CP v2

Tag: Rusija

  • Rusijos smūgiai Ukrainoje: žuvo 11 žmonių, Kyjivas ėmėsi Rusijos šešėlinio laivyno

    Rusijos smūgiai Ukrainoje: žuvo 11 žmonių, Kyjivas ėmėsi Rusijos šešėlinio laivyno

    Per Rusijos naktinius smūgius Ukrainoje nuo rugsėjo 11 dienos vakaro iki rugsėjo 12 dienos ryto žuvo mažiausiai 11 žmonių, dar 96 buvo sužeisti. Apie tai pranešė Ukrainos institucijos, o daugiausia nukentėjo Odesos sritis.

    Smūgiai fiksuoti ir Dnipropetrovsko, Donecko, Zaporižios, Kyjivo, Sumų, Charkivo bei Chersono srityse. Atakos vyko tuo metu, kai Ukraina tęsia operacijas prieš Rusijos vadinamąjį šešėlinį laivyną, kuriuo gabenama nafta, padedanti finansuoti karą.

    Odesa – vienas pagrindinių taikinių

    Ukrainos oro pajėgos nurodė, kad atakoje Rusija panaudojo 129 įvairių tipų bepiločius orlaivius, taip pat balistines raketas „Iskander-M“ ir KN-23, sparnuotąsias raketas „Kalibr“ bei valdomas raketas Ch-59/69. Pasak kariškių, dalis bepiločių buvo su reaktyviniais varikliais, o tai apsunkina jų perėmimą.

    Ukrainos oro gynyba pranešė sunaikinusi arba elektroninėmis priemonėmis sutrikdžiusi 110 oro taikinių, tarp jų – 101 bepiločio skrydį ir dalį raketų. Tokios mišrios atakos, kai vienu metu leidžiamos ir raketos, ir dronai, pastaruoju metu dažnai naudojamos siekiant perkrauti oro gynybos sistemas.

    Vienas pagrindinių smūgio taikinių buvo Odesa. Vietos valdžia skelbė, kad apgadintas daugiabutis, o sužeistųjų skaičius augo gavus daugiau informacijos iš įvykio vietos.

    Odesos srityje sužeista mažiausiai 35 žmonės, tarp jų – penkių mėnesių kūdikis ir 17-metis. Dalis nukentėjusiųjų buvo hospitalizuoti, o gelbėjimo darbai ir pastatų būklės vertinimas tęsėsi ir po atakos.

    Smūgiai regionuose ir pramonės taikiniai

    Dnipropetrovsko srityje atakos paliesti keli miestai. Dnipro mieste, vietos pareigūnų duomenimis, apgadintas pramonės objektas, gyvenamieji pastatai ir automobiliai, žuvo vienas žmogus, sužeista 19.

    Kryvyj Riho mieste naktį smogta pramonės įmonei, žuvo vienas žmogus, dar trys buvo sužeisti. Srities vadovybė skelbė, kad iš viso regione žuvo du žmonės ir sužeista mažiausiai 22, tarp jų – vaikas.

    Zaporižios srityje per parą fiksuoti smūgiai dešimtims gyvenviečių, tarp jų – raketinės atakos prieš Zaporižios miestą. Vietos valdžia pranešė apie du žuvusius ir 11 sužeistų žmonių.

    Donecko srityje pranešta apie keturis žuvusius ir penkis sužeistus žmones, o Kyjivo srityje – apie vieną žuvusį ir tris sužeistuosius, tarp jų vaiką. Taip pat skelbta apie apgadintus namus, sandėlius, transporto priemones ir elektros liniją.

    Sumų srityje per drono smūgį žuvo 68 metų vyras, o kitoje bendruomenėje buvo sužeistas 64 metų žmogus. Charkivo srityje pranešta apie žuvusį 32 metų vyrą ir sužeistą 19-metį, o Chersono srityje sužeista 18 žmonių ir apgadinta civilinė infrastruktūra.

    Ukraina smogė ir Rusijoje

    Ukrainos gynybos pajėgos patvirtino, kad naktį smogė Togliatiko kaučiuko gamyklai Samaros srityje Rusijoje. Pasak Ukrainos kariuomenės, įmonė tiekia produkciją, kuri gali būti naudojama Rusijos kariniam pramonės kompleksui.

    Skelbta, kad gamyklos teritorijoje kilo gaisras, o žalos mastas dar vertinamas. Ukrainos pusė akcentuoja, kad tokio pobūdžio pramonės objektai svarbūs logistikai ir medžiagoms, kurios naudojamos ginklų bei degalų komponentų gamyboje.

    Taip pat buvo minimi pranešimai apie smūgį mašinų gamybos įmonei okupuotoje Donecko srities teritorijoje. Tokie taikiniai paprastai siejami su komponentų gamyba, reikalinga karinei technikai ir variklių sistemoms.

    Operacija prieš šešėlinį laivyną

    Lygiagrečiai su oro atakomis Ukraina tęsia operacijas prieš Rusijos šešėlinį laivyną, kuriuo gabenama nafta, apeinant dalį sankcijų. Ukrainos nepilotuojamų sistemų pajėgų vadas Robertas Brovdi rugsėjo 12 dieną pranešė apie tolesnius veiksmus prieš laivus Azovo ir Juodojoje jūrose.

    Pasak jo, per maždaug dešimt savaičių Ukraina atakavo 285 laivus, o didžiausias intensyvumas fiksuotas liepą. Ukrainos vertinimu, tokiomis priemonėmis siekiama mažinti Rusijos pajamas iš naftos eksporto, kurios laikomos vienu svarbiausių karo finansavimo šaltinių.

    Šešėlinis laivynas paprastai apibūdinamas kaip tanklaivių tinklas, veikiantis per tarpininkus, dažnai keičiantis registracijos vėliavas ir draudimo schemas. Europos Sąjunga ir partneriai pastaraisiais metais stiprino sankcijų vykdymo kontrolę, o laivybos sektoriuje daugėja dėmesio rizikoms, susijusioms su sauga, draudimu ir aplinkosaugos incidentais.

  • Sprogimas ginklų sandėlyje Bulgarijoje: degė „EMCO“ bazė, įmonė anksčiau sieta su Rusijos sabotažu

    Centrinėje Bulgarijoje naktį kilo sprogimas ginklų ir amunicijos sandėlių teritorijoje, po kurio įsiplieskė gaisras. Vietos valdžia pranešė, kad žmonės nenukentėjo, tačiau ugnis sparčiai plito per sandėlių kompleksą.

    Bulgarijos žiniasklaida nurodo, kad incidentas siejamas su gynybos pramonės bendrove „EMCO“. Skelbta, jog tai ne pirmas panašus atvejis: anksčiau sprogimas buvo fiksuotas ir kitame su ta pačia įmone siejamame objekte.

    „Šiuo metu gaisras apėmė visą sandėliavimo bazės teritoriją, o ugnis persimeta iš vieno sandėlio į kitą“, – sakė Gabrovo srities gubernatorė Kristina Sidorova.

    „EMCO“ vadovauja Bulgarijos ginklų prekybininkas Emilianas Gebrevas. Bulgarijos prokuratūra ankstesniais metais viešai teigė turinti pagrindą įtarti, kad su jo verslu susiję objektai praeityje galėjo tapti Rusijos agentų taikiniais.

    2024 metais Bulgarija buvo paskelbusi tarptautinės paieškos ir suėmimo sprendimus šešiems Rusijos piliečiams, įtariamiems dalyvavus sunaikinant „EMCO“ sandėlius. Prokurorų teigimu, tuose sandėliuose 2011–2020 metais buvo laikoma eksportui skirta amunicija, siejama su siuntomis į Ukrainą ir Sakartvelą.

    Tuomet taip pat buvo viešai aptariamos sąsajos tarp sprogimų Bulgarijoje, bandymo nunuodyti E. Gebrevą 2015 metais ir 2014 metais Čekijoje įvykusių sprogimų amunicijos sandėliuose. Maskva tokius kaltinimus neigė.

    Apie priskiriamas Rusijai diversijas Europoje yra skelbęs ir britų analitinis centras Tarptautinis strateginių studijų institutas, kuris 2025 metais publikavo duomenų bazę apie atakas prieš gynybos sektoriaus įmones. Pranešimuose pabrėžiama, kad sabotažas ir šnipinėjimas gali būti naudojami siekiant mažinti paramą Ukrainai ir trikdyti NATO bei Europos Sąjungos reagavimą į Rusijos agresiją.

    Po 2022 metais pradėtos plataus masto invazijos į Ukrainą Europos institucijos ir nacionalinės žvalgybos tarnybos ne kartą perspėjo dėl išaugusios nekarinių priemonių rizikos, ypač infrastruktūrai ir karinės pramonės tiekimo grandinėms. Dėl to gynybos pramonės objektų apsauga ir kritinės infrastruktūros atsparumas tapo vienu svarbiausių regiono saugumo prioritetų.

  • G20 energijos ministrų susitikimas Hiustone: vienoje salėje – Lenkijos ir Rusijos delegacijos

    JAV Hiustone kitą savaitę turėtų vykti G20 energijos ministrų susitikimas, kuriame, kaip skelbiama, dalyvaus ir Rusijos atstovai. Rusijos delegaciją, anot viešai pateiktos informacijos, sudarys energetikos, užsienio reikalų bei gamtos išteklių sričių pareigūnai.

    Ši žinia sulaukė dėmesio dėl to, kad tai vienas aukščiausio lygio tarptautinių formatų, kuriame Rusijos atstovai po plataus masto karo prieš Ukrainą pradžios siekia išlaikyti kontaktus su Vakarų šalimis. Energetikos darbotvarkėje numatomos diskusijos apie tiekimo saugumą, perėjimą prie mažiau taršios ekonomikos ir žaliavų prieinamumą.

    Susitikimas Hiustone vyksta JAV pirmininkaujant G20, o pati grupė vienija didžiausias pasaulio ekonomikas ir svarbiausius energijos vartotojus. Dėl to net ir techninio pobūdžio derybos dažnai turi politinį krūvį, ypač kai kalbama apie sankcijų, prekybos apribojimų ir energijos kainų svyravimų paveiktas rinkas.

    Kontekstą kaitina ir ankstesni G20 susitikimai, kuriuose Rusijos atstovų dalyvavimas sukėlė dalies Europos delegacijų kritiką. Diskusijose nuolat susiduria du požiūriai: vieni akcentuoja būtinybę palaikyti dialogo kanalus, kiti pabrėžia, kad įprastų formatų „normalizavimas“ gali būti interpretuojamas kaip politinė nuolaida.

    Į Hiustono susitikimą taip pat planuoja vykti Lenkijos atstovai: energetikos ministras Miłosz Motyka ir klimato bei aplinkos ministrė Paulina Hennig-Kloska. Lenkija G20 formate šiemet dalyvauja JAV kvietimu, todėl Varšuvai tai kartu yra proga kelti regioninio energetinio saugumo klausimus bei aptarti investicijų kryptis pereinant prie mažiau taršios energetikos.

    Platesniame fone aptariama ir galimybė, kad G20 lyderių susitikimo metu Majamyje gruodžio mėnesį galėtų įvykti Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Rusijos vadovo Vladimiro Putino susitikimas. V. Zelenskis yra viešai sakęs, kad sprendimus lems ne pareiškimai, o konkretūs rezultatai, tačiau kol kas nėra aišku, ar toks formatas būtų realus ir kokios sąlygos jam būtų keliamos.

    Ekspertai pabrėžia, kad energetikos tema šiandien yra glaudžiai susijusi su geopolitika: nuo suskystintų gamtinių dujų ir naftos tiekimo maršrutų iki elektros tinklų stabilumo bei kritinės infrastruktūros apsaugos. Todėl G20 susitikimas Hiustone gali tapti ne tik techninių sprendimų, bet ir platesnių politinių signalų erdve.

  • Ekspertai įspėja: NATO atgrasymą silpnina atsako stoka į Rusijos hibridines atakas Europoje

    Ekspertai įspėja: NATO atgrasymą silpnina atsako stoka į Rusijos hibridines atakas Europoje

    Nauja hibridinių atakų fazė

    Europos diplomatai ir saugumo ekspertai vis dažniau perspėja, kad Rusijos hibridinės atakos NATO teritorijoje tampa ne vien informacinio ar kibernetinio spaudimo forma. Pastarųjų mėnesių incidentai rodo pavojingą slinktį į labiau kinetinius veiksmus, kai rizika civiliams ir infrastruktūrai realiai didėja.

    Diskusijas kursto tai, kad dalis išpuolių, priskiriamų Maskvos operacijoms, nesulaukia aiškios kolektyvinės reakcijos. Kritikai teigia, jog toks neapibrėžtumas silpnina atgrasymą ir skatina Kremlių tikrinti, kur yra riba, kada NATO pereitų nuo politinių pareiškimų prie praktinių priemonių.

    Vokietijos signalas ir neatsakyti klausimai

    Vienu ryškesnių atvejų tapo Vokietijos sprendimas viešai priskirti Rusijai incidentą Leipcigo oro uoste, kur, kaip skelbta, buvo aptiktas sprogmenimis užtaisytas dronas. Berlynas ėmėsi ir diplomatinių žingsnių, tarp jų sprendimų, nukreiptų prieš Rusijos buvimą ir veiklą Vokietijoje.

    Tačiau ekspertai pabrėžia, kad atgrasymo esmė yra ne vien pavienių valstybių veiksmai, o bendras NATO signalas. Jei tokie incidentai lieka tik nacionalinio lygmens problema, o kolektyvinis atsakas nevirsta apčiuopiamomis priemonėmis, kyla klausimas, ar Aljansas sugeba laiku sureaguoti į pilkąją zoną, kurioje veikia Rusija.

    „Nedarydami nieko, mes mažiname NATO atgrasymo vertę“, – sakė Edas Arnoldas.

    Arnoldas taip pat atkreipia dėmesį, kad dalis incidentų baigėsi be didesnių pasekmių ne dėl to, kad juos būtų sustabdžiusios tarnybos, o dėl techninių nesėkmių ar atsitiktinumo. Jo vertinimu, būtent tai didina pagundą Kremliui kartoti bandymus ir kelti riziką, kol kažkuris scenarijus pasibaigs aukomis ar dideliu infrastruktūros sutrikdymu.

    Kur yra NATO raudonoji linija?

    Aljanso reakcijos klausimas glaudžiai susijęs su NATO sutarties 4 straipsniu, kuris leidžia sąjungininkams pradėti oficialias konsultacijas, jei kyla grėsmė teritoriniam vientisumui ar saugumui. Tai nėra automatinis kelias į 5 straipsnį, tačiau yra mechanizmas, skirtas sutelkti sąjungininkus ir suderinti bendrą atsaką.

    Vis dėlto buvę JAV pareigūnai ir dalis europinių šaltinių kelia problemą: jei konsultacijos inicijuojamos, bet nepasiekiama apčiuopiamų sprendimų, tai gali atskleisti Aljanso nesutarimus. Dėl to kai kurios sostinės renkasi veikti tyliau, tačiau kritikai tikina, kad tylėjimas ilgainiui tampa strategine klaida, nes palieka Maskvai erdvės interpretacijoms.

    „Mes vis dar klausiame, kur yra riba, kurią peržengus Rusija sulauktų atsako“, – sakė Kurtas Volkeris.

    Volkerio teigimu, pasikartojantys įsiveržimai dronais ar incidentai pasienio valstybėse, jei jie nesukelia pasekmių, formuoja pavojingą naują normalybę. Tai, kas anksčiau būtų sukėlę politinį šoką ir skubias konsultacijas, ilgainiui tampa dar vienu foniniu pranešimu, nors faktinė rizika tik didėja.

    JAV neapibrėžtumas ir Europos vaidmuo

    Diskusijose nuolat iškyla ir JAV vaidmens klausimas, nes NATO atgrasymo patikimumas istoriškai stipriai remiasi Vašingtono politine ir karine galia. Kai atsiranda abejonių dėl JAV pasiryžimo remti kolektyvinius veiksmus pilkojoje zonoje, Rusija gali manyti turinti daugiau erdvės rizikuoti.

    Buvusi JAV kibernetinių grėsmių analizės vadovė Laura Galante tvirtina, kad atgrasymas neveikia, jei incidentai, keliantys tiesioginę grėsmę civiliams, neįvardijami kaip tai, kas jie yra. Jos vertinimu, Europai, ypač stiprius gynybos pajėgumus turinčioms šalims, tenka vis didesnė atsakomybė rodyti lyderystę ir kurti greito reagavimo modelius.

    Branduolinė retorika ir grasinimai Lietuvai

    Įtampą didina ir Maskvos branduolinė retorika. Rusijos atstovai viešai grasino, kad Lietuva taptų taikiniu, jei Vilnius leistų savo teritorijoje dislokuoti branduolinius ginklus, taip bandant daryti politinį spaudimą ir įbauginti visuomenę.

    Tokie pareiškimai vertinami kaip informacinio karo dalis, siekiant paveikti sprendimų priėmėjus ir NATO vienybę. Saugumo ekspertai pabrėžia, kad būtent grasinimų, sabotažo, kibernetinių atakų ir fizinių incidentų derinys yra šiuolaikinės Rusijos strategijos esmė, o atsakas turi būti pakankamai aiškus, kad sumažintų Kremliaus norą rizikuoti.

  • SCO viršūnių susitikimas Biškeke: 28 dokumentai ir signalas apie naują geopolitinį etapą

    SCO viršūnių susitikimas Biškeke: 28 dokumentai ir signalas apie naują geopolitinį etapą

    Biškekas dviem dienoms tapo centru

    Kirgizija Biškeke surengė Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos (SCO) 25 metų sukakties viršūnių susitikimą, kuriuo užbaigė savo pirmininkavimo metus. Į renginį atvyko valstybių narių lyderiai, tarp jų Kinijos, Rusijos, Indijos ir Pakistano atstovai, taip pat pakviesti svečiai.

    Susitikime dalyvavo ir Jungtinių Tautų generalinis sekretorius António Guterresas. Tai sustiprino renginio politinį svorį ir parodė, kad SCO vis dažniau siekia būti girdima globaliuose forumuose, ypač kalbant apie saugumą, ekonomiką ir regioninį stabilumą.

    28 dokumentai ir reikšmingi pokyčiai

    Lyderiai pasirašė 28 dokumentus, tarp jų Biškeko deklaraciją, kuri nubrėžė bendrą kryptį artimiausiam laikotarpiui. Pasak susitikimo dalyvių, tai tapo vienu didžiausių rezultatų paketu per pastaruosius metus, atspindinčiu bloko ambiciją veikti plačiau nei vien regiono saugumo darbotvarkėje.

    Susitikime taip pat patvirtintos pirmos reikšmingos SCO steigiamojo dokumento pataisos per daugiau nei du dešimtmečius. Tai signalas, kad organizacija bando prisitaikyti prie pasikeitusios geopolitinės aplinkos ir išsiplėtusio narių rato interesų.

    Naujas centras ir banko idėjos sugrįžimas

    Biškeke nuspręsta steigti naują centrą, skirtą kovai su organizuotu nusikalstamumu. Tokia institucija SCO struktūroje gali tapti papildomu koordinavimo įrankiu, kai regione aktualios tiek tarpvalstybinės nusikalstamos schemos, tiek finansiniai nusikaltimai ir kibernetinės grėsmės.

    Kartu atgaivinta diskusija dėl SCO plėtros banko, apie kurį kalbama jau ne vienerius metus. Jei iniciatyva pajudėtų į priekį, bankas galėtų sustiprinti finansavimo instrumentus infrastruktūrai ir prekybos ryšiams, tačiau jo reali apimtis priklausytų nuo narių susitarimo dėl įnašų ir valdymo modelio.

    DI, švari energija ir multipoliškumas

    Darbotvarkėje aptartos temos nuo DI ir švarios energijos iki prekybos, logistikos ir junglumo koridorių. Tokios kryptys rodo, kad SCO bando sieti saugumo klausimus su ekonomika ir technologijomis, siekdama didesnio patrauklumo valstybėms, ieškančioms alternatyvių partnerystės formatų.

    „Šis pasaulis turi būti kuriamas ne prieš ką nors, o kartu“, – sakė Kirgizijos prezidentas Sadyras Japarovas, akcentuodamas siekį stiprinti daugiašališkumą. Susitikimo retorikoje kartota mintis apie teisingesnę, labiau multipolinę tarptautinę tvarką.

    Kirgizija skelbė per pirmininkavimo metus surengusi beveik 200 su SCO susijusių renginių. Po Biškeko susitikimo pirmininkavimo estafetė perduodama Pakistanui, kuris turėtų rengti kitą Valstybių vadovų tarybos viršūnių susitikimą.

  • NATO sustabdė slaptą Rusijos operaciją prie Svalbardo: taikėsi į gyvybiškai svarbius kabelius

    NATO sustabdė slaptą Rusijos operaciją prie Svalbardo: taikėsi į gyvybiškai svarbius kabelius

    Prie Svalbardo salyno NATO šalių pajėgos, kaip skelbia „Reuters“, stebėjo su Rusijos GUGI siejamas specialiosios paskirties jūrų platformas, kurios, Vakarų pareigūnų teigimu, treniravosi dislokuoti pažangią įrangą. Ji, įtariama, galėjo būti pritaikyta trikdyti ar neutralizuoti strategiškai svarbius povandeninius kabelius.

    Pasak dviejų anonimiškų Vakarų pareigūnų, į kuriuos remiasi „Reuters“, Rusijos vienetams esą nepavyko užbaigti pratybų, o vėliau jie paliko rajoną. Pranešama, kad kabeliai nebuvo pažeisti, tačiau incidentas sustiprino nuogąstavimus dėl kritinės infrastruktūros saugumo Arkties regione.

    Kodėl Svalbardas toks svarbus

    Operacija vyko netoli vietos, kur du maždaug 1 400 kilometrų ilgio šviesolaidiniai kabeliai jungia Svalbardą su žemynine Norvegijos dalimi. Šie kabeliai nutiesti iki maždaug 2 700 metrų gylio ir yra itin svarbūs didelių duomenų srautų perdavimui.

    Kabeliais perduodami ir palydoviniai duomenys iš SvalSat – vienos reikšmingiausių pasaulyje antžeminių palydovų stočių. Tokios stotys aptarnauja civilines ir valdžios institucijų užduotis, o bet koks ryšio sutrikdymas gali turėti tiesioginių pasekmių navigacijai, stebėsenai ir komunikacijai atokiose teritorijose.

    Norvegija: pasiųstas aiškus signalas

    „Reuters“ kreipėsi komentaro į NATO, tačiau aljansas agentūrą nukreipė į Norvegijos ir Jungtinės Karalystės institucijas. Jungtinės Karalystės Gynybos ministerija priminė balandžio 9 dieną skelbtus pareiškimus, kuriuose teigta, kad Rusijos GUGI pastarosiomis savaitėmis mėgino vykdyti slaptą veiklą Norvegijos ir Jungtinės Karalystės vandenyse bei šalia jų.

    „Bendra operacija pasiuntė Rusijai aiškų signalą, kad ji negali veikti slapta. Nedviprasmiškai leidome suprasti: bet koks bandymas smogti mūsų kritinei infrastruktūrai bus aptiktas ir turės pasekmių“, – sakė Norvegijos gynybos ministras Tore Sandvikas, cituojamas „Reuters“.

    Hibridinės grėsmės ir kabelių apsauga

    Povandeniniai ryšio kabeliai laikomi viena jautriausių šiuolaikinės ekonomikos ir saugumo grandžių, nes jais keliauja didelė dalis tarptautinių duomenų srautų. Ekspertai ne kartą pabrėžė, kad kabelių pažeidimai gali sukelti plataus masto trikdžius finansų, ryšių, logistikos ir valstybinių institucijų veikloje.

    Pastaraisiais metais Europoje daugėjo įtarimų, kad dalis incidentų, kai pažeidžiami jūriniai kabeliai ar kiti infrastruktūros objektai, gali būti susiję su hibridine veikla. Tokiose situacijose dažnai sunku greitai ir viešai nustatyti atsakomybę, tačiau rizikos valdymas vis dažniau remiasi prevencija, sustiprinta stebėsena ir greito reagavimo scenarijais.

    Kaip pažymi „Reuters“, Rusija jau ne vienerius metus naudoja laivus, oficialiai pristatomus kaip mokslinių tyrimų ar techninės paskirties, povandeninių kabelių žemėlapiavimui. Minimas ir su GUGI siejamas laivas „Jantar“, kuris, teigiama, nuo 2021 metų reguliariai plaukioja netoli telekomunikacijų kabelių prie Airijos krantų, formaliai veikdamas tarptautiniuose vandenyse.

    „Reuters“ medžiagoje pabrėžiama, kad papildomų komentarų šiuo klausimu viešai nepateikė nei Vašingtonas, nei Maskva. Tuo metu NATO šalys toliau stiprina kritinės infrastruktūros apsaugą, ypač Šiaurės Atlanto ir Arkties kryptyse, kur povandeniniai kabeliai tampa tiek strateginiu ištekliumi, tiek pažeidžiamu taikiniu.

  • Ukraina perspėja: Rusija ruošiasi naujos 800 km raketos bandymams – kas atsidurtų taikiklyje?

    Ukraina perspėja: Rusija ruošiasi naujos 800 km raketos bandymams – kas atsidurtų taikiklyje?

    Ukrainos žvalgyba perspėja, kad Rusija artimiausiais mėnesiais gali pradėti naujo, maždaug 800 kilometrų nuotolio raketos bandymus. Apie tai, Ukrainos teigimu, pristatyta per Tarp parlamentinės tarybos Ukraina–NATO posėdį, akcentuojant grėsmę ne tik Ukrainai, bet ir Europos saugumui.

    Ukrainos karinės žvalgybos atstovas Vadymas Skibyckis nurodė, kad detalių techninių parametrų šiuo metu dar trūksta, tačiau pats bandymų grafikas esą rodo, jog projektas pasiekė vėlyvą kūrimo stadiją. Tai reikštų, kad ginklo parengimas koviniam naudojimui gali būti jau netolimoje perspektyvoje.

    Galimi bandymų tikslai

    Ukrainos vertinimu, bandomieji paleidimai gali būti naudojami ne tik techniniam patikrinimui, bet ir realių smūgių maršrutų modeliavimui. Žvalgyba neatmeta, kad Rusija gali tikrinti gebėjimą pasiekti taikinius Vakarų Ukrainoje, t. y. toli nuo dabartinės fronto linijos.

    Jeigu raketa būtų leidžiama iš mobilios paleidimo sistemos, didesnis nuotolis suteiktų Maskvai daugiau lankstumo parenkant starto vietas. Tai, Ukrainos pareigūnų teigimu, didintų riziką regionams, kurie iki šiol dažniau atsidurdavo netiesioginių grėsmių zonoje.

    Platesnis kontekstas: didesnis nuotolis ir gamybos tempai

    Planuojami bandymai siejami su platesnėmis Rusijos gynybos pramonės pastangomis didinti balistinių raketų gamybą ir plėsti jų nuotolį. Pastaraisiais mėnesiais Ukraina nuolat patiria kombinuotas atakas, kuriose naudojami dronai ir įvairių tipų raketos, o didesnis nuotolis leistų dažniau smogti gilumoje esantiems taikiniams.

    Ukrainos pusė taip pat įspėja, kad Rusijos strategijoje išlieka siekis daryti spaudimą Ukrainos ekonomikai ir visuomenei, intensyvinant atakas prieš infrastruktūrą. Kartu minimi ir kiti rizikos veiksniai, įskaitant veiksmus Juodosios jūros regione bei hibridines priemones, nukreiptas prieš NATO valstybes.

    Žmogiškųjų išteklių problema

    Pasak V. Skibyckio, Rusija susiduria ir su dideliu personalo poreikiu, o patiriami nuostoliai esą išlieka labai dideli. Jo pateiktais duomenimis, per vieną iš vasaros mėnesių Rusija galėjo netekti apie 43 000 karių, o per tą patį laikotarpį į kariuomenę pritraukta apie 39 000 žmonių.

    Ukrainos vertinimu, Rusijos Generalinis štabas 2026–2027 metais gali planuoti pritraukti apie 600 000 naujų karių, po 300 000 kiekvienais metais. Tokie skaičiai, Ukrainos pareigūnų teigimu, rodo ilgalaikį pasirengimą tęsti karą ir palaikyti puolamuosius pajėgumus.

    Ukraina pabrėžia, kad naujų raketinių sistemų bandymai ir masinis personalo telkimas yra vienos grandinės dalys, rodančios Maskvos siekį išlaikyti spaudimą fronte ir didinti smūgių gylį. NATO šalims tai reiškia poreikį vertinti grėsmes ne tik per fronto dinamiką, bet ir per Rusijos ginkluotės modernizavimo tempą.

  • Rusija ir Šiaurės Korėja atidarė pirmą kelių tiltą: ekspertai įžvelgia naują logistiką

    Rusija ir Šiaurės Korėja atidarė pirmą kelių tiltą: ekspertai įžvelgia naują logistiką

    Rusija ir Šiaurės Korėja atidarė pirmą kelių tiltą per Tumeno upę, kuris tapo nauju sausumos ryšiu tarp abiejų šalių. Valdžios atstovai skelbia, kad jis turėtų palengvinti krovinių ir keleivių judėjimą per bendrą sieną.

    Naujoji perėja pavadinta Jakovo Novičenkos vardu, o Šiaurės Korėja jį pristato kaip žmogų, 1946 metais išgelbėjusį Kim Ir Seno gyvybę. Tiltas sujungė Rusijos Chasaną ir Šiaurės Korėjos Tumangangą, tapdamas simboliniu abiejų režimų suartėjimo ženklu.

    Skelbiama, kad dviejų eismo juostų tiltas yra apie 1 kilometro ilgio, o visa infrastruktūra su privažiavimais siekia 4,7 kilometro. Rusijos pusėje įrengta 424 metrų atkarpa, Šiaurės Korėjos pusėje – 581 metro, o pasienio perėjai numatyta 10 eismo juostų.

    Rusijos institucijos teigia, kad per parą čia teoriškai galėtų būti aptarnaujama iki 300 transporto priemonių. Pranešama, jog krovinių vežimas turėtų startuoti iš karto, o pilnas keleivių eismas planuojamas iki metų pabaigos.

    Iki šiol pagrindinis sausumos ryšys tarp Rusijos ir Šiaurės Korėjos buvo geležinkelio tiltas per Tumeno upę, todėl nauja kelių jungtis išplečia transporto pasirinkimus. Rusijos pusėje privažiavimas siejamas su federaline trasa, kuri integruojama į Rytų–Vakarų transporto koridoriaus logiką.

    Statybos, kaip skelbiama, pradėtos 2025 metų pavasarį po politinių susitarimų, pasiektų po Vladimiro Putino vizito Pchenjane 2024 metais. Tais pačiais metais abi šalys taip pat paskelbė sudariusios strateginės partnerystės susitarimą.

    Tilto atidarymas vyksta Rusijos ir Šiaurės Korėjos bendradarbiavimui gilėjant, įskaitant ir karinį aspektą. Pchenjanas yra pranešęs apie savo pajėgų dalyvavimą Rusijos pusėje, o Vakarų ir Ukrainos vertinimu, tai rodo platesnį paramos paketą Maskvai kare prieš Ukrainą.

    Nors oficialiuose pranešimuose tiltas pristatomas kaip ekonominis ir transporto projektas, dalis analitikų kelia klausimą dėl galimos dvigubos paskirties logistikos. Ukrainos tyrėjų organizacija Truth Hounds yra viešai vertinusi, kad tokia infrastruktūra gali tapti sunkiau atsekamu logistiniu koridoriumi, turinčiu ir karinės reikšmės.

  • „Bastion“ Kryme sudrebėjo: Ukraina smogė Rusijos pakrantės gynybai ir išryškino jos silpną vietą

    „Bastion“ Kryme sudrebėjo: Ukraina smogė Rusijos pakrantės gynybai ir išryškino jos silpną vietą

    Ukrainos žvalgyba pranešė apie smūgį okupuotame Kryme, kur taikiniu tapo vadinamasis Objektas 100 – požeminis Rusijos karinio jūrų laivyno kompleksas, siejamas su pakrantės gynyba prie Sevastopolio. Šis objektas pradėtas statyti dar 1954 metais Sovietų Sąjungoje, o po 2014 metų Krymo aneksijos ir vėlesnių modernizacijų Maskva jį vėl aktyviai naudojo.

    Pasak Ukrainos pusės, per tą pačią operaciją buvo sunaikinta arba apgadinta ir papildoma karinė technika, įskaitant degalus gabenusius sunkvežimius bei vadavietės tipo transporto priemonę. Tačiau didžiausiu laimikiu įvardijamas smūgis infrastruktūrai, susijusiai su pakrantės raketiniu kompleksu „Bastion“.

    „Smūgis buvo nukreiptas į Rusijos pakrantės gynybos infrastruktūrą Kryme, kuri naudojama ir puolamosioms užduotims“, – sakė Ukrainos atstovas, komentuodamas operacijos tikslus.

    Ukrainos pajėgos pastaraisiais mėnesiais nuosekliai taikosi į „Bastion“ dislokavimo vietas Kryme. Pranešimai apie panašius smūgius pasirodė nuo vasario mėnesio, vėliau kovo, balandžio ir rugpjūčio mėnesiais, o kryptingumas rodo siekį mažinti Rusijos galimybes kontroliuoti jūrų erdvę ir kelti grėsmę Ukrainos pakrantei.

    „Bastion“ iš pradžių kurtas kaip pakrantės priešlaivinis kompleksas, bet per karą vis dažniau minimas ir kaip priemonė smogti taikiniams sausumoje. Sistemos pagrindas – viršgarsinės raketos P-800 „Oniks“, kurių nurodomas nuotolis siekia apie 300 kilometrų, o skrydis mažame aukštyje ir didelis greitis apsunkina perėmimą daugeliui oro gynybos priemonių.

    Rusija taip pat skelbė apie „Bastion“ integravimo galimybes su hipergarsine raketa 3M22 „Cirkon“, kuri laikoma viena pažangiausių jos arsenale. Viešai aptariami parametrai paprastai siejami su iki Mach 8–9 greičiu, o nuotolis įvairiuose vertinimuose dažniausiai nurodomas nuo maždaug 500 iki 750 kilometrų, priklausomai nuo skrydžio profilio.

    Karo analitikai pabrėžia, kad tokios sistemos Kryme svarbios ne tik gynybai, bet ir spaudimui Juodojoje jūroje: jos padeda kurti vadinamąsias prieigos ribojimo zonas ir kelti riziką laivybai bei pakrantės infrastruktūrai. Dėl to jų neutralizavimas Ukrainai gali reikšti didesnę veiksmų laisvę tiek jūroje, tiek ore, o Rusijai – papildomą poreikį perdislokuoti brangius pajėgumus ir gerinti apsaugą.

  • Lenkija tikrins smogiamuosius dronus iki 1 000 km: kas slepiasi už plano smogti giliai?

    Lenkija tikrins smogiamuosius dronus iki 1 000 km: kas slepiasi už plano smogti giliai?

    Lenkijos kariuomenė artimiausiomis dienomis pradės bandymus, kuriais sieks įvertinti, ar šalies pramonė pajėgi greitai tiekti palyginti pigius smogiamuosius bepiločius orlaivius. Skelbiama, kad tikslas – pasiekti iki 1 000 kilometrų nuotolį ir suduoti tikslius smūgius už priešininko linijų.

    Apie planuojamus bandymus pranešė Lenkijos gynybos ministerijos vadovybės atstovas Cezary Tomczyk per pristatymą prieš Kielcuose vyksiančią parodą MSPO. Lenkija atvirai signalizuoja, kad tokios galimybės reikalingos atgrasymui, o potencialiu grėsmių šaltiniu laikoma Rusija.

    „Toliau. Tiksliau. Dideliu mastu. Už priimtiną kainą“, – sakė Cezary Tomczyk.

    Šios krypties pajėgumai Lenkijoje įvardijami kaip Deep Precision Strike – masinis, preciziškas ir santykinai nebrangus gilaus užnugario taikinių naikinimas. Tokia logika remiasi šiuolaikinėmis pamokomis iš karo Ukrainoje, kur bepiločiai tapo vienu svarbiausių priemonių smogti logistikai, sandėliams, oro bazėms ir vadavietėms.

    Lenkijos gynybos ministerija nurodo, kad bandymai bus organizuojami etapais. Pirma planuojama tikrinti techninius parametrus poligone, o vėliau, jei sistemos atitiks reikalavimus, skrydžiai vyks iš anksto nustatytuose oro koridoriuose.

    Dėl saugumo bandymų metu bepiločiai neturės kovinių galvučių. Taip pat akcentuojama, kad gyventojai teritorijose, virš kurių vyks skrydžiai, bus iš anksto informuoti, o perspėjimai gali pasiekti gavėjus visoje šalyje.

    Lenkija jau turi ilgų nuotolių smūgio priemonių, įskaitant sparnuotąsias raketas „JASSM-ER“, kurias gali nešti F-16 naikintuvai, bei raketinius sprendimus, siejamus su „HIMARS“ šeima. Tačiau pabrėžiama, kad pigesni smogiamieji dronai turėtų papildyti šiuos pajėgumus ir leisti veikti gerokai didesniu mastu, kai svarbus ne vienas brangus smūgis, o nuoseklus spaudimas priešininko užnugariui.

    Neoficialiai minimas vienas iš galimų bandymų dalyvių – lenkiška klajojančios amunicijos sistema FlyFocus Striker, kuri apibūdinama kaip skraidančio sparno tipo platforma. Gamintojo pateikiama informacija rodo, kad deklaruojamas nuotolis gali siekti iki 1 000 kilometrų, o naudingoji apkrova – apie 40 kilogramų, be to, sistema esą buvo išbandyta ir Ukrainoje.

    Gynybos ministerija pabrėžia, kad tai nėra vienkartinė demonstracija parodos proga. Pagrindinis tikslas – praktinė patikra, ar Lenkijos pramonė gali užtikrinti masinę gamybą, stabilų tiekimą ir priimtiną vieneto kainą, nes būtent šie veiksniai šiuolaikiniuose konfliktuose dažnai lemia realų pajėgumą, o ne vien technologinį prototipą.

    Kielcuose rengiama MSPO paroda prasidės rugsėjo 8 dieną, o išvakarėse planuojami dinaminiai ginkluotės pasirodymai poligone. Tikėtina, kad artimiausiomis savaitėmis Lenkija pateiks daugiau detalių apie bandymų grafiką, atrinktus sprendimus ir tolesnius pirkimų ar gamybos planus.