CP v2

Tag: Salmonelė

  • Vienas įprotis gaminant vištieną ir mėsą gali baigtis apsinuodijimu: to receptai nepasako

    Gaminant žalią paukštieną ar mėsą daug kas susitelkia į kepimo laiką, bet pamiršta vieną kritinę maisto saugos detalę: įrankius, kurie lietė žalią produktą, būtina nuplauti arba pakeisti švariais dar gaminimo metu. Priešingu atveju net ir gerai iškepęs patiekalas gali būti užterštas bakterijomis, kurios nuo šaukšto ar žnyplių patenka atgal ant maisto.

    Maistu plintančios infekcijos kasmet paliečia dešimtis milijonų žmonių, o dalis atvejų baigiasi hospitalizacija ir mirtimi. Dažniausi kaltininkai yra salmonelės, kampilobakterijos ir E. coli, kurie ypač dažnai siejami su nepakankamai saugiu žalios paukštienos, maltos mėsos ir virtuvės paviršių naudojimu.

    Kodėl pavojingi tie patys įrankiai?

    Kol mėsa ar vištiena kepa, jos paviršius po kurio laiko pasiekia temperatūrą, kuri padeda sunaikinti dalį mikroorganizmų. Tačiau mentelė, šaukštas ar žnyplės, kuriomis ką tik vartėte žalią produktą, išlieka užteršti, nes jie nėra kaitinami taip, kaip pats maistas.

    Jei tomis pačiomis žnyplėmis vėliau vartysite jau beveik iškepusią mėsą arba dėsite ją į lėkštę, rizikuojate kryžmine tarša. Tokiu atveju bakterijos nuo įrankio patenka ant maisto paviršiaus jau po terminio apdorojimo, todėl saugumo garantijos sumažėja.

    Ką daro profesionalai

    Profesionaliose virtuvėse dažnai naudojami atskiri įrankiai žaliems ir termiškai apdorotiems produktams arba įrankiai reguliariai keičiami į švarius. Taip pat praktikuojamas įrankių dezinfekavimas, kad viskas, kas kontaktavo su žalia mėsa, nepersikeltų į galutinį patiekalą.

    Namų sąlygomis principas toks pats: žalią mėsą vartykite vienu įrankiu, o kai ji jau apkepusi ir artėja prie paruošimo, pereikite prie švaraus. Jei papildomo įrankio neturite, padarykite pauzę ir kruopščiai nuplaukite naudojamą įrankį karštu vandeniu su indų plovikliu, gerai nuskalaukite ir nusausinkite.

    Rizika ne tik mėsai

    Kryžminė tarša aktuali ir ruošiant šviežias daržoves bei žalumynus. Ant šviežių produktų kartais aptinkami patogenai, įskaitant salmoneles ir norovirusus, o lapinės salotos ir daigai kai kuriose šalyse ne kartą buvo siejami su E. coli protrūkiais.

    Maisto saugos specialistai rekomenduoja šviežius vaisius ir daržoves nuplauti po tekančiu vandeniu, o pjaustymui naudoti atskiras lenteles ir įrankius. Jei vienoje lentoje pjaustėte žalią mėsą, ant jos vėliau ruošti salotas ar jau iškeptą patiekalą yra viena dažniausių virtuvės klaidų.

    Ilgalaikei higienai svarbi ir įrankių kokybė: nerūdijantis plienas bei kokybiškas silikonas paprastai lengviau išplaunami, o mediniai įrankiai reikalauja ypač kruopštaus plovimo ir džiovinimo. Svarbiausia taisyklė paprasta: viskas, kas lietė žalią mėsą ar paukštieną, turi būti nuplauta arba pakeista švariu prieš liečiant jau paruoštą maistą.

  • Šių patiekalų viešbučio pusryčiuose geriau vengti: ekspertai įspėja dėl apsinuodijimų

    Šių patiekalų viešbučio pusryčiuose geriau vengti: ekspertai įspėja dėl apsinuodijimų

    Atostogos su viešbučio švedišku stalu daugeliui atrodo kaip nerūpestingas malonumas, tačiau būtent bufetuose dažnai pasitaiko ir maisto saugos klaidų. Apsinuodijimai maistu kelionėse nėra reti, o didžiausia rizika kyla tada, kai patiekalai laikomi netinkamoje temperatūroje ar juos liečia daug žmonių.

    Maisto saugos specialistai pabrėžia vadinamąją pavojingą temperatūrų zoną, kai maistas būna per šiltas šaldymui, bet per vėsus saugiam laikymui karštai. Tokiose sąlygose bakterijos gali daugintis labai sparčiai, o simptomai, priklausomai nuo sukėlėjo, pasireiškia nuo kelių valandų iki kelių dienų.

    Žalios salotos ir lapinės daržovės

    Iš pirmo žvilgsnio salotos atrodo vienas saugiausių pasirinkimų, tačiau žalios lapinės daržovės neretai siejamos su žarnyno infekcijų protrūkiais. Didžiausia problema ta, kad jos dažniausiai neapdorojamos termiškai, todėl patogenai, patekę ant produkto, nepašalinami karščiu.

    Riziką didina ir praktiniai veiksniai: lapai auga arti žemės, ant jų gali patekti dirvožemio ar vandens tarša, o viešbučiuose salotos kartais ilgai stovi kambario temperatūroje. Jei matote apvytusias, suglebusias salotas ar padažais jau aplietą mišinį, tai gali būti ženklas, kad produktas laikomas per ilgai.

    Kiaušiniai, dešrelės ir kiti karšti patiekalai

    Kiaušinienė, virtos dešrelės ar keptos dešros dažnai laikomos metaliniuose induose su pašildymu, tačiau reali temperatūra ne visada išlieka pakankamai aukšta. Jei indų dugne patiekalas vos šiltas, o ne karštas, bakterijoms tai tampa palanki terpė.

    Ypač atsargiai verta vertinti patiekalus, kurie akivaizdžiai pastovėję: apdžiūvę kraštai, sukietėjusi plutelė ar susisluoksniavęs padažas rodo, kad maistas ilgai stovėjo. Tokiais atvejais saugiau rinktis ką tik paruoštą variantą, pavyzdžiui, omletą ar kiaušinį, pagamintą gyvai prie jūsų.

    Pjaustyti vaisiai, minkšti sūriai ir šaltos mėsos gaminiai

    Pjaustyti melionai, arbūzai ir paruoštos vaisių salotos vilioja, bet nuluptas ir supjaustytas vaisius greitai praranda apsaugą. Drėgna, maistinga terpė, ypač šiltoje salėje, sudaro sąlygas mikroorganizmams daugintis, o problemą sustiprina ir tai, kad ne visada aišku, kiek laiko vaisiai jau stovi padėkle.

    Šaltibarščių zonai artimi produktai, tokie kaip minkšti sūriai, pjaustyti sūriai ar mėsos gaminiai, turėtų būti laikomi aiškiai atšaldyti. Jei lėkštės padėtos be šaldymo pagrindo, ant produktų matosi išdžiūvę kraštai, pakitusi spalva ar susikaupęs riebalų blizgesys, tai signalas, kad maistas galėjo per ilgai būti šilumoje.

    „Jeigu abejojate dėl temperatūros ar šviežumo, saugiausia rinktis produktus, kuriuos galite nusilupti patys, arba patiekalus, paruoštus iš karto ir patiektus karštus“, – sako maisto saugos ekspertai, primindami paprastą taisyklę: karštas turi būti karštas, o šaltas – šaltas.

    Norint sumažinti riziką, verta ateiti pusryčiauti anksčiau, kai maistas ką tik papildytas, rinktis gyvo gaminimo stoteles ir imti vientisus vaisius, kuriuos nusilupsite patys. Taip pat pravartu stebėti, ar bufete yra akivaizdžiai veikiantis šaldymas, o karšti patiekalai iš tiesų garuoja, o ne tik atrodo šilti.

  • Viena klaida pjaustant arbūzą gali baigtis apsinuodijimu: ką būtina padaryti prieš valgant

    Pjaustant arbūzą dažna klaida yra jo nemauti prieš peilį: bakterijos nuo žievės lengvai patenka į minkštimą. Jei ant žievės yra salmonelių ar žarninių lazdelių, jos gali būti perneštos į vaisių ir vėliau daugintis, ypač jei arbūzas laikomas netinkamai.

    Arbūzo paviršius užsiteršia ne tik lauke, kur jis auga ant žemės ir liečiasi su dirvožemiu. Bakterijų jis gali „pasigauti“ ir transportavimo metu, prekybos centre ant vežimėlio, taip pat ant virtuvės stalviršio ar pjaustymo lentos.

    Kodėl žievę būtina nuplauti

    Nors arbūzo žievės nevalgome, ji tampa pagrindiniu rizikos tašku, kai vaisius pjaustomas. Peilis perbraukia per paviršių ir tą patį kontaktą perkelia į minkštimą, todėl net ir šviežias, gražiai atrodantis arbūzas gali tapti apsinuodijimo priežastimi.

    Didžiausią riziką kelia situacijos, kai arbūzas pjaustomas ant nešvarios lentos arba tuo pačiu peiliu, kuriuo prieš tai buvo pjaustyta žalia mėsa ar žuvis. Tokiais atvejais padidėja kryžminės taršos tikimybė, todėl vien plovimas vandeniu ne visada kompensuoja prastą higieną.

    Kaip teisingai nuplauti arbūzą

    Prieš imdami arbūzą, nusiplaukite rankas šiltu vandeniu su muilu bent 20 sekundžių. Taip pat pasirūpinkite švaria pjaustymo lenta, švariu, aštriu peiliu ir popieriniu rankšluosčiu arba švariu audiniu nusausinimui.

    Visą arbūzą nuplaukite po vėsaus tekančio vandens srove, lėtai jį sukdami, kad vanduo pasiektų visą paviršių. Jei matote žemių ar dulkių, žievę švelniai patrinkite švariu daržovėms ir vaisiams skirtu šepetėliu, o tada dar kartą perplaukite.

    Nuplautą arbūzą nusausinkite, nes drėgmė ant paviršiaus gali palengvinti nešvarumų patekimą ant rankų ir į pjaustymo vietą. Tik po to pjaustykite, o patogumui galima nupjauti po 1–2 centimetrus nuo abiejų galų, kad vaisius stabiliau stovėtų.

    Kaip saugiai laikyti supjaustytą arbūzą

    Supjaustytas arbūzas greitai praranda saugumą, jei ilgai paliekamas kambario temperatūroje. Jį reikėtų kuo greičiau įdėti į šaldytuvą ir laikyti sandariame inde arba uždengtą, kad minkštimas nesugertų kvapų ir nebūtų papildomai užterštas.

    Šaldytuve supjaustytas arbūzas paprastai išlieka tinkamas vartoti apie 3–5 dienas, tačiau svarbu įvertinti kvapą, tekstūrą ir laikymo sąlygas. Jei vaisius buvo ilgiau pastovėjęs šilumoje ar laikytas nešvarioje aplinkoje, saugiau jo nebevalgyti.

  • Šių 5 produktų nevalgykite žalių: gydytojai įspėja apie rimtą žalą sveikatai

    Kai kurie maisto produktai atrodo visiškai įprasti, tačiau valgomi žali gali kelti realią riziką sveikatai. Specialistai pabrėžia, kad pagrindinė problema dažniausiai yra patogeninės bakterijos, kurių nepašalina vien nuplovimas.

    Didžiausią pavojų sukelia žalias produktas, kuriam įprastai reikalinga pakankama kaitra, kad žūtų ligas sukeliančios bakterijos. Ypač atsargūs turėtų būti vaikai, vyresnio amžiaus žmonės, nėščiosios ir silpnesnį imunitetą turintys asmenys.

    Žalia sausainių tešla

    Žalioje sausainių tešloje rizika slypi ne tik kiaušiniuose, bet ir miltuose. Miltai nėra termiškai apdorojami, todėl juose gali pasitaikyti bakterijų, kurios patekusios į organizmą sukelia apsinuodijimą maistu.

    Jei tešloje naudojami žali kiaušiniai, papildomai didėja salmoneliozės rizika. Saugiausia išeitis yra tešlą kepti iki pilno iškepimo arba rinktis receptus su termiškai apdorotais ingredientais.

    Nepasterizuotas pienas ir faršas

    Nepasterizuotas pienas gali turėti įvairių ligas sukeliančių bakterijų, todėl jo gėrimas be terminio apdorojimo laikomas rizikingu. Jei pienas nepasterizuotas, jis turėtų būti pakaitinamas iki saugaus vartojimo.

    Žalias jautienos faršas yra ypač jautrus užterštumui, nes mėsa sumalama ir bakterijos gali pasiskirstyti visame produkte. Tinkamas iškepimas iki saugios vidaus temperatūros reikšmingai sumažina žarninių infekcijų tikimybę.

    Žalios pupelės ir grybai

    Kai kurios džiovintų pupelių rūšys, ypač raudonosios pupelės, gali turėti natūralių toksinų, kurie sukelia stiprius virškinimo sutrikimus. Kad pupelės būtų saugios, jas būtina tinkamai išmirkyti ir virti pakankamai ilgai.

    Grybai taip pat dažnai nerekomenduojami žali, nes gali turėti sunkiau virškinamų junginių, o kaitinimas pagerina jų pasisavinimą. Be to, terminis apdorojimas sumažina mikroorganizmų riziką, kuri gali išlikti ant nepakankamai apdorotų grybų.

    Jei suvalgius nepakankamai termiškai apdorotą produktą atsiranda pykinimas, vėmimas, viduriavimas, pilvo skausmai ar karščiavimas, svarbu stebėti būklę ir prireikus kreiptis į medikus. Rizika didesnė, jei simptomai stiprūs, užsitęsia ar pasireiškia vaikams.

  • Piknike šių 3 klaidų nedarykite: medikai įspėja dėl apsinuodijimo rizikos

    Šiltuoju metų laiku piknikai ir grilio vakarienės neretai baigiasi ne tik gera nuotaika, bet ir apsinuodijimu maistu. Specialistai pabrėžia, kad dauguma incidentų kyla dėl kelių pasikartojančių klaidų: nepakankamai iškepamos mėsos, netinkamo laikymo ir prastos rankų higienos.

    Didžiausia problema ta, kad pavojingos bakterijos dažnai nepalieka jokių aiškių požymių: nei kvapas, nei skonis, nei išvaizda nebūtinai pasikeičia. Todėl vien pasikliauti intuicija nepakanka, o saugumo taisyklės turėtų tapti įpročiu kiekvienoje išvykoje į gamtą.

    Nepakankamai iškepta mėsa

    Jei mėsa ar paukštiena iškepa netolygiai, jos viduje gali išlikti ligas sukeliantys mikroorganizmai, pavyzdžiui, salmonelės ar kai kurios žarninės bakterijos. Rizika ypač išauga, kai ant grotelių kepami mėsainiai, nes faršas gali atrodyti parudavęs išorėje, bet likti žalias viduje.

    Maisto saugos rekomendacijose pabrėžiama, kad vidinė temperatūra turi pasiekti saugias ribas: paukštienai apie 74 laipsnius Celsijaus, maltai jautienai apie 71 laipsnį Celsijaus, žuviai apie 63 laipsnius Celsijaus. Patikimiausias būdas tuo įsitikinti yra maisto termometras, nes spalva ar sultys nėra tikslus rodiklis.

    Jeigu po įtartino maisto atsiranda stiprus pilvo skausmas, vėmimas, viduriavimas, aukšta temperatūra ar kraujas išmatose, delsti nereikėtų. Ypač svarbu greitai kreiptis į medikus, jei blogai pasijunta vaikai, vyresnio amžiaus žmonės, nėščiosios ar asmenys, kurių imunitetas nusilpęs.

    Maistas per ilgai laikomas šilumoje

    Dar viena dažna klaida piknike – patiekalus palikti ant stalo per ilgai, ypač karštą dieną. Bakterijos sparčiausiai dauginasi vadinamojoje pavojingoje temperatūrų zonoje, kai maistas laikomas maždaug nuo 5 iki 60 laipsnių Celsijaus.

    Praktinė taisyklė paprasta: jei lauke vėsiau, maistas neturėtų stovėti ilgiau nei apie 2 valandas, o kai labai karšta – apie 1 valandą. Greičiausiai genda mėsa, žuvis, paukštiena, pieno produktai, kiaušiniai ir patiekalai iš jų, paruošti salotų mišiniai, virti ryžiai ar makaronai, taip pat supjaustyti vaisiai ir daržovės.

    Jei produktas išbuvo šilumoje ilgiau nei rekomenduojama, saugiausia jį išmesti net tada, kai jis atrodo normaliai. Dalis bakterijų ir jų gaminami toksinai ne visada pakeičia skonį ar kvapą, todėl rizika gali likti nepastebėta.

    Rankų higiena ir kryžminė tarša

    Piknike rankas nusiplauti sudėtingiau, todėl žmonės dažnai praleidžia šį žingsnį tarp kontakto su žalia mėsa ir paruošto maisto. Papildomą riziką kelia prisilietimai prie augintinių, šiukšlių, pinigų ar bendrų paviršių, o tada – prie sumuštinių, vaisių ar įrankių.

    Tokiais atvejais mikrobai lengvai pernešami nuo rankų ant maisto, o užkratas gali išplisti per pjaustymo lenteles, peilius ir lėkštes. Išvykose verta turėti rankų dezinfekantą ir drėgnų servetėlių, o žaliai ir paruoštai produkcijai naudoti atskirus įrankius.

    Maisto saugos specialistai taip pat primena, kad produktų negalima atitirpinti kambario temperatūroje ant stalo, o vien kvapas ar išvaizda nėra patikimas šviežumo testas. Saugiausia atitirpinti šaldytuve, šaltame vandenyje reguliariai jį keičiant arba mikrobangų krosnelėje, o vaisius ir daržoves prieš vartojimą kruopščiai nuplauti.

  • Šių 5 produktų nevalgykite žalių: gydytojai perspėja apie infekcijų ir apsinuodijimo riziką

    Žalias maistas dažnai siejamas su sveikesne mityba, tačiau kai kurių produktų termiškai neapdoroti geriau nerizikuoti. Specialistai primena, kad dalis žalių ingredientų gali turėti bakterijų ar natūralių toksinų, kurie sukelia apsinuodijimą.

    Didžiausia rizika kyla vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms, nėščiosioms ir turintiems silpnesnę imuninę sistemą. Tokiais atvejais net ir nedidelis užkratas gali baigtis sunkesne žarnyno infekcija.

    Žalia sausainių tešla

    Žalią sausainių tešlą dažnas ragauja dar prieš kepimą, tačiau ji gali būti nesaugi dėl dviejų priežasčių. Pirma, žali miltai paprastai nėra termiškai apdorojami, todėl juose kartais aptinkama ligas sukeliančių bakterijų, įskaitant E. coli.

    Antra, tešloje neretai būna žalių kiaušinių, kurie gali būti susiję su salmonelioze. Kepant aukštoje temperatūroje dauguma mikroorganizmų žūsta, todėl saugiausia tešlą valgyti tik iškepusią.

    Nepasterizuotas pienas

    Nepasterizuotas, kitaip tariant, žalias pienas gali turėti pavojingų bakterijų, kurios sukelia žarnyno infekcijas. Rizika didesnė, jei pienas laikomas netinkamomis sąlygomis arba vartojamas be jokio pašildymo.

    Saugiausias būdas sumažinti grėsmę yra terminis apdorojimas, pavyzdžiui, užvirinimas. Pasterizacija ir virinimas padeda sunaikinti didžiąją dalį ligų sukėlėjų.

    Žalias jautienos faršas

    Žalio faršo ragavimas ar patiekalai, kuriuose faršas lieka nepakankamai iškepęs, gali baigtis apsinuodijimu. Farše kartais randama E. coli, salmonelių ar listerijų, kurios sukelia pykinimą, vėmimą, viduriavimą ir karščiavimą.

    Rizika didesnė nei valgant vientisą mėsos gabalą, nes malant bakterijos gali pasiskirstyti visoje masėje. Dėl to faršą rekomenduojama gerai iškepti, kad viduje neliktų žalių vietų.

    Žalios džiovintos pupelės

    Kai kurios džiovintos pupelės, ypač raudonosios, gali būti pavojingos, jei vartojamos neapvirtos. Jose esantis natūralus lektinas gali sukelti stiprius virškinamojo trakto sutrikimus ir apsinuodijimo simptomus vos po kelių valandų.

    Kad pupelės būtų saugios, jas įprasta mirkyti 8–12 valandų, vandenį nupilti, o tuomet virti verdančiame vandenyje bent 10 minučių ir tęsti virimą iki visiško suminkštėjimo. Tokia šiluma ardo toksines medžiagas.

    Žali grybai

    Žali grybai gali dirginti virškinimo sistemą ir būti sunkiau pasisavinami, nes dalis junginių suyra tik kaitinant. Be to, ant neplautų ar neapdorotų grybų gali būti mikroorganizmų, kurie sunaikinami tik pakankamai aukštoje temperatūroje.

    Svarbu prisiminti, kad nuodingi grybai išlieka pavojingi net ir termiškai apdoroti. Valgyti reikėtų tik gerai atpažįstamus valgomuosius grybus ir juos tinkamai išvirti ar iškepti.

  • Nelaikykite kiaušinių ant šaldytuvo durų: paprastas triukas padeda ilgiau išlaikyti šviežumą

    Kiaušinių laikymas šaldytuvo duryse daugeliui atrodo patogus, tačiau maisto saugos specialistai pabrėžia, kad tai nėra geriausia vieta. Durų lentynose temperatūra svyruoja dažniausiai, todėl kiaušiniai greičiau praranda šviežumą, o kai kuriais atvejais didėja ir mikrobiologinė rizika.

    Atidarius šaldytuvą, į vidų patenka šiltesnis oras, o durys yra labiausiai veikiamos šių pokyčių. Dėl temperatūrų kaitos ant lukšto gali susidaryti kondensatas, o drėgmė palengvina bakterijų patekimą per lukšto poras, ypač jei jis pažeistas ar buvo nuplautas.

    Kur geriausia laikyti kiaušinius?

    Saugiausia kiaušinius laikyti vidinėje šaldytuvo dalyje, kur temperatūra stabilesnė, dažniausiai vidurinėje arba viršutinėje lentynoje. Rekomenduojama jų neperdėlioti į atviras dėžutes, o palikti originalioje pakuotėje, kuri apsaugo nuo kvapų ir smūgių.

    Pravartu kiaušinius laikyti siauresniu galu žemyn. Platesniame gale esanti oro kamera tuomet išlieka viršuje, o tai padeda lėčiau vykti natūraliems senėjimo procesams ir geriau išlaikyti trynio padėtį.

    Klaida, kurią daro daugelis

    Dažna klaida yra kiaušinių plovimas vos parsinešus iš parduotuvės. Ant lukšto natūraliai esanti apsauginė plėvelė mažina bakterijų patekimą į vidų, o nuplovus ją ši barjera susilpnėja, todėl kiaušinius saugiau plauti tik prieš pat naudojimą.

    Kai kurie patarimai mini lukšto patepimą plonu valgomojo aliejaus sluoksniu, siekiant sumažinti oro ir mikroorganizmų patekimą per poras. Vis dėlto buityje patikimiausias sprendimas išlieka paprastas: stabiliai šalta temperatūra, originali pakuotė ir kuo mažiau nereikalingo kiaušinių „kilnojimo“.

    Į ką atkreipti dėmesį dėl saugumo

    Jei kiaušiniai laikomi šaldytuve, svarbu išlaikyti pastovią vėsą ir vengti situacijų, kai jie ilgai stovi kambario temperatūroje, o vėliau vėl grąžinami atgal. Tokie ciklai didina kondensato tikimybę ir spartina gedimą.

    Naudojant kiaušinius patiekalams, ypač jei jie bus nepakankamai termiškai apdoroti, verta rinktis kuo šviežesnius ir laikytus tinkamomis sąlygomis. Jei kyla abejonių dėl kvapo, lukšto būklės ar konsistencijos, saugiau jų nevartoti.

  • Salmonelė šunims: požymiai dažnai primena paprastą viduriavimą, bet rizika – ir šeimai

    Salmonelė šunims pasitaiko rečiau nei žmonėms, tačiau infekcija gali būti pavojinga tiek augintiniui, tiek namų ūkiui. Dalis šunų, net užsikrėtę, neparodo jokių simptomų, bet bakterijas gali platinti su išmatomis ar seilėmis.

    Dažniausi požymiai, kai šuo suserga, yra vėmimas, viduriavimas, kartais su kraujo priemaišomis, karščiavimas, apetito stoka ir sumažėjęs aktyvumas. Šie simptomai lengvai supainiojami su įprastu virškinimo sutrikimu, todėl svarbu įvertinti rizikos veiksnius ir bendrą gyvūno būklę.

    Kaip šuo užsikrečia salmonelėmis?

    Šunys salmonelėmis dažniausiai užsikrečia suėdę žalią ar nepakankamai termiškai apdorotą mėsą, žalius kiaušinius, sugedusį pašarą arba laižydami užterštus paviršius. Rizika padidėja ir tada, kai šuo lauke suėda atliekas, išmatas, geria vandenį iš balų ar turi kontaktą su užkrėstais gyvūnais.

    Praktikoje nemažai dėmesio skiriama žaliai mitybai, nes būtent su žaliu pašaru dažniau siejami užterštumo atvejai. JAV Maisto ir vaistų administracijos skelbtuose tyrimuose komerciniuose žaliuose augintinių pašaruose buvo nustatoma salmonelių, o tai reiškia, kad vien vizualiai ar pagal kvapą saugumo įvertinti neįmanoma.

    Kokie simptomai turėtų kelti nerimą?

    Salmoneliozė šunims dažniausiai pasireiškia staigiu viduriavimu ir vėmimu, o gyvūnas gali tapti vangus, atsisakyti ėsti ir daugiau gulėti. Kartais pasireiškia karščiavimas, pilvo skausmas, nemalonus ar gleivingas tuštinimasis, gali atsirasti kraujo priemaišų.

    Pavojingiausia komplikacija yra greitas dehidratavimas, ypač jei šuo vemia ir viduriuoja vienu metu. Sunkesniais atvejais, ypač šuniukams, senjorams ar sergantiems lėtinėmis ligomis, infekcija gali komplikuotis sisteminiu uždegimu ir sepsiu.

    Diagnozė, gydymas ir kaip apsaugoti šeimą

    Veterinarai salmoneles dažniausiai patvirtina atlikę išmatų tyrimus, įskaitant bakteriologinį pasėlį. Esant sunkiai būklei, gali būti rekomenduojami papildomi kraujo tyrimai, elektrolitų įvertinimas ir kiti tyrimai, padedantys spręsti apie dehidrataciją bei uždegimą.

    Gydymo pagrindas dažniausiai yra skysčių atstatymas ir palaikomoji priežiūra, nes didžiausia rizika kyla dėl netekto vandens ir mineralų. Antibiotikai paprastai neskiriami lengvais atvejais, o sprendimas dėl jų taikymo priimamas individualiai, įvertinus sunkumą ir galimą naudą, kad būtų mažinama atsparumo antimikrobinėms medžiagoms rizika.

    Namuose svarbiausia higiena, nes salmonelės gali būti zoonozė, tai yra perduodama žmonėms. Rankas būtina plauti po kontakto su šuns išmatomis, dubenėliais ar guoliu, o viduriuojančiam šuniui nereikėtų leisti laižyti veido, ypač jei namuose yra mažų vaikų, senjorų, nėščiųjų ar žmonių su nusilpusiu imunitetu.

    Profilaktikai rekomenduojama kruopščiai tvarkyti pašaro laikymą ir ruošimą, reguliariai plauti dubenėlius, neleisti šuniui rinkti maisto atliekų lauke ir atsargiai vertinti žalią mitybą. Jei šuo viduriuoja ilgiau nei parą, atsiranda kraujo, karščiavimas, vangumas arba gyvūnas atsisako gerti, delsti nereikėtų ir verta skubiai kreiptis į veterinarą.

  • Šie 3 patiekalai šaldytuve po 48 valandų gali tapti pavojingi: ką būtina žinoti

    Kodėl 48 valandos svarbios?

    Maistas šaldytuve ne visada išlieka saugus, net jei atrodo ir kvepia normaliai. Bakterijos gali daugintis net esant žemai temperatūrai, o dalis jų gaminamų toksinų ne visuomet sunaikinami vėliau pakaitinus.

    Maisto saugos specialistai pabrėžia, kad didžiausia rizika kyla, kai patiekalas buvo netinkamai atvėsintas, laikytas per šiltai arba kelis kartus šildytas ir vėl vėsintas. Todėl kai kuriems produktams 48 valandos tampa riba, po kurios rizika pastebimai išauga.

    Ne iki galo kepta mėsa ir jūros gėrybės

    Ne iki galo termiškai apdorota mėsa ir jūros gėrybės yra viena rizikingiausių kategorijų, nes jose gali išlikti patogenų, tokių kaip salmonelės, listerijos ar žarninės lazdelės. Jei produktas nepasiekė saugios vidaus temperatūros, šaldytuvas problemos neišsprendžia.

    Tokie patiekalai ypač pavojingi jautresnėms grupėms: nėščiosioms, vyresnio amžiaus žmonėms, mažiems vaikams ir turintiems silpnesnę imuninę sistemą. Praktinis patarimas paprastas: jei abejojate, ar mėsa buvo pilnai iškepusi, geriau jos nelaikyti ilgai ir nepalikti vėlesniam laikui.

    Salotos ir lapinės daržovės

    Žalios salotos ir lapinės daržovės gali tapti rizikingos dėl drėgnos aplinkos ir to, kad ant jų paviršiaus kartais būna patogenų. Smulkintos ar suplėšytos salotos genda greičiau, nes pažeistas augalo audinys išskiria daugiau drėgmės ir maistinių medžiagų.

    Kuo ilgiau paruoštos salotos stovi šaldytuve, tuo didesnė tikimybė, kad pradės daugintis mikroorganizmai, o tekstūra ir kvapas ne visada laiku įspėja. Jei salotos jau su padažu, rizika dar didesnė, nes padažai dažnai padidina drėgmę ir pagreitina gedimą.

    Virti ryžiai ir makaronai

    Ryžiai ir makaronai dažnai laikomi nekaltais likučiais, tačiau būtent su jais siejamas Bacillus cereus bakterijos sukeltas apsinuodijimas, kartais vadinamas keptų ryžių sindromu. Problema ta, kad bakterijos sporos gali išgyventi virimą.

    Jei ryžiai ar makaronai ilgiau pastovi kambario temperatūroje, sporos gali suaktyvėti ir pradėti gaminti toksinus, sukeliančius vėmimą ar viduriavimą. Vėlesnis pašildymas ne visada panaikina šią riziką, todėl svarbiausia yra greitas atvėsinimas ir trumpas laikymas.

    Kaip saugiai laikyti maisto likučius

    Paruoštą maistą reikėtų kuo greičiau atvėsinti ir padėti į šaldytuvą: paprastai ne vėliau kaip per dvi valandas, o esant karščiui patalpoje, dar greičiau. Dideles porcijas verta padalyti į mažesnes, kad jos atvėstų tolygiau ir greičiau.

    Maistą laikykite švariuose sandariuose induose, kad jis nesugertų kvapų ir būtų apsaugotas nuo kryžminės taršos. Šaldytuve turi būti ne aukštesnė nei 4 laipsnių temperatūra, o prieš valgant likučius būtina gerai įkaitinti, kad patiekalas būtų karštas per visą storį.

    Taip pat svarbu neperšildyti tų pačių likučių kelis kartus. Jei matote, kad per artimiausias dienas patiekalo nesuvalgysite, saugesnis sprendimas yra užšaldyti, nes tai reikšmingai sulėtina mikroorganizmų dauginimąsi.

  • Kiaušiniai šaldytuve ar ant stalo? Ekspertai paaiškino, kada rizikuojate salmonelėmis

    Dalis europiečių kiaušinius parduotuvėse randa lentynose, o ne šaldytuvuose, todėl kyla klausimas, ar tikrai būtina juos laikyti šaltai. Maisto saugos specialistai pabrėžia, kad atsakymas priklauso ne tiek nuo įpročių, kiek nuo to, kas su kiaušiniu buvo padaryta iki jam patenkant į jūsų virtuvę.

    Jungtinėse Amerikos Valstijose kiaušiniai prieš parduodant paprastai plaunami, o tai sumažina nešvarumų ir paviršiaus taršos kiekį. Tačiau kartu nuplaunamas ir natūralus apsauginis sluoksnis, vadinamas kutikule, kuris užsandarina tūkstančius mikroskopinių lukšto porų, todėl tokie kiaušiniai vėliau turi būti laikomi šaldytuve.

    Kodėl vienur šaldo, kitur ne?

    Europos Sąjungoje mažmeninėje prekyboje kiaušinių plovimas paprastai ribojamas, nes tai gali pažeisti kutikulę. Vietoje to daugiau dėmesio skiriama prevencijai ūkiuose: biosaugai, pulkų kontrolei, higienai ir stebėsenai, todėl kiaušiniai neretai parduodami nešaldomi.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad temperatūros svyravimai yra viena didžiausių rizikų. Jei kiaušiniai atšaldomi ir vėliau sušyla, ant lukšto gali susidaryti kondensatas, o drėgmė padeda bakterijoms lengviau patekti per poras.

    Kada kiaušinius būtina laikyti šaldytuve?

    Jei perkate įprastus, komercinėje grandinėje parduodamus kiaušinius, saugiausia taisyklė paprasta: laikykite juos šaldytuve ir stenkitės užtikrinti pastovią temperatūrą. Kiaušinių ir patiekalų iš kiaušinių nereikėtų palikti kambario temperatūroje ilgiau nei 2 valandas.

    Taip pat rekomenduojama vengti kiaušinių laikymo šaldytuvo durelėse, nes ten temperatūra dažniau svyruoja. Geriau palikti originalioje dėžutėje, kuri saugo nuo kvapų, dūžių ir padeda išlaikyti drėgmės balansą.

    O ką daryti su naminiais kiaušiniais?

    Jeigu gaunate šviežių, neplautų kiaušinių iš nedidelio ūkio ar laikote vištas patys, situacija gali būti kitokia, nes jų kutikulė dažnai būna nepažeista. Tokius kiaušinius galima laikyti vėsioje, stabilios temperatūros vietoje, tačiau svarbu, kad lukštas būtų švarus ir sausas.

    Vis dėlto esminė taisyklė išlieka: jei kiaušinis jau buvo atšaldytas, jį reikėtų ir toliau laikyti šaldytuve. Nuolatinis nešiojimas iš šaldytuvo ant stalo ir atgal didina kondensato riziką ir, atitinkamai, mikrobiologinio užterštumo tikimybę.

    Gaminant skonis ir tekstūra dažniausiai labiau priklauso nuo šviežumo nei nuo to, ar kiaušinis laikytas šaltai. Tačiau kai kuriems receptams, pavyzdžiui, kepiniams, gali prireikti kambario temperatūros kiaušinių, todėl juos patariama trumpam palaikyti išimtus iš šaldytuvo ir sunaudoti nedelsiant.