CP v2

Tag: Salmonelė

  • Nelaikykite kiaušinių ant šaldytuvo durų: paprastas triukas padeda ilgiau išlaikyti šviežumą

    Kiaušinių laikymas šaldytuvo duryse daugeliui atrodo patogus, tačiau maisto saugos specialistai pabrėžia, kad tai nėra geriausia vieta. Durų lentynose temperatūra svyruoja dažniausiai, todėl kiaušiniai greičiau praranda šviežumą, o kai kuriais atvejais didėja ir mikrobiologinė rizika.

    Atidarius šaldytuvą, į vidų patenka šiltesnis oras, o durys yra labiausiai veikiamos šių pokyčių. Dėl temperatūrų kaitos ant lukšto gali susidaryti kondensatas, o drėgmė palengvina bakterijų patekimą per lukšto poras, ypač jei jis pažeistas ar buvo nuplautas.

    Kur geriausia laikyti kiaušinius?

    Saugiausia kiaušinius laikyti vidinėje šaldytuvo dalyje, kur temperatūra stabilesnė, dažniausiai vidurinėje arba viršutinėje lentynoje. Rekomenduojama jų neperdėlioti į atviras dėžutes, o palikti originalioje pakuotėje, kuri apsaugo nuo kvapų ir smūgių.

    Pravartu kiaušinius laikyti siauresniu galu žemyn. Platesniame gale esanti oro kamera tuomet išlieka viršuje, o tai padeda lėčiau vykti natūraliems senėjimo procesams ir geriau išlaikyti trynio padėtį.

    Klaida, kurią daro daugelis

    Dažna klaida yra kiaušinių plovimas vos parsinešus iš parduotuvės. Ant lukšto natūraliai esanti apsauginė plėvelė mažina bakterijų patekimą į vidų, o nuplovus ją ši barjera susilpnėja, todėl kiaušinius saugiau plauti tik prieš pat naudojimą.

    Kai kurie patarimai mini lukšto patepimą plonu valgomojo aliejaus sluoksniu, siekiant sumažinti oro ir mikroorganizmų patekimą per poras. Vis dėlto buityje patikimiausias sprendimas išlieka paprastas: stabiliai šalta temperatūra, originali pakuotė ir kuo mažiau nereikalingo kiaušinių „kilnojimo“.

    Į ką atkreipti dėmesį dėl saugumo

    Jei kiaušiniai laikomi šaldytuve, svarbu išlaikyti pastovią vėsą ir vengti situacijų, kai jie ilgai stovi kambario temperatūroje, o vėliau vėl grąžinami atgal. Tokie ciklai didina kondensato tikimybę ir spartina gedimą.

    Naudojant kiaušinius patiekalams, ypač jei jie bus nepakankamai termiškai apdoroti, verta rinktis kuo šviežesnius ir laikytus tinkamomis sąlygomis. Jei kyla abejonių dėl kvapo, lukšto būklės ar konsistencijos, saugiau jų nevartoti.

  • Salmonelė šunims: požymiai dažnai primena paprastą viduriavimą, bet rizika – ir šeimai

    Salmonelė šunims pasitaiko rečiau nei žmonėms, tačiau infekcija gali būti pavojinga tiek augintiniui, tiek namų ūkiui. Dalis šunų, net užsikrėtę, neparodo jokių simptomų, bet bakterijas gali platinti su išmatomis ar seilėmis.

    Dažniausi požymiai, kai šuo suserga, yra vėmimas, viduriavimas, kartais su kraujo priemaišomis, karščiavimas, apetito stoka ir sumažėjęs aktyvumas. Šie simptomai lengvai supainiojami su įprastu virškinimo sutrikimu, todėl svarbu įvertinti rizikos veiksnius ir bendrą gyvūno būklę.

    Kaip šuo užsikrečia salmonelėmis?

    Šunys salmonelėmis dažniausiai užsikrečia suėdę žalią ar nepakankamai termiškai apdorotą mėsą, žalius kiaušinius, sugedusį pašarą arba laižydami užterštus paviršius. Rizika padidėja ir tada, kai šuo lauke suėda atliekas, išmatas, geria vandenį iš balų ar turi kontaktą su užkrėstais gyvūnais.

    Praktikoje nemažai dėmesio skiriama žaliai mitybai, nes būtent su žaliu pašaru dažniau siejami užterštumo atvejai. JAV Maisto ir vaistų administracijos skelbtuose tyrimuose komerciniuose žaliuose augintinių pašaruose buvo nustatoma salmonelių, o tai reiškia, kad vien vizualiai ar pagal kvapą saugumo įvertinti neįmanoma.

    Kokie simptomai turėtų kelti nerimą?

    Salmoneliozė šunims dažniausiai pasireiškia staigiu viduriavimu ir vėmimu, o gyvūnas gali tapti vangus, atsisakyti ėsti ir daugiau gulėti. Kartais pasireiškia karščiavimas, pilvo skausmas, nemalonus ar gleivingas tuštinimasis, gali atsirasti kraujo priemaišų.

    Pavojingiausia komplikacija yra greitas dehidratavimas, ypač jei šuo vemia ir viduriuoja vienu metu. Sunkesniais atvejais, ypač šuniukams, senjorams ar sergantiems lėtinėmis ligomis, infekcija gali komplikuotis sisteminiu uždegimu ir sepsiu.

    Diagnozė, gydymas ir kaip apsaugoti šeimą

    Veterinarai salmoneles dažniausiai patvirtina atlikę išmatų tyrimus, įskaitant bakteriologinį pasėlį. Esant sunkiai būklei, gali būti rekomenduojami papildomi kraujo tyrimai, elektrolitų įvertinimas ir kiti tyrimai, padedantys spręsti apie dehidrataciją bei uždegimą.

    Gydymo pagrindas dažniausiai yra skysčių atstatymas ir palaikomoji priežiūra, nes didžiausia rizika kyla dėl netekto vandens ir mineralų. Antibiotikai paprastai neskiriami lengvais atvejais, o sprendimas dėl jų taikymo priimamas individualiai, įvertinus sunkumą ir galimą naudą, kad būtų mažinama atsparumo antimikrobinėms medžiagoms rizika.

    Namuose svarbiausia higiena, nes salmonelės gali būti zoonozė, tai yra perduodama žmonėms. Rankas būtina plauti po kontakto su šuns išmatomis, dubenėliais ar guoliu, o viduriuojančiam šuniui nereikėtų leisti laižyti veido, ypač jei namuose yra mažų vaikų, senjorų, nėščiųjų ar žmonių su nusilpusiu imunitetu.

    Profilaktikai rekomenduojama kruopščiai tvarkyti pašaro laikymą ir ruošimą, reguliariai plauti dubenėlius, neleisti šuniui rinkti maisto atliekų lauke ir atsargiai vertinti žalią mitybą. Jei šuo viduriuoja ilgiau nei parą, atsiranda kraujo, karščiavimas, vangumas arba gyvūnas atsisako gerti, delsti nereikėtų ir verta skubiai kreiptis į veterinarą.

  • Šie 3 patiekalai šaldytuve po 48 valandų gali tapti pavojingi: ką būtina žinoti

    Kodėl 48 valandos svarbios?

    Maistas šaldytuve ne visada išlieka saugus, net jei atrodo ir kvepia normaliai. Bakterijos gali daugintis net esant žemai temperatūrai, o dalis jų gaminamų toksinų ne visuomet sunaikinami vėliau pakaitinus.

    Maisto saugos specialistai pabrėžia, kad didžiausia rizika kyla, kai patiekalas buvo netinkamai atvėsintas, laikytas per šiltai arba kelis kartus šildytas ir vėl vėsintas. Todėl kai kuriems produktams 48 valandos tampa riba, po kurios rizika pastebimai išauga.

    Ne iki galo kepta mėsa ir jūros gėrybės

    Ne iki galo termiškai apdorota mėsa ir jūros gėrybės yra viena rizikingiausių kategorijų, nes jose gali išlikti patogenų, tokių kaip salmonelės, listerijos ar žarninės lazdelės. Jei produktas nepasiekė saugios vidaus temperatūros, šaldytuvas problemos neišsprendžia.

    Tokie patiekalai ypač pavojingi jautresnėms grupėms: nėščiosioms, vyresnio amžiaus žmonėms, mažiems vaikams ir turintiems silpnesnę imuninę sistemą. Praktinis patarimas paprastas: jei abejojate, ar mėsa buvo pilnai iškepusi, geriau jos nelaikyti ilgai ir nepalikti vėlesniam laikui.

    Salotos ir lapinės daržovės

    Žalios salotos ir lapinės daržovės gali tapti rizikingos dėl drėgnos aplinkos ir to, kad ant jų paviršiaus kartais būna patogenų. Smulkintos ar suplėšytos salotos genda greičiau, nes pažeistas augalo audinys išskiria daugiau drėgmės ir maistinių medžiagų.

    Kuo ilgiau paruoštos salotos stovi šaldytuve, tuo didesnė tikimybė, kad pradės daugintis mikroorganizmai, o tekstūra ir kvapas ne visada laiku įspėja. Jei salotos jau su padažu, rizika dar didesnė, nes padažai dažnai padidina drėgmę ir pagreitina gedimą.

    Virti ryžiai ir makaronai

    Ryžiai ir makaronai dažnai laikomi nekaltais likučiais, tačiau būtent su jais siejamas Bacillus cereus bakterijos sukeltas apsinuodijimas, kartais vadinamas keptų ryžių sindromu. Problema ta, kad bakterijos sporos gali išgyventi virimą.

    Jei ryžiai ar makaronai ilgiau pastovi kambario temperatūroje, sporos gali suaktyvėti ir pradėti gaminti toksinus, sukeliančius vėmimą ar viduriavimą. Vėlesnis pašildymas ne visada panaikina šią riziką, todėl svarbiausia yra greitas atvėsinimas ir trumpas laikymas.

    Kaip saugiai laikyti maisto likučius

    Paruoštą maistą reikėtų kuo greičiau atvėsinti ir padėti į šaldytuvą: paprastai ne vėliau kaip per dvi valandas, o esant karščiui patalpoje, dar greičiau. Dideles porcijas verta padalyti į mažesnes, kad jos atvėstų tolygiau ir greičiau.

    Maistą laikykite švariuose sandariuose induose, kad jis nesugertų kvapų ir būtų apsaugotas nuo kryžminės taršos. Šaldytuve turi būti ne aukštesnė nei 4 laipsnių temperatūra, o prieš valgant likučius būtina gerai įkaitinti, kad patiekalas būtų karštas per visą storį.

    Taip pat svarbu neperšildyti tų pačių likučių kelis kartus. Jei matote, kad per artimiausias dienas patiekalo nesuvalgysite, saugesnis sprendimas yra užšaldyti, nes tai reikšmingai sulėtina mikroorganizmų dauginimąsi.

  • Kiaušiniai šaldytuve ar ant stalo? Ekspertai paaiškino, kada rizikuojate salmonelėmis

    Dalis europiečių kiaušinius parduotuvėse randa lentynose, o ne šaldytuvuose, todėl kyla klausimas, ar tikrai būtina juos laikyti šaltai. Maisto saugos specialistai pabrėžia, kad atsakymas priklauso ne tiek nuo įpročių, kiek nuo to, kas su kiaušiniu buvo padaryta iki jam patenkant į jūsų virtuvę.

    Jungtinėse Amerikos Valstijose kiaušiniai prieš parduodant paprastai plaunami, o tai sumažina nešvarumų ir paviršiaus taršos kiekį. Tačiau kartu nuplaunamas ir natūralus apsauginis sluoksnis, vadinamas kutikule, kuris užsandarina tūkstančius mikroskopinių lukšto porų, todėl tokie kiaušiniai vėliau turi būti laikomi šaldytuve.

    Kodėl vienur šaldo, kitur ne?

    Europos Sąjungoje mažmeninėje prekyboje kiaušinių plovimas paprastai ribojamas, nes tai gali pažeisti kutikulę. Vietoje to daugiau dėmesio skiriama prevencijai ūkiuose: biosaugai, pulkų kontrolei, higienai ir stebėsenai, todėl kiaušiniai neretai parduodami nešaldomi.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad temperatūros svyravimai yra viena didžiausių rizikų. Jei kiaušiniai atšaldomi ir vėliau sušyla, ant lukšto gali susidaryti kondensatas, o drėgmė padeda bakterijoms lengviau patekti per poras.

    Kada kiaušinius būtina laikyti šaldytuve?

    Jei perkate įprastus, komercinėje grandinėje parduodamus kiaušinius, saugiausia taisyklė paprasta: laikykite juos šaldytuve ir stenkitės užtikrinti pastovią temperatūrą. Kiaušinių ir patiekalų iš kiaušinių nereikėtų palikti kambario temperatūroje ilgiau nei 2 valandas.

    Taip pat rekomenduojama vengti kiaušinių laikymo šaldytuvo durelėse, nes ten temperatūra dažniau svyruoja. Geriau palikti originalioje dėžutėje, kuri saugo nuo kvapų, dūžių ir padeda išlaikyti drėgmės balansą.

    O ką daryti su naminiais kiaušiniais?

    Jeigu gaunate šviežių, neplautų kiaušinių iš nedidelio ūkio ar laikote vištas patys, situacija gali būti kitokia, nes jų kutikulė dažnai būna nepažeista. Tokius kiaušinius galima laikyti vėsioje, stabilios temperatūros vietoje, tačiau svarbu, kad lukštas būtų švarus ir sausas.

    Vis dėlto esminė taisyklė išlieka: jei kiaušinis jau buvo atšaldytas, jį reikėtų ir toliau laikyti šaldytuve. Nuolatinis nešiojimas iš šaldytuvo ant stalo ir atgal didina kondensato riziką ir, atitinkamai, mikrobiologinio užterštumo tikimybę.

    Gaminant skonis ir tekstūra dažniausiai labiau priklauso nuo šviežumo nei nuo to, ar kiaušinis laikytas šaltai. Tačiau kai kuriems receptams, pavyzdžiui, kepiniams, gali prireikti kambario temperatūros kiaušinių, todėl juos patariama trumpam palaikyti išimtus iš šaldytuvo ir sunaudoti nedelsiant.

  • Ar vaisiams ir daržovėms pakanka vandens? Ekspertai paaiškino, kada rizikuojate

    Vaisiai ir daržovės iki jūsų virtuvės nukeliauja ilgą kelią, todėl ant jų gali likti žemių, dulkių, mikroorganizmų ar pesticidų likučių. Maisto saugos specialistai pabrėžia, kad universalaus sprendimo nėra, tačiau daugeliu atvejų paprastas plovimas po tekančiu vandeniu yra efektyviausias pirmas žingsnis.

    Svarbiausia taisyklė paprasta: vaisius ir daržoves plaukite kuo arčiau vartojimo. Ilgai laikant jau nuplautus produktus, ypač drėgnoje pakuotėje, didėja pelėsio ir greitesnio gedimo rizika, o tekstūra gali suprastėti.

    Kaip pašalinti purvą ir smėlį

    Matomi nešvarumai, vabzdžiai ar smėlis dažniausiai pašalinami lengviausiai. Lygaus paviršiaus vaisiams, pavyzdžiui, obuoliams ar pomidorams, dažniausiai pakanka kruopščiai nuplauti po šaltu tekančiu vandeniu ir patrinti rankomis.

    Lapinėms daržovėms, tokioms kaip salotos ar kopūstai, verta atskirti lapus ir trumpai pamirkyti dideliame dubenyje šalto vandens, kad nešvarumai nusėstų. Po mirkymo būtinas dar vienas plovimas po vandeniu, nes vien mirkymas gali tik perkelti dalį purvo ant kitų lapų.

    Nelygaus paviršiaus produktams, pavyzdžiui, melionams, citrusiniams vaisiams ar šakninėms daržovėms, praverčia švari, maistui skirta šepetėlio tipo daržovių šluotelė. Taip lengviau išvalyti įdubas, kuriose kaupiasi žemės, o vėliau pjaunant mažėja rizika peiliu nešvarumus perkelti į minkštimą.

    Ar specialios priemonės duoda naudos?

    Parduotuvėse siūlomos vaisių ir daržovių plovimo priemonės dažniausiai veikia kaip maistui skirti plovikliai, padedantys įveikti vandeniui atsparesnį paviršių ar vaško sluoksnį. Vis dėlto nepriklausomi tyrimai rodo nevienareikšmius rezultatus, o daugeliu atvejų paprastas vanduo ir kruopštus trynimas yra panašiai veiksmingi.

    Jei norite naudoti papildomas priemones, svarbiausia sąlyga yra saugumas: jos turi būti skirtos būtent maistui. Indų ploviklio, muilo ar baliklių naudoti negalima, nes tokios cheminės medžiagos nėra pritaikytos vartoti su maistu ir gali palikti nepageidaujamų likučių.

    Mikrobai ir pesticidai: ką realiai galima kontroliuoti

    Didžiausią riziką kelia ne purvas, o mikroorganizmai, tokie kaip salmonelės ar listerijos, kurie gali sukelti per maistą plintančias infekcijas. Plovimas po vandeniu ir mechaninis trynimas gali reikšmingai sumažinti bakterijų kiekį, tačiau visiškai jų pašalinti dažnai neįmanoma, todėl svarbi ir bendra higiena virtuvėje.

    Plovus produktus būtina nuvalyti darbo paviršius, lenteles ir peilius, kad neįvyktų kryžminė tarša. Taip pat svarbu plauti rankas prieš ir po žalių vaisių bei daržovių paruošimo, ypač jei tuo pačiu metu tvarkote žalią mėsą ar žuvį.

    Kalbant apie pesticidų likučius, dalis jų dažniau lieka ant paviršiaus, todėl padeda intensyvus plovimas ir trynimas, o kai kuriuos produktus galima nulupti. Vis dėlto specialistai primena, kad vaisių ir daržovių nauda mitybai daugeliu atvejų nusveria likutinę riziką, todėl svarbiausia yra nuoseklus, protingas ir saugus paruošimas.

    Jei perkate jau nuplautas, vartojimui paruoštas salotas ar kitus produktus, papildomas plovimas ne visada būtinas. Pakartotinis plovimas gali pabloginti tekstūrą ir padidinti drėgmės kiekį, o tai kartais net pagreitina gedimą, todėl verta vadovautis pakuotės nurodymais ir laikymo sąlygomis.

  • Niekada negerkite šio pieno: medikai įspėja apie didžiulę riziką organizmui

    Pienas daugeliui yra kasdienis produktas, tačiau netinkamai laikomas ar jau sugedęs jis gali tapti rimta apsinuodijimo maistu priežastimi. Specialistai primena, kad vien pasitikėti užrašu ant pakuotės nepakanka – svarbiausia įvertinti laikymo sąlygas ir paties produkto požymius.

    Ant pakuočių dažniausiai nurodoma data „tinka vartoti iki“, tačiau ji galioja tik tada, kai produktas laikomas rekomenduojamoje temperatūroje. Atidarius pakuotę pienas greičiau kontaktuoja su aplinkos mikroorganizmais, todėl genda sparčiau, net jei galiojimo laikas dar nepasibaigęs.

    Kaip ilgai pienas laikosi šaldytuve

    Įprastai šaldytuve, kai temperatūra siekia apie 2–4 laipsnius, atidarytas pasterizuotas pienas dažniausiai išlieka tinkamas 3–5 dienas. Jei šaldytuvas nustatytas šilčiau, pavyzdžiui, 5–7 laipsniais, gedimo rizika didėja, o saugus vartojimo laikas trumpėja.

    UHT, arba ultrapasterizuotas pienas neatidarytas gali išsilaikyti kelis mėnesius ir be šaldytuvo, tačiau atidarius taisyklės iš esmės nesikeičia. Tokį pieną taip pat reikia laikyti šaldytuve ir stengtis suvartoti per 3–5 dienas.

    Naminis ar žalias pienas genda greičiausiai, nes jame gali būti daugiau natūralios mikrofloros. Net šaldytuve jį paprastai rekomenduojama išgerti per 1–2 dienas, o pakaitinimas gali tik šiek tiek prailginti laiką, bet nesuteikia ilgalaikės apsaugos.

    Požymiai, kad pienas sugedo

    Dažniausias signalas yra pakitęs skonis: rūgštumas ar nemalonus prieskonis rodo, kad pieną geriau nedelsiant išpilti. Gendant daugėja bakterijų ir mielių, kurios skaido piene esančius baltymus, riebalus ir cukrus, todėl keičiasi skonis bei kvapas.

    Ne mažiau svarbi tekstūra – šviežias pienas yra vientisas, o sugedęs gali tirštėti, sukrešėti ar aiškiai atsiskirti į sluoksnius. Kai kuriais atvejais lengvas atsiskyrimas gali būti natūralus riebesniame ūkiškame ar augaliniame gėrime, bet tik tada, jei suplakus jis vėl tampa vientisas ir nėra blogo kvapo.

    Ryškus nemalonus kvapas – vienas patikimiausių požymių, kad produktas netinkamas. Suirus produktui kvapas gali tapti rūgštus, aitrus ar net primenantis puvimą, o tai dažnai reiškia intensyvų mikroorganizmų dauginimąsi.

    Spalvos pokyčiai taip pat turėtų įspėti: įprastai pienas būna baltas ar vos gelsvai kreminis. Jei matomas pilkšvas, melsvas atspalvis, dėmės, netolygus nusidažymas ar kitos neįprastos spalvos, produktą saugiausia išmesti.

    Kuo rizikuojate išgėrę sugedusio pieno

    Sugedęs pienas gali sukelti ūmų gastroenteritą, kitaip tariant, apsinuodijimą maistu. Dažniausi simptomai yra pykinimas, vėmimas, viduriavimas, pilvo skausmas ir pakilusi temperatūra, o jų stiprumas priklauso nuo užkrato ir žmogaus organizmo būklės.

    Tokiuose produktuose gali daugintis pavojingi patogenai, įskaitant salmoneles, listerijas ar kai kurias žarnyno bakterijas. Ypač atidūs turėtų būti vaikai, nėščiosios, vyresni žmonės ir tie, kurių imunitetas nusilpęs, nes komplikacijų rizika jiems didesnė.

    Jei kyla abejonių, ar pienas dar tinkamas, saugiausia taisyklė paprasta: geriau jo negerti. Maisto saugos specialistai primena, kad apsinuodijimas dažnai kainuoja daugiau nei nauja pakuotė, o didžiausia klaida yra ragauti tikintis, kad „gal dar nieko“.

  • Kiek dienų vištiena saugi šaldytuve? Daugelis klysta ir rizikuoja apsinuodyti

    Žalia vištiena yra vienas jautriausių produktų šaldytuve: net ir trumpas laikymas netinkamoje temperatūroje didina riziką susirgti per maistą plintančiomis infekcijomis. Dažniausiai minimos bakterijos yra salmonelės ir kampilobakterijos, o simptomai gali pasireikšti nuo pilvo skausmo iki karščiavimo ar viduriavimo.

    Maisto saugos rekomendacijos sutaria dėl vieno: žalią vištieną šaldytuve reikėtų laikyti labai trumpai. Jei šaldytuvo temperatūra yra apie 4 laipsnius, žalią vištieną saugiausia suvartoti per 1–2 dienas nuo įsigijimo arba atidarymo.

    Jei per šį laiką jos nespėsite paruošti, patikimiausias sprendimas yra užšaldymas kuo greičiau, geriausia tą pačią dieną. Užšaldyta vištiena išlieka saugi ilgiau, tačiau kokybė laikui bėgant prastėja, todėl verta planuoti atsargas ir nepalikti mėsos šaldiklyje be reikalo.

    Ne mažiau svarbu, kaip vištieną laikote šaldytuve. Ji turi būti sandariai supakuota, kad neišdžiūtų ir neperimtų kvapų, o pakuotę geriausia dėti į giliausią indą ir laikyti žemiausioje lentynoje, kur paprastai būna vėsiausia. Tai taip pat sumažina kryžminės taršos riziką, kai žalių sulčių lašai patenka ant kitų produktų.

    Kaip suprasti, kad vištiena sugedo?

    Vien galiojimo data ant pakuotės ne visada garantuoja, kad produktas geras: kokybę gali paveikti transportavimas, laikymas parduotuvėje ar per ilgas stovėjimas šiltame automobilyje. Prieš gamindami įvertinkite kvapą, spalvą ir paviršių.

    Sugedusi vištiena dažnai įgauna rūgštoką, aitrų ar tiesiog nemalonų kvapą, o spalva gali tapti pilkšva ar turėti žalsvą atspalvį. Jei mėsa yra lipni, slidoka arba padengta gleivėtu sluoksniu, jos vartoti nereikėtų net ir termiškai apdorojus.

    Svarbu žinoti, kad žalią vištieną plauti po vandeniu nerekomenduojama, nes taip bakterijos lengvai ištaškomos po kriauklę ir virtuvės paviršius. Saugiau mėsą iškart termiškai apdoroti, o darbo vietą, peilį ir lentelę kruopščiai nuplauti karštu vandeniu su plovikliu.

    Kada geriau rinktis šaldiklį?

    Jei planuojate gaminti tik savaitgalį arba neaišku, kada tiksliai naudosite vištieną, šaldiklis yra praktiškesnė išeitis. Užšaldymas padeda sustabdyti bakterijų dauginimąsi, tačiau neatšaukia jau įvykusių gedimo procesų, todėl šaldyti reikėtų tik šviežią produktą.

    Atšildant svarbiausia vengti kambario temperatūros: saugiausia tai daryti šaldytuve, kad mėsa visą laiką išliktų vėsi. Jei reikia greičiau, galima naudoti sandarų maišelį ir šaltą vandenį, o atšildytą vištieną rekomenduojama gaminti nedelsiant.