CP v2

Tag: Rusija

  • Naktinis pragaras virš Kyjivo: rusai smogė „Iskander“ raketomis, veikė „Patriot“

    Naktinis pragaras virš Kyjivo: rusai smogė „Iskander“ raketomis, veikė „Patriot“

    Naktį iš birželio 1 į birželio 2 dieną Rusija surengė masinę raketų ataką prieš Ukrainą. Pranešta, kad smūgiai kliudė Kyjivą, Charkivą, Zaporižią, Dnipro ir Kamianskę, o pirmieji duomenys rodė dešimt žuvusiųjų ir per 100 sužeistųjų.

    Socialiniuose tinkluose išplito vaizdo įrašai iš Kyjivo, kuriuose matyti oro gynybos darbas ir naktinį dangų nušviečiantys sprogimai. Analitikai viešojoje erdvėje teigė, kad viename įraše gali būti užfiksuotas balistinės raketos perėmimas, kai Ukrainos oro gynyba bandė numušti į miestą skridusius taikinius.

    „Po perėmimo danguje matomas ryškus blyksnis ir išsisklaidantys fragmentai, primenantys meteorų lietų“, – sakė atvirojo šaltinio analitikai, vertinę naktinius vaizdus.

    Kas yra „Iskander“

    „Iskander“ yra mobilus trumpojo nuotolio balistinių raketų kompleksas, Rusijos kariuomenėje naudojamas smūgiams į svarbius taikinius. Šio tipo raketos gali skristi dideliu greičiu, manevruoti ir naudoti trukdymo priemones, todėl jų perėmimas laikomas vienu sudėtingiausių oro gynybos uždavinių.

    Įvairiuose pranešimuose apie ataką minėta, kad galėjo būti panaudotos ir kitos smogiamosios priemonės, tačiau daugiausia dėmesio sulaukė būtent balistinių raketų grėsmė. Tokiais atvejais ypač svarbūs tampa aukštesnio lygio oro gynybos sprendimai, galintys veikti prieš balistinius taikinius.

    Kodėl minimas „Patriot“

    Viešai aptarinėjant Kyjivo gynybą dažnai minimas „Patriot“ kaip sistema, galinti perimti balistines raketas. Būtent todėl dalis analitikų susiejo naktinius vaizdus su tikėtinu „Iskander“ perėmimu, nors operatyvinės detalės ne visada patvirtinamos iš karto.

    Karo sąlygomis informacija apie numuštus taikinius, panaudotus ginklus ir pataikymų mastą dažnai tikslinama vėliau, kai baigiamas nuolaužų tyrimas ir suvedami duomenys iš skirtingų regionų. Dėl to pirminiai skaičiai apie aukas ir žalą gali keistis.

    Gamybos tempai ir platesnis kontekstas

    Ukrainos karinė žvalgyba anksčiau yra skelbusi vertinimus, kad Rusija gali palaikyti reikšmingą „Iskander“ raketų gamybos tempą, siejamą su galimybe reguliariai rengti atakas. Tokie skaičiavimai dažniausiai remiasi stebima pramonės veikla, tiekimo grandinių požymiais ir panaudojimo intensyvumu fronte.

    „Iskander“ tema svarbi ne tik Ukrainai: šios sistemos dislokavimas Karaliaučiaus srityje ne kartą kėlė įtampą regione, nes teoriškai didina spaudimą kaimyninėms valstybėms. Vis dėlto dabartinės atakos kontekste pagrindinis akcentas tenka Ukrainos miestams ir oro gynybos pajėgumui atremti balistinių raketų smūgius.

  • Eurazijos ekonominės sąjungos prekybos apyvarta perkopė 80 mlrd. eurų: kas ją augina?

    Eurazijos ekonominės sąjungos prekybos apyvarta perkopė 80 mlrd. eurų: kas ją augina?

    Eurazijos ekonominės sąjungos (EES) šalių vadovai Astanoje surengė dviejų dienų susitikimą, kuriame pagrindinis dėmesys skirtas skaitmeninimui, dirbtiniam intelektui ir prekybos koridoriams. Ši darbotvarkė siejama su sparčiai augančia prekybos apyvarta, kuri pernai, pasak Kazachstano prezidento Kassymo-Jomarto Tokajevo, viršijo 80 mlrd. eurų.

    EES jungia penkias valstybes: Rusiją, Baltarusiją, Kazachstaną, Kirgiziją ir Armėniją. Blokas veikia kaip bendroji rinka ir laisvosios prekybos zona, o pareigūnai pabrėžia siekį mažinti taisyklių ir procesų fragmentaciją, kad verslui būtų paprasčiau prekiauti visoje erdvėje.

    Skaitmeninė integracija ir DI

    Susitikime akcentuota idėja kurti vieningą skaitmeninę aplinką, kuri leistų greičiau keistis duomenimis, supaprastintų muitinės ir logistikos procedūras bei padėtų įmonėms lengviau pasiekti partnerius kitose EES šalyse. Kartu aptartos ir bendros skaitmeninės priemonės, kurios turėtų sumažinti administracinę naštą bei pagreitinti tarpvalstybines operacijas.

    K. J. Tokajevas teigė, kad EES prekybos apyvarta šiemet galėtų augti maždaug 6 proc. ir viršyti 85 mlrd. eurų. Taip pat, jo žodžiais, EES šalių bendrasis vidaus produktas 2026–2027 metais galėtų didėti apie 2,5 proc.

    EES lygiu kalbėta ir apie bendrus atsakingo DI naudojimo principus, bendros skaičiavimo infrastruktūros poreikį bei galimą bendrą modelių kūrimą. Šios iniciatyvos pristatomos kaip būdas didinti valstybių konkurencingumą ir greitinti sprendimų priėmimą tiek viešajame sektoriuje, tiek versle.

    „Praktinis dirbtinio intelekto pritaikymas gali padėti sustiprinti bendrą rinką ir padidinti mūsų šalių konkurencingumą“, – sakė Kazachstano prezidentas Kassymas-Jomart Tokajevas.

    Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas savo ruožtu kalbėjo apie planus kitais metais surengti aukšto lygio susitikimą, skirtą bendradarbiavimui DI srityje. Šalia to paminėta ir IT bei energetikos infrastruktūros sąsajų svarba, nes didesniems skaitmeniniams projektams reikia patikimų pajėgumų ir stabilaus energijos tiekimo.

    Kazachstane jau bandomi pilotiniai sprendimai, įskaitant DI paremtus skaitmeninius pagalbininkus, kurių tikslas paprasčiau paaiškinti teisės aktus ir sumažinti biurokratines kliūtis. Teigiama, kad tokie įrankiai ilgainiui galėtų būti pritaikomi ir tarpvalstybiniu mastu, kad panašūs procesai būtų vykdomi vienodais principais visose EES šalyse.

    Prekybos koridoriai ir logistika

    Dar vienas susitikimo akcentas buvo transporto ir tranzito sistemos modernizavimas. Pareigūnai pabrėžė, kad prekybos augimui reikalingi greitesni ir labiau prognozuojami krovinių srautai, todėl didelis dėmesys skiriamas skaitmeniniams transporto sprendimams ir duomenų mainams.

    Taip pat akcentuotas Vidurio koridorius ir kiti regioniniai maršrutai, kurie laikomi svarbiais logistikos grandinės elementais tarp Azijos ir Europos. Kazachstanas deklaruoja siekį stiprinti savo, kaip regioninio transporto mazgo, vaidmenį ir iki 2030 metų sukurti pilnai veikiančią logistikos ekosistemą, kurioje krovinių apimtys galėtų siekti apie 10 mln. tonų.

    Skaitmeniniai sprendimai, įskaitant DI, šiame kontekste pristatomi kaip priemonė geriau planuoti srautus, mažinti prastovas pasienyje ir efektyviau išnaudoti infrastruktūrą. Kartu pabrėžiama, kad modernizacija apima ir fizinius projektus, pavyzdžiui, geležinkelių atnaujinimą bei naują infrastruktūrą.

    Dvišaliai susitarimai ir investicijos

    Viršūnių susitikimas vyko po Vladimiro Putino valstybinio vizito į Kazachstaną, kurio metu, pasak pranešimų, pasirašytas dvišalio bendradarbiavimo susitarimų paketas energetikos, transporto, finansų, švietimo ir pramonės srityse. Tokie susitarimai EES kontekste dažnai vertinami kaip papildomas impulsas bendriems projektams ir prekybos apimčių augimui.

    Rusija įvardijama kaip didžiausia Kazachstano investuotoja, o sukauptos investicijos siekia beveik 25 mlrd. eurų. Tarp didžiausių projektų minimas ir pirmosios Kazachstano atominės elektrinės statybos planas, kurio vertė siejama su maždaug 14 mlrd. eurų suma.

    V. Putinas teigė, kad elektrinė galėtų patenkinti apie 20 proc. Kazachstano elektros vartojimo, o projekto finansavimo sąlygos esą atitinka tarptautinę praktiką. Kazachstano pareigūnai projektą sieja su energetiniu saugumu ir bandymu pereiti nuo žaliavų eksporto prie didesnės pridėtinės vertės technologinio bendradarbiavimo.

    Nors EES lyderiai kalba apie tolesnį prekybos augimą, galutinis rezultatas priklausys nuo kelių veiksnių: realaus skaitmeninių sprendimų įgyvendinimo, infrastruktūros plėtros tempo ir gebėjimo suderinti bendras taisykles tarp skirtingų ekonominių interesų turinčių narių. Vis dėlto Astanoje nuskambėjusi žinutė aiški: skaitmeninimas ir DI tampa kertiniais instrumentais, kuriais blokas tikisi išlaikyti augimo pagreitį.

  • Britai buria Šiaurės laivynų aljansą: ar Lenkija prisijungs saugant Baltiją nuo Rusijos?

    Britai buria Šiaurės laivynų aljansą: ar Lenkija prisijungs saugant Baltiją nuo Rusijos?

    Jungtinė Karalystė siūlo kurti naują Šiaurės Europos jūrinių pajėgų bendradarbiavimo formatą, skirtą didesniam saugumui Baltijos, Šiaurės ir Norvegijos jūrose. Iniciatyvos tikslas – greičiau keistis žvalgybine informacija, derinti patruliavimą ir stiprinti atgrasymą, reaguojant į augantį Rusijos karinių jūrų pajėgų aktyvumą.

    Projektas įvardijamas kaip Northern Navies Initiative – Šiaurės laivynų iniciatyva. Ją pristatydami britų kariuomenės jūrų pajėgų vadovybės atstovai akcentuoja, kad NATO šalims būtina geriau saugoti jūrų transporto koridorius, uostų prieigas ir komunikacines jungtis, nuo kurių priklauso tiek ekonomika, tiek karinė logistika.

    Po vandeniu – didžiausia įtampa

    Didžiausias nerimas siejamas su Rusijos povandeniniais laivais ir veikla po vandeniu, kuri tradiciškai laikoma viena stipriausių Rusijos karinio laivyno sričių. Šaltajame kare tokie pajėgumai buvo orientuoti į galimybę sutrikdyti pastiprinimo srautus iš Šiaurės Amerikos į Europą, o dabartiniame kontekste rizikos persikelia ir į infrastruktūros apsaugą.

    Pastaraisiais metais Europos valstybės vis daugiau dėmesio skiria povandeninei kritinei infrastruktūrai: energetikos kabeliams, telekomunikacijų linijoms, dujotiekiams ir kitoms jungtims. Net ir pavieniai incidentai gali turėti plataus masto pasekmes, nes gedimų šalinimas jūroje užtrunka, o alternatyvūs maršrutai ne visada užtikrina reikiamus pajėgumus.

    Kam tai svarbu Baltijos regionui?

    Baltijos jūroje susikerta svarbios energijos ir duomenų jungtys, o regione didėja karinės pratybos ir patruliavimas. Dėl to iniciatyva matoma kaip būdas geriau koordinuoti sąjungininkų veiksmus ir greičiau identifikuoti galimas grėsmes, ypač ten, kur reikalinga nuolatinė stebėsena ir reagavimo parengtis.

    Britai taip pat atvirai pripažįsta, kad jų pačių Karališkasis laivynas ilgą laiką susidūrė su pajėgumų trūkumu, todėl didesnė atsakomybės dalis perkeliama į sąjungininkų koordinavimą ir bendras užduotis. Tokia logika atitinka ir platesnę NATO kryptį – daugiau dėmesio skirti atgrasymui, parengčiai bei sąveikumui tarp skirtingų valstybių jūrų pajėgų.

    Ar Lenkija galėtų prisijungti?

    Nors pristatant iniciatyvą Lenkija nėra minima kaip pagrindinė dalyvė, Varšuva gali tapti partneriu, ypač stiprėjant gynybos ryšiams su Londonu. Papildomą pagrindą bendradarbiavimui suteikia ir tai, kad Lenkija įgyvendina laivyno modernizaciją, įskaitant naujų fregatų programą, kurioje naudojami su Jungtine Karalyste siejami technologiniai sprendimai.

    Lenkijos ir Jungtinės Karalystės gynybinė darbotvarkė pastaruoju metu akivaizdžiai intensyvėja. 2026 metų gegužės 27 dieną Londone Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas ir Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris pasirašė partnerystės sutartį saugumo ir gynybos srityje, signalizuojančią apie artimesnį koordinavimą artimiausiais metais.

  • Rumunija dėl sprogmenis gabenusio drono: atsakomybė tenka Rusijai, ES rengia 21-ą sankcijų paketą

    Rumunija dėl sprogmenis gabenusio drono: atsakomybė tenka Rusijai, ES rengia 21-ą sankcijų paketą

    Rumunijos užsienio reikalų ministrė Oana Toiu patvirtino, kad dronas, nukritęs rytiniame Galačio mieste, buvo rusiškos kilmės ir gabeno sprogmenis. Pasak Rumunijos pareigūnų, incidentas sukėlė gaisrą ant gyvenamojo daugiabučio stogo, o civiliai gyventojai atsidūrė pavojuje.

    Rumunija tvirtina, kad už įvykį atsakomybė tenka Rusijai, nes būtent jos veiksmų pasekmės pasiekė šalies teritoriją. Tai vienas rimčiausių pastarojo meto incidentų, kai karo Ukrainoje poveikis tiesiogiai paliečia NATO ir Europos Sąjungos valstybę narę.

    Rumunijos atsakas po incidento

    Po drono kritimo Rumunijos prezidentas Nicușor Dan paskelbė Rusijos konsulą Konstancoje nepageidaujamu asmeniu ir pranešė apie Rusijos konsulato Juodosios jūros uostamiestyje uždarymą. Tokie žingsniai diplomatinėje praktikoje laikomi aiškiu politiniu signalu, kai šalis vertina įvykį kaip grėsmę savo saugumui.

    Rumunijos diplomatijos vadovė pabrėžė, kad svarbiausias prioritetas yra piliečių saugumas, o tokie incidentai negali būti toleruojami. Pasak jos, valstybė siekia, kad tarptautiniai partneriai šią situaciją vertintų kaip platesnės saugumo aplinkos iššūkį visam regionui.

    „Mes laikome Rusijos Federaciją visiškai atsakinga, nes mūsų civiliai gyventojai buvo pastatyti į pavojų“, – sakė Rumunijos užsienio reikalų ministrė Oana Toiu.

    „Gavome galutinį patvirtinimą iš vietoje dirbančių komandų, kad tai rusiškas dronas ir jis gabeno sprogmenis“, – pridūrė ji.

    ES ir NATO pozicija: solidarumas ir atgrasymas

    Incidentas sulaukė griežtų reakcijų Europoje. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pareiškė, kad Rusija „peržengė dar vieną ribą“, ir pabrėžė, jog Bendrija tęs spaudimą Maskvai.

    Taip pat paskelbta, kad Europos Sąjungoje rengiama 21-oji sankcijų Rusijai priemonių paketo versija. Rumunijos pusė teigia sieksianti, kad sprendimai būtų priimami greičiau, o sankcijos apimtų sritis, kurios ribotų Rusijos gebėjimą tęsti karinę kampaniją ir technologinį apsirūpinimą.

    „Visiškai solidarizuojamės su Rumunija ir jos žmonėmis“, – sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

    NATO savo ruožtu pasmerkė Rusijos „neatsargumą“ ir pabrėžė ketinanti stiprinti gynybą nuo įvairių grėsmių, įskaitant dronus. Pastaraisiais metais dronai tapo vienu svarbiausių modernių konfliktų elementų, todėl Aljanso šalys vis dažniau investuoja į oro erdvės stebėjimą, elektroninę kovą ir priešlėktuvinius sprendimus, pritaikytus mažiems taikiniams.

    Kodėl šis įvykis svarbus regiono saugumui

    Rumunija yra strategiškai svarbi valstybė NATO rytiniame flange, turinti prieigą prie Juodosios jūros ir besiribojanti su Ukraina. Dėl to bet kokie incidentai, susiję su sprogmenis gabenusiais dronais ar raketomis, kelia ne tik nacionalinio, bet ir kolektyvinio saugumo klausimą.

    Diplomatiniai sprendimai, sankcijų svarstymai ir NATO gynybos stiprinimo planai rodo, kad po tokių įvykių didėja spaudimas ieškoti ne vien politinių pareiškimų, bet ir praktinių priemonių. Tarp jų gali būti papildomos oro gynybos priemonės pasienio regionuose, intensyvesnis žvalgybinės informacijos apsikeitimas ir griežtesnė kontrolė, kaip konfliktas gali persikelti už Ukrainos ribų.

    Rumunijos ministrė taip pat nurodė kalbėjusi su ES vyriausiąja įgaliotine užsienio reikalams ir saugumo politikai Kaja Kallas apie sankcijų proceso spartinimą. Bukareštas akcentuoja, kad tokie incidentai turi būti vertinami kaip rizika visai Europos saugumo architektūrai, o partnerių vienybė čia laikoma esmine.

  • Keistas 400 metų įrašas ant puodo Rusijoje: archeologai mano, kad rado meistro pėdsaką

    Keistas 400 metų įrašas ant puodo Rusijoje: archeologai mano, kad rado meistro pėdsaką

    Archeologai, kasinėję vieną svarbiausių Rusijos stačiatikių centrų – Trejybės Sergijaus laurą, aptiko keraminio indo fragmentą su senąja kirilica išraižytu įrašu. Radinys datuojamas maždaug XVII amžiumi, o tyrėjai sako, kad keli žodžiai gali slėpti tai, ko tokio laikotarpio buityje beveik niekada nebūna – konkretaus žmogaus vardą.

    Pasak mokslininkų, įrašas yra apgadintas, tačiau jame įžiūrimos raidės leidžia spėti, kad galėjo būti paminėtas Ivanas arba su konkrečia dirbtuve susijęs užrašas. Tokia detalė archeologams ypač vertinga, nes dauguma kasinėjimuose randamų kasdienių objektų lieka anoniminiai, net jei jų pagaminimo vieta aiški.

    Retas šansas prakalbinti amatą

    XVII amžiuje kasdieniai indai dažniausiai nebuvo pasirašinėjami, todėl net trumpa žymė gali tapti raktu į amatininkų pasaulį. Įrašas galėjo būti išraižytas paties puodžiaus, indo savininko arba žmogaus, atsakingo už keramikos gamybą vienuolynui, todėl dabar svarbiausia nustatyti, kokiai funkcijai jis buvo skirtas.

    Tokie radiniai leidžia ne tik priskirti daiktą konkrečiam asmeniui, bet ir tiksliau suprasti, kaip veikė vienuolynų ūkis bei dirbtuvės. Trejybės Sergijaus laura šimtmečius buvo ne vien religinis, bet ir kultūrinis bei ekonominis centras, kuriame dirbo įvairių amatų meistrai, tiek vienuoliai, tiek pasauliečiai.

    Ką parodys tyrimai?

    Artimiausias etapas – rašmens analizė ir keramikos sudėties tyrimai, kurie gali padėti tiksliau datuoti fragmentą ir nustatyti jo kilmę. Lyginant molio sudėtį, degimo technologiją ir ornamentiką su kitais radiniais, archeologai gali atsekti, ar indas buvo pagamintas vietoje, ar atkeliavo iš kito regiono.

    Ne mažiau svarbi ir pati inskripcija: specialistai paprastai vertina raidžių formas, braižymo gylį, žodžių trumpinimus ir to meto raštvedybos ypatybes. Jei pavyktų nustatyti, kad tai buvo vardas ar dirbtuvės žyma, atsirastų galimybė ieškoti paralelių kituose sluoksniuose ir tikėtis rasti daugiau panašiai pažymėtų fragmentų.

    Laurą kasinėjimai stebina ne pirmą kartą

    Šios vietovės archeologiniai tyrimai jau anksčiau pateikė retų radinių, susijusių su viduramžių ir ankstyvųjų naujųjų laikų Rusijos istorija. Skelbiama, kad per pastaruosius metus čia aptikta ir neįprastų religinių ženklų spaudų, ir ankstyvųjų antkapių su išlikusiais įrašais, todėl naujasis fragmentas įsirašo į reikšmingų atradimų grandinę.

    Tyrėjai pabrėžia, kad didžiausia šio atradimo vertė – galimybė priartėti prie konkretaus žmogaus, kuris paprastai istorijos šaltiniuose lieka nematomas. Jei hipotezė pasitvirtins, keli įbrėžti žodžiai ant indo gali tapti reta proga „prakalbinti“ XVII amžiaus amatininką ir jo darbą vienuolyno kasdienybėje.

  • Britų žvalgyba prabilo apie Rusijos nuostolius Ukrainoje: artėja prie 500 tūkst.

    Britų žvalgyba prabilo apie Rusijos nuostolius Ukrainoje: artėja prie 500 tūkst.

    Jungtinės Karalystės elektroninės žvalgybos tarnybos GCHQ vadovė Anne Keast-Butler viešai įvardijo, kokio masto, Londono vertinimu, yra Rusijos netektys kare prieš Ukrainą. Pasak jos, nuo plataus masto invazijos pradžios 2022 metais vasarį žuvo beveik 500 000 Rusijos karių.

    Tokio lygio britų žvalgybos vadovės pareiškimas išsiskiria tuo, kad valstybės paprastai itin atsargiai kalba apie tikslų priešo nuostolių skaičių ir retai pateikia vieną aiškią sumą. Ši žinutė signalizuoja, kad JK vertinimai yra gerokai didesni nei viešai patvirtinamų atvejų skaičius, sudaromas iš atvirų šaltinių.

    „Nuo invazijos pradžios beveik 500 000 Rusijos karių žuvo“, – sakė Anne Keast-Butler.

    Atvirais šaltiniais besiremiančios nepriklausomos analizės dažnai skaičiuoja patvirtintus žuvusiuosius pagal nekrologus, kapinių įrašus ir regioninę statistiką, tačiau tokie metodai neišvengiamai fiksuoja tik dalį realaus vaizdo. Dėl informacijos slėpimo, pranešimų fragmentiškumo ir mobilizacijos masto tikrasis skaičius gali būti reikšmingai didesnis, nei pavyksta patikrinti viešai.

    GCHQ vadovė taip pat pabrėžė, kad net ir patirdama didelius nuostolius Rusija tęsia puolamuosius veiksmus, nors kai kuriose kryptyse, britų vertinimu, yra priversta koreguoti planus ir trauktis. Tokia dinamika rodo, kad Maskva yra pasirengusi ilgalaikiam karui, kompensuodama praradimus mobilizacija ir dideliu personalo naudojimu.

    Karo laukas persikelia ir už fronto

    Pasak A. Keast-Butler, konfliktas apima ne vien tiesiogines kovas Ukrainoje, bet ir platesnį hibridinių priemonių spektrą. Tarp grėsmių ji išskyrė kibernetines atakas, bandymus paveikti demokratinius procesus ir veiksmus, nukreiptus prieš infrastruktūrą bei logistiką.

    Jos teigimu, žvalgybos ir saugumo institucijos siekia užkardyti Rusijos operacijas, kurios gali apimti tiek technologijų kontrabandą, tiek sabotažo bandymus, tiek kitas slaptas priemones. Šiame kontekste ypatingas dėmesys skiriamas bendradarbiavimui su sąjungininkais ir greitam grėsmių identifikavimui.

    Kodėl skaičiai skiriasi?

    Karo nuostolių skaičiavimai paprastai skiriasi dėl metodikos ir prieigos prie duomenų. Valstybinės institucijos gali remtis žvalgybine informacija, perimtais ryšiais ar kitais uždarais šaltiniais, o nepriklausomi tyrėjai dažniau apsiriboja viešai patikrinamais įrodymais.

    Dėl to viešumoje neretai egzistuoja keli lygiagrečiai skaičiai: patvirtintų žuvusiųjų, tikėtinų žuvusiųjų ir bendrų nuostolių, kurie gali apimti ir sužeistuosius bei dingusius. Britų pareigūnės įvardyta beveik 500 000 žuvusiųjų riba yra vienas ryškiausių pastarojo meto vertinimų, galinčių paveikti ir politines diskusijas dėl karo trukmės bei Rusijos pajėgumų.

  • Maskva panikuoja po dronų smūgių: rusai ant dangoraižio montuoja „Pancyr“ sistemą

    Maskva panikuoja po dronų smūgių: rusai ant dangoraižio montuoja „Pancyr“ sistemą

    Po pastarųjų Ukrainos dronų atakų Maskvoje Rusija ėmėsi neįprastų priemonių stiprindama oro gynybą pačiame sostinės centre. Socialiniuose tinkluose išplito vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip ant vieno dangoraižio stogo keliama trumpojo nuotolio oro gynybos sistema „Pancyr“.

    Įraše užfiksuota, kaip sunkusis sraigtasparnis Mi-26 ant Nordstar dangoraižio Maskvoje stogo nuleidžia stacionarią „Pancyr-SMD“ versiją. Pastatas yra maždaug 5 kilometrų atstumu nuo Kremliaus, todėl toks dislokavimas vertinamas kaip bandymas uždengti jautriausią miesto zoną.

    Reakcija į dronų grėsmę

    Papildomos oro gynybos priemonės sostinėje siejamos su didėjančiu dronų keliamu pavojumi, kuris pastaraisiais metais tapo nuolatiniu karo elementu. Dronai vis dažniau naudojami ne tik fronte, bet ir smūgiams į infrastruktūrą, pramonės objektus bei logistikos mazgus.

    Rusijos informacinėje erdvėje tokie vaizdai paprastai pateikiami kaip prevencinis pasirengimas, tačiau pats sprendimas kelti sistemą ant aukštuminio pastato rodo, kad grėsmė vertinama rimtai. Miestų oro gynybai svarbus ne tik radarų matomumas, bet ir galimybė greitai apšaudyti mažus, žemai skrendančius taikinius.

    Kas yra „Pancyr-SMD“

    „Pancyr-SMD“ yra trumpojo nuotolio oro gynybos sistema, skirta saugoti strateginius objektus nuo dronų ir raketinių grėsmių. Ji laikoma stacionaria „Pancyr-SM“ šeimos versija, kai įranga pritaikoma ilgalaikei konkretaus taško gynybai.

    Sistemos pagrindą sudaro pilnai besisukantis bokštelis su radarais ir optoelektroniniais jutikliais, skirtais aptikti ir sekti taikinius maždaug 40–45 kilometrų atstumu. Skelbiama, kad kompleksas gali vienu metu sekti iki 40 taikinių ir atakuoti kelis iš jų, priklausomai nuo konfigūracijos.

    Kodėl dangoraižiai tampa pozicijomis

    Didmiesčiuose dronai dažnai skrenda žemai, naudodami pastatus kaip priedangą, o tai apsunkina ankstyvą aptikimą. Aukštai iškelta oro gynybos sistema teoriškai suteikia geresnę apžvalgą ir leidžia veiksmingiau dengti svarbius administracinius bei infrastruktūros objektus.

    Vis dėlto tokios priemonės turi ir ribojimų: tankiai apgyvendintose teritorijose bet koks perėmimas kelia riziką dėl nuolaužų, taip pat sudėtinga užtikrinti, kad visos mažos, lėtos ir žemai skrendančios platformos būtų laiku identifikuotos. Dėl to pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiriama sluoksniuotai gynybai, kuri apima ir radijo elektroninės kovos priemones bei papildomus aptikimo sensorius.

    „Dronų karas parodė, kad net ir sostinės nebegali jaustis visiškai saugios, todėl oro gynyba vis dažniau perkeliama arčiau svarbiausių objektų“, – sakė karinės aviacijos ir oro gynybos srities analitikas.

    „Pancyr“ sistemų efektyvumas viešojoje erdvėje vertinamas prieštaringai, nes karo metu ne kartą pasirodė pranešimų apie nepataikymus į mažus taikinius. Vis dėlto Rusija toliau remiasi šia platforma kaip viena pagrindinių trumpojo nuotolio gynybos priemonių tiek fronte, tiek svarbių objektų apsaugai šalies viduje.

  • Ukrainos smūgis į Voronežo bazę: liepsnojo Su-34, iš čia kildavo KAB bombas metantys lėktuvai

    Ukrainos smūgis į Voronežo bazę: liepsnojo Su-34, iš čia kildavo KAB bombas metantys lėktuvai

    Ukraina surengė dar vieną tolimojo nuotolio smūgį Rusijos užnugaryje, nukreiptą į vieną svarbiausių Rusijos taktinės aviacijos mazgų. Taikiniu tapo Baltimoro karinė oro bazė Voroneže, iš kurios, kaip nurodo nepriklausomi stebėtojai, reguliariai kyla bombonešiai Su-34, naudojami atakoms prieš Ukrainos teritoriją.

    Smūgis, apie kurį pranešta gegužės 27 dieną, buvo suduotas maždaug už 170 kilometrų nuo Ukrainos sienos. Socialiniuose tinkluose išplito Voronežo gyventojų vaizdo įrašai, kuriuose matyti gaisrai ir virš bazės kylantys dūmai, o geolokacijos analizė leido tikėtiną smūgio vietą sieti su šiaurine komplekso dalimi.

    Preliminariai vertinama, kad galėjo būti apgadinti techninės priežiūros objektai ir lėktuvų stovėjimo zonos, tačiau oficialių patvirtintų nuostolių duomenų viešai nepateikta. Baltimoro bazė siejama su 47-uoju aviacijos pulku, kurio pagrindą sudaro būtent Su-34 orlaiviai.

    Šie lėktuvai Rusijos arsenale laikomi vienais svarbiausių vykdant smūgius valdomomis ir sparnuotosiomis bombomis, tarp jų ir KAB tipo sklandančiomis bombomis, kuriomis siekiama smogti iš didesnio nuotolio, mažinant riziką lėktuvams. Pastaraisiais mėnesiais tokio tipo ginkluotė dažnai minima kaip viena pagrindinių grėsmių fronto miestams ir priekinėms pozicijoms, nes leidžia atakuoti, išlaikant orlaivius toliau nuo dalies oro gynybos priemonių.

    Karinės analizės požiūriu, smūgiai į bazes, esančias toliau nuo fronto linijos, yra sudėtingi, bet gali turėti neproporcingai didelį efektą. Jei priešininkas priverstas perdislokuoti aviaciją į tolimesnius aerodromus, paprastai mažėja kovinių skrydžių tempas, ilgėja reagavimo laikas, didėja logistikos apkrova ir techninės priežiūros išlaidos.

    Tą pačią dieną pranešta ir apie galimą ataką prieš aviacijos remonto infrastruktūrą Taganroge, kuri siejama su pajėgumais aptarnauti įvairių tipų orlaivius. Rusijos institucijos patvirtino patį atakų faktą ir raketinės ginkluotės panaudojimą, kartu teigdamos, kad oro gynyba perėmė tik vieną raketą iš neįvardyto skaičiaus.

    Nepriklausomi stebėtojai pabrėžia, kad tokių incidentų pasekmių vertinimas dažnai užtrunka, nes tikslūs pažeidimai ir jų įtaka skrydžių intensyvumui paaiškėja tik po kelių dienų ar savaičių. Vis dėlto taikinio pasirinkimas rodo siekį riboti Rusijos taktinės aviacijos galimybes ir mažinti spaudimą Ukrainos frontui bei miestams.

  • Medžiojo „Lancet“, bet danguje pamatė naują grėsmę: Ukraina perėmė rusų DI droną „Klin“

    Medžiojo „Lancet“, bet danguje pamatė naują grėsmę: Ukraina perėmė rusų DI droną „Klin“

    Ukrainos oro gynybos padaliniai pranešė pirmą kartą susidūrę su nauju rusišku smogiamuoju dronu, kuriame naudojami dirbtinis intelektas ir didesnė autonomija. Perėmimo operacija vyko pietų kryptimi, kur ekipažas buvo pasiųstas neutralizuoti gerai žinomą sklandančią amuniciją „Lancet“.

    Tačiau ore aptiktas taikinys neatitiko įprasto „Lancet“ profilio, o vėlesnė analizė leido identifikuoti kitą konstrukciją. Ukrainos kariškiai ir viešai paskelbta vaizdo medžiaga rodo, kad šįkart buvo naudotas dronas, įvardijamas kaip „Klin“.

    Pagal turimą informaciją „Klin“ skirtas savarankiškai aptikti ir atakuoti taikinius, o dalį užduočių gali atlikti be nuolatinės operatoriaus kontrolės. Taip pat nurodoma, kad sistema gali būti pritaikyta veikti net ir apsunkintomis navigacijos sąlygomis, kai GPS signalas trikdomas.

    Skelbiama, kad šio tipo drono veikimo nuotolis gali siekti apie 120 kilometrų, o kovinė galvutė sverti apie 5 kilogramus. Viena iš labiausiai išskiriamų ypatybių siejama su veikimo režimu, apibūdinamu kaip oro minų laukas.

    Praktikoje tai reiškia, kad dronas gali patruliuoti virš nurodytos teritorijos ir laukti, kol pasirodys tinkamas taikinys, o tada smogti. Toks modelis didina lankstumą ir apsunkina gynybą, nes grėsmė išlieka ore ilgiau, o atakos momentas gali būti pasirinktas automatiškai.

    Gavę leidimą, ukrainiečių operatoriai taikinį sunaikino, o incidentas įvardytas kaip pirmasis dokumentuotas susidūrimas su „Klin“. Ukrainai tai reikšminga ne tik kaip taktinis epizodas, bet ir kaip galimybė geriau įvertinti, kaip Rusija diegia autonomijos ir DI elementus į bepiločių sistemų vystymą.

    Karo Ukrainoje patirtis rodo, kad bepiločių evoliucija vyksta itin greitai, o abi pusės ieško būdų aplenkti radijo trukdymą, oro gynybą ir tradicinį operatoriaus valdymą. Didesnė autonomija ir taikinio paieška dronuose yra viena ryškiausių pastarųjų metų tendencijų, kelianti naujų iššūkių ir frontui, ir užnugariui.

  • Lenkija ir Jungtinė Karalystė pasirašė gynybos sutartį: numatyta bendra priešlėktuvinių raketų gamyba

    Lenkija ir Jungtinė Karalystė pasirašė partnerystės saugumo ir gynybos srityje sutartį, kuria siekiama glaudinti karinį bendradarbiavimą bei stiprinti NATO rytinį flangą. Abiejų šalių lyderiai pabrėžė, kad ilgalaike strategine grėsme išlieka Rusija, todėl susitarimas orientuotas į atgrasymą ir greitesnį reagavimą į galimas krizes.

    Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas teigė, kad dokumentas praktikoje pirmiausia didina Lenkijos saugumą ir aiškiai įvardija bendros gynybos motyvaciją. Sutartyje numatyta, kad dvišalė veikla bus derinama su NATO mechanizmais, tačiau paliekama erdvės operatyviems sprendimams ir tiesioginei paramai, kai reikalingas greitas atsakas.

    „Abi pusės sutaria, kad ilgalaikė strateginė grėsmė Lenkijai, Jungtinei Karalystei ir visam NATO yra Rusija“, – sakė Donaldas Tuskas.

    Akcentas gynybos pramonei

    Vienas svarbiausių sutarties praktinių elementų – gynybos pramonės bendradarbiavimas, įskaitant bendrą naujos kartos vidutinio nuotolio priešlėktuvinių raketų kūrimą ir gamybą. Taip pat numatytas darbas su pažangiomis technologijomis, apimančiomis oro gynybą, bepiločius orlaivius ir kibernetinį saugumą.

    Jungtinės Karalystės pusė nurodė, kad stipresnė pramoninė partnerystė turi prisidėti prie tiekimo grandinių patikimumo, didesnio atsparumo krizėms ir naujų aukštos kvalifikacijos darbo vietų kūrimo. Kartu pabrėžiama interoperabilumo svarba, kad abiejų šalių pajėgos galėtų veikti kuo sklandžiau įvairiose operacijų srityse.

    Dronai, kibernetinis saugumas, dezinformacija

    Susitarime numatoma plėsti bendras iniciatyvas dėl bepiločių sistemų ir kovos su dronais sprendimų, taip pat stiprinti pasirengimą elektroninės kovos scenarijams. Be to, dėmesys skiriamas kibernetinėms grėsmėms ir informacinėms operacijoms – nuo kibernetinių atakų iki dezinformacijos kampanijų, kurios pastaraisiais metais tapo nuolatine saugumo darbotvarkės dalimi.

    Šalys taip pat įvardijo bendradarbiavimo kryptis, susijusias su sienų saugumu ir kova su organizuotu nusikalstamumu, ypač tais atvejais, kai šios veiklos susipina su priešiškų valstybių destabilizavimo priemonėmis. Praktikoje tai reiškia glaudesnį institucijų koordinavimą ir geresnį keitimąsi informacija.

    Pasirašyta istorinėje vietoje

    Sutartis pasirašyta Jungtinės Karalystės Karališkųjų oro pajėgų bazėje Northolt, Vakarų Londone. Tai simboliška vieta, nes per Antrąjį pasaulinį karą čia veikė lenkų naikintuvų eskadrilės, o netoliese yra paminklas Lenkijos lakūnams.

    Šis susitarimas papildo ankstesnius regioninius gynybos formato stiprinimo žingsnius Europoje, kai valstybės vis dažniau remiasi ne tik daugiašaliais NATO sprendimais, bet ir dvišaliais susitarimais, skirtais greitesniam reagavimui bei pramoninių pajėgumų didinimui. Lenkija ir Jungtinė Karalystė gynybos ir saugumo bendradarbiavimo sutartį buvo pasirašiusios ir anksčiau, 2017 metais Varšuvoje.