savininkų nekilnojamąjį turtą Målselv Fjellandsby komplekse, iš kurio, kaip teigiama, galima stebėti Bardufoss bazės apylinkes. Ši bazė laikoma svarbia ir dėl ten dislokuojamų naikintuvų F-35.

    Atsakydamos į augančias hibridines grėsmes, Švedijos institucijos nuo liepos 1 dienos sustiprino kontrolę sandoriams, susijusiems su nacionaliniam saugumui jautria veikla. Vis dažniau pabrėžiama, kad peržiūros gali prireikti ne tik naujiems pirkiniams, bet ir objektams, įsigytiems prieš daugelį metų.

  • Lenkijos generolas perspėja: kitas Rusijos oro erdvės pažeidimas gali baigtis numušimu

    Buvęs Lenkijos kariuomenės Generalinio štabo vadovas, generolas dr. Mieczysławas Gocułas įspėja, kad dar vienas Rusijos orlaivio ar raketos įskridimas į Lenkijos oro erdvę gali baigtis numušimu. Pasak jo, tai būtų ne eskalacija, o aiškus atsakas į pažeidimą, o atsakomybė dėl incidento tektų Rusijai.

    Generolas akcentuoja, kad tokie įskridimai nėra atsitiktiniai: Maskva, jo vertinimu, tikrina Lenkijos oro gynybos ir priešraketinių sistemų budrumą bei reakcijos greitį. Tokia taktika, anot jo, didina riziką, jog vienu momentu bus peržengta riba, kai sprendimas panaudoti jėgą taps neišvengiamas.

    Kur brėžiama riba?

    Generolas pabrėžia, kad tarptautinėje praktikoje oro erdvės pažeidimas laikomas suverenumo pažeidimu, todėl valstybė turi teisę reaguoti proporcingai grėsmei. Jo teigimu, jei objektas kelia pavojų gyventojams ar kritinei infrastruktūrai ir nepaklūsta reikalavimams, sprendimas jį neutralizuoti gali būti priimtas nedelsiant.

    „Kitą kartą, tikėtina, bus numuštas ne būtinai raketos tipo objektas, bet ir bet koks orlaivis, pažeidęs Lenkijos oro erdvę“, – sakė Mieczysławas Gocułas.

    Pasak jo, esminis argumentas vertinant atsakomybę yra paprastas: Lenkijos ginkluotųjų pajėgų objektai nepažeidinėja Rusijos oro erdvės, todėl bet kokia eskalacijos rizika pirmiausia kyla iš pačios Rusijos veiksmų. Generolas taip pat atkreipia dėmesį į branduolinį atgrasymą: Rusija išlieka strateginis varžovas, o jos retorika ir doktrininės nuostatos verčia NATO nares išlaikyti maksimalų budrumą.

    JAV ir NATO signalai

    Interviu kontekste generolas užsimena ir apie sąjungininkų komunikaciją, teigdamas, kad JAV dažnai siekia valdyti konfliktą taip, kad jis neperžengtų ribos, po kurios prasidėtų nekontroliuojama eskalacija. Vis dėlto, jo vertinimu, atsargus tonas neturėtų būti suprastas kaip silpnumas, nes tuomet Maskva gali būti skatinama tęsti provokacijas.

    Lenkijai, kaip NATO rytinio flango valstybei, tokie incidentai turi ne tik karinę, bet ir politinę reikšmę: kiekvienas pažeidimas tikrina tiek nacionalinių pajėgų procedūras, tiek Aljanso atgrasymo patikimumą. Generolo teigimu, aiškios taisyklės ir reali pasirengimo demonstracija yra svarbiausia priemonė sumažinti tikimybę, kad provokacijos kartosis.

  • Japonija toliau perka rusišką SGD be sankcijų: tiekimas traukėsi, importas iš JAV šoko

    Japonija ir toliau importuoja suskystintas gamtines dujas (SGD) iš Rusijos, nors dauguma Vakarų valstybių siekia mažinti energetinę priklausomybę nuo Maskvos. Šalies finansų ministerijos duomenys rodo, kad rugsėjį Japonija įsivežė apie 4,78 mln. tonų SGD, iš jų maždaug 448 000 tonų buvo rusiškos kilmės.

    Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, tiekimas iš Rusijos sumažėjo apie 10 proc. Per pirmuosius šių metų mėnesius Japonijos SGD importas siekė apie 45,66 mln. tonų, o iš Rusijos atgabenta maždaug 3,85 mln. tonų.

    Rusijos SGD srautai į Japoniją išlieka įmanomi dėl išimčių sankcijų režime, taikomų energetinio saugumo sumetimais. Japonija nuo seniau remiasi ilgalaikėmis tiekimo sutartimis ir dalimi projektų, kuriuose dalyvauja jos įmonės, todėl staigus importo nutraukimas galėtų didinti kainų riziką ir apsunkinti elektros gamybos balansavimą.

    Kas mažino rusiškų dujų poreikį?

    Mažesnius rusiškos kilmės SGD kiekius dalinai lėmė ir paklausos veiksniai. Švelnesnės, klimatinių normų pernelyg neviršijusios oro sąlygos mažino energijos poreikį, o kartu ir dujų naudojimą elektros gamybai.

    Tuo pat metu Japonija aktyviai perskirsto pirkimus, kad sumažintų tiekimo rizikas ir priklausomybę nuo vieno regiono. Praktikoje tai reiškia didesnį SGD portfelio diversifikavimą, remiantis tiek spot sandoriais, tiek ilgalaikiais kontraktais.

    Augantis vaidmuo JAV ir alternatyvoms

    Ryškiausias pokytis matomas JAV kryptimi: rugsėjį atgabentų krovinių apimtis išaugo apie 400 proc. ir pasiekė maždaug 530 000 tonų. Nuo metų pradžios importo iš JAV apimtys, lyginant su ankstesniu laikotarpiu, buvo didesnės apie 46 proc.

    Japonijai papildomą spaudimą keisti tiekimo geografiją daro ir geopolitinė rizika jūrinėse trasose, įskaitant laivybos apribojimus strategiškai svarbiuose maršrutuose. Dėl to rugsėjį iš Persijos įlankos regiono atplaukė tik apie 186 000 tonų SGD, o Japonijos bendrovės daugiau dėmesio skiria tiekimui iš Kanados, Australijos, Papua Naujosios Gvinėjos ir Malaizijos.

    Rinkos stebėtojai pažymi, kad Japonijos strategija signalizuoja aiškią kryptį: išlaikant dalį ilgalaikių įsipareigojimų Rusijos projektuose, sparčiau didinamas pirkimų lankstumas ir alternatyvių šaltinių dalis. Tai leidžia šaliai mažinti tiekimo sutrikimų riziką ir geriau suvaldyti kainų svyravimus, ypač artėjant didesnio vartojimo sezonams.

  • NATO kariai atvyksta į Lenkiją: siunčia aiškią žinią Putinui ir perspėja dėl galimos eskalacijos

    NATO sąjungininkų kariai lapkritį atvyks į Lenkiją dalyvauti karinėse pratybose, kuriomis siekiama sustiprinti atgrasymą ir pademonstruoti Aljanso pasirengimą ginti savo teritoriją. Saugumo ekspertai viešai įspėja, kad Rusija gali bandyti didinti spaudimą NATO šalims, o įtampos augimas neatmetamas ir artimiausiais mėnesiais.

    Lenkijai, kaip rytiniam NATO flangui, tenka išskirtinis vaidmuo nuo plataus masto Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios. Šalyje jau veikia sustiprintos sąjungininkų pajėgos, o pratybos laikomos praktiniu būdu patikrinti, kaip greitai gali būti permetami daliniai ir technika.

    Pratybos kaip atgrasymo priemonė

    NATO pratybos paprastai apima vadovavimo, ryšių, logistikos ir oro gynybos elementus, kurie kritiškai svarbūs galimos krizės atveju. Kuo greičiau ir sklandžiau sąjungininkai gali veikti kartu, tuo mažesnė tikimybė, kad agresorius ryšis rizikingoms provokacijoms.

    Pastaraisiais metais Aljansas peržiūrėjo gynybos planus ir didino parengtį, kad prireikus būtų galima operatyviai sustiprinti rytinį flangą. Praktikoje tai reiškia dažnesnes pratybas, didesnį dėmesį oro ir priešraketinei gynybai bei geresnį judėjimo koridorių parengimą.

    Kokios grėsmės įvardijamos?

    Saugumo vertinimuose dažniausiai minimos ne tik konvencinės karinės rizikos, bet ir hibridinės grėsmės, įskaitant kibernetines atakas, dezinformaciją, bandymus trikdyti kritinę infrastruktūrą ar kurstyti neramumus pasienio ruožuose. Tokie veiksmai gali būti nukreipti į visuomenės bauginimą ir politinės valios silpninimą.

    „Turime būti pasirengę, kad Rusija sieks eskaluoti įtampą ir tikrinti NATO vienybę“, – sakė Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas.

    Ką tai reiškia regionui?

    Lenkijoje rengiamos pratybos siunčia signalą visam regionui, įskaitant Baltijos šalis, kad kolektyvinės gynybos įsipareigojimai nėra vien politinė deklaracija. Kartu tai yra ir praktinis pasirengimas galimiems scenarijams, kai reikėtų greitai užtikrinti pastiprinimo atvykimą sausuma, oru ir jūra.

    NATO nuosekliai pabrėžia, kad veikia gynybiškai, o pratybos yra planuojamos skaidriai ir pagal tarptautinę praktiką. Vis dėlto didėjant įtampai regione, tokie mokymai tampa vienu svarbiausių instrumentų mažinti klaidingo vertinimo riziką ir stiprinti atgrasymą.

  • Rusijos palydovas priartėjo iki 26 metrų: įtampa orbitoje dėl „ICEYE-X36“ darosi kritinė

    Rusijos palydovas priartėjo iki 26 metrų: įtampa orbitoje dėl „ICEYE-X36“ darosi kritinė

    Neįprastai artimas suartėjimas orbitoje

    Žemąją Žemės orbitą kasmet papildo vis daugiau palydovų, tarp jų ir vykdančių žvalgybines bei karines užduotis. Pastarosiomis dienomis dėmesį patraukė pranešimai, kad Rusijos palydovas KOSMOS 2612 itin priartėjo prie su Suomijos ir Lenkijos kapitalu siejamo radaro palydovo „ICEYE-X36“.

    Remiantis viešais orbitų duomenimis, iki manevrų KOSMOS 2612 nuo „ICEYE-X36“ skyrė maždaug 475 kilometrus. Spalio 15 ir 16 dienomis Rusijos aparatas pradėjo manevrų seriją, po kurios atstumas sparčiai mažėjo iki šimtų metrų ir dar mažiau.

    26 metrai kosmose yra pavojingai mažai

    Orbitoje net ir kelių šimtų metrų atstumas laikomas labai artimu, o kelios dešimtys metrų jau prilygsta kritinei zonai. Skaičiuota, kad spalio 18 dieną apie 03:41 Lenkijos laiku minimalus atstumas galėjo sumažėti net iki 26 metrų.

    Toks priartėjimas paprastai pasiekiamas tik labai tiksliai suderinus trajektorijas ir orbitinius parametrus. Tai reiškia, kad KOSMOS 2612 galėjo būti specialiai „priderintas“ taip, kad ilgą laiką išliktų panašioje orbitoje ir galėtų sekti „ICEYE-X36“.

    Ką tai gali reikšti?

    Kodėl Rusija priartėjo taip arti, oficialiai neaišku, tačiau analitikai paprastai vertina kelis scenarijus. Vienas jų yra demonstratyvus spaudimas ir signalas Vakarams, kad Maskva geba atlikti artimo suartėjimo manevrus, kurie kosmose laikomi jautria ir rizikinga praktika.

    Kitas scenarijus siejamas su žvalgybos galimybėmis: artimas skrydis gali padėti tiksliau įvertinti taikinio orbitą, elgseną ir techninius parametrus. Tokios operacijos dažnai priskiriamos vadinamosioms artimojo priartėjimo arba inspekcinėms misijoms, kurios pastaraisiais metais vis dažniau minimos diskusijose apie kosmoso saugumą.

    Blogiausiu atveju svarstoma ir aktyvaus poveikio galimybė, kai bandoma trikdyti ryšį ar veikimą. Tokie trikdžiai gali būti siejami su ryšio slopinimu, kai palydovui ar jo antžeminiam segmentui sudaromos kliūtys perduoti duomenis ir vykdyti komandas.

    Ekspertai pabrėžia, kad didėjantis palydovų skaičius ir geopolitinė įtampa kosmose augina incidentų riziką. Net ir be tiesioginio priešiško veiksmo, labai artimi suartėjimai didina susidūrimo tikimybę, o tai galėtų sukurti nuolaužų debesį ir paveikti kitų operatorių infrastruktūrą.

  • Kosminis gaudynės virš Žemės: Rusijos „Kosmos 2612“ priartėjo 26 m prie „ICEYE“

    Įtampa Žemės orbitoje auga: Rusijos karinis palydovas „Kosmos 2612“ priartėjo maždaug 26 metrų atstumu prie komercinio palydovo „ICEYE“, kurio teikiami radarų duomenys svarbūs Ukrainos žvalgybai. Toks manevras kosmose laikomas itin artimu ir kelia klausimų dėl ketinimų bei saugumo.

    Žemosios Žemės orbitos erdvėje palydovai juda didžiuliu greičiu, todėl net ir nedideli atstumai reiškia padidintą riziką. Ekspertai pabrėžia, kad artimi priartėjimai gali būti naudojami stebėjimui, signalų žvalgybai ar bandymams demonstruoti gebėjimą paveikti kito palydovo darbą.

    Ką reiškia 26 metrai orbitoje?

    Palydovų priartėjimai iki kelių dešimčių metrų paprastai nėra įprasta praktika komercinėje veikloje, nes didina susidūrimo grėsmę. Tokie veiksmai dažniau siejami su vadinamosiomis artimosios inspekcijos misijomis, kai vienas aparatas priskrenda prie kito ir jį stebi.

    Rizika čia neapsiriboja vien fiziniu susidūrimu: net ir be kontakto galima mėginti trikdyti ryšį ar rinkti techninę informaciją. Be to, bet koks incidentas žemojoje orbitoje gali sukurti šiukšlių debesį, kuris vėliau grėstų ir kitiems palydovams.

    Kodėl „ICEYE“ svarbus Ukrainai

    „ICEYE“ valdo sintetinės apertūros radaro palydovus, kurie leidžia matyti Žemės paviršių nepriklausomai nuo paros meto ir debesuotumo. Tokie duomenys karo sąlygomis ypač vertingi stebint technikos judėjimą, infrastruktūros pokyčius ar padarinius po smūgių.

    Pastaraisiais metais didelę dalį kritinės žvalgybinės informacijos suteikia būtent komerciniai palydovų operatoriai, o tai keičia tradicinę pusiausvyrą tarp valstybinių ir privačių pajėgumų. Dėl to komercinės sistemos vis dažniau atsiduria geopolitinės konkurencijos epicentre.

    Didėjanti kosmoso militarizacija

    Šis incidentas įsilieja į platesnę tendenciją, kai kosmose daugėja manevruojančių aparatų ir aštrėja valstybių varžymasis dėl informacijos bei pranašumo. Kuo tankesnė tampa žemoji orbita, tuo svarbesnės darosi skaidrios elgesio taisyklės ir tarptautiniai standartai, padedantys išvengti klaidingų interpretacijų.

    Kol kas viešai nėra patvirtinta, kokiu tikslu „Kosmos 2612“ priartėjo prie „ICEYE“ palydovo. Tačiau pats atstumas ir kontekstas rodo, kad palydovų saugumas ir kosmoso infrastruktūros apsauga taps dar vienu ryškiu šiuolaikinių konfliktų frontu.

  • Putinas perima dar 5 Vakarų įmonių turtą: „Tarkett“ ir kitiems – smūgis už 532 mln. eurų

    Putinas perima dar 5 Vakarų įmonių turtą: „Tarkett“ ir kitiems – smūgis už 532 mln. eurų

    Kremlius praplečia turto perėmimus

    Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė dekretą, kuriuo nurodyta priverstinai perimti penkių Europoje įsikūrusių bendrovių turtą Rusijoje. Tarp jų – Prancūzijos grindų dangų gamintoja „Tarkett“ ir dar keturios įmonės, veiklą šalyje tęsę po plataus masto invazijos į Ukrainą 2022 metų vasarį.

    Skelbiama, kad šių įmonių bendros metinės pajamos Rusijoje viršija 50 mlrd. rublių, tai yra apie 532 mln. eurų. Toks sprendimas laikomas dar vienu žingsniu Maskvai griežtinant spaudimą Vakarų kapitalui ir didinant valstybės kontrolę strateginiuose sektoriuose.

    Kas perima kontrolę ir kurios įmonės paliestos

    Dekretu numatyta, kad perimtas turtas perduodamas laikinajai administracijai, kurią vykdo 2026 metų vasarį įregistruota valdymo bendrovė „Centre Capital“. Jos vadovu įvardijamas Maratas Mirkhaidarovas, anksčiau dirbęs Zabaikalskio regiono gubernatoriaus administracijoje.

    Be „Tarkett“, dokumente minimos ir kitos bendrovės: popierinės pakuotės gamintoja „Kappa Rus“, anksčiau siejama su Airijos grupe „Smurfit Kappa“, higienos produktų gamintoja „Ontex RU“, priklausanti Belgijos grupei „Ontex“, metalinės pakuotės gamintoja „Eviosys Packaging Kuban“, siejama su JAV bendrove „Sonoco Products Company“, ir plastiko pakuočių įmonė „Menshen Packaging CIS“, priklausanti Vokietijos „Menshen“.

    Visos penkios įmonės, remiantis viešai skelbta informacija, ir toliau vykdė veiklą Rusijoje po 2022 metų vasario įvykių. Tokia aplinkybė Maskvos sprendimų kontekste tampa svarbi, nes valdžia vis dažniau akcentuoja kontrolės stiprinimą vadinamųjų nedraugiškų valstybių kapitalui.

    „Laikinoji administracija“ ir jos pasekmės

    Rusijoje taikomas mechanizmas, kai užsienio įmonių turtui paskiriama laikinoji administracija, buvo įtvirtintas 2023 metų balandį pasirašytu prezidento dekretu. Ši schema leidžia valstybės sprendimu perimti tam tikro užsienio kapitalo turto valdymą Rusijos teritorijoje, formaliai jį neįvardijant kaip nacionalizacijos.

    Vakarų vyriausybės ir tarptautinės teisės ekspertai tokius veiksmus dažnai vertina kaip neteisėtą ekspropriaciją. Teoriškai įmonės gali siekti žalos atlyginimo tarptautiniame arbitraže pagal dvišales investicijų apsaugos sutartis, tačiau praktikoje sprendimų įgyvendinimas prieš Rusijos valstybę ar su ja susijusias struktūras laikomas itin sudėtingu.

    Turto perėmimų banga ir atsakomosios priemonės

    Naujausias sprendimas priimtas po ankstesnės panašių veiksmų serijos, kai laikinoji administracija buvo pritaikyta kelių didelių tarptautinių mažmeninės prekybos ir maisto pramonės įmonių turtui Rusijoje. Anksčiau pirmieji aukšto profilio taikiniai buvo, be kita ko, Danijos „Carlsberg“ ir Prancūzijos „Danone“ turtas.

    Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas ankstesnius sprendimus viešai siejo su tuo, kad dalis bendrovių yra iš šalių, kurias Maskva oficialiai įtraukė į „nedraugiškų“ sąrašą. Į jį įtrauktos visos Europos Sąjungos valstybės, taip pat JAV, Jungtinė Karalystė ir kitos šalys, kurios po 2022 metų vasario įvedė sankcijas Rusijai.

    Maskva taip pat aiškina šiuos veiksmus kaip atsakomąją reakciją į maždaug 300 mlrd. eurų vertės Rusijos suverenaus turto įšaldymą Vakarų jurisdikcijose. Verslui tai reiškia didėjančią teisinę ir finansinę riziką, o Europos įmonėms – dar vieną signalą, kad Rusijoje veikiančio turto apsauga tampa vis mažiau prognozuojama.

  • MFW posėdyje Bankoke delegatai demonstratyviai paliko salę, kai kalbėjo Rusijos finansų ministras

    Tarptautinio valiutos fondo (MFW) Tarptautinio pinigų ir finansų komiteto posėdyje Bankoke dalis delegatų demonstratyviai paliko salę, kai pasisakyti pradėjo Rusijos finansų ministras Antonas Siluanovas. Apie incidentą, remdamasi trimis su situacija susipažinusiais šaltiniais, pranešė agentūra „Reuters“.

    Vienas šaltinių nurodė, kad tarp išėjusiųjų buvo ir Europos Sąjungos šalių atstovai. Toks gestas laikomas politiniu signalu, kuriuo siekiama pabrėžti nepritarimą Rusijos vaidmeniui tarptautinėse finansų institucijose.

    Nuo 2022 metais pradėtos plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą MFW konsultaciniame formate išryškėjo gilūs nesutarimai tarp valstybių narių. Dėl jų komitetui dažnai sudėtinga priimti bendrus pareiškimus konsensusu, o jautrūs klausimai persikelia į užkulisinę diplomatinę darbotvarkę.

    „Atvykome čia su konkrečiu tikslu ir jį pasiekėme. Pažiūrėkite į pareiškimą – iš jo aiškiai matyti, kad visi nariai su dokumentu sutiko, ir tai yra svarbiausia“, – sakė IMFC pirmininkas Mohammedas Al-Jaadanas.

    Pasak jo, incidento reikšmė neturėtų būti pervertinama, nes susitikimo pabaigoje šalys vis tiek pritarė baigiamajam pareiškimui. Vis dėlto pats epizodas parodė, kad geopolitinė įtampa ir toliau veikia net techninio pobūdžio diskusijas apie pasaulio ekonomikos perspektyvas, skolą ir finansinį stabilumą.