Atostogos su viešbučio švedišku stalu daugeliui atrodo kaip nerūpestingas malonumas, tačiau būtent bufetuose dažnai pasitaiko ir maisto saugos klaidų. Apsinuodijimai maistu kelionėse nėra reti, o didžiausia rizika kyla tada, kai patiekalai laikomi netinkamoje temperatūroje ar juos liečia daug žmonių.
Maisto saugos specialistai pabrėžia vadinamąją pavojingą temperatūrų zoną, kai maistas būna per šiltas šaldymui, bet per vėsus saugiam laikymui karštai. Tokiose sąlygose bakterijos gali daugintis labai sparčiai, o simptomai, priklausomai nuo sukėlėjo, pasireiškia nuo kelių valandų iki kelių dienų.
Žalios salotos ir lapinės daržovės
Iš pirmo žvilgsnio salotos atrodo vienas saugiausių pasirinkimų, tačiau žalios lapinės daržovės neretai siejamos su žarnyno infekcijų protrūkiais. Didžiausia problema ta, kad jos dažniausiai neapdorojamos termiškai, todėl patogenai, patekę ant produkto, nepašalinami karščiu.
Riziką didina ir praktiniai veiksniai: lapai auga arti žemės, ant jų gali patekti dirvožemio ar vandens tarša, o viešbučiuose salotos kartais ilgai stovi kambario temperatūroje. Jei matote apvytusias, suglebusias salotas ar padažais jau aplietą mišinį, tai gali būti ženklas, kad produktas laikomas per ilgai.
Kiaušiniai, dešrelės ir kiti karšti patiekalai
Kiaušinienė, virtos dešrelės ar keptos dešros dažnai laikomos metaliniuose induose su pašildymu, tačiau reali temperatūra ne visada išlieka pakankamai aukšta. Jei indų dugne patiekalas vos šiltas, o ne karštas, bakterijoms tai tampa palanki terpė.
Ypač atsargiai verta vertinti patiekalus, kurie akivaizdžiai pastovėję: apdžiūvę kraštai, sukietėjusi plutelė ar susisluoksniavęs padažas rodo, kad maistas ilgai stovėjo. Tokiais atvejais saugiau rinktis ką tik paruoštą variantą, pavyzdžiui, omletą ar kiaušinį, pagamintą gyvai prie jūsų.
Pjaustyti vaisiai, minkšti sūriai ir šaltos mėsos gaminiai
Pjaustyti melionai, arbūzai ir paruoštos vaisių salotos vilioja, bet nuluptas ir supjaustytas vaisius greitai praranda apsaugą. Drėgna, maistinga terpė, ypač šiltoje salėje, sudaro sąlygas mikroorganizmams daugintis, o problemą sustiprina ir tai, kad ne visada aišku, kiek laiko vaisiai jau stovi padėkle.
Šaltibarščių zonai artimi produktai, tokie kaip minkšti sūriai, pjaustyti sūriai ar mėsos gaminiai, turėtų būti laikomi aiškiai atšaldyti. Jei lėkštės padėtos be šaldymo pagrindo, ant produktų matosi išdžiūvę kraštai, pakitusi spalva ar susikaupęs riebalų blizgesys, tai signalas, kad maistas galėjo per ilgai būti šilumoje.
„Jeigu abejojate dėl temperatūros ar šviežumo, saugiausia rinktis produktus, kuriuos galite nusilupti patys, arba patiekalus, paruoštus iš karto ir patiektus karštus“, – sako maisto saugos ekspertai, primindami paprastą taisyklę: karštas turi būti karštas, o šaltas – šaltas.
Norint sumažinti riziką, verta ateiti pusryčiauti anksčiau, kai maistas ką tik papildytas, rinktis gyvo gaminimo stoteles ir imti vientisus vaisius, kuriuos nusilupsite patys. Taip pat pravartu stebėti, ar bufete yra akivaizdžiai veikiantis šaldymas, o karšti patiekalai iš tiesų garuoja, o ne tik atrodo šilti.
Leave a Reply